Sintaksinis veiksnio ir tarinio ryšys: sampratos kaita
Abstract
Straipsnyje apžvelgiama veiksnio ir tarinio sintaksinio ryšio sampratos lietuvių kalbotyroje kaita maždaug nuo XX a. vidurio iki mūsų dienų. Pateikiama svarbesnių gramatikos darbų šiuo klausimu apžvalga. Nagrinėjama, kaip šį ryšį galima aiškinti, pasitelkus teorinius šiuolaikinės gramatikos įrankius.
Full text
BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 ARTŪRAS JUDŽENTIS Vilniaus dailės akademija SINTAKSINIS VEIKSNIO IR TARINIO RYŠYS: SAMPRATOS KAITA ESMINIAI VOZŽIAI: sintaksiniai ryšiai, acción y relino sintaksinis enlace, interacción mutuo. ANOTACIÓN el Artigosnyje se revisa la acción y narrativo sintaksino ryšio samprata litavians kalbotyroje kaita aproximadamente desde XX a. midurio hasta nuestros días. Se presenta más importantes obras gramaticas de esta cuestión un resumen. Nagrinėjama, cómo este vínculo puede explicarse, apliquuk teóricos moderna gramatica herramientas. ĮVADAS El artículo se quiere llamar atención a importante teórica y práctica problemá sintaksés de la lengua lituanas, provocar disputas y contribuir, buscando sus soluciones. Por lo tanto en él brevemente se resumen y evalúan importanteses, mayor impacto raidai lengotyros Lituáneos turėję sintaksės trabajos, aparecidas desde el séptimo pasėjusio siglo diezmecio, en los que se analiza sintaksinis accion y narratino conexión. En detalle más este tema esnagranizada Ramunės Vaskelaitės daktaro disertación en Sintaksinių ryšių modelie lietuvių kalbos sintaksėje (2009). En este artículo menos atención se asigna a diversos temas de terminología de relaciones sintácticas, distución nenuoseclumas y sus razones, y eslicriñan las comunes diferencias de fundamentos de descripción teóricas, presentaba posible su concepta periodización, brėžiama aiški takoskyra entre tradicional y nuevo este tipo de relación, pratęsta última obra de obra obžvalga. Se puede decir que el artículo examina y zafresna algunas
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sintáctico vínculo de acto y narrativo: concepto kaita | 2 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 de las notas y conclusiones de disertación. Artículo tercer capítulo en presentado trumpas nuevaja samprata basadoto éste ryšio explicación, trazomi lo argumentan apoyantes. Artipsnyje remiamasi apžvalginiams trabajos característica metodica: examinami, trabajos de sintaksés de lyginami ir istoriniu bei teoriniu atžvilgiais vertinami pirminiai šaltiniai – svarbesnieji lietuvių lenguaje. Sus elésteres, hacense conclusiones resumidorias sobre el sintáctico veiksnio ir tarinio ryšio sampratos kaitą lietuvių kalbotyroje. 1. TRILYPIS SINTAKSINI RYŠI DIRSTYMAS Sintáctico acto y narrativo conexión en trabajos sintaksés de la lengua lituanas (pvz., DLKG) asignado en el más alto grado de disolución de relaciones sintaksínicas greta prijungimo y sujunimo. Fundamento a asign esta ryšio atmainą efectivamente dio lo que a él relacionadas las llamadas principales partes del enunciado veiksnys y tarinys. Debido a los yimi reiškiamo predicikatinio sentinio centro concepto a nivel de sintaksés entre ellos fue contemplado especial sintaksico enlace derinimu reiškiamas abipusis pertenencia, o interacción mutuo. Sin embargo tal su concepción radosi no de inmediato, y fue exgrynida gradualmente. Es importante enfatizar que los primeros intentos al lado de su unión y prijungimo asign tercera sintaksinių ryšių atmainą surgieron no mokslui de la lengua Lituania en sí rutuliojante, sino ya prortos independencia y oportunidad pensar libremente. Las tradiciones lingüotyras litavias dislaida Unión Soviética fue oscilada, las relaciones con išeivías y Occidentos científicos cortadas, y todo, que sklido de rusas ciencia, fue fomentada y sostenida. En tales condiciones de la lengua lituanas sintaksés ciencia disposición destinados dos sintaksínicos atmainas de las relaciones prijungiamuosius y sujungiamuosius relaciones (Dambrauskas 1939: 84) fue isstumta de la enseñanza sobre tres sintaksínicos tipos de relaciones. Pamažu Lituanos lenguaotyro
