Kamieną „lietuv-“ turinčių žodžių darybiniai ryšiai

BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ Šiaulių uni e si e as KAMIENĄ LIETUV- TURINČIŲ ŽODŽIŲ DARYBINIAI RYŠIAI 1 ESMINIAI ŽODŽIAI: da inys; edinys; dū inys; da ybos lizdas; naujada as; (da ybiniai) sinonimai; (da ybiniai) a ian ai; da ybos pakopos. ĮVADAS Lie u os a das, is o ijos šal iniuose i kalbinėje adicijoje u in is is a mainas: su šaknimis lie - (lie u iškoji adicija), li - (sla ų adicija) i lei - (la ių adicija) – nuo 1009 me ų (K edlinbu go ienuolyno analų) p adė as minė i k ikščionybei a ėjan p ie Lie u os iš Vaka ų (apie Lie u os a do kilmę, hipo ezes, eikšmių ki imą i k . ž . Bumblauskas 2005; Zinke ičius 2010; 2010a; 2011; Pa ackas 2014). Lie u ių kalboje, ku ioje žodžių da yba y a ienas iš dažniausių leksikos pildymo būdų i ku ioje didelę leksikos dalį suda o ne pi miniai žodžiai, o da iniai (U bu is 2009: 35–37, 76–80) 2 , a ojamas ne ik ie o a dis Lie u a, be i daug ki ų giminiškų žodžių (lie u is, -ė; lie u ybė; puslie u is, -ė; lie u iškumas; lie u iškas, -a; lie u in i; lie u ė i; sulie u in i i k .), ku ie a pusa yje susiję į ai iais seman iniais i da ybiniais yšiais. Lie u ių kalboje žodžiai da omi i iš pi minių žodžių, i iš da inių, ku ie sa o uož u gali ei i da ybos pama u ki iems (2-ojo, 3-iojo i . . laipsnio) da iniams – aip kalboje susida o da inių lizdai (šeimos) (Keinys 1999: 15–17; U bu is 2009: 83–84; Jakai ienė 2010: 117–118). Da ybos lizduose bend ašakniai da iniai gali bū i susiję ne ik į ai iais da ybos, be i a ian iškumo a ba sinonimijos san ykiais 3 , nes iš o pa ies pama inio žodžio dėl į ai ių (daugiausia idinių) p iežasčių būna suda y ų išo ine aiška besiski iančių panašią (a ba apačią) eikšmę u inčių da inių – da ybinių sinonimų ( oliau – DS) i da ybinių a ian ų ( oliau – DV). P imin ina, kad DS laiky ini su ski ingais da ybos o man ais suda y i panašią a ba apačią eikšmę u in ys da iniai ( . y. p iklausan ys ski ingiems da ybos ipams), p z., p apuolimas – p apul is; išgaišėlis, -ė – išgaiša, o DV y a 1 S aipsnis ski iamas Lie u os als ybės a kū imo šim mečiui. 2 S aipsnyje emiamasi žodžių da yba, ap ašy a Lie u ių kalbos g ama ikoje (LKG 1965; 1971), Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (DLKG 2005), Vinco U bučio Žodžių da ybos eo ijoje (2009), S asio Keinio Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yboje (1999) i k .; naujas įž algas apie da ybos būdus ž . Sme ona 2005. 3 Ri os Miliūnai ės (2009: 123) eigimu, a ian iškumas i sinonimija a si anda ada, kai žyminys (ženklo u inys) u i daugiau kaip ieną o mą. JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lie u - u inčių žodžių da ybiniai yšiai |2 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 su uo pačiu da ybos o man u suda y i da iniai, ku ie ski iasi šalu inėmis da ybos p iemonėmis, p z.: pamiškė / pamiškys, sagė / segė, saulėlydis / saulėleidis, a pukalnė / a pukalnis / a pkalnė / a pkalnis. (Apie DS i DV ž . Vaskelienė 2000, 2013; apie a ian iškumą, sinoniminius san ykius, sinonimo samp a ą, sinonimijos šal inius i sinonimų ūšis ž . Pikčilingis 1988: 4–47; Miliūnai ė 2009; Jakai ienė 2010: 119–131; Župe ka 2012: 28–40.) Ty imo o b je k u pasi ink i kamieną lie u - u in ys da iniai. S aipsnio 4 i k s l u i – išanalizuo i kamieną lie u - u inčius žodžius – pasiek i keliami okie u ž d a i n i a i : iš Lie u ių kalbos žodyno (LKŽe), Lie u ių kalbos žodyno papildymų ka o ekos (LKŽPK), Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno (ND), Daba inės lie u ių kalbos eks yno (DLKT) iš ink i kamieną lie u - u inčius žodžius, juos da ybiškai išanalizuo i, ap a i a p da inių susiklosčiusius sinoniminius i a ian inius san ykius, ap a i kamieną lie u - u inčių da inių a osenos ypa umus. Da be aiky i da ybinės analizės, subs i ucijos, skaičia imo m e o d a i . LKŽe, LKŽPK, ND, DLKT iš iso as i 102 kamieną lie u - u in ys į ai iais da ybiniais i seman iniais yšiais susiję da iniai: 58 daik a a džiai, 17 būd a džių, 20 eiksmažodžių i 7 p ie eiksmiai. 1. DARINIAI IŠ VIETOVARDŽIO LIETUVA 5 1.1. Galūnės ediniai (daik a a džiai) Su ie o a džiu Lie u a iesiogiai susiję 9 da iniai, pi miausia su galūne -is, -ė 6 suda y as daik a a dis lie u is, -ė, u in is d i leksines eikšmes: 1 „lie u ių au os žmogus“, 2 psn. „aukš ai is“. 7 LKŽe pa eikiamas i ki čiuo ą galūnės a ian ą -ys u in is edinys 4 Už e ingas įž algas i pa a imus s aipsnio au o ės dėkoja slap iesiems (-osioms) s aipsnio ecenzen ams (-ėms). 5 Pi mame s aipsnio sky iuje ap a iami iesiogiai su Lie u a susiję (1-ojo laipsnio) da iniai, an ame sky iuje pagal kalbos dalis i da ybos būdus ap a iami 2-ojo laipsnio da iniai i (neno in pe nelyg nu ol i nuo pama inių žodžių) a ski uose posky iuose „Tolesnės da ybos pakopos da iniai“ pa eikiami 3-iojo i (jei y a) 4- ojo laipsnio da iniai. 6 Sinch onijos požiū iu ski ina galūnė -is, -ė (ž . Pake ys 1994: 220), P anas Ska džius (1996: 384) (is o iškai) šį daik a a dį laiko p iesagos -u is ediniu. 