Dėl terminų „standartizacija“, „norminimas“ ir „kodifikacija“ santykio dabartinėje norminamojoje kalbotyroje

BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 RITA MILIŪNAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as DĖL TERMINŲ STANDARTIZACIJA, NORMINIMAS IR KODIFIKACIJA SANTYKIO DABARTINĖJE NORMINAMOJOJE KALBOTYROJE ESMINIAI ŽODŽIAI: bend inė kalba, kalbos a kyba, kalbos s anda izacija, no minimas, kodi ikacija, e minija. ĮVADINĖS PASTABOS No minamosios kalbo y os e minais s anda izacija, no minimas i kodi ikacija 1 žymimų są okų samp a a šiuolaikinės lie u ių i užsienio kalbo y os da buose į ai uoja, nė a iki galo nusis o ėję i pa ys e minai. Todėl nea si ik inai po eikis pe žiū ė i šiuos i kai ku iuos ki us šios s i ies e minus i iksliau juos apib ėž i (a ne ieną ki ą są oką pe adin i) keliamas ne ienoje pas a ojo me o lie u ių kalbininkų mokslinėje publikacijoje 2 . Tačiau isapusiškos diskusijos dėl e minų galimybes menkina ai, kad ka ais emiamasi ik pa ieniais šal iniais, o šie sa aime iboja su ų e minų a osena susijusį p oblemų lauką. Todėl i iš ados ne isada pasižymi moksliniu ikslumu i objek y umu. Galima kele iopa p ieiga p ie šių e minų p oblema ikos, apib ėžian i i y imo k yp is: 1) diach oninė, leidžian i nag inė i minimų e minų a si adimą, is o inę aidą i sąsajas su pačios bend inės lie u ių kalbos (iman plačiau – i ki ų šalių bend inių kalbų) kū imosi e apais bei aidos kon eks u; ai eikalauja specialių išsamių s udijų (ž . Deume , Vandenbussche 2003: 455–469; Subačius 2004: 97–115; Miliūnai ė 2010: 231–256); 2) sinch oninė, apsi ibojan i daba ine kalbos no minimo e minų padė imi i apiman i du aspek us: 1 Šie ys e minai s aipsnio an aš ėje, į ade bei 1-oje dalyje apibend in ai žymi a i inkamų šaknų e minų lizdus, nes ealiai a ojama i daugiau kiek ieno e mino da ybinių a ian ų, o kai kada i panašias, be ne apačias są okas eiškiančių sinonimų. 2 Pa yzdžiui, Aud ius Valo ka nag inėjo kalbos poli ikos i kalbos plana imo e minus (Valo ka 2015: 84–101); ki i naujausi šios s i ies e minijos s a s ymai ap a iami olesnėse s aipsnio dalyse. RITA MILIŪNAITĖ. Dėl e minų s anda izacija, no minimas i kodi ikacija san ykio daba inėje no minamojoje kalbo y oje | 2 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 a) eo iškai apib ėž i kalbamųjų e minų po eikį i šios mik osis emos e minais eiškiamų są okų a pusa io yšius, emian is s a besniais daba iniais lie u ių kalbo y os šal iniais, aip pa anglakalbės kalbinės li e a ū os, ku i šiandien apsk i ai nemažai lemia lie u iškosios e minijos pasi inkimą, kon eks u; b) i i ealiai unkcionuojančių kalbamųjų e minų ypa ybes į ai iuose lie u ių kalbo y os eks uose i nus a y i jų a ojimo polinkius. Šių y imo k ypčių i aspek ų isuma gali padė i susida y i gana išsamų kalbamųjų e minų aidos i unkciona imo aizdą lie u ių kalbo y oje. S aipsnio apim is leidžia ink is ieną ku į aspek ą. Ypač įdomus, nes neleng ai įgy endinamas, a odo 2a a ejis, odėl jis oliau i nag inėjamas, no s ne engiama sąsajų i su minė ais ki okios pak aipos y imais. 1. KOKIO DYDŽIO „DAR VIENA LIETUVIŲ KALBOTYROS BĖDA“? Panag inė i no minamosios kalbo y os e minus s anda izacija, no minimas i kodi ikacija paska ino 2016 m. in e ne iniame Vilniaus uni e si e o leidžiamame mokslo žu nale Lie u ių kalba paskelb as ijų au o ių – I enos Sme onienės, An ano Sme onos i Aud iaus Valo kos s aipsnis „Dėl s anda inės kalbos e mino“ (Sme onienė, Sme ona, Valo ka 2016) 3 . Kaip sako s aipsnio an aš ė, jis ski as e minui s anda inė kalba, o kaip odo jo u inys, mėginama pag įs i šio e mino eikalingumą daba inei lie u ių kalbo y ai i juo pakeis i įsigalėjusį, nuo 1927 m. su keliolikos me ų so ie inio laiko a pio pe auka a ojamą bend inės kalbos e miną. Ka u glaus ai užsimenama i apie ki us no minamajai kalbo y ai s a bius e minus (Sme onienė, Sme ona, Valo ka 2016: 10): A k eip inas dėmesys i į da ieną lie u ių kalbo y os bėdą – kabos 4 no minimas i kodi ika imas mums y a sinonimai, o s anda iza imas apsk i ai neapib ėž as. No ėdami pag įs i šį eiginį, au o iai 10-ame puslapyje pa eikia len elę ( ik nenu odo jos pa adinimo, ž . 1-ą len elę). Po šia len ele ( oliau eks e – KNS len elė), nenag inėdami jos u inio, s aipsnio au o iai da o okią iš adą ( u ėdami gal oje ne ik 3 Aldono Pupkio pa ašy ą šio s aipsnio ecenziją ž . 90-ame Bend inės kalbos žu nalo nume yje (p ieiga in e ne e: h p://www.bend inekalba.l /S aipsniai/90/Pupkis_BK_90_s aipsnis.pd ). 4 S aipsnio au o ių palik as ko ek ū os ik as. RITA MILIŪNAITĖ. Dėl e minų s anda izacija, no minimas i kodi ikacija san ykio daba inėje no minamojoje kalbo y oje | 3 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 šiuos, be i anksčiau sa o eks e ap a iamus e minus bend inės kalbos a mainai į a dy i) (Sme onienė, Sme ona, Valo ka 2016: 11): Taigi, kaip ma ome, e minologinis chaosas aki aizdus (i , beje, ling is ikos e minijoje ne oks e as). Šio s aipsnio ikslas nė a su a ky i isą šią e minų mik osis emą. Vis dėl o au o ių eiginys dėl „da ienos lie u ių kalbo y os bėdos“ ge okai p asilenkia su iesa. Kodėl? Pag indinė pačių au o ių „bėda“ a, kad jie emiasi ienin eliu lie u išku šal iniu – Lie u ių kalbos enciklopedija ( oliau – LKE), o iš ki akalbių šal inių aip pa pasi enka ik po ieną, aigi nema y i nei į ai o ės, nei ki ų p o akis p aleis ų šių e minų a ojimo aspek ų. Než ilg e a nė į ganė inai neseną leksikog a ijos šal inį – Ling odidak ikos e minų žodyną ( oliau – LTŽ) (2012), esan į i Lie u os