Reikšmių apibrėžimo ypatumai „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“: augalai ir gyvūnai

BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ Lietuvių kalbos institutas REIKŠMIŲ APIBRĖŽIMO YPATUMAI BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE : AUGALAI IR GYVŪNAI ESMINIAI ŽODŽIAI: reikšmė, apibrėžtis, kognityvinė apibrėžtis, tradicinė apibrėžtis, žodynas, Bendri nės lietuvių kalbos žodynas. ĮVADINĖS PASTABOS Sąvokos žodžio leksinė reikšmė ir žodžio reikšmės apibrėžtis yra neatsiejama aiškinamųjų žodynų dalis. Ar žinome, kaip šios sąvokos suvokiamos žodynų rengėjų? Aiškinamųjų lietuvių kalbos žodynų įvaduose paprastai gana formaliai pristatomi žodžių reikšmių aiškinimo būdai ir žodžių reikšmių grafinis pateikimas žodyno straipsnyje. Tačiau ne visada yra aišku, kokiõs leksinės reikšm s koncepcijos šiuose žodynuose laikomasi, kkios apibrėžties formulės taikomos apibrėžiant įvairių semantinių grupių žodžius, kokie leksinės reikšm s požymiai dažniausiai išryškinami ir pan. Šio straipsnio objektas – augalų ir gyvūnų kategorijų apibūdinimas žodynuose. Šių kategorijų pasirinkimą lėmė keli dalykai: kadangi botanikos ir zoologijos mokslas turi labai išplėtotą terminologinę sistemą, tai augalus ir gyvūnus pavadinančius žodžius galima (ir linkstama) apibrėžti labai moksliškai, minint priklausymą įvairioms karalystėms, šeimoms, gentims ir pan., kita vertus, augalus ir gyvūnus pavadinantys žodžiai yra kasdieniai, įprasti, nuolat vartojami ir girdimi, todėl juos galima apibrėžti ir buitiškai, minint tipiškus požymius, kurie yra siejami su tais augalais ir gyvūnais. Šių dviejų alternatyvų atžvilgiu aiškinamieji lietuvių kalbos žodynai elgiasi nevienodai. Straipsnyje nagrinėjamos kelių konkrečių daiktavardžių, pavadinančių augalus ir gyvūnus, reikšmių apibrėžtys. Daiktavardžiai pasirinkti iš Bend rinės lietuvių kalbos žodyno (toliau – BŽ) rankraščio ir internete jau paskelbtos dalies 1 . Straipsnio tikslas – aptarti pasirinktų augalus ir gyvūnus pavadinančių žodžių reikšmių apibrėžimo ypatumus Bendrinės lietuvių kalbos žodyne ir pateikti pasiūlymų dėl šių ir kitų tos srities pavadinimų apibrėžčių formulavimo. 1 Remiamasi internete (http://bkz.lki.lt) paskelbta šio žodyno dalimi ir dar nepaskelbtų dalių rankraščiu. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |2 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Siekiant tikslo iškelti tokie uždaviniai: 1) atskleisti, kaip žodžio leksinė reikšmė suvokiama BŽ rengėjų; 2) nustatyti, kokiõs žodžio reikšm s apibrėžties – tradicinės ar kognityvinės – dažniausiai laikomasi BŽ apibrėžiant bendruosius kategorijų augalas ir gyvūnas pavadinimus ir šioms kategorijoms priklausančius žodžius (naminiai gyvuliai, medžiai, vaisiai ir kt.) ir palyginti juos su kitų aiškinamųjų lietuvių bei kai kuriais anglų ir rusų kalbų žodynų apibrėžtimis; 3) nustatyti, kokie požymiai dažniausiai pasirenkami BŽ apibrėžiant konkrečius pasirinktų kategorijų – augalų ir gyvūnų – pavadinimus. 1. ŽODŽIO REIKŠMĖS KONCEPCIJOS IR BENDRINĖS LI ETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS Kalbotyroje esama daugybės semantinių koncepcijų – struktūralistinė, kognityvinė, loginė ir kt. (plačiau žr. Jakaitienė 1988: 30–40; Gudavičius 2007: 14–27 ir kt.). Toliau 1 lentelėje pateikiamos Dirko Geeraetrso (2006: 387) apibendrintos semantinės koncepcijos, egzistuojančios ar egzistavusios kalbotyroje tam tikru laikotarpiu 2 : 1 LENTELĖ. Semantinės koncepcijos (pagal D. Geeraetrsą) LAIKOTARPIS KONCEPCIJA PAGRINDINIAI PRINCIPAI EMPIRINIS DOMENAS AIŠKINAMASIS PRINCIPAS 1870–1930 Istorinėfilologinė semantika Kalba kaip individo ar bendruomenės saviraiška Teiginiai apie reikšmių kaitą Efektyvumo ir išraiškos principai 1930–1975 Struktūralistinė semantika Kalba kaip autonomiška struktūra Teiginiai apie paradigminius ir sintagminius semantinius ryšius Reikšmės skaidymas ar reikšmės postulatai 1970– Loginė semantika Kalba kaip nuoroda į galimus pasaulius Teiginiai apie propozicijų teisingumo / klaidingumo sąlygas Algoritminis (sudėtinio kalbos vieneto) reikšmės skaidomumas 1975– Kognityvinė Kalba kaip Teiginiai apie Natūralus 2 Informaciją išvertė A. Gaidienė. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |3 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 semantika kognityvinis įrankis lankstumą, vidinę sandarą, patirtinį pamatą, enciklopedinį pobūdį ir kt. kategorizavimas (prototipiškumas) ir kognityvinės strategijos Turbūt kalbotyroje labiausiai išplitusiomis galėtume laikyti struktūralistinę ir kognityvinę semantikas, pateikiančias visiškai skirtingą požiūrį į žodžio reikšmės sampratą. Pasak Nikolajaus Boldyrevo (Boldyrev 2004: 7–8), viena iš teorinių struktūralistinės semantikos pozicijų – tarp lingvistinių ir ekstralingvistinių veiksnių yra aiški riba, t. y. žodžio reikšmė nepriklauso nuo to, ką kalbėtojas žino apie realų ar menamą pasaulį (plačiau žr. Gaidienė 2016: 16). Kitaip sakant, struktūralistų požiūriu, reikšmė yra gana savarankiška organizuota semantinių elementų visuma (Jakaitienė 2010: 56). Pasak kognityvistų, žodžio reikšmė yra pažintinės veiklos rezultatas (Mikulskas 2009: 40), mąstomosios būties apraiška (Jakaitienė 1988: 40), t. y. žodžio reikšmė kognityvistų suvokiama kaip neatsiejama mentalinio turinio, kurį formuoja atitinkamos srities žinios, dalis (Gudavičius 2011: 113). Žodžio, apskritai lingvistinio vieneto, reikšmės perduoda tik dalį mūsų žinių apie pasaulį, o pagrindinė jų dalis slypi su jais siejamuose konceptuose (Boldyrev 2014: 87). Galima teigti, kad leksinė reikšmė yra kalboje, konkrečiame pasakyme aktualizuojama koncepto dalis. Svarbu pabrėžti, kad žodžio reikšmė tampa suprantama tik kitų kognityvinių struktūrų (kurios sužadinamos kalbėtojų sąmonėje) kontekste ir visiškai nesvarbu, ar šios struktūros yra verbalizuotos, t. y. žodžio reikšmė siejama su kognityviniais kontekstais – kognityvinėmis struktūromis arba žinių blokais, kurie ir leidžia tas reikšmes suprasti (Boldyrev 2004: 8–9; plačiau žr. Gaidienė 2016: 21). Daugelis kalbininkų (plg. Geeraerts 1989: 142; Vežbickaja 1996) sutinka, kad „<...> visiškai įmanoma suderinti ir kognityvinį, ir struktūrinį požiūrį į žodžio reikšmę“ (Jakaitienė 1988: 57). Būtent tokį žodžio reikšmės sampratos – kognityvinės ir struktūralistinės – derinį taiko BŽ rengėjai. Struktūralistinis žodžio reikšmės aspektas natūraliai atsiskleidžia analizuojant sintagminius ir paradigminius aiškinamųjų žodžių santykius konkrečiuose pasakymuose (iliustraciniuose pavyzdžiuose) bei jų santykius su savo hiponimais / hiperonimais ar sinonimais ir pan., o tiriamos tų žodžių sąsajos su platesnėmis mentalinėmis struktūromis (konceptais) leidžia jų reikšmių apibrėžtis papildyti prototipiniais požymiais, daugiareikšmio žodžio reikšmes susieti į motyvuotą tinklą ir kitaip patobulinti žodyninio straipsnio struktūrą. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |4 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Taigi šiame straipsnyje remiantis augalus ir gyvūnus pavadinančių žodžių apibrėžtimis, pateiktomis BŽ, bus parodytas šių dviejų semantinių koncepcijų derinimas. Aiškinamieji žodynai dažnai kritikuojami dėl to, kad juose kurios nors leksinės reikšmės sampratos laikomasi nenuosekliai. Evaldos Jakaitienės (2005: 81) teigimu, Dabartinės lietuvių kalbos žody ne 3 (vyr. red. S. Keinys) įprasti, kasdieniai žodžiai apibrėžiami nurodant nedaug semantinių požymių, bet gerai žinomi augalai, gyvūnai ir pan. apibrėžiami išsamiai nurodant semantinius požymius. Tokį reikšmių apibrėžimo nevienodumą lemia keli dalykai: leksikos įvairovė, žodyno paskirtis, žodyno adresatas ir kt. Šiuolaikinėje leksikografijoje norint išvengti žodžio reikšmių apibrėžimo nevienodumų dažnai siūloma remtis prototipų teorija (plačiau žr. Geeraerts 2006: 327–355). Pirmiausia ši teorija žodyno rašytojui padeda išskirti esminius leksemos reikšmės požymius, taip pat siūlo konceptualias priemones, leidžiančias vienodais pagrindais pateikti poliseminių žodžių reikšmes, pvz., kaip vieno ar kelių mazgų (prototipų) dominuojamą motyvuotą reikšmių tinklą. 