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sintáctico vínculo de acto y narrativo: concepto kaita | 3 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 afianzado tercias sus rūšies predikatinio ryšio (velevío nombrado más sintaksiniais terminis) samprata. 1.1. Verbo y relato conexión como semántico (y sintáctico) fenómeno Después del Segundo guerra mundial pasándose cuán tiempo, del séptimo diezmecio y dešimtmečio pradžios lietuvių sintaksės veikaluose predikatinis ryšys buvo suvokiamas ne tiek kaip sintaksinis, o veikiau kaip semantinis reiškinys – žodžių semantinis santykis. Tokį del octavo percepción refleja y este ryšio nombre. Esto se explica de Broniaus Kalinausko y Jono Balkevičiaus darbos. 1.1.1. B. Kalinausko darbuose predikatinis ryšys suvokiamas kaip semantinis santykis – es jetinación con objetivos, atributinos y adverbialinos relaciones. Como disertación Sintaksinių ryšių modelia lietuvių kalbos sintaksėje señala Ramunė Vaskelaitė, en ese momento sintaksinių ryšių sampratai tenía influencia de las llamadas tarybinių sintaksės srities specialistų keltos lingvistinės idėjos (Vaskelaitė 2009: 13), entonces este término y su samprata es probablemente también tomados de rusas kalbotyros. Que él aún era nuevo de los lingüotyra lituanos, se ve de B. Kalinausko artículo Palabžiai ir žodžių junginiai sakinyje (Kalinauskas 1963). Las relaciones semantíneas de las palabras en él se confunden con sintaksinías: Sakinyje entre las palabras esti de diversos sintaksinių santykių, concretamente: predikatinių (tarp accion y tarinio), sudarančių loginį sentinio base, objektinių (tarp tarinio y suplementinių), atributinių (tarp pažyminių y pažymimųjų palabras), adverbialinių (tarpinio tarinio y de diversas circunstancias) (Kusalina: 1963 3). Bequest po diezmecio isėjusio en instrumento educativo Lituvias palabras de uniones sintaksė (Kalinauskas 1972) predikatiniai sintaksiniai ryšiai neminimi, pero, skarstant palabras de uniones por pertenomąjį componente, se indican predikatiniai, atributiniai, objektiniai y reliaciniai (arba adverbialiniai) junginiai. La importancia del establecimiento de relaciones semantíneas del enunciado B. Kalinauskas explica así: Priklausomieji componentes de
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sintáctico vínculo de acto y narrativo: concepto kaita | 4 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 compuños de palabras, prijunti a los componentes principales, encierra nos permite expresar santykius, tam tikrus sprendimus, apibendrinimus, nes, tik palygindami reiškinius vienus su ciertos fenómenos de la realidad o de las cosas por otros, nosotros podemos hacer decisiones sobre la realidad. Aquí por lo que muy importante determinar los componentes de las palabras principales y dependientes de la combinación semánticas relaciones (Kalinauskas 1972: 15 16). žodžių ryšiu. Jais siejami žodžiai sakinyje yra labai svarbūs: „Šie žodžių junginiai yra patys Hadiasi, predicikatiniai relaciones Kalinausko se consideran semantiniu compuños formarancios más importantes sentencia. Ellos forman la más importante unidad comunicaciona del lenguaje fraseño centro (Kalinauskas 1972: 16). Indodoma y más importante, según B. Kalinausko, sintaksinė abu tokio junginio nariai lygiai gali būti ir pagrindiniais, ir priklausomaisiais, žiūrint, iš kurio (vadinama gramatine) predikatinių žodžių junginių savybė: Pagrindinė sus gramatinė ypatybė ta, que componente kelsime klausimą. Esta su peculiaridad, pasigauta escuela, más tarde en apibendrinados trabajos sintaksés no se menciona. Como ha escrito R. Vaskelaitė (2009: 58), uno primeros accionio y narrio relacionó separadamente de prijungientes relíos aptaré Jonas Balkevičius. 