Aiškinamojo žodyno mikrostruktūra: semantinės informacijos pateikimo ypatumai

BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 DAIVA MURMULAITYTĖ Lie u ių kalbos ins i u as AIŠKINAMOJO ŽODYNO MIKROSTRUKTŪRA: SEMANTINĖS INFORMACIJOS PATEIKIMO YPATUMAI ESMINIAI ŽODŽIAI: leksikog a ija, aiškinamasis žodynas, žodyno mik os uk ū a, seman ika, leksinė eikšmė, da ybinė eikšmė. ĮVADAS S aipsnio ikslas y a panag inė i kelis seman inių duomenų pa eikimo aiškinamuosiuose žodynuose a ejus i jų pa yzdžiu, be ki a ko, pa ody i, kad leksikog a ija nė a ik p ak inė, aikomoji eikla. Analizuo a bend ųjų aiškinamųjų žodynų (ž . šal inių są ašą), ku iais dažniausiai naudojasi plačioji isuomenė, mik os uk ū a. Ty imas a lik as aikan lyginamąjį, anali inį ap ašomąjį, žodžių da ybos i leksinės sema ikos analizės me odus. Neįsigilinus galima eig i, kad žodynų kū ėjai ik naudojasi seman ikos, g ama ikos, akcen ologijos, e minologijos, žodžių da ybos eo ijos, s ilis ikos i ki ų mokslų y imų ezul a ais, p i aikydami juos p ak inėje sa o eikloje. Tačiau galbū kai ku ios jų eo ijų sp agos a bal osios dėmės iš yškėja bū en žodynininkams siekian pag indinio sa o ikslo – sis emiško duomenų pa eikimo? Šiame s aipsnyje pamėgin a pag ilden i kele ą, a ody ų, isai o malių seman inės i da ybinės in o macijos pa eikimo aiškinamajame žodyne dalykų i pa ody i, kad ne i jie gali bū i g įž amuoju yšiu susiję su leksinės seman ikos a žodžių da ybos y inėjimais bei jų ezul a ais. Kaip ma y i iš ci a os: „[м]ногие проблемы, исследуемые терминоведами, возникли в практике разработки терминологических словарей, и решение этих проблем влияет на методы составления словарей“ („daugelis p oblemų, ku ias i ia e minologai, iškilo p ak iškai engian e minologinius žodynus, i šių p oblemų sp endimas da o į aką žodynų engimo me odams“; Гринев-Гриневич 2008: 30), ben jau e minog a ijoje ai y a aki aizdu. Vienas iš šiuolaikinei leksikog a ijos eo ijai keliamų užda inių y a suku i žodynų mik os uk ū os p incipus, . y. apib ėž i žodyninio s aipsnio sanda ą, jo sudedamųjų dalių u inį, apim į, o mą (duomenų pa eikimo i žymėjimo būdus), papildomą in o maciją i k . (plg. Jakai ienė 2005: 15). DAIVA MURMULAITYTĖ. Aiškinamojo žodyno mik os uk ū a: seman inės in o macijos pa eikimo ypa umai | 2 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Elek oniniai žodynai, ko ge o, jau y a pasida ę ak ualesni už spausdin uosius (plg. G ange , Paquo 2012, Fue es-Oli e a, Be genhol z 2011) 1 , jie eikalauja i ki okios, ikslesnės, duomenų pa eikimo o mos. Nebūdamas mokslininkas, žodyno engėjas ne neįž elg ų okio pobūdžio p oblemų, nema ydamas jų – nemėgin ų i sp ęs i, nekel ų klausimų sau i ki ų s ičių specialis ams. O p oblemos įž elgimas, klausimo iškėlimas moksle y a ne mažiau s a bus, ne e ai – da s a besnis, už a sakymo į jį adimą. „Šiuolaikinį ge ą žodyną gali pa ašy i ik mokslininkas a ki os s i ies p o esionalas, išmanan is leksikog a ijos dėsnius“ (Jakai ienė 2005: 10). Ki a e us, „[l]eksikog a ijos eo ija, be abejo, ne ik emiasi žodynų ašymo p ak ika ( aigi i žodynų au o ių pa i imi), be iš šios p ak ikos išauga, išsik is alizuoja“ (Jakai ienė 2005: 14). 1. SEMANTINIAI DUOMENYS IR AIŠKINAMOJO ŽODYNO MIKROSTRUKTŪRA Taigi, kaip žodynuose pa eikiama seman inė in o macija, kaip san ykiauja da ybinė i leksinė eikšmės, kaip seman inius yšius a spindi pasi ink as duomenų pa eikimo būdas, ką ai sako kalbos mokslininkui i pap as am žodyno naudo ojui? Kele as oliau nag inėjamų a ejų u ė ų pa ody i, kaip žodyninio s aipsnio s uk ū a a spindi žodžio seman inę s uk ū ą, jo eikšmių hie a chiją, a pusa io yšius, kokią papildomą in o maciją žodyno naudo ojas gali gau i ien s udijuodamas leksemų išdės ymą s aipsnyje. 1.1. Bend asis leksemų aiškinimas daugia eikšmio žodžio s aipsnyje Š ai keli žodyniniai s aipsniai iš a p au inių žodžių žodyno In e leksis: mig ãcija [lo . mig a io – kėlimasis, k aus ymasis], kėlimasis, k aus ymasis, pe ėjimas iš ienos ie os į ki ą: 1. gy en ojų kėlimasis iš ienos ie os į ki ą; 2. gy ūnų kėlimasis iš ienos ie os į ki ą; 3. chem. elemen ų judėjimas Žemės plu oje a ba pa i šiuje, yks an geochem. p ocesams. In e leksis 1 Ano S. Ta po, leksikog a ija y a įdomaus, be ka u i sunkaus pe einamojo nuo spausdin inių p ie elek oninių žodynų laiko a pio idu yje (Ta p 2012: 322). DAIVA MURMULAITYTĖ. Aiškinamojo žodyno mik os uk ū a: seman inės in o macijos pa eikimo ypa umai | 3 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 me amo òzė [g . me amo phosis], ienos o mos i imas ki a, ko no s pasikei imas: 1. mi ologijoje – s ebuklingas žmonių pa i imas gy uliais, ienų gy ūnų pa i imas ki ais i pan.; 2. biol. ienos kai ku ių gy ūnų pogemalinio ys ymosi s adijos pe ėjimas į ki ą, p z., buožgal io i imas a le, abzdžio le os – lėliuke; 3. augalų o ganų o mos paki imai, susiję su unkcijos pasikei imu, p z., kuokelių i imas ainiklapiais, šaknies – šaknia aisiu. In e leksis Iš leksemų nume acijos aišku, kad mig acija i me amo ozė u i po is eikšmes. Tačiau abiem a ejais da esama i bend o aiškinimo, ku is pa eikiamas p ieš pi mąją leksemą. Kas ai y a? Bend oji apib ėž ies dalis, neno in ka o i iškel a p ieš