Respublikos e minų banke ( oliau – TB), – čia šie e minai aiškiai apib ėž i. Be o, kelių kalbų e minų mik osis emas lygin i galima i eikia, be ienokie a ki okie nea i ikimai da sa aime ne eiškia, kad iena iš ų mik osis emų kuo no s ydinga. Ki a e us, eikia p ipažin i, kad lie u iškojoje no minamosios kalbo y os e minų mik osis emoje šiokios okios ne a kos esama, i ai lemia kelios p iežas ys: 1) nė a aiškiai susi a a, kokios są okos eikalingos i koks jų u inys; 2) pama inės są okos „s anda as“ i „no ma“ y a daliniai sinonimai, i ai suku ia iš es inių są okų sinonimiškumą, ka u d ip asmiškumą; 3) lie u ių no minamosios kalbo y os e minų mik osis emą išbalansuoja ki ų kalbų da oma į aka, nes ši mik osis ema ki ose kalbose ku iama ne isada pagal okius pačius p incipus. Ku kas didesnė bėda, kad i kaip a ody ų pa adoksalu, – pa i daba inė lie u ių kalbo y os e minijos kodi ikacijos būklė. A sky us lie u ių kalbo y os e minijos (i kalbamosios mik osis emos) kodi ikaciją nuo ealiosios a osenos, galima eig i, kad šioji e minija, palygin i su ki ų mokslo s ičių e minija, leksikog a iškai su a ky a gana p as ai. Didžioji leksikog a ijos šal inių dalis keliais dešim mečiais, jei ne daugiau, a silieka nuo o, kas ealiai a ojama. Ku iama a ba skolinama daug naujų e minų, a liepian užsienio kalbo y os ak ualijas, be oji e minija nė a nei cen alizuo ai sis eminama, nei skelbiama. XX a. pabaigoje pasi odęs lie u iškas Kalbo y os e minų žodynas ( oliau – KTŽ) sa o laiku bu o eikalingas i pa ankus da bas (ž . KTŽ 1990, 288 p.), ačiau jis jau negali lygin is nė RITA MILIŪNAITĖ. Dėl e minų s anda izacija, no minimas i kodi ikacija san ykio daba inėje no minamojoje kalbo y oje | 4 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 su 2007 m. la ių išleis u Aiškinamuoju kalbo y os e minų žodynu ( oliau – VPSV) (2007, 623 p.). 1 LENTELĖ. Kodi ika imo, no minimo i s anda iza imo apib ėž ys ijų kalbų šal iniuose (Sme onienė, Sme ona, Valo ka 2016: 10). Minė o s aipsnio au o iai, sup asdami, kad kalbamųjų e minų p oblema e a didesnio dėmesio, ska ina „šioje kalbo y os s i yje besispecializuojančius mokslininkus im is isos mik osis emos a kymo“. Tokiam a kymui, kiek jis eikalingas, eikė ų RITA MILIŪNAITĖ. Dėl e minų s anda izacija, no minimas i kodi ikacija san ykio daba inėje no minamojoje kalbo y oje | 5 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 a ski o a sidėjimo, pa yzdžiui, engian naują kalbo y os e minų žodyną a leidžian naują LKE leidimą. Tačiau, kaip minė a, no in išsamiai išg ilden i eo inius i p ak inius kalbamųjų e minų kilmės, is o inės aidos, unkciona imo bei pa eikimo į ai iuose šal iniuose aspek us, eikė ų pla esnės s udijos. Todėl šiuo ka u s aipsnio ikslas y a siau esnis: eo iškai apib ėž i bend inės kalbos no minamajam p ocesui apibūdin i eikalingų są okų i jas į a dijančių e minų mik osis emą. Šiam ikslui įgy endin i keliami okie užda iniai: 1) apibūdin i pag indines no minamojo p oceso sudedamųjų dalių (e apų) są okas; 2) ap a i e minus s anda izacija, no minimas i kodi ikacija, aip pa jų a ian us i sinonimus; 3) a skleis i kalbos egulia imą(si) į a dijančių e minų a pusa io yšius i pa eik i galimos jų mik osis emos apma us. 2. APIE KOKIAS SĄVOKAS IR JAS ĮVARDIJANČIUS TERMINUS KALBAME? Te minai s anda izacija, no minimas i kodi ikacija bei jų a ian ai i sinonimai nusako į ai ius bend inės kalbos egulia imo(si) aspek us, susijusius iek su bend inės kalbos, kaip ienos iš nacionalinės kalbos a mainų, išo e ( . y. bend inės kalbos a sky imu nuo ki ų a mainų), iek su jos idumi ( . y. su bend inės kalbos no mų k is aliza imusi i a kyba). Kad nag inėjamų e minų u inys i kon eks as bū ų aiškesnis, pi miausia eikia apib ėž i a amines są okas „bend inė kalba“ i „bend inės kalbos egulia imas(is)“. Bend inė kalba y a i sa aime besiklos an i, i sąmoningai ku iama kalbos a maina. Tuo ji ski iasi nuo ki ų kalbos a mainų, ku ių a si adimas, unkciona imas i no mų aida pap as ai apibūdinama ik kaip kalbos sa i eguliacija be sąmoningo i k yp ingo kišimosi iš šalies. Tiesa, kalban apie bend inę kalbą, nus e ia (i isai sup an ama, kodėl) ienas aspek as – pab ėžiamas daugiau a mažiau ak y us, o ganizuo as (dažnai als ybės mas u) po eikis jos aidai, o nuošalyje paliekami sa aiminės jos aidos ypa umai. Be o, bend inė kalba y a ka u i egulia imo objek as, i jo ezul a as. Kaip ik šių d iejų, egu i p ieš a ingų, os pačiõs bend inės kalbos p igim ies pusių – egulia imo objek o i ezul a o – są eikos i nesis engiama sup as i šiuo me u yks ančioje diskusijoje dėl e minų bend inė kalba i s anda inė kalba u inio bei san ykio. Negana o, mėginama šias d i puses di b inai a sie i i dekons uo i e mino bend inė kalba ieno ę: no minė, . y. RITA MILIŪNAITĖ. Dėl e minų s anda izacija, no minimas i kodi ikacija san ykio daba inėje no minamojoje kalbo y oje | 6 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 kodi ikuo a, bend inė kalba p iešinama ealiajai jos a osenai, a si ai bū ų d i a ski os i isai ski ingais e minais adin inos a mainos. Todėl, kiek nuk yps an nuo pag indinio ikslo i užda inių, ikslinga pa eik i nag inėjamai p oblema ikai p iim iniausią bend inės kalbos samp a ą. Kalbininkas P anas Ska džius 1927 m. žu nale Š ie imo da bas (Ska džius 1997 [1927]: 30–85) pi masis iešai pa a ojo e miną bend inė kalba i jį mo y a o. Beje, iki 2013 m. ko o mėnesio Lie u oje many a i ašy a, kad P. Ska džius i bu o šio e mino kū ėjas. Tačiau ą ko o mėn. Lie u os nacionalinio adijo laidoje „Ry o ga