Bendrinė lietuvių kalba Europos kalbų postandartizacijos kontekste

BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 RITA MILIŪNAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as BENDRINĖ LIETUVIŲ KALBA EUROPOS KALBŲ POSTANDARTIZACIJOS KONTEKSTE Man ka ais sako, kodėl aš aip aiškiai i aisyklingai kalbu ne da be, a negaliu pap as ai. Jau nelabai galiu, be gal ai i nė a labai blogai. Radijo i ele izijos žu nalis ė Ais ė Plaipai ė 1 ESMINIAI ŽODŽIAI: bend inė kalba, s anda izacija, pos anda izacija, des anda izacija, demo izacija, socioling is ika, kalbos ideologijos. ANOTACIJA S aipsnyje nag inėjama bend inės lie u ių kalbos padė is Eu opos kalbų pos anda izacijos laiko a piu. Remian is s a biausiais bend inę kalbą apibūdinančiais požymiais, suda ančiais s anda iškumo pa adigmą (bend umas isai isuomenei, no mų homogeniškumas, s abili kodi ikacija i p es ižas isuomenėje), pa eikiama eo inių įž algų, ku ios leis ų bend inei lie u ių kalbai p i aiky i ienokį a ki okį Eu opos bend inėms kalboms būdingą dinamikos (des anda izacijos, demo izacijos a k .) modelį. Ak ualizuojama a pinės a mainos a p egiolek ų i bend inės kalbos – subs anda o – są oka, ku i gali padė i paaiškin i šiuolaikinės bend inės lie u ių kalbos dinamiką – a osenos i kalbinių nuos a ų pokyčius. ĮVADAS Pe ilgą, iš isus šim mečius ukusį Eu opos bend inių kalbų kū imosi – s anda izacijos 2 – laiką susiklos ė su okimas, kad iešiesiems als ybės aldymo, š ie imo, kul ū os, isuomenės in o ma imo i ki iems bend iesiems eikalams inkamiausia kalbos 1 Pla esnis šios kalbinės nuos a os kon eks as (Laimius S ažinskas, Ais ė Plaipai ė: „Radijas – mano pi moji meilė, o ele izija – is da iššūkis“. Sa ai ė, 2019 07 25, n . 30, p. 30–31): – Esa e pelniusi „Kalbos g ynuolio“ apdo anojimą, apusi ge iausia adijo žu nalis e. Į sėkmę edusių dalykų išmoko e jau di bdama a įgijo e aikys ėje? – Kalban apie kalbą, iena mano bobu ė bu o labai p iekabi i mane is nuo mažumės aisyda o, jei, pa yzdžiui, ne aisyklingai suki čiuoda au žodį „Raseiniai“ a „Kėdainiai“. Ji di bo biblio ekoje, pa i daug skai ė, labai anks i i mane išmokė skai y i i duoda o pas abų dėl kalbos. Man lie u ių kalba bu o įdomi mokykloje i s udijuojan žu nalis iką uni e si e e. Da bo p ak ika išla ino a į i su o ma o daba inį kalbėjimą. 2 Dėl e mino s anda izacija ž . Miliūnai ė (2017: 1–33). RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 a maina y a bend inė, pap as ai sąmoningai daugiau a mažiau eguliuojama, . y. suno min ą pa idalą u in i, kalba. Teigiama, kad Eu opos kul ū a y a bend inių kalbų kul ū a (Vogl 2012: 12). Bend inės ka bos dažniausiai o ma osi i bu o s ip iai palaikomos pi miausia ašy iniu pa idalu – knygose i ėliau medijose, odėl pa adoksalu, kad šiandien medijos siejamos su didėjančiu a osenos a ian iškumu i bend inių kalbų des anda izacija (plg. Geeae s 2001: 281–291; Coupland, K is iansen 2011: 12–14; And ou sopoulos 2014: 3–48; Ne inskai ė 2019: 83–100). Pas ebimai kin a, į ai uoja i iešoji saky inė bei ašy inė lie u ių kalbos a osena – nuo žiniasklaidos iki socialinių medijų. Tie pokyčiai odo is didėjan į ealiųjų no mų a o ūkį nuo bend inės kalbos no mų kodi ikacijos i kelia klausimą: a bend inė lie u ių kalba pe eina į naują aidos a psnį, a jos ie ą iešumoje p adeda užim i kokia ki a a maina? Panašius klausimus da anksčiau nei Lie u oje, XX a. pabaigoje, ėmė kel i į ai ių Eu opos šalių mokslininkai, i ian ys bend inių kalbų aidą i jų są eiką su konk ečioje kalbinėje bend uomenėje i isame pasaulyje yks ančiais pokyčiais. Poli iniai, socialiniai i ekonominiai eiksniai – globalizacija, demok a izacija i in e ne izacija, aip pa į ai ių k ypčių mig acija da o pas ebimą į aką Eu opos kalboms i jų bend inėms a mainoms, odėl im a nuogąs au i dėl pa ojaus šių a mainų no miškumui bei ienaly iškumui (ž . Ghyselen i k . 2016: 75–76). Ieškan Eu opos bend inių kalbų aidos panašumų i ski umų, dažnai minimas a ejis, ypač būdingas i alų kalbai: ku iasi naũjos bend inės a mainos, a imesnės šnekamajai kalbai negu adicinė bend inės kalbos a maina (Be u o 2017: 31–60; Ce u i i k . 2017: 3–28). Pagal šias op imis ines p ognozes ieną s anda ą iesiog keičia ki as, yks a adinamoji es anda izacija, aigi bend inės ka bos nenyks a, ik kin a jų pa idalas. Teigiama, kad bend inė kalba keičiama okiais kalbos ( a ojimo) s anda ais, ku ių įsigalėjimas labiau p iklauso jau ne nuo aldžios i eli o pasi inkimų, o nuo neo icialių socialinių g upių nuomonių i sp endimų (plg. Coupland, K is iansen 2011: 27–28). Pesimis inės p ognozės skelbia, kad šių dienų isuomenėse bend inės ka bos apsk i ai nebe u i a ei ies. Jas, pasak okiečių sociologo Ul icho Becko, y a apėmusi zombizacija: kaip i ki i mode nybės koncep ai (socialinė klasė, san uoka, eligija), aip i bend inė kalba, y a pasida ę panašūs į zombius i , no s jau y a mi ę, da s uk ū uoja isuomenės mąs ymą i eiksmus (plačiau ž . Deume 2010: 258–260). RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 S aipsnio ikslas – iš yškin i esmines Eu opos bend inių kalbų pokyčių k yp is i palygin i, kaip šie p ocesai yks a Lie u oje, kiek jie a i inka bend uosius Eu opos bend inių kalbų dinamikos modelius. Keliami užda iniai: 1) apž elg i Eu opos bend inių kalbų pokyčių p iežas is i požymius pos anda izacijos laiko a piu; 2) ap a i Eu opos bend inių kalbų dinamikos modelius; 3) apibūdin i s a biausius bend inės lie u ių kalbos pokyčių požymius; 4) apib ėž i eo ines galimybes p i aiky i Eu opos bend inių kalbų dinamikos modelius bend inei lie u ių kalbai. Taikomi y imo me odai – anali inis, ap ašomasis i lyginamasis. 