2. PROTOTIPŲ TEORIJA IR LEKSIKOGRAFINĖ PRAKTIKA Prototipo sąvoka siejama su XX a. Eleonoros Rosch atliktais eksperimentiniais tyrimais, kurių rezultatai parodė, kad vieni kategorijų nariai turi daugiau, o kiti mažiau tai kategorijai būdingų bruožų, o pačių kategorijų ribos nėra ryškios. Būdingiausią kategorijos narį, pagal kurį galima atpažinti kategoriją, E. Rosch pavadino prototipu (Ungerer, Schmid 2006: 10). Apskritai kognityvinės psichologijos specialistams mus supančios tikrovės kategorizavimas, į kurį jie pradėjo žvelgti iš kognityvinės žmogaus veiklos perspektyvos, tapo esminis (Kubriakova 1996: 45–46). Prototipų teorijos požiūris į kategorinę narystę prieštaravo klasikinei teorijai. Klasikinėje teorijoje teigiama, kad kategorijos ribos yra aiškios: visus vienos kategorijos narius vienija tas pats (būtinų) požymių rinkinys, tad tai pačiai kategorijai priskiriami nariai vienas kito atžvilgiu yra lygūs (Dirvenas 2009: 15). Toliau pateiksime Holgerio Diesselio 4 lentelę 5 , kurioje apibendrinami klasikinės ir prototipų teorijos skirtumai (žr. 2 lentelę). 3 E. Jakaitienė rėmėsi ketvirtuoju Dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidimu, išleistu 2000 metais. 4 Plačiau žr. http://www.personal.unijena.de/~x4diho/Script.Language%20and%20Cognition%201.pdf. 5 Informaciją išvertė A. Gaidienė. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |5 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 2 LENTELĖ. Klasikinės ir prototipų teorijos skirtumai Klasikinė teorija Prototipų teorija Kategorijos apibrėžiamos vadovaujantis bendrais požymiais. Kategorijos apibrėžiamos pagal geriausią narį. Kategorijos turi aiškias ribas. Kategorijos turi neryškias ribas. Visi kategorijos nariai yra lygūs. Vieni kategorijos nariai yra geresni už kitus kategorijos narius. Kategorijų reikšmė yra pastovi. Kategorijų reikšmė priklauso nuo kultūros ir konteksto. Kognityvinė semantika iš kognityvinės psichologijos perėmė ir ėmė taikyti prototipo sąvoką. Pasak Aloyzo Gudavičiaus (2009: 67), „[s]emantinio aprašymo centru tapo prototipas – daiktas ar reiškinys, kuris kalbantiesiems atrodo tipiškas, pavyzdinis, normalus margoje panašių daiktų ar reiškinių įvairovėje“. Prototipo sąvoka leksikografijoje gali būti vartojama ir taikoma dviem lygmenimis: a) žodžio reikšmė apibrėžiama remiantis prototipu. Tokiu būdu apibrėžiant reikšmes nutolstama nuo loginių būtinumo ir pakankamumo kriterijų, kadangi apibrėžime pirmiausia išvardijami tie požymiai, kurie apibūdina prototipinį kategorijos narį (Jakaitienė 2005: 82). b) daugiareikšmio žodžio prototipine reikšme laikoma ta žodžio reikšmė, kuri vidutinio kalbėtojo (kalbinės bendrijos) sąmonėje pirmiausia asocijuojama su tuo žodžiu. Kitaip sakant, skirtingos žodžio reikšmės yra struktūruojamos pagal tokį pat principą kaip ir skirtingi vienos kategorijos nariai, t. y. laikomasi nuomonės, kad žodis turi prototipinę reikšmę, su kuria siejamos mažiau prototipinės reikšmės. Pasak Pragglejaz (2007: 3) grupės narių, prototipinės reikšmės yra linkusios būti konkretesnės, nurodo lengviau įsivaizduojamus, matomus, girdimus, jaučiamus, užuodžiamus ar skoniu juntamus dalykus, jos susijusios su kūno veiksmais, yra apibrėžtesnės, dažnai jos esti istoriškai senesnės, be to, nebūtinai dažnesnės. Žodynuose tokios reikšmės neretai pateikiamos pirmosios. Rolando Mikulsko (2009: 72) teigimu, „[v]ienas pagrindinių leksikografinio apibrėžimo uždavinių yra padėti žodyno skaitytojui atpažinti žodžiais žymimų kategorijų atstovus tikrovėje“. Būtent tai padaryti padeda prototipus apibrėžiantys požymiai. Nors ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |6 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 prototipų teorijos nauda leksikografams yra neabejotina, tačiau esama šios teorijos praktinio taikymo trūkumų – tikrai prototipinių požymių atskyrimas nuo neprototipinių. Pasak E. Jakaitienės (2005: 83), „vienas sudėtingiausių leksikografijos uždavinių ir yra nustatyti, kiek ir kokių žodžiu pavadinamo dalyko (prototipo ar sąvokos) požymių reikia įtraukti į patikimą reikšmės aiškinimą ir kaip juos reikia tame aiškinime išdėstyti“. Šiame straipsnyje mėginama pažiūrėti, kaip uždavinį įgyvendina BŽ autoriai. 3. ŽODŽIO APIBRĖŽTIS IR BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS Lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų įvaduose apie žodžių reikšmių aiškinimus kalbama gana formaliai. Paprastai nurodomi trys 6 pagrindiniai žodžių reikšmių aiškinimo būdai – aprašomasis 7 , sinoniminis ir nuorodinis, o aiškinamųjų žodynų 8 įvaduose glaustai užsimenama apie žodžių reikšmių aiškinimo principus (žr. 3 lentelę). 3 LENTELĖ. Žodžių reikšmių aiškinimo principai BŽ ir DŽ7i BŽ DŽ7i „Aiškinant reikšmes aprašomuoju būdu trumpai nurodomi būdingieji daiktų, reiškinių, sąvokų požymiai <...>“9. „Pagrindinis žodžio reikšmių aiškinimo būdas yra apibrėžiamasis-aprašomasis aiškinimas. Juo trumpai nurodomi būdingieji daiktų, reiškinių, sąvokų požymiai, nesiekiant enciklopedinio tikslumo ir detalizacijos“10. Kaip matyti, žodynų rengėjai apsiriboja tik užuomina apie būdinguosius daiktų, reiškinių ir sąvokų požymius. Pagrįstai kyla klausimas, kaip suprantami ir kokiais kriterijais vadovaujantis nustatomi ir atrenkami tie „būdingieji“ požymiai. Juk iš tiesų „[n]ustatyti minimalų semantinių požymių kompleksą reikšmės definicijoje, atskirti tai, kas priklauso reikšmei, o kas – mūsų žinioms apie tikrovę, ir yra pagrindinis ir bene sudėtingiausias dalykas konkrečiai reikšmei apibrėžti“ (Gudavičius 2009: 61). 6 Be šių trijų, reikšmių aiškinimo būdų gali būti ir daugiau, pvz., nusakomasis, vienažodis, mišrusis ir pan. (plg. Naktinienė 2006: 22; Svetikienė 2006: 181). 7 Šio aiškinimo būdo pavadinimas įvairuoja, jis vadinamas aprašomuoju (plg. Murmulaitytė 2006: 37; Svetikienė 2006: 181; LKŽe skyrius „Struktūra“, skyrelis „Žodžio reikšmių aiškinimas), aiškinamuoju (plg. Naktinienė 2006: 22), apibrėžiamuoju (plg. Jakaitienė 2005: 79), apibrėžiamuoju-aprašomuoju (DŽ7i, skyrius „Įvadas“, skyrelis „Žodžių reikšmių aiškinimas“), apibrėžiamuoju-aiškinamuoju (Murmulaitytė 2000: 148) ir pan. 8 LKŽe internetiniame variante, skyriuje „Žodžių reikšmių aiškinimas“, išsamiau aprašomas tik sinoniminis ir nuorodinis reikšmių aiškinimai, todėl lentelėje cituojami tik BŽ ir DŽ7i. 9 Žr. http://bkz.lki.lt/?pg=reiksmiu_aiskinimas, skyrių „Reikšmių aiškinimas“, skyrelį „Reikšmių aiškinimo būdai“. 10 Žr. http://lkiis.lki.lt/lkz-ivadas, skyrių „Žodžių reikšmių aiškinimas“. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |7 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Lietuvių kalbos aiškinamuosiuose žodynuose paprastai naudojamos tradicinės apibrėžtys, t. y. apibrėžiant žodžio reikšmę remiamasi mokslinio kategorizavimo (mokslinės nomenklatūros) elementais. Kognityvinė semantika, ypač prototipų teorija, siūlo naujas priemones žodžių apibrėžtims aiškinamuosiuose žodynuose patobulinti. Toliau trumpai bus pristatyta, kuo skiriasi tradicinė ir kognityvinė žodžio reikšmių apibrėžtys. Tradicinėje 11 apibrėžtyje dažnai naudojami mokslinių žinių elementai, taip siekiant perteikti maksimaliai objektyvų tikrovės elemento vaizdą, remiamasi hierarchine vidine kategorijos struktūra, kurią sudaro gimininė (hiperoniminė) sąvoka ir specifiniai (skiriamieji) požymiai, apibūdinantys žemesnio lygmens (hiponiminę) sąvoką (Gudavičius 2009: 70–72; Smetonienė 2015: 64–65). Kognityvinė apibrėžtis 12 remiasi kasdieniniu, asmeniniu pasaulio pažinimu ir patyrimu; joje stengiamasi parodyti, kokios asociacijos kyla kalbėtojo sąmonėje šnekos akto metu paminint žodį; atspindimi visi leksinės reikšmės požymiai, t. y. centriniai ir periferiniai, griežtos ribos nebrėžiant tarp vadinamųjų denotacinių ir konotacinių požymių, ypač jeigu pastarieji siejami su tam tikrais įprastiniais kontekstais (Gudavičius 2009: 70–72; Smetonienė 2015: 64–65). Palyginkime žodžio garbė apibrėžtį, pateiktą DŽ7i, ir Irenos Smetonienės (2015: 80) suformuluotą šio žodžio kognityvinę apibrėžtį (žr. 4 lentelę). 4 LENTELĖ. Žodžio garbė apibrėžtis Tradicinė apibrėžtis Kognityvinė apibrėžtis garb‖ė (4) visuomenės pripažįstama pagarba už nuopelnus; šlovė, geras vardas: T ai yra ~ės dalykas. Nuplėšti garbę. Netekti ~ės. Toks pasiūlymas teikia jums garbę. Tai nedaro tau ~ės. ~ės narys (pagerbiant išrinktas). ~ės sargyba (skirta pagerbti). ◊ ~ės žodis (tvirtas patikinimas žodžiu) (DŽ7i). garbė – „tai savivertės bei atsakomybės jausmas, kai žmogus jaučiasi įvertintas už savo gyvenimą, nuveiktus darbus, ir geras vardas, pelnytas visuomenėje už gerus ir nesavanaudiškus darbus, už dorą elgesį ir dorą gyvenimą, aukštą moralę, už sąžiningumą, teisingumą, žodžio laikymąsi, pagarbą kitiems ir rūpinimąsi kitais, už pasiaukojimą tėvynei, idėjai, kitų žmonių gerovei, patriotizmą ir didvyriškumą“ (Smetonienė 2015: 80). 