Kokia kalbos dalis yra dalyvis?

BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as KOKIA KALBOS DALIS YRA DALYVIS? ESMINIAI ŽODŽIAI: g ama ika, kalbos dalys, eiksmažodis, eiksmažodžio o mos, daly is, padaly is, pusdaly is. ĮVADAS P adėjus ku i Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinę sis emą (LIGIS) 1 bu o domė asi, kaip kalbos dalys ap ašomos į ai iuose leidiniuose. Pas ebė a daug nenuoseklumų ap a ian daly į. Todėl i nusp ęs a pa ašy i šį s aipsnį, ku iame bus apž elg as daly io p isky imas kalbos daliai nuo pi mųjų g ama ikų iki šių dienų. Reikia pasaky i, kad laikui bėgan keičiasi kalbininkų požiū is ne ik į daly į. Ka ais i uo pačiu me u a ski i kalbininkai kai ku iuos kalbos eiškinius in e p e uoja ne ienodai. Ypač ai yšku ski ingos paski ies leidiniuose. P z., p aei o amžiaus 8- o dešim mečio p adžioje plačiajai isuomenei ski ose knygose bend a ies mo ema - i bu o laikoma galūne. Juozas Žiugžda sa o g ama ikoje ašo: „Bend a is u i galūnę - i.“ (Žiugžda 1971: 139). Mokslinėse g ama ikose į ą pa į mo ologinį eiškinį žiū ima ki aip. Tų pačių me ų laidos i omėje lie u ių kalbos g ama ikoje ašoma: „bend a is u i p iesagą - i a ba - “ (LKG 1971: 398). Viena omėje lie u ių kalbos g ama ikoje ši bend a ies mo ema aip pa adinama p iesaga (DLKG 2006: 383). Bū ų galima as i i daugiau panašių pa yzdžių. S aipsnyje siūloma daly į in e p e uo i ki aip, nei šiuo me u da oma kalbo y os leidiniuose – laiky i jį a ski a kalbos dalimi, o ne eiksmažodžio o ma – i pa eikiami a gumen ai šiam eiginiui pag įs i. Reikia pab ėž i, kad žodžiai į ai iose kalbose į klases ski s omi labai ne ienodai. Be eik isos kalbos u i daik a a dį i eiksmažodį, i ne ik indoeu opiečių kalbos – pa yzdžiui, amilų kalba, ku i p iklauso d a idų kalbų g upei 2 . Apie 500 me ų p . m. e. da uojamame eikale, ku iame ap ašoma amilų kalbos g ama ika, žodžiai ski s omi į ke u ias g upes: 1 Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinė sis ema. P ieiga in e ne e: h p://ligis.lki.l / (žiū ė a 2018 03 03). 2 Wikipedia. P ieiga in e ne e: h ps://en.wikipedia.o g/wiki/Tamil_language (žiū ė a 2018 03 03). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis y a daly is? |2 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 1) daik a a džiai, 2) eiksmažodžiai, 3) žodžiai, ku ie pažymi yšį a p eiksmažodžio i daik a a džio, i 4) žodžiai, ku ie apibūdina daik a a dį a eiksmažodį 3 . Tačiau klasi ikuojan ki us žodžius esama didelių ski umų. Pa yzdžiui, Val e io Jungo okiečių kalbos g ama ikoje skai a dis nelaikomas a ski a kalbos dalimi i sakoma, kad žodžiai, ku ie eiškia skaičius, gali bū i būd a džiai, daik a a džiai, į a džiai, aplinkybės 4 (Jung 1967: 359). Ki oje okiečių kalbos g ama ikoje skai a dis p iski iamas būd a džiui – adinamas „Zahladjek i “ i ap ašomas būd a džių sky iuje (Helbig, Buscha 1989: 320). Vikipedija pa eikia komp omisinį a ian ą, kad skai a dis kalbo y oje ka ais laikomas sa a ankiška kalbos dalimi 5 , aigi, ik ai ka ais, be ne isada. Da ienas mums neįp as os žodžių cha ak e is ikos pa yzdys galė ų bū i japonų kalbos būd a džiai. Jie kai omi laikais 6 , p z., mėlynas - aoi, bu o mėlynas – aoka a; ka š as – a sui, bu o ka š as – a suka a i pan. Taigi, kiek ienoje kalboje žodžiai į kalbos dalis ski s omi a siž elgian į speci ines os kalbos ypa ybes. T i omėje lie u ių kalbos g ama ikoje 1965 m. į