Kol nebuvo „Palemono“: kompiuteriai, lietuviški rašmenys ir šriftai

BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 PETRAS SKIRMANTAS Lie u ių kalbos ins i u as KOL NEBUVO PALEMONO: KOMPIUTERIAI, LIETUVIŠKI RAŠMENYS IR ŠRIFTAI ESMINIAI ŽODŽIAI: specialieji ašmenys, koda imas, kodlapis, ASCII, ANSI, unikodas, eks o ki čia imas, one inė ansk ipcija. Apie lie u iškus kompiu e inius š i us kalba is a sinaujina: siekiama aiškin is, kiek, kokių i kam ski ų jų y a, ku iais a ejais jie eikalingi, kaip plačiai papli ę i . . Neseniai p oga apie ai pakalbė i pasi aikė da sykį, Vals ybinei lie u ių kalbos komisijai i Lie u ių kalbos ins i u ui su engus diskusijų semina ą Palemonas i ki i lie u iški š i ai: naudojimas i pe spek y os. Šiuo ašiniu aip pa mėginama p isišlie i p ie o, kas en kalbė a. Pačius im is namudinio kompiu e inių š i ų da ymo a , eisingiau pasakius, modi ika imo p i e ė p ak iniai po eikiai, kaip sakoma – pa s gy enimas... P aei o ūks an mečio pasku inio dešim mečio pi mojoje pusėje, po 1990 m., uome inių kompiu e ių ėmė a si as i i is labiau gausė i ne i ilologų, li uanis ų aplinkoje. Pi ma, jie ada ėmė da y is is labiau įpe kami, an a – nemažai jų būda o a si ežama a a ežama kaip labda a iš užsienio, nes užsieniečiai įsigyda o naujesnių, mode nesnių, o sens elėjusius a iduoda o a palygin i neb angiai pa duoda o mums. Kompiu e iai ada bu o ge okai ki okie nei daba iniai, daug kuklesnių galimybių. Be kadangi i su anų laikų kompiu e iais bu o galima, be iso ki o, da i ašy i, kaip ada p adėjome saky i – ink i eks ą, ai jie labai g ei ai išs ūmė iš apy a os ašomąsias mašinėles. Pa ogumas iš o bu o didžiulis i lemiamas: ašan a pe ašan eks ą kompiu e iu ne enka p asmės okia są oka kaip juod aš is, nes isi klaidų pa aisymai a edaguojamojo pobūdžio a kymai pakeičia aisomas eks o ie as, i iek ek ane, iek a spausdin as isą laiką ma omas ik š a aš is. Taip ne ukus ilologams, kaip i nemažai daliai ki okius da bus di bančių žmonių, eks o ašymas, eks o inkimas apo pag indiniu kompiu e iu di bamu da bu. Kadangi kompiu e iai pas mus pa ekda o į ai iais būdais i dažnai – ne pi mos jaunys ės, ai iš pa p adžių kilo p oblema dėl galimybės jais ašy i aisyklingai lie u iškai: no ėjosi i eikėjo, kad iek ek ane, iek a spausdin i bū ų ma y i isi mūsų daba inėje ašyboje a ojami PETRAS SKIRMANTAS. Kol nebu o Palemono: kompiu e iai, lie u iški ašmenys i š i ai | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.09 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ašmenys, pi miausia – isos daba inės lie u ių abėcėlės aidės (i ą, ę, į, ų, č, š, ž, ė, ū), o be o – i ki okie eks uose pasi aikan ys aš o ženklai. To eikėjo ne ik ilologams a li uanis ams, be isiems, kas pano ėda o kompiu e iu ašy i a a ky i lie u iškus sa o s i ies eks us. O galimybių bū a ne isada... Kiek nuk yps an į šalį de ė ų p imin i, kad jau anuo laiku kompiu e iai i į ilologų aplinką pa ekda o dažniausiai d ejopi, i ieni nuo ki ų jie ge okai sky ėsi iek galimybėmis, iek i pa ogumu di b i ( aldymo būdais bei apsk i ai „bend a imo“ su žmogumi, adinamosios sąsajos, angl. in e ace, pobūdžiu). Vieni jų bu o sukons uo i i gaminami i mos Apple, ki i – In e na ional Business Machines (IBM). Da apie de in ojo dešim mečio idu į i mos Apple p adė i gamin i se ijos Macin osh (pa adin os pagal ieną iš obuolių eislių) kompiu e iai, paskui apę labiau žinomi kaip Mac, nuo pa p adžių u ėjo specialų aldymo į ankį – pelę i g a inę sąsają su žmogumi (angl. g aphic use in e ace, GUI), ku i be eik iską, ko eikia di ban kompiu e iu, sudėlioda o į apgal o us s uk ū iškus są ašus, ek ane odomus specialiai am piešiamuose g a iniuose languose. Už ekda o pele pa ody i į eikiamą są ašo punk ą i kompiu e is „sup asda o“, ką u i da y i. Languose ma omas i eiksmo ezul a as – apdo ojamas eks inis a g a inis dokumen as, jo būsena a likus ieną a ki ą eiksmą. Pag indiniai g a inės sąsajos p incipai išpli o i ebegalioja iki daba . Tuo pa me u i mos IBM p adė i gamin i panašūs se ijos PC (žodžių junginio Pe sonal Compu e san umpa) kompiu e iai ku į laiką g a inės sąsajos ne u ėjo. Visas jų aldymo komandas eikėda o į es i (su ink i) kla ia ū a, o sąsaja su žmogumi bu o ik eks inė, . y. i į edamos komandos, i kompiu e io eiksmų ezul a ai ek ane būda o odomi eks u, suda y u iš ženkla ie ėmis ap ibo ų ienodų, s anda inio dydžio i o mos, ašmenų. Ženkla ie ė – ai s ačiakampis s anda inis laukelis, suda y as iš am ik o aškų, suski s y ų į ienodus s ulpelius i eilu es, skaičiaus. Kla ia ū a i ženkla ie ėmis suskaidy as ek anas ka u adinami eks iniu e minalu; jis ku į laiką i bu o pag indinė kei imosi in o macija su IBM PC ipo kompiu e iu p iemonė. Todėl di b i okiu kompiu e iu kebloka: eikia a simin i aldymo komandas, ku ių y a nemažai, i