isas leksemas? A ji bū ina, a , a kim, be bend esnio paaiškinimo „kėlimasis, k aus ymasis, pe ėjimas iš ienos ie os į ki ą“ žodžio mig acija 1-osios leksemos „gy en ojų kėlimasis iš ienos ie os į ki ą“ apib ėž is bū ų ūk ina, nepakankamai aiški? Ši bend oji seman inės in o macijos dalis y a abs ak esnė, ji a si p imena iesioginį e imą iš g aikų a lo ynų kalbų – mig acijos a eju aki aizdžiai ka ojama ai, kas pa eikiama lauž iniuose skliaus uose ka u su e imonu. Toliau po abs ak esnio aiškinimo pa eikiamos leksikalizuo os leksemos, ski ingų s ičių e minai. Tokia žodyno mik os uk ū a, iksliau, ienas iš duomenų pa eikimo s aipsnyje būdų, ko ge o, ne ikdo žmogaus, iesiog a si e usio žodyną pasižiū ė i, ką šie žodžiai eiškia. Kuo išsamesnė in o macija, uo jam ge iau. Galbū jis nea k eips dėmesio i nesusimąs ys, kodėl, a kim, žodžių koncen acija, kondensacija a komp esija s aipsniuose in o macija išdės y a ki aip, be bend osios aiškinimo dalies: koncen ãcija [angl. concen a ion < lo . com – su, ka u + cen um – cen as]: 1. sukaupimas, su elkimas, su i š inimas; 2. chem. iz. chem. sis emos (mišinio, i palo, lydalo) ieno komponen o kiekio i sis emos ū io a ba komponen o masės i sis emos ū io san ykis; 3. iz. sis emos dalelių skaičiaus i ū io san ykis; 4. ksb. naudingosios iškasenos e ingo komponen o sukaupimas (sod inimas), kad echniškai bū ų įmanoma i ekonomiškai apsimokė ų naudingąją iškaseną oliau apdi b i; DAIVA MURMULAITYTĖ. Aiškinamojo žodyno mik os uk ū a: seman inės in o macijos pa eikimo ypa umai | 4 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 5. iziol. jaudinimo a ba slopinimo, anksčiau papli usio (i adiacija) gal os smegenų žie ėje, susi elkimas p adinio a si adimo ie oje; 6. ek. inkos si uacija, kai ek. eiklos kon olė y a su elk a ienoje a ba keliose i mose; 7. ek. i mų jungimasis, s ambėjimas. In e leksis kondensãcija [lo . condensa io – su i š inimas]: 1. chem. eakcija – jungian is 2 okioms pačioms a ski ingoms o g. junginio molekulėms, a skyla anduo a ba ki oks mažos molekulinės masės junginys; 2. ga ų i imas skysčiu a ba kie uoju kūnu; 3. ko no s i š ėjimas a i š inimas. In e leksis komp èsija [lo . comp essio – suspaudimas]: 1. echn. o o, dujų a ba da binio mišinio suspaudimas s ūmoklinės mašinos (komp eso iaus, idaus degimo a iklio) cilind e; 2. med. kūno dalies, o gano suspaudimas. In e leksis Vis dėl o i pi maisiais d iem iš pas a ųjų a ejais bend õs abs ak esnės seman inės in o macijos esama – koncen acijos a eju ji pa eikiama kaip a ski a pi moji (1. „sukaupimas, su elkimas, su i š inimas“), o kondensacijos – kaip ečioji (3. „ko no s i š ėjimas a i š inimas“) leksema 2 . Žodynininkui (ku iam ūpi ne ik duomenų išsamumas, be i sis emiškas jų pa eikimas) ma an in o maciją, pa eikiamą p ieš leksemų apib ėž is, i žinan , kad ai nė a g ama iniai, akcen iniai, s ilis iniai, a ojimo s ičių i pan. duomenys, pap as ai pa eikiami šioje žodyninio s aipsnio ie oje, iš ka o u ė ų kil i klausimas: kokia ai s uk ū inė s aipsnio dalis, a ji p iklauso (kiek ienos leksemos) apib ėžčiai, a ai papildoma in o macija (paaiškinimas), a da kažkas, kas nė a leksinė eikšmė? Gal ai pi minė eikšmė, 2 TŽŽ 2013 žodžio kondensacija mik os uk ū a iš esmės ki a – ie oj minė os ečiosios, abs akčiai apib ėž os leksemos pa eik a ge okai konk e esnė an oji „skysčių i š ėjimas a i š inimas ga inan “ (konk e inančios semos – „skyčiai“, „ga in i“), o pi moji (pagal In e leksį) leksema pa eikiama kaip sudė inis e minas, žodžių junginys kondensacijos eakcija. DAIVA MURMULAITYTĖ. Aiškinamojo žodyno mik os uk ū a: seman inės in o macijos pa eikimo ypa umai | 5 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 iš ku ios (me amo ozės a eju) ėliau išsi u uliojo į ai ių s ičių e minai? Tokiu a eju ai labai p imin ų si uaciją, kai p adžioje isos da inio leksemos apibūdinamos pa eikian bend ąją da ybinę jo eikšmę, o ada apib ėžiamos a ski os leksemos, pa eikian kiek ienos leksinę eikšmę, pa yzdžiui: me idiãninis, susijęs su me idianu: 1. me idianinis sk i ulys – p ie aisas dangaus kūnų ek ascensijai i deklinacijai ma uo i; 2. u in is k yp į iš šiau ės į pie us. In e leksis Spausdin iniame In e leksio a ian e (TŽŽ 2001), p a a mėje i žodyno sanda ą aiškinančiame į ade, oks in o macijos pa eikimo būdas neap ašy as. Iš pi mo ž ilgsnio analogiška žodžių mig acija, me amo ozė a ejams si uacija y a a p au inio žodžių sando s aipsnyje: mik o… [g . mik os – mažas], pi moji sudu . žodžių dalis, eiškian i mažumą, smulkumą: 1. mažų ma menų, labai smulkus; 2. susijęs su mažų dydžių y imu a ba ma a imu; 3. dalinio iz. iene o pa adinimo pi moji dalis, odan i, kad šis iene as y a milijoną (106) ka ų mažesnis už sis eminį iene ą, p z., mik osekundė (milijoninė sekundės dalis). In e leksis Jame aip pa y a 3 leksemos, p ieš ku ias pa eikiama bend oji aiškinimo dalis. Aiškinamasis leksinis iene as mik o- pi miausia apibūdinamas da ybiškai („pi moji sudu . žodžių dalis...