„Bendrinės kalbos“ samprata Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir kalbos politikos kontekste

BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 DAIVA VAIŠNIENĖ Lie u os edukologijos uni e si e as BENDRINĖS KALBOS SAMPRATA LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS AKTUOSE IR KALBOS POLITIKOS KONTEKSTE ESMINIAI ŽODŽIAI: als ybinė kalba, kalbos poli ika, bend inė kalba, s anda inė kalba, kalbos aisyklingumas. S aipsnyje ap a iami Lie u os Respublikos eisės ak uose i kalbos poli ikos dokumen uose (kalbos poli ikos gai ėse, Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos nu a imuose) a ojami lie u ių kalbos s a usą i jos unkcijas nusakan ys e minai ( als ybinė kalba, bend inė kalba, aisyklinga kalba i k .), jų apib ėž ys bei a osenos ypa umai. Daugiausia dėmesio ski iama e mino bend inė kalba samp a ai, unkcionalumui i a ojimo kon eks ui. Apž elgiamos į ai iuose šal iniuose ( e minų žodynuose, Lie u os Respublikos e minų banke i k .) eikiamos šio e mino apib ėž ys, ap a iami san ykiai su ki omis kalbos s a usą i unkcijas nusakančiomis są okomis. ĮVADAS Sis emiškumas i apib ėžčių ikslumas išski iami kaip ieni iš s a biausių loginių ge o e mino eikala imų. Ve inan šias e minų sa ybes a siž elgiama į e minų iena eikšmiškumą i seman inį apib ėž umą, loginių e minų san ykių mokslinį pag įs umą i daugmaž ienodą į a dijimą (Gai enis 2014: 211, da ž . 236–237). Vis dėl o Kazimie as Gai enis, ap a damas ge o e mino b uožus, a k eipia dėmesį, kad p ak iniame e minų no minimo da be iena eikšmiškumo i eikšmės apib ėž umo neleng a pasiek i i ne ilgą laiką gy uojan ys e minai os s i ies specialis ų gali bū i sup an ami i a ojami ne ienodai (Gai enis 2014: 206–207). Šių e minijos ūkumų neiš engia i kalbos poli ikos s i is – ka ais kalbos no minimo, iešųjų už ašų kalbos a s e im a džių ašybos diskusijų kyla ne ik dėl kalbos eiškinio e inimo, be i dėl ski ingo ap a iamo objek o sup a imo. Tenka p ipažin i, kad isuomenėje į i in iems neigiamiems kalbiniams s e eo ipams a išanks inėms nuos a oms didelę į aką da o i pag indinių kalbos poli ikos są okų u inio DAIVA VAIŠNIENĖ. Bend inės kalbos samp a a Lie u os Respublikos eisės ak uose i kalbos poli ikos kon eks e | 2 __________________________________________________________________________________________ BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 neapib ėž umas 1 , i nea sakingai, be aiškių apib ėžčių a ojami e minai 2 (dėl kelių kalbos poli ikos e minų ski ingo in e p e a imo plg. Valo ka 2015). Kalbos poli ikos s i ies są okų sis emos i e minijos analizės da bų, ku iuose bū ų kalbama apie e minų apib ėž is, jų sklaidos ypa umus a hie a chinius san ykius, nė a gausu (dažniau s a s omas inkamesnių e mino a i ikmenų pa inkimas 3 ). Tikslių są okų apib ėžčių s inga i nag inėjan keblesnius kalbos eisės klausimus – Vals ybinės kalbos įs a ymas ( oliau – VKĮ) bu o p iim as 1995 me ais, o uo me u da nebu o įp as a pačiame įs a yme a ski ai ap a i są okas. Taigi kalbos poli ikos s i ies e minai kol kas nė iename eisės ak e nė a aiškiai i sis emiškai apib ėž i. Tiesa, e minai su apib ėž imis eikiami jau daugiau kaip dešim me į s a s omame i a naujinamame, ačiau is da nep iim ame Vals ybinės kalbos kons i ucinio įs a ymo p ojek e ( oliau – VKKĮ). S a bu i ai, kad daugiau kaip p ieš d idešim me į p iim as VKĮ neap ėpia kai ku ių daba inių lie u ių kalbos a ojimo s ičių i unkcijų (pa yzdžiui, susijusių su lie u ių kaip o icialiosios Eu opos Sąjungos kalbos s a usu, skai meninėmis echnologijomis), aigi ne eglamen uoja i neį a dija su šiomis s i imis susijusių eiškinių. VKĮ isai neminimas i iešajam gy enimui s a biausią kalbos a mainą į a dijan is e minas bend inė kalba. Akademinės i iešos diskusijos apie į ai ių kalbos a mainų unkcijas, jų san ykį su aisyklingumu, apa ybės a indi idualios aiškos dalykais kelia da daugiau sumaiš ies i p iešp iešos, jeigu nesu a iama dėl są okos bend inė kalba apib ėž ies i bend inės kalbos a ojimo ap ėp ies. Pasak A noldo Pi očkino, „daug kas – ne ien pap as i žmonės, be i diplomuo i ilologai – u i gana ne ikslų sup a imą apie bend inę kalbą“ (Pi očkinas 2011). Šią įž algą papildo i naujesni y imai – bend inės kalbos są okos ealus u inys i iamųjų su okiamas ne ienap asmiškai (Aliūkai ė 2011: 216) a ba bend inė kalba ampa 1 Pa yzdžiui, s a s oma, a als ybinės kalbos są oka apima i a mes (plg. „ als ybinė y a lie u ių kalba, sup an ama kaip bend inė kalba. A į lie u ių kalbos als ybiškumą įeina i a mės? Bend ai paėmus – aip. A ski ai – lyg i ne“ (Daujo y ė 2013). G eičiausiai okioms d ejonėms u i į akos i iešos diskusijos, ku iose eikiama desk ip y i bend inės kalbos paski ies in e p e acija, pa i šu iniškai sup an ami als ybinės kalbos poli ikos ikslai, siekiama p iešin i bend inę kalbą su a mėmis a ki omis kalbos a mainomis (plg. Vaicekauskienė 2010: 166; Vaicekauskienė, Saus e de 2012). Taip ku iamas kon lik inis disku sas, p ime an is lie u ių kalbos apa inimą ik su bend ine kalba i plė ojan is ag esy aus bend inės kalbos domina imo aizdinį. 