7 Ap a iamas žodis pa yzdyje e inamas, naujada ai (žodynuose i LKŽPK ne iksuo i da iniai, as i ND JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lie u - u inčių žodžių da ybiniai yšiai |3 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 lie u ys, -ė „lie u ių au os žmogus“ (apie jį da ž . Zinke ičius 2010: 43). Kaip odo DLKT medžiaga, daik a a dis lie u is, -ė (daugiausia pi mąja eikšme) a ojamas isų s ilių eks uose, į ai ioje leksinėje aplinkoje, o a ian as lie u ys, -ė daba inėje kalboje eikiausiai e as, p z.: 8 1 Dažnai miške lie u is, ko e kia, nežino LKŽe; 2 Čion žemai is, lie u is d augys ėj dūmojo, d auge giesmes pe galės giedojo LKŽe; jo gyslomis eka lie u io i žydės k aujas DLKT; kiek ieną dieną pe šamas po e as lie u io kaip ne ykėlio, ku is nieko negali, nieko nesugeba DLKT; Vaižgan ui labai ūpėjo as lie u io gam ojau os podi is DLKT; Aš esu lie u ys gimęs, be ki ų žodžių nemoku lie u iškai LKŽe; Ne, ką u, g ynas lie u ys, nuo Pane ėžio DLKT; Jei ne iš Kauno – ai ne lie u ys! DLKT. 1.2. Dū iniai (daik a a džiai) Lie u a y a ienas iš kele o dū inių pama inių žodžių. Vaižgan o aš uose už iksuo as dū inys lie u lenkis (: Lie u a, lenkas), u in is eikšmę „Lie u os lenkas“, daba inėje lie u ių kalboje e as – DLKT ne as a nė ieno jo a osenos pa yzdžio. Su ie o a džiu Lie u a sie ini dū iniai su pi muoju būd a diniu dėmeniu: jaunalie u is, -ė „Lie u os au ininkų jaunimo o ganizacijos na ys“, didlie u is, -ė „Didžiosios Lie u os lie u is“, DLKT as i LKŽe i LKŽPK ne iksuo i DV laiky ini dū iniai *mažlie u is, -ė i *mažalie u is, -ė. Pa yzdžių su naujada ais *mažlie u is, -ė i *mažalie u is, -ė analizė odo, kad jie a ojami eikšme „Mažosios Lie u os lie u is“ 9 . DLKT as i 628 dū inio jaunalie u is, -ė a osenos pa yzdžiai (a k eip inas dėmesys, kad LKŽe nepa eik a nė ieno sakinio su šiuo daik a a džiu), 120 pa yzdžių su *mažlie u is, -ė, 35 su didlie u is, -ė i 3 pa yzdžiai su *mažalie u is, -ė, p z.: Beje, abi pusės, . y. mažlie u iai i didlie u iai, ieni ki us e ino gana k i iškai DLKT; pas eikin i p eziden o susi inko LTS na iai, jaunalie u iai, šauliai DLKT; JSO ienijo isus jaunalie u ių o ganizacijos spo o klubus DLKT; S a biausia, kad u ime g ažių mažlie u ių i didlie u ių bend ada bia imo pa yzdžių p aei y DLKT; Vieni kalbėjo kaip didlie u iai, ki i da nebu o ne ekę g ažios klaipėdiškių a mės LKŽe; Šiaip bū ų gana įdomu – kas gi ie mažalie u iai i kodėl jie u ė ų dė is kaip ik su žemaičiais? DLKT. a ba DLKT), žymimi ž aigždu e *; žodžių eikšmės (jei nenu ody a ki aip), pa eikiamos pagal LKŽe; naujada ų apib ėž ys iš ND, DLKT as i, be ND neuž iksuo i naujada ai aiškinami aip, kaip sup an ama iš kon eks o. 8 Daik a a džių lie u is, -ė i lie u ys, -ė daugumas linksnių su ampa, aigi pasaky i, ku is žodis pa a o as, sunku. (Vis dėl o manoma, kad daugumas a ejų y a žodžio lie u is, -ė a osenos pa yzdžiai.) Daik a a dis lie u ys, -ė ilius uojamas aiškiais ( ienaskai os a dininko) a osenos pa yzdžiais (DLKT jų as a 17). 9 Šie da iniai gali bū i suda y i pagal analogiją su dū iniu didlie u is, -ė (dū iniai didlie u is, -ė, *mažlie u is, -ė / *mažalie u is, -ė ne e ai būna a ojami ame pačiame sakinyje). JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lie u - u inčių žodžių da ybiniai yšiai |4 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 1.3. P iešdėlinis daik a a dis LKŽPK pa eik as p iešdėlio pa- edinys palie u ys (Tada Seinai i Palie u ys 10 a sikėlė į Lie u ą LKŽPK), kaip įp as a šio p iešdėlio ediniams, žymi ie ą, esančią palei pama iniu žodžiu į a dy ą daik ą (ž . LKG 1965: 424). DLKT ne as a pa yzdžių su daik a a džiu palie u ys, be apsk i ai sakinių, ku iuose palie u ys eikiausiai a ojamas „ ie os palei Lie u ą“ eikšme, esama, p z.: odo XVII a. idu io la iams palie u yje ą žodį bu us mažai įp as ą (U bu is 1997: 267) 11 . 1.4. P iesaginis būd a dis Lie u ių kalboje būd a džiai su da ia p iesaga - inis, -ė iš ik inių daik a a džių (mies ų a ba ki okių ie ų pa adinimų, pa a džių) da omi palygin i nedažnai (ž . Kniūkš a 1976: 9; da ž . Amb azas 2011: 71–74). Toks y a iš daik a a džio Lie u a su p iesaga -inis, -ė suda y as būd a dis lie u inis, -ė (1 „iš Lie u os“ A lie u inis abokas? LKŽe, 2 „pada y as, a ojamas Lie u oje“ Anie lie u iniais s a ais s e a LKŽe). Jis p iklauso išski iamiesiems ( ūšiniams) būd a džiams i u i da ybinę eikšmę „[e]san is, gy enan is, laikomas pama iniu žodžiu pasaky oje ie oje, kilęs, gau as iš os ie os“ (ž . DLKG 2005: 211). Daba inėje lie u ių kalboje šis būd a dis dažniausiai a ojamas kaip sudė inių pa adinimų dėmuo, p z.: bandy i augin i e uosius a ba jau išnykusius mūsų k aš o augalus: andeninį iešu ą – aga ą, andeninę lobeliją, <...>, lie u inę monažolę DLKT; Žydi augalai, išgy enę ledynmečius, lo os unikumai, į ašy i į Lie u os Raudonąją knygą: lie u inės nak ižiedės, dan ažolės DLKT. 10 Ka o ekos pa yzdyje šis žodis pa ašy as iš didžiosios aidės ( ikė ina, kad su okiamas kaip ie o a dis). 11 Da plg. J. Endzelynas uo kiek abejojo, ačiau oks žodis XVII a. id. palie u yje bu o mažai įp as as, odėl gal iš iesų galėjo bū i pe im as iš g e imų lie u ių šnek ų (Lie u ių kalbos e imologinio žodyno duomenų bazė, h p://e imologija.bal nexus.l /?w=d%C5%ABsia (žiū ė a 2018 08 08). JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lie u - u inčių žodžių da ybiniai yšiai |5 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2. ANTROJO (TREČIOJO, KETVIRTOJO) LAIPSNIO DARINIAI 2.1. Da iniai iš lie u is, -ė Daik a a dis lie u is, -ė y a da ybinio lizdo, į ku į iš iso įeina 88 į ai ių pakopų da iniai 12 , cen as. Šis daik a a dis 13 y a 35 da inių pama inis žodis (a ba ienas iš jų): 26 daik a a džių (16 edinių i 10 dū inių), 4 būd a džių i 5 eiksmažodžių, ku ie eina da ybos pama u ki iems ( olesnės da ybos pakopos) da iniams. 2.1.1. P i es a g i n i a i d a i k a a dž i ai . Da ybos opozicijos san ykiu su daik a a džiu lie u is y a susiję ylika p iesagų edinių: lie u ybė; lie u ys ė; lie u ai is, -ė; lie u iukas, -ė; lie u ukė; lie u ikė; lie u ija; lie u ynas; lie u ininkas, -ė; lie u ninkas, -ė; lie u inykas, -ė; lie u nykas, -ė; lie u ninkis, -ė. Da ių p iesagų -ybė i -ys ė (Amb azas 2002: 8–18; DLKG 2005: 101–102) ediniai lie u ybė (1 „lie u iškumas“, 2 „lie u iškas žodis a lie u iška kalbos o ma ne lie u ių kalboje“) 14 i lie u ys ė („lie u iškumas“) leksine eikšme „lie u iškumas“ suda o DS po ą: ski ingų da ybos ipų ediniai p iklauso a dažodžių abs ak ų (a ba ypa ybių pa adinimų) da ybos ka ego ijai, emiasi uo pačiu pama iniu žodžiu i suda y i su ski ingais da ybos o man ais. Abs ak ų eikšmę u in ys bend ašakniai da iniai pasižymi didelėmis subs i ucijos galimybėmis – žodžių junginiuose a sakiniuose gali bū i sukeis i ie omis iš esmės nepakeisdami kon eks o p asmės, p z.: Lie u ybę ilgesniam laikui, ypač Klaipėdos k aš e, išlaikė ik didelis įgim as lie u ių a spa umas LKŽe; išlaiky ume lie u ybę i d asinę pusiaus y ą DLKT; Taigi, ma ai, jie enai apie <...