ašy as oks eiginys: „ne eikia many i, kad kalbos dalys pagal kokybę i kiekybę gali bū i ienodos a ski ose kalbose“ (LKG 1965: 31). Lie u ių au o iai ašydami g ama ikas emiasi užsienio au o ių da bais. Ma y , odėl i daly is lie u ių kalbo y os da buose laikomas eiksmažodžio o ma. Tačiau y a a gumen ų, leidžiančių many i, kad daly is galė ų bū i laikomas i a ski a kalbos dalimi. Anglų kalboje daly is iš ik ųjų ik o ma, o lie u ių kalboje – isa pa adigma. Mokykloms ski uose g ama ikos duomenų ap ašuose bei plačiajai isuomenei pa eikiamoje in e ne o in o macijoje jau galima įž elg i p ielaidas su eik i daly iui sa a ankiškos kalbos dalies s a usą. 1. POŽIŪRIO Į DALYVIO SAMPRATĄ RAIDA Šiuolaikiniuose indoeu opiečių p okalbės g ama ikos y imuose eigiama, kad žodžiai ski s omi į aš uonias kalbos dalis: daik a a džius, būd a džius (įskai an daly ius), į a džius, 3 Wikipedia. P ieiga in e ne e: h ps://en.wikipedia.o g/wiki/Pa _o _speech (žiū ė a 2018 03 03). 4 „das Zahlwo is keine Wo a im eigen lichen Sinne. Adjek i e und Subs an i e, P onomina und Ad e bien können „Zahlwö e “ sein“ (Jung 1967). 5 „Zahlwo wi d in de Sp achwissenscha manchmal als eigene Wo a angese z “, p ieiga in e ne e: h ps://de.wikipedia.o g/wiki/Zahlwo (žiū ė a 2018 03 03). 6 Wikipedia. P ieiga in e ne e: h ps://en.wikipedia.o g/wiki/Japanese_equi alen s_o _adjec i es (žiū ė a 2018 03 03). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis y a daly is? |3 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 eiksmažodžius, p ie eiksmius, p ielinksnius, jung ukus i jaus ukus 7 . Daly ių p isky imas būd a džiams aiškinamas uo, kad jie kaip i būd a džiai pa odo kokybę (Quiles, López- Menche o 2011: 153). 1.1. Daly io in e p e a imas pi mosiose g ama ikose Seniausia išlikusi sansk i o g ama ika, o ka u i seniausia išlikusi g ama ika pasaulyje pa ašy a Paninio V amžiuje p . m. e. 8 , ačiau joje daly is da neminimas. Daly io nė a i Jaskos eikale apie sansk i o kalbą. Pa s eikalas iki mūsų dienų neišliko, odėl galima spė i, kad bu o suku as da anksčiau 9 . Dionisijus T akie is da II amžiuje p . m. e. g aikų kalba pa ašė seniausią žinomą an ikinę g ama iką G ama ikos mokslas. Pagal jos modelį pa ašy os ėlesnės indoeu opiečių kalbų g ama ikos (Kai ienė 2003: 788). G ama ikos moksle ski iamos aš uonios kalbos dalys: a dažodis, eiksmažodis, daly is, a ikelis, į a dis, p ielinksnis, p ie eiksmis, jung ukas 10 . Lo yniškos g ama ikos bu o ašomos emian is g aikų kalbos g ama ikomis. Va onas sa o g ama ikoje De lingua la ina nu odo 6 kalbos dalis: a dažodį, eiksmažodį, daly į, p ie eiksmį, p ielinksnį, jung uką. Visus lo ynų kalbos žodžius jis ski s o į kai omus i nekai omus. Kai omi žodžiai išskaidy i į ke u ias klases pagal du k i e ijus – laikus i linksnius: kai omi i laikais, i linksniais (daly iai); nekai omi nei laikais, nei linksniais (p ie eiksmiai); kai omi ik laikais ( eiksmažodžiai); kai omi ik linksniais ( a dažodžiai) 11 . Nuo adicijos laiky i daly į a ski a kalbos dalimi nenuk yps a i lie u ių kalbos g ama ika, pa ašy a K is upo Sapūno, o išleis a Teo ilio Šulco. Joje pa eikiamos aš uonios kalbos dalys: ke u ios kai omos ( a dažodis, į a dis, daly is, eiksmažodis) i ke u ios – nekai omos (p ie eiksmis, p ielinksnis, jung ukas i jaus ukas) (Eigminas, S undžia 1997: 27). Danieliaus Kleino g ama ikoje daly is ap ašomas ne eiksmažodžio sky iuje: jis pa eikiamas a ski ame lygia e čiame su ki omis kalbos dalimis sky iuje po eiksmažodžio p ieš p ie eiksmį (Balčikonis, La inas, K uopas 1957: 504), odėl y a pag indo laiky i, kad D. Kleinas daly į laikė a ski a kalbos dalimi. 