eisingai, be suklydimų už ašy i jas i joms bū inus pe duo i pa ame us (duomenis, nuo odas). Žmogus su okiu kompiu e iu, galima saky i, susi ašinėja: jis ek ane s anda iniu eks u už ašo komandas i duomenis, o kompiu e is – ezul a us, gau us komandas ykdan . Tokia eks inio e minalo p incipu pag įs a sąsaja kai ku iose ope acinėse sis emose i daba ebė a pag indinis kei imosi in o macija su kompiu e iu būdas, i in mėgs amas p o esionalų. Tačiau didžiuma žmonių is dėl o labiau mėgs a jau minė ą g a inę sąsają, laiko ją pa ogesne. Tad na ū alu, kad palaipsniui ji suku a i IBM PC ipo kompiu e iams; ji ga o PETRAS SKIRMANTAS. Kol nebu o Palemono: kompiu e iai, lie u iški ašmenys i š i ai | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.09 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 aiklų a dą Windows, iesiogiai nu odan į į pag indinį sąsajos elemen ą – g a inius langus. Apie XX a. pasku inio dešim mečio idu į Windows išaugo iki sa a ankiškos ope acinės sis emos i nuo o laiko g a inė sąsaja apo pag indine IBM PC ipo kompiu e ių sąsaja su žmogumi. Abiejų ipų – i Apple gaminamų Macin osh, i IBM PC – kompiu e ių aldymas, apsk i ai da bas su abiejų ipų kompiu e iais isai supanašėjo, no s esminių „ idinių“ ski umų ebė a. Filologų aplinkoje, kaip i daug ku Lie u oje, labiau pli o IBM PC ipo kompiu e iai. Jie bu o p ieinamesni, pigesni, pasaky um, demok a iškesni, į juos nesuku įdieg i į ai iopos kilmės p og aminę į angą, pi miausia, eikiamas aikomąsias p og amas, a p jų – ne i sa ada bes, pačių susiku as a užsisaky as pas pažįs amus p og amuo ojus. G e a e okų o iginalių, i mos IBM pagamin ų PC ipo kompiu e ių spa čiai ėmė plis i Pie yčių Azijos šalyse pagamin i a ne iš en pagamin ų blokų čia pa , Lie u oje, sumon uo i analogai, ku iuos im a adin i kompiu e iais, sude inamais su IBM PC... Pažymė ina, kad panašių Macin osh imi acijų iš esmės nebu o. Filologams, besinaudojan iems daugiausia IBM PC i su jais sude inamais kompiu e iais, didesnių p oblemų, susijusių su aisyklinga, s anda ine, lie u iška ašyba, e ai ekilda o. Ne i ope acinės sis emos DOS (angl. Disk Ope a ing Sys em) aldomuose anuome iniuose PC ipo kompiu e iuose, su ku iais keis asi in o macija pe eks inį e minalą, jau bu o aikomos gana apib ėž os aš o ženklų, ek ane aizduojamų ženkla ie ėmis, koda imo schemos, adinamos kodlapiais a ba kodų len elėmis (angl. code page, CP). Jų bu o kele as, i jos numa ė kodus ne ik anglakalbių abėcėlės aidėms, be i kai ku ių ki ų k aš ų ašybos sis emose a ojamiems ženklams. Ka u su ope acine sis ema bu o pla inami i kompiu e iniai š i ai (angl. on s) – į ope acinę sis emą in eg uojami p og aminės į angos komponen ai, leidžian ys ženklus pa aizduo i egimais, žmogaus akiai ma omais g a iniais aizdais. Į aisai, galin ys ai da y i, y a du pag indiniai: ek anas i spausdin u as. P oblemiškenis i iš adingesnio sude inimo su kompiu e iu eikalingas į aisas bu o uome inis spausdin u as: daug kas p iklausė nuo jo eikimo būdo, ūšies, gamin ojo i pan. Be s a bu pab ėž i, kad abu šie į aisai sa o da bą pada o ik kompiu e io aldomi, o eikiamą esminę in o maciją kompiu e is ima iš kompiu e inių š i ų. Sa aime sup an ama, aisyklinga lie u iška ašyba nebu o s a biausias i mos Mic oso , kū usios p og aminę į angą kompiu e iams, sude inamiems su IBM PC (i ebeku iančiai ją daugeliui daba inių kompiu e ių), ūpes is. Be , ki a e us, daba inės mūsų ašybos pag indas – lie u iška abėcėlė – nė a nei o iginali, nei labai unikali, didžiuma jos aidžių y a bend os, jas sa o ašyboje a oja ne ik lie u iai, be i ki os au os. Tik ai lie u iškų, niekieno daugiau ben PETRAS SKIRMANTAS. Kol nebu o Palemono: kompiu e iai, lie u iški ašmenys i š i ai | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.09 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 jau Eu opoje p ak iškai ne a ojamų aidžių esama u bū ik ė, į i ų. Raides ą i ę sa o ašyboje a oja lenkai, č, š i ž – čekai, ū – la iai. Vis dėl o de ynios aidės – ą, ę, į, ų, č, š, ž, ū, ė – dažnai išski iamos iš ki ų lie u ių abėcėlės aidžių. I pag įs ai – isos jos y a d igubos, d ina ės, suda y os iš d iejų sudedamųjų dalių: iš pama inės aidės (a, e, i, u, c, s, z) i apačioje a i šuje p idė o pagalbinio ženkliuko – nosinės, paukščiuko, b ūkšnio, aško. Visos ki os 23 mūsų abėcėlės aidės – a, b, c, d, e, , g, h, i, y, j, k, l, m, n, o, p, , s, , u, , z – y a iengubos, jas suda o ik ienas dėmuo (abejonių dėl okio eiginio kel ų neben mažosios i i j, u inčios ašką i šuje, be p isimin ina, kad didžiosios I i J aško ne u i, o iek ė, iek i Ė jį u i, aigi šios aidžių po os ski ingos). Pažymė ina aip pa , kad iengubos aidės y a daug „ a p au iškesnės“ už d igubąsias, jos a ojamos daugelio Eu opos šalių aš o sis emose i isos 23 įeina į angliškąją abėcėlę. I