sai“ bu o ansliuo a iena adijo s o ies „Ame ikos balsas“ laida, ku ioje paskelb as į ašas iš 1964 m. Jung inėse Ame ikos Vals ijose ykusio Ka alikų akademijos su ažia imo, ku į klausimus a sakinėjo žymus a puka io kalbininkas, ka o me ais pasi aukęs į Vaka us, An anas Salys. Jis paaiškino, kad e miną bend inė kalba pa s pasiūlęs P. Ska džiui pagal e imą iš okiečių kalbos e mino Gemeinsp ache, i as p adėjęs isu jį a o i. P anas Ska džius apibūdina bend inę kalbą kaip okią, „ku ią galė ų sup as i iso k aš o žmonės“, ku i „y a apusi bend a isam k aš ui, isai als ybei“, „ isoj e nog a inėj Lie u oj p ipažįs ama, a ojama a ba s engiamasi a o i kaip isuo inai bend aujamoji p iemonė“, aigi ypač pab ėžia jos bend umo ypa ybę (Ska džius 1997 [1927]: 34–35). Kaip ik šiam bend inės kalbos kū imo(si), jos no mų a ankos i bend inimo eiksmui, išsi ęsiančiam laike nuo pa bend inės kalbos pama o pasi inkimo iki daba ies momen o bei a ei ies gai ių, i y a eikalingi specialūs e minai, ku ie leis ų ą p ocesą apibūdin i pagal į ai ius ypa umus. Bend inės kalbos apib ėž yse pap as ai nu odomi s a biausi požymiai, išski ian ys šią kalbos a mainą iš ki ų nacionalinės kalbos a mainų. Nag inėjamų e minų kon eks ui s a biausias y a bend inės kalbos požymis, nusakan is sąmoningo po eikio jai, a ba jos a kybos, pobūdį 5 . Bend inės kalbos a kybos p ocesas dėl nuola inės kalbos kai os y a nebaig inis, ik jo mas as i p iemonės į ai iose šalyse ne ienodi. Į ai a siž elgian , bend inei lie u ių kalbai galė ų bū i inkama okia jos apib ėž is: Bend inė kalba – is o iškai, kul ū iškai, dažnai i poli iškai susais y os kalbinės bend uomenės ku iama, a ojama i k yp ingai a koma p es ižinė kalbos a maina, ski a iešojo gy enimo eikmėms i u in i kodi ikacijos iksuojamas no mas. 5 Sąmoningai eguliuojama gali bū i ne ik bend inė kalba, be i ki os a mainos (pa yzdžiui, no minama bend inė žemaičių a mės ašyba), ačiau ai ne endencija, o g eičiau išim is, dik uojama konk ečios kalbinės bend uomenės po eikių. RITA MILIŪNAITĖ. Dėl e minų s anda izacija, no minimas i kodi ikacija san ykio daba inėje no minamojoje kalbo y oje | 7 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Panašiai, ik išplėsčiau, bend inė kalba apib ėžiama i LTŽ (2012): bend nė kalbà (angl. s anda d language, p anc. langue s anda d ( ), us. литературный язык, ok. S anda dsp ache ( ) isuo inai a ojama ↑kalbos a maina, daugiau a mažiau suno min a, pasižymin i didžiausiu p es ižu, aukščiausiu isuomeniniu s a usu ↑kalbinėje bend uomenėje, a ojama kaip aš ų, iešojo gy enimo, š ie imo, kul ū os, žiniasklaidos, li e a ū os, išsila inusių isuomenės sluoksnių kalba. ∆ nuola u inama, sąmoningai ku iama, eguliuojama i no minama, am engiami žodynai, g ama ikos, ki i no minamieji i mokomieji leidiniai. ∆ no minimu ūpinasi mokslo įs aigos i als ybės ins i ucijos, Lie u oje – Vals ybinė lie u ių kalbos komisija. ∆ a mainos mokoma mokyklose, jos, kaip ↑s e imosios kalbos, mokomi ki akalbiai. Šiose d iejose apib ėž yse bend inės kalbos samp a a ski iasi nuo adicinės lie u ių kalbo y oje, nes iškeliami du nauji dalykai. Pi ma – kalbos a kybos nuola inumas, nes iki šiol dažniausiai bu o pab ėžiamas a kybos ezul a as, o ne yksmas. Pa yzdžiui, į ai iuose lie u ių kalbo y os eikaluose nu odoma, kad bend inė kalba esan i „sąmoningai apdo o a“ (Pupkis 2005: 30), „daugiau a mažiau suno min a isos au os aš ų bei žmonių iešojo gy enimo bei kul ū os eikmėms ski a kalba“ (LKE 2008: 77), aigi iškel as ik ienas – kodi ikuo os bend inės kalbos aspek as. Lie u os Respublikos Seime s a s omuose Vals ybinės kalbos įs a ymo pakei imo p ojek uose kaip pag indinis požymis nu odomas aisyklingumo dėmuo: Bend inė lie u ių kalba – aisyklinga, . y. lie u ių kalbos žodynu, g ama ikos, ašybos i sky ybos aisyklėmis i ki ais p ipažin ais kalbos no mų šal iniais pag įs a ašy inė a ba saky inė lie u ių kalba, ski a iešojo gy enimo eikmėms. (LRVKĮPĮ 2008). Bend inė lie u ių kalba – aisyklinga, lie u ių kalbos žodyno, g ama ikos, ašybos i sky ybos no momis pag įs a ašy inė a ba saky inė lie u ių kalba, ski a iešojo gy enimo eikmėms. (LRVKĮPĮ 2011). Panašiai ašoma i aukš ųjų mokyklų ado ėlyje (LBK 2014: 24, pa yškin a au o ių): Bend inė kalba – ai suno min a (s anda izuo a), ašy inę i saky inę o mas u in i, daugelyje s e ų a ojama isiems kalbos a o ojams bend a kalbos a maina. Nuo ki ų kalbos a mainų ( a mių a sociolek ų) bend inė kalba isų pi ma ski iasi uo, kad y a kodi ikuo a a ba suno min a, . y. s anda izuo a. RITA MILIŪNAITĖ. Dėl e minų s anda izacija, no minimas i kodi ikacija san ykio daba inėje no minamojoje kalbo y oje | 8 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Suno min u i aisyklingu galima laiky i kodi ikuo os bend inės kalbos bū į, be ne ealiąją jos a oseną, ku i dažnai es i į ai uojan i i dėl idinės aidos, i dėl bend ųjų šiuo me u Eu opos kalbose yks ančių des anda izacijos p ocesų, odėl nes okojan i ki oms nacionalinės kalbos a mainoms i ki oms kalboms būdingų elemen ų. An a, bend inė kalba u i, kaip minė a, i sa aiminės aidos lygmenį, nes ne iskas joje yks a sąmoningo egulia imo būdu. Todėl s a bu pažymė i, kad ji y a i „kalbinės bend uomenės ku iama“. Šių d iejų p ocesų – sa aiminio i sąmoningo – san ykis į ai iose kalbose i ski ingais aidos laiko a piais gali bū i labai ne ienodas. Lie u ių kalboje sąmoningas po eikis bend inei kalbai, a ba jos egulia imas, da ki aip – kalbos a kyba – užima esmingą bend inės kalbos aidos, unkciona imo i kai os dalį, o sa