2 Neapib ėž a e mino „ iešieji už ašai“ są oka lėmė sp endimą eisminiame ginče dėl iešųjų už ašų ki omis kalbomis. Byloje N-62-2354-11 „Dėl Vilniaus apyga dos adminis acinio eismo 2010 m. spalio 25 d. nu a ies D. G. adminis acinio eisės pažeidimo byloje“ kons a uojama, kad iešųjų už ašų apib ėž is nei Vals ybinės kalbos įs a yme, nei įgy endinamuosiuose ak uose nea skleis a, odėl iena eikšmiškai eig i, jog an au obusų esan ys ma š u o bei au obuso pa ko pa adinimo už ašai ne als ybine kalba a i inka Vals ybinės kalbos įs a ymo 17 s aipsnio 1 dalyje minimus iešuosius už ašus, negalima. No s Vals ybinė lie u ių kalbos komisija y a aps a sčiusi e miną iešieji už ašai i jo apib ėž į į aukusi į Te minų banką, ačiau kol nep iim as Vals ybinės kalbos kons i ucinis įs a ymas, ku iame bū ų pa eik as šis e minas su apib ėž imi, jo eisinio s a uso klausimas nė a iki galo išsp ęs as. 3 Plg. Cidzikai ė 2002; Valo ka 2015. DAIVA VAIŠNIENĖ. Bend inės kalbos samp a a Lie u os Respublikos eisės ak uose i kalbos poli ikos kon eks e | 3 __________________________________________________________________________________________ BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 į ie in u kodu, p i aikomu egioninių a ian ų sis emoje (Aliūkai ė, Me ky ė-Š a cienė 2012: 172). D ums uose ski ingų ą pa į a labai panašų dalyką nusakančių e minų a neapib ėž ų są okų andenyse leng a paskandin i esminius eiškinio požymius, iškelian į pa i šių šalu inius, šališkai in e p e uo i są okų u inį, jį p i aiky i pa ankioms ideologijoms 4 , p i eikus apa in i bend inę kalbą su no mine kalba, o ki ais a ejais ą pa į e miną a o i kalban ik apie uni e salią, isiems sup an amą i isų a ojamą kalbos a mainą. Šiame s aipsnyje keliamas klausimas, a kalbo y os e minai, nusakan ys kalbos s a usą i esmines a ojimo cha ak e is ikas, pa ekę į eisės ak us i ki us kalbos poli ikos dokumen us, y a aiškūs i iena eikšmiai, a eisės ak ų engėjų i kalbos specialis ų ienodai sup an ami. S aipsnio ikslas – ap a i eisės ak uose i kalbos poli ikos dokumen uose a ojamų e minų, suda omų su gimininiu žodžiu kalba, sis emą, sklaidos i a ojimo ypa umus. Daugiau dėmesio ski iama e mino bend inė kalba samp a ai, unkcionalumui i a ojimo kon eks ui. Apž elgiamos į ai iuose šal iniuose ( e minų žodynuose, Lie u os Respublikos e minų banke) eikiamos šio e mino apib ėž ys 5 , ap a iami san ykiai su ki omis kalbos s a usą i unkcijas nusakančiomis są okomis. SĄVOKOS BENDRINĖ KALBA POŽYMIAI IR APIBRĖŽTYS Pagal P ano Ska džiaus, 1927 me ais p adėjusio a o i e miną bend inė kalba, eikiamą paaiškinimą 6 bū ų galima išski i du esminius bend inės kalbos są okos požymius: 1. Komunikacinis, a ba isuo inės a osenos, požymis („ ai y a bend a isų lie u ių a pusa io susižinojimo, komunikacinė p iemonė, žodžiu i aš u bend iesiems kul ū iniams 4 Galbū ne is ideologiškai paku s omą desk ip y is ų i p esk ip y is ų ginčą, a „lie u ių bend inė šnekamoji i ašomoji kalba y a „idealioji kalba“, ku ios u i siek i isi lie u iai“ (Vaicekauskienė 2010: 166), a is dėl o gebėjimas aisyklingai kalbė i y a „speci inės ling is inės kompe encijos, speci inis ling is inis kapi alas“, ku is „lygiai kaip i ki os kapi alo ūšys – inansinis, kul ū inis, socialinis, – y a ne olygiai pasiski s ęs a p į ai ių socialinių g upių“ (Baločkai ė 2014), galė ų išsp ęs i aiški i iena eikšmė apib ėž is, kas suda o są okos bend inė kalba u inį i kam bū ų p i alu laiky is kalbos no mų. 5 Šiame s aipsnyje daugiausia em asi e minog a iniais šal iniais i eisės ak ais, aigi ne u ė a ikslo pa eik i i e in i isų kalbo y os da buose eikiamų bend inės kalbos apib ėžčių į ai o ės. 6 „Daba isuo inai lie u ių a ojamoji kalba, kaip odo jos sanda a i aida, iš ik o ge iausiai adin ina bend inė, a ba bend oji. Tai y a bend a isų lie u ių a pusa io susižinojimo, komunikacinė p iemonė, žodžiu i aš u bend iesiems kul ū iniams i ci ilizaciniams gy enimo eikalams a ojamoji kalba, ku i isai nesu ampa nei su iena lie u ių a me <...>. Ši kalba, kilusi iš žmonių šnekamosios kalbos, sąmoningai kul i uojama, do ojama, kad ji ge iausiai ik ų bend inei a osenai; ai y a kul ū inė kalba.