> lie u ys ę kalba, nuo lenkų ski iasi DLKT (plg. išlaiky i lie u ybę – išlaiky i lie u ys ę, kalba apie lie u ys ę – kalba apie lie u ybę i pan.) 15 . Su deminu y ams būdingomis p iesagomis -ai is, -ė; -ukas, -ė; -ikė iš daik a a džio lie u is iš es i ediniai lie u ai is, -ė; lie u iukas, -ė; lie u ukė; lie u ikė. LKŽe pa eik as daik a a dis lie u ai is, -ė („jaunas lie u is a lie u ė“), į LKŽe neį auk i, be LKŽPK 12 Da ybinį lizdą išplės ų pap as ai į žodynus nededami deminu y ai (žodynuose iksuojami ik ie, ku ie y a įgiję specialesnes eikšmes). 13 Kai ku iais a ejais gal i lie u ys, -ė. 14 ND nu odoma, kad lie u ybė y a įgijęs naują (konk e esnę) eikšmę – „lie u iški aš o ženklai (su diak i ikais)“: A i ojo kodo p og amoms – lie u ybė ND. 15 DLKT iš iso as i 1605 daik a a džio lie u ybė i ik 28 edinio lie u ys ė a osenos pa yzdžiai, be nepa ik inus, ku ia (abs ak o a konk ečia) eikšme pa a o as daik a a dis lie u ybė, apie ealų DS a ojimo dažnumą pasaky i sunku. JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lie u - u inčių žodžių da ybiniai yšiai |6 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 už iksuo i ediniai lie u iukas, -ė 16 , jo a ian as lie u ukė („lie u ai ė“ LKŽPK) i p iesagos -ikė 17 edinys lie u ikė (pa a o as g e a žemai ikė) u i specialesnes eikšmes 18 . Sakinių su bend ašakniais ediniais lie u ai is, -ė; lie u iukas, -ė / lie u ukė, lie u ikė analizė odo, kad jie a ojami į ai ioje leksinėje aplinkoje – ienais a ejais yškesnis kilmės, ki ais – jaunumo a malonumo seman inis komponen as, p z.: Joja joja lie u aičiai, neša neša ainikai į, ainiką ū ų LKŽe; Jaunos, g ažios lie u ai ės sa o žmogaus usui niekad neįduos DLKT; Lie u ai is pasielgė labai nea sakingai DLKT; Palesos mokykloje mokėsi ne 120 lie u iukų LKŽPK; I iš ežioda o lie u iukus po šalis plačiausias, dažnai ne usų kalbos nemokančius DLKT; Bu ome ik ke u i lie u iukai, isi lankėme Pi mąją be niukų, daba – Jėzui ų gimnaziją DLKT. Ka ais šių DS laiky inų edinių subs i ucija galima be didesnių ap ibojimų (plg. iš ežioda o lie u iukus – iš ežioda o lie u aičius; bu ome ke u i lie u iukai – bu ome ke u i lie u aičiai; jaunos lie u ai ės – jaunos lie u iukės / lie u ikės i pan.). Vis dėl o ski ybių esama – ne e ai lie u ai is, -ė a ojamas iesiog kalban apie lie u ių kilmės asmenį, o lie u iukas, -ė – apie lie u į aiką, kai ku ie da iniai (lie u ai is, -ė; lie u ikė) ka ais a ojami su menkinamąja kono acija, ski iasi i da inių a ojimo dažnumas: DLKT as i 1785 daik a a džio lie u ai is, -ė i 188 lie u iukas, -ė a osenos pa yzdžiai, o sakinių su lie u ikė i lie u ukė eks yne ne as a. Iš daik a a džio lie u is, -ė su p iesaga -ija suda y as daik a a dis lie u ija, u in is eikšmę „lie u ių isuma“ 19 , p iklauso kuopinių pa adinimų da ybos ka ego ijai – ai į ai ių asmenų mažesnio a didesnio mas o isumą žymin ys daik a a džiai (Keinys 1999: 51; DLKG 2005: 43–144), p z.: A k eipiu dėmesį į jauną želiančią lie u iją – b oliukus, sesu es LKŽe; Tik as „pasku inių pagonių“ ženklas lie u ijoje – ai jos ka š as pamaldumas DLKT 20 . Vie ų pa adinimų da ybos ka ego ijos ediniu laiky inas LKŽe nepa eik as, be LKŽPK už iksuo as p iesagos -ynas edinys lie u ynas („ ie a, ku dauguma lie u ių 16 Pasaky ina, kad LKŽPK ne eisingai nu ody as ko elėje už ašy as da inys: LKŽPK pa eik as lie u nikas, o u ė ų bū i lie u iukas, nes oks žodis pa a o as ko elėje už ašy ame pa yzdyje, oks y a i šal inyje – Zigmo Zinke ičiaus (1993: 208) eikale. 17 P iesaga -ikė da i žemaičių i kai ku iose g e imose aukš aičių a mėse (ž . LKG 1965: 278–279). 18 Kai kada da iniai gali bū i sup an ami kaip „lie u io (-ių) aikas (sūnus, duk a)“, . y. šiek iek p ia ėja p ie aikų pa adinimų pagal jų ė us (ž . LKG 1965: 414). 19 ND nu odoma nauja lie u ija eikšmė „ ie inės kilmės Lie u os gy en ojai“, p z.: I kas ada gelbės nuo ši o išnykimo musulmonybės, milžiniškos imig acijos į Lie u ą aki aizdoje, kol da au a u ės eisę lie u iją ink i? ND. 20 DLKT as a 16 daik a a džio lie u ija a osenos pa yzdžių. JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lie u - u inčių žodžių da ybiniai yšiai |7 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 gy ena“) 21 , p z.: Į Eže ę daba lie u iai ažiuon gy en i, g ei en būs ien lie u yns, la iškai nebsusišnekėsi LKŽPK; Bos ono lie u yne aipgi nemažai eko padi bė i DLKT 22 . Tapačią (-ias) eikšmę (-es) u i LKŽe pa eik i ediniai lie u ininkas, -ė (1 „lie u is (pp . Ry p ūsių lie u is)“, 2 „žmogus, lie u is, ku iam ypačiai lie u ių eikalai ūpi“), lie u ninkas, -ė („ž . lie u ininkas“), lie u ninkis, -ė („ž . lie u ninkas 1“), p ie jų šliejasi i į LKŽe neį auk i, be LKŽPK už iksuo i Sauliaus Amb azo (2002: 119) i Zigmo Zinke ičiaus (2010: 44) eikaluose minimi ediniai lie u inykas, -ė; lie u nykas, -ė. Tapačią (-ias) eikšmę (-es) u in ys bend ašakniai ediniai lie u ininkas, -ė / lie u ninkas, -ė / lie u inykas, -ė / lie u nykas, -ė / lie u ninkis, -ė susiję a ian iškumo san ykiais 23 . Iš šių DV daba inėje lie u ių kalboje dažniausiai a ojamas asmens pa adinimas lie u ininkas, -ė – DLKT as i 1135 jo a osenos pa yzdžiai (plg. lie u ninkas, -ė 190 pa yzdžių, lie u inykas, -ė 2, lie u nykas, -ė 1, pa yzdžių su lie u ninkis eks yne ne as a). T o l e s nė s d a y b o s p a k op o s da i n i a i . 