aiminiai p ocesai – ku kas mažesnę. P anas Kniūkš a bend inės kalbos a kybai p iski ia no minimą, p iežiū ą i kalbos ugdymą (Kniūkš a 1995: 28–39): K yp ingosios kalbos a kybos s a biausias p incipas y a sis emiškumas, a ba dėsningumas. Jis ne ik padeda kalbą no min i, p ižiū ė i i jos moky is, be daugeliu a ejų de a i su kalbos ugdymo užda iniais. Išsamiau kalbos a kyba apib ėž a LTŽ (2012): Kalbos a kyba – kalbos apsaugos eisinės sis emos kū imas, kalbos no minimo, konsul a imo kalbos a osenos klausimais, kalbos p iežiū os i kon olės ins i ucijų bei įs aigų s eigimas i jų eiklos o ganiza imas, kalbos ėmimo p og amų i p ojek ų engimas, adminis a imas i įgy endinimas, kalbos no minimas, kalbos no mų sklaida, kalbos p iežiū a i kon olė. Taigi bend inė kalba, kaip i k os kalbõs a mainos, klos osi, unkcionuoja i kin a sa aime, be o, y a sąmoningai ku iama i a koma ( eguliuojama). Šie p ocesai yks a d iem lygmenimis: 1) mak olygmeniu, . y. bend inę kalbą su okian kaip nacionalinės kalbos a mainą; 2) mik olygmeniu, . y. į bend inę kalbą žiū in kaip į jos no mų isumą. Jeigu kalbos a kyboje a ski sime isą eisinį i adminis acinį egulia imą, ada ki iems, iesiogiai su bend inės kalbos a maina i jos no momis susijusiems egulia imo(si) aspek ams į a dy i eikalingi mažiausiai ke u i a ski i e minai (ž . 2-ą len elę). RITA MILIŪNAITĖ. Dėl e minų s anda izacija, no minimas i kodi ikacija san ykio daba inėje no minamojoje kalbo y oje | 9 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2 LENTELĖ. Bend inės kalbos egulia imo(si) pobūdis bei lygmenys i e minų po eikis Jeigu kai ku iuos šiais ke u iais e minais į a dijamus p ocesus suskaidysime į smulkesnius e apus, e minų p i eiks da daugiau. Kadangi galima ski i kelis sąmoningo bend inės kalbos no mų egulia imo (T2) e apus (no mų nus a ymą, į eisinimą i sklaidą a osenoje), kiek ienas iš jų aip pa dažnai būna specialiai į a dijamas. Taigi aki aizdu, kad lie u ių kalbo y oje šiam eikalui a ojama daugiau e minų, nei pa eik a KNS len elėje (plg. 1-ą len elę). 1-ame pa eiksle nu ody i daba iniuose lie u ių kalbo y os da buose dažniausiai a ojami (a siūlomi a o i) e minai s anda izacija (s anda ėjimas), s anda iza imas; no minimas, no malizacija (no mėjimas) i kodi ikacija, kodi ika imas. Tai y a as e minų in en o ius, ku is oliau i nag inėjamas. Be o, isi šie e minai susiję su a aminėmis są okomis „s anda as“, „no ma“ i „kodeksas“, odėl eikia išsiaiškin i i jų eikšmes, susijusias su kalbamojo in en o iaus e minais. 1 PAV. Bend inės kalbos egulia imui(si) į a dy i lie u ių kalbo y oje a ojami (a siūlomi a o i) e minai RITA MILIŪNAITĖ. Dėl e minų s anda izacija, no minimas i kodi ikacija san ykio daba inėje no minamojoje kalbo y oje | 16 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 enkin ų ją a ojančios kalbinės bend uomenės po eikius. Sa o uož u no minimo užda iniai sie ini su ejopu bend inės kalbos aidos bū iu: 1) p aei imi: siek i no mų pas o umo, . y. išlaiky i bend inės kalbos ęs inumą i no mų adiciją; 2) daba imi: siek i bend inės kalbos unkcionalumo, . y. am ik ais laiko a pais pe žiū ė i kodi ikaciją i nus a y i okias bend inės kalbos no mas bei a ojimo aisykles, ku ios leis ų lanksčiai naudo is aiškos išgalėmis; 3) a ei imi: suda y i palankias sąlygas bend inės kalbos aidai i numa y i būdus, kaip i ku iomis k yp imis bend inė kalba galė ų a sinaujin i. Kaip ma y i i iš KNS len elės, no minimas ka ais a ojamas p amaišiui su e minu kodi ika imas. Be o, šis p ocesas pap as ai skaidomas į e apus, i jie dažnai u i kiek ienas sa o pa adinimus. Čekų kalbininkas F an išekas Danešas y a nu odęs okius no minimo p oceso e apus ( iesa, jį adindamas kodi ikacija, aigi išplėsdamas pas a osios eikšmę, o no minimą laikydamas iena iš kodi ikacijos dalių) (Данеш 1988 [1979]: 281–283): 1) ap ašomasis e apas: bend inės kalbos no mų nus a ymas i objek y us ap ašymas; 2) eguliuojamasis (no minamasis) e apas: a) e inamasis (kalbos aiškos p iemonės i jų a ojimo būdai į e inami pagal am ik us objek y ius k i e ijus, a siž elgian į isuomenės po eikius i bend inės kalbos aidos dinamiką), b) iesioginės kodi ikacijos e apas; 3) ealizuojamasis (s a eginis ak inis) e apas: kodi ikacijos diegimas a osenoje. Daba inėje no minamojoje lie u ių kalbo y oje (mažiau leksikog a iškai, ž . 4-ą len elę, daugiau naujesnėje mokslinėje li e a ū oje) aiškus p iešingas polinkis no minimo e miną a o i pla esne, nei F. Danešo nu ody a, eikšme, o kodi ikacijos eikšmę susiau in i iki 2b e apą pa adinančio e mino. RITA MILIŪNAITĖ. Dėl e minų s anda izacija, no minimas i kodi ikacija san ykio daba inėje no minamojoje kalbo y oje | 17 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 4 LENTELĖ. Te mino no minimas apib ėž ys lie u iškuose šal iniuose Šal iniai Apib ėž ys KTŽ Li e a ū inės kalbos no minimas (ž . n o m a l i z a c i j a ) y a mokslinis a o inųjų kalbos sis emos ak ų nus a ymas (p. 134, s aipsnyje no ma). LKE Kalbo y os me odais pag įs as kalbos no mų nus a ymas bei pa inkimas adinamas kodi ika imu, a ba no minimu (p. 253, s aipsnis kalbos no ma). LTŽ kalbos no minimas ( as pa kas s anda iza imas) – (angl. s anda disa ion, p anc. no malisa ion ( ), s anda isa ion ( ), us. нормализация, ok. Sp achk i ik ( ), Sp achlenkung ( ), Sp achp lege ( ), Sp ach egelung ( )) bend inės, isuo inės, pa yzdinės kalbos kaip o icialiosios bend a imo p iemonės nus a ymas; kalbos a ojimo no mų ↑kodi ika imas, jų ikslinimas i diegimas į ↑ a oseną. ∆ dažniausiai susijęs su iešąja kalba i su ašy ine kalba, ašy iniu kodu, ašybos aisyklėmis i pan. DŽ7i no minimo nė a; no min i – nus a y i no mas, a ky i pagal no mas. TŽŽ no minimo nė a; no min i – nus a y i no mas, a ky i pagal no mas. Pagal pačią plačiausią samp a ą no minimas a s oja T1 e miną – aip jis apib ėžiamas LTŽ: „bend inės, isuo inės, pa yzdinės kalbos kaip o icialiosios bend a imo p iemonės nus a ymas“, . y. u imas gal oje kalbos a mainos pasi inkimas. Pagal siau esnę, būdingiausią samp a ą, bend inės kalbos no mų nus a ymas apima a osenos y imą, no mų a anką i e inimą. Be o, no minamajam p ocesui p iski iamas i o icialus no mų į eisinimas aš u bei no mų sklaida. An ąjį dėmenį – no mų į eisinimą aš u, – o ka ais i pi mąjį, links ama adin i a ski u e minu kodi ikacija (ž . 