“ (Ska džius 1997: 635). Ši ci a a iš 1974 me ų publikacijos „Bend inė i li e a ū inė kalba“, paskelb os žu nale Aidai (N . 8, p. 345– 350). DAIVA VAIŠNIENĖ. Bend inės kalbos samp a a Lie u os Respublikos eisės ak uose i kalbos poli ikos kon eks e | 4 __________________________________________________________________________________________ BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 i ci ilizaciniams gy enimo eikalams a ojamoji kalba“) 7 bend inę kalbą, kaip kalbos a mainą, a ski ia nuo a mių („ isai nesu ampa nei su iena lie u ių a me“) 8 i nuo isų ki ų kalbos a mainų. 2. Kodi ikacinis, a ba aisyklingumo, požymis („kalba, kilusi iš žmonių šnekamosios kalbos, sąmoningai kul i uojama, do ojama, kad ji ge iausiai ik ų bend inei a osenai; ai y a kul ū inė kalba“) pab ėžia bend inės kalbos no minį pobūdį. Iš P. Ska džiaus eikiamos apib ėž ies bū ų sudė inga pasaky i, ku iam iš šių požymių bū ų eikiama pi menybė, jei eikė ų pasi ink i s a biausią bend inės kalbos b uožą 9 . Ki a e us, a gu a oks klausimas galėjo kil i d idešim ojo amžiaus pi maisiais dešim mečiais, kai lie u ių bend inė kalba ik p adėjo gy uo i kaip kodi ikuojama s uk ū a, uo pa me u pildoma, a koma i diegiama. No s i pasi ink as aka ų aukš aičių (kauniškių) a mės pama as, ačiau bend inę kalbą ap ašan g ama ikose, ki uose no minamuosiuose da buose eikėjo iš naujo a as i i apib ėž i idines kalbos eiškinių sąsajas, užpildy i sis emos sp agas 10 . Taigi u ėjo bū i nus a y os aiškios aisyklės i no mos, nusakančios ski umus a p bend inės kalbos i ki ų kalbos a mainų, aip pa p adė a suno min os kalbos isuo inė sklaida, pi miausia šios kalbos a ojimą į i inan š ie imą eglamen uojančiuose eisės ak uose 11 . No s de ac o bend inė kalba a puka io laiko a piu įgijo sa o kul ū inę o mą i išsisky ė pag indinės jos a osenos s i ys, pa s e minas eisinio pag indimo ne u ėjo i eisės ak uose nebu o a o as. 7 Visuo inumo požymį pab ėžia i Pe as Jonikas, sakydamas, kad bend inė kalba – ai „kalba, ku i ski iama isos au os kul ū inio bei ci ilizacinio gy enimo eikalams“ (Jonikas 1972: 2). 8 Pab ėž ina, kad ši nuos a a isiškai nep iešino bend inės kalbos su a mėmis. A. Salys kaip ik pik inosi bend inės kalbos a siejimu nuo gy osios žmonių kalbos – a mė u ė ų ap i a ama kalbiškai gal osenai i bū i susie a su bend inės kalbos mokymu, aip pagy inan š iesuomenės kalbinę nuojau ą i pakelian aš o kalbos mokėjimą (Salys 1979: 15–16). 9 Galima su ik i, kad P. Ska džiui bu o s a bu pab ėž i kalbos bend umą – kaip als ybę ienijan į aspek ą (Sme onienė, Sme ona, Valo ka 2016: 6), is dėl o čia pa pab ėžiama, kad kalbos komunikacinis ikslas nea siejamas nuo kalbos kokybės, padedančios sup as i, „kaip i kas eikia ašy i a ba saky i, jei no im, kad mus ki i be sunkenybės galė ų sup as i“. (Ska džius 1997: 52). Plg. Pe e is Aue is s anda inę kalbą cha ak e izuoja imis ienas ki ą papildančiais požymiais: a) a ojama daugiau nei ieno kalbinio egiono a o ojų; b) e inama kaip p es ižinė kalbos a maina (H- a ie y) i a ojama aš ijai; c) y a kodi ika imo i plė os objek as (Aue 2005: 8). 10 Pasak A. Salio, „bend inės kalbos kū ybos užda inys čia y a as i a suda y i pusiaus y ą: ūks ama p iku i, o ne eikalinga išmes i“ (Salys 1979: 13). 11 Taip siek a pa eng i isuomenę bend inės kalbos p iėmimui (plg. Sme onienė 2014). Visuo inis lie u ių kalbos a ojimas eglamen uojamas 1922 m. p iim ame P adžios mokyklų įs a yme, o kodi ikuo os, aisyklingos kalbos eikala imai nus a omi eikian nuo odas į no minamuosius leidinius, pa yzdžiui, P adžios mokslo depa amen as p ašo p adžios mokyklose em is Jono Jablonskio g ama ika: „Depa amen as y a pa y ęs, kad lie u ių p adedamosiose mokyklose a ojama nepakankamai ienoda ašyba, ūlose mokyklose i nepakankamai aisyklinga kalba. Pašalin i ši oms mūsų š e imo [š ie imo] ydoms P adžios Mokslo Depa amen as p ašo isus p adedamųjų mokyklų moky ojus i moky ojas kaip o icijaliuose aš uose, aip mokymo eikalais esek i omis kalbos aisyklėmis i ašyba, ku ios y a išdės y os P. K i a u š a i č i o i R y g i š k i ų J o n o L i e u o s k a l b o s g a m a i k o j e (Vilniuje, 1919 me ai, Lie u ių Mokslo Daugijos [D augijos] leidiny).