1. EUROPOS BENDRINIŲ KALBŲ STANDARTIŠKUMO PARADIGMA POSTANDARTIZACIJOS LAIKOTARPIU Kalbõs, kaip socialinio eiškinio, pokyčiai glaudžiai susiję su uo, kas yks a ą kalbą a ojančioje isuomenėje. Empi iniai y imai gali pa ody i, kokia y a a osena, kokia kalba būdinga į ai ių socialinių sluoksnių, ski ingose ie ose gy enan iems žmonėms, kokios y a jų kalbinės nuos a os. Dinamikos modeliai paaiškina, kokie p ocesai i kaip yks a. Visa ai ska ina ieško i pokyčių p iežasčių i p ognozuo i olesnes aidos k yp is. Ten, ku s ip i kalbos poli ikos linija, – ka u p i eikus ko eguo i šios poli ikos s a egiją. 1.1. Eu opos kalbų pokyčiai i jų p iežas ys Bend inių kalbų susi o ma imą i iškilimą ypač lemia socialinės, ekonominės, kul ū inės, o dažnai i poli inės aplinkybės. Todėl, kalban apie kalbų pokyčius, s a bus pla esnis is o inis i socialinis kon eks as. Eu opos bend inių kalbų aida, is o iškai ž elgian , bu o daugiausia susijusi su nacionalinio išsi ada imo judėjimais i als ybių kū imusi, ik ski ingose šalyse ji nebu o nei apa i, nei isiškai sinch oniška i p iklausė nuo galių san ykių a p ski ingų šalių, o šalių iduje – a p socialinių klasių. Tačiau pa s aidos modelis bu o panašus: Eu opos bend inės kalbos kū ėsi i plė ojosi daugmaž pagal ge ai žinomą Eina o Haugeno bend inių kalbų s anda izacijos modelį (Haugen 1966: 933). Ma an bend inių kalbų aidos į ai o ę, šis modelis ėliau bu o ne ka ą obulinamas i ne p ipažin a, kad s anda izacijos p ocesas gali ka o is cikliškai (Deume , Vandenbussche 2003: 10). Kalban apie bend inių kalbų s anda izaciją, pažymimos d i šio p oceso pusės. Viena, bend inės kalbõs iškilimas (iškėlimas) iki nacionalinio s anda o eiškia, kad ki os ã mainos įgauna žemesnį s a usą i menkesnį p es ižą. An a, bend inės a mainõs a si adimas na ū aliai RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 g indžiamas ekonominėmis, socialinėmis, poli inėmis, geog a inėmis i is o inėmis aplinkybėmis i y a susijęs su okiais socialiniais po eikiais kaip als ybės aldymo cen aliza imas (ž . He nández-Campoy, Villena-Ponsoda 2009: 181–204). Laiko a ž ilgiu ski iamos anks y ojo laiko a pio (nuo XV–XVI iki XIX a. susikū usios i a p au inio bend a imo kalbomis apusios anglų, p ancūzų, okiečių, ispanų i k . bend inės kalbos), idu inio laiko a pio (nuo XVIII–XIX a. pab. iki XX a. p . susikū usios lie u ių, la ių, čekų, k oa ų, bal a usių, es ų i k . bend inės kalbos) i ėly ojo laiko a pio (XX a. id. – pab. susikū usios molda ų, makedonų, samių bend inės kalbos) (plačiau ž . Vogl 2012: 22–26; Miliūnai ė 2018: 184–186 i en nu ody ą li e a ū ą). Bend inė lie u ių kalba, kaip ma y i, p iklauso idu iniam o ma imosi laiko a piui; jos no mos bu o kodi ikuo os Jono Jablonskio ik pačioje XX a. p adžioje. XX a. idu yje daugelyje Eu opos šalių bend inės kalbos jau bu o įsi i inusios, išpli usios isuomenėje i pa eikusios a mes: ienu a mės ėmė nyk i, ki u dėl socialinių i ekonominių p iežasčių (mig acijos į s ambesnius cen us) ans o ma osi į s ambesnius da inius – egiolek us. Bend inė lie u ių kalba uo me u, užuo pasiekusi b andą, u ėjo a laiky i usi ikaciją, o jos no mos pe 50 so ie inės okupacijos me ų negalėjo plė o is na ū aliai 3 . Į XXI amžių Eu opos bend inės kalbos a ėjo, būdamos ne ienodo s anda izacijos lygio: ienos jau įsi i inusios išsila inusiame isuomenės sluoksnyje, ki os da palygin i jaunos, odėl pap as ai labiau eguliuojamos als ybės lygmeniu.Tuo me u p asidėjo bend inių kalbų pokyčiai, ku iuos galima p iski i naujam – pos anda izacijos laiko a piui. Jis iš esmės su ampa su ėly osios a ba, lenkų sociologo Zygmun o Baumano e minu, akiosios mode nybės laiko a piu, ku io ašis – globali šiuolaikinė isuomenė, gy enan i aukš ą lygį pasiekusios globaliosios ekonomikos i in o macinės e oliucijos sąlygomis. S a bios šio laiko a pio ypa ybės – senųjų au o i e ų nu ainika imas i naujųjų į akda ių iškilimas. Jų galia pap as ai y a ne asmenybės b anda i min ies jėga, idėjų gene a imas, o labiau gebėjimas manipuliuo i iešąja nuomone. Taip pa šiam laiko a piui būdingas agmen iškumas, isa ko ibų nykimas; ypač ak ualu ampa indi ido po eikiai, žmogaus eisės. No mos, pagal ku ias žmonės e ina ienas ki o elgesį, da osi ne okios g iež os, o jų nea i inkan is elgesys eisinamas išo iniais eiksniais bei š elninančiomis aplinkybėmis; da daugiau – žmonės 3 Beje, kalban apie s anda izaciją Lie u oje, eikia pab ėž i, kad lie u ių bend inės kalbos no mų aidai i apsk i ai lie u ių kalbos unkciona imui – panašiai kaip i a imiausiai pagal kilmę la ių kalbai – is o iškai daug į akos u ėjo i ebe u i nelygia e čiai kalbų kon ak ai. Todėl čia ne isada inka au oma iškai pe kel i užsienio y ėjų na ū aliai gy uojančioms kalboms su o muluo as socioling is ikos aksiomas (dėl o ž . Coupland, K is iansen 2011: 17). RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 nebė a ibojami iš anks o suku ų aisyklių, jie lais i apsib ėž i sa o aisykles i no mas pagal aplinkybes (plg. Odendaal 2013: 183–187). Socioling is ų da buose (ž . Coupland, K is iansen 2011: 27) kons a uojama, kad ėly osios mode nybės laiko a piu, isuomenei indi idualizuojan is, socialinės jėgos, ku ios apib ėžda o, kas y a kalbos s anda as, isiškai pasikei ė. Iš aldančiosios klasės, poli ikos, mokslo i eligijos eikėjų – au o i e ų – šios galios pe eina indi idams. Demok a izacija naikina i šūnių galią i ska ina eikš is socialines jėgas „iš apačios“, odėl į iešumą iškyla „apačių“ kalba. P adedama abejo i bend inių kalbų, ku ių p igim is y a ideologinė (a liepian i ekonominio, socialinio i poli inio kalbinės bend uomenės eli o iešpa a imą), s a bumu: mode nioje demok a inėje isuomenėje, suda y oje iš ski ingų kalbinių bend uomenių, nebė a ie os uni ikuo ai ( ienaly ei) bend inei kalbai, ji nebė a siekiamybė (Coupland, K is iansen 2011: 27–33; Odendaal 2013: 186). Ki a e us, no s globalizacija ni eliuoja au as, jų kul ū as i kalbas, be ka u sukelia i p iešingus p ocesus, ska inančius kalbų į ai o ę i indi idualumo, kalbinės (kaip i apsk i ai kul ū inės) apa ybės išlaikymą. In e ne izacija keičia įp as as kalbų unkciona imo e pes, ans o muoja kalbas i ku ia naujus jų pa idalus. Beñd a isoms Eu opos kalboms ai, kad yškiai keičiasi a mių padė is: ienu jos nyks a a ne baigia nyk i, ki u pe auga į egiolek us. Senasis s anda as aip pa keičiasi, adicinės Eu opos bend inės kalbos ne enka s abilumo – iek o mos, iek unkcijų, iek kalbinių nuos a ų lygmeniu. Visa ši kalbinė į ai o ė kelia sumaiš į mokyklose, mokan kalbų (Odendaal 2013: 187). Tačiau esama i ski umų, ku ie daug p iklauso nuo is o inio kon eks o. Pa yzdžiui, Islandijoje, P ancūzijoje i Danijoje bend inės kalbos ideologija y a s ip i, odėl pokyčiai yks a ne šios ideologijos silpimo linkme, o bend inės kalbos a osenos (didėjančio a ian iškumo) lygmeniu (plg. Ghyselen i k . 