11 Ją dar vadina klasikine, žodynine definicija. 12 J. Bartminskio (1988), A. Gudavičiaus (2009), I. Smetonienės (2015) ir kt. darbuose vartojamas terminas kognityvinė definic ija. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |8 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 Kaip matyti, kognityvinė žodžio garbė apibrėžtis yra kur kas platesnė negu DŽ7i pateikta tradicinė šio žodžio apibrėžtis. Kognityvinėje apibrėžtyje stengtasi parodyti visus įmanomus šios sąvokos požymius, kurie gali būti svarbūs tam tikruose kontekstuose ir situacijose. Pavyzdžiui, garbės sąvoka čia suprantama ne tik kaip išorinis reiškinys, „visuomenės pripažįstama pagarba už nuopelnus“, kas buvo pabrėžiama tuo metu, kai buvo paklotas konceptualusis DŽ pamatas, bet ir kaip „savivertė bei atsakomybės jausmas“, t. y. elgesio, visuomenėje laikomo garbingu, kriterijai individo turi būti internalizuojami, suvokiami kaip vidinis jo elgesio imperatyvas. Galima teigti, kad BŽ rengėjai dažnai derina tradicinę ir kognityvinę žodžio reikšmės apibrėžtis. Pažvelkime, kaip jau minėtas žodis garbė apibrėžiamas BŽ: 13 dkt. (4) 1. dorovinių žmogaus vertybių (padorumo, sąžiningumo, pareigingumo ir kt.) visuma: Gera 2. visuomenės pripažįstama pagarba už nuopelnus: Šlov (būti garbinamam). 3. geras vardas, gera reputacija; sin. šlovė: Nupl garb žr. žodis. (ką) pagerbiant: Sv . Pagrindiniai sąvokos garbė požymiai, pateikti kognityvinėje apibrėžtyje, fiksuojami ir BŽ žodžio garbė žodyniniame straipsnyje, tik yra išskaidyti į atskiras reikšmes (žr. 5 lentelę). 5 LENTELĖ. Sąvokos garbė apibrėžčių palyginimas BŽ pateiktos reikšmės I. Smetonienės pateikta kognityvinė apibrėžtis 1. dorovinių žmogaus vertybių (padorumo, sąžiningumo, pareigingumo ir kt.) visuma  tai atsakomybės jausmas 2. visuomenės pripažįstama pagarba už nuopelnus  savivertės jausmas, kai žmogus jaučiasi įvertintas už savo gyvenimą, nuveiktus darbus 13 Galutinai suredaguotas žodžio garbė žodyninis straipsnis BŽ gali keistis. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |9 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 3. geras vardas, gera reputacija  geras vardas, pelnytas visuomenėje už gerus ir nesavanaudiškus darbus, už dorą elgesį ir dorą gyvenimą, aukštą moralę, už sąžiningumą, teisingumą, žodžio laikymąsi, pagarbą kitiems ir rūpinimąsi kitais, už pasiaukojimą tėvynei, idėjai, kitų žmonių gerovei, patriotizmą ir didvyriškumą Dar palyginkime tikrinio daiktavardžio Europa apibrėžtį, pateiktą BŽ, ir Mariaus Smetonos suformuluotą šios sąvokos kognityvinę apibrėžtį (žr. 6 lentelę). 6 LENTELĖ. Žodžio Europa apibrėžtys BŽ M. Smetona (2016: 154) Europà dkt. vns. (2) pasaulio dalis Šiaurės pusrutulyje, su Azija sudaranti Eurazijos žemyną14: Euròpos valstýbės. Euròpos ekonòminė erdvė. Euròpos Kom i sija [Tarýba]. Keliáuti põ Euròpą. Europa – „tai esantis žemyne, besidriekiančiame nuo Pirėnų pusiasalio iki Uralo kalnų, civilizacijos lopšys su turtinga istorija, įvairių kultūrų, tautų, kalbų, papročių simbioze, architektūra, grindžiama bendradarbiavimu, humanistinėmis idėjomis, kurią netgi galima suvokti kaip vieną didelę valstybę, kurioje vyrauja taika, saugumas, teisingumas, ir vienijančią įvairias laisvas valstybes ir žmones, turinčią bendrą valiutą ir ekonomiką, atveriančią dideles galimybes“. Akivaizdu, kad pateiktosios apibrėžtys jau gerokai skiriasi. BŽ buvo pasirinkta sistemiškai 15 vienodai, tarsi enciklopedijoje, apibrėžti visas valstybes, pasaulio dalis (nesvarbu, ar mums artimas, ar tolimas) ir pan. – tiesiog nurodant jų geografinę padėtį, plg.: 14 Tokia pati apibrėžtis yra DŽ6p. 15 BŽ rengėjai, turėdami prieš akis M. Smetonos žodžio Europa apibrėžtį, dar galėtų pasvarstyti dėl jo apibrėžties, nes Europa yra ne tik žemynas, bet ir sąvoka, sužadinanti ne vieną istorinį, kultūrinį ar politinį stereotipą. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |16 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 11 LENTELĖ. Gyvūno apibrėžtis anglų kalbos žodynuose Žodynas Žodžio gyvūnas (angl. animal) apibrėžtis Realijų požymiai, fiksuojami apibrėžtyse WEBSTER any of a kingdom (Animalia) of living things including many-celled organisms and often many of the single-celled ones (such as protozoans) that typically differ from plants in having cells without cellulose walls, in lacking chlorophyll and the capacity for photosynthesis, in requiring more complex food materials (such as proteins), in being organized to a greater degree of complexity, and in having the capacity for spontaneous movement and rapid motor responses to stimulation ‘gyvas’, ‘daugialąstis’ ar ‘vienaląstis’, skiriasi nuo augalų tuo, kad ‘ląstelių sienelėse nėra celiuliozės’, ‘neturi chlorofilo’, ‘neatlieka fotosintezės’, ‘būtinas sudėtingesnis maistas (toks kaip baltymai)’, ‘geba savaime judėti’, ‘geba greitai reaguoti į dirgiklius’ OXFORD 1 A living organism which feeds on organic matter, typically having specialized sense organs and nervous system and able to respond rapidly to stimuli. 1.1 A living organism other than a human being. 1.2 A mammal, as opposed to a bird, reptile, fish, or insect. ‘gyvas’, ‘maitinasi organinėmis medžiagomis’, ‘turi jutimo organus ir nervų sistemą’, ‘geba greitai reaguoti į dirgiklius’; ‘gyvas, bet ne žmogus’; ‘žinduolis, bet ne paukštis, reptilija, žuvis ar vabzdys’ MACMILLAN any living thing that can move independently and that has senses for recognizing and reacting to the environment around it. a. any living thing that is not a human, a plant, an insect, a bird, or a fish b. any living creature, including humans ‘gyvas’, ‘gali savarankiškai judėti’, ‘turi jutimus’, ‘atpažįsta aplinką ir į ją reaguoja ’; ‘gyvas, bet ne žmogus, vabzdys, paukštis, žuvis’; ‘bet koks gyvas padaras, taip pat žmogus’ COLLINS 1. An animal is a living creature such ‘gyvas, bet ne paukštis, žuvis, ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |17 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 as a dog, lion, or rabbit, rather than a bird, fish, insect, or human being. 2. Any living creature other than a human being can be referred to as an animal. […] 3. Any living creature, including a human being, can be referred to as an animal. vabzdys ar žmogus’; ‘gyvas padaras, bet ne žmogus’; ‘visi gyvi padarai’ CAMBRIDGE A1 something that lives and moves but is not a human, bird, fish, or insect B2 anything that lives and moves, including people, birds, etc. ‘gyvas’, ‘juda, bet ne žmogus, paukštis, žuvis ar vabzdys’; ‘kas gyvas ir juda, taip pat ir žmogus, paukštis’ Kaip ir augalo, dviejų žodynų (WEBSTER, iš dalies ir OXFORD) apibrėžtyse fiksuojami daugiau moksliniai požymiai, apibūdinantys gyvūną, t. y. ‘daugialąstis’ ar ‘vienaląstis’, ‘geba savaime judėti’, ‘greitai reaguoti į dirgiklius’ ir ‘minta organinėmis medžiagomis’. WEBSTER žodyno apibrėžtyje dar pabrėžiama, kad gyvūnas skiriasi nuo augalo tuo, kad neturi ‘chlorofilo’, ‘neatlieka fotosintezės’, jo ‘ląstelių sienelėse nėra celiuliozės’ ir jam ‘būtinas sudėtingesnis maistas, toks kaip baltymai’. Tačiau kituose anglų kalbos žodynuose (toliau – ir OXFORD) pabrėžus, kad gyvūnas yra ‘gyvas’ ir ‘juda’, išskiriamos kelios žodžio gyvūnas reikšmės, panašiai kaip ir BŽ, t. y. kad gyvūnai gali būti visi gyvi padarai, kad gyvūnai gali būti visi gyvi padarai, išskyrus žmogų, ir kad gyvūnai yra tik žinduoliai. Be to, COLLINS žodynas prie vienos išskiriamos reikšmės dar išvardija tipiškus žinduolius, kurių požymiai, reikia manyti, sudaro tos reikšmės prototipo centrą. Taigi anglų kalbos žodynai, išskyrus WEBSTER, apibrėždami gyvūną laikosi kognityvinės reikšmės strategijos. Toliau pateikiame rusų kalbos žodynuose suformuluotas gyvūno apibrėžtis (žr. 12 lentelę). 12 LENTELĖ. Gyvūno apibrėžtis rusų kalbos žodynuose Žodynas Žodžio gyvūnas (ru. животное) apibrėžtis Realijų požymiai, fiksuojami apibrėžtyse СЕМ 1. Живой организм, существо, обладающее (за исключением губок, коралловых полипов и некрых других) способностью ‘gyvas’, ‘(išskyrus koralus ir kai kurias kitas rūšis) geba judėti’, ‘maitinasi organinėmis medžiagomis’; ‘gyvas padaras, bet ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |18 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 двигаться и питающееся, в отличие от большинства растений, готовыми органическими веществами. 