Kalbinė įvairovė šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia ir prestižas

BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 JURGITA JAROSLAVIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as GINTARĖ JUDŽENTYTĖ-ŠINKŪNIENĖ Vilniaus uni e si e as KALBINĖ ĮVAIROVĖ ŠIUOLAIKINIAME PASAULYJE: KALBOS GALIA IR PRESTIŽAS 26-oji Jono Jablonskio kon e encija ESMINIAI ŽODŽIAI: Jonas Jablonskis, kon e encija, kalbinė į ai o ė, kalbos galia, p es ižas. 2019 m. spalio 3–4 d. Lie u ių kalbos ins i u e yko 26-oji 1 a p au inė mokslinė Jono Jablonskio kon e encija KALBINĖ ĮVAIROVĖ ŠIUOLAIKINIAME PASAULYJE: KALBOS GALIA IR PRESTIŽAS (Linguis ic Di e si y in he Mode n Wo ld: Language Powe and P es ige). Renginio o ganiza o iai Lie u ių kalbos ins i u o ( oliau – LKI) Bend inės kalbos y imų cen as i Vilniaus uni e si e o ( oliau – VU) Filologijos akul e o Taikomosios kalbo y os ins i u o Lie u ių kalbos ka ed a a p au inę akademinę bend uomenę suk ie ė disku uo i apie kalbinę į ai o ę kalbose, a mėse i kalbinėse bend uomenėse, kalbų a osenos ypa umus i no minimą, kalbos no mų kai ą, bend inės kalbos i a mių bei ki ų kalbos a mainų san ykius, Eu opos kalbų poli ikos i plana imo endencijas, kalbos galią i p es ižą, pažangių ling is inių į ankių i elek oninių paslaugų kū imą, skai meninių kalbos iš eklių naudą i ki a. Šiais klausimais daly iai iš 15 als ybių pe skai ė 45 p anešimus. P anešimų ezės pa eng os elek oniniu o ma u 2 . P anešimų pag indu Bend inės kalbos žu nale 2020 m. bus paskelb a mokslo i mokslo populia inimo publikacijų. Abi kon e encijos dienos bu o p adė os plena iniais posėdžiais. Pi majame posėdyje, ku iam ado a o d . Albina Aukso iū ė (LKI) i p o . d . I ena Sme onienė (VU), k ies inė 1 Daugiau in o macijos apie ki as Jono Jablonskio kon e encijas galima as i h p://lki.l /26-oji- a p au ine- moksline-jono-jablonskio-kon e encija/ i h in e ne o p://www.jablonskio-kon e encija. l . u.l /l /. 2 Tezes galima pa sisiųs i iš LKI in e ne o s e ainės ad esu h p://lki.l /26-oji- a p au ine-moksline-jono- jablonskio-kon e encija/. JURGITA JAROSLAVIENĖ. GINTARĖ JUDŽENTYTĖ-ŠINKŪNIENĖ. Kalbinė į ai o ė šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia i p es ižas | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.08 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 iešnia Eu opos nacionalinių kalbos ins i ucijų ede acijos (Eu opean Fede a ion o Na ional Ins i u ions o Language, EFNIL; oliau – Fede acija) icep eziden ė, Danų kalbos echnologijų komi e o pi mininkė, bu usi Danų kalbos aldybos di ek o ė d . Sabine Ki chmeie supažindino su Fede acijos eikla, apž elgė Eu opos kalbų poli ikos klausimus, poli ikos plana imo endencijas i kalbos echnologijų plė ojimo Danijoje i ki ose Eu opos šalyse būklę. 