in s a bu, kad os d i aidžių g upės, o muojan is aš o ženklų koda imo kompiu e iuose schemoms, papuolė į ski ingas kodų g upes. Viengubosios mūsų abėcėlės aidės, ka u būdamos i anglų abėcėlės aidės, kodus ga o pi miausia, i okius, ku ie ėliau nebesikai aliojo, išliko pas o ūs iki šiol. Jos pa enka į adinamąjį s anda inį ženklų inkinį (angl. sanda d cha ac e se ), ku į eglamen uoja senas, sep in ajame dešim me yje susi o ma ęs s anda as ASCII (angl. Ame ican S anda d Code o In o ma ion In e change). Pagal jį ženklų koda imui naudojami s eikieji skaičiai nuo 0 iki 127, iš jų aš o ženklams ( aidėms, skai menims, ski ukams) – kodai nuo 32 iki 126. Ši a koda imo schema (ka ais sakoma iesiog koduo ė) susida ė da p ieš a si andan „mažiesiems“ kompiu e iams, ji bu o numa y a į ai iems elekomunikacijos į enginiams, o kompiu e iai a si asdami ją iesiog pe ėmė i pasisa ino. Tačiau, kompiu e iams gausėjan i plin an , s anda iniame (ASCII) inkinyje esančių ženklų ėmė nebepakak i, nes isų ašmenų, ku ių p i eikia eks us ašan ne ik anglų, be i ki omis kalbomis, jame nebu o. Dėl augančių kompiu e inės ašybos po eikių ženklų koda imui im a naudo i daugiau s eikųjų skaičių – nuo 0 iki 255, nes kompiu e ių idinė są anga aip da y i leido. Pi mieji 128 (nuo 0 iki 127) kodai, eglamen uo i ASCII, nepaki o, be a si ado papildomi 128 kodai (skaičiai nuo 128 iki 255), ku iais bu o galima koduo i ki us, į s anda inį inkinį nepa enkančius ženklus. Tokia padidin a kodų aibė (kodų e d ė) anglakalbių ne e ai y a apibūdinama kaip Ex ended ASCII, ačiau ai nė a ASCII (s anda o a juo eglamen uo os koda imo schemos) papildymas a išplė imas – ai kodų aibės išplė imas aip, kad ji ap ėp ų nepakeis ą ASCII koda imo schemą i ka u pa eik ų 128 papildomus kodus ki iems eikalingiems ženklams, ku ių koda imo ASCII ne eglamen uoja. Taip a si ado 256 kodų paski s ymo modelis, isą kodų aibę suski s an is į du lygaus dydžio poaibius – pas o ųjį, eglamen uo ą ASCII i apiman į kodus nuo 0 iki 127, i lais ąjį, apiman į kodus nuo 128 iki PETRAS SKIRMANTAS. Kol nebu o Palemono: kompiu e iai, lie u iški ašmenys i š i ai | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.09 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 255. Jį, ą modelį, kaip ik i žymė ų angliškas apibūdinimas Ex ended ASCII. O jo į i in as lais asis kodų poaibis suda ė p ielaidas modelio pag indu a si as i daugybei ski ingų koda imo schemų, adinamų, kaip jau minė a, kodlapiais a ba kodų len elėmis i žymimų pačiais į ai iausiais žymenimis. Visų jų pas o usis poaibis, pas o ioji dalis bu o ienoda i su apo su ASCII, be lais osios dalies kodų p isky imas ženklams labai į ai a o, nelygu kokiam ženklų inkiniui kodlapis būda o suda omas. Vis gausėjančioje kodlapių į ai o ėje ėmė as is i okių kodlapių, ku ių lais ojoje dalyje būda o užkoduo os i lie u ių abėcėlės sudė inės (d igubos) aidės, dažniau – ik os iš jų, ku ių eikia ne ik mūsų ašybai. A si ado i isoms lie u ių abėcėlės aidėms kodus numa ančių kodlapių; p ie o y a p isidėję aip pa i mūsų kompiu e ininkai. Ka u adosi i uos kodlapius a i inkančių kompiu e inių š i ų, leidžiančių numa y ais kodais užkoduo us aš o ženklus iš ik ųjų naudo i kompiu e yje. Bū a i painia os: pi mojoje pasku inio dešim mečio pusėje jau bu o ne keli DOS ope acinei sis emai ski i kodlapiai su isomis lie u ių abėcėlės aidėmis – jų nume iai bu o nuo 770 iki 774, paskui p isidėjo 775, 776, 777 i 778. Lie u iškų aidžių kodai kai ku iuose iš ų kodlapių su apo, ki uose – sky ėsi. Gausėjan uose kodlapiuse užkoduo us ženklus aizduojančių kompiu e inių š i ų, eikėda o susigaudymo i apdai os. Da eikėjo uos į ai uojančius de ynių d igubų mūsų abėcėlės aidžių, ne e ai pa adinamų sa i osiomis a speci inėmis lie u iškomis aidėmis, kodus susie i su kla ia ū a, a i inkamais jos kla išais ( iengubų, s anda inio ASCII ženklų inkinio apimamų aidžių kodų sąsaja su kla ia ū a dėl sup an amų p iežasčių jokių p oblemų niekada nekėlė). Be , ki a e us, isa ai suda ė galimybes aisyklingai lie u iškai ašy i ne i ais kompiu e iais, ku iuos aldė ope acinė sis ema DOS. IBM PC ipo kompiu e iams ski a g a inė sąsaja Windows, ku i iš DOS p iedo ne uko pa i s i sa a ankiška ope acine sis ema (ja pi moji apo Windows 95), iš pag indų pakei ė i ašmenų aizduoseną ek ane, i kompiu e inių š i ų, i apsk i ai ašymo kompiu e iais padė į. Neliko ženkla iečių, įsi i ino ki okie, naujo ipo, š i ai, adinami ek o iniais, ku ie egimąjį ašmenų aizdą ku ia ek o inės kompiu e inės g a ikos p iemonėmis – Bezjė k ei ėmis nužymėdami ašmenų kon ū us. Gausėjo ašalinių i laze inių spausdin u ų, ku iais galima popie iuje uos kon ū us a ku i labai iksliai, su smulkiausiomis g a inėmis de alėmis. Dėl o eks ai i dokumen ai, pa eng i kompiu e iu i a spausdin i okiu