“), ada a dijamos d i konk e esnės eikšmės, ku ias jis su eikia dū iniams (be ne jo pa ies eikšmės!), o ečioji specializuo a ( izikos s i ies) leksema y a ap ašoma i da ybiškai, i seman iškai, i ilius uojama paaiškin u a osenos pa yzdžiu. Šio s aipsnio o ma a odo p ilygs an i žodžių mig acija i me amo ozė s aipsnių o mai, be duomenų pobūdis i s uk ū a jame ki okie – žodžių sando a eju šalia leksinių seman inių y a i da ybos bei jos seman ikos duomenų (panašu neben ai, kad p ieš a ski as leksemas iškeliama abs ak esnė in o macija). Plg. angliškame žodyne sando mic o- s aipsnis DAIVA MURMULAITYTĖ. Aiškinamojo žodyno mik os uk ū a: seman inės in o macijos pa eikimo ypa umai | 6 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 duomenų pobūdžio i jų s uk ū os a ž ilgiu y a ge okai ienaly iškesnis – pa eikiamos ke u ios eikšmės (pi moji suda y a iš d iejų po eikšmių, ku ie lie u iškame žodyne neišski i i pa eikiami kaip iena, pi moji, leksema), ku ias jis su eikia dū iniams, i pa ys okią da ybą ilius uojan ys dū iniai: mic o- 1) a) li le, small, minu e: mic ocosm b) excep ionally li le, abno mally small: mic ocephaly 2) enla ging o ampli ying: mic oscope, mic ophone 3) in ol ing mic oscopes, mic oscopic: mic og aphy 4) one million h pa o ; he ac o 10: symbol ?: abb e . mc: mic osecond Webs e “s New Wo ld College Dic iona y, h p://www.you dic iona y.com/mic o#yMP22hIdBTP8w k1.99 TŽŽ 2013 mik o- s aipsnio s uk ū a išo iškai labiau p imena angliškąjį nei In e leksio a ian ą (nė a minė os bend osios aiškinimo dalies), be nep ilygs a angliškajam pagal pa eikiamų duomenų sis emiškumą: mik o- [g . mik os – mažas] 1 mažų ma menų, labai smulkus 2 μ, dalinio ma a imo iene o, lygaus sis eminio iene o milijonajai daliai, sudu . pa adinimo pi moji dalis, p z., mik osekundė (milijonoji sekundės dalis) TŽŽ 2013 Ma y i, kad da ybinė in o macija a si anda ik an osios leksemos aiškinime. Šiuo a eju jau i nekalbininkui gali kil i klausimas, kodėl pi moji leksema apib ėžiama kaip būd a dis, kaip kad gali pasi ody i iš apib ėž ies? Plg. būd a džio mik oskopinis, -ė s aipsnį ame pačiame TŽŽ 2013: mik oskopin//is 1 a liekamas p o mik oskopą, p z., ~ė analizė 2 ma omas ik p o mik oskopą 3 labai mažas, mažy is TŽŽ 2013 DAIVA MURMULAITYTĖ. Aiškinamojo žodyno mik os uk ū a: seman inės in o macijos pa eikimo ypa umai | 7 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Žodžio signalinis s aipsnyje ap a iamoji bend oji aiškinimo dalis ne susideda iš d iejų, ski ingą seman iką apib ėžiančių dalių, pa eikimo o mos a ž ilgiu p imenančių eikšmių a spal ius (jie žodynuose ne e ai ski iami kablia aškiais): signãlinis [⇧ signalas], ženklinis, pi minis; p anešan is, signalizuojan is: 1. signalinis egzemplio ius – pa yzdinis spaudos leidinio egzemplio ius, ku į pa i inus leidžiama gamin i i ažą; 2. kalbo . signalinė eikšmė – žodžio eikšmė, ku i nu odo, jog daik as y a, be konk ečiai jo neį a dija, p z., „jis“, „ ai“, „ i š“. In e leksis Tačiau oliau kaip d i leksemos pa eikiami sudė iniai e minai – žodžių junginiai, į ku ių sudė į įeina an aš inis žodis. Taigi šiuo a eju pi moje eilu ėje pa eik a seman inė in o macija y a bend a ne ski ingoms ieno leksinio iene o (žodžio) leksemoms, o ski ingiems leksiniams iene ams. 1.2. Da ybinės i leksinės seman ikos san ykis Da ybinės i leksinės seman ikos san ykis ge ai a siskleidžia emian is pa yzdžiais iš naujažodžių s i ies. Tik a likus da ybinę i seman inę iek žodynuose jau pa eikiamų, iek naujųjų p iesagos -iklis edinių analizę i iš y us pas a ųjų a oseną, iš yškėjo pag indiniai dalykai, ku iais galima em is, mėginan sis emiškai i ų naujažodžių, i apsk i ai šio da ybos ipo edinių seman inę s uk ū ą, eikšmių sis emą pa eik i aiškinamajame žodyne (išsamiau ž . Mu mulai y ė 2014). Paaiškėjo, kad galbū dėl da ybos eikšmės neapib ėž umo i daugybės „seman inių išgalių, ku ių ak ualizaciją a ojimo plo mėje sunku numa y i“ (U bu is 2009: 203), nemažai p iesagos -iklis edinių žodynuose apib ėžiami daugiau a mažiau konk e esnėmis, be iš esmės da ybinėmis eikšmėmis, pa yzdžiui: aižiklis „ aižymo į ankis“, i piklis „medžiaga, ku i i pdo“ (DŽ7i) i k . Tokios apib ėž ys inka i naujų ealijų pa adinimams, kol jie da nė a pakankamai leksikaliza ęsi, kad bū ų pa eikiami kaip a ski os leksemos. Šiuoka oliau pa y inė a ieno naujada o a osena, seman ika i leksikog a inis apdo ojimas. Blizgikliais adinamos labai į ai ios chemijos p iemonės, ski os blizgin i, su eik i blizgią iš aizdą labai ski ingiems dalykams (a alynei, au omobiliams, dažams, lūpoms, gy ūnų kailiui, augalų lapams, mais o p oduk ams i k .), be Lie u ių kalbos naujažodžių DAIVA MURMULAITYTĖ. Aiškinamojo žodyno mik os uk ū a: seman inės in o macijos pa eikimo ypa umai | 8 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 duomenyne ( oliau – ND) naujada as blizgiklis pa eikiamas kaip iena leksema. 