1 PAV. Iš kai ės: d . Albina Aukso iū ė (Lie u ių kalbos ins i u o di ek o ė), p o . d . I ena Sme onienė (Vilniaus uni e si e o p o eso ė), d . Sabine Ki chmeie (Eu opos nacionalinių kalbos ins i ucijų ede acijos icep eziden ė, Danų kalbos echnologijų komi e o pi mininkė, bu usi Danų kalbos aldybos di ek o ė), p o . d . Inesa Šeškauskienė (Vilniaus uni e si e o Filologijos akul e o dekanė) P elegen ės žodžiais a ian , šiuo me u Fede acija ienija 40 s a biausių kalbos o ganizacijų i ki ų nacionalinių kalbos ins i ucijų a s o ų iš į ai ių Eu opos als ybių na ių (plg. 2 pa .). Pag indiniai Fede acijos ikslai i i iamosios s i ys y a susiję su als ybinių Eu opos kalbų į ai o e, daugiakalbys e, eisiniu o icialiųjų ( als ybinių) kalbų eglamen a imu, kalbų poli ika, plana imu, bend a kalbos būkle, skai meniniais kalbos iš ekliais, kalbos echnologijomis, kalbų a ojimu žiniasklaidoje, š ie imo i ki ose s a biose JURGITA JAROSLAVIENĖ. GINTARĖ JUDŽENTYTĖ-ŠINKŪNIENĖ. Kalbinė į ai o ė šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia i p es ižas | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.08 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 iešojo gy enimo s i yse, kalbų mokymu, kalbos sklaida. Siekdama ikslų, ji ykdo į ai ius p ojek us, a lieka apklausas, kasme o ganizuoja kon e enciją i ki us ikslinius susi ikimus. 2 PAV. Eu opos nacionalinių kalbos ins i ucijų ede acijos in o macinis a i ukas Remdamasi ieno naujausių y imų ezul a ais, d . Sabine Ki chmeie nu odė, kad 21- oje Eu opos als ybėje kalbos eglamen uojamos kons i ucija, kalbos įs a ymu i (a ba) ki ais dokumen ais. Reglamen a imo ski umai p iklauso nuo is o iškai susiklosčiusių aplinkybių i adicijų, nuo bend inių kalbų susi o ma imo i ki ų ypa umų. Pa yzdžiui, Danijoje Kons i ucija p iim a 1849 m. i ėliau ik kele ą ka ų a lik a gana ne eikšmingų pakei imų. Kai šalis da bu o ienaly ė i bu o kalbama iena kalba, niekas da negal ojo apie specialių nuos a ų į aukimą į Kons i uciją dėl danų kalbos a ojimo. Kons i ucijos nuos a omis, kalbos įs a ymu i ki ais dokumen ais als ybinė (-ės) kalba (-os) eglamen uojama (-os) šiose als ybėse: Lie u oje, La ijoje, Es ijoje, Aus ijoje, Suomijoje, Slo akijoje, Slo ėnijoje. Danijoje, No egijoje, Š edijoje, Islandijoje, Vokie ijoje, Nyde landuose, Liuksembu ge, Jung inėje Ka alys ėje, G aikijoje, Po ugalijoje, Čekijoje, JURGITA JAROSLAVIENĖ. GINTARĖ JUDŽENTYTĖ-ŠINKŪNIENĖ. Kalbinė į ai o ė šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia i p es ižas | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.08 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Veng ijoje, Bulga ijoje kalba (-os) eglamen uojama (-os) a ba kons i ucija, a ba kalbos įs a ymu i (a ba) ki ais dokumen ais, o Belgijoje – kons i ucija i kalbos įs a ymu. Apie kalbos echnologijas i skai meninius kalbos iš eklius iešnia kalbėjo kaip apie p iemonę išlaiky i kalbą gy ybingą a ne ją a gai in i, sus ip in i (plg. islandų, g enlandų, samių kalbas). Ki as ga bus k ies inis p anešėjas – p o . d . F ansas Hinskensas iš Nyde landų Mee enso ins i u o i Radboudo uni e si e o – supažindino su bend inės olandų kalbos p aei imi i daba imi, a k eipė dėmesį į spa čiai besikeičiančias kalbos no mas i į ai, kaip kalba eguliuojama įs a ymais. S ečias p is a ė neseniai dideliu mas u a lik os in e ne inės apklausos ezul a us, ku ie leido į e in i bend inės olandų kalbos a ojimo pag indinėse kasdienio gy enimo s i yse padė į i a skleidė a o ojų požiū į į kalbą (ž . 3 pa .). 