“ (LVŽ 1919 8: 8). DAIVA VAIŠNIENĖ. Bend inės kalbos samp a a Lie u os Respublikos eisės ak uose i kalbos poli ikos kon eks e | 5 __________________________________________________________________________________________ BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 So ie iniu laiko a piu pagal usų kalbo y os adiciją bu o siūlomas i diegiamas e minas li e a ū inė kalba, ačiau Lie u oje šis e minas aip i neįsi i ino 12 . P ano Ska džiaus pasiūly a bend inė kalba p adė a g ąžin i į kalbo y os mokslą nuo sep in ojo XX amžiaus dešim mečio (Pi očkinas 2011; Pupkis 2005: 43). Visuo inė e mino a osena į i in a laipsniškai: 1990 me ais išleis ame Kalbo y os e minų žodyne ( oliau – KTŽ) abu e minai eikiami kaip sinonimai, ačiau is da įž elg inas hie a chinis jų san ykis, eikian pi mumą li e a ū inei kalbai – iš s aipsnio bend inė kalba, ku i apib ėžiama kaip nacionalinė ašomąją i šnekamąją o mas u in i li e a ū inė kalba (KTŽ 1990: 37), eikiama nuo oda į ge okai išsamesnį są okos ap ašą s aipsnyje li e a ū inė kalba. Pas a ajame nu odoma, kad nacionaline apusi i šnekamąją o mą įgijusi li e a ū inė kalba ne e ai adinama e minu bend inė kalba, o dalis kalbininkų šį e miną isais a ejais a ojan ys ie oj e mino li e a ū inė kalba (KTŽ 1990: 119). Kadangi KTŽ gana ilgai bu o ienin elis sis eminis kalbo y os e minijos šal inis, g eičiausiai jis i lėmė są okų, a o ų besi o muojančios kalbos poli ikos eikmėms, apib ėž is i papli imą. Galima da y i p ielaidą, kad iš d iejų P. Ska džiaus iškel ų bend inės kalbos požymių pasi inkdami abiejų e minų apib ėž yse o muluo ę nacionalinė kalba 13 KTŽ au o iai kaip s a besnį iškelia bū en kalbos isuo inumą. No minamasis požymis aiškiau nu odomas ik išsamioje li e a ū inės kalbos apib ėž yje: „pa yzdinė, suno min a, s anda inė nacijos a au os kalba“ (KTŽ 1990: 119). A k eip inas dėmesys, kad pas a ojoje apib ėž yje a ojamas i žodžių junginys s anda inė kalba, no s i neiškel as kaip a ski as e minas, ačiau iesiogiai sie inas su KTŽ nu odomu anglišku bend inės ( aip pa i li e a ū inės) kalbos a i ikmeniu s anda d language. Da ienas bend inės kalbos są okos s uk ū inis dėmuo galė ų bū i no minė kalba. Žodyne šis žodžių junginys a ojamas apib ėžian no mą (KTŽ 1990: 134) 14 . 1999 me ais išleis oje Lie u ių kalbos enciklopedijoje jau eikiamas ik bend inės kalbos e minas (li e a ū inė kalba apibūdinama kaip so ie inės okupacijos laiko a pio pakai as (LKE 1999: 386). Apib ėžian są oką („daugiau a mažiau suno min a isos au os aš ų i žmonių iešojo gy enimo bei kul ū os eikmėms ski a kalba“ (LKE 1999: 87)) g įž ama p ie P. 12 Te mino k i iką ž . Pupkis 2005: 42–43. 13 KTŽ apib ėžiama kaip „bend oji nacijos kalba, kaip ienas ski iamųjų os nacijos b uožų“ (KTŽ 1991: 128). 14 „No minė kalba ( aip pa i li e a ū inė) ne e ai leidžia am ik us a ian us (sinonimus), ne isais a ejais y a g iež a“ (KTŽ 1990: 134). Beje, okia o muluo ė galė ų eikš i i ai, kad są okos no minė kalba i li e a ū inė kalba nė a isai apačios. DAIVA VAIŠNIENĖ. Bend inės kalbos samp a a Lie u os Respublikos eisės ak uose i kalbos poli ikos kon eks e | 6 __________________________________________________________________________________________ BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Ska džiaus „bend iesiems kul ū iniams i ci ilizaciniams gy enimo eikalams“ a ojamos kalbos unkcinio išsky imo, o no minis są okos dėmuo nusakomas gana ap akiai 15 . Lie u os Respublikos e minų banke galima as i d i ėlesnio laiko a pio bend inės kalbos apib ėž is: 1) iš š ie imo i mokslo s i ies eikiama bend esnio pobūdžio bend inės kalbos samp a a, nu odan i, kad ai „ isuo inai a ojama kalbos a maina, daugiau a mažiau suno min a, pasižymin i didžiausiu p es ižu, aukščiausiu isuomeniniu s a usu kalbinėje bend uomenėje, a ojama kaip aš ų, iešojo gy enimo, š ie imo, kul ū os, žiniasklaidos, li e a ū os, išsila inusių isuomenės sluoksnių kalba. <...> Bend inės kalbos a mainos mokoma mokyklose, jos, kaip s e imosios kalbos, mokomi ki akalbiai“ (LTŽ 2012). Apib ėž yje s a besnė nuos a a, kad ši kalbos a maina isuo inai a ojama, o no minamasis są okos dėmuo, egis, nė a absoliu us, paka ojan is Lie u ių kalbos enciklopedijoje eikiamos apib ėž ies dalį ( . y. „daugiau a mažiau suno min a“); 2) iš kalbų poli ikos s i ies Te minų banke nu odoma VKKĮ p ojek e eikiama bend inės lie u ių kalbos apib ėž is – „ aisyklinga, lie u ių kalbos žodyno, g ama ikos, ašybos i sky ybos no momis pag įs a ašy inė a ba saky inė lie u ių kalba, ski a iešojo gy enimo eikmėms“. Pas a ojoje apib ėž yje labiau pab ėžiamas aisyklingumas i no miškumas, o a ojimo ap ėp į odo abs akčiau nusakoma bend inės kalbos paski is „ iešojo gy enimo eikmėms“ 16 . Taigi P. Ska džiaus pasiūly os bend inės kalbos apib ėž ies d ina iškumas, ik labiau pab ėžian ku į ieną iš d iejų požymių, išlaikomas i ėlesniuose šal iniuose. Ma y , engian d ilypumo 1995 me ais p iim ame Vals ybinės kalbos įs a yme e minas bend inė kalba isai ne a ojamas, o ki uose eisės ak uose isuo inės i (a ) suno min os kalbos a mainos unkcijos nusakomos papildan aisyklingumo a no miškumo nuo odomis žodžių junginius lie u ių kalba i als ybinė kalba, aip šioms są okoms p idedan bend inei kalbai būdingų požymių 17 . LIETUVIŲ KALBA IR VALSTYBINĖ KALBA Lie u os Respublikos Kons i ucijos nuos a a „ als ybinė kalba – lie u ių kalba“ susieja šias d i są okas apa umo san ykiu ais a ejais, kai kalbama apie kalbos a ojimą 15 Daugiau apie e mino i apib ėž ies aidą ž . Sme onienė, Sme ona, Valo ka 2016: 7–8. 