spausdin u u, apo panašūs į spaus u ių spausdinamus dokumen us. Nemažai naujo ipo š i ų pli o ka u su Windows g a ine e pe, jie bu o in eg ali jos dalis, be ka u bū a galimybės p i eikus „sis eminį“ š i ų inkinį papildy i ki ais, a ski ai įsigy ais š i ais. PETRAS SKIRMANTAS. Kol nebu o Palemono: kompiu e iai, lie u iški ašmenys i š i ai | 6 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.09 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Ženklų koda imas aip pa ėmė nusis o ė i. Nepaisan lokalių kodlapių į ai o ės, is s a besni da ėsi uni e salūs a p au iniai koda imo s anda ai. Labiausiai minė ini du: iš keliolikos palaipsniui ku ų dalių suda y as ISO/IEC 8859 i ISO/IEC 10646. Pi muoju nus a y a, kaip didžiumai eu opinių aš o sis emų eikalingi ženklai bū ų koduojami kodlapiais, u inčiais po 256 kodus, o an uoju daugybę ka ų padidin a s eikųjų skaičių, galinčių bū i ženklų kodais, aibė – ji apo didesnė nei du milija dai! Didžioji jos dalis ebė a nepanaudo a, iš iso os aibės kodais užkoduo ų ženklų kol kas ė a ik ne oli 140 ūks ančių... Lygia g e a adosi i ki as ženklų koda imo s anda as (ne a p au inis) – Unicode. Jis aip pa bu o ski as padidin i ženklų kodų aibei. Jo apma ai pa eng i 1988 m., 1991 m. p adžioje įs eig as Unicode Coso cium, o udenį išleis as unikodo s anda o pi masis omas, pagal ku į ženklų kodais gali bū i 65536 s eikieji skaičiai – nuo 0 iki 65535. Ne ukus s anda ų ISO/IEC 10646 i Unicode engėjai su a ė di b i koo dinuo ai, aigi abu s anda ai bu o (i ebė a) de inami, sinch onizuojami, i ženklų koda imas jais nuo o laiko pasida ė isiškai ienodas, no s i ieno, i ki o s anda o paski is i unkcijos liko sa i os. Dėl į ai ių p iežasčių i am ik ų eikala imų bend as iš ik ųjų naudo inų kodų skaičius, pap as ai adinamas kodų e d e, labai sumažėjo i šiuo me u y a kiek didesnis nei 1,1 milijono; iš jų ženklams jau y a p iski i, kaip saky a, apie 140 ūks ančių, aigi apie 12,5 p ocen o, kodų. Abiejų s anda ų sąlaja pap as ai adinama unikodu. Pa adinimas mo y uo as, nu odan is į pas angas uni ikuo i be kokių kompiu e iuose naudojamų ženklų koda imą, pada y i jį ienodą isame pasaulyje. Minė ieji ženklų koda imo s anda ai y a uni e salūs, o ien uo i į in o macijos echnologijos po eikius – jie nebu o ku iami ik IBM PC ipo kompiu e iams a jų g a inei sąsajai. Tačiau, engian į ai ių ipų bei paski ies kompiu e iams i į ai ioms ope acinėms sis emoms ski us kompiu e inius š i us, s engiamasi kaip įmanoma labiau laiky is šių s anda ų nus a omo ženklų koda imo, nes ai naudinga: uni ikuo as ženklų koda imas už ik ina, kad ašy inė, aš o ženklais pe eikiama, in o macija bus siunčiama, p iimama i a ku iama iksliai, nep iklausomai nuo o, kokia naudojama echninė a p og aminė į anga. P og aminės į angos gamin oja Mic oso , sukū usi, obulinusi i pla inusi g a inę sąsają Windows, ku i e oliuciona o aip spa čiai, kad po ku io laiko, aizdžiai sakan , p a ijo ope acinę sis emą DOS i pa i i o ope acine sis ema, ka u pla inamiems ek o iniams š i ams naudojo sa us kodlapius, ap ėpiančius po 256 ženklų kodus. Jie ga o sa i us pa adinimus, be ienas nuo ki o i nuo DOS kodlapių sky ėsi ik lais uoju kodų poaibiu, . y. kodų nuo 128 iki 255 p isky imu ženklams. Pas o usis, ASCII eglamen uojamas poaibis i gi nepakeis as (beje, nepakeis as jis i isose ISO/IEC 8859 dalyse bei unikode). Su pi mosiomis Windows e sijomis PETRAS SKIRMANTAS. Kol nebu o Palemono: kompiu e iai, lie u iški ašmenys i š i ai | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.09 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 bu o p adė as naudo i kodlapis, pažymė as 1252 nume iu (code page 1252). Vėliau jis adin as i su umpin ai CP-1252, i Windows-1252, i iesiog La in 1. Paskui kodlapių daugėjo, ka u daugėjo i jais koduojamų ašmenų, g indžiamų iek lo yniškuoju, iek ki ais aidynais. Siekian pab ėž i, kad ai ne DOS, o Windows e pei ski i kodlapiai, ka ais jie adinami ANSI kodlapiais, nes pi mojo iš jų, CP-1252, pi minė e sija bu o g indžiama Ame ikos nacionalinio s anda ų ins i u o (Ame ican Na ional S anda ds Ins i u e, ANSI) eng o kodlapio p ojek o pi miniu a ian u. Tas p ojek as ėliau išaugo į kodlapį ISO/IEC 8859-1, be ANSI a das is iek p igijo da binėje Mic oso e minijoje i apo g upiniu Windows kodlapių pa adinimu. P idu ina, kad ope acinei sis emai DOS ski i kodlapiai aip pa u ėjo bend ą, g upinį pa adinimą – OEM. Kodlapiai, kaip jau ne ka ą minė a, y a ženklų koda imo schemos, numa ančios, kokiam ženklui kokį kodą – s eikąjį skaičių, ne didesnį kaip 255 – p iski i. Kodas – ženklo skai meninis inden i ika o ius kompiu e inėje sis emoje, jo a pažinimo su a inis žymuo – y a be eik as pa , kas šaukinys adijo s očiai a asmens kodas Lie u os piliečiui. Anglakalbėje kompiu e ijos li e a ū oje kodą