2014 m. p adžioje jis bu o apib ėžiamas kaip „p iemonė blizgiai daik o iš aizdai su eik i“ (Mu mulai y ė 2014: 17). Ge iau iš y us a oseną, bu usi iš esmės da ybinė eikšmė 2015 m. gegužės mėn. pakeis a jau konk e esne leksine – „p iemonė ba ams, baldams, g indims, au omobiliams, plaukams, augalų lapams i k . blizgin i; medžiaga, mais o p oduk ams su eikian i blizgią iš aizdą“. Iš esmės ai du ienos eikšmės a spal iai, a ba po eikšmiai, u in gal oje, kad mais o p iedų pa adinimai su šia p iesaga da omi sis emingai. Šalia pa eikiama pas aba a o ojams „lūpoms blizgesį su eikiančiai kosme ikos p iemonei adin i įsigali a ian as blizgis“. Tai a si ody ų, kad lūpų sema iš blizgiklio seman ikos aukiasi i šia p asme p iesaginis (blizgiklis) i galūninis (blizgis) blizginimo p iemonių pa adinimai di e encijuojasi pagal eikšmes. Tačiau ki ų blizgikliais adinamų ealijų gausa odo, kad šiuo žodžiu is da leng ai gali bū i pa adin a be kokia nauja okios pačios paski ies ealija (pp . medžiaga), ku ios objek as da nepaminė as leksinėje blizgiklio apib ėž yje. Vadinasi, da ne ikslinga šio naujada o seman ikos skaidy i išski ian a ski as eikšmes ien uo pag indu, kad žodis pa adina labai ski ingus dalykus – ų dalykų daugėjan ek ų is ku i naujas eikšmes. Taip pa s a bu, kad isais a ejais edinys emiasi a pačia pama inio eiksmažodžio eikšme 3 . Labiausiai ikė ina, kad kaip a ski a leksema bus išski as mais o p iedo pa adinimas. Rim as okio sky imo pag indas gali bū i minė as dėsningas šios leksinės g upės pa adinimų da ymasis su ap a iamąja p iesaga 4 . P isimenan ai, kas pas ebė a kalban apie žodžių mig acija, me amo ozė i žodžių sando mik o- žodyninių s aipsnių s uk ū ą, kyla klausimas, a nebū ų galima panašiai pa eik i i naujažodį blizgiklis bei ki us (naujus) į ankių da ybos ka ego ijos edinius, ypač okius, ku ių leksinė seman ika da nenusis o ėjusi, jais pa adinamos is naujos ealijos, leksinių eikšmių apib ėž yse nea sispindi da ybinė eikšmė i pan.? Pa yzdžiui: 3 Plg. naujada ų gai iklis 1. „gai inan i, su eikian i gai umo, gai aus k apo p iemonė“; 2. „a gai inan i, su eikian i gy ybingumo p iemonė“, pu iklis 1. „į ešlą dedamas na ū alus a ba sin e inis mais o p iedas, kad kepinys bū ų pu esnis“; 2. „kosme ikos p iemonė plaukams pada y i pu esniems“ a ūgš iklis 1. „na ū alus a ba sin e inis mais o a paša o p iedas ūgščiam skoniui išgau i“; 2. „di os ūgš ingumą didinan i a ša mingumą mažinan i medžiaga“ leksemos emiasi ski ingomis pama inių eiksmažodžių gai in i, pu in i i ūgš in i eikšmėmis (išsamiau Mu mulai y ė 2014: 8–10). 4 Blizgiklio pa yzdžiu, be ki a ko, no ė a pa ody i, kaip ope a y iai šiais laikais gali bū i ikslinami žodynų duomenys – nuola i ian a oseną, ku ios pokyčių iksa imas pa s sa aime duo ų mažai naudos neišmanan žodžių da ybos aisyklių, leksinės seman ikos dėsnių i pan. ND nė a žodynas, pag indiniai jo ikslai y a ki i, ačiau jis u i kai ku ių leksikog a iniam da bui būdingų b uožų i , s a biausia, jo, kaip g ei ai į a osenos pokyčius eaguojančio šal inio, duomenimis emiamasi ku ian Bend inės lie u ių kalbos žodyną i ki us aiškinamuosius žodynus. DAIVA MURMULAITYTĖ. Aiškinamojo žodyno mik os uk ū a: seman inės in o macijos pa eikimo ypa umai | 9 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 blizg klis dk . (2) p iemonė blizgin i: 1. p iemonė ba ams, baldams, g indims, au omobiliams, plaukams, augalų lapams i k . blizgin i; 2. medžiaga, mais o p oduk ams su eikian i blizgią iš aizdą. spal iklis dk . (2) p iemonė spal in i: 1. eks o žymėjimo išsiski iančia spal a p iemonė; 2. medžiaga, su eikian i spal ą ki oms cheminėms medžiagoms (dažams, lakams, kosme ikos p iemonėms i pan.); 3. n k. mais o p iedas – dažančioji medžiaga. Šiuo a eju p ieš isų leksemų apib ėž is bū ų pa eikiama abs ak esnė jų abiejų u ima bend a da ybinė eikšmė. Tik ai bū ų ne leksinės, o da ybinės seman ikos, . y. ki os ūšies in o macija, ad nekil ų klausimų, kaip ją su leksinėmis eikšmėmis eikė ų susie i duomenų bazėje. Tiesiog ši bend a in o macija (kaip i ki i iso žodžio, o ne a ski ų leksemų duomenys – kalbos dalies, ki čia imo pa adigmos pažymos i k .) duomenų bazėje bū ų laikoma a ski ai, jai ski oje ie oje. Žodyninio s aipsnio mik os uk ū oje nuo leksinės seman ikos duomenų ją bū ų galima a ski i mažesniu š i u a ki aip. Maždaug a pa i, ik ki okia o ma ealizuo a min is pe šasi nag inėjan DŽ7i pa eikiamų p iesagos -inis, -ė būd a džių s aipsnius. Čia p imin ina, kad šios p oduk y iõs (Kniūkš a 1976: 3, 7) da ybos būd a džiai eikšmių į ai o e „ oli p alenkia isus ki us būd a džius“ (Kniūkš a 1976: 56–57, 59 i k .), jų (konk ečios) da ybinės eikšmės y a labai į ai ios (DLKG 2006: 209; LKG 1965: 568–573). Tokių, san ykinių, edinių a eju s a bu ne ik pama inio žodžio seman ika, be i seman iniai san ykiai a p pama inių i pažymimųjų žodžių (Kniūkš a 1976: 57; aip pa en nu ody a li .). Į ai iuose DŽ leidimuose nuo seno daug dažniau pasi enkama aiškin i ne pa į an aš iniu s aipsnio žodžiu einan į san ykinį būd a dį, o ilius acinius jo junginius su pažymimaisiais žodžiais, p ieš ai iesiog nu odan pama inį žodį. Ypač jei ie pama iniai žodžiai žymi daik us, ku ių san ykiai su ki ais daik ais gali bū i kele iopi, odėl iš es inio būd a džio eikšmė i gi gali bū i kele iopa i be pama inio žodžio neaiški (Kniūkš a 1976: 59). Pa yzdžiui: aliẽjin‖is, ~ė (1) → a l i e j u s: ~ė s a inė. A. algis (su aliejumi). ~ės kul ū os (aliejaus duodan ys augalai). ~iais dažais apo pa eikslus DŽ6 DAIVA MURMULAITYTĖ. Aiškinamojo žodyno mik os uk ū a: seman inės in o macijos pa eikimo ypa umai | 16 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 apib ėž ys pasi eisina, nes leidžia sklandžiau, neka ojan jau pasaky ų dalykų, su o muluo i žodyninį s aipsnį kaip isumą (polig a ijos a eju da s a bu i ie os aupymas, kompak iškumas). Tikimasi, kad naudo ojui nebus sunku adus sie inę apib ėž į panag inė i i ki as žodžio eikšmes. Tad no s e minų žodynuose „[k]iek iena e mino eikšmė apib ėž ina kaip sa a ankiškas iene as – jos apib ėž is u i bū i aiški paim a a ski ai nuo ki ų eikšmių“ (Umb asas 2008: 222), BŽ, ben jau šiuo e apu, sie inės apib ėž ys nelaikomos pačia didžiausia p oblema. 