2016: 78). Pažymė ina, kad Ry ų Eu opos šalių bend ines kalbas pos anda izacijos p ocesai pasiekė kiek ėluodami i yks a ne okiu dideliu mas u. To p iežas is – ilgą laiką bu usi šių šalių poli inė p iklausomybė, ku i bu o užgniaužusi demok a izacijos aidą (ž . K is iansen 2016: 94). 1.2. Bend inių kalbų dinamikos y imo aspek ai Vyks an minė iems yškiems Eu opos kalbų pokyčiams, nenuos abu, kad Eu opos kalbų y ėjai ypač pas a ąjį dešim me į odo didelį susidomėjimą bend inių kalbų aida i jų san ykio su nebend inėmis a mainomis kai a, eo iniu i empi iniu lygmeniu i ia šių a mainų RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 6 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 kon e genciją (plg. okiečių – Aue , Spieke mann 2011; nyde landų – G ondelae s, Van Hou 2011; i alų – Be u o 2017; no egų – Sandøy 2011; suomių – Nuolijä i, Vaa o aa a 2011 i k .). Kokie galė ų bū i bend i šių pokyčių a skai os aškai i ma a imo k i e ijai? Pi miausia s a bu nepami š i, kad, nepaisan kalbų pokyčius lemiančių eiksnių panašumo, kalbinės bend uomenės gali adikaliai ski is sa o socialinių klasių, ly ies, bend uomenės yšių, no mų, p es ižo samp a omis bei unkcijomis, odėl kiek ienas konk ečios kalbos aidos laiko a pis i kiek iena kalbinė bend uomenė u i bū i i iama į ai a siž elgian (plg. Be gs 2012: 96; Smakman, Ba asa 2016: 24–25). Bend inių kalbų y imuose dažniausiai iš yškinami penki aspek ai (plg. Smakman, Ba asa 2016: 23; Miliūnai ė 2018: 45–70): ▪ is o inis požiū is ( o ma imasis i aida), ▪ geog a inis požiū is (san ykis su ki omis os pačiõs kalbos a mainomis), ▪ s uk ū inis požiū is (no mos, a ian ai), ▪ no minamasis požiū is (bend inės a mainos kodi ikacijos laipsnis), ▪ socioling is inis požiū is (kalbos ideologijos, isuomenės nuos a os, s a usas, p es ižas). Pagal šiuos aspek us ge iausiai galima ap ašy i įsi i inusias ienakalbių poli iškai i kalbiškai s abilių isuomenių bend ines kalbas kaip na ū alų a mių ęs inumą (Smakman, Ba asa 2016: 23). Šiuolaikinėse daugiakalbėse isuomenėse socioling is ai g įž a p ie bend inės kalbos samp a os, jos apib ėžimo k i e ijų i eigia, kad Eina o Haugeno apibūdin ų s anda izacijos e apų, no in ap ašy i daba inę bend inių kalbų dinamiką, nebepakanka: pos anda izacijos laiko a piui būdingi eiškiniai išeina už Haugeno modelio ibų (Coupland, K is iansen 2011: 11). Aiškinan is Eu opos bend inių kalbų pos anda izacijos laiko a pio pokyčių mas ą, aip pa keliami klausimai, a bend inės ka bos ( iek ašy inės, iek saky inės o mos), ypač didžiuosiuose mies uose, p a anda sa o pozicijas, užleisdamos ie ą nebend inėms, bu usioms žemesnio s a uso, nep es ižinėms a mainoms; a ideologinės sis emos, ku ios palaikė bend inės kalbos i ki ų a mainų san ykius, p a anda sa o galią, a y a ik pe s uk ū uojamos. S uk ū iniai bei socioling is iniai a ian iškumo y imai emiasi kiekybine eks ynų duomenų analize, aigi gali ody i konk ečius pokyčius. Tačiau ka u p ipažįs ama, kad kalbė i apie kalbinių nuos a ų pokyčius (pa yzdžiui, nus a y i, a žmonės ik ai seniau kalbėjo RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 no miškiau a ba kad p aei yje bend inę a mainą e ino ki aip) y a ku kas kebliau (Ghyselen i k . 2016: 85). 1.3. Bend inių kalbų s anda iškumo pa adigma Eu opos bend inių kalbų dinamikos modelis, kiek galima įž elg i gausiuose šios ema ikos da buose, dažniausiai ku iamas a sispi ian nuo esminės bend inės kalbos ypa ybės – s anda iškumo. T adiciškai ski iami ys a ba ke u i s anda iškumo požymiai (plg. Aue , Spieke mann 2011: 164; G ondelae s i k . 2016: 119): 1) bend umas isai e i o ijai, ku ioje gy uoja nebend inės a mainos ( a mės), 2) p es ižas ( a ojimas o icialiose iešosiose si uacijose, š ie imo sis emoje), 3) aiškos p iemonių homogeniškumas, 4) kodi ikacija. Išnag inėjus i apibend inus į ai iuose šal iniuose ap ašomus s anda iškumo požymius, Eu opos bend inių kalbų dinamikai i i galima pasiūly i s anda iškumo pa adigmą i y imų klausimus (ž . 1 len elę). 1 LENTELĖ. S anda iškumo pa adigma i i ini klausimai S anda iškumo pa adigma Klausimai 1. Bend inės kalbos san ykis su ki omis a mainomis Kaip kin a bend inės kalbos san ykis su ki omis nacionalinės kalbos a mainomis? 2. Va ian iškumas Didėja a mažėja iešosios a osenos (ypač žiniasklaidos) a ian iškumas? 3. Kodi ikacijos s a egija Kaip keičiasi bend inės kalbos no mų kodi ikacijos pobūdis? 