daba įp as a adin i aikliu, ykusiai pada y u žodžiu codepoin (ka ais pa ašoma i code poin ), aip nu odan , kad ai kodų aibės punk as, ienas iš os aibės skaičių. Vis dėl o pab ėž ina, kad kodas nė a koks imanen iškas ženklo a ibu as, slypin is jo „ iduje“ – ženklui jis pa enkamas i p iski iamas lais ai, emian is am ik u susi a imu. Todėl as pa s ženklas, jeigu jis pa enka į ski ingus kodlapius i (a ) ski ingus koda imo s anda us, iš p incipo gali gau i ski ingus kodus, no s ai nepageidau ina i eng ina. Kodai eikalingi ne ik ženklams koduo i kompiu e iniuose š i uose, jų pi miausia eikia am, kad ašmenimis iš eikš a in o macija galė ų koo dinuo ai ci kuliuo i kompiu e inės sis emos iduje, kad į ai ūs in o maciją siunčian ys i p iiman ys p og aminiai bei apa a iniai kompiu e io dėmenys ją išsaugo ų nepakeis ą, jos neišk aipy ų, nepa e s ų a si ik inių signalų s au u, . y. in o maciniu iukšmu, en opija. Kai kompiu e iai pa obulėjo i a si ado galimybė kodams naudo i daug ka ų už 255 didesnius s eikuosius skaičius, kodlapių s a ba kiek p iblėso. Unikode, kodų e d ę labai išplė usiame s anda e, kodlapio są oka nebe a ojama, ski iamos ki okios ašmenų g upės, susijusios su ašmenų paski imi bei a osena, i jos adinamos sk ip ais, o kodų e d ės padalos dažniau adinamos blokais. Tačiau Mic oso nuosekliai laikosi adinamojo sude inamumo iš apačios į i šų (ka ais sakoma – is o inio sude inamumo) p incipo: siekiama, kad i naujuose, mode nių Windows e sijų aldomuose kompiu e iuose galė ų eik i aip pa i senosios, p aei yje naudo os p og amos. Dėl o daba inės Windows e sijos palaiko d ejopą ženklų PETRAS SKIRMANTAS. Kol nebu o Palemono: kompiu e iai, lie u iški ašmenys i š i ai | 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.09 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 koda imą: i naujo išką, sude in ą su unikodu, i seno išką, a i inkan į anksčiau suda y us ANSI kodlapius. Minė ą in o macijos ci kuliaciją kompiu e io iduje aldo sis eminėse biblio ekose esan is p og aminių unkcijų inkinys Windows API (API – iš angl. Applica ion P og amming In e ace), i daugelio jo unkcijų, ski ų da bui su simboliais bei jų sekomis, esama po d i e sijas: A, ski a ANSI kodais koduo iems simboliams, i W (angl. wide), ski a unikodo kodus u in iems simboliams i jų sekoms. Kadangi a i ik is a p į ai ių kodlapių ženklui p iski ų ANSI kodų i unikodo p iski o kodo y a iena eikšmiška, nesunku ienokius kodus „abiem k yp imis“ keis i į ki okius – e eikia žino i, su ku iuo ANSI kodlapiu jais keis is. Ženklai į ANSI kodus p i eikus pe koduojami dėl kai ku ių idinių sis emos ypa umų i dėl is da pasi aikančių senų aikomųjų p og amų, ku ios nep ipažįs a kodų, didesnių už 255. Šiuolaikinės eks ams ski os aikomosios p og amos pap as ai manipuliuoja ilgaisiais (angl. wide) kodais užkoduo ais ašmenimis. Unikodinis ašmenų koda imas daba y a no ma. Taisyklinga lie u iška ašyba, įsi i inan ek o iniams š i ams, bu o pasi ūpin a. Tai i gi mūsų kompiu e ininkų nuopelnas. Laikas, kai kompiu e ių, išs umiančių ašomąsias mašinėles, ėmė is gausė i an mūsų ilologų ašomųjų s alų, maždaug su apo su g a inės sąsajos Windows pi mųjų e sijų įsi i inimo laiku. Tiesa, no maliai i naudingai a sąsaja galėjo eik i ik naujesniuose kompiu e iuose, u inčiuose ne menkesnį kaip In el 80386 p oceso ių i VGA s anda o aizdo adap e į ( aizdaplokš ę) bei ek aną, be okie būda o oli g ažu ne isi ilologų uome įsigyjami kompiu e iai. Besikeičian Windows e sijoms eikala imai kompiu e io apa a ū ai ( adinamajai echninei į angai) is augo a , iksliau pasakius, a i kščiai: didėjan echninės į angos galimybėms, susida yda o p ielaidos naujoms, pa obulin oms, g a inės sąsajos Windows e sijoms a si as i. Kalbamuoju laiku jau ėmė plis i e sija Windows 3.1, kiek ėliau – Windows 3.11, i jau bū a ek o inių š i ų su isomis lie u iškomis aidėmis. Pi miausia čia minė inas Fo onijos pa eng as š i as TimesLT, labai papli ęs i lie u ių ilgai naudo as. Jo aidžių piešinys imi a o i in populia ią ga ni ū ą Times. Ne ukus a si ado i TimesLT a i ikmenų su ki okias ga ni ū as imi uojančiais aidžių piešiniais, lie u iškas aides koduojančių aip pa , kaip i TimesLT. Ženklai šiuose š i uose jau bu o koduojami pagal Lie u os i La ijos kompiu e ininkų uome ku ą bend ą kodlapį užmojo kupinu pa adinimu Bal icRIM, a sei Bal ijos ap adas a Bal ijos žiedas... G ažu, žinoma, bu o i ai, kad jame ne ikė ai a sispindėjo uome eikusios i in o macijos echnologijos eikalus ku a usios Ryšių i in o ma ikos minis e ijos ab e ia ū a. To kodlapio ANSI dalyje bu o su elk i ašmenys, eikalingi didžiumos Bal iją supančių šalių ašybai, be nepa enkan ys į jo ASCII dalį. Be abejo, a p jų bu o i de ynios sa i osios, d igubosios mūsų aidės. O p adedan Windows-95 PE e sija (PE – iš PETRAS