3-iojo laipsnio ediniais laiky ini daik a a džiai lie u ininkys ė, lie u ninkai ė, lie u nykai ė, puslie u ininkis, -ė i *lie u ybininkas, -ė. P iesagos -ys ė abs ak as lie u ninkys ė (ž . „lie u ys ė“) papildo ap a ą DS sinonimų lie u ybė – lie u ys ė eilę, o su p iesaga -ai ė suda y i DV lie u ninkai ė i lie u nykai ė („lie u ai ė“) p a ęsia minė ą DS lie u ai ė – lie u iukė / lie u ukė – lie u ikė eilę (Lie u nykai ei ilgu e p b olelių LKŽe). Daik a a dis lie u ninkas, -ė y a i lie u ių kalboje e o dū inio puslie u ininkis, -ė (ž . „puslie u is“) an ojo dėmens pama as – dū inio pi masis dėmuo emiasi p ie eiksmiu pusiau (plg. LKG 1965: 460–461). ND pa eik as naujada as *lie u ybininkas, -ė („lie u ybės (lie u iškumo) p opaguo ojas, palaiky ojas“) emiasi abs ak u lie u ybė: Panašu, kad lie u iai lie u ybininkai labai ingi (a nemoka) koope uo is... ND. Pasaky ina, kad šie olesnės da ybos pakopos da iniai p iklauso pasy iajai leksikai – LKŽe nepa eik a sakinių su žodžiais lie u ninkys ė i puslie u ininkis, DLKT aip pa ne as a nė ieno da inio a osenos pa yzdžio. 21 LKŽPK pa eik as i edinys lie u ėnas („mis inė bū ybė“), be jo sąsaja su Lie u a a lie u is neaiški ( ai galė ų bū i i skolinys iš la. lie u ēns „slogu is“). 22 DLKT as i 2 edinio lie u ynas a osenos pa yzdžiai. 23 LKG (1965: 340, 360, 413) iek asmenų pagal jų kilimo bei gy enamąją ie ą, iek a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimų da ybos ka ego ijose os pačios p iesagos a ian ais laikomi -ininkas, -ė / - (n)inkas, -ė i -inykas, -ė / -(n)ykas, -ė, be a pusa yje jie pa eikiami kaip ski ingi da ybos ipai. Kaip ienos p iesagos a ian ai -ininkas, -ė i -(n)inkas, -ė nu ody i An ano Pake io (1994: 47) Akcen ologijoje. Saulius Amb azas (2002: 118–123) -inykas, -ė; -ininkas, -ė i -inykas, -ė laiko os pačios p iesagos a ian ais. Ten pa (Amb azas 2002: 125) eigiama, kad „[p] iesaga „-ininkas u i labai e ą pa adigminį a ian ą -ininkis“. JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lie u - u inčių žodžių da ybiniai yšiai |8 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2.1.2. P i eš dė lin iai d ai k a a d ž i a i . Iš daik a a džio lie u is, -ė su p iešdėliais suda y i ys ediniai: p iešdėlio p o- edinys p olie u iai, u in is leksinę eikšmę „senieji lie u iai“, žymi anks esnės ka os a daug seniau gy enusį asmenį (Keinys 1999: 66; plg. DLKG 2005: 149). Labai panašią eikšmę u i i p iešdėlio p a- edinys p alie u iai „senųjų laikų lie u iai, lie u ių pi m akai“. Taigi ediniai p olie u iai i p alie u iai laiky ini DS: jie u i panašią leksinę i okią pa da ybinę eikšmę 24 , jų kai a iš esmės galima žodžių junginiuose a sakiniuose, p z., Ilguosius p alie u ių akū inių galūnių balsius bei uo, ie su umpino isos a mės LKŽe; Neki čiuojamus p alie u ių umpuosius balsius galūnėse abi šnek os bu o nume usios DLKT (plg. ilgieji / neki čiuojami umpieji p olie u ių balsiai). Pasaky ina, kad žodynuose pa eik a pa yzdžių ik su ediniu p alie u iai, DLKT aip pa as i 8 šio edinio a osenos pa yzdžiai, o sakinių su p olie u iai nepa eik a nei LKŽe, nei LKŽPK, jų ne as a i DLKT, aigi jo a osena, ma y , e a. Iš daik a a džio lie u is, -ė su p iešdėliu ne- pada y as asmens pa adinimas nelie u is, -ė, u in is leksinę eikšmę „ne lie u ių au ybės žmogus“ (Lie u oje gy ena i nelie u ių LKŽe; Ve onikos a dą lygiai aip pa iš a ų i nelie u is DLKT 25 ), žymi ne ik pama iniu žodžiu eiškiamo dalyko p iešybę, be i su o muoja an onimijos p incipu naują są oką, p z.: nede lius, nega bė, nelaimė, nelais ė i k . (daugiau ž . Paulauskienė 1983: 95–96). T o l e s nė s d a y bo s p ak o p o s da i n i ai . P iešdėlinis daik a a dis p alie u is, -ė eina da ybos pama u 3-ios pakopos da iniui – p iesagos -iškas, -a būd a džiui p alie u iškas, -a, u inčiam eikšmę „būdingas p alie u iams“ (Aukš aičių a mėje p alie u iški ga sai (ypač balsiai) išliko mažiau paki ę, negu žemaičių LKŽe), o LKŽe pa eik as p ie eiksmis p alie u iškai y a 4-ojo laipsnio da inys (Lie u a→lie u is→ p alie u is→ p alie u iškas→ p alie u iškai) 26 . 2.1.3. D ū i n i a i . Daik a a dis lie u is, -ė y a dešim ies dū inių (naujalie u is, -ė; senlie u iai; ske slie u is, -ė; bal lie u is, -ė; puslie u is, -ė; lie u la iai, *anglalie u is, -ė; *a olie u is, -ė; lie u iakalbis, -ė; lie u ėdis, -ė) ienas iš pama inių žodžių. Dū iniai 24 No s su p a- dažniau suda omi ie ą žymin ys ediniai, be esama i ki okios eikšmės edinių (ž . LKG 1965: 434; DLKG 2005: 149). 25 DLKT as i 322 į ai ūs daik a a džio nelie u is, -ė a osenos pa yzdžiai. 26 LKŽe nepa eik a sakinių su p ie eiksmiu p alie u iškai, DLKT aip pa ne as a da inių p alie u iškas i p alie u iškai a osenos pa yzdžių. JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lie u - u inčių žodžių da ybiniai yšiai |9 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 naujalie u is, -ė; anglalie u is, -ė; lie u iakalbis, -ė u i jungiamąjį balsį -(i)a-, ki i suda y i be jungiamojo balsio. T ijų (de e mina y inių) dū inių pi masis sandas emiasi būd a džiu: naujalie u is (: naujas, lie u is) „naujų laikų, naujų požiū ių lie u is“ 27 , senlie u iai (: senas, lie u iai) „senieji lie u iai“, ske slie u is (: ske sas, lie u is) „nu au ęs lie u is“. Žodynuose ne iksuo as, be LKŽPK pa eik as da inys bal lie u is, -ė eikiausiai suda y as iš būd a džio bal as i daik a a džio lie u is 28 . Dū inio puslie u is, -ė („ne ik as, nu au ėjęs lie u is“) pi masis dėmuo emiasi p ie eiksmiu pusiau. Dū iniai puslie u is, -ė i ske slie u is, -ė laiky ini DS (jų sinonimas y a i minė as iš asmens pa adinimo lie u ininkas, -ė iš es as da inys puslie u ininkis, -ė), p z.: Puslenkiai, ske slie u iai lyg susi a ę isa da o, kad ik Lie u a nebū ų