16 Panašiai bend inės kalbos esmę y a nusakęs Aleksas Gi denis: „Bend inė (li e a ū inė) kalba y a au os iešojo gy enimo ( aš o, mokyklos, li e a ū os, masinių komunikacijos p iemonių) kalba“ (Gi denis 2000: 316). Aldonas Pupkis labiau pab ėžia unkcines s i is – ai kalba „ a ojama isos au os bend a imo (komunikacijos), mąs ymo, poli inio, ekonominio i kul ū inio gy enimo po eikiams enkin i, au iniam apa umui i ep ezen acijai eikš i“ (Pupkis 2005: 30). 17 P. Ska džiaus nuomone, bend inė kalba, u in gal oj jos aisyklingumą, pa ogiau i iksliau adin ina lie u iška kalba, „ku iąja jie [lie u iai] ne ik a p sa ęs susižino, be pa eiškia da i sa o cha ak e ingąsias ypa ybes“ (Ska džius 1997: 54, 113). DAIVA VAIŠNIENĖ. Bend inės kalbos samp a a Lie u os Respublikos eisės ak uose i kalbos poli ikos kon eks e | 7 __________________________________________________________________________________________ BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 iešajame Lie u os gy enime. Vals ybinės kalbos įs a yme, į i inančiame als ybinės kalbos s a usą, pa ys žodžių junginiai als ybinė kalba i lie u ių kalba dažniausiai a ojami sinonimiškai. Vis dėl o eisės ak ų, eglamen uojančių kalbos a ojimą, isumos aizdas iš yškina šių e minų seman inės di e enciacijos požymius. Junginys als ybinė kalba eisės ak uose nu odo lie u ių kalbos s a usą (plg. Lie u os Respublikos Kons i ucijos 14 s aipsnį), o žodžių junginys lie u ių kalba, išplės as apibūdinamaisiais žodžiais, įp as ai a ojamas nuos a ose, susijusiose su kalbos aisyklingumu i no minimu. Ki aip a ian , isuo inės a osenos (s a uso) dalykai gana ikslingai a ski iami nuo kodi ikacijos i sklaidos: pi muoju a eju kalbama apie als ybinės kalbos s a usą i a ojimą, o an uoju – apie mokomąjį dalyką, lie u ių kalbos no minę a oseną i pan. 18 Tiesa, als ybinės kalbos i lie u ių kalbos są okų san ykis eisės ak uose nė a išsamiau ap a as, dėl o eikia p ipažin i, kad ieno a ki o e mino pasi inkimas y a labiau in ui y us negu g įs as kokiais objek y iais k i e ijais. Te minas als ybinė kalba (Lie u os Respublikos e minų banke apib ėžiama kaip šalies idaus o icialiojo i iešojo bend a imo kalba, ku ios išski inis s a usas į eisin as als ybės įs a ymuose (LTŽ 2012) 19 ) y a pag indinis Vals ybinės kalbos įs a yme. Tik ijuose s aipsniuose, ku iuose kalbama apie kalbos no mų laikymąsi i aisyklingos kalbos eikala imus, minima lie u ių kalba: 1) „16 s aipsnis. Visų Lie u os Respublikoje eikiančių įmonių, įs aigų i o ganizacijų pa adinimai da omi laikan is lie u ių kalbos no mų <...>“; 2) „19 s aipsnis. Vals ybė ūpinasi aisyklingos lie u ių kalbos p es ižu, suda o sąlygas saugo i kalbos no mas <...>“; 3) „22 s aipsnis. Lie u os isuomenės in o ma imo p iemonės (spauda, ele izija, adijas i k .), isi knygų i ki ų leidinių leidėjai p i alo laiky is aisyklingos lie u ių kalbos no mų.“ Išsiski ia d idešim pi mojo s aipsnio, ku iame nus a omi kalbos mokėjimo eikala imai, aikomi š ie imo, iešojo adminis a imo i ki ų s ičių da buo ojams, o muluo ė, sujungian i aisyklingumo eikala imus i s a uso nuo odą: „ aisyklingos als ybinės kalbos mokėjimo eikala imai į aukiami į als ybės a nau ojų, pedagogų, isuomenės in o ma imo p iemonių i leidybos da buo ojų a es a imo nuos a us <...>.“ 18 Ši e minų a ojimo sklaida odo, kad I enos Sme onienės, An ano Sme onos i Aud iaus Valo kos a gumen ai a sisaky i e mino als ybinė kalba ( eigian esą šis a o as kalban apie mokyklas, ku iose lie u ių kalba bu o mokoma kaip als ybės kalba, o su ienodinus p og amas i į edus ieną egzaminą, e minas apęs nebe eikalingas i likęs ik Vals ybinės kalbos įs a ymo pa adinime (Sme onienė, Sme ona, Valo ka 2016: 11)) nė a pag įs i. A k eip inas dėmesys, kad e minas a ojamas i ki uose eisės ak uose (pi miausia – Lie u os Respublikos Kons i ucijoje), aip pa bū ų keblu be šio e mino nusaky i iešojo adminis a imo (ki aip sakan – als ybės) eikalams a ojamos kalbos unkciją. 