1.1.2. Aunque J. Balkevičiaus (1963) en la sintaxis de las actuales lenguas lituanas el predikatum se percibe como semantinė (loginė) y sintaksinė (gramatinė) propiedad del enunciado, estos niveles, parece, insuficientemente distinguidos uno del otro: El tema de la afirmación, negación o cuestionamiento es el esencial, el más importante de ese enunciado de la realidad que toca el požymis, vadinamas predikatyvumu. Sakinio predikatyvumą sąlygoja loginiai ir gramatiniai santykiai, esantys tarp dviejų sakinio dalių, kurių viena, būtent veiksnys, pasako enunciado, negación o revelación, y el tema de la afirmación, negación o cuestionamiento […]. Loginiai y gramaticales relación del acto y del relato en sintaxis se llaman predikativinas relaciones, y veiksnys y tarinys sentinio predikativiniu centru (Balkevičius 1963: 17).
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sintáctico vínculo de acto y narrativo: concepto kaita | 5 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Predicatino vínculo expresikian derinim: predikativinių santykių <...>, cuya gramatická expresaška es la combinacion de principales partes del enunciado <...> (Balkevičius 1963: 26). Sin embargo, como se ve de la tabla dada en la página 41 Gramatical conexión de palabras sakinyje, derinimas skiriamas nuo derinimo kaip prijungiamojo ryšio raiškos būdo. este Más tarde acto y narratino conexión en trabajos de sintaksés de la lengua lituanas fue concebido y definido se define sobre todo como sintáctico reiškinys, a veces indicando que por él transmitidos semantiniai predikatiniai relaciones. 1.2. La relación de verbo y narración como un fenómeno sintáctico Praėjusio amžiaus a eštuntuoju dešimtmečiu, cuando pačioje rusų kalbotyroje sakinio predikatinį centrą siejančio abipusio sintaksinio ryšio samprata tapo nebepopuliari (pavyčiais, sus nebesilaikoma 1980 m. izėjusioje Natalijos Švedovos redaguotoje akademinėje rusų kalbos gramatikoje), los lietuvių kalbotyroje predicikatinis ryšys, tomtas percibir sobre todo como sintaksės reiškinys, pasidarė savas y afianzino. Se ha buscado su nuevo sampratą perteikiančio lietuviško termino. Vytauto Sirtauto disertación (1969), académica de la lengua Lituania gramatikoje6) y V. Sirtauto y Česio Grendos sintaksės vadovėly (1988) él aún se llama predikaciniu (o predikatiniu), pero ya Vito Labučio Woodžių junginių problems (1976), basado sintaksiniu ryšio pobūdžiu, se propone llamarlo mutuio condijojamu. Más tarde este nombre Labutis cambió el término dvipusės sąsaja. Vytautas Ambrazas Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (1994) pasionko término de interacción mutuo. 1.2.1. Vytauto Sirtauto disertación en Veiksmažodinis tarinys en la actual lituánica habló (1969; editada sólo 2019) sintaksiniam acto y narnio riishi al analizar se asigna relativamente pocos espacio. Además, en ella principalmente se examinan este sintaxial conejo raišioška diversos casos de armonización y nederinimo o noharmonización (Capítulo V Debido al verbevordio del cuento de armonización). Pčiam a la relación de las partes principales de la frase nombrar V. Sirtautas, seguyendo L. Barchudarov, operiko