Lie u a LKŽe, lenkės sūnus – mūsiškai puslenkis (an aip ap e us – puslie u is!) DLKT, plg. puslenkiai, puslie u iai isa da o, an aip ap e us – ske slie u is. Vis dėl o šie a imos seman ikos DS ski iasi s ilis iškai – puslie u is, -ė y a s ilis iškai neu alus žodis, o ske slie u is, -ė LKŽe u i menkinamo žodžio žymą, aigi dū inys ske slie u is, -ė iš esmės isais a ejais galė ų bū i pakeis as daik a a džiu puslie u is, -ė, be a i kš inė kai a ne isada galima. DLKT as a dū inių naujalie u is, -ė; senlie u is, -ė i puslie u is, -ė a osenos pa yzdžių 29 , p z.: Naujalie u ius [ca inė] usų adminis acija ėmė i in e o izuo i LKŽe; mokesčių nemokan ys naujalie u iai y a menkesni als ybės p iešai negu mokesčius enkan i aldžia DLKT; Naujalie u iams, kaip Mažeikių Zi ai, ea o ne eikia DLKT; Senlie u ių eligijos esmė – gam os daik ų, jos jėgų i eiškinių die inimas bei ga binimas LKŽe; ienas nuola inių senlie u ių ikybos išpažinėjų i ualų - apeiginis alaus a ba midaus gė imas DLKT. Kopulia y iniu (LKG 1965: 441–442; DLKG 2005: 151) dū iniu laiky inas iš daik a a džių lie u is, -ė i la is, -ė be jungiamojo balsio suda y as daugiskai os o ma a ojamas daik a a dis lie u la iai „lie u iai i la iai“: Gy en a ki ąka čia, ku šiandien lie u la iai gy ena LKŽe – DLKT sakinių su šiuo dū iniu ne as a, eikiausiai ai e os a osenos žodis. ND pa eik i du naujada ai: *anglalie u is, -ė („Anglijoje (Didžiojoje B i anijoje) gy enan is i (a ba) maišy a anglų i lie u ių kalba kalban is lie u is“) i hib idas 27 Šis dū inys daba inėje lie u ių kalboje y a įgijęs i ki ą eikšmę: ND duomenyne jis aiškinamas kaip „naujai (Lie u oje a kū us Nep iklausomybę) iškilęs u uolis“, p z.: Visuomenė pik inasi – ai jie, naujalie u iai, p is a ė neskoningų namų, panašių į pilis... ND. 28 LKŽPK nenu ody a bal lie u is, -ė eikšmė i nepa eik a nė ieno jo a osenos pa yzdžio, odėl apie jį sunku ką no s iksliau pasaky i. 29 Teks yne as i 28 naujalie u is, -ė a osenos pa yzdžiai (pap as ai a ojamia nauja, ND pa eik a, eikšme), 7 pa yzdžiai su senlie u is, -ė; 3 su puslie u is, -ė; da inių bal lie u is, -ė i ske slie u is, -ė a osenos pa yzdžių eks yne ne as a. JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lie u - u inčių žodžių da ybiniai yšiai |16 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 plačiosioms žmonių masėms LKŽe; Visi šaukė, ėkė apie eikalą lie u in i mūsų ea o meną DLKT), 16 pa yzdžių su lie u ė i (Ku o as labai lie u ėja LKŽe; Vilnius p adėjo lie u ė i g ei esniu i yškesniu empu DLKT), pa yzdžių su eiksmažodžiais lie u au i i lie u uo i / lie u iuo i DLKT ne as a, be jų pa eik a LKŽe i LKŽPK: Jaunesni lie u auna, ne dziūkiškai šneka LKŽe; Ji <..> jau nebelie u uoja daugiau LKŽPK; Apie 1883 <...> klie ikai bu o aiškiai pasiski s ę į lenkuojančius i lie u iuojančius LKŽPK. T o l e s nė s da y b o s p akop os d a i n i a i . Ve dini a i i š e i k s m až o d ži o lie u i n i . Šis eiksmažodis eina da ybos pama u aš uoniems (d iem p iesagų i šešiems p iešdėlių) ediniams: lie u inimas; lie u in ojas, -a; aplie u in i; a lie u in i; sulie u in i; *įlie u in i; *išlie u in i; *nulie u in i. P iesagų ediniai lie u inimas (Jablonskis nebu o šalininkas g iež o, bea odai iško isų e minų lie u inimo LKŽe) i lie u in ojas, -a („kas lie u ina“ Ko no i sa o ašybos p ojek u pasiek i as mūsų ašybos lie u in ojas? LKŽe) p iklauso da iems eiksmažodžių abs ak ų i eikėjų bei eiksmažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimų da ybos ka ego ijų ipams (Amb azas 1993: 21–26, 112–117; DLKG 2005: 94–95, 104–105). P iešdėliai ap-, a -, su- modi ikuoja pama inio eiksmažodžio lie u in i eikšmę. Rezul a inę eiksmo baig ies eikšmę (ž . Paulauskienė 1994: 275–276) u i p iešdėlio su- edinys sulie u in i („pada y i lie u iu, lie u išką“ Sulie u ino i sula ino ki as sa os i s e imos giminės au eles LKŽe), su p iešdėliu ap- suda y as eiksmažodis aplie u in i („pada y i kiek lie u išką“ Tokiu būdu įsmuko į lie u ių liežu į daugumas s e imų žodžių, ku ie apsilie u inę insiplė ė i į a čiausius Lie u os k aš us LKŽe) u i mažybinę eikšmę („a lik i menkesnį, silpnesnį eiksmą už ą, ku is pasaky as pama iniu žodžiu“, ž . DLKG 2005: 405), p iešdėlio a - edinys a lie u in i („pada y i ėl lie u išką“ Pa a dę a lie u in i LKŽe) eiškia, kad a liekan pag indinio eiksmažodžio eiksmą g įž ama į anksčiau bu usią padė į (LKG 1971: 275). ND i DLKT as i į žodynus neį auk i p iešdėlių į-, iš- i nu- ediniai *įlie u in i, *išlie u in i i *nulie u in i. Remian is ND pa eik omis apib ėž imis, naujada ai *įlie u in i („su eik i lie u iškumo ypa ybių; įdieg i lie u ių kalboje“) i *išlie u in i („panaikin i lie u iškumo žymes“) laiky ini an onimais, p iešdėlio nu- edinys *nulie u in i eikiausiai eiškia, kad ku į laiką yks an pama iniu žodžiu pasaky am eiksmui kas no s sup as inama (ž . LKG 1971: 279). Da iniai iš eiksmažodžio lie u in i daba inėje lie u ių kalboje ne ienodai dažnai a ojami: DLKT as i 239 sulie u in i, 84 lie u inimas, 38 a lie u in i, 26 aplie u in i, 4 *nulie u in i, 2 lie u in ojas, -a a osenos pa yzdžiai, o JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lie u - u inčių žodžių da ybiniai yšiai |17 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 pa yzdžių su *įlie u in i i *išlie u in i eks yne ne as a, p z.: a dus labai g ei išmokom sulie u in i pagal ie inę a mę DLKT; Šio lie u inimo inicia o ius bu o Vi eliūnas DLKT; LMS aldyba s a s ė aldiškų mokyklų lie u inimo eikalus DLKT; lie u ių pa a dės i a dai bu o a lie u inami DLKT; Visi šie e minai y a šiek iek aplie u in i DLKT; įsigalios šiuo me u užkulisiuose b andinamas sumanymas „nulie u in i” lie u ių akademikus, ska inan juos ašy i ik angliškai... DLKT; Nacių nulie u in os Lie u os komisa ia o scena