SKIRMANTAS. Kol nebu o Palemono: kompiu e iai, lie u iški ašmenys i š i ai | 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.09 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 angl. Pan Eu opean) šį kodlapį Mic oso ak iškai į eisino kaip Bal ijos k aš ams ski ą kodlapį Windows-1257 (pa adinama Windows Bal ic, CP1257, CP1257 Bal icRIM i pan.). Juo lie u iškos aidės i isi Bal ijos k aš ų ašmenys koduojami okiais pa kodais, kokie jau bu o įsi i inę Lie u oje su TimesLT bei ki ais ą koda imą a i inkančiais š i ais. Taip susiklos ė i įsi i ino su pa adinimu Bal ijos žiedas asociacijų kelian is ženklų inkinys, nugulęs į da du kodlapius – uome ebenaudo ai ope acinei sis emai DOS ski ą 775 i ėliau, 1998-aisiais, paskelb ą a p au inio s anda o ISO/IEC 8859 ylik ąją dalį (ISO/IEC 8859-13:1998 In o ma ion echnology – 8-bi single-by e coded g aphic cha ac e se s – Pa 13: La in alphabe No. 7), ku i dažnokai neo icialiai aip pa adinama Bal icRIM, Bal ic RIM a Bal ic Rim. Ženklų inkinys y a oks pa , o koda imas, išsky us kabučių bei apos o o kodus, iš esmės su ampa ik Windows-1257 i ISO/IEC 8859-13; ženklų koda imas OEM kodlapiu 775 ge okai ski iasi. Vek o iniai kompiu e iniai š i ai iš esmės pakei ė kompiu e iu engiamų eks inių dokumen ų iš aizdą. Jie ėmė labai ski is nuo mašinėle pe ašy ų dokumen ų, a ba mašin aščių, i is labiau panašė i į spaus u ėse polig a ijos p iemonėmis spausdinamus spaudinius. Rašmenų pa idalui ku i pasi elkiama ek o inė kompiu e inė g a ika suda ė galimybę pagal po eikį, sumanymą a no ą plačiame diapazone keis i aidžių dydį (kegelį) nė kiek nede o muojan jų kon ū ų, aip pa apo įmanoma, u in inkamą ek o inių š i ų komplek ą, keis i be kokio dydžio aidžių yškumą (jas su o muojančių b ėžių plo į), no imas aides pa eik i ku sy u, manipuliuo i in e alais a p aidžių a jų eilučių. Iš aiškinga, polig a iška kompiu e iu pa eng ų dokumen ų iš aizda žmonėms pa iko i į iko, ilologams – aip pa , ad jų pag indine ašymo kompiu e iais p iemone kone iška apo i iki šių dienų ebė a iena iš Mic oso pla inamo aikomųjų p og amų pake o Mic oso O ice sudedamųjų dalių – eks ams ski a p og ama Mic oso Wo d, nes ji leidžia minė as ek o inių š i ų galimybes palygin i leng ai panaudo i p ak iškai. Da i šiandien pasi aiko ilologų, ku ių nepa yks a į ikin i, kad es us galima ašy i ne ik p og ama Wo d, kad kai ku ias a ejais acionaliau bū ų juos eng i ki omis p og aminėmis p iemonėmis. Geležinis a gumen as – su Wo d išeina g ažiausiai... Kompiu e inių š i ų lie u iškos aidės i ka u galimybė lie u išką eks ą ašy i aisyklingai, nepažeidžian daba inės ašybos no mų, enkino i ebe enkina daugelio aš us engiančių įs aigų i daugelio žmonių, ku iems ašymas y a sudedamoji, o ne e ai i pag indinė jų p o esinės eiklos dalis, p ak inius po eikius. Rašy ojui, žu nalis ui, li e a ū os k i ikui, kino scena is ui a panašios p o esijos žmogui os galimybės dažnai i pakanka, ko no s daugiau kaip i ne eikia. Tačiau ilologai, ypač kalbininkai sa o ašy iniuose da buose naudoja ne ik įp as as lie u ių abėcėlės aides, be i daug isokių ki okių ženklų, į ai ių į ai iausių ašmenų, ka ais PETRAS SKIRMANTAS. Kol nebu o Palemono: kompiu e iai, lie u iški ašmenys i š i ai | 16 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.09 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Fon a įsi i ino ilgokam laikui, kone dešim mečiui – iki 2004–2005 me ų, o ada ją p adėjo išs um i mode nus, iš pag indų ki oks Palemonas. Į ano ūks an mečio pabaigą i naujojo p adžią one iniu aš u, ansk ipcijos ženklais, spausdinamų knygų ge okai pagausėjo, jas im a leis i ieną po ki os, i Fon a, ko ge o, am bus u ėjusi į akos. Beje, p o eso ius A. Gi denis Fon ą labai mėgo, laikė ją ykusiu one inės ašybos į ankiu, labiausiai inkančiu ansk ibuo iems a mių eks ams spausdin i, no ėjo, kad jo pa eng i eks ai bū ų spausdinami bū en ja. Palemono A. Gi denis nepamėgo... Todėl 2008 m. išleis a an oji p o eso iaus eng a a minių eks ų knyga Žemaičių dzūkai išspausdin a Fon a, no s ada jau daug ku ją kei ė Palemonas. Tik ai ečiasis žemai iškų eks ų inkinys Šiau ės žemaičių Skuodo zona, išleis as jau p o eso iui mi us (†2011), jo mokinių bu o kon e uo as į Palemoną... Jis išspausdin as 2013 m. T ečiasis ling is ikos da bams eikalingus specialiuosius ženklus pe eikiančių š i ų komplek as, suda y as lygiai aip pa , kaip du jau ap ašy i i pa adin as IndoBal , y a ski as indoeu opeis ikos, bal is ikos bei is o inės g ama ikos eikaluose pasi aikan iems sa i iesiems ašmenims i simboliams. Jis ge okai paleng ino Kalbo y os i Bal is ikos eks ų engimą i bu o naudojamas leidžian ki us kalbo y os da bus. Tu in is minė us š i ų komplek us – LT-Times, Fon a i IndoBal – kalbo y os da bams eikalingų specialiųjų ženklų ūkumo Vilniaus uni e