7 „Wo ds a e di ided in o eigh pa s o speech: nouns, adjec i es (including pa iciples), p onouns, e bs, ad e bs, p eposi ions, conjunc ions, and in e jec ions… A pa iciple is a wo d ha a ibu es quali y like an adjec i e“ (Quiles, López-Menche o 2011). 8 Wikipedia. P ieiga in e ne e: h ps://de.wikipedia.o g/wiki/Panini_(G amma ike ) (žiū ė a 2018 03 03). 9 Wikipedia. P ieiga in e ne e: h ps://en.wikipedia.o g/wiki/Y%C4%81ska (žiū ė a 2018 03 03). 10 Wikipedia. P ieiga in e ne e: h ps://en.wikipedia.o g/wiki/Pa _o _speech (žiū ė a 2018 03 03). 11 P ieiga in e ne e: h ps://mokslai.l / e e a ai/lie u iu-kalba/ling is ika.h ml (žiū ė a 2018 03 03). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis y a daly is? |4 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 1.2. In o macijos apie daly į pa eikimas daba inėse g ama ikose Daba inėse g ama ikose ( iek senųjų kalbų, iek šiuolaikinių) daly is ap ašomas kaip eiksmažodžio o ma. „Daly iai, iš p igim ies a dažodinės o mos, ilgainiui p isišliejo p ie eiksmažodžio o mų sis emos“ (Amb azas 1979: 16). Ap a i, kada i dėl kokių p iežasčių daly is bu o p iski as eiksmažodžiui, eikė ų a ski o s aipsnio. Šiame da be bus nag inėjamos ik šio eiškinio pasekmės. Daly is senųjų kalbų g ama ikose. Šiuolaikinėse senųjų kalbų (lo ynų, g aikų) g ama ikose daly is nebelaikomas a ski a kalbos dalimi. Jonas Dumčius T umpoje is o inėje g aikų kalbos g ama ikoje daly į ap a ia eiksmažodžio sky iuje, ka u su ki omis eiksmažodžio mo ologinėmis ka ego ijomis – laikais, asmenimis, skaičiais i . . (Dumčius 2011: 100). Lo ynų kalbos g ama ikoje Elemen a La ina daly is aip pa pa eikiamas kaip neasmenuojamoji eiksmažodžio o ma (Dumčius, Kuza inis, Mi onas 2010: 76). Daly is šiuolaikinių indoeu opiečių kalbų g ama ikose. Vikipedijos s aipsnyje apie kalbos dalis pab ėžiama, kad anglų kalbos g ama ika pa ašy a sekan eu opie iška adicija, išsky us ai, kad daly is laikomas eikiau eiksmažodžio o ma, o ne a ski a kalbos dalimi 12 . Taip pa eik a i naujausiose anglų kalbos g ama ikose. Šiuolaikinėje anglų kalbos g ama ikoje daly is nu odomas eiksmažodžio o mų len elėje (Qui k e al. 1992: 62). Oks o do anglų kalbos g ama ikoje daly is į a dijamas kaip nes anda inė eiksmažodžio o ma (G eenbaum, 1996: 132). Oks o do anglų kalbos g ama ikos ado o knygoje ap ašomos aš uonios pag indinės žodžių klasės: eiksmažodis, daik a a dis, būd a dis, p ie eiksmis, p ielinksnis, apib ėžiklis, į a dis i jung ukas (Eas wood 2002: 1). Kaip ma y i, daly io a p jų nė a. Vokiečių kalbos g ama ikose daly is aip pa laikomas eiksmažodžio o ma. Vienose jis adinamas a dažodine eiksmažodžio o ma, ku i apibūdinama kaip neasmenuojama (Jung 1967: 202). Ki ose jis nusakomas kaip nekai oma eiksmažodžio o ma (Helbig, Buscha 1989: 105). Naujausioje okiečių kalbos g ama ikoje, ku ioje jau pa eikiami okiški kalbos dalių bei mo ologinių ka ego ijų pa adinimai ie oje iki šiol a o ų lo yniškų, daly is adinamas e minu Mi elwo (pažodžiui e čian a pinis žodis, . y. a pinis a p 12 Wikipedia. P ieiga in e ne e: h ps://en.wikipedia.o g/wiki/Pa _o _speech (žiū ė a 2018 03 03). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis y a daly is? |5 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 eiksmažodžio i būd a džio), ačiau jis is iek apibūdinamas kaip nežymimoji eiksmažodžio o ma – unbes imm e Ve b o m (Pauke , Holböck 2017: 7). Taip pa g ama ikose e inamas i lie u ių kalbos daly is. F yd icho Ku šaičio g ama ikoje, ku i bu o išleis a 1876 m., daly io ki čia imas ap ašomas eiksmažodžių ki čia imo sky iuje, aigi, galima eig i, kad daly į jis laikė eiksmažodžio o ma, no s knygoje pasaky a, kad daly ių kai ybos pag indą suda o būd a džių linksnia imas (Ku šai is 2013: 357), adinasi, am ik ą nenuoseklumą jau galima pas ebė i. F. Ku šaičio g ama ikoje ma y i aiški okiečių kalbos g ama ikos į aka. Daly iai ski iami į būd a diškuosius, nu odan okiečių kalbos a i ikmenį Pa izip I, i p ie eiksmiškuosius (a i ikmuo Pa izip II) (Ku šai is 2013: 358–359). Veiksmažodžio o ma daly is laikomas i XX a. kalbo y oje. Juozo Žiugždos g ama ikoje daly is apib ėžiamas kaip „ eiksmažodžio o ma, u in i eiksmažodžio i būd a džio ypa ybių“ (Žiugžda 1971: 174). DLKG ašoma: „Daly is y a iš eiksmažodžio kamieno da oma linksniuojamoji o ma, u in i eiksmažodžio i būd a džio ypa ybių.“ (DLKG 2006: 354). Bene ilgiausiai senąją adiciją – daly į laiky i sa a ankiška kalbos dalimi – išlaikė Rusijos kalbininkai. 2012 m. ado ėlyje mokykloms daly is ap ašomas sa a ankiškų kalbos dalių sky iuje i apib ėžiamas kaip sa a ankiška kalbos dalis, eiškian i daik o požymį, susijusį su eiksmu i u in į būd a džio bei eiksmažodžio ypa ybių 13 (Бабайцева, Чеснокова 2012: 167). No s y a i usų kalbos g ama ikų, ku iose daly is apib ėžiamas ki aip: „daly is – ai a ibu inė eiksmažodžio o ma, jungian i d iejų kalbos dalių – eiksmažodžio i būd a džio – eikšmes“ (Шведова 1980: 664). 2. DALYVIO VIETA LIETUVIŲ KALBOTYROJE Lie u ių kalbos g ama ikoje, ku i pa ašy a anglų kalba, daly is ap a iamas neasmenuojamųjų eiksmažodžio o mų 14 sky iuje (LG 2006: 284). Lie u ių kalbos g ama ikoje iš a dijama 11 kalbos dalių, ačiau daly is a p jų nepaminimas i nu odoma, kad oks žodžių klasi ika imas bu o i Jono Jablonskio g ama ikoje, sky ėsi ik dalely ės i iš ik uko e inimas (LKG 1965: 31). 2011 m. suda y ame Dažniniame lie u ių kalbos mo emikos žodyne apie daly į bėgančio pa eikiama okia in o macija (1 pa .): p adinė o ma bėg i; eiksmažodis, daly is, y iškoji 13 «Причастие – самостоятельная часть речи, которая обозначает признак предмета по действию, объединяет в себе свойства прилагательного и глагола» (Бабайцева, Чеснокова 2012). 14 „Non- ini e o ms o he e b“ (LG 2006). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis y a daly is? |6 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 giminė, esamasis laikas, ienaskai os kilmininkas, eikiamoji ūšis (Rimku ė, Kazlauskienė, Raškinis 2011: 596). 1 PAV. In o macijos apie žodį bėgančio pa eikimas Dažniniame lie u ių kalbos mo emikos žodyne (Rimku ė, Kazlauskienė, Raškinis 2011: 596) Po d ejų me ų, 2013 m., Vy au o Didžiojo uni e si e o Kompiu e inės ling is ikos cen e suku oje Lie u ių kalbos mo emikos duomenų bazėje pa eikian in o maciją apie daly į jau nebenu odoma, kad ai eiksmažodis, no s duomenų bazė 15 bu o pa eng a o pa ies mo emikos žodyno pag indu. 2 pa . pa ody as in o macijos apie daly į bėgančio pa eikimas Lie u ių kalbos mo emikos duomenų bazėje. 