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sintaksinis veiksnio ir tarinio ryšys: sampratos kaita | 6 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 predicikación terminú, lo separando claramente del sentenci predicatumo (o predicativum): predikació completamente no coincida con predicativum. Si este término entrara en vigor, sería conveniente (por su brevedad y kt.) describir a las relaciones del cuento del acto (Sirtautas 2019: 68). Predicacinío sintaksinio relacioní él opina prijungimiento y sujunimiento. Es esąs recíprocis, interusociodependencia relación. La armonización V. Sirtauto se percibe como un medio de raiškos de la relación sintáctica de acción y narrativo: la armonización es excelente relación de acción y narrativo manifestación, pero claro y lo que la armonización es necesariamente necesaria para la realización de tales relaciones (Sirtautas 2019: 325); Pues la armonización no es necesaria la realización de la revelación de sus [verbo y cuento] relaciones (plg. Aš bėgti), sin embargo (en caso de sordinación) esto es clara de las partes principales del enunciado coreliatyvnosti, su interdependencia manifestación (Sirtautas 2019: 327). 1.2.2. gramaticas de la lengua Lituania tercame, sintaksei skirtame, tome, izleistame 1976 m., la conexión sintáctica que une dėmenis de la conjunción de palabras separadamente nenagrinándose, sólo según ryšio pobūdį se distinguen tres atmainos de compuños: prijungiamieji, predikatiniai y sujungiamieji (LKG 1976: 9). Predicatinio lazo constituyentes de conjuntos vestimenes uno no puede ser sin otro; estos conjuntos visada forman sakinius, matyt, por lo que ellos simplemente con sentías tapatinami y separadamente palabras de junginių skyriuje nenagrinėjami. Más sobre predicikatinio vínculo aprendimos de vientisinių dvinarių sakinių seccion, donde se discute la concepción de la parte principal de la frase acto (LKG 1976: 279280). Ya en la definición dice que [V]eiksnys simplemente relaciona con el narrador; esta parte de la frase una exigen otras (LKG 1976: 279). Gramatikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad veiksniu einančio žodžio reikšmė (o iš tiesų – papel), dependiendo de la tariniu enancio de la palabra raiškos, diferentemente percibiama: Veiksnys es descrúdinamo tarinio. Normalmente veiksnys significa objeto de acción, pero él también puede reikest características o objeto de acción. El significado del verixno en parte depende de los formados narrativos.
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sintaksinis veiksnio ir tarinio ryšys: sampratos kaita | 7 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Aquí tarino constituyentes veikiamosios rūšies veiksmažodžių formas indican que el acto reiškiamas daiktas es el sujeto del acto <...>, mientras no viikiamosios rūšies formas indican que el acto reiškiamas daiktas veiksmą obtiene del país, es el objeto del acto <...>. Gramatikoje afirma que [V]eiksnį y el tarín constituyentes formas a menudo derinadas una con otra. Derinación concibiendo como sintáctico ryšio atmainą, mencionan dos sus casos. Sakiniuose con vientisinio tariniu [V]eiksnio vardininkas y tarinį constituyentes del primer y del segundo persona accionesmajodžių formas derinamos skaičiumi <...>. Por otra parte, [V]eiksnio vardionista relaciona con el tarino constituyentes formas de accionmozodio y respecto de la categoría de persona. Cuando acción constituye el sustantivador del apellido de la primera persona, narrativamente va la forma del adverbi de la primera persona (Aš einu; Mes einame), cuando acción es el sustantivador del apellido de la segunda persona, narrativamente va la forma del adverbi de la segunda persona (Tu eini; Usted einate), y cuando acción constituye el daiktavardžio, el sustantivador de la tercera persona o de cualquier daiktavardiškoy sustantivador, narrativamente va la forma del adverbio de la tercera persona (Tėvas, él, padre, ellos, alguien). Sakiniuose con compuesto tarín […]veiksnio vardininkas y tarín formando la forma del būdvardijo o būdvardiškojo palabra es armonizar kinine, skaičium y alegrniu <...