2. Живое существо в противоп. человеку (обычно о млекопитающих). ne žmogus’ МАKС 1. Всякое живое существо, исключая растения. || Живое существо в противоположность человеку. ‘viskas, kas gyva, išskyrus augalus’; ‘gyvas padaras, bet ne žmogus’ ТСОШ 1. Живой организм, существо, обладающее способностью двигаться и питающееся, в отличие от растений, готовыми органическими соединениями. 2. Такое живое существо, в противоп. человеку. ‘gyvas’, ‘geba judėti’, ‘skirtingai negu augalai maitinasi organinėmis medžiagomis’; ‘gyvas padaras, bet ne žmogus’ Rusų kalbos žodynuose nurodomi pagrindiniai gyvūno požymiai: ‘gyvas’, ‘judantis’ ir ‘maitinasi organinėmis medžiagomis’. Toliau, kaip ir anglų kalbos žodynuose bei BŽ, rusų kalbos žodynai gyvūnui priešina žmogų. Tačiau žinduolių priešprieša su kitais gyviais (žuvimis, paukščiais, vabzdžiais, reptilijomis) šiuose žodynuose neiškeliama, išskyrus CEM žodyną, kuriame nurodoma, kad dažniausiai turimi mintyje žinduoliai. Pastarojo žodyno žodžio gyvūnas apibrėžtis yra išsamesnė už kitų dviejų – joje dar išvardijama, kokie gyviai (pintys, koraliniai polipai) ‘negali judėti’. Palyginus apžvelgtas gyvūno reikšmės apibrėžtis visų trijų kalbų žodynuose, matyti tkios reikšm s apibrėžimo strategijos. Lietuvių kalbos žodynuose (LKŽe ir DŽ7i) apibrėžiant gyvūną laikomasi tradicinės reikšmės strategijos. BŽ pirma šio žodžio reikšmės apibrėžtis taip pat yra tradicinė, tačiau antros ir trečios reikšmių skyrimas ir apibrėžimas atspindi kultūrinės aplinkos nulemtą kasdienę, o ne mokslinę kategorizaciją, taigi siejama su kognityvine reikšmės apibrėžimo strategija. Tas pats pasakytina ir apie rusų kalbos žodynus. WEBSTER žodžio gyvūnas apibrėžtis yra tradicinė (labiau mokslinė). Kiti anglų kalbos žodynai (OXFORD, MACMILLAN, COLLINS, CAMBRIDGE), panašiai kaip ir BŽ, skirdami ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |19 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 kelias gyvūno reikšmes ir pavardiję tipiškus žinduolius (COLLINS) laikosi labiau kognityvinės reikšmės apibrėžimo strategijos. 5. MEDŽIŲ REIKŠMIŲ APIBRĖŽTYS Kiek kitaip apibrėžiami į augalo ir gyvūno kategorijas įeinantys žodžiai. Palyginkime, kaip žodynai apibrėžia tris medžius – beržą, drebulę ir pušį. Šie medžiai pasirinkti todėl, kad yra labai būdingi Lietuvos kraštovaizdžiui ir tikėtina, kad jų požymiai didžia dalimi formuoja medžio kategorijos prototipą šiame geografiniame regione, o plačiau imant, ir tos pačios geografinės platumos gyventojų kalbinėje sąmonėje. 13 lentelėje surašytos pagrindiniuose lietuvių kalbos žodynuose pateiktos žodžio beržas apibrėžtys. 13 LENTELĖ. Žodžio beržas apibrėžtis lietuvių kalbos žodynuose Žodynas Žodžio beržas apibrėžtis BŽ lapuotas medis ppr. balta, lengvai lupama tošimi, žydintis žirginiais, pavasarį leidžiantis sulą (Betula) DŽ7i lapuotas medis balta tošimi (Betula) LKŽe lapuotas medis balta tošimi (Betula) Visose trijose žodynų apibrėžtyse pirmiausia nurodoma, kad beržas priklauso medžių kategorijai, toliau minimas visiems atpažįstamas išorinis 22 beržo požymis, išskiriantis jį iš kitų medžių – ‘balta tošis’. BŽ į žodžio beržas apibrėžtį dar įtraukti tokie lietuviams atpažįstami požymiai – ‘tošis lengvai lupama’ ir jis ‘žydi žirginiais’. Be to, BŽ nurodomas dar vienas požymis – kad beržas ‘leidžia sulą’. 14 lentelėje pateikiamos nagrinėjamo žodžio apibrėžtys anglų kalbos žodynuose. 14 LENTELĖ. Žodžio beržas apibrėžtis anglų kalbos žodynuose Žodynas Žodžio beržas (angl. birch) apibrėžtis Realijų požymiai, fiksuojami apibrėžtyse WEBSTER any of a genus (Betula of the family Betulaceae, the birch family) of monoecious deciduous trees or shrubs ‘vienanamis’, ‘lapuotis’, ‘medis ar krūmas’, ‘lapai su paprastais lapkočiais’, 22 Išoriniais požymiais vadinami tie požymiai, kurie suvokiami, juntami regimuoju, lytėjimo ar kt. būdais. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |20 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 having simple petioled leaves and typically a layered membranous outer bark that peels readily ‘lengvai nusilupanti tošis’ OXFORD a slender, fast-growing tree that has thin bark (often peeling) and bears catkins ‘liaunas’, ‘greitai auga’, ‘lengvai nusilupanti tošis’, ‘žydintis žirginiais’ MACMILLAN a tall tree with thin branches and an outer layer that comes off in thin strips like paper ‘aukštas’, ‘plonos šakos’, ‘lengvai (tarsi popierinėmis juostomis) nusilupanti tošis’ COLLINS is a type of tall tree with thin branches ‘aukštas’, ‘plonos šakos’ CAMBRIDGE a tree with smooth, often white bark (= outer covering) and thin branches ‘lygi’, ‘ppr. balta žievė’, ‘plonos šakos’ Kaip ir lietuvių kalbos žodynuose, cituojamuose anglų kalbos žodynuose žodžio beržas apibrėžtis jau kitokia negu žodžių augalas ar gyvūnas. Anglų kalbos žodynuose nurodomi ne moksliniai beržo požymiai (išskyrus WEBSTER – ‘šeima’, ‘vienanamis’, ‘lapuotis’), bet tipiškiausi išoriniai šio medžio požymiai: ‘lengvai nusilupanti tošis’ (trijuose žodynuose), ‘plonos šakos’ (trijuose žodynuose), ‘aukštas’ (dviejuose žodynuose). Tolesni beržo išoriniai požymiai minimi tik kuriame nors viename žodyne: ‘liaunas’, ‘greitai auga’, ‘žydi žirginiais’, ‘ppr. balta žievė’, ‘lygi žievė’. Lietuvius pastarasis požymis gal kiek ir nustebintų, nes Lietuvoje augančių beržų žievė dažniau būna suaižėjusi negu lygi. Taip pat įdomu, kad beržo kamieno baltumą mini tik vienas CAMBRIDGE žodynas – nors beržų kamienai nebūtinai balti, bet Lietuvoje augantys plaukuotasis ir karpotasis beržai 23 pasižymi būtent baltais kamienais ir lietuviams tai yra skiriamasis beržų požymis. Ypač aukštu šio medžio taip pat nelaikome 24 , todėl požymis ‘aukštas’ lietuvių kalbos žodynuose ir nenurodomas. Palyginkime rusų kalbos žodynuose pateiktas žodžio beržas apibrėžtis (žr. 15 lentelę). 23 Lietuvoje yra ir kitokių beržų rūšių, bet šie yra labiausiai paplitę. 24 Plg. https://lt.wikipedia.org/wiki/Karpotasis_ber%C5%BEas. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |21 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 15 LENTELĖ. Žodžio beržas apibrėžtis rusų kalbos žodynuose Žodynas Žodžio beržas (ru. берёза) apibrėžtis Realijų požymiai, fiksuojami apibrėžtyse СЕМ лиственное дерево или кустарник сем. берёзовых с белой (реже тёмной) корой и с сердцевидными листьями ‘lapuotis’, ‘medis ar krūmas’, ‘balta žievė (rečiau tamsi)’, ‘širdiški lapai’ МАKС лиственное дерево с белой корой ‘lapuotis’, ‘balta žievė’ ТСОШ лиственное дерево с белой (реже тёмной) корой и с сердцевидными листьями ‘lapuotis’, ‘balta žievė (rečiau tamsi)’, ‘širdiški lapai’ Kaip iš 15 lentelės matyti, rusų kalbos žodynams, kaip ir lietuvių kalbos žodynams, svarbiausias beržo išorinis požymis yra ‘balta žievė’ (tošis), turbūt todėl, kad tai mūsų kaimynai ir jų beržai panašūs į mūsų. Kitas požymis, fiksuojamas rusų kalbos žodynuose, yra ‘širdiški lapai’. BŽ šio požymio nėra, kaip ir ‘liaunų šakelių’, kurias mini kai kurie anglų kalbos žodynai. Taip yra tik todėl, kad BŽ apibrėžtyje jau pakanka tipiškų požymių, pagal kuriuos būtų galima identifikuoti beržą, t. y. ‘balta tošis’, ‘lengvai lupama tošis’ ir ‘žydi žirginiais’. Faktą, kad beveik išimtinai tik beržo žievė 25 , ppr. jos viršutinis, lupamas, sluoksnis (nors plg. tošis „beržo žievės kamštinis audinys“ (VLE XXIV: 50)), lietuvių kalboje nusipelno atskiro – tošies – pavadinimo (plg. gausybę vedinių: tošėti, tošiauti, tošininkas (-ė), toši nė, tošinukas ir kt. (LKŽe)), veikiausiai reikėtų sieti su tošies reikšme tradicinio lietuviško kaimo gyventojų buityje, plg.: Ka i kada molinius indus apvyniodavo beržo tošimi – kad būtų patvaresni (DLKT). Mes einame nuo vieno avilio prie kito, stebim ės, kad beržo tošis, prieš keturiasdešimt metų pakišta po avilio stogu, dar nė kiek nesutrūnijo <…> (DLKT). Iš beržo tošies (buvo) pinami įvairūs krepšiai, dėžutės, gaminamas degutas, rauginės medžiagos ir kt. Kaip jau minėta, BŽ apibrėžtyje fiksuojamas dar vienas beržo požymis, kurio nėra užsienio žodynuose 26 – kad pavasarį jis ‘leidžia sulą’. Matyt, BŽ apibrėžtyje minimas požymis yra svarbus ir atpažįstamas lietuviams, kurie pavasarį leisdavo (ar vis dar leidžia) sulą ir ją geria, 25 Tačiau kartais pagal analogiją ir kitų medžių žievė gali būti pavadinta tošimi, plg. LKŽe užfiksuotą pavyzdį: Vyžikės būdavo iš liepos tošų Erž. 26 Ieškant nagrinėjamuose anglų kalbos žodynuose žodžio sap „sula“ tik vienas CAMBRIDGE žodynas (žr. http://dictionary.cambridge.org/dictionary/english/sap?a=british) pavyzdyje mini klevų sulą, kuri (ypač) Amerikoje ir Kanadoje yra kur kas populiaresnė už beržų sulą. Pasak angliškos ir vokiškos VIKIPEDIJŲ (žr. https://en.wikipedia.org/wiki/Birch_sap, https://de.wikipedia.org/wiki/Birkensaft), beržų sula plačiau naudojama mūsų kaimyninėse šalyse ir Šiaurės Kinijoje. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |22 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 plg.: Prilašėjo kibiras sulos, to saldaus pavasarinio džiaugsmo J.Marcin 27 (LKŽe). Sula lietuvių valstiečių nuo seno vartojama gėrimui, rečiau sri ubai virti, burokams rauginti MLTEIII340 (LKŽe). Nebėr žiemų šaltų, nebėr nė sul ų saldžių Šts (LKŽe). Šį beržo požymį, kaip ir daugelį kitų, mini ir A. Gudavičius (2007: 22), plg. „balta tošies spalva, kūginė lapijos forma, širdies pavidalo lapeliai, šakelių liaunumas, būdingumas Lietuvos kraštovaizdžiui, tai, kad žmonės pavasarį geria jo sultis – sulą ir t. t.“. Beje, du iš aptartųjų žodynų – WEBSTER ir СЕМ – apibrėžtyse nurodo, kad beržas gali būti ir krūmas. BŽ (kaip ir likę žodynai) šio požymio nemini, nors Lietuvoje auga beržas keružis ir liekninis beržas, kurie yra krūmai 28 . Tačiau vidutinio kalbėtojo (lietuvio) sąmonėje beržas vis dėlto yra medis, todėl BŽ autoriai apibrėžtyje krūmo ir nemini. Taigi čia, orientuojantis į vidutinio kalbėtojo sąmonę, jau paisoma kognityvistų nuolat pabrėžiamo kasdienio (buitinio) mus supančios tikrovės kategorizavimo nuostatos, pagal kurią žodžio reikšmės deskriptyviniais požymiais pirmiausia pasirenkami prototipinių kategorijos narių požymiai. Išskyrus WEBSTER ir СЕМ, panašiai elgiamasi ir aptartuose anglų ir rusų kalbų žodynuose. Toliau pažiūrėkime, kaip lietuvių, anglų ir rusų kalbų žodynai apibrėžia kitą Lietuvoje dažną medį – drebulę (žr. 16–18 lenteles). 16 LENTELĖ. Žodžio drebulė apibrėžtis lietuvių kalbos žodynuose Žodynas Žodžio drebulė apibrėžtis BŽ aukštas medis beveik apskritais, ant ilgo kotelio, virpančiais nuo menkiausio vėjelio lapais (ppr. paprastoji drebulė, Populus tremula); sin. epušė DŽ7i medis pilka ar pilkai žalia žieve ir drebančiais lapais (Populus tremula), epušė LKŽe toks medis drebančiais lapais, epušė (Populus tremula) Kaip ir beržo apibrėžtyje, žodynuose nurodoma, kad drebulė yra medis. Toliau fiksuojamas vienas skiriamųjų išorinių drebulės požymių – ‘virpantys (drebantys) lapai’. LKŽe apibrėžtyje tuo ir apsiribojama 29 . BŽ dar aprašoma, kaip tie lapai atrodo, t. y. ‘beveik apskriti’, ‘ant ilgo kotelio’ ir tai, dėl ko jie virpa, t. y. ‘nuo menkiausio vėjelio’ (išorinis požymis). Minėti požymiai, manytina, yra tipiškiausi ir pirmiausia asocijuojami su šiuo medžiu (juk ir paties medžio pavadinimo motyvacija susijusi su vienu iš minėtų požymiu – ‘drebėjimu’). DŽ7i apibrėžtyje nurodomas dar vienas drebulės išorinis požymis – ‘žievės spalva’, kuri yra pilka ar 27 Šaltinių ir vietovių sutrumpinimai kaip LKŽe. 28 Plg. VLE III: 121–122 ir https://lt.wikipedia.org/wiki/Ber%C5%BEas. 29 Čia turima omenyje lietuviška apibrėžties dalis. Apie lotyniškus pavadinimus, t. y. papildomą apibrėžties informaciją, bus kalbama vėliau. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |23 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 pilkai žalia. BŽ žievės spalvos požymio apibrėžtyje neteikia, nes šio medžio žievės spalva jam augant kinta 30 , tačiau nurodo kitą išorinį požymį – kad drebulė yra ‘aukštas’ medis 31 . 17 LENTELĖ. Žodžio drebulė apibrėžtis anglų kalbos žodynuose Žodynas Žodžio drebulė (angl. aspen, quaking aspen) apibrėžtis Realijų požymiai, fiksuojami apibrėžtyse WEBSTER (Populus tremuloides) chiefly of the U.S. and Canada with small nearly circular leaves that have flattened petioles and finely serrate margins and that flutter in the slightest breeze ‘auga JAV ir Kanadoje’, ‘nedideli’, ‘beveik apskriti lapeliai’, ‘su išplatėjusiais lapkočiais’ ir ‘dantytais pakraščiais’, ‘virpa nuo menkiausio vėjelio’ OXFORD a poplar tree with rounded, longstalked, and typically coarsely toothed leaves that tremble in even a slight breeze ‘apvalūs dantyti lapai’ ‘ilgais koteliais’, ‘virpa nuo menkiausio vėjelio’ MACMILLAN a tall thin tree that grows in North America and Europe and has leaves that rustle (=make a noise as they rub against each other) in the wind ‘auga Šiaurės Amerikoje ir Europoje’, ‘aukštas plonas’ (medis), ‘nuo vėjo virpa lapai’ COLLINS an aspen is a tall tree with leaves that move a lot in the wind ‘aukštas’ (medis), ‘nuo vėjo labai virpa lapai’ CAMBRIDGE a tree of the poplar family, with leaves that shake even when there is only a little wind ‘nuo menkiausio vėjelio virpantys lapai’ Tipiškiausi drebulės požymiai, fiksuojami minėtų anglų kalbos žodynų šio žodžio apibrėžtyse, būtų šie: ‘aukštas’, ‘plonas’ (medis), ‘nedideli’, ‘beveik apskriti lapai’, ‘su išplatėjusiais lapkočiais’ ir ‘dantytais pakraščiais’, ‘lapai ilgais kotais’. Taip pat visose šio žodžio apibrėžtyse minimas ir ‘lapų virpėjimas nuo menkiausio vėjo’. Du žodynai dar nurodo, kur šis 30 VIKIPEDIJA pateikia tokią informaciją: „Jaunų medžių kamieno žievė glotni, blyški, žalsvai pilka su dėmelėmis, vėliau suaižėja ir patamsėja. Subrendusių medžių žievė keletas metrų nuo žemės pilkai rusva, dėmėta ir gruoblėta, dar aukščiau glotni ir lygi, žalsva ar balzganai žalia“ (plačiau žr. https://lt.wikipedia.org/wiki/Drebul%C4%97). 31 Užauga iki 35 m aukščio (plg. VLE V: 134). ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |24 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 medis auga – JAV ir Kanadoje (WEBSTER) arba Šiaurės Amerikoje ir Europoje (MACMILLAN). Beje, iš tiesų šis medis yra paplitęs ne tik Šiaurės Amerikoje ir Europoje, bet ir Šiaurės Afrikoje bei Azijoje (žr. Lietuvos Respublikos terminų banką – toliau LRTB: http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.result). Dviejuose žodynuose nurodomas mokslinis požymis, kad šis medis priklauso poplar (family) 32 . 18 LENTELĖ. Žodžio drebulė apibrėžtis rusų kalbos žodynuose Žodynas Žodžio drebulė (ru. осина) apibrėžtis Realijų požymiai, fiksuojami apibrėžtyse СЕМ лиственное дерево, родственное тополю, с гладкой серой корой и с листьями, постоянно дрожащими на тонких длинных черешках ‘lapuotis’, ‘giminingas tuopai’, ‘pilka lygi žievė’, ‘lapai ilgais koteliais’, ‘nuolatos virpantys lapai’ МАKС лиственное дерево рода тополей, с зеленовато-белой гладкой корой ‘lapuotis’, ‘giminingas tuopai’, ‘žalsvai balta lygi žievė’ ТСОШ лиственное дерево, родственное тополю ‘lapuotis’, ‘giminingas tuopai’ Visų pirma, rusų kalbos žodynai nurodo, kad drebulė yra ‘lapuotis’ ir ‘gimininga tuopai’ (plg. anglų poplar (family)). Ir iš tiesų tiek drebulė, tiek tuopa priklauso gluosninių šeimai. BŽ šių žodžių apibrėžtyse minėta informacija nenurodyta, nes laikoma kaip šalutine, kurią galima susirasti pagal BŽ pateikiamą lotynišką pavadinimą. Apie tokį, rodos, akivaizdų išorinį požymį – ‘virpančius lapelius’ – kalbama tik CEM žodyne, kuriame apskritai drebulė apibrėžiama išsamiausiai iš nagrinėjamų rusų kalbos žodynų. Dviejuose žodynuose kaip tipiškas požymis nurodoma ‘žievės spalva’ – viename pilka, kitame žalsvai balta. Kaip jau minėta, BŽ tokio požymio nėra, todėl ir nenurodoma, kad ši spalva kinta (žr. 30 išnašą). Peržvelgus visų trijų kalbų žodynus (16–18 lentelės) galima teigti, kad BŽ žodžio drebulė apibrėžtis panaši tiek į rusų, tiek į anglų kalbų žodynuose teikiamas apibrėžtis ir dažniausiai išsamumu joms nenusileidžia. Dar panagrinėkime žodžio pušis apibrėžtis (žr. 19–21 lenteles). 32 Poplar lietuviškai yra tuopa, family – šeima. Lietuvoje drebulė priskiriama gluosninių šeimai (žr. LRTB: http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.result). ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |25 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 19 LENTELĖ. Žodžio pušis apibrėžtys lietuvių kalbos žodynuose Žodynas Žodžio pušis apibrėžtis BŽ visžalis spygliuotas medis ilgais, kuokštais susitelkusiais spygliais, apvaliais kankorėžiais, išskiriantis daug sakų (Pinus) DŽ7i medis ruda žieve, ilgais spygliais ir apvaliais kankorėžiais (Pinus) LKŽe visada žaliuojantis medis su ilgais spygliais ir apvaliais kankorėžiais Žodžio pušis apibrėžtyje visų trijų lietuvių kalbos žodynų (žr. 19 lentelę) pirmiausia nurodoma, kad tai yra ‘visžalis’ (visada žaliuojantis) medis. Toliau žodynuose fiksuojami visiems atpažįstami išoriniai pušies požymiai – ‘ilgi spygliai’ ir ‘apvalūs kankorėžiai’. BŽ nurodomas dar vienas išorinis požymis – ‘spygliai susitelkę kuokštais’ ir pridedamas požymis – ‘išskiria daug sakų’. 