2.3 sky ių). Kad no minimas i kodi ikacija ne isada apa inami, odo i Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos (VLKK) įs a ymas. 3-io s aipsnio, ku iame a dijami VLKK užda iniai, 4-ame punk e a ojami šie abu e minai, ik pačiame įs a yme nepa eikiamos jų apib ėž ys (VLKK Į 2016): Kalbos komisija: <...> 4) nus a o lie u ių kalbos a kybos k yp is, sp endžia lie u ių kalbos no minimo i kodi ika imo klausimus; <...>. Beje, ame pačiame įs a yme bend inės kalbos no mas iksuojan ys eikalai apibūdinami bend esniu pažyminiu no minamasis, o ne siau esniu kodi ikacijos (VLKK Į RITA MILIŪNAITĖ. Dėl e minų s anda izacija, no minimas i kodi ikacija san ykio daba inėje no minamojoje kalbo y oje | 18 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2016), – galbū odėl, kad, pa yzdžiui, ado ėliai gali bū i laikomi no mų šal iniu, be ne u i kodi ikacinės galios: 5) e ina i i ina s a biausius no minamuosius kalbos eikalus (žodynus, žinynus, ado us, ado ėlius); <...>. Kaip no minimo (i a pačia eikšme sup an amos kodi ikacijos) a ian as lie u ių kalbo y oje pa a ojamas e minas no malizacija 11 . Plg. sakinį iš Jono Klima ičiaus s aipsnio (Klima ičius 2002: 22): Labiausiai mokslinės ling is inės analizės eikalingi a ian ai i klaidos, ypač objek y ios a osenos i pagal p igim į subjek y ios no malizacijos (no mų kodi ikacijos) p ieš a a imai i susiki imai. Anks esnėje kalbo y os li e a ū oje no malizacija ie oj no minimo pasi aikyda o dažniau, g eičiausiai palaikoma i usų kalbos, o šiomis dienomis ji jau e oka, nes ada, kai no minimas i no malizacija laikomi ą pa į eiškiančiais e minais, pi menybė eikiama aplie u in ajam, a ba no malizacijos isai a sisakoma (ž . 5-ą len elę). 5 LENTELĖ. Te mino no malizacija apib ėž ys lie u iškuose šal iniuose Šal iniai Apib ėž ys KTŽ no malizacija, нормализация, no maliza ion. Kalbos no minimas, jos no mų nus a ymas, a kymas (p. 135). LKE no malizacijos nė a. LTŽ no malizacijos nė a. DŽ7i no malizacija – no mos, no mų nus a ymas; su a kymas pagal no mas, aisykles, nuos a us. TŽŽ no malizacija 1. no malios padė ies nusis ojimas, į edimas; suno minimas, su a kymas pagal no mas, aisykles, nuos a us; 2. p i alomų no mų nus a ymas i įgy endinimas (i da d i konk e esnės su p amonės gamyba susijusios eikšmės). 11 Tokia adicija ėjo ben nuo p ieška inės Gim osios kalbos, ku bu o kalbama apie bend inės kalbos no malizacijos k i e ijus, plg. Gim oji kalba, 1938: 143. RITA MILIŪNAITĖ. Dėl e minų s anda izacija, no minimas i kodi ikacija san ykio daba inėje no minamojoje kalbo y oje | 19 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Vis dėl o eikia pažymė i, kad bū a mėginimų šiuodu e minus – no minimą i no malizaciją – di e encijuo i (a si emian į ą no malizacijos eikšmės sandą, ku is TŽŽ (2013) nusaky as kaip „no malios padė ies nusis ojimas“. Pa yzdžiui, Jonas Palionis no malizacijos e minu adina sa aiminį no mų k is aliza imosi p ocesą 12 , ku io me u kalbos no mos išsi u ulioja, išsig ynina pačioje kalbos p ak ikoje (T4) (Palionis 1989: 51; da plg. Miliūnai ė 2003: 42–43). P ak iškai ne a ojamas da ienas – G. Subačiaus siūly as aplie u in as šios eikšmės e mino a ian as no mėjimas (Subačius 2002: 229). A e minas no malizacija apsk i ai eikalingas p ak iškai, a s a bi ik eo inė galimybė jį okį u ė i? Kadangi no mų k is alizacija yks a kiek ienoje pokyčių pa i iančioje kalboje, aigi i sąmoningai ne eguliuojamose a mainose, ikslinga p i eikus šį p ocesą į a dy i a ski u e minu. Bend inės kalbos no mų k is alizacija specialiai y inėjama mažai, šis p ocesas ka ais sąlygiškai į aukiamas į pi mąjį no minimo e apą, ku iame ap ašomos a osenoje unkcionuojančios no mos i konku uojan ys jų a ian ai, ačiau dėl ikslumo gali p i eik i jį ski i nuo no minimo. No mų k is alizacija ge ai ma y i, kai į kalbą pa enka koks no s naujas eiškinys i ne ukus ima konku uo i su lie u iškos aiškos a ian ais. Va osenoje dažnai pi miausia s ichiškai yks a inkamiausio a ian o paieška, no min ojams s ebin padė į i da nesikišan į šį p ocesą. Pa yzdžiui, kai lie u ių kalboje p adė à a o i sunkiai adap uojama anglybė hink- ank, dažniausiai eiškian i „ a pdalykinius y imus a liekančią ekspe ų g upę, ku ią emia y iausybiniai a ba kome ciniai klien ai, i pa a iančią jiems socialiniais, poli iniais a pan. klausimais“ (ND, žiū ė a 2017 11 14), a osenoje susida ė okia konku uojančių aiškos būdų į ai o ė (pa yškin a mano, pa yzdžiai pa eik i ch onologiškai. – R. M.): Kažin a daug žmonių y a gi dėję apie okį Demok a inės poli ikos ins i u ą (DPI), ku is bu o i y a (ne)o icialus Tė ynės sąjungos „ hink ank“ (smegenų cen as). O juo labiau apie jo p eziden ą M. Adomėną, ku is nuo ų pačių 2006 me ų bu o i Seimo pi mininko pa