3 PAV. P o . d . F ansas Hinskensas (Nyde landų Mee enso ins i u as, Radboudo uni e si e as) T ečiasis k ies inis plena inio posėdžio p anešėjas p o . d . A i Pállas K is inssonas iš Islandijos s udijų Á ni Magnússono ins i u o kalbėjo apie daba inės islandų kalbos si uaciją, ap a ė kalbos poli ikos Islandijoje s a bą i isuomenės in o ma imo bū inumą bei kalbos JURGITA JAROSLAVIENĖ. GINTARĖ JUDŽENTYTĖ-ŠINKŪNIENĖ. Kalbinė į ai o ė šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia i p es ižas | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.08 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 puoselėjimo p iemonių p ieinamumą i sklaidą, pab ėžė kalbos echnologijų, skai meninių i ki ų pažangiųjų į ankių po eikį i eikšmę puoselėjan gim ąją kalbą i s ip inan kalbos p es ižą (ž . 4 pa .). 4 PAV. P o . d . A i Pállas K is inssonas (Islandijos s udijų Á ni Magnússono ins i u as) Toliau mokslinės diskusijos yko ke u iuose posėdžiuose. Pi majam posėdžiui ado a o doc. d . Gin a ė Judžen y ė-Šinkūnienė (VU). P anešimą, ski ą ka alonų kalbai i jos a mėms, skai ė p o . Pie as Umbe as Dinis iš I alijos (Pizos uni e si e as). Ka alonų kalbą p o eso ius kalbos poli ikos, ideologijos i p ak ikos kon eks e ap a ė kaip „ idu inio dydžio“ kalbą i pab ėžė kalbos s a bą au ai, pa eikė ka alonų kalbos is o ijos pa yzdžių. D . Aud ius Valo ka (VU) kėlė diskusinį klausimą apie p esk ip y izmą i moksliškumą ling is ikoje, analiza o pe ėjimą nuo g ynojo p ie aikomojo mokslo, ap a ė ekspe imen inės plė os pe spek y as. Na alia Danko a (K ebeko uni e si e as, Kanada) psicholing is ikos požiū iu nag inėjo būd a džius i jų a ija imą p ancūzų kalboje. P o . d . Ju gis Pake ys i Ignas Rudai is (VU) p is a ė o malųjį lie u ių kalbos daik a a džių linksniuočių pag indą. Jie p iminė, kad lie u ių kalbos linksniuo es pi masis ap ašė Kleinas 1653 m. Jo pa eik a klasi ikacija ėliau obulin a. P anešime p is a y as naujas bandymas o malizuo i daik a a džių linksniuočių sky imą naudojan is am ik u algo i mu. Gau i ezul a ai palygin i JURGITA JAROSLAVIENĖ. GINTARĖ JUDŽENTYTĖ-ŠINKŪNIENĖ. Kalbinė į ai o ė šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia i p es ižas | 6 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.08 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 su anks esnėmis lie u ių daik a a džių linksniuočių klasi ikacijomis. Doc. d . Danila Zuljan Kuma (F ano Ramo šo slo ėnų kalbos ins i u as, Slo ėnijos mokslo i meno akademijos Ty imų cen as) posėdį užbaigė s a s ydama, kaip a gai in i nyks ančią kalbą i kaip p i aiky i kul ū ą bei meną siekian ėl pažadin i kalbos galią. P o . d . Danguolės Mikulėnienės (LKI) ado aujamame an ajame posėdyje daugiausia bu o disku uojama kalbinio apa umo i a ian iškumo a mėse klausimais. P o . d . Dai a Aliūkai ė (VU Kauno akul e as) kalbėjo apie ie inių a ian ų gy ybingumą egionuose, p is a ė žemaičių i pie ų aukš aičių nuos a as bei jų pa adoksus. Kel as klausimas, a isada ie inių kodų gy ybingumas i pe spek y a susiję ik su palankiomis kalbinėmis nuos a omis. P anešime a gumen uo a įž alga, kad kalbinės gim inės kodo panašumas į bend inę kalbą gali lem i ie inio kodo sklaidą i gy ybingumą. Apibend inan eig a, kad ie inių a ian ų gy ybingumą egionuose gali lem i ne ik nekalbinės aplinkybės (plg. palankios nuos a os), be i pa ies a ian o kalbinės cha ak e is ikos. P