> (LKG 1976: 280). Aquí se habla sobre el predikatyvo (o tarinino pažyminio) forma combinamiento con el factor. Aplicación del compuesto narrativo conjunción con el factor con respecto a personas y categorías de número no optariam. Kaip matyti, šioje gramatikoje sintaksiniams ryšiams neskiriama daug dėmesio. La tercera de ellas atmaina aún sigue llamándose semántica srites término predikatiniu ryšiu. Su peculiaridad basada en derinimu reiškiamu mutuo dependencia. 1.2.3. V. Labucio Verdes conjuntos de problemas (1976) capítulo en Žodžių ryšiai pagal charakterį ir pagal ryšio kryptį įvardijamas palabras de la división de las relaciones base: Žodžių ryšio lygiaverčiai. También aquí charakteriu laikome tai, kaip ir kiek sintaksiškai veikia vienas kitą susietieji elementai. Ryšio charakteris priklauso nuo to, ar siejamieji vienetai yra sintaksiškai nelygiaverčiai ar
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sintáctico vínculo de acto y narrativo: concepto kaita | 8 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 es importante la dirección del enlace (Labutis 1976: 38). Según estos dos signos su distinguidos tres palabras de las relaciones atmainos: prijungimas, sujunimas y reciprococondicionim. El pobūdis de este último ryšio nosotomas así: Savitas to ryšio y caracterís sintáctico: aquí jungiami dos partes del enunciado en el nivel de igualaverčiai unidades (palašiai como juntación caso), pero esas unidades, como factor y tarinys, uno otro condicionaa (artima prijungimui), la conexión aquí es abipusis <...>. Ese vínculo puede ser llamado recíproco condicionamiento (plg. Burlakova 1975, 2122) (Labutis 1976: 4041). Sin embargo, como posible V. Labutis (bene único en los trabajos de sintaksés de la dirección tradicional de la lengua lituana) indica y otrookį modo de interpretación de la relación de estas palabras sintácticas: Semantines kryptys sintaksės tyrinėtojai, estrictamente mirando el nivel de relaciones de palabras y la relación con las partes de la frase, la relación entre el tiempo del sujeto y el verbmaž prijungimu, y su manera de manejo Además, Labutis claramente distingue sintaksinio de palabras ryšio carácter de su raiškos (o marcamiento) y la describeu capítulo Žodžių ryšių reiškimo būdai. Él distingue cuatro especies de expresiones de relaciones de palabras: armonización, formų koordinavimas, control y šliejimas, de ellas la segunda es característica de la relación de interrelación de interrelación: Išraiškos atžvilgiu jį [i. e. relación de mutuo condicionamiento] pavadinome formų koordinavimu (Labutis 1976: 40). Koordinación de las formas de es la posible (pero no imprescindible) abipusis aplicación de formas de palabras con categorías savarankiškas (Labutis 1976: 31). 1.2.4. Vytautas Sirtauto y Česio Grendos vadovėlyje Lietuvių kalbos sintaksė (1988) Predikatinis skiriami trys gramatinio žodžių ryšio tipai: predikatinis, sujungiamasis ir prijungiamasis. ryšys es el ryšys, que se encuentra entre el acto (vardininko) y el narrador, generalmente su persona protegamosios formas <...> (Sirtautas, Grenda 1988: 37). Vericnio y narrio sintaksiniai relaciones abordanse en el para ello dedicado escirilo de partes del enunciado. Veiksnys con el santykiais. Ta sąsaja yra būtina. Jeigu yra keli vienarūšiai veiksniai ir keli vienarūšiai tariniai, cuento relacionados predicikatiniais es cada factornys necesariamente relacionado con
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sintáctico vínculo de acto y narrativo: concepto kaita | 9 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 cadacuno cuentario <...