4. Kalbos ideologijos Kaip kin a bend inės kalbos ideologija i šios a mainos p es ižas isuomenėje? Pa eik oji s anda iškumo pa adigma gali bū i bend inės kalbos dinamikos a skai os aškas, kai, iman Haugeno s anda izacijos modelį, bend inė kalba y a pasiekusi aukščiausią aidos bū į a ba y a ne oli jo. Šios pa adigmos dėmenys a pusa yje labai susiję, i jų są eika kelia bend esnį klausimą: koks y a a osenos pokyčių i kalbos ideologijų pokyčių san ykis? Toliau isi minė i dėmenys glaus ai ap a iami a ski ai. RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 1.3.1. Bend inės kalbos san ykis su ki omis a mainomis. Bend inės kalbõs, ypač jos saky inės o mos, s anda iškumas pasida o maksimalus, jeigu bend inė kalba padengia isą kalbos a ealą, . y. a miakalbiai p ipažįs a bend inę kalbą kaip o icialaus iešo kalbėjimo a mainą, no s gali bū i ne isai kompe en ingi pa ys ją a o i (Aue , Spieke mann 2011: 164). P asidėjus pokyčiams (des anda izacijai), kai ku ie egionai gali susiku i naują s anda ą a ba lik i be jokio, jeigu dėl kokių no s p iežasčių a si aukia nuo unkcionuojančios bend inės a mainos. Kalban apie kalbų s a i ikaciją, . y. jų susiskaidymą į a mainas, i ski ingų a mainų san ykius, ka ais a ojamas subs anda o e minas. Tai menkiau už s anda ą (bend inę kalbą) e inama a maina, ku ios ypa ybes kalbinė bend uomenė laiko žemesnėmis už as, ku ios p iski iamos p es ižinei a mainai pagal is a ija imo ma menis: dia opiją ( . y. geog a inį a ija imą – dialek us), dias a iją (socialinį a ija imą – sociolek us) i dia aziją ( a ija imą pagal komunikacinę si uaciją – unkciolek us) (plg. Be u o 2017: 32 – pe im a iš E. Cose iu; Ka delis 2016: 7). Vokiečių socioling is ikoje subs anda u dažnai adinama saky inė a maina, a ima s anda o poliui, kiek pa eik a egioninių a ian ų, be daugelis jos ypa ybių nė a nei egioniniai a ian ai, nei bend inės kalbos eiškiniai (ž . S oeckle, S ens up 2011: 87). Ku ian bend inių kalbų dinamikos modelius, subs anda o są oka leidžia apibend in ai į a dy i į ai ias nebend ines a mainas, ypač as, ku ios klos osi kaip bend inės kalbos i a mių ( egioninių a ian ų) a psluoksnis. Ka ais panašiai apibūdinama a maina adinama bend ąja kalba, pab ėžian , kad ši a maina ski a a p egioninei i i š egioninei komunikacijai, be ne u i o icialaus s a uso i aisyklingumo–ne aisyklingumo ma mens (plg. Ba sch 1985: 41). A Lie u oje bū ų galima kalbė i apie susi o ma usį subs anda ą? G eičiausiai aip. Lie u oje XXI a. a mių i bend inės kalbos sandū oje kin a ne ik pačios a mės, – dėl socialinių i ekonominių p iežasčių, kaip minė a, o muojasi egiolek ai. Teo iškai bū ų galima da y i p ielaidą, kad oje sandū oje, bend inei kalbai plin an pe š ie imo sis emą i žiniasklaidą, jau susikū ė naujas a psluoksnis – lie u ių kalbos subs anda as, a ba bend oji lie u ių kalba. Koks jos san ykis su bend ine kalba? Šiandien galima saky i, kad ašy inė bend inė lie u ių kalba unkcionuoja en, ku ji ku iama i a koma ( edaguojama) specialiai pasi engusių žmonių. Jeigu iešai skelbiamas ne edaguo as lais ojo s iliaus eks as (žiniasklaidoje, socialiniuose inkluose i pan.), nemaža ikimybė, kad ai y a subs anda as RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 (plačiau apie ai ž . 2.2 sky ių). Saky inės bend inės kalbos unkciona imo ibos da siau esnės 4 , nes specialiai išmokusių bend inės a ies kalbė ojų, ypač iš ų, ku ie gy ena a minėje aplinkoje (a iš jos kilę), dėl bend inės lie u ių kalbos jaunumo da nė a (o i negali bū i) daug. 1.3.2. Va ian iškumas. Vienas iš s a biausių s anda iškumo p incipų y a mažin i idinį bend inės kalbos ( . y. jos aiškos p iemonių) a ian iškumą, nus a y i kuo mažiau a ian iškas bend inės kalbos no mas, a me an į ai iems kalbos lygmenims p iklausančius duble us. Dažnai sakoma, kad s anda iškumo siekiamybė – homogeniškos no mos (Aue , Spieke mann 2011: 164), no s lie u ių kalbos a eju ai nė a isai iesa (plačiau ž . 1.3.3 sky ių). Visuomenėje yks an ys pokyčiai kalbos a mainas da o a i as, jose kalbos eiškiniai mig uoja, i iešosios kalbos ezul a as jau ne isada gali bū i apib ėžiamas kaip ienõs ku ios no s a mainõs ealizacija a konk e aus unkcinio s iliaus ap aiška. Ti ian a osenos duomenis nus a oma, a ose si uacijose, ku ioms pap as ai būdingos bend inės kalbos no mos, nedidėja aiškos p iemonių he e ogeniškumas (Ghyselen i k . 2016: 83). Žymė ieji žemesnės a mainos eiškiniai neu alioje iešojoje kalboje p a anda žymė umą, i a ian iškumas ampa akios apa ybės kū imo p iemone. Tokiomis aplinkybėmis bend inės lie u ių kalbos no mos aip pa da osi nes abilios, jų a ian iškumas didėja, i ai y a ealiosios a osenos (iš esmės galima saky i – subs anda o) spaudimo, o kai kada i kodi ikacijos s a egijos pada inys. 1.3.3. Kodi ikacija. Kodi ikacija y a būdas aš u į eisin i bend inės kalbos no mas. Ją kai ku iose šalyse a lieka specialios ins i ucijos a agen ū os, o kodi ikuo os no mos iksuojamos žodynuose, g ama ikose, kalbos pa a imų ado uose. S anda iškumą apibūdina bend inės a mainos kū imosi p adžioje augan i, o ėliau s abili kodi ikacija. Kalbai kin an , ji gali bū i pe žiū ima; jos s a egija p iklauso nuo konk ečios šalies kalbos poli ikos. Pos anda izacijos laiko a piu pas ebima, kad apsk i ai bend inės kalbos no ma ampa daugiacen ė, . y. nyks a ienas kalbos no mas dik uojan is cen as (Coupland, K is iansen 2011: 30; Ammon 2015: 53). 4 Pa yzdžiui, nebū ų galima eig i, kad, a kim, Lie u os Respublikos Seimo posėdžių saky inė kalba y a isiškai bend inė. RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 16 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 s anda izacijai – siekiama ne a mes i ne inkamas aiškos p iemones i a ibo i socialines g upes, o išplės i kalbos eiškinių p iim inumo ibas. Res anda izacijos a eju kalbos no mos ne nuleidžiamos „iš i šaus“, o g indžiamos ealiosios a osenos bei kalbos a o ojų kalbinės elgsenos y imu. Taigi es anda izacija adinama s anda o sudemok a inimu i dažniausiai y a a sakas į socialinę p oblemą a ba į pokyčius, ku iuos pa i ia speci inės socialinės g upės. Res anda izacija, kaip bend inės kalbos dinamikos modelio ap aiška, ne u i ienodos samp a os. Ka ais ja adinama a pinė, pe einamoji būsena nuo ieno bend inės kalbos aidos e apo p ie ki o, . y. laikinas a ija imas, į bend inės kalbos a oseną sk e bian is a ian ams „iš apačios“ (Aue , Spieke mann 2011: 165). Kaip minė a, es anda izacijos e miną plačiai a oja i alai p ocesui, yks ančiam nuo XX a. 9-o dešim mečio, pa adin i: adicinei bend inei kalbai są eikaujan su šnekamosios, lais osios i egioninės kalbos a mainomis, bu usios subs anda o ypa ybės abso buojamos bend inės kalbos a ojimo s i yse, o iso o ezul a as – naujas s anda as, . y. naujoji i alų bend inė kalba, ku i egzis uoja lygiag ečiai su adicine bend ine a maina (Ce u i i k . 