20 LENTELĖ. Žodžio pušis apibrėžtys anglų kalbos žodynuose Žodynas Žodžio pušis (angl. pine, pine tree) apibrėžtis Realijų požymiai, fiksuojami apibrėžtyse WEBSTER any of a genus (Pinus of the family Pinaceae, the pine family) of coniferous evergreen trees that have slender elongated needles and include some valuable timber trees and ornamentals ‘visžalis’, ‘brandina kankorėžius’, ‘ilgi ploni spygliai’, ‘vertinga mediena’, ‘kai kurios medžio rūšys dekoratyvinės’ OXFORD an evergreen coniferous tree that has clusters of long needle-shaped leaves. Many kinds are grown for their soft timber, which is widely used for furniture and pulp, or for tar and turpentine ‘visžalis’, ‘brandina kankorėžius’, ‘spygliai susitelkę kuokštais’, ‘vertinga mediena’, ‘išgaunama derva, terpentinas’ MACMILLAN a tall tree with thin sharp leaves called needles that do not fall off in winter, and hard brown fruits called cones ‘visžalis’, ‘aukštas’, ‘ploni aštrūs spygliai’, ‘rudi kankorėžiai’ COLLINS a pine tree or a pine is a tall tree which has very thin, sharp leaves and a fresh smell. Pine trees have leaves all year round ‘visžalis’, ‘aukštas’, ‘ploni aštrūs spygliai’, ‘gaivus kvapas’ ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |32 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 2. any geraniaceous plant of the genus Geranium, such as cranesbill and herb Robert, having divided leaves and pink or purplish flowers AMERICAN HERITAGE 1. Any of various plants of the genus Pelargonium, native chiefly to southern Africa and widely cultivated for their rounded, often variegated leaves and showy clusters of red, pink, or white irregular flowers. An essential oil is obtained from the leaves of some species. Also called pelargonium, storksbill. 2. Any of various plants of the genus Geranium, having palmately divided leaves and pink or purplish regular flowers. Also called cranesbill. <…> INFOPLEASE 1. any of numerous plants of the genus Geranium, which comprises the crane's-bills. 2. the wild geranium, G. maculatum44, of eastern North America, having loose clusters of lavender flowers. 3. Also called any of various plants of the allied genus Pelargonium, native to southern Africa, having showy flowers or fragrant leaves, widely cultivated in gardens and as houseplants. <…> Taigi akivaizdu, kad lotyniški pavadinimai kai kuriais atvejais gali būti traktuojami net ne kaip papildoma, bet kaip būtina informacija. 9. SAVŲ / SVETIMŲ REALIJŲ APIBRĖŽTYS Kalbėdamas apie tautinį apibrėžčių aspektą A. Gudavičius (2009: 85) teigia, kad žodžio reikšmių tautinę specifiką lemia ir pavadinamo daikto ar reiškinio ryšiai su visu materialiuoju ir dvasiniu tautos gyvenimu, žodžio sužadinamos emocijos ir vaizdiniai. Laikantis tautiškumo principo, pasak A. Gudavičiaus (2009: 86), artimų žodžių (su kuo tauta gyveno ir gyvena) reikšmės turėtų turėti išsamesnes, platesnes apibrėžtis negu svetimų kultūrų. Ir remdamasis DŽ pavyzdžiais teigia, kad šiame žodyne ir daugelyje rusų kalbos aiškinamųjų žodynų dažniausiai matomas atvirkščias vaizdas, o anglų kalbos žodynai vienodai detaliai apibrėžia ir savas, ir nesavas realijas (Gudavičius 2009: 86–88). Pasižiūrėkime, kaip minėtieji trys lietuvių kalbos žodynai apibrėžia augalus, kurie kilę iš Lietuvos (sava realija), ir augalus, kurie į Lietuvą pateko ne taip ir seniai (svetima realija). 44 Dėmėtasis snaputis. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |33 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 9.1. Iš pradžių aptarkime savų realijų (įprastų Lietuvoje augalų) – obuolio, erškėtuogės, bulvės ir runkelio – apibrėžtis (žr. 26 lentelę). Kadangi žodžių bulvė ir runkelis yra dvi reikšmės − pats augalas ir gumbas / šakniagumbis − bus lyginamos tik pastarosios. a) Savų realijų apibrėžimas 26 LENTELĖ. Lietuvoje augančių daržovių ir vaisių apibrėžtys Žodis BŽ apibrėžtis DŽ7i apibrėžtis LKŽe apibrėžtis obuolys apvalus kietas, sultingas obels vaisius žalia, geltona ar raudona žievele ir mažomis sėklomis obelies vaisius obelies vaisius erškėtuogė erškėčio (1 r.) vaisius – pailga ar apvali raudona ar oranžinė vitamininga, saldžiarūgštė uoga su daug sėklų erškėčio vaisius, uoga erškėčio vaisius, uoga bulvė apvalus ar ovalus krakmolingas gumbas balta, gelsva, raudona ar violetine labai plona žievele, valgomas kaip daržovė45 (daržovė, kurios valgomi šakniagumbiai turi daug krakmolo (Solanum tuberosum)); jos šakniagumbis (daržovė, kurios šakniagumbiai turi daug krakmolo (Solanum tuberosum); tos daržovės šakniagumbis runkelis baltas, gelsvas ar tamsiai raudonas apvalus ar pailgas šakniavaisis, vartojamas maistui, pašarui ir kaip cukraus šaltinis (balandinių šeimos daržų augalas apskritu arba pailgu šakniavaisiu (Beta);) jo šakniavaisis (šakniavaisis su stora, mėsinga šaknimi, burokas (Beta);) jo šakniagumbis Žodžiai obuolys ir erškėtuogė DŽ7i ir LKŽe apibrėžiami labai lakoniškai, apie juos sužinoma tik tiek, kokio augalo jie yra vaisiai. BŽ šių žodžių apibrėžtis visai kitokia, joje 45 Antra šio žodžio reikšmė yra „daržų augalas šakotu stiebu, vedantis tokius gumbus (ppr. valgomoji bulvė, Solanum tuberosum)“. BŽ tokie atvejai (augalas ir jo vaisius) visur sistemiškai buvo atskirti į dvi reikšmes – augalas ir jo vaisius. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |34 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 nurodoma, ne tik, kokio augalo tai vaisiai, bet ir išsamiai apibūdinami tipiškiausi šių vaisių išoriniai požymiai – forma (obuolys – ‘apvalus’; erškėtuogė – ‘pailga’ ir ‘apvali’), spalva (obuolys – ‘žalia’, ‘geltona’ ar ‘raudona’ žievele; erškėtuogė – ‘raudona’ ar ‘oranžinė’), taip pat pateikiami ir vidiniai 46 vaisių požymiai – skonis, konsistencija (obuolys – ‘kietas’, ‘sultingas’; erškėtuogė – ‘saldžiarūgštė’). Žodžių bulvė ir runkelis apibrėžčių schema BŽ yra iš esmės tokia pati, t. y. minimi išoriniai požymiai – forma (bulvė – ‘apvali’ ir ‘ovali’; runkelis – ‘apvalus’ ir ‘pailgas’), spalva (bulvė – ‘balta’, ‘gelsva’, ‘raudona’ ar ‘violetine’ žievele), vidinis požymis (bulvės) – ‘krakmolingumas’, tik dar nurodoma, kam jie vartojami (bulvė – ‘valgoma kaip daržovė’, runkelis – ‘vartojamas maistui, pašarui ir kaip cukraus šaltinis’) 47 . Pastarasis požymis pateikiamas vietoj skonio požymio, nes daržovės dažniausiai valgomos įvairiais pavidalais – žalios, keptos, virtos, troškintos ir pan. Nuo paruošimo būdo atitinkamai ir keičiasi daržovės skonis. Jei lygintume visų keturių žodžių apibrėžtis DŽ7i ir LKŽe, akivaizdu, kad bulvės ir runkelio apibrėžtys išsamesnės. Tačiau ir pastarųjų dviejų apibrėžčių schema skiriasi: runkelio nurodomi išoriniai požymiai (išvaizda), o bulvės – vidinis požymis, t. y. jos ‘krakmolingumas’, taigi elgiamasi nenuosekliai. DŽ7i ir LKŽe apibrėžtys nuo BŽ skiriasi dar ir tuo, kad šakniavaisio ar šakniagumbio savybės šiuose dviejuose žodynuose pridėtos apibūdinant augalą, t. y. vieno objekto savybės aiškinamos prie kito objekto 48 . b) Svetimų realijų apibrėžimas Apibūdinant svetimas realijas (Lietuvoje įprastomis sąlygomis neaugančius augalus), kaip ir apibūdinant savas realijas, pateikiama ne paties augalo, bet jo vaisių apibrėžtis (žr. 27 lentelę). 46 Vidiniai požymiai – tie požymiai, kurie nesusiję su regimuoju augalų pavidalu, o atskleidžia jų vidines, su skoniu, konsistencija ir pan. susijusias ypatybes. 47 Prie žodžių bulvė ir runkelis nenurodoma, koks augalas juos veda, nes tai aišku iš antros reikšmės: bulvė <...> 2. daržų augalas šakotu stiebu, vedantis tokius gumbus (ppr. valgomoji bulvė, Solanum tuberosum); runkelis <...> 2. daržų augalas dideliais lapais, išauginantis tokį šakniavaisį (Beta). 48 Analogiškais atvejais, kai kalbama apie augalą ir jo vaisių, DŽ7i ir LKŽe taip dažniausiai ir elgiamasi, o BŽ vaisiaus (šakniavaisio, gumbo ir pan.) apibrėžimas teikiamas ten, kur jis logiškai ir turėtų būti – apibūdinant šakniavaisį ar gumbą. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |35 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 27 LENTELĖ. Lietuvoje neaugančių daržovių ir vaisių apibrėžtys Žodis BŽ apibrėžtis DŽ7i apibrėžtis LKŽe apibrėžtis baklažanas cilindro, kriaušės ar rutulio pavidalo vaisius blizgančia, ppr. tamsiai violetine odele, valgomas kaip daržovė (bulvinių šeimos šiltųjų kraštų augalas, vedantis pailgus ar kriaušės pavidalo vaisius (Solanum melongena);) jo vaisius (bulvinių šeimos augalas su panašiais į agurkus valgomais vaisiais (Solanum melongena)); šio augalo vaisius abrikosas apvalus mėsingas, saldžiarūgštis kaulavaisis gelsvai oranžine dažnai pūkuota odele, primenantis persiką (šiltųjų kraštų erškėtinių šeimos vaismedis, vedantis sultingus vaisius su išilgine vagute, apvaliu kauliuku (Armeniaca)); jo vaisius (1. abrikosmedis.) 2. abrikosmedžio vaisius datulė nedidelis, ovalus, tamsus, mėsingas saldus finiko vaisius su viena sėkla (palmė, vedanti saldžius valgomus vaisius (Phoenix dactylifera)); jos vaisius (palmė su valgomais vaisiais (Phoenix dactylifera)); to medžio vaisius figa minkštas, mėsingas, saldus svogūno ar kriaušės pavidalo skiautėlapio fikuso vaisius, ppr. valgomas džiovintas (šilkmedinių šeimos šiltųjų kraštų vaismedis, vedantis minkštus, valgomus vaisius (Ficus carica)); jo vaisius (šilkmedinių šeimos atogrąžų kraštų medis (Ficus carica)); bei jo vaisius BŽ žodžiai baklažanas, abrikosas, datulė ir figa apibrėžiami iš esmės taip pat, kaip ir savos realijos – iškeliami jų išoriniai požymiai – forma (baklažanas – ‘cilindro, kriaušės ar rutulio pavidalo’; abrikosas – ‘apvalus’; datulė – ‘nedidelė, ovali’; figa – ‘kriaušės pavidalo’), spalva (baklažanas – ‘blizganti, ppr. tamsiai violetinė odelė’; abrikosas – ‘gelsvai oranžinė dažnai pūkuota odelė’; datulė – ‘tamsi’), taip pat pabrėžiami vidiniai požymiai – skonis (abrikosas – ‘saldžiarūgštis’; datulė – ‘saldi’; figa – ‘saldi’) ar paskirtis (baklažanas – ‘valgomas kaip daržovė’; figa – ‘ppr. valgoma džiovinta’). DŽ7i visų keturių žodžių apibrėžtys gana ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |36 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 išsamios, tačiau remiasi skirtingais kriterijais: baklažano – išvaizda (išorinis požymis), abrikoso – išvaizda (išorinis požymis) ir konsistencija (‘sultingas’ – vidinis požymis), datulės ir figos – skonis ar konsistencija (‘saldus’, ‘minkštas’ – vidiniai požymiai). LKŽe baklažaną apibrėžia pagal išvaizdą ir nurodo, kad tai valgomas vaisius, tačiau abrikosas, datulė ir figa apibrėžti labai lakoniškai, pagal tą pačią schemą kaip obuolys ar erškėtuogė (t. y. kieno vaisius). Taigi išnagrinėjus minėtų žodžių reikšmių apibrėžtis trijuose lietuviškuose žodynuose (27 lentelė) matyti, kad BŽ visais atvejais elgiamasi vienodai – apibrėžtys išsamios, neskiriama sava ar svetima realija, apibrėžiama pagal tam tikrą schemą: kieno vaisius (šakniavaisis ar pan.), išvaizda (forma, spalva), būdingiausios vidinės savybės (skonis, konsistencija ir pan.) ir (ar) (ypač prie daržovių) paskirtis. DŽ7i šiuo atžvilgiu daroma trejopai: savų ir svetimų daržovių reikšmės apibrėžiamos pakankamai išsamiai ir panašiai, savų vaisių reikšmės apibrėžiamos itin lakoniškai, o svetimų vaisių – išsamiau, bet pagal skirtingus kriterijus – vieni pagal išvaizdą ir skonį, kiti tik pagal skonį ir pan. LKŽe elgiamasi sistemiškiau, nors ta sistema irgi kelia klausimų: daržovių (savų ir svetimų) reikšmės apibrėžiamos gana išsamiai, o vaisių (savų ir svetimų) – labai lakoniškai. Žinoma, reikia turėti omenyje, kad tokios prielaidos buvo padarytos tik panagrinėjus kelis pavyzdžius. 9.2. Galima šiuo požiūriu pažvelgti ir į kitą kategoriją – gyvūnų. a) Savų realijų apibrėžimas 28 lentelėje pateikiamos savų realijų (Lietuvoje gyvenančių gyvūnų) apibrėžtys lietuvių kalbos žodynuose. 28 LENTELĖ. Lietuvoje gyvenančių gyvūnų apibrėžtys Žodis BŽ apibrėžtis DŽ7i apibrėžtis LKŽe apibrėžtis lapė plėšrus brangiakailis žvėris su smailiu snukiu ir ilga, puria uodega (ppr. rudoji lapė, Vulpes vulpes) plėšrus brangiakailis žvėrelis plėšrus šunų šeimos žvėrelis (Vulpes) arklys didelis stiprus naminis gyvulys gražiai krentančiais karčiais ir uodega, naudojamas sunkiems darbinis gyvulys naminis vienanagis gyvulys, kuriuo dirbama, važiuojama, jojama (Equus ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |37 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 daiktams vežti, joti ir pan. (Equus caballus)49 caballus) žąsis didelis, gerai plaukiojantis laukinis ar naminis vandens paukštis ilgu kaklu ir plačiu snapu (ppr. tikroji žąsis, Anser) didelis laukinis ir naminis vandens paukštis (Anser) didelis laukinis ir naminis vandens paukštis (Anser) BŽ, kaip ir kituose žodynuose, nagrinėjamų žodžių apibrėžtyse pirmiausia nurodoma klasė, kuriai priklauso gyvulys / gyvūnas, plg.: lapė – ‘žvėris’, arklys – ‘naminis gyvulys’, žąsis – ‘laukinis ar naminis vandens paukštis’, ir skiriamieji požymiai, plg.: lapė – ‘plėšrus brangiakailis’, arklys – ‘didelis stiprus’, žąsis – ‘didelis, gerai plaukiojantis’. Tačiau didžiausias dėmesys BŽ apibrėžtyse kreipiamas į identifikacijai svarbią gyvūno išvaizdą (išorinius požymius), nes pirmiausia jį pamatome, plg.: lapė – ‘su smailiu snukiu ir ilga, puria uodega’, arklys – ‘gražiai krentančiais karčiais ir uodega’, žąsis – ‘ilgu kaklu ir plačiu snapu’. Apibūdinant naminius gyvulius dar nurodoma ir jų paskirtis, plg. arklys – ‘naudojamas sunkiems daiktams vežti, joti ir pan.’. b) Svetimų realijų apibrėžimas 29 lentelėje pateikiamos svetimų realijų (kitų kraštų gyvūnų, Lietuvoje gyvenančių tik zoologijos soduose ar pan.) apibrėžtys lietuvių kalbos žodynuose. 29 LENTELĖ. Kitų kraštų gyvūnų apibrėžtys Žodis BŽ apibrėžtis DŽ7i apibrėžtis LKŽe apibrėžtis dramblys didžiulis Afrikos ir Pietų Azijos gyvūnas su ilgu straubliu ir dviem iltimis (Loxodonta) didelis straublinis šiltųjų kraštų žinduolis (Elephas ir Loxodonta) didelis šiltų kraštų straublinis žinduolis (Elephas) flamingas baltai rožinis šiltųjų kraštų vandens paukštis baltai rožinis šiltųjų kraštų vandens toks šiltų kraštų vandens paukštis rausvomis 49 BŽ rengėjams dar nėra visiškai aišku, ar toks lotyniškas pavadinimas ir turėtų išlikti. LRTB Equus caballus reiškia laukinį arklį. VLE apibūdinant naminius arklius rašoma, kad jie kilo iš laukinių (veikiausiai iš Prževalskio arklio ir tarpano), bet lotyniškas pavadinimas nenurodomas (VLE I: 779). WEBSTER arklio (horse) apibrėžtyje pateikiamas tas pats lotyniškas pavadinimas Equus caballus ir teigiama, kad arkliai buvo prijaukinti labai seniai, nurodoma jų paskirtis, taigi galima suprasti, kad kalbama apie naminį, o ne apie laukinį arklį. VIKIPEDIJOJE apibūdinant naminį arklį rašomas lotyniškas pavadinimas Equus ferus caballus (plačiau žr. https://lt.wikipedia.org/wiki/Naminis_arklys). ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |38 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 ilgomis kojomis, ilgu kaklu, žemyn užlinkusiu snapu (Phoenicopterus) paukštis (Phoenicopterus) plunksnomis (Phoenicopterus roseus) zebras į arklį panašus Afrikos gyvūnas baltais ir juodais dryžiais dryžuotas Afrikos gyvūnas, panašus į arklį (Equus zebra) dryžuotas arklinių šeimos liekanagių būrio vienanagis gyvūnas (Equus zebra) Svetimi gyvūnai BŽ apibrėžiami taip pat, kaip ir savi, t. y. detalizuojama išvaizda, plg.: dramblys – ‘su ilgu straubliu ir dviem iltimis’, flamingas – ‘baltai rožinis’, ‘ilgomis kojomis, ilgu kaklu, žemyn užlinkusiu snapu’, zebras – ‘panašus į arklį’, ‘baltais ir juodais dryžiais’. BŽ dar papildomai nurodoma, kur šie gyvūnai gyvena 50 , plg.: dramblys – ‘Afrikoje ir Pietų Azijoje’, flamingas – ‘šiltuosiuose kraštuose’, zebras – ‘Afrikoje’. DŽ7i šie gyvūnai apibrėžiami labai panašiai (pateikiama gana lakoniška išvaizda ir gyvenamoji vieta). LKŽe elgiamasi panašiai. Tačiau jei LKŽe žodžio zebras apibrėžtyje nebūtų nurodytas išorinis požymis ‘dryžuotas’, vargu, ar nespecialistas suprastų, apie kokį gyvūną kalbama, plg. zebro apibrėžtyje pateiktą mokslinę klasifikaciją: arklinių šeima, liekanagių būrys, vienanagis gyvūnas. Taip pat jei atsirastų žmogus, nematęs dramblio, vargu, ar jam padėtų informacija, kad dramblys yra – straublinis žinduolis (šią apibrėžtį perėmė ir DŽ7i). Galima numanyti, kad žodis straublinis reiškia „su straubliu“, tačiau DŽ7i tokio žodžio apskritai nėra, o LKŽe straublinis, -ė reiškia „1. priklausantis straublinių žinduolių būriui; 2. priklausantis straublinių vabalų būriu“. Na, o žodis straubliniai aiškinamas kaip „1. aukštesniųjų žinduolių būrys; 2. vabalų būrys“. Taigi dar kartą galėjome įsitikinti, kad tinkamiausia ir vidutiniam kalbėtojui aiškiausia apibrėžtis būtų ne ta, kuri teikia enciklopedinių žinių, bet ta, kuri remiasi buitiniu suvokimu, sudarančiu kasdienio mus supančios tikrovės kategorizavimo pamatą. Taigi, kaip matyti, BŽ rengėjai apibrėždami gyvūnus (gyvenančius ir negyvenančius Lietuvoje) iš esmės remiasi ta pačia schema: fiksuojamas gyvūno priklausymas tam tikrai aukštesnei kasdienio kategorizavimo klasei, prototipiniu požiūriu apibūdinama gyvūno išvaizda (kiti lietuvių kalbos žodynai gyvūno išvaizdos dažnu atveju išvis nemini), jeigu tai naminis gyvulys, nurodoma jo paskirtis. Svetimos kilmės gyvūnų apibrėžtyje minima vieta, kur jie gyvena. 