aduo ojo And iaus Kubiliaus pa a ėjas. (lzinios.l , 2009) Pi miausia uni e si e ai a lieka sa o p o esinės s i ies lyde io aidmenį – jie o ganizuoja kon e encijas, k iečia e slininkus, da o kasme inius enginius, engia publikacijas, seka žinias, 12 Sa aiminis no mų k is aliza imosi p ocesas būdingas ne ik bend inės kalbos a mainai; galima kalbė i i apie ki ų kalbos a mainų, i apie anks esnio, ikikodi ikacinio laiko a pio, iki susiku ian bend inei kalbai, no mų k is alizaciją. RITA MILIŪNAITĖ. Dėl e minų s anda izacija, no minimas i kodi ikacija san ykio daba inėje no minamojoje kalbo y oje | 20 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 da o ekspe ines iš adas. Ki aip sakan , eikia kaip hink- ank komanda – kaip „smegenų cen as“ šalia pasi ink os indus ijos. (Uni e si e o žinios, 2012) LLRI y a ne mokslinių y imų ins i u as, o idėjų kal ė (angl. Think ank). Jis eikia p ak ines idėjas, pasiūlymus, si uacijos e inimus bei komen a us, užsiima isuomenės š ie imu. (l .wikipedia.o g, 2014) Rusijos „ hink ankas“ „Ka ehon“ y a K emliaus palaikomas naujienų puslapis, ku is dažnai siūlo geopoli inę in o maciją, iesiog p iso in ą ka inio o odoksinio nacionalizmo. ( 3.l , 2016) T ečioji pakopa – hink ankai a ba lie u iškai idėjų kal ės i smegenų cen ai Taip, d augai socialdemok a ai su sa o „da bo g upėmis“ pabandė pa e s i šį mechanizmą pa odija. Be a ski kime g upę so ie inių pa inių bičiulių, ku ių ienin elis ikslas g eičiau įsisa in i ES lėšas, nuo smegenų cen o, ku io ieno p o eso iaus in elek as i a p au inė pa i is gali p anok i isos „da bo g upės“ ka u sudėjus. (del i.l , 2016) A R. Ka bauskis y a susipažinęs su minė a ame ikiečių hink- ank'o CSIS anali ine s udija „K emliaus scena ijai“ i joje išdės y ais konk ečiais echniniais siūlymais, kokių eiksmų u i im is Vaka ų als ybės, kad užka dy ų kelią am, kad e slas, susijęs su Rusija, neda y ų žalingo po eikio nacionalinių als ybių poli ikoms? (del i.l , 2016) „Komi e o biu as pasi ikslino, nei šią, nei p aėjusią kadenciją nebu o okio sp endimo, kad komi e as neišleis ų į komandi uo ę, uo labiau, kad iš Seimo jokių lėšų nė a p ašoma i ai im as enginys, Eu opos liaudies pa ijos hink anko Gene alinė asamblėja, ku aš a s o auju Tė ynės sąjungai i egulia iai lankausi“, – BNS sakė M. Adomėnas. (del i.l , 2017) „Eu opa – a da ebe eikiam iš ien? Ką gy en ojai i eli ai iš ik o gal oja apie ES?“ – okiu pa adinimu šį an adienį paskelb a idėjų kal ės s udija, g indžiama pla aus mas o ep ezen a y ia apklausa. (del i.l , 2017) Šie pa yzdžiai odo, kad k is alizuojasi du lie u iški me a o iški, dėl o pagaulūs a i ikmenys idėjų kal ė i smegenų cen as, ku ie ilgainiui u ė ų išs um i s e imybę ben iš o icialiosios a osenos. Tiesa, TB pa eik as lie u iškas daugiskai os o mos hink anks a i ikmuo anali ikų cen ai 13 , be a osenoje jis be eik ne u i a amos, a ba anali ikos cen u e čiamas ki as angliškas e minas analy ics cen e . Toks no mos adimosi e apas, kol a osenoje nusis o ės pe spek y us a ian as, i gali bū i adinamas no malizacija. Jis 13 Šis e minas iksuo as į TB į auk ame šal inyje: Poli ikos mokslų enciklopedinis žodynas. Redak o ių kolegija: Algiman as Jankauskas (a s. ed.) i k . Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla, 2007. RITA MILIŪNAITĖ. Dėl e minų s anda izacija, no minimas i kodi ikacija san ykio daba inėje no minamojoje kalbo y oje | 21 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 dažnai eina pi miau už no minimo p ocesą, o ka ais i lygiag ečiai su juo (kai s ebima i i iama į ai uojan i a osena), kol į eisinama (kodi ikuojama) am ik o laiko a pio ealioji no ma. Anglakalbės kalbo y os eks uose e minas no ma dažnai a ojamas p amaišiui su s anda u, o ka ais ski ingose kalbo y os šakose jie ak uojami ski ingai (Loche , S ässle 2008: 1). Žodynuose no ma bend esne eikšme – kaip modelis, e alonas a pa yzdys – apib ėžiama i kaip s anda o sinonimas (OD; MW), o kalbo y oje – kaip siau esnė už s anda ą są oka. Te minas no minimas, a ba no malizacija (angl. no maliza ion), anglakalbėje kalbo y oje, kaip ma y i i KNS len elėje, a ojamas ne no minamosios kalbo y os eikalui, o one ikos s i yje. No minamajam p ocesui pa adin i jį a s oja ap a oji s anda izacija (an ąja eikšme, T2) (plg. Ba sch 1985: 23; Subačius 2002: 229). La ių kalbo y oje a ojamas e minas kalbos no minimas ( alodas no mēšana) apib ėž as kaip „no mos nus a ymas – p ocesas, susijęs su kalbos dėsningumų iš y imu, iksa imu, e inimu, palaikymu i sklaida“, o jo a i ikmenys ki omis kalbomis nu ody i šie: angl. language s anda diza ion, ok. Sp achno mie ung ( ), Sp achp lege ( ), us. нормализация языка (VPSV 2007: 421), aigi a i inka lie u iškąją no minimo samp a ą. 2.3. Kodi ikacija i kodi ika imas Kaip bu o ma y i iš anks esnio sky iaus, s a biam no minimo (a šia eikšme a ojamos s anda izacijos) e apui, ku io me u a ink os bend inės kalbos no mos į eisinamos aš u am ik uose šal iniuose, į a dy i eikalingas a ski as e minas (ž . (Mil oy, Mil oy 1999 [1985]: 22, 28; Ne alainen, Tieken-Boon an Os ade 2006: 283). Tiesa, ne e ai no mų a anka aip pa siejama su šiuo e apu, a ski ian jį nuo abs ak esnio lygmens e mino no minimas, ik, kaip minė a 2.2 sky iuje, no minimo e apų ibos y a sąlygiškos. Teo iškai kodi ikacija ypač s a bi apib ėžian ieną iš s a biausių no minamosios kalbo y os są okų – kalbos no mą. Kai bend inės kalbos no mos į eisinamos aš u, jos ampa kodi ikuo os, aigi ilgainiui susida o didesnis a mažesnis jų ski umas nuo ealiųjų, a