1.4. Po eikšmiai ( eikšmės a spal iai) Tokio eiškinio egzis a imas i pa eikimas žodyne odo i žmogaus mąs ymo ypa ybes, jo susida omų aizdinių, są okų yšius. Iš ci uo ų žodyninių s aipsnių ais inė i biblio eka s uk ū ų ma y i, kad analogiška eikšmių hie a chija BŽ i LKŽe su okiama ski ingai – ienu a eju įs aigos i pa alpos eikšmės pa eikiamos kaip lygia e ės, sa a ankiškos leksemos, ki u – pa alpos eikšmė a si nė a pakankamai a sisky usi nuo įs aigos eikšmės, odėl ai laikoma ienos eikšmės a spal iais (po eikšmiais) i pa eikiama ka u kaip iena leksema. A ai y a iesiog ski ingas žodynininkų pasi inkimas ienu a ki u būdu pa eik i okius pačius dalykus, a pa eik i is dėl o eikė ų ienodai? A ai y a egulia i polisemija i seman inė de i acija (plg. Babickienė 1985, 2012)? A lie u iui įs aigų i jų bu imo ie ų są okos y a pakankamai a sisky usios, a isi a osenos pa yzdžiai ( iksliau, be ku is a osenos pa yzdys) gali bū i iksliai i neabejo inai p iski as įs aigos a ba pa alpos eikšmei? Pa yzdžiui: sakydami ais inės / biblio ekos da buo ojai a ais inės / biblio ekos da bo laikas jau pasibaigė ais inę i bibilio eką su okiame kaip įs aigas. Aki aizdžiai pa alpos u imos gal oje kalban apie s a omas, emon uojamas, eno uojamas i pan. ais ines (biblio ekas). Tačiau as pa s žodžių junginys gali bū i d i eikšmis, nelygu kon eks as – plg. užėjau į ais inę / biblio eką: jei ais ų / knygų, u ima gal oje įs aiga, jei palauk i, kol baigsis sma kus lie us, – pa alpa. No in eikšmių i po eikšmių san ykius žodyne pa eik i sis emiškai, eikia ą sis emą išsiaiškin i s udijuojan a oseną, aip pa ienos a ki os seman inės g upės žodžių pa eikimą sa o i ki ų kalbų žodynuose – iek žodžių skaidymą eikšmėmis, iek leksemų ilius a imą a osenos pa yzdžiais. Nag inėjan s e imų kalbų a oseną i žodynus da eikia a siž elg i i į ų kalbų speci iką – nebū inai anglas as pačias są okas seman iniais san ykiais sieja aip pa , kaip lie u is, aigi lie u ių kalbos žodynas nep i alo kopijuo i anglų kalbos žodyno mik os uk ū os. DAIVA MURMULAITYTĖ. Aiškinamojo žodyno mik os uk ū a: seman inės in o macijos pa eikimo ypa umai | 17 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Tas pa s, žinoma, pasaky ina, i apie ki us egulia iosios polisemijos (seman inės da ybos) a ejus – indo i jame elpančio kiekio (plas ikinis kibi as – kibi as bul ių), spal os i ją u inčių dalykų ( audona spal a – audona ska elė) pa adinimus 6 . Plg. anksčiau pa eik ą bu elio s aipsnį iš BŽ i bu eliuko (pas a ojo deminu y inė sema šiuo a eju nė a eikšminga) s aipsnį iš LKŽe: bu eliùkas sm. (2) 1. pusbu elis (deg inės): Pasis a ę bu eli󰅧ką an s alo i gi kšnoja Ė . Kiekgi ę mes gė ėm – ise ieną bu eli󰅧ką Pnd. <…> LKŽe Ma y i, kad pas a ajame indo i į jį elpančio kiekio sememos apsk i ai nea ski os – nei kaip a ski os eikšmės, nei kaip po eikšmiai. Juk aki aizdu, kad an s alo pas a y i galima indą, o kalban apie ise ge ą bu eliuką s a bus bu o išge as s aigalų kiekis, o ne ai, kad ge a iš ieno indo (i , beje, nebū inai iš ieno, aip pa pasaky i galima i u in gal oje gė imą iš a ski ų au elių a pan.). Apibend inan ai, kas pasaky a apie žodžių eikšmes i pas a ųjų po eikšmius, aip pa apie sie ines apib ėž is, kyla klausimas, kiek žodyninio s aipsnio išskaidymas į a ski as leksemas i pas a ųjų in o macijos pa eikimas a ski ai eikia (a) iso žodžio seman inės s uk ū os i (b) jo yšių su bend ašakniais žodžiais su okimą? Dalis (ne e ai – didžioji) bend ašaknių žodžių spausdin iniuose žodynuose dažnai a sidu ia g e a (ž . 1 pa .): 6 J. Ap esianas usų kalboje išsky ė 39-is daik a a džių egulia iosios polisemijos ipus. Kai ku ie jų y a „ ies monosemijos iba“ i jiems p iklausan ys žodžiai žodynuose ne isada laikomi daugia eikšmiais ( ačiau ben jau iename iš okio ipo žodžių žodynai įž elgia a ba ski ingas eikšmes, a ba eikšmės a pal ius) (Апресян 1995: 200–203). Pa yzdžiui, augalo i iš jo gaminamo mais o p oduk o pa adinimai (T opiniuose miškuose juodieji pipi ai a si apyniai a lianos auga an ilgų s iebų – mal i juodieji pipi ai), medžių i jų medienos pa adinimai (ked o sodinukai – ked o baldai), gy ūnų i jų kailių pa adinimai (lapės jaunikliai – lapės kepu ė), gy ūnų i jų mėsos pa adinimai (dėsli iš a – i ėl pie ums iš a?), medžiagų i jų gaminių pa adinimai (kas i gipsą – a galima ai uo i su gipsu (sulaužy as pi š as)?), alpų i jų u inio pa adinimai (e d i audi o ija – audi o ija plojo a sis ojusi) i . . DAIVA MURMULAITYTĖ. Aiškinamojo žodyno mik os uk ū a: seman inės in o macijos pa eikimo ypa umai | 18 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 1 PAV. DŽ4 agmen as Tai nep iešdėliniai o pa ies da ybos lizdo žodžiai (p iešdėliniai os pačios šaknies ediniai po abėcėlinį žodyną išsiba s o i a sidu ia g e a ki ų o pa ies p iešdėlio edinių). Tu in p ieš akis okį, kad i nepilną, žodžio da ybos lizdą, leng iau susie i jo na ius seman iniais yšiais, pas ebė i seman inės aidos poslinkius, galbū ge iau su ok i ienos a ki os leksemos apib ėž į, ypač jei ji dėl ienokių a ki okių p iežasčių nė a obula. Žinoma, ai ak ualu bend iesiems žodynams. Minė a, kad e minog a ijoje, ypač elek oninėje, siekian pa ogiau nu ody i są okų yšius i jas į a dijančių e minų s aipsnių elemen us, pasi eisina eikšmių pa eikimas a ski ais s aipsniais. 