ijus DLKT; galės pasinaudo i i ki os p og aminės į angos lie u in ojų g upės DLKT; Du D. G ybauskai ės įlie u in i mulkiai nesup an a ne o? ND; Asmen a džius eikia išlie u in i, nes ki aip užsienyje kas no s u ės sunkumų juos pe skai y i ND. Sa o uož u ediniai a lie u in i, aplie u in i, sulie u in i, *išlie u in i, *nulie u in i y a olesnės da ybos pakopos (4-ojo laipsnio) da inių da ybos pama as – LKŽe pa eik o abs ak o a lie u inimas i ND už iksuo ų bei as ų DLKT naujada ų *aplie u inimas; *sulie u inimas; *a lie u in ojas, -a; *sulie u in ojas, -a; *išlie u inimas („lie u iškumo žymių panaikinimas“ ND), *nulie u inimas. Taigi susida o okios da ybos g andinės: Lie u a→ lie u is→ lie u in i→ aplie u in i→ *aplie u inimas; Lie u a→ lie u is→ lie u in i→ a lie u in i→ a lie u inimas, *a lie u in ojas, -a; Lie u a→ lie u is→ lie u in i→ sulie u in i→ *sulie u inimas, *sulie u in ojas, -a; Lie u a→ lie u is→ lie u in i→ *išlie u in i→ *išlie u inimas*; Lie u a→ lie u is→ lie u in i→ *nulie u in i→ *nulie u inimas. Kele as DLKT as ų da inių a osenos pa yzdžių 48 : Lenkijos lie u iai mano, kad jų a dų i pa a džių sulie u inimas nė a s a biausia šios au inės mažumos p oblema DLKT; Knygos au o iai a oja „a i au inimo“ a ba „a lie u inimo“ są oką DLKT; Anuome da nebu o isai nusis o ėjęs as adinamųjų a p au inių žodžių aplie u inimo i ašymo būdas DLKT; Sulie u in ojų au o ys ę ga o An ano Macijausko-Ada os Užbu as kunigas DLKT; S epono Ba o o uni e si e o aldy ojas-a lie u in ojas DLKT; liu e onai Lie u oje nešė sidab o deglą pe nulie u inimo amsumas DLKT; Nejaugi, iš iesų, Lie u os išlie u inimo poli ika aip išplo ė smegenis? ND. Vediniai iš eiksmažodžio lie u ė i. Šis eiksmažodis y a penkių da inių pama inis žodis: p iesagos edinio lie u ėjimas i ke u ių p iešdėlių (aplie u ė i, a lie u ė i, nulie u ė i, sulie u ė i) edinių. Veiksmažodžio abs ak u (p iesagos -imas ediniu) 48 DLKT as a 38 *sulie u inimas, 35 a lie u inimas, 2 *aplie u inimas, po 1 *a lie u in ojas, *sulie u in ojas, *nulie u inimas a osenos pa yzdį, su naujada u *išlie u inimas pa yzdžių ne as a. JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lie u - u inčių žodžių da ybiniai yšiai |18 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 lie u ėjimas daik iškai į a dijamas eiksmas (Bal ų genčių lie u ėjimas BŽa). Su p iešdėliu nu- suda y as eiksmažodis nulie u ė i („ne ek i lie u iškų sa ybių, nu aus i“) u i ne ekimo eikšmę 49 . Minė as p iešdėlių ap-, a - i su- su eikiamas eikšmes u i eiksmažodžiai aplie u ė i („pasida y i kiek lie u iškam“), a lie u ė i („pasida y i ėl lie u iu“) i sulie u ė i („pasida y i lie u iu, įsigy i lie u iškų sa ybių“). Veiksmažodžiai a lie u ė i i sulie u ė i eina da ybos pama u LKŽe pa eik am abs ak ui a lie u ėjimas i į žodynus neį auk am DLKT as am abs ak ui *sulie u ėjimas ( aigi da ybos opozicijos san ykis susiklos o a p g e imų na ių okiose da ybos g andinėse: Lie u a→ lie u is→ lie u ė i→ a lie u ė i→ a lie u ėjimas; Lie u a→ lie u is→ lie u ė i→ sulie u ė i→ *sulie u ėjimas. Iš bend ašaknių da inių, besi emiančių eiksmažodžiu lie u ė i, g upės dažniausiai a ojamas eiksmažodis sulie u ė i 50 , p z.: Tada sulie u ėjo aikai, kai p adėjo ei i į mokyklą LKŽe; Kai ku ie lenkai, usai bei okiečiai sulie u ėjo DLKT; daba jiems iškyla ealus lie u ėjimo pa ojus DLKT; komjaunimo ak y is ų ankomis šis lie u ėjimo židinys bu o g iaunamas DLKT; Gečius paju o sa yje ą galią, ku i ska ino jį a lie u ė i LKŽe; Pe ke ičiai, Landsbe giai bu o smulkūs a lie u ėję žemaičių bajo ai DLKT; Mes žinome iš ų laikų i ėliau nemaža okių a lie u ėjimo p oceso pa yzdžių LKŽe; čia aip pa galima įž elg i i ki okių „lė esnio a lie u ėjimo“ p iežasčių DLKT; Šis F ank u o „sulie u ėjimo“ e apas p asidėjo be ods p ieš kokius ge us ejus me us DLKT; Lie u os y ai nuosekliai nulie u ėjo, iduje k aš o sėkmingai lie u iškąją liaudį lenkino d a ai i ienuolynai LKŽe; Ši ly is [žodžio] labiausiai aplie u ėjusi LKŽe. V e d i n i ai i š eiks m a ž od ž i o l i e u i u o i . Šiuo žodžiu emiasi du ediniai: p iesagos -imas eiksmažodžio abs ak as lie u ia imas i su p iešdėliu į- suda y as in ensy umo eikšmę u in is eiksmažodis įsilie u iuo i 51 („lie u ių kalbai, lie u iškumui įsigalė i“ Tokiose ie ose, kaip G iškabūdyje, Ke u alakiuose i ki ose aip įsilie u ia usiose …, d asiškieji gies i … lenkiškai LKŽe). Pasaky ina, kad eiksmažodis įsilie u iuo i, kaip būdinga šios da ybos g upės ediniams (ž . DLKG 2005: 405), be p iešdėlio y a ga ęs i sang ąžos a iksą. 49 Apie eiksmažodžių su nu- a oseną, no miškumą ž . Al ydo Umb aso (2016) publikacijoje. 50 DLKT as i 44 sulie u ė i, po 7 lie u ėjimas i a lie u ė i a osenos pa yzdžius, po ieną pa yzdį su abs ak ais a lie u ėjimas, *sulie u ėjimas, pa yzdžių su eiksmažodžiais nulie u ė i i aplie u ė i ne as a ( eikiausiai jų a osena daba inėje lie u ių kalboje e a). 51 Abu da iniai y a lie u ių leksikos pe i e ijoje – DLKT ne as a nė ieno jų a osenos pa yzdžio. JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lie u - u inčių žodžių da ybiniai yšiai |19 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 2.2. Da iniai iš jaunalie u is, -ė; mažalie u is, -ė; didlie u is Dū iniais jaunalie u is, -ė i mažalie u is, -ė emiasi DLKT as i naujada ai (2-ojo laipsnio da iniai) *jaunalie u ai is, -ė; *jaunalie u iukas, -ė; *jaunalie u iškas, -a; *mažalie u iškas, -a. DS laiky ini p iesagų -ai is i -ukas ediniai *jaunalie u ai is i *jaunalie u iukas, ku ie eikiausiai a ojami eikšme „jaunalie u ių o ganizacijai p iklausan ys jauni žmonės“, p z.: Kalbu ne apie jaunalie u iukų, elelesininkų a megz abe ečių inicia y as i ne apie in e peliacijas bei e e endumus DLKT; kieno aukš ų kabine ų slenksčius liokajiškai mina ie