si e o Filologijos akul e e nebejaus a, juolab kad p i eikus galima nesunkiai pasida y i pagalbinį š i ą, da ieną Va ia... Raš ijos pa eldo Filologijos akul e as ada be eik nepublika o, uo iš esmės užsiėmė Lie u ių kalbos ins i u as, aigi i su speci iniais pa eldo ašmenimis susijusios p oblemos gulė an jo pečių. Sp ęs os jos panašiai – pasida an š i ų su eikiamais ženklais. Tokia bū inumo ska inama „namudinės“ š i ada ys ės p ak ika, p imenan i i in populia ią da nesenų a ybinių laikų nuos a ą „pasida yk pa s“, leido palygin i sėkmingai do o is su ling is inės li e a ū os engybos i leidybos iššūkiais, kilusiais iš kompiu e ių plė os nulem ų spaudos echnologijos pokyčių. Tapo įmanoma pa eng i bei išleis i be eik be kokio polig a inio sudė ingumo ling is inius eikalus. Tačiau p adėjo yškė i i nepa ankumai: sa ada bių š i ų is daugėjo, didėjo bend as specialiųjų ženklų skaičius, ženklai ėmė dubliuo is, ka o is... Sužiū ė i i su aldy i is besiplečian į š i ų i ženklų ūkį da ėsi kebloka. Sulė ėjo eks ų inkimas: kla ia ū os kla išų isiems ženklams niekaip nebeuž eko, dažnai ekda o aus is po is s o ėjan į ženklų len elių aplanką ieškan kokio keis esnio ašmens... I in p oblemiška bu o eks us, ku iuose naudo i sa ada biai „specialios paski ies“ š i ai, pe kel i iš kompiu e io į kompiu e į, pe siųs i. Juk eikėjo, kad kompiu e yje bū ų įdieg i isi pe imamame PETRAS SKIRMANTAS. Kol nebu o Palemono: kompiu e iai, lie u iški ašmenys i š i ai | 17 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.09 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 eks e panaudo i š i ai. Iš ik ųjų ai eiškė, kad engiamas a pa eng as eks as, kompiu e inio dokumen o ailas, u i bū i siunčiamas ka u su jame panaudo ų š i ų komplek u, i ai bu o nege ai: kas gi no ės į sa o kompiu e į įdieg i kele ą a ka ais ne keliolika neaiškios kilmės i kokybės, nese i ikuo ų š i ų ien am, kad galė ų eisingai pe skai y i ieną ki ą dokumen ą? O kompiu e ių yšiai plė ėsi, is unkcionalesnis i landesnis da ėsi in e ne as, ėmė as is iek laikmenomis pla inamų, iek i in e ne ui ski ų elek oninių žodynų, kiek ėliau – elek oninių knygų. G e a adicinių publikacijų, leidžiamų kaip spaudiniai, ėmė as is elek oniniai a ian ai. Ta linkme p adėjo suk i i kalbiniai leidiniai. I sa ada biai specializuo i lais o „be abu“ koda imo š i ai, isiškai ikę adicinei leidybai, ėmė da y is didele i i in sunkiai į eikiama kliū imi. Da bui su eks ais ski a p og aminė į anga aip pa pa y ė pe mainų. Populia iausia i ilologams labiausiai įp as a ašymo p iemonė Mic oso Wo d nuo aš un osios e sijos, labiau žinomos kaip Wo d 97, leido naudo i kompiu e inius š i us su daug daugiau nei 255 ženklų: juose, kaip numa ė ada jau su i ėjęs, au o i e o įga ęs unikodas, jų galėjo bū i šim ai i ūks ančiai. Sa ada biai ap ašy ų komplek ų š i ai okie nebu o, be besi e ian i didžiųjų š i ų pe spek y a a odė pa aukli. Juk iename okiame š i e galė ų ilp i isi ilologų da bams eikalingi specialieji ženklai! Da lik ų ie os i pap as oms, adicinėms į ai ių al abe ų aidėms bei jų a ian ams, nes į ieną okio o ma o š i ą, no s jis i gi nė a be ibis, galima sudė i daugiau kaip 65,5 ūks ančio ski ingų ženklų. Tą pe spek y ą da ealesnę pada ė ies ūks an mečių iba i mos Adobe išleis a nauja spaudinių make a imo p og ama InDesign, ku i aip pa palaikė unikodinį ašmenų koda imą i juo g indžiamus š i us (p ieš ai naudo os make a imo p og amos Adobe PageMake isos e sijos, išsky us pasku inę, sep in ąją, išleis ą jau po InDesign pasi odymo i g ei nunykusią, ep ipažino ik ANSI ipo kodus). Vieno isus ling is ikai eikalingus ženklus u inčio š i o idėją į p iekį s ūmė da i ai, kad kompiu e iu ansk ibuo i a miniai eks ai p adė i ne ik leis i knygomis, be i kaup i kompiu e inėse saugyklose, duomenų bazėse: š i ų su one inės ansk ipcijos ženklais gausa i į ai o ė p adėjo i s i į maišalynę, o ženklų koda imo lais ė edė, iesiai sakan , į chaosą. Tai, sup an ama, a žė ženklų inkinių plė ojimo galimybes, kėlė abejonių dėl jų unkcionalumo bei naudos. Žodžiu, naujo, daugia unkcio, . y. inkančio i spaudai, i in e ne ui, i duomenų bazėms, š i o po eikis bu o jaučiamas isu . Vals ybinė lie u ių kalbos komisija ėmėsi inicia y os, kad oks š i as a si as ų. 2002 m. udenį į pi mąjį da binį posėdį susi inko jos subu a da bo g upė naujam š i ui suku i. O 2006 m. udenį, pe pa odą In obal 2006, užbaig as, pa ik in as, iš esmės jau nuo 2004 m. knygų PETRAS SKIRMANTAS. Kol nebu o Palemono: kompiu e iai, lie u iški ašmenys i š i ai | 18 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.09 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 leidybai naudojamas naujasis š i as Palemonas bu o p is a y as isuomenei. Palemoną kū usi g upė, be o, pa engė i 2005 m. išleido knygą Li uanis inis š i