2 PAV. In o macijos apie žodį bėgančio pa eikimas Lie u ių kalbos mo emikos duomenų bazėje In e ak y i lie u ių kalbos mokymosi šal inių duomenų bazė www.šal iniai.in o apima i mo ologinio nag inėjimo a ką. Čia daly io p adine o ma laikomas a dininkas, o ne bend a is. 3 pa . pa eik as daly io mo ologinis nag inėjimas sakinyje A sis eikinę aikai išėjo 16 . 3 PAV. Daly io mo ologinis nag inėjimas sakinyje www.šal iniai.in o Sep in os klasės ado ėlyje mokykloms kalbos dalių g ama inio nag inėjimo len elėje (4 pa .) daly is, padaly is i pusdaly is išdės omi a ski ose eilu ėse kaip i isos sa a ankiškos kalbos dalys (Palubinskienė, Čepai ienė 2008: 185). Taigi, eiksmažodžio o mos pa eikiamos 15 Lie u ių kalbos mo emikos duomenų bazė. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l /page.xh ml?id=mo ema-db (žiū ė a 2018 03 03). 16 In e ak y i lie u ių kalbos, li e a ū os (kul ū os) i Lie u os is o ijos mokymosi šal inių duomenų bazė. P ieiga in e ne e: h p://www.šal iniai.in o/index/de ails/599%20 (žiū ė a 2018 03 03). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis y a daly is? |7 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ne šalia ki ų okių o mų kaip į a džiuo inė a sang ąžinė o mos. Daly io, padaly io i pusdaly io a i aukimas nuo eilu ės k aš o gali ody i am ik ą p iklausomybę eilu e aukščiau pa ašy ai kalbos daliai, ačiau jų išsky imas į a ski as eilu es pa odo i am ik ą sa a ankiškumą. 4 PAV. Kalbos dalių g ama inio nag inėjimo len elė 7-os klasės ado ėlyje (Palubinskienė, Čepai ienė 2008: 185) Apibend inan galima pasaky i, kad daly is p ipažįs amas išski ine eiksmažodžio o ma, ku i y a panašesnė į sa a ankišką kalbos dalį. Len elėje mokslei iams daly is ( aip pa padaly is i pusdaly is) pa eikiamas a ski oje eilu ėje kaip i ki os sa a ankiškos kalbos dalys. Jei jis bū ų laikomas pap as a eiksmažodžio o ma, kaip skil ies pa adinimas u ė ų bū i šalia DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis y a daly is? |8 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 į a džiuo inės o mos i sang ąžinės o mos. Minė ame mokyklos ado ėlyje len ele pa eikiamas kalbos dalių mo ologinis nag inėjimas y a aiškus i leng ai sup an amas. I in e ne o (Vikipedijos) in o macijoje (5 pa .), ski oje plačiajai isuomenei, daly is (padaly is i pusdaly is) aip pa y a a ski oje eilu ėje kaip i ki os sa a ankiškos kalbos dalys i nu odomos jam būdingos mo ologinės ka ego ijos; iesa, didesnis a i aukimas nuo eilu ės k aš o da neleidžia jo laiky i isiškai sa a ankiška kalbos dalimi 17 . 5 PAV. Kai omų kalbos dalių pa eikimas in e ne e, Vikipedijoje 3. PROBLEMINIAI LIETUVIŲ KALBOS DALYVIO VERTINIMO ATVEJAI: ARGUMENTAI „UŽ“ IR „PRIEŠ“ Kad šiuo me u papli ęs daly io laikymas eiksmažodžio o ma nė a i ai moksliškai pag įs as, odo i ki okį požiū į išsakan ys mokslininkų eiginiai. Tiek lie u ių kalbininkų da buose, iek okiečių kalbos g ama ikose bu o minčių, kad daly is, padaly is i pusdaly is y a ki os kalbos dalys nei eiksmažodis, p z., „daly ius, žyminčius daik ų ypa ybes galima i būd a džiais adin i“ (Paulauskienė 2015: 201); „padaly iai, būdami nekai omi aplinkybės žodžiai, eina kalboje i p ie eiksmiais“ (Paulauskienė 1994: 373); „daly is, kaip linksniuojamoji o ma iš iesų y a eiksmažodinis būd a dis, ku io, kaip i kiek ieno būd a džio, pi moji unkcija y a a ibu inė, o an oji – p edika inė, ku ią gali a lik i ik a dininkas“ (Paulauskienė 2015: 356). Vokiečių kalbos g ama ikoje ašoma, kad neasmenuojamos eiksmažodžio o mos nesuda o specialios žodžių klasės, be p iklauso 17 Vikipedija. P ieiga in e ne e: h ps://l .wikipedia.o g/wiki/Kalbos_dalis (žiū ė a 2018 03 03). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis y a daly is? |9 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 į ai ioms ki oms kalbos dalims 18 , p z., bend a is eina daik a a džiu, daly iai – būd a džiu, padaly iai – aplinkybe a ne dalely e 19 bei p ielinksniu 20 (Helbig, Buscha 1989: 113). Ne i ap ašan anali ines lie u ių kalbos eiksmažodžio o mas, ku ios y a bene s a biausias a gumen as laiky i daly į eiksmažodžio o ma, nė a iskas sklandu dėl galimo d ejopo daly ių in e p e a imo. Daly is su asmenuojamuoju eiksmažodžiu gali bū i laikomas asmenuojamosios o mos sinonimu a ba sudu inio a inio a dine dalimi. Nė a su o muluo ų aisyklių, kaip juos a ski i, i labai dažnai ą pa į sakinį galima in e p e uo i d iem būdais: p z., Aš jau esu išalkęs gali eikš i išalkau a ba esu alkanas (Paulauskienė 2015: 356). Toliau p ipažįs ama, kad „Su okia si uacija a gs a iki šiol ne ik mo ologijų be i sin aksių au o iai“ (Paulauskienė 2015: 356). 3.1. Žodžių ski s ymo į kalbos dalis k i e ijai g ama ikose i mokomuosiuose leidiniuose Vikipedijoje nu odoma, kad kalbos dalis ai y a ka ego ija, apiman i žodžius, u inčius panašias g ama ines ypa ybes. Žodžiai, ku ie p iski iami ai pačiai kalbos daliai, u i panašius sin aksinius požymius – a lieka as pačias unkcijas sakinyje, o mo ologijos požiū iu jie u i ienodą kai ybą 21 . Kalbos dalys – ai žodžių klasės, ski iamos pagal eikšmės, sin aksinių yšių i mo ologinių požymių bend umą 22 . XX a. lie u ių kalbos g ama ikoje ašoma, kad kalbos dalys – ai žodžių klasės, ku ios išsiski ia am ik ais požymiais. Jų iš a dijama ke u i: 1) leksinė eikšmė, 2) g ama inės ka ego ijos, 3) sin aksinė unkcija i 4) žodžių da ybos p iemonės (LKG 1965: 28). Toliau ši g ama ika p ipažįs a „ adicinio kalbos dalių ski s ymo ibo umą, nepakankamą ski s ymo k i e ijų i umą“ (LKG 1965: 29). Kad pi mojo k i e ijaus neuž enka, pa odoma eiginiu apie daik a a džio eikšmę: jis gali eikš i iek daik ą, iek, eiksmą, iek sa ybę (LKG 1965: 30). An asis požymis – g ama inių ka ego ijų i su jomis susijusių o mų sis ema – iš yškina nenuoseklumą in e p e uojan daly į. Lie u ių kalbos žinyne eigiama, kad „[k]iek ienai kai omajai kalbos daliai būdingos ienos bend os eikšmės pag indu susida iusios o mų sis emos, adinamos g ama inėmis ka ego ijomis“ (LKŽin 2007: 82). Toliau pa eikiami pa yzdžiai: daik a a dis u i giminės, 18 „Die in ini en Ve b o men (In ini i , Pa izip I, Pa izip II) bilden im Deu schen keine besonde e Wo klasse, sonde n gehö en e schiedenen ande en Wo klassen an.“ (Helbig, Buscha 1989). 19 „E woll e es b ennend ge n wissen.“, „Ausge echne ihn a ich.“ (Helbig, Buscha 1989). 20 „E wi d en sp echend seinen Leis ungen bezahl .“ (Helbig, Buscha 1989). 21 Wikipedia. P ieiga in e ne e: h ps://en.wikipedia.o g/wiki/Pa _o _speech (žiū ė a 2018 03 03). 22 Vikipedija. P ieiga in e ne e: h ps://l .wikipedia.o g/wiki/Kalbos_dalis (žiū ė a 2018 03 03). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis y a daly is? |16 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Daly is ne u i okių o mų, ku ios nei ų pažyminiais, adinasi, su būd a džiu daly is u i daugiau bend ų b uožų nei su eiksmažodžiu. LITERATŪRA A m b a z a s, V. 1979: Lie u ių kalbos daly ių is o inė sin aksė, Vilnius: Mokslas. B a l č i k o n i s J., L a i n a s B., K u o p a s J. 1957: Pi moji lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. Camb idge dic iona y. P ieiga in e ne e: h p://dic iona y.camb idge.o g/g amma /b i ish- g amma /abou - e bs/ e bs-basic- o ms (žiū ė a 2018 03 03). DLKG 2006 – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. V. Amb azas. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as. D u m č i u s J. 2011: T umpa is o inė g aikų kalbos g ama ika, Vilnius: Skai meninės ilologijos cen as. D u m č i u s J., K u z a i n i s K., M i o n a s R. 2010: Elemen a la īna, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as. DŽ 1993 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S. Keinys. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. E a s w o o d J. 2002: Ox o d Guide o English G amma , Ox o d: Ox o d Uni e si y P ess. E i g m i n a s K., S u n d ž i a B. 1997: Sapūno i Šulco g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. G e e n b a u m S. 1996: The Ox o d English G amma , Ox o d: Ox o d uni e si y P ess. H e l b i g G., B u s c h a J. 1989: Deu sche G amma ik, Leipzig: VEB Ve lag Enzyklopädie. In e ak y i lie u ių kalbos, li e a ū os (kul ū os) i Lie u os is o ijos mokymosi šal inių duomenų bazė. P ieiga in e ne e: h p://www.šal iniai.in o/index/de ails/599%20 (žiū ė a 2018 03 03). J u n g W. 1967: G amma ik de deu schen Sp ache, Leipzig: VEB Bibliog aphisches Ins i u . K a i i e n ė A. 2003: Dionisijas T akie is. Visuo inė lie u ių enciklopedija 4, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. K u š a i i s F. 2013: Lie u ių kalbos g ama ika 1876, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. LG 2006 – Li huanian G amma , ed. V. Amb azas. Vilnius: Bal os lankos. Lie u ių kalbos mo emikos duomenų bazė. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l /page.xh ml?id=mo ema-db (žiū ė a 2018 03 03). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis y a daly is? |17 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Lie u ių kalbos žodžių o mų žodynas. P ieiga in e ne e: h p://www.mo ologija.l /zodzio- o mos/susi ikimas (žiū ė a 2018 03 03). LIGIS – Lie u ių kalbos g ama ikos in o macinė sis ema. P ieiga in e ne e: h p://ligis.lki.l / (žiū ė a 2018 03 03). LingQ. P ieiga in e ne e: h ps://www.lingq.com/lesson/25-d ei-g und o men-de - e ben- 468764/ (žiū ė a 2018 03 03). LKG 1965 – Lie u ių kalbos g ama ika 1: Fone ika i mo ologija, ed. K. Ul ydas. Vilnius: Min is. LKG 1971: Lie u ių kalbos g ama ika 2: Mo ologija, ed. K. Ul ydas. Vilnius: Min is. LKŽin 2007 – Lie u ių kalbos žinynas. Suda ė P. Kniūkš a, Kaunas: Š iesa. P a l u b i n s k i e n ė E., Č e p a i i e n ė G. 2008: Lie u ių kalba. Vado ėlis VII klasei. An oji knyga, Kaunas: Š iesa. P a u k e H., H o l b ö c k S. 2017: DEUGRA – eine Deu sche G amma ik, Ve sion 7.1. Eigen e lag h p://www.pauke .a . P ieiga in e ne e: h p://www.pauke .a /sp achen/deug a.pd (žiū ė a 2018 03 03). P a u l a u s k i e n ė A. 1994: Lie u ių kalbos mo ologija. Paskai os li uanis ams, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. P a u l a u s k i e n ė A. 2006: Pi mosios lie u ių kalbos g ama ikos, Vilnius: Gim asis žodis. P a u l a u s k i e n ė A. 2015: S a besniosios XX a. lie u ių kalbos