2017: 3–28). Ki aip a ian , kalbos o mos i s uk ū os, ku ios jau egzis uoja i alų kalbos subs anda e, aip pa dėl anglų kalbos a si adusios ino acijos p a anda sa o žymė umą kaip žemõsios, šnekamosios a mainõs elemen ai i pe eina į išsila inusių žmonių a oseną i ašy inę kalbą, iš dalies į žiniasklaidą (Be u o 2017: 31). Ka ais es anda izacija adinamas kalbos plana imo ( . y. ne s ichiškos aidos, o sąmoningo kalbos egulia imo) e apas, kai ku iama nauja bend inės kalbos a maina, u in i ans o muo i isuomenės po eikių nebea i inkančią adicinę bend inę kalbą i sąmoningomis pas angomis pakeis i kalbos o mas, unkcijas bei kalbinę elgseną (plg. Odendaal 2013: 183–203). 2.2. Des anda izacija → subs anda izacija S anda izacija eiškia ski ingų kalbos a mainų a sisky imą, a si ibojimą, ienos iš jų iškėlimą, o des anda izacija – ų a mainų sua ėjimą, jų s a uso susilyginimą. Demok a ėjimas a e ia kelią į iešumą g e a bend inės kalbos a ei i i ki oms kalbos a mainoms, in e ne izacija suku ia į ankius i p ieigas isiems no in iems iešai eikš i nuomonę. Des anda izacija eiškia, kad iki ol įsi i inusi bend inė kalba s uk ū iškai išsiskaido i p a anda o icialųjį, a i ąjį p es ižą – silps a jos ideologija (Aue , Spieke mann 2011: 162–164). Viešoji a osena RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 17 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 ampa is a ian iškesnė, anksčiau bu usios neno minės o mos (pa yzdžiui, a ojamos da bininkų klasės) y a paaukš inamos iki al e na y ių no minių o mų. Nelikus ienos idealizuo os kalbos a mainos, į ku ią o ien uo ųsi isa isuomenė, kalbinės nuos a os adikaliai keičiasi: aduojamasi iš okių nega y ių dalykų kaip pajuoka, šaipymasis, disk iminacija, socialinis a s ūmimas, ku iuos sukelda o nepakankamas p es ižinės a mainos mokėjimas (plg. Coupland, K is iansen 2011: 29). No s dažnai eigiama, kad Eu opoje des anda izacijos kaip i nė a, nes išlieka iešajam gy enimui inkamiausios a mainõs po eikis (Coupland, K is iansen 2011: 29), be am ik ų silps ančios bend inės kalbos ideologijos ap aiškų, kai no ma ampa daugiacen ė (ku iama i skleidžiama ne iš ieno galios cen o), galima as i. Šis dinamikos modelis ypač susijęs su padidėjusia mig acija i būdingas daugiakalbėms bei daugiakul ū ėms šalims, ku iose pe im i ieną su a ą s anda ą (ypač saky inės o mos, įskai an a į) a gu a bū ų įmanoma. Kodėl iešumoje besi eiškian i isuomenė nebū inai o ien uojasi į bend inę kalbą? Bend inės a mainõs aiškos p iemonių a senalas pagal paski į labiau p i aiky as neu aliajai a ba o icialiajai a osenai. Elek oninė komunikacija ski a daugiausia lais ajam bend a imui, i ai lemia ki okių, s ilis iškai i unkciškai kono uo ų aiškos p iemonių pasi inkimą. Be o, s anda izacijos laiko a piu bend inė kalba didžiosios isuomenės dalies bu o a ojama pasy iai, . y. ik p iimama pe iešuosius kanalus, be ne ku iama. A si adus po eikiui ak y iai eikš is ieša , dažnai šiam eikalui a ojama įp as a kasdienė (šnekamoji), iki ol u ėjusi žemesnį s a usą a maina. Kaip būdingas des anda izacijos pa yzdys Eu opoje pa eikiama no egų kalba. No egijoje s ip us a mių s a usas ne o icialiose si uacijoje, o y aujan i kalbos ideologija palaiko egioninius kalbėjimo būdus (plačiau ž . Sandøy 2011: 119–126). Tam ik a demo izacijos ãp aiška galima laiky i subs anda izaciją – subs anda o są eiką su bend ine a maina, ačiau aiškesnių k i e ijų, apib ėžiančių šį p ocesą, egis, da nė a išsik is aliza ę. Pa yzdžiui, Nyde landų mokslininkai nesu a ia, a šioje šalyje yks a bend inės kalbos subs anda izacija (kai bend inę kalbą s umia subs anda as), a didėjan is a ian iškumas i no mų lais umas eiškia ik bend inės kalbos no mų išplė imą egioniniais i socialiniais požymiais (G ondelae s, Van Hou 2011: 117). Jeigu subs anda as įsigali g e a bend inės a mainos i su ja ima konku uo i, galima saky i, kad jo pli imas p isideda p ie des anda izacijos p oceso. RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 18 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Lie u oje yks an iems p ocesams paaiškin i subs anda o są oka gana pa anki (ž . 2 pa .): ji leidžia į a dy i daugiau kaip šim me į ukusį a mių (o XXI a. p adžioje – i egiolek ų) są eikos su bend ine kalba bei ki omis kalbomis ezul a ą. 2 PAV. Lie u ių kalbos subs anda as kaip egiolek ų i bend inės kalbos a psluoksnis, pa eik as i ki ų kalbų į akos 9 Viešojoje lais ojoje ašy inėje a osenoje (elek oninėje socialinių inklų komunikacijoje, inkla aščiuose i pan.) iksuojama daug papli usių neno minių a ian ų, ku ių neno miškumo a o ojai dažniausiai nejaučia i a oja juos kaip neu alias aiškos p iemones. Subs anda as ne u i kodi ikacijos i apib ėž os no mų sis emos, ačiau jam p iklausan ys kalbos eiškiniai y a uni e salūs, iškylan ys i š egiolek ų, bend i iešajai a osenai, ik žemesnio lygmens už bend inės kalbos no mas. Lie u oje galima kel i klausimą, a šis subs anda as, kaip i Nyde landuose, plečiasi, užimdamas kai ku ias bend inės kalbos a osenai p iklausiusias s i is, a pa i bend inė kalba įgauna naujų ypa ybių, dalį jų pe imdama iš subs anda o. Ki aip a ian , a ai, kas šiandien 9 Panašius kūgius, diach oniškai aiškindamas Eu opos kalbų a mių i bend inės kalbos san ykius, y a b aižęs Pe e is Aue is (ž . Aue 2005: 9–28). 