as Palemonas, ku ios didžiąją dalį suda o konk e i echninė in o macija – pagal pama ines aides sug upuo i ženklų są ašai su nu odomu kiek ieno ženklo unikodiniu pa adinimu i jo koda imu, aip pa schemos, padedančios eikiamą ženklą g ei ai su as i. Palemonas y a bene ienin elis aip išsamiai dokumen uo as lie u iškas kompiu e inis š i as. Bedi ban p ie Palemono, apie 2003 me us pasi odė pi mei is – Fo onijos suku as okio pa ies o ma o kome cinis š i as Ais ika, jis bu o iešai p is a omas kaip pi masis lie u iškas kompiu e inis š i as. No s dėl o galima i paabejo i (a gi os pačios Fo onijos anksčiau pla in i TimesLT i TimesLTAccen ed bu o nelie u iški?), Ais ika is iek bu o pi masis ik ai ykęs šios s i ies da bas, lie u iškus ašmenis, ne ik įp as inius, be i nemenką dalį specialiųjų, įkūnijan is mode niu unikodinio koda imo š i u. Ais ika bu o ski a ki iems Fo onijos p oduk ams, jos pla inamiems kompiu e iniams žodynams, be ka u leido kokybiškai ašy i iek s anda inėmis, iek i ki čiuo omis lie u iškomis a usiškomis aidėmis, apėmė g aikiškus ašmenis, nemažai ansk ipcijos ženklų i ki okių simbolių. Tačiau isų ilologiniams leidiniams eikalingų ženklų nenuma ė i Ais ika. Todėl Palemonas ebė a eikalingas i pasi odžius Ais ikai, juolab kad jis bu o sumany as kaip nemokamas, lais ai pla inamas š i as i oks ebė a iki daba . Abu šie unikodinio koda imo š i ai a pusa yje de a, sude in as i isų ki čiuo ų aidžių (ne i ų, ku ios ne u i unikodinių kodų) koda imas. Todėl i pap as as, i ki čiuo as lie u iškas eks as, su ink as ienu ku iuo iš jų, gali bū i a ku iamas ki u jo neišk aipan . Sukū us Palemoną, ling is iniams i li uanis iniams da bams eikalingų specialiųjų ašmenų p oblema išsp ęs a iš esmės. Gau a 2019 12 15 PETRAS SKIRMANTAS. Kol nebu o Palemono: kompiu e iai, lie u iški ašmenys i š i ai | 19 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.09 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 BEFORE THERE WAS PALEMONAS: COMPUTERS, LITHUANIAN GRAPHEMES, AND FONTS Summa y The a icle is an accoun o he di icul ies ha had o be o e come in p epa ing philological publica ions on Li huanian linguis ics, con aining special g aphemes (beyond he s anda d Li huanian alphabe ) in he las decade o he 20 h cen u y, when he ypese ing echnologies unde wen adical changes wi h he ad en o compu e ypese ing. An emphasis is placed on he impo ance and possibili ies opened by he g aphical in e ace in he IBM PC- ype compu e s and he ec o on s ha came wi h i . The opics discussed include cha ac e encoding schemes cu en a he ime and he si ua ion o he Li huanian alphabe he ein. The main ocus o he a icle howe e is on he special linguis ic cha ac e s used in Li huanian philology (beyond he s anda d Li huanian alphabe le e s) and he echnical challenges associa ed wi h hem. The opics discussed include in-house-made special compu e on s and collec ions o on s, used a he Uni e si y o Vilnius Facul y o Philology a he ime, o he publica ion o he pe iodicals Bal is ica and Kalbo y a as well as linguis ic books con aining phone ically ansc ibed ex s in Li huanian dialec s, wi h Li huanian accen ua ion (syllable one) ma ks, he so-called ‘Ge ulian’ phone ic alphabe (i. e. phone ic ansc ip ion sys em based on he so-called Copenhagen Scheme o T ansli e a ion and Phone ic T ansc ip ion and in oduced in o he s udy o Li huanian dialec s by a p ominen schola Ju gis Ge ulis) as well as o he cha ac e s necessa y o his ype o publica ions ha we e no a ailable in he s anda d compu e on s o he ime. I mus be admi ed ha he sphe e o usage o hese in-house- made on s was a he na ow and con ined o publishing o linguis ic ex s on pape ; hus, hese se s o on s we e no a uni e sal ins umen o in o ma ion exchange and his ci cums ance ende ed hem in e io o o he , s anda d on s. Di icul ies a ising om his non-uni e sali y and he p oli e a ion o a ie ies o hese p i a ely made on s a e also discussed; he issue especially came in o p ominence when he ime had come o publish linguis ic ex s on he in e ne and o assemble hem in o so able and sea chable da abases. These di icul ies and he new demands a ising he eo a e he main eason o c ea ing a mode n, uni e sal compu e on ha should encompass all g aphemes necessa y o linguis ics ex s, especially hose o Li huanian linguis ics. PETRAS SKIRMANTAS. Kol nebu o Palemono: kompiu e iai, lie u iški ašmenys i š i ai | 20 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.09 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 KEYWORDS: on , special cha ac e s o linguis ics, encoding, cha ac e se , code page, encoding s anda ds, ASCII, ANSI, Unicode, accen no a ion in w i ing, phone ic ansc ip ion PETRAS SKIRMANTAS Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius [email p o ec ed]