g ama ikos, Vilnius: Gim asis žodis. Q u i l e s C., L o p e z – M e n c h e o F. 2011: A G amma o Mode n Indo-Eu opean. Indo-Eu opean Language Associa ion. P ieiga in e ne e: h ps://indo- eu opean.in o/indo-eu opean-g amma .h ml (žiū ė a 2018 03 03). Q u i k R., G e e n b a u m S., L e e c h G., S a i k J. 1992: A G amma o Con empo a y English, Singapo e: Longman G oup L d. R i m k u ė E., K a z l a u s k i e n ė A., R a š k i n i s G. 2011: Dažninis lie u ių kalbos mo emikos žodynas, 3 dalis, Kaunas: VDU. Vikipedija. Lais oji enciklopedija. P ieiga in e ne e: h ps://l .wikipedia.o g/wiki/Pag indinis_puslapis (žiū ė a 2018 03 03). Ž i u g ž d a J. 1971: Lie u ių kalbos g ama ika: 1 Fone ika i mo ologija, Kaunas: Š iesa. Wikipedia. Die eie enzyklopädie. P ieiga in e ne e: h ps://de.wikipedia.o g/wiki/Wikipedia:Haup sei e (žiū ė a 2018 03 03). Wikipedia. The ee encyclopedia. P ieiga in e ne e: h ps://en.wikipedia.o g/wiki/Main_Page (žiū ė a 2018 03 03). DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis y a daly is? |18 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Б а б а й ц е в а В., Ч е с н о к о в а Л. 2012: Русский язык – Теория, Москва: Дрофа. Ш в е д о в а Н. 1980: Русская грамматика 1, Москва: Наука. Į eik a 2018 03 05 P iim a 2018 11 12 WAT KIND OF PART OF SPEECH IS PARTICIPLE? S u mm a y We desc ibe pa iciple ea men om he e y P o o-Indo-Eu opean language g amma , when i was e e ed o as an adjec i e, u he desc ibing an ique imes du ing which a pa iciple was ea ed as an independen pa o speech, also discussing 20 h cen u y g amma s s a ing ha a pa iciple is a e b o m, inally no icing 21s cen u y end which we see e y clea ly in educa ional li e a u e as well as websi es aimed a he wide public o gi e he s a us o an independen pa o speech back o a pa iciple. The iew o a pa iciple in o he languages such as Ge man, English, and Russian is also discussed. We u he p o ide a gumen s as o why a pa iciple is e e ed o as an independen pa o speech by showing laws in he academic g amma s a emen s basing he eason o a pa iciple o be a e b o m. Acco ding o one o he g amma s, he eason behind his is ha a pa iciple is equi ed o o m complex e b enses. Howe e , a g oup o a ew pa iciples is enough: nomina i es o p esen , pas i e a i e, and pas simple enses. Any o he o ms he e a e incompa ably mo e o a e no used o building e b enses, ye hey a e ea ed as e b o ms. We no iced e en mo e d awbacks when e e ing o pa iciple as a e b o m: he e a e inconsis encies ound in he e y e b de ini ion: The “ e b” is desc ibed as he pa o speech lis ing only he mo phological ca ego ies o a pe sonalized e b. Logically, in his case, all o hose ca ego ies should be lis ed including bo h he case and gende i. e. wha pa iciples ha e i hey a e e b o ms. The s a emen ha pa iciples a e assigned o e bs because o he oice and ense ca ego ies joining hem wi h e bs and i is no con incing because non-pe sonalized e bs do no ha e oice mo phemes does no imply oice hence. Tha is why we canno join pa iciples wi h e b by some hing e b does no ha e. DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ. Kokia kalbos dalis y a daly is? |19 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 KEYWORDS: g amma , pa s o speech, e b, e b o ms, pa iciple, hal -pa iciple, ge und. DAIVA ŠVEIKAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]