udaba zdžiai e oliucionie iai, ie ūs ūs jaunalie u aičiai juokingais dučių eideliais DLKT 52 . Šie bend ašakniai ediniai gali bū i sukeis i ie omis iš esmės nepakeičian kon eks o p asmės (plg. jaunalie u aičių inicia y os, jaunalie u iukai dučių eideliais). Su p iesaga -iškas, -a suda y i naujada ai *jaunalie u iškas, -a (: jaunalie u is) i *mažalie u iškas, -a (: *mažalie u is) eikiausiai u i eikšmes „būdingas jaunalie u iams, oks kaip jaunalie u ių“, „būdingas Mažosios Lie u os lie u iams“. DLKT as i 2 *jaunalie u iškas, -a i 1 *mažalie u iškas, -a a osenos pa yzdžiai: ų žmonių požiū is į e niškumą nė a nuk eip as p ieš ki as au as, ne e nocen is inis, odėl negali bū i apa inamas su „jaunalie u iškuoju“ DLKT; o Mažoji Lie u a, į als ybingumą nep e enda usi, am ik a p asme bu o lie u iškesnė už Didžiąją su sa o ealia no s nepaskelb a mažalie u iška kul ū ine au onomija DLKT. T o l e s nė s d a y b o s p ak o p o s d a in ia i . DLKT as as po enciniu pama iniu žodžiu besi emian is naujada as *didlie u iškumas laiky inas 3-iojo laipsnio da iniu: Lie u a→ didlie u is→ [*didlie u iškas]→ *didlie u iškumas: kaip okie is laikau sa o pa eiga p ieš didlie u iškumą ko o i DLKT. 52 DLKT as a ik po ieną naujada ų a osenos pa yzdį. JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lie u - u inčių žodžių da ybiniai yšiai |20 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 IŠVADOS 1. S aipsnyje ap a i 102 kamieną lie u - u in ys da iniai: iš ie o a džio Lie u a iš es i 9 da iniai, iš lie u is, -ė – 35 da iniai, ku ie sa o uož u eina da ybos pama u ki iems ( olimesnių da ybos pakopų) da iniams. Da ybos lizde daugiausia keliapakopių da inių: 9 da iniai y a pi mojo laipsnio, 39 an ojo laipsnio, 36 ečiojo i 18 ke i ojo laipsnio. Pagal kalbos dalis y auja (58) daik a a džiai: 34 p iesagų ediniai (59 p oc. isų daik a a džių), 16 dū inių (28 p oc.), 4 p iešdėlių ediniai (7 p oc.), 2 galūnių ediniai (3 p oc.) i 2 da iniai (3 p oc.) su nenusis o ėjusia da ybos pakopų a ka. 2. DLKT duomenys odo, kad ieni da iniai y a lie u ių ak y iosios leksikos dalis, y a įp as i i a ojami gana dažnai (lie u is, -ė; lie u ai is, -ė; lie u ybė; lie u iškumas; lie u iškas, -a; lie u iškai), be esama i okių, ku ie žinomi iš aš ų a ba, a i kščiai, a si adę naujai, i daba inėje lie u ių kalboje a ojami nedažnai (DLKT ne as a 28 da inių a osenos pa yzdžių). 3. Lie u ių kalboje ne ik a ojami lie u ių kalboje įsi i inę, į žodynus į auk i da iniai, be i a si anda naujada ų: ND i DLKT as i 25 žodynuose neuž iksuo i da iniai (a ba da inių a ian ai) (lie u ybininkas; sulie u ėjimas; a olie u is, -ė; jaunalie u iškas, -a i k .). Visų naujada ų (pap as ai jie p iklauso da iems ipams) eikšmės nesunkiai su okiamos iš kon eks o – daugiausia ai ka ego inę da ybinę eikšmę išlaikan ys da iniai (abs ak ai, asmenų pa adinimai, p iešdėliniai eiksmažodžiai, -iškas, -a būd a džiai). 4. ND duomenys odo, kad kamieną lie u - u in ys da iniai ka ais įgyja naujų, žodynuose ne iksuo ų eikšmių – ND as i 3 okie da iniai: lie u ybė, lie u ija i naujalie u is, -ė. 5. Kai ku ie da iniai, ne as i žodynuose, galė ų bū i į juos į auk i: LKŽe galė ų bū i iksuojamas mažalie u is, -ė, o į BŽa e ė ų į auk i būd a dį lie u iakalbis, -ė. 6. Kai ku ie lie u - kamieną u in ys da iniai susiję a ian iškumo a ba sinonimijos san ykiu: iš iso suda y os i ap a os 7 DV i 6 DS eilės. DV eilių na iai ski iasi jungiamuoju balsiu a ba u i ski ingus os pačios p iesagos a ian us (lie u uo i / lie u iuo i, mažlie u is, -ė / mažalie u is, -ė). Ka ais sinonimiškai san ykiauja i ski ingo laipsnio da iniai (ap a i ys okie a ejai). Kai ku ių sinonimų eilių na iai pasižymi dideliu sinonimiškumo laipsniu i subs i ucijos galimybėmis (lie u ybė – lie u ys ė, p olie u iai – p alie u iai), be dažniau ne i a imos seman ikos da iniai u i s ilis inių ski ybių (puslie u is, -ė – puslie u ininkis, -ė – JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lie u - u inčių žodžių da ybiniai yšiai |21 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 menk. ske slie u is, -ė) i (a ba) ski iasi da inių a ojimo dažnumas (p z., lie u ai is, -ė – lie u iukas, -ė / lie u ukė – lie u ikė). ŠALTINIAI BŽa – Bend inės lie u ių kalbos žodyno an aš ynas. P ieiga in e ne e: h p://bkz.lki.l /an as ynas/?pg=c (žiū ė a 2018 m. liepos– ugpjūčio mėn.). DLKT – Daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/ (žiū ė a 2018 m. liepos– ugpjūčio mėn.). DLKŽ 2012 – Daba inės lie u ių kalbos žodynas. Vy . ed. S. Keinys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l /daba inis (žiū ė a 2018 liepos– ugpjūčio mėn.). LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas, . 1–20, elek oninis a ian as. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://www.lkz.l / (žiū ė a 2018 m. liepos– ugpjūčio mėn.). LKŽEPK 2015– Skai meninė Lie u ių kalbos žodyno papildymų ka o eka. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://lkiis.lki.l /an a-ka o eka (žiū ė a 2018 m. liepos– ugpjūčio mėn.). ND – Lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas. Suda y oja R. Miliūnai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h p://naujazodziai.lki.l / (žiū ė a 2018 m. liepos– ugpjūčio mėn.). LITERATŪRA Amb azas S. 1993: Daik a a džių da ybos aida, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Amb azas S. 2002: Daik a a džių da ybos aida 2, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Amb azas S. 2011: Būd a džių da ybos aida, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Bumblauskas A. 2005: Senosios Lie u os is o ija 1009–1795, Vilnius: R. Paknio leidykla. DLKG 2005 – Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Jakai ienė E. 2010: Leksikologija, Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lie