2. PRAKTINIS IR TEORINIS LEKSIKOGRAFIJOS ASPEKTAI Kadangi i ian žodyninių s aipsnių mik os uk ū ą siek a ne ik pasigilin i į seman inės in o macijos pa eikimo aiškinamajame žodyne ypa umus, be i jų pa yzdžiu pa em i žodyninkys ės moksliškumą, eo iškumą, baigian da no ė ųsi g įž i p ie leksikog a ijos apib ėžimo. Ši są oka žodynuose apib ėžiama į ai iai, pa yzdžiui: „mokslo šaka, apiman i žodynų kū imo p ak iką i eo iją“ (In e leksis); „ alodniecības noza e, kas DAIVA MURMULAITYTĖ. Aiškinamojo žodyno mik os uk ū a: seman inės in o macijos pa eikimo ypa umai | 19 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 noda bojas a ā dnīcu eidošanu; ā dnīcu izs ādāšanas eo ija un p akse“ (MLVV), 1) словарное дело, составление словарей; 2) раздел языкознания, изучающий теорию и практику составления словарей (НСИС) ; „dział językoznaws wa s osowanego zajmujący się eo ią i p ak yką op acowywania słowników“ (ISWDJP) i k . 7 Nemažai anglų k. žodynų leksikog a iją apib ėžia iesiogiai neminėdami eo inės jos pusės, be ienaip a ki aip (p z., g e inan su ki omis kalbo y os šakomis a pan.) as leksikog a ijos eo iškumas jos apib ėž yse a pa eikiamuose šio žodžio a osenos pa yzdžiuose is dėl o a sispindi, pa yzdžiui, lexicog aphy 1. „ he edi ing o making o a dic iona y“; 2. „ he p inciples and p ac ices o dic iona y making“ (MV); „ he p ac ice o compiling dic iona ies“: Al hough hese wo ca ego ies – g amma and lexicog aphy – a e o ganically ela ed and in e wo en, hey will be ea ed sepa a ely o maximal cla i y; Winches e is excellen on he heo y and p ac ise o lexicog aphy <…> (EOLD); „ he ac , p ocess, a , o wo k o w i ing, compiling, o edi ing a dic iona y o dic iona ies“ (WNWCD) i k . Taigi, a dalykai, į ku iuos k eip as dėmesys šiame s aipsnyje, bū ų s a būs nekū ybiškam leksikos inkinio suda y ojui, a jis, ne u ėdamas pakankamai leksikog a ijos i ki ų kalbo y os šakų žinių, ma y ų čia nesis emiškumo, in o macijos pa eikimo ikslumo bei pa ikimumo, k . dalykinių p oblemų? A in o macijos ie a žodyno mik os uk ū oje, leksikog a ijos echnika (š i ai, su umpinimai, specialūs ženklai, duomenų pa eikimo a ka i k .) y a ik žodynų suda ymo p ak ika? Remian is gausiais pa yzdžiais iš į ai ių žodynų pa ody a, kad ne i šie, egis, isai o malūs seman inės i da ybinės in o macijos pa eikimo aiškinamajame žodyne dalykai gali bū i g įž amuoju yšiu susiję su leksinės seman ikos a žodžių da ybos y imais bei jų ezul a ais. In o macijos ie a žodyno mik os uk ū oje, duomenų pa eikimo a ka i k . leksikog a ijos echnikos dalykai s a būs ne ik p ak iniam žodynininko da bui, o leksikog a ija y a ne ik žodynų engimo p ak ika, be i am ik a pažinimo ezul a ų sis ema, eo ija, . y. mokslas 8 . „G iež ai a ski i leksikog a ijos eo iją i p ak iką neįmanoma <…>“ (Jakai ienė 2005: 7, plg. Ta p 2011: 462). 7 Ci uojamuose žodynuose pa eikiama i ki a šio žodžio eikšmė, p z., „spausdin ų žodynų, žodyninio ipo eikalų isuma“ (In e leksis), „совокупность печатных трудов словарного типа, словарная литература“ (НСИС), „žodyninio ipo eikalų isuma; žodyninė li e a ū a“ (LKŽe), „ ā dnīcu kopums (piemē am, kādā als ī, alodā)“ (LLVV, MLVV), „ogół słowników danego języka, k aju, ok esu“ (ISWDJP). 8 Tokios nuomonės laikėsi a laikosi gausybė į ai ių leksikog a inių adicijų ( usų, okiečių, iš dalies kinų i k .), aip pa į ai ūs danų, Pie ų A ikos žodynininkai, čekų–ame ikiečių leksikog a as L. Zgus a (1992) i k . (Ta p 2012: 322). Tačiau y a i ne ikinčių, kad leksikog a ijos eo ija egzis uoja (A kins, Rundell 2008: 4), žodininkys ę laikančių ama u, p o esija, menu, be ne mokslu: „A heo y is a sys em o ideas pu o wa d o explain phenomena ha a e no o he wise explainable. A science has a heo y, a c a does no . All na u al phenomena need a heo y, bu how can he e be a heo y o he p oduc ion o a e ac s? The e a e heo ies o language, he e may be heo ies o lexicology, bu he e is no heo y o lexicog aphy. DAIVA MURMULAITYTĖ. Aiškinamojo žodyno mik os uk ū a: seman inės in o macijos pa eikimo ypa umai | 20 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Tik pasi elkus leksinę seman iką, žodžių da ybą, logiką galima sp ęs i okius leksikog a ijos, jau kaip p ak inės eiklos, užda inius. Be šių i ki ų kalbo y os s ičių išmanymo žodynai gal i gali bū i, kaip ne e ai mėgs ama saky i, suda omi (plg. kaip ele onų knygos a abėcėliniai, in en o iniai ko no s są ašai), be ik ai ne ašomi, ku iami, kas iš esmės i u ė ų bū i da oma, siekian pa eik i moksliškai išanalizuo ą i susis emin ą in o maciją. „<…> leksikog a iją, be jokios abejonės, lemia ne ik isuomenės po eikiai, be i kalbos y imas“ (Jakai ienė 2005: 10). IŠVADOS 1. Išnag inė i ke u i seman inės in o macijos pa eikimo aiškinamuose žodynuose aspek ai – bend asis leksemų aiškinimas daugia eikšmio žodžio s aipsnyje, da ybinės i leksinės seman ikos san ykis aiškinan žodžius, sie inės apib ėž ys, po eikšmių ( eikšmės a spal ių) sky imas i pa eikimas žodyniniame s aipsnyje. Aki aizdu, kad jie y a s a būs i u ė ini gal oje ku ian sis emiškus esp. kokybiškus a ei ies žodynus – iek elek oninius, iek adicinius, spausdin inius. 