osenoje unkcionuojančių no mų. Anglakalbėje kalbo y os li e a ū oje i leksikog a ijos šal iniuose šiam eikalui a ojamas žodis kodi ikacija (angl. codi ica ion), neda an ski umo a p p oceso i jo ezul a o. Ski ingai nei s anda izacija, kodi ikacija gali bū i ik sąmoninga, o ganizuo a RITA MILIŪNAITĖ. Dėl e minų s anda izacija, no minimas i kodi ikacija san ykio daba inėje no minamojoje kalbo y oje | 22 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 eikla; kaip nu odomųjų kalbos no mų a anka i (a ) į o minimas, kodi ikacija nė a uni e salus eiškinys i u i aiškų kul ū inį pobūdį (ž . Deume 2004: 6). Šį e miną, kalbėdamas apie kalbos plana imą, XX a. 7-ajame dešim me yje išpopulia ino Eina as Haugenas (Haugen 1966: 922–935). Tai kalbos sanda os plana imo dalis (plačiau ž . Miliūnai ė 2010: 231–256): pap as ai kodi ikuojama aš o ženklų bei ašybos aisyklių sis ema, a is, ki čia imas, žodynas, mo ologija i sin aksė. La ių VPSV kodi ikacija (kodi icēšana, kodi ikācija) apibūdin a kaip „kalbos no mų a anka i iksa imas no minamuosiuose šal iniuose, pa yzdžiui, g ama ikose, ašybos žodynuose“ (VPSV 2007: 184), aigi sup an ama siau iau nei ame pačiame žodyne apib ėž as no minimas. Tiek užsienio, iek lie u ių kalbo y os da buose dėl e mino kodi ikacija esama mažiausiai painia os. Kodi ikacija pi miausia eiškia apibend in ą ienos no minamojo da bo dalies (e apo) į a dijimą: ai o icialus no minimo p ocese nus a y ų kalbos no mų i aisyklių į eisinimas aš u am ik uose kalbinei bend uomenei p ieinamuose p es ižiniuose šal iniuose: žodynuose, g ama ikose, s iliaus i kalbos p ak ikos ado uose, aisyklių są aduose, kalbos p iežiū os ins i ucijų nu a imuose i ekomendacijose (plg. Ga in 1993: 42). Kodi ikacija, kaip ienas iš kalbos plana imo elemen ų, į auk a i į ge ai žinomą Eina o Haugeno kalbos plana imo modelį, ne ka ą pa ies au o iaus obulin ą i apiman į s a biausius bend inės kalbos kū imo e apus (ž . Haugen 1983: 270–275). An a, kodi ikacija – pa s bend inės kalbos no mų, aisyklių į eisinimo ezul a as, galima saky i, į eisin ų no mų, aisyklių isuma (Gi denis, Pupkis 1978: 56). A aminė są oka „kodeksas“ kaip ik i eiškia „kokios no s mokslo s i ies aisyklių inkinį“ (TŽŽ 2013). Todėl p i eikus kalbama apie kodi ikacijos a kodi ikuo ų no mų kei imą (plačiau ž . Miliūnai ė 2007: 7–23). No in iksliau a ski i p ocesą nuo ezul a o a ba nuo apibend in o ienos no minamojo da bo dalies į a dijimo, lie u ių kalboje ka ais a ojamas i e minas kodi ika imas – bend inės kalbos no mų į eisinimo aš u yksmui adin i, ačiau ealiai šis polinkis nė a yškus. Ski umą a p kodi ikacijos i kodi ika imo da o i LTŽ (2012). Ti uose lie u iškuose leksikog a ijos bei enciklopediniuose šal iniuose kodi ikacijos samp a a ski iasi nedaug (ž . 6-ą len elę). RITA MILIŪNAITĖ. Dėl e minų s anda izacija, no minimas i kodi ikacija san ykio daba inėje no minamojoje kalbo y oje | 23 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 6 LENTELĖ. Te minų kodi ikacija i kodi ika imas apib ėž ys lie u iškuose šal iniuose Šal iniai Apib ėž ys KTŽ nei kodi ikacijos, nei kodi ika imo nė a. LKE Kalbo y os me odais pag įs as kalbos no mų nus a ymas bei pa inkimas adinamas kodi ika imu, a ba no minimu (s aipsnis kalbos no ma). LTŽ kodi ikacija – (angl. codi ica ion, p anc. codi ica ion ( ), us. кодификация, ok. Kodi izie ung ( )) kalbos aisyklės, no minamuosiuose da buose ap ašy os no mos i jų a ojimo dėsningumai. kodi ika imas – (angl. codi ica ion, p anc. codi ica ion ( ), us. кодифицирование, ok. Kodi izie ung ( )) kalbos no minimo eiklos dalis – pi minis no mų nus a ymas. DŽ7i kodi ikacija ling . pa yzdinių kalbos no mų nus a ymas i sis eminimas, eikyba. TŽŽ kodi ikacija kalbo . pa yzdinių kalbos no mų nus a ymas i sis eminimas. Kaip nu odė i KNS len elės au o iai, LKE kodi ika imas p ilyginamas no minimui kaip sinonimas. Ki uose šal iniuose ski iamos kodi ikacijos p ocedū os – no mų nus a ymas, sis eminimas, pa inkimas, eikyba – aip pa odo, kad kodi ikacija čia sup an ama labai plačiai i iš esmės nesiski ia nuo no minimo. Plg. J. Palionio pa eik ą kodi ikacijos apib ėž į (Palionis 1989: 51): Mokslinis ašomosios kalbos no mų ap ašymas bei sis eminimas, aip pa am ik ų kalbos i ašybos lyčių ikimo no mai nus a ymas, adinamas kodi ikacija. Tačiau naujesnėje kalbinėje li e a ū oje e minas kodi ikacija san ykiauja su e minu no minimas kaip dalis i isuma (plg. Miliūnai ė 2003: 42; Miliūnai ė 2006a: 50– 59; Miliūnai ė 2006b: 9–28; LTŽ 2012). Žinoma, ai nepanaikina susida iusios, kad i dalinės, jų sinonimijos. Ypač sinonimiškumas yškus sudė inių e minų kalbos no minimo / kodi ikacijos (-a imo) p incipai i k i e ijai a osenoje 14 . 14 Plg., pa yzdžiui, mokslo s aipsnių pa adinimus, ku ie odo XX a. pabaigoje šiuos e minus bu us da ne isai nusis o ėjusius: Bend inės kalbos no minimo i kodi ika imo p incipai (Gi denis, Pupkis 1978: 53–66); E alda Jakai ienė. Dėl seman inės mo y acijos, kaip kodi ika imo k i e ijaus. – Kalbo y a XXXVII (1), 1986, 102–105; Aleksas Gi denis, Aldonas Pupkis. Kalbos no minimo p incipai. – Gim oji kalba, 1996, 8, 1–5. RITA MILIŪNAITĖ. Dėl e minų s anda izacija, no minimas i kodi ikacija san ykio daba inėje no minamojoje kalbo y oje | 24 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 3. BENDRINĖS KALBOS REGULIAVIMO(SI) TERMINŲ MIKROSISTEMA A liepian no minamosios kalbo y os po eikius u ė i ski ingus e minus bend inės kalbos kaip a mainos i jos no mų sa aiminei aidai bei sąmoningam egulia imui nusaky i, galima pa eik i ke u ių pag indinių e minų (iš ku ių du u i da i aplie u in us a ian us) inkinį: s anda iza imas – s anda izacija i no minimas – no malizacija (ž . 