o . d . Ine a Dabašinskienė (VDU) nag inėjo Visagino bend uomenės kalbinio apa umo i požiū io klausimą bei su uo susijusias ealijas. P anešime pa ody a, kas yks a kasdienėje kalbinėje p ak ikoje, p adedan e noling is iniu nacionalizmu, a k eip as dėmesys į poso ie inio pa eldo domina imą, pos mode nis inį požiū į į į ai o ę i daugiakalbys ę. Dok . Ch is a Schneide (Be no uni e si e as, Š eica ija) i p o . d . Vy au as Ka delis (VU) p is a ė kalbinio a ian iškumo žymėjimą žemėlapiuose anksčiau i daba . Posėdį užbaigė d . Nijolė Tuomienė (LKI) – ji ap a ė kalbų a ojimą pa ibio a ealuose, dėmesį a k eipė į konku encijos bei są eikos aspek us, nag inėjo na ū alaus bend a imo si uacijas yks an kalbų (kodų) kai ai, kai kalbė ojai ge ai moka i ienu me u a oja kelias kalbas, ak y iai kai aliodami jas pokalbiuose. Mokslininkės eigimu, no s ie inės lie u ių, lenkų i bal a usių kalbų a mainos i iamos jau daugiau nei šim me į, ik išsamūs pas a ųjų me ų y imai pa odė, kad d ikalbės a ne ikalbės aplinkos y imas bus sėkmingas, jeigu bus i iamos d i a isos ys a ojamos kalbos ienu me u, o ne kiek iena a ski ai, gilinan is į kiek ieną kaip į a ski ą sis emą; sudė ingoje kalbinėje aplinkoje negali bū i i iama, pa yzdžiui, ik ienos kalbos one ika a ba leksika. T ečiajam posėdžiui ado a o d . La isa Ta anenko (Nacionalinio Uk ainos echnikos uni e si e o Igo io Siko skio Kije o poli echnikos ins i u as). Šis posėdis p adė as d . Pijaus Kaspa aičio i d . Ma ga i os Beniušės (VU) p anešimu apie lie u iško balso s a is inę pa ame inę sin ezę: p is a y as pi mą ka ą lie u iško balso sin ezei p i aiky as s a is inis pa ame inis me odas, ku iam naudojami neu oniniai inklai, ealizuo i p og amų pake e JURGITA JAROSLAVIENĖ. GINTARĖ JUDŽENTYTĖ-ŠINKŪNIENĖ. Kalbinė į ai o ė šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia i p es ižas | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.08 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Me lin, aip pa suda y a speciali lie u ių kalbai p i aiky a ling is inių požymių aibė bei požymių g upa imo aisyklės. Į e in a, kad s a is iniu pa ame iniu būdu sin ezuo o balso sup an amumas i p iim inumas ge okai lenkia iki šiol ge iausiu laiky ą sin eza o ių, eikian į iene ų pa inkimo me odu. Be o, sin ezuo o balso p iim inumas a imas na ū alaus balso į ašams. Toliau L. Ta anenko p is a ė smulkiosios anglų kalbos au osakos ipinių onokoncep ų ap ašą. Zinaida Pakholok (A i asis a p au inis žmogaus aidos uni e si e as, Lucko žmogaus aidos ins i u as) analiza o pasika ojimo kalbiniame disku se ka ego iją. Ke i ąjį posėdį, ku iam ado a o dok . Agnė Aleksai ė (LKI), p adėjo San a Jē ānė (La ijos uni e si e o La ių kalbos ins i u as). Ji kalbėjo apie žodynines apib ėž is, išski dama eo ines i p ak ines p oblemas. Doc. d . Yuliya Vyshenskaya iš Rusijos (He zeno als ybinis uni e si e as) analiza o speci inius kalbinius i nekalbinius aspek us, u inčius į akos s iliaus gene a imo p ocesui. Posėdį užbaigė d . Anželika Sme onienė (LKI): mokslininkė kalbėjo apie sla izmų i hib idų į ai o ę Mo iejaus Valančiaus Pa a lėse žemaičių. Pi mosios kon e encijos dienos aka ą p anešėjai daly a o eksku sijoje po LKI in e ak y ųjį kalbos muziejų Li uanis ikos židinys, ku iame eksponuojama daugybė unikalių kalbos žaislų, knygų i kalbininkų daik ų, kalbai s a bių dokumen ų. An ąją kon e encijos dieną plena iniam posėdžiui ado a o d . Ju gi a Ja osla ienė (LKI). Pi miausia kalbėjo ga bi k ies inė iešnia p o . d . Bi u ė Klaas-Lang iš Es ijos (Ta u uni e si e as) (ž . 