2. Žodynuose pasi aiko okių daugia eikšmių žodžių s aipsnių, ku iuose bend oji, abs ak esnė seman inės in o macijos dalis y a iškeliama p ieš pi mosios leksemos aiškinimą, . y. inka isoms leksemoms. Tačiau dažnai ne iename, ame pačiame žodyne ai nė a da oma sis emiškai. Ka ais, aiškinan žodžių sandų eikšmes, okiu būdu pa eikiama i da ybinė in o macija. 3. Da ybinės seman ikos pa eikimas gali padė i ge iau su ok i an aš inių žodžių (ypač naujažodžių) leksines eikšmes. Galbū daugia eikšmių žodžių a eju ai galima bū ų da y i panašiu būdu – da ybinę eikšmę pa eikian p ieš isas leksines daugia eikšmio žodžio eikšmes. 4. Sie inės apib ėž ys, o muluojamos aip, a si bū ų anksčiau pasaky ų dalykų ęsinys, – gana papli ęs eiškinys adiciniuose žodynuose. Tačiau okių apib ėžčių eikė ų eng i, o elek oniniuose žodynuose, ku kiek iena leksema dažnai pa eikiama sky ium nuo ki ų o pa ies žodžio eikšmių, jų apsk i ai ne u ė ų bū i. 5. Po eikšmių ( eikšmės a spal ių) sky imas, iek lyginan ski ingus žodynus, iek e inan ieno ku io mik os uk ū ą, i gi nė a sis emiškas. Ne isada, ypač kai negalima Lexicog aphy is abou all a c a , he c a o p epa ing dic iona ies, as well as an a , as Landau (2001) says. I may be becoming mo e scien i ic, bu i has no become a science.“ (Béjoin 2010: 381); „Lexicog aphy has no heo e ical ounda ions, and e en he bes lexicog aphe s, when p essed, can ne e explain wha hey a e doing, o why“ (Wie zbicka 1985: 5). DAIVA MURMULAITYTĖ. Aiškinamojo žodyno mik os uk ū a: seman inės in o macijos pa eikimo ypa umai | 21 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 pasi em i neabejo inai ieną a ki ą po eikšmį ilius uojančiais a osenos pa yzdžiais, sis emiškumo p incipo pa yks a laiky is. Tačiau dažnai egulia iosios polisemijos a ejai ame pačiame žodyne gali i u i bū i pa eikiami ienodžiau. 6. Leksikologijos, žodžių da ybos, leksinės seman ikos moksliškumu abejo i e am a ei ų į gal ą, o leksikog a ija, besi emian i jų i ki ų kalbo y os šakų eiginiais, aikan i jų me odus iek eo iniu, iek p ak iniu aspek ais, sekan i į ai ių kalbo y os s ičių y imų naujo es i (pagal išgales) a siž elgian i į jų ezul a us, kažkodėl, ypač mokslo aldininkų e inimuose, nuola s y uoja ies p ipažinimo mokslu i o neigimo iba. Vis dėl o p ak inis i eo inis leksikog a ijos aspek ai a si susisiekian ys indai y a glaudžiai susiję, emiasi ienas ki o ezul a ais i ska ina pažangą. Leksikog a ija nė a ik p o esija a ama as, ai kalbos mokslo šaka, ku i iš iesų „ a si a sako už isą kalbo y ą, nes iš žodynų galima sp ęs i apie bend ą os šalies kalbos mokslo lygį“ (Jakai ienė 2005: 10). ŠALTINIAI BŽ – Bend inės lie u ių kalbos žody nas. Vy . ed. D. Liu ke ičienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l / (žiū ė a 2017 m. bi želio – spalio mėn.). DŽ4 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 4-as leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2000. DŽ6 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 6-as (3-ias elek oninis) leidimas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2006. DŽ7i – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys. 7-as pa aisy as i papildy as leidimas, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2012; elek oninis a ian as, 2015 (a naujin a e sija, 2017). P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l /daba inis. EOLD – English Ox o d Li ing Dic iona ies. P ieiga in e ne e: h ps://en.ox o ddic iona ies.com/ (žiū ė a 2017 08 15). In e leksis – Kompiu e inis a p au inių žodžių žodynas „In e leksis“, Vilnius: Alma li e a, Fo onija, 2008. ISWDJP – In e ne owy słownik wy azów i de inicji języka polskiego online De inicja.NET. P ieiga in e ne e: h p://de inicja.ne (žiū ė a 2017 08 18). DAIVA MURMULAITYTĖ. Aiškinamojo žodyno mik os uk ū a: seman inės in o macijos pa eikimo ypa umai | 22 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 LKŽe 2008 – Lie u ių kalbos žodynas 1–20 (elek oninis a ian as). Vy . ed. G. Nak inienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: www.lkz.l (žiū ė a 2017 m. balandžio–spalio mėn.). LLVV – La iešu li e ā ās alodas ā dnīca, 1–8. Rīga: Zinā ne, 1972–1996. P ieiga in e ne e: h p:// ezau s.l /ll / (žiū ė a 2017 09 23). MW – Me iam-Webs e .com. P ieiga in e ne e: h ps://www.me iam-webs e .com/ (žiū ė a 2017 06 15). MLVV – Mūsdienu la iešu alodas ā dnīca. P ieiga in e ne e: h p://www. ezau s.l /ml (žiū ė a 2017 09 23). TŽŽ 2001: Ta p au inių žodžių žodynas. A s. ed. A. Kinde ys, Vilnius: Alma Li e a. TŽŽ 2013: Ta p au inių žodžių žodynas. Red. D. S e ikienė, Vilnius: Alma Li e a. WNWCD – Webs e ’s New Wo ld College Dic iona y, 4 h edi ion. P ieiga in e ne e: h p://www.you dic