19 Lie u ių kalbos enciklopedijoje eikiama ne okia apibend in a apib ėž is: „kalba, o icialiai a ojama iešajame als ybės gy enime, mokyklose, spaudoje bei ki ose žiniasklaidos p iemonėse, als ybinėse įs aigose i eikalų aš uose“ (LKE 1999: 683). DAIVA VAIŠNIENĖ. Bend inės kalbos samp a a Lie u os Respublikos eisės ak uose i kalbos poli ikos kon eks e | 8 __________________________________________________________________________________________ BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Ki uose įs a ymuose aip pa dažniausiai a ojamas kalbos s a usą nusakan is e minas, pa yzdžiui, Lie u os Respublikos š ie imo įs a ymo 20 nuos a ose, susijusiose su š ie imo ikslais a eise įgy i išsila inimą als ybine kalba. Šiame įs a yme lie u ių kalba minima kaip mokomasis dalykas Lie u os i užsienio š ie imo įs aigose („25 s aipsnis. Li uanis inis š ie imas i galimybė moky is lie u ių kalbos“), o ap a ian kalbos aisyklingumo, no miškumo dalykus a ojamas junginys aisyklinga lie u ių kalba: „49 s aipsnis. <...> 2. Moky ojas p i alo: <...> 2) ugdy i i as mokinių do o ės, pilie ines, au ines i pa io ines nuos a as, paga bą ė ams, sa o kul ū iniam iden i e ui laiduo i mokinių asmenybės galių plė o ę, sup an amai i aiškiai, aisyklinga lie u ių kalba pe eik i ugdymo u inį, kai eisės ak ais nus a y a, kad a i inkamas ugdymo u inys pe eikiamas lie u ių kalba.“ Vals ybinės kalbos s a uso aspek as pab ėžiamas Va o ojų eisių apsaugos įs a yme (16 s aipsnyje nu odoma, kad „kokybės ga an ija u i bū i als ybine kalba“). Šis e minas a ojamas i Lie u os Respublikos adminis acinių nusižengimų kodekso XXV sky iuje, ku iame kalbama apie nuobaudas dėl Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos nu a imų als ybinės kalbos a ojimo i aisyklingumo klausimais bei Vals ybinės kalbos inspekcijos pa eigūnų nu odymų dėl als ybinės kalbos a ojimo ne ykdymą. Lie u os Respublikos ci ilinio kodekso 3.282 s aipsnyje, eglamen uojančiame ci ilinės būklės ak ų į ašų kalbą, nu odoma, kad „ci ilinės būklės ak ų į ašai į ašomi lie u ių kalba“. Vals ybės a nybos įs a ymo 9 s aipsnyje, nus a ančiame p iėmimo į als ybės a nau ojų pa eigas eikala imus, kad asmuo, p iimamas į als ybės a nau ojo pa eigas, u i „mokė i als ybinę lie u ių kalbą“, a ojamą kons ukciją galima e in i kaip pe eklinę, nes lie u ių kalba i y a ienin elė als ybinė kalba. 21 Įdomu palygin i, kokie e minų – nusakančių kalbos s a usą, unkcijas a pan. – pasi inkimo polinkiai i pasiski s ymas būdingi ki ų als ybių, ypač u inčių panašią kalbos poli ikos i socialinės aidos is o iją, pag indiniams su kalbos a ojimu susijusiems eisės ak ams. 20 Š ie imo įs a yme da minimas e minas gim oji kalba, pap as ai a ojamas kalban apie asmenis, ku iems als ybinė kalba nė a gim oji. Kai ku oks als ybinės i gim osios kalbos a sky imas (pa yzdžiui, 30 s aipsnyje nus a oma eisė moky is als ybine i gim ąja kalba) nė a aiškus i logiškas, nes daugeliui piliečių bū en als ybinė kalba i y a gim oji. 21 Įgy endinamuosiuose eisės ak uose – Vy iausybės nu a imuose, minis ų, įs aigų ado ų įsakymuose – e minų pasi inkimas dažniausiai a i inka ap a uosius polinkius. Vals ybinę kalbą nu odančios nuos a os pap as ai susijusios su kalbos mokėjimo i a ojimo eikala imais (p z., Lie u os Respublikos Vy iausybės 2010 m. gegužės 19 d. nu a ime N . 553 „Dėl geležinkelių anspo o inkos eguliuo ojo gau ų skundų nag inėjimo a kos ap ašo pa i inimo“; Lie u os Respublikos y iausiojo als ybinio da bo inspek o iaus 2017 m. bi želio 23 d. įsakyme N . EV-77 „Dėl žinių da buo ojų saugos i s eika os klausimais ik inimo als ybinėje da bo inspekcijoje o ganiza imo i ykdymo a kos ap ašo pa i inimo“), o lie u ių kalba dažniau minima kaip mokomoji a e imo kalba. DAIVA VAIŠNIENĖ. Bend inės kalbos samp a a Lie u os Respublikos eisės ak uose i kalbos poli ikos kon eks e | 9 __________________________________________________________________________________________ BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 La ijos Respublikos als ybinės kalbos įs a yme (1999) y auja e minas als ybės ( als ybinė) kalba ( als s aloda). Žodžių junginys la ių kalba (la iešu aloda) a ojamas ečiau – nusakan šios kalbos als ybinį s a usą (1 s .), kalban apie konk ečius kalbos a osenos, aisyklingumo eikala imus (23 s .) a no minimo dalykus (p z., asmen a džių ašybą 19 s .) bei mokslo y imus (24 s .). Dažniau als ybinė kalba minima Š ie imo, Aukš ųjų mokyklų, Imig acijos įs a ymuose, o, pa yzdžiui, Pilie ybės įs a yme kalbama ik apie la ių kalbą, išsky us piliečio p iesaikos eks ą, ku iame pasižadama s ip in i la ių kaip als ybinę kalbą. Es ijos Respublikos kalbos įs a yme (2011) e minas als ybės kalba ( iigikeel) pasi odo ik ieną ka ą, nusakan es ų kalbos s a