2-am pa eikslui su au o ių su ikimu panaudo as egiolek ų žemėlapis (Ge žo ai ė, Mikulėnienė 2014). Kūgio kons uk as i mies ų koinė aškai – šio s aipsnio au o ės. RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 19 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 adinama saky ine „Vilniaus kalba“, kas a ojama ašy inėje žiniasklaidoje, kalbama Seimo posėdžiuose, y a lais asis bend inės kalbos s ilius a subs anda as, unkcionuojan is už bend inės kalbos ibų 10 ? Pi muoju a eju, jeigu bend inė kalba nebep ipažįs ama kaip p es ižinė a maina, kalbė ume apie des anda izaciją, an uoju, jeigu bend inė kalba įgauna naujų požymių, – apie demo izaciją. A sakan į šį klausimą galima em is esminiu bend inės kalbos no mų požymiu – jų kodi ikacija. Taigi, kol subs anda o ypa ybės nė a kodi ikuo os (a ba kodi ikuo os neigiamai), jų laiky i bend inės kalbos no ma nė a pag indo. Tose a osenos s i yse, ku bend inės kalbos no mos specialiai nė a palaikomos ( eks as ne edaguojamas), plin a subs anda as. Tiesa, pažymė ina, kad polinkio kodi ikuo i kai ku iuos subs anda o a ian us kaip bend inės kalbos no mą esama. Pa yzdžiui, Vals ybinė lie u ių kalbos komisija pas a aisiais me ais y a ap oba usi anksčiau nelaiky us no ma ki čia imo a ian us asmẽniškas, -a, isuomẽniškas, -a (g e a ãsmeniškas, -a, isúomeniškas, -a); žodžių da ybos a ian us su s e ima laiky a p iesaga -iokas, -ė (klasiokas, -ė, g upiokas, -ė, kamba iokas, -ė), libe aliza usi sky ybą i k . Tai a i inka bend uosius bend inės kalbos dinamikos požymius pos anda izacijos laiko a piu: kodi ikacijos g iež umas kai ku iais a ejais silps a, kodi ikuo a no ma ampa a ian iškesnė. Tačiau lie u ių kalbos a eju pa adoksas as, kad dėl bend inės kalbos jaunumo ie isuomenės sluoksniai, ku ie u ė ų bū i jos no mų skleidėjai i pla in i bend inės kalbos e aloną, dažnai pa ys jo inkamai neišmoks a 11 . Pa yzdžiui, nepe ėmę bend inės kalbos ki čia imo sis emos, žmonės s ebisi, kodėl ši sis ema eikalauja skolin us ik inius žodžius – a dus, pa a des i pan., kalban bend ine kalba, ki čiuo i pagal lie u ių kalbos dėsnius – Na ašà, Neb askà). Mokan iems bend inę kalbą okio klausimo iš iso nekyla – sis ema eikia au oma iškai. Tačiau didžioji isuomenės dalis o ien uojasi ne į siekiamąją, o į ealiąją no mą 10 Tu in gal oje ap a iamų p ocesų naujumą i sudė ingumą, s ebina Gied iaus Subačiaus s aipsnis ( iesa, ne mokslinis), ku iame į šiuos p ocesus pažiū ė a gana ienapusiškai i supap as in ai, nesi emian jokiais y imais, i iskas apibend inama kaip demo izacija (da adinama i demo ika imu, demo iza imu), „bend inės kalbos plė imusi“ (Subačius 2019: 8–11). 11 G. Subačius a odo esąs didelis op imis as, minė ame s aipsnyje eigdamas: „Sunku pasaky i, kada didžiuma (daugiau kaip pusė) gim akalbių lie u ių išmoko šnekė i bend ine kalba, galbū apie 1970–1980 me us? Tik didžiumai išmokus šnekė i bend ine kalba galima saky i, kad bend inė šnekamoji kalba isuomenės p iim a, Lie u oje apusi dominuojan i.“ (Subačius 2019: 9). Bend inės a ies i ki čia imo sis emą (ne pa ienius elemen us) pap as ai pe ima ik specialis ai (pa yzdžiui, dalis saky inės žiniasklaidos p o esionalų). Au o iaus u ima gal oje bend inė šnekamoji kalba (jos ga sinis pa idalas) šiuo a eju g eičiausiai is dėl o y a subs anda as. RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 20 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 i ją a oja bei pe ima. Realioji no ma iešojoje a osenoje pas ebimai nesu ampa su kodi ikuo ąja, aigi, jeigu mokykla neįdiegia bend inės kalbos įgūdžių, juos su o muoja aplinka: gim akalbis iš esmės išmoks a ne bend inės kalbos, o subs anda o. Š ai kele as būdingų į ai ių lygmenų subs anda o – ealiõsios iešosios no mos (be kodi ikuo os neigiamai a ba nekodi ikuo os kaip bend inės kalbos no ma) pa yzdžių: ▪ a i auk inis ki is (p z., Spinòza, Obãma, Kanãda) a ba pe ėjimas į ki ą ki čiuo ę dėl p iegaidžių ni eliacijos (g iež ùs, bal ùs, ienùs, su žmonà); ▪ neno miniai skoliniai (p z., du nas, -a, biškį, jo ( . „ aip“), OK ( . „ge ai“)); ▪ slengo elemen ai (p z., bele(n)kas), išdu i („ . apgau i“)); ▪ neno minės ( e s inės) žodžių eikšmės (p z., gau is ( . „pasida y i, išei i“), pe spjau i „p alenk i, p anok i“)); ▪ e iniai (p z., išsi eikš i, išsi eiškimas, kažkas (kažku ...) ai); ▪ neno minės g ama inės o mos (p z., du ūks an is pi mais me ais, ys inkimai, penki me ai, mėgiamas, -a – pas a asis seniai išpli o iešojoje a osenoje už a minių ibų); ▪ neno minė sin aksė (p z., šiai dienai (laiko ibai a momen ui eikš i), kad su bend a imi ikslui eikš i). Lie u os ypa umas as, kad į iešąją a oseną, be egioninių, sk e biasi i nesis eminiai, lie u ių kalbai s e imi elemen ai, ku ie egzis uoja subs anda o sluoksnyje. Tai a oseną da o da a ian iškesnę. Ši aplinkybė dik uoja a sakymą, kas bū ų uo a eju, jeigu subs anda as (ka u i „Vilniaus kalba“) bū ų p adė as apa in i su p es ižine bend ine kalba i bū ų mėginamas į eisin i kaip naujoji bend inė a maina, ku i pakeis ų adicinę bend inę kalbą ( es anda izacijos a ejis). Tokia subs anda izuo a ( es anda izuo a) bend inė kalba ne ek ų sis emiškumo, jos bū ų neįmanoma nuosekliai moky i i moky is. Ki a e us, aki aizdu, kad bend inė kalba gali gy uo i i bū i a ojama ik ada, jeigu kaičioji jos no mos dalis (ski ingai nei no mų b anduolys) dešim mečiais nebus konse uojama. *** Iš ap a ų subs anda izacijos i es anda izacijos a ejų ma y i, kad šios bend inių kalbų dinamikos ap aiškos gali pe aug i iena į ki ą, gali unkcionuo i lygiag ečiai. Tai p iklauso nuo kiek ienos kalbos socioling is inės si uacijos. RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 21 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Apie bend inės lie u ių kalbos dinamikos požymius galima kalbė i da nelabai apčiuopiamai, daugiau hipo e iškai (ž . 3 len elę). 3 LENTELĖ. Bend inės lie u ių kalbos dinamikos požymiai S anda išku- mo pa adigma Bend inės lie u ių kalbos dinamikos požymiai 1. Bend inės kalbos san ykis su ki omis a mainomis Bend inės kalbos ie ą kai ku iose s i yse, ypač medijose, užima ki a a maina (subs anda as). Ryški iešųjų s ičių in o malizacija (žemesnio ango, labiau p i ačiajam bend a imui būdingos kalbos pakėlimas į aukš esnį lygmenį, . y. šnekamosios kalbos elemen ų sk e bimasis į iešumą). T adicinė bend inė kalba išlieka en, ku y a p ižiū ima i palaikoma: ašy inės kalbos eks uose – eisės, adminis aci- niuose dokumen uose, aip pa iš dalies mokslo i š ie imo sis emoje (pa yzdžiui, edaguojamose knygose bei ado ė- liuose). 