5 pa .). Ji p is a ė es ų kalbos poli ikos i a umo klausimus aukš ojo mokslo s i yje. Vyko diskusija apie pozi y iąją disk iminaciją, požiū io į kalbą ugdymą i asmeninę a sakomybę kalbė i sa o gim ąja kalba. Pasidžiaug a als ybės pa ama siekian už ik in i es ų kalbos a umą isose gy enimo s i yse, įskai an aukš ąjį mokslą i mokslinius y imus. JURGITA JAROSLAVIENĖ. GINTARĖ JUDŽENTYTĖ-ŠINKŪNIENĖ. Kalbinė į ai o ė šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia i p es ižas | 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.08 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 5 PAV. P o . d . Bi u ė Klaas-Lang (Ta u uni e si e as) i d . Albina Aukso iū ė (Lie u ių kalbos ins i u as) Da iena k ies inė plena inė p anešėja – d . (HP) Ri a Miliūnai ė (LKI) p is a ė lie u ių bend inės kalbos padė į Eu opos bend inių kalbų dinamikos kon eks e pos anda izacijos laiko a piu (ž . 6 pa .). 6 PAV. D . (HP) Ri a Miliūnai ė (Lie u ių kalbos ins i u as) JURGITA JAROSLAVIENĖ. GINTARĖ JUDŽENTYTĖ-ŠINKŪNIENĖ. Kalbinė į ai o ė šiuolaikiniame pasaulyje: kalbos galia i p es ižas | 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.08 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Remdamasi s a biausiais bend inę kalbą apibūdinančiais požymiais, okiais kaip bend umas isai isuomenei, no mų homogeniškumas, s abili kodi ikacija i p es ižas, mokslininkė pa eikė eo inių įž algų, ku ios leis ų bend inei lie u ių kalbai p i aiky i ienokį a ki okį jos dinamikos – des anda izacijos, demo izacijos, es anda izacijos – modelį. Ak ualizuo a a pinės a mainos a p egiolek ų i bend inės kalbos – subs anda o – są oka, ku i gali padė i paaiškin i šiuolaikinės bend inės lie u ių kalbos a osenos pokyčius. Plena inis posėdis baig as p o . d . I enos Sme onienės (VU) p anešimu: p o eso ė analiza o, ką eiškia lie u iui koncep as kalba, kalbėjo apie kalbą kaip au ybės pag indą i kul ū os dalį, pab ėžė, kad pe kalbą galima pe duo i pap očius, nea siž elgian į asmens gy enamąją ie ą (ž . 7 pa .). P anešime išski i isi pag indiniai są okos kalba koncep ai. 7 PAV. P o . d . I ena Sme onienė (Vilniaus uni e si e as) Toliau mokslinės diskusijos yko a ski uose posėdžiuose. D . Elenos Riekhakaynen (Sank Pe e bu go als ybinis uni e si e as) ado aujamame penk ajame posėdyje nemažai p anešimų bu o ski a ekspe imen inei one ikai. D . Alla Kaly a (Nacionalinio Uk ainos echnikos uni e si e o Igo io Siko skio Kije o poli echnikos ins i u as) p is a ė me odą, ski ą kalbos emocinei i p agma inei analizei, o ki as iš Uk ainos a ykęs p anešėjas – d . Mykolas Ku senko (Telekomunikacijų i in o macinių echnologijų ka inis ins i u as) analiza o one inių p iemonių aidmenį nus a an nuoši dumą angliškuose užuojau os pasakymuose. Odon ologė Vic o ia A jomenko iš Rygos („Den alA “) i d . Sol eiga Čei ane (Rygos S adinio uni e si e as) kalbėjo apie akus inių pa ame ų paieškas, padėsiančias į e in i