usą. Ki uose s aipsniuose kalbama iesiog apie es ų kalbos (ees i keel) a ojimo nuos a as. Regis, Es ija p a ęsia Skandina ijos als ybių, ku ių nacionalinės kalbos ne u i als ybinių kalbų s a uso, adiciją a o i pa į kalbos pa adinimą be papildomų s a uso nuo odų, o p i eikus nusaky i esmines adminis acines a ki okias kalbos unkcijas. Pa yzdžiui, Suomijos Respublikos kalbos įs a yme (2003) a ojamas e minas, ku į iksliausiai a i ik ų e minas nacionalinė kalba (suomių kansalliskieli / š edų na ionalsp åk). Š edijos Ka alys ės kalbos įs a yme (2009) š edų kalba minima kaip pag indinė kalba (hu udsp åk), aip pa nu odoma, kad ji o icialioji Eu opos Sąjungos kalba (o iciell sp åk). Slo ėnijos Respublikos įs a yme dėl iešojo slo ėnų kalbos a ojimo (2004) a ojamas o icialiosios kalbos (u adni jezik) e minas, okį pa s a usą kai ku iose sa i aldybėse u i mažumų kalbos – i alų i eng ų. Lenkų kalbos įs a yme aip pa minima ik lenkų kalba (język polski) 22 (da a ojamas e minas adminis acinė kalba (język u zędowy), nu odan kalbos a ojimo s i į). Įs a yme dėl als ybinės Slo akijos Respublikos kalbos (1995) nuosekliai a ojamas e minas als ybinė kalba (š á ny jazyk). Beje, no s i iesiogiai ne a ojamas bend inės a koks panašios eikšmės e minas, šio įs a ymo ienuolik asis s aipsnis nu odo, kad daugumoje als ybinės kalbos a ojimo s ičių als ybinė kalba u ė ų bū i sup an ama kaip kodi ikuo a, aigi jai galioja aisyklingumo k i e ijai. Iš ap a ų a ejų galima da y i p ielaidą, kad eisės ak uose a ojami e minai i įs a ymų leidėjų pasi inkimas pab ėž i kalbos s a uso s a bą a ba jo nepab ėž i odo ne ik eisines, be i poli ines a socialines nuos a as, susijusias su kalbos s a uso į(si) i inimu isuomenėje, aip pa kalbos a kybos i eglamen a imo adicijas. Taigi jei kalbos a ojimo 22 Vals ybinės kalbos e minas język pańs wowy a o as 1945 me ais p iim ame dek e e, eglamen uojančiame kalbos a ojimą als ybės i sa i aldos įs aigose (ž . Dek e z dnia 30 lis opada 1945 . o języku pańs wowym i języku u zędowania ządowych i samo ządowych władz adminis acyjnych). DAIVA VAIŠNIENĖ. Bend inės kalbos samp a a Lie u os Respublikos eisės ak uose i kalbos poli ikos kon eks e | 16 __________________________________________________________________________________________ BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 D. G. adminis acinio eisės pažeidimo byloje“. P ieiga in e ne e: h p://e eismai.l /byla/12488001392033/N-62-2354-11 (žiū ė a 2017 05 24). Lie u os Respublikos y iausiojo als ybinio da bo inspek o iaus 2017 m. bi želio 23 d. įsakymas N . EV-77 „Dėl žinių da buo ojų saugos i s eika os klausimais ik inimo als ybinėje da bo inspekcijoje o ganiza imo i ykdymo a kos ap ašo pa i inimo“. P ieiga in e ne e: h ps://www.e- a .l /po al/l /legalAc / 4e2658057e311e7846e 01b b9b64 (žiū ė a 2015 12 03). Lie u os Respublikos Vy iausybės 2003 m. lapk ičio 12 d. nu a imas N . 1407 „Dėl Ju idinių asmenų egis o nuos a ų pa i inimo“. P ieiga in e ne e: h ps://www.e- a .l /po al/l /legalAc /TAR.9E302593CE80/MwWFezpYlh (žiū ė a 2015 12 03). Lie u os Respublikos Vy iausybės 2010 m. gegužės 19 d. nu a imas N . 553 „Dėl geležinkelių anspo o inkos eguliuo ojo gau ų skundų nag inėjimo a kos ap ašo pa i inimo“. P ieiga in e ne e: h ps://www.e- a .l /po al/l /legalAc /TAR.35260B69187F/us RR ZiNO (žiū ė a 2015 12 03). LKE 2008: Lie u ių kalbos enciklopedija. Suda ė Kazys Mo kūnas, edaga o Vy au as Amb azas. 2-as pa iksl. i papild. leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. LTŽ 2012: Ramonienė M., B azauskienė J., Bu neikai ė N., Daugmaudy ė J., Kon u y ė E., P ibušauskai ė J. 2012: Ling odidak ikos e minų žodynas, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Pilsonības likums (La ijos Respublikos pilie ybės įs a ymas). P ieiga in e ne e: h p://likumi.l / a/id/57512-pilsonibas-likums (žiū ė a 2015 10 29). Sp åklag (Š edijos Ka alys ės kalbos įs a ymas). P ieiga in e ne e: h ps://lagen.nu/2009:600 (žiū ė a 2015 10 29). Vals ybinės kalbos poli ikos 2003–2008 m. gai ės (pa i in a Lie u os Respublikos Seimo 2003 m. bi želio 3 d. nu a imu N . IX-1595). P ieiga in e ne e: h p://www. lkk.l /kalbos-poli ika/lie u os-kalbos-poli ikos-gai es/ als ybines- kalbos-poli ikos-2003-2008-m-gai es (žiū ė a 2015 11 02). Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos p ie Lie u os Respublikos Seimo 1997 m. bi želio 19 d. nu a imas N . 60 „Dėl lie u ių kalbos ašybos i sky ybos“. P ieiga in e ne e: h ps://e- seimas.l s.l /po al/legalAc /l /TAD/TAIS.41265 (žiū ė a 2017 06 26). Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos 2004 m. spalio 28 d. nu a imas N . N-10(99) „Dėl Eu opos Sąjungos bend osios aliu os pa adinimo lie u ių kalboje“. P ieiga in e ne e: DAIVA VAIŠNIENĖ. Bend inės kalbos samp a a Lie u os Respublikos eisės ak uose i kalbos poli ikos kon eks e | 17 __________________________________________________________________________________________ BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 h p://www. lkk.l / lkk-nu a imai/nu a imai/del-eu opos-sajungos-bend osios- aliu os-pa adinimo-lie u iu-kalboje (žiū ė a 2017 06 26). Vals s alodas likums (La ijos Respublikos als ybinės kalbos įs a ymas). P ieiga in e ne e: h p://likumi.l /doc.php?id=14740 (žiū ė a 2015 10 29). Us awa z dnia 7 paździe nika 1999 . o języku polskim (1999 m. spalio 7 d. įs a ymas dėl lenkų kalbos). P ieiga in e ne e: h p://isap.sejm.go .pl/De ailsSe le ?id=WDU19990900999 (žiū ė a 2015 11 02). Zákon Ná odnej ady Slo enskej epubliky o š á nom jazyku Slo enskej epubliky (Slo akų Respublikos Nacionalinės Rados įs a ymas dėl Slo akų Respublikos als ybinės kalbos). P ieiga in e ne e: h p://www.zakonyp eludi.sk/zz/1995-270 (žiū ė a 2015 10 29). Zakon o ja ni abi slo enščine (ZJRS) (Slo ėnijos Respublikos įs a ymas dėl iešo slo ėnų kalbos a ojimo). P ieiga in e ne e: h p://www.u adni-lis .si/1/obja a.jsp?u lu id=20043841 (žiū ė a 2015 10 29). Gau a 2017 10 04 P iim a 2017 12 08 DAIVA VAIŠNIENĖ Lie u os edukologijos uni e si e as Lie u ių kalbo y os i komunikacijos ka ed a T. Še čenkos g. 31, LT-03111 Vilnius [email p o ec ed] DAIVA VAIŠNIENĖ. Bend inės kalbos samp a a Lie u os Respublikos eisės ak uose i kalbos poli ikos kon eks e | 18 __________________________________________________________________________________________ BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 THE CONCEPT OF STANDARD LANGUAGE IN THE LEGISLATION OF THE REPUBLIC OF LITHUANIA AND IN THE CONTEXT OF LANGUAGE POLICY S u m m a y The publica ion aises he issue o whe he he linguis ic e ms ha desc ibe he s a us o language and i s key usage cha ac e is ics a e used in he legisla ion and o he language- policy documen s clea ly and unambiguously, whe he he legisla o s and he gene al public unde s and hem equally. The goal o he a icle is o discuss a sys em o he e ms ha include he ela ed wo d language and ha a e used in he legisla ion and language-policy documen s, as well as hei dissemina ion and usage ea u es. A lo o a en ion is paid o he concep o s anda d language, i s unc ionali y and usage con ex . The de ini ions o his e m (p o ided in glossa ies, he Te m Bank o he Republic o Li huania) a e e iewed, also i s ela ionship wi h o he concep s desc ibing he s a us and unc ions o a language is discussed. P anas Ska džius, he au ho o he e m bend inė kalba (s anda d language), dis inguished wo ea u es o i : 1) The communica i e, o commonly used, ea u e sepa a es s anda d language as a language b anch om all o he language b anches (in he b oad sense, he ull se o all egional, social and unc ional a ian s); 2) The codi ica ion, o co ec ness, ea u e emphasises he p esc ip i e na u e o s anda d language ( s. dialec s, ja gon, e c.). The bina i y o Ska džius’ de ini ion, only emphasising one o he ea u es a bi mo e, is also p ese ed in la e sou ces: glossa ies, encyclopedias. The Law on S a e Language does no include he s anda d language e m a all, he e o e i s ambi alence is a oided. O he legisla ion indica ing codi ied language usually uses a clea e and mo e speci ic de ini ion co ec Li huanian language which mo e accu a ely e lec s he codi ica ion ea u e o he concep o s anda d language. The e m s anda inė kalba (s anda d language) has no ye aken oo in Li huania bu he ela ionship be ween he concep s o s anda d and na ional (o commonly used) language a e mo e and mo e discussed, including whe he we need o dis inguish codi ied language om commonly used language a ian (s anda inė kalba s. bend inė kalba). The duali y o he e m used in bo h senses may be an obs acle when communica ing. Se e al solu ions a e p oposed o emphasise he aspec o codi ica ion: o accep he newly p oposed DAIVA VAIŠNIENĖ. Bend inės kalbos samp a a Lie u os Respublikos eisės ak uose i kalbos poli ikos kon eks e | 19 __________________________________________________________________________________________ BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 e m s anda inė kalba, o wo k a ound he issue by using desc ip i e wo d combina ions, o o apply a less o en used concep o codi ied language (no ms o language) o his pu pose. KEYWORDS: o icial language, language policy, s anda d language, co ec ness.