2. Va ian iškumas Aki aizdus a ian iškumo didėjimas (dehomogenizacija), e ikalioji i ho izon alioji a ian ų mig acija. 3. Kodi ikacijos s a egija Bend inės lie u ių kalbos no mų kodi ikacija „iš i šaus“ ebelieka s a bi o icialiesiems s iliams, ku kalba specialiai p ižiū ima, o lais uosiuose s iliuose į kodi ikaciją a siž elgiama is menkiau. Pe žiū in kodi ikaciją, iksuojamas didelis bend inės kalbos no mų a ian iškumas, no mos libe a- lizuojamos, eigiamai kodi ikuojama is daugiau subs anda o eiškinių. 4. Kalbos ideologijos T adicinė bend inė kalba ( iek ašy iniu, iek saky iniu pa idalu) ne isada laikoma p es ižiškiausia kalba. Dalies kodi ikuo ų no mų kalbos a o ojai nep iima, jų nesup an a, ka ais ne iš jų šaiposi, adina di b ine kalbininkų sugal o a kalba. G e a adicinės bend inės kalbos ideologijos XXI a. an ąjį dešim me į iškyla libe aliosios kalbos ideologija, palaikan i subs anda izaciją. Aki aizdu, kad pos anda izacijos laiko a piu galima kalbė i i apie bend inės lie u ių kalbos des anda izacijos ap aiškas (menks an adicinės bend inės kalbos p es ižui 12 ), i apie 12 Tačiau eikia p ipažin i, kad dalies isuomenės lūkesčiai dėl aisykingos bend inės kalbos a ojimo, pa yzdžiui, in e ne o žiniasklaidoje, išlieka gana s ip ūs (plačiau ž . Miliūnai ė 2018). RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 22 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 iešosios a osenos s ičių, ku ių kalba nebė a specialiai p ižiū ima, subs anda izaciją. A subs anda as aps naujuoju s anda u i isą šį yksmą galėsime pa adin i es anda izacija, šiandien sp ęs i da pe anks i. Be o, nea mes ina p ielaida, kad ašy inė bend inė kalba links a labiau plė o is pagal demo izacijos modelį, o saky inė, nepaisan mėginimų ją pa eik i kaip „į p es ižinę p e enduojančią Vilniaus kalbą“ 13 , – pagal des anda izacijos modelį. Tokią p ielaidą galima pag įs i uo, kad edaguojamose bend inės ašy inės kalbos s i yse išlaikomas adicinės bend inės kalbos e alonas, jo mokoma mokykloje, o ne edaguojamosiose bend inės ašy inės kalbos a ojimo s i yse į šį e aloną aip pa da o ien uojamasi, ik jis „a miešiamas“ subs anda o (ypač leksikos) elemen ais. Ki aip y a su iešąja saky ine kalba. Kadangi ieno yškaus ealiai unkcionuojančio bend inės saky inės kalbos e alono nė a (galime kalbė i apie pa ienes jo ap aiškas, kai bend inės kalbos a ies i ki čia imo specialiai išmoks ama daugiausia dėl p o esinių eikmių), bend inė iešoji saky inė kalba s ip iai eikiama subs anda o, o egiolek ai išlieka daugiau a mažiau s ip ūs, sąlygos des anda izacijai susida o gana palankios. APIBENDRINAMOSIOS PASTABOS Dėl į ai ių išo inių p iežasčių (globalizacijos, isuomenės demok a ėjimo, in e ne izacijos, s ip ėjančios mig acijos) bend inė lie u ių kalba, kaip i ki os Eu opos bend inės kalbos, XXI a. p adžioje išgy ena pos anda izacijos laiko a pį. Kin a adicinė bend inės kalbos samp a a, didėja a osenos a ian iškumas, keičiasi isuomenės kalbinės nuos a os i kalbos ideologijos. Pažymė ini keli šio yksmo aspek ai. 1. Bend inių kalbų dinamiką galima ap ašy i i palygin i emian is s anda iškumo pa adigma, ku ią suda o ke u i dėmenys: bend inės kalbos san ykis su ki omis a mainomis, a ian iškumas, kodi ikacijos s a egija i kalbos ideologijos. 2. Bend inės lie u ių kalbos kai os p ocesams s a būs keli eiksniai, išski ian ys ją iš kai ku ių ki ų Eu opos bend inių kalbų. 2.1. No s XXI a. p . bend inė lie u ių kalba jau y a išjudėjusi iš adicinės s anda izacijos bū io, be į pos anda izacijos laiko a pį ji pa eko būdama da gana jauna, Jono 13 Plg.: „<...> žiniasklaida o muoja sup a imą, kas y a s anda inė lie u ių kalba. No s ansliuo ojai, ypač isuomeninis, o icialiai laikosi bend inės kalbos s anda o, y imai odo, kad e e io kalba iš iesų y a a imesnė (be ne apa i) Vilniaus kalbai. <...> Kadangi bend inei kalbai a imesnė a is būdinga dik o ių bei im ų laidų edėjų kalbai, ikė ina, kad keičian is dik o iaus aidmens su okimui i a si andan daugiau p amoginio u inio ilnie iškosios kalbos p es ižas augs i oliau.“ (Ne inskai ė 2019: 97). RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 23 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 Jablonskio kodi ikuo a pačioje XX a. p adžioje. Kiek daugiau kaip šim as jos no mų kodi ikacijos i sklaidos me ų da nebu o pakankamas laikas šioms no moms isais lygmenimis s abiliai įsi i in i išsila inusiuose isuomenės sluoksniuose, odėl i dinamika da nė a įga usi aiškios k yp ies. 2.2. Ski ingai nei daugelis ki ų Eu opos kalbų, lie u ių kalba ilgus amžius gy a o s ip aus ki ų kalbų spaudimo sąlygomis, nuola os eikiama kalbų kon ak ų. Bend inės lie u ių kalbos no mos pe 50 so ie inės okupacijos me ų aip pa negalėjo plė o is na ū aliai, nes pa y ė didelį usų kalbos po eikį. Todėl i bend inės kalbos a osenos a ian iškumas ne ienaly is: a ian iškumo pa adigmoje esama i s e imų elemen ų, išk in ančių iš lie u ių kalbos kaip isumos, sis emos i no mos. XX a. pab. – XXI a. p . bend inė lie u ių kalba da nė a a sik ačiusi usi ikacijos pada inių, ka u pa i ia kon e genciją su naujomis kalbinėmis sis emomis (daugeliu a ejų su anglų kalba) i su ki omis pačiõs lie u ių kalbos a mainomis ( egiolek ais i subs anda u). Va ian iškumas plin a iek ho izon aliai (pačių a mainų iduje), iek e ikaliai ( a ian ai mig uoja iš ienos a mainos į ki ą). 