50 Taip pat daroma ir apibūdinant svetimus augalus (žr. abrikosas, citrinmedis). ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |39 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 IŠVADOS 1. Išnagrinėjus kelių žodžių, pavadinančių augalus ir gyvūnus, reikšmių apibrėžtis matyti, kad Bendrinės lietuvių kalbos žodyno (toliau – BŽ) autoriai dažnai derina tradicinę (labiau mokslinę) ir kognityvinę žodžio reikšmės apibrėžtis. 2. BŽ autoriai aiškindami bendras kategorijas pavadinančių žodžių augalas ir gyvūnas (turima omenyje pirmoji žodžio gyvūnas reikšmė) reikšmes pasirinko tradicinę (labiau mokslinę) žodžių reikšmių apibrėžtį: fiksuojami tipiškiausi augalo ir gyvūno požymiai, t. y. kad augalai ir gyvūnai yra ‘organizmai’, kad augalai minta ‘neorganinėmis medžiagomis’, gyvūnai – ‘organinėmis medžiagomis’, kad augalams būtina ‘šviesos energija’, kad gyvūnai ‘ppr. gali judėti iš vienos vietos į kitą’. Kadangi augalų ir gyvūnų rūšių gamtoje žinoma labai daug, būtų sudėtinga šiuos žodžius apibrėžti per, pavyzdžiui, iškiliausių jų prototipinių narių požymius – tokia apibrėžtis neišvengiamai būtų scheminė, neinformatyvi ir žodyno straipsniui vargu, ar pakankama. Tačiau antrosios ir trečiosios žodžio gyvūnas reikšmių skyrimas ir apibrėžtys BŽ jau sietini su kognityvine reikšmės apibrėžimo strategija. 3. Apibrėždami augalų ir gyvūnų kategorijoms priklausančių žodžių, pvz.: ber žas, pušis, bulvė, lapė, žąsis, reikšmes BŽ autoriai pirmiausia nurodo, kokiai klasei priklauso aprašomas žodis, toliau dažniausiai vardijami keli tipiškiausi, lengviausiai atpažįstami išoriniai ir (ar) vidiniai šių augalų ir gyvūnų požymiai – taigi laikomasi kognityvinės reikšmių apibrėžimo strategijos. Neretai nurodoma augalų ir gyvūnų paskirtis, jų buvimo ar augimo vieta, ypač jeigu šie požymiai padeda nustatyti denotatą. Pasakytina, kad vaiskrūmiai ir vaismedžiai BŽ apibrėžiami kitaip, t. y. ne pagal tipiškiausius išorinius ir (ar) vidinius jų požymius, o pagal vedamus vaisius, pagal kuriuos jie paprastai žmonių yra atpažįstami. 4. Tipiškiausių požymių pasirinkimas apibrėžiant augalus ir gyvūnus pavadinančius žodžius dažnai priklauso nuo tautinės specifikos, t. y. žodžių apibrėžtyse fiksuojami požymiai gali būti susiję su žmonių veikla, įpročiais ir papročiais, su šalies kraštovaizdžiu ir pan. Todėl kai kurie augalų ir gyvūnų požymiai, fiksuojami BŽ šių žodžių apibrėžtyse, nebūtinai pateikiami anglų ar rusų kalbų žodynų minėtų žodžių apibrėžtyse ir atvirkščiai. 5. BŽ, skirtingai nuo kitų straipsnyje aptariamų aiškinamųjų lietuvių kalbos žodynų, apibrėžiant daiktavardžių, pavadinančių gyvūnus ir augalus, reikšmes nenurodomos jų taksonominės grupės, t. y. šeimos, gentys ir pan. Taip elgiamasi todėl, kad vidutiniam kalbėtojui (ne botanikui ir zoologui) ši informacija yra mažai kuo naudinga. 6. BŽ, kaip ir kai kuriuose kituose lietuvių kalbos aiškinamuosiuose žodynuose, teikiami lotyniški augalų ir gyvūnų terminai. BŽ autorių manymu, lotyniškų terminų ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |40 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 pateikimas žodyno straipsniuose naudingas tais atvejais, kai pagal žodžio apibrėžtį sunku atpažinti panašius augalus ar gyvūnus. 7. Išnagrinėjus kai kurių vaisių ir daržovių reikšmių apibrėžtis pastebėta, kad BŽ, skirtingai nuo kitų aiškinamųjų lietuvių kalbos žodynų, apibūdinant savas ir svetimas realijas elgiamasi vienodai – žodžių apibrėžtys išsamios, apibrėžiama pagal panašią schemą, pvz., kieno vaisius (šakniavaisis ar pan.), apibūdinama išvaizda (forma, spalva), būdingiausios vidinės savybės (skonis, konsistencija ir pan.) ir (ar) (ypač prie daržovių) nurodoma paskirtis. Kitaip sakant, apibrėžiant realijas nedaroma skirtumo tarp savos ir svetimos, bet apibūdinama vienodai išsamiai. 8. Išnagrinėjus BŽ ir anglų bei rusų kalbų aiškinamuosiuose žodynuose pateiktas augalus ir gyvūnus pavadinančių žodžių apibrėžtis paaiškėjo, kad BŽ apibrėžtys išsamumu ir sistemiškumu nenusileidžia minėtųjų žodynų apibrėžtims. 9. Apibendrinant galima teigti, kad BŽ autoriai drąsiau eina kognityviniu keliu, t. y. dažnai atsisako aiškinamiesiems žodynams būdingų mokslinių ar enciklopedinių apibrėžčių, kurios paprastam bendrinės kalbos vartotojui yra mažai kuo naudingos. BŽ autoriai apibrėždami (straipsnyje nagrinėtus) žodžius daugiau dėmesio skiria tipiškiausiems, būdingiausiems, lengviau atpažįstamiems realijų požymiams, kurie suvokiami, juntami regimuoju, lytėjimu ir kt. būdais. Tokiu būdu žodžių apibrėžtys žodyno skaitytojams tampa aiškesnės, suprantamesnės, informatyvesnės ir nedviprasmiškos. 10. Išanalizavus tik kelis dviejų kategorijų (augalų ir gyvūnų) pavyzdžius būtų sunku daryti kokias nors neginčijamas išvadas apie visą BŽ. Todėl būtų tikslinga atlikti analogišką kitos (kitų) kategorijos (kategorijų) tyrimą ir gautus rezultatus palyginti su šio tyrimo gautaisiais. Tai leistų daryti svaresnes išvadas ir numatyti tolesnes žodyno tobulinimo perspektyvas. ŠALTINIAI AMERICAN HERITAGE – The American Heri tage® Dictionary of the English Language. Prieiga internete: https://www.ahdictionary.com/word/search.html. ANGLONAS2 – B. Piesarskas. Kompiuterinis anglų – lietuvių kalbų žodynas, UAB „Fotonija“. BŽ – Bendrinės lietuvių kal bos žodynas. Redaktorių kolegija: D. Liutkevičienė (vyr. redaktorė), G. Naktinienė, R. Petrokienė, D. Svetikienė, K. Vosylytė, J. Zabarskaitė. (rengiamas). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Prieiga internete: http://bkz.lki.lt. ANŽELIKA GAIDIENĖ, DANUTĖ LIUTKEVIČIENĖ. Reikšmių apibrėžimo ypatumai Ben drinės lietuvių kalbos žodyne: augalai ir gyvūnai |41 ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––– BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bendrinekalba.lt ISSN 2351-7204 CAMBRIDGE – Cambridge Dictionary. Prieiga internete: http://dictionary.cambridge.org/dictionary/english/. COLLINS – Collins English Dictionary. Prieiga internete: https://www.collinsdictionary.com/dictionary/english/. DLKT – Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Prieiga internete: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/. DŽ6p – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: 6-as patais. ir papild. leid., kompaktinė plokštelė. Vyr. red. Stasys Keinys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. DŽ7i – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas: 7-as patais. ir papild. leid. Vyr. red. Stasys Keinys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012; elektroninis variantas, 2015 (atnaujinta versija, 2017). Prieiga internete: http://lkiis.lki.lt/dabartinis. INFOPLEASE – Infoplease Dictionary. Prieiga internete: https://www.infoplease.com/dictionary. LKŽe – Lietuvių kalbos žodynas (t. I–XX, 1941–2002): elektroninis variantas. Redaktorių kolegija: Gertrūda Naktinienė (vyr. redaktorė), Jonas Paulauskas, Ritutė Petrokienė, Vytautas Vitkauskas, Jolanta Zabarskaitė.Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2008). Prieiga internete: www.lkz.lt. LRTB – Lietuvos Respublikos terminų bankas. Prieiga internete: http://terminai.vlkk.lt. LTE I – Lietuviškoji tarybinė enciklopedija 1, Vilnius: Mokslas, 1976. MACMILLAN – Macmillan Dictionary. Prieiga internete: http://www.macmillandictionary.com/. OXFORD – Oxford Dictionaries. Prieiga internete: https://en.oxforddictionaries.com/. VIKIPEDIJA – Laisvoji enciklopedija. Prieiga internete: https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis. VLE I – Visuotinė lietuvių encikl opedija 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. VLE II – Visuotinė lietuvių enciklopedija 2, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. VLE III – Visuotinė lietuvių enciklopedija 3, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. VLE V – Visuotinė lietuvių enciklopedija 5, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. VLE X – Visuotinė lietuvių enciklopedija 10, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007.