u - u inčių žodžių da ybiniai yšiai |22 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Keinys S. 1999: Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. Kniūkš a P. 1976: P iesagos -inis būd a džiai. Da yba, eikšmės, g ama iniai sinonimai, Vilnius: Mokslas. LKG 1965, 1971 – Lie u ių kalbos g ama ika 1, 2, Vilnius: Min is. Miliūnai ė R. 2009: Daba inės lie u ių kalbos a osenos a ian ai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Pake ys A. 1994: Akcen ologija 1, Kaunas: Š iesa. Pa ackas A. 2014: Li ua, Vilnius: Ve smė. Paulauskienė A. 1983: Lie u ių kalbos mo ologijos apyb aiža, Kaunas: Š iesa. Paulauskienė A. 1994: Lie u ių kalbos mo ologija. Paskai os li uanis ams, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Pikčilingis J. 1988: Sinonimika. Kalbos igū os, Kaunas: Š iesa. Ska džius P. 1996: Rink iniai aš ai 1, Lie u ių kalbos žodžių da yba, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Sme ona A. 2005: Pag indinių da ybos būdų sky imo klausimu. – Ac a Linguis ica Li huanica 52, 83–85. TŽŽ 2003 – Ta p au inių žodžių žodynas, Vilnius: Alma li e a. Umb asas A. 2016: Nuo nu iebalinimo iki nup asminimo: eikyba i a osena.– Te minologija 23, 120–160. U bu is V. 2009: Žodžių da ybos eo ija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. U bu is V. 1997: T e o G. Fennell, F ecke ʼs dic iona y: he i s manusc ip . – Bal is ica 32 (2), 264–269. Vaskelienė J. 2000: Da ybiniai sinonimai, Šiauliai: K. J. Vasiliausko įm. Vaskelienė J. 2013: Da ybinių sinonimų, da ybinių a ian ų i pa onimų panašumai bei ski umai. – Žmogus i žodis: Didak inė ling is ika 5 (1), 206–214. Zinke ičius Z. 1993: Ry ų Lie u a p aei yje i daba , Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidykla. Zinke ičius Z. 2010: Lie u os a das. Kilmė i o mų da yba, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as. Zinke ičius Z. 2010a, Š en asis B unonas i Lie u a. Lie u os a do paminėjimo is o ijos šal iniuose ūks an mečiui, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as. JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lie u - u inčių žodžių da ybiniai yšiai |23 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Zinke ičius Z. 2011: Lie u os senosios als ybės 40 s a biausių mįslių. Lie u os Didžioji Kunigaikš ija kalbo y os požiū iu, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos cen as. Župe ka K. 2012: S ilis ika, Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. Gau a 2018 11 18 P iim a 2018 12 17 DERIVATIONAL RELATIONS OF WORDS WITH THE STEM LIETUV- S u m m a y The Li huanian language, whe e de i a ion is one o he mos common sou ces o new wo ds and he majo pa o he ocabula y a e de i a i es, uses no only he place name Lie u a, bu he e a e o he ela ed wo ds ha ha e di e en seman ic and de i a ional ela ions. The objec o he p esen a icle, dedica ed o he cen ena y o he es o a ion o he Li huanian s a e, is he de i a i es wi h he s em lie u - ound in Dic iona y o he Li huanian Language (LKŽe), supplemen iles o Dic iona y o he Li huanian Language (LKŽPK), Da a Di ec o y o Neologisms (ND), and Co pus o he Cu en Li huanian Language (DLKT). The analysis o 102 de i a i es wi h he s em lie u - (58 nouns, 17 adjec i es, 20 e bs, 7 ad e bs), he ela ions be ween hem, and hei usage pa icula i ies allowed o d aw he ollowing conclusions: 1. 9 wo ds we e de i ed om he place name Lie u a, 35 wo ds we e de i ed om lie u is, which in u n we e he basis o o he de i a i es o he u he s ages. The amily mos ly consis s o de i a i es o se e al s ages: 1s deg ee de i a i es (9), 2nd deg ee de i a i es (39), 3 d (36) and 4 h (18) deg ee de i a i es. Acco ding o he pa o speech he nouns a e dominan : 34 su ix de i a i es, 16 compounds, 4 p e ix de i a i es, 2 in lexional de i a i es, and 2 de i a i es o no se led sys em o de i a ion s ages. 2. The da a o Co pus o he Cu en Li huanian Language (DLKT) e ealed ha some de i a i es a e pa o he Li huanian ac i e ocabula y, a e common and a e qui e equen ly used, while o he s belong o he pe iphe y o he ocabula y as hey a e known only om w i ings o a e newly c ea ed ( he usage examples o 28 de i a i es we e no ound in he co pus). JOLANTA VASKELIENĖ, REGINA VILČINSKIENĖ. Kamieną lie u - u inčių žodžių da ybiniai yšiai |24 BENDRINĖ KALBA 91 (2018) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 3. The Li huanian language no only uses de i a i es inco po a ed in dic iona ies bu allows c ea ing neologisms as well: 25 de i a i es no inco po a ed in dic iona ies we e ound in Da a Di ec o y o Neologisms and Co pus o he Cu en Li huanian Language (DLKT). The meanings o all neologisms a e easily unde s ood om he con ex . Some de i a i es inco po a ed in dic iona ies ha e acqui ed new meanings. 4. Some new de i a i es could be inco po a ed in dic iona ies: Dic iona y o he Li huanian Language (LKŽe) could include he compound mažalie u is, -ė, and he adjec i e lie u iakalbis, -ė could be included in Dic iona y o he S anda d Li huanian Language. 5. Some de i a i es wi h he s em lie u - a e ela ed in e ms o a ia ion o synonymy: in o al, 7 ows o de i a ional a ian s and 6 ows o de i a ional synonyms we e o med and discussed. Some imes he de i a i es o di e en de i a ion deg ee a e synonymous. The membe s o some ows o synonyms ha e a high deg ee o synonymi y and subs i u ion possibili ies, bu mo e o en e en seman ically close de i a i es ha e s ylis ic di e ences and / o he use equency o de i a i es a ies. KEYWORDS: de i a i e; compound; wo d amily; neologism; (de i a ional) synonyms; (de i a ional) a ian s; de i a ion s ages. JOLANTA VASKELIENĖ REGINA VILČINSKIENĖ Šiaulių uni e si e as, Po ilo Višinskio g. 38, LT-76352, Šiauliai [email p o ec ed] [email p o ec ed]