iona y.com/ (žiū ė a 2017 06 15). НСИС – Захаренко Е. Н., Комарова Л. Н., Нечаева И. В. Новый словарь иностранных слов: 25 000 слов и словосочетаний. Мocква: Азбуковник, 2003. P ieiga in e ne e: h p://slo a i. u/de aul .aspx?s=0&p=232 (žiū ė a 2017 09 30). LITERATŪRA A kins B. T. S., Rundell M. 2008: The Ox o d Guide o P ac ical Lexicog aphy, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. Babickienė Z. 1985: Regulia iųjų iš es inių eikšmių pa eikimas aiškinamuosiuose lie u ių i usų kalbų žodynuose. – Li e u ių kalbo y os klausimai 24, 223–235. Babickienė Z. 2012: Veiksmažodžių abs ak ų seman iniai pokyčiai. – San alka: Filologija, Edukologija 20(1), 18–25. Béjoin H. 2010: The Lexicog aphy o English, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. DLKG 2006: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika. Red. V. Amb azas. 4- a pa aisy a laida, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Fue es-Oli e a P., Be genhol z H. (Eds.) 2011: e-Lexicog aphy: The In e ne , Digi al Ini ia i es and Lexicog aphy, London, New Yo k: Con inuum. G ange S., Paquo M. (Eds.) 2012: Elec onic Lexicog aphy, Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. Jakai ienė E. 2005: Leksikog a ija, Vilnius: Mokslo i ekciklopedijų leidybos ins i u as. DAIVA MURMULAITYTĖ. Aiškinamojo žodyno mik os uk ū a: seman inės in o macijos pa eikimo ypa umai | 23 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Kniūkš a P. 1976: P iesagos -inis būd a džiai (Da yba, eikšmės, g ama iniai sinonimai), Vilnius: Mokslas. LKG 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1. Vy . ed. K. Ul ydas, Vilnius: Min is. Mu mulai y ė D. 2014: P iesagos -iklis naujada ų apib ėžčių sis emiškumas. – Bend inė kalba 87, 1–17. P ieiga in e ne e: h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/87/Mu mulai y e_BK_87_s aipsnis.pd . Ta p S. 2011: Re lec ions on he Academic S a us o Lexicog aphy. – Lexikos 20 (AFRILEX- eeks/se ies 20: 2010), 450–465. P ieiga in e ne e: h ps://www. esea chga e.ne /publica ion/271292019_Re lec ions_on_ he_Academ ic_S a us_o _Lexicog aphy (žiū ė a 2017 10 27). Ta p S. 2012: Do We Need a (New) Theo y o Lexicog aphy? – Lexikos 22 (AFRILEX- eeks/se ies 22: 2012), 321–332. P ieiga in e ne e: h ps://www. esea chga e.ne /publica ion/271292019_Re lec ions_on_ he_Academ ic_S a us_o _Lexicog aphy (žiū ė a 2017 10 27). Umb asas A. 2008: A naujin i „Te minų žodynų engimo bend ieji eikala imai“. – Te minologija 15, 216–225. U bu is V. 2009: Žodžių da ybos eo ija , 2-as leidimas, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Wie zbicka A. 1985: Lexicog aphy and concep ual analysis, Ann A bo : Ka oma. Zgus a L. 1992: The Czech–Chinese Dic iona y and he Theo y o Lexicog aphy. – In e na ional Jou nal o Lexicog aphy 5(2), 85–128. Апресян Ю. 1995: Лексическая семантика: Cинонимические средства языка. Второе исправленное и дополненное издание. – Ю. Д. Апресян. Избранны е труды 1, Москва:: Школа „Языки русской культуры“. Гринев-Гриневич C. 2008: Лексикография и терминоведение. – Te minologija 15, 30–42. Į eik a 2017 10 30 P iim a 2017 12 20 DAIVA MURMULAITYTĖ. Aiškinamojo žodyno mik os uk ū a: seman inės in o macijos pa eikimo ypa umai | 24 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 MICROSTRUCTURE OF EXPLANATORY DICTIONARY: THE PECULIARITIES OF PRESENTING SEMANTIC INFORMATION Summa y The goal o his a icle is o analise se e al cases o seman ic da a p esen a ion in explana o y dic iona ies in o de o show ha lexicog aphy is no jus a p ac ical and applied discipline. The a icle also aims a explaining how seman ic in o ma ion in dic iona ies is p o ided, how de i a ional and lexical meanings a e co ela ing wi h each o he , how he seman ic ela ionships a e e lec ed by he manne o p esen ing he chosen da a, wha i says o he linguis and o an o dina y dic iona y use . Se e al aspec s a e e iewed in he a icle: he gene al explana ion o lexemes in a polysemic wo d en y, he ela ionship be ween de i a ional and lexical seman ics o wo ds, bound de ini ions, sub- meaning (shades o meaning) dis inc ions and hei p esen a ion in a dic iona y en y. I also analyses how he s uc u e o a dic iona y en y e lec s he seman ic s uc u e o a wo d, he hie a chy o i s meanings, hei ela ionship, wha addi ional in o ma ion a dic iona y use can ge by only s udying lexeme a angemen in he en y. On he basis o ex ensi e examples om a ious dic iona ies, i is shown ha e en he o mal aspec s on seman ic and de i a ional in o ma ion p esen a ion in he explana o y dic iona y could be ela ed o eedback on lexical seman ics o wo d o ma ion esea ch and hei esul s. The place o in o ma ion in he mic os uc u e o a dic iona y en y, da a p esen a ion o de , and e c., aspec s o lexicog aphic echnique a e impo an no only o he p ac ical wo k o a lexicog aphe ; and lexicog aphy is no only dic iona y-making p ac ice, bu also a ce ain sys em o esul ecogni ion, i.e. a science. Ve ė L. Inčiu ai ė-No eikienė KEYWORDS: lexicog aphy, explana o y dic iona y, mic os uc u e o a dic iona y, seman ics, lexical meaning, de i a ional meaning. DAIVA MURMULAITYTĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]