7-ą len elę). 7 LENTELĖ. Pag indiniai bend inės kalbos egulia imo(si) e minai Lie u ių kalbo y oje jau, galima saky i, p adeda nusis o ė i su a imas g e a no minimo a o i i siau esnės apim ies e miną ienam iš no minimo e apų pa adin i – kodi ika imą, o pas a ojo ezul a ą adin i kodi ikacija. 2-ame pa eiksle pa aizduo a schema odo s aipsnyje ap a ais e minais į a dijamų są okų sąsajas. S anda iza imą i s anda izaciją galima laiky i pačiais bend iausiais e minais, į a dijančiais bend inės kalbos egulia imą(si), apiman į i siau esnes są okas „no minimas“ bei „kodi ika imas“. S anda iza imas i s anda izacija lie u ių kalbo y oje a ojami da gana e ai. Mik osis emos pag indą suda o e minai no minimas i kodi ika imas (kodi ikacija), o no malizacija p iklauso pe i e ijai, nes bend inės kalbos egulia imo(si) p ocesų ašis – ak y us, sąmoningas jos a kymas, . y. no minimas. RITA MILIŪNAITĖ. Dėl e minų s anda izacija, no minimas i kodi ikacija san ykio daba inėje no minamojoje kalbo y oje | 25 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2 PAV. Bend inės kalbos egulia imo(si) e minų mik osis ema IŠVADOS Reikia p ipažin i, kad lie u iškoji kalbo y os e minija, palygin i su ki ų mokslų e minija, y a menkokai su a ky a, ski inguose i e ai a naujinamuose žodynuose ge okai į ai uoja, o naujesnių susis emin ų e minų inkinių, ku ie a spindė ų šiuolaikinės pasaulio kalbo y os y imus, apsk i ai s okojama. Tokia padė is sunkina galimybę sis emiškai paž elg i i į no minamosios kalbo y os e miniją, nes ealioji šios s i ies e minų a osena, no s aiškiai odo am ik us polinkius, nea i inka o į ai uojančio i sens elėjusio aizdo, ku is iksuo as ne i in gausiuose leksikog a ijos eikaluose. Remian is lie u iškaisiais i anglakalbiais, aip pa la išku kalbo y os šal iniu, s aipsnyje eo iškai apib ėž os s a biausios no minamosios kalbo y os są okos, eikalingos bend inės kalbos kū imo(si) i egulia imo(si) p ocesams nusaky i. Pi miausia pagal šios a mainos egulia imo(si) pobūdį a ski a sa aiminė jos aida i sąmoninga a kyba. An a ski is – šių p ocesų mik o- i mak olygmenys: ienu a eju apimama pa i bend inės kalbos a maina, ki u – konk ečios jos no mos. RITA MILIŪNAITĖ. Dėl e minų s anda izacija, no minimas i kodi ikacija san ykio daba inėje no minamojoje kalbo y oje | 32 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Wi h e e ence o Li huanian and English sou ces, as well as one La ian sou ce o linguis ics (The Glossa y o Linguis ic Te ms), he a icle makes an in en o y o e ms deno ing he (sel -) egula ion o he s anda d language: s anda izacija (s anda ėjimas), s anda iza imas; no minimas, no malizacija (no mėjimas), and kodi ikacija, kodi ika imas. The spon aneous de elopmen and conscious managemen o he s anda d language a e dis inguished on he basis o he na u e o i s (sel -) egula ion. Ano he dis inc ion is made in e ms o he mic o- and mac o-le els o hese p ocesses, which in one case include he s ain o he s anda d language pe se, in he o he , i s speci ic no ms. Analysis o he mu ual ela ionships o he e ms in ques ions has e ealed ha some o he e ms a e o e lapping, a e synonyms o no -qui e-iden ical meaning, o in e ac as a pa and whole o he phenomena hey deno e. No ably, opposi e o he English language whe e e minology a ec s ha o o he languages o a subs an ial ex en , he Li huanian language allows ce ain elemen s o wo d o ma ion (in he case a hand, he su ixes -acija and -a imas) o signi y he di e ence be ween a spon aneous ac and an ac i e ac ion. This di e ence, howe e , is bu a endency a he han a s ong egula i y; he e o e, when i comes o ac ual usage, o ma ions o he su ix -acija a e o en used in bo h cases – jus like in he English language. Fo he pu poses o conside ing making he mic osys em o he e ms o no ma i e linguis ics clea e and mo e compac , we could sugges i be gi en he ollowing guidelines in he e minology o Li huanian linguis ics: 1. S anda izacija (s anda diza ion): spon aneous es ablishmen and sel -de elopmen o he s anda d language as an indi idual a ie y. S anda iza imas: conscious selec ion o he s anda d language a ie y and gene alised p ocess o i s managemen . 2. No malizacija (no maliza ion): he spon aneous p ocess o he c ys allisa ion o s anda d language no ms. No minimas: conscious managemen o s anda d language no ms: in es iga ion o usage, selec ion and assessmen , w i en legalisa ion, and p oli e a ion o no ms. 3. Kodi ika imas (codi ica ion): one o he s ages o he s anda disa ion p ocess: selec ion and w i en legalisa ion o s anda d language no ms. Kodi ikacija: he ou come o his p ocess: he whole o he legalised no ms and ules o he s anda d language. RITA MILIŪNAITĖ. Dėl e minų s anda izacija, no minimas i kodi ikacija san ykio daba inėje no minamojoje kalbo y oje | 33 BENDRINĖ KALBA 90 (2017) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Such endencies o usage do exis in Li huanian linguis ic li e a u e and scien i ic ex s, ye hey call o a close examina ion o be able o ound up he discussion o he mic osys em o he e ms o his ield ha is accep able o he cu en phase in he cou se o he de elopmen o he s anda d Li huanian language. KEYWORDS: s anda d language, no ma i e linguis ics, language s anda diza ion, language codi ica ion, e minology. RITA MILIŪNAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]