3. Bend inės lie u ių kalbos aidos i kalbinių nuos a ų y imai Lie u oje da negausūs (daugiau esama a ian iškumo – pe cep y iosios dialek ologijos požiū iu – bei kalbinių nuos a ų nei a osenos y imų), apiman ys neilgą laiko a pį i be eik eliminuojan ys pokyčių į e inimo galimybę. No s a osenos s ebėsena i kalbinių nuos a ų y imai odo pokyčių esan iek s uk ū iniu, iek kalbos egulia imo, iek kalbos ideologijų lygmeniu, be jais emian is i a siž elgian į daugiak ypčius eiksnius, kol kas nebū ų a sa gu be išlygų ka ego izuo i bend inės lie u ių kalbos dinamikos pobūdį. Y a mėginimų yks ančius pokyčius p i emp i p ie demo izacijos modelio, ačiau jis neapima isų ienu me u yks ančių p ocesų. 4. Daba iniu bend inės lie u ių kalbos aidos laiko a piu didėjan į a o ūkį a p kodi ikuo os i ealiosios no mos galima aiškin i kaip subs anda o – a pinio sluoksnio a p egiolek ų i bend inės kalbos – susi o ma imą. Subs anda as – iki šiol lie u ių kalbo y oje be eik neak ualizuo a są oka, ačiau ji gali padė i paaiškin i šių dienų bend inės lie u ių kalbos dinamiką. 5. Kalban apie kalbos ideologijų pokyčius, pažymė ina, kad šį yksmą siekiama nena ū aliai spa in i, iešojoje e d ėje o muojan neigiamas nuos a as iek dėl adicinės bend inės kalbos no mų, iek dėl jos p iežiū os ins i ucijų bei als ybės ykdomos kalbos RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 24 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 poli ikos, o pas a uoju dešim mečiu – i apsk i ai dėl lie u ių kalbos, iškelian anglų kalbos p anašumus. Tai kelia d ejopą isuomenės nepasi enkinimą: dėl bend inės kalbos ideologijos, ne a s abdančios kalbos pažangą, i dėl d as iškų kai ku ių socioling is ų bei į akda ių pa eiškimų, už ku ių slypi siekis pe im i kalbos poli ikos galios cen us i libe alizuo i požiū į į bend inės kalbos no mas bei jų p iežiū ą. 6. Eu opos bend inių kalbų pokyčių y ėjai pažymi, kad daugeliu a ejų isuomenės kalbinės nuos a os odo neabejojan pačių bend inių a mainų eikalingumu. Bend asis pokyčių polinkis dažniau ma omas ne bend inės kalbos ideologijos, o kalbos sanda os ( a osenos) lygmeniu. Lie u ių bend inei kalbai ypač s a bi min is, kad globalioje pasaulio bend uomenėje nedaug kalbė ojų u inčios kalbõs galimybės išgy en i i plė o is bei a gim i y a didesnės, jeigu a kalba u i bend inę a mainą (Odendaal 2013: 188). Todėl ne i pos anda izacijos laiko a piu bend inės lie u ių kalbos unkciona imas i kai a ne u i bū i palik i sa i aidai. LITERATŪRA A l i ū k a i ė D . , M ik u lė ni e n ė D ., Č e p a i i e n ė A ., G e ž o a i ė L . 2017: Kalbos a ian iškumas i jo e inimas pe cep y iosios dialek ologijos požiū iu: a ian ų i ie ų aizdiniai. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. A mm o n U . 2015: On he Social Fo ces ha De e mine wha is S anda d in a Language – Wi h a Look a Theno ms o Non-s anda d Language Va ie ies. – Bulle in VALS–ASLA, 3, 53–67. A n d ou s op o u l os J . 2014: Media iza ion and Sociolinguis ic Change. Key Concep s, Resea ch T adi ions, Open Issues. – Media iza ion and Sociolinguis ic Change. Linguae & Li e ae 36. J. And ou sopoulos (ed.). Be lin, Bos on: Wal e de G uy e , 3–48.A u e P. 2005: Eu ope’s Sociolinguis ic Uni y, o : A Typology o Eu opean Dialec / S anda d Cons ella ions. – Pe spec i es on Va ia ion. Sociolinguis ic, His o ical, Compa a i e. N. Delbecque, J. an de Auwe a, D. Gee ae s (eds.). Be lin, New Yo k: Mou on de G uy e , 7–42. A ue P . , Sp ie k e m a n n H . 2011: Demo isa ion o he S anda d Va ie y o Des anda disa ion? The Changing S a us o Ge man in La e Mode ni y (wi h special e e ence o sou h-wes e n Ge many). – S anda d Languages and Language S anda ds in a Changing Eu ope. T. K is iansen, N. Coupland (eds.). Oslo: No us P ess, 161–176. RITA MILIŪNAITĖ. Bend inė lie u ių kalba Eu opos kalbų pos anda izacijos kon eks e | 25 doi.o g/10.35321/bkalba.2019.92.10 BENDRINĖ KALBA 92 (2019) www.bend inekalba.l ISSN 2351-7204 B a sc h R . 1985: The In luence o Language S anda diza ion on Linguis ic No ms. – S udia Linguis ica 39(1), 23–50. B e g s A . 2012: The Uni o mi a ian P inciple and he Risk o Anach onisms in Language and Social His o y. – The Handbook o His o ical Sociolinguis ics. J. M. He nández- Campoy, J. C. Conde-Sil es e (eds.). Wiley-Blackwell, 80–98. B e u o G . 2017: Wha is Changing in I alian Today? Phenomena o Res anda diza ion in Syn ax and Mo phology: An O e iew. – Towa ds a New S anda d: Theo e ical and empi ical S udies on he Res anda diza ion o I alian. M. Ce u i, C. C occo, S. Ma zo (eds.). Wal e de G uy e Inc., Bos on / Be lin, 31–60. C e u i M . , C o c c o C ., M a z o S . 2017: On he De elopemen o a New S anda d No m in I alian. – Towa ds a New S anda d: Theo e ical and Empy ical S udies on he Res anda diza ion o I alian. M. Ce u i, C. C occo, S.Ma zo (eds.). Wal e de G uy e Inc., Bos on / Be lin, 3–28. C o u p l a n d N . , K i s ia n s e n T . 2011: SLICE: C i ical Pe spec i es on Language (De)s anda diza ion. – S anda d Languages and Language S anda ds in a Changing Eu ope. T. K is iansen, N. Coupland (eds.). Oslo: No us P ess, 161–176. D eu m e A . 2010: Imbodela Zamakhumsha – Re lec ions on S anda diza ion and Des anda diza ion. – Mul ilingua 29, 343–264. D eu m e A . , V a nd e n b u s s c he W . 2003: S anda d Languages: Taxonomies and His o ies. – Ge manic S anda diza ions. Pas o P esen . A. Deume , W. Vandenbussche (eds.). Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 1–14. Ge žo ai ė L., Mikulėnienė D. 2014: Geolek ų i egiolek ų o ma imasis Lie u oje: žemėlapis i komen a ai. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė. Vilnius: B iedis, XIII žemėlapis i komen a as (sp. įklija). G e e a e s D . 2001: E e yday Language in he Media: The Case o Belgian Duch Soap Se ies. Sp ache im All ag. Bei äge zu neuen Pe spek i en in de Linguis ik. He be E ns Wiegand zum 65. Gebu s ag gewidme . A. Leh , M. Kamme e , K. P. Kone ding, A. S o e , W. Wolski, C. Thimm (eds.). Be lin / New Yo k: Wal e de G uy e , 281–291. G h ys el e n A .S . , D e l a u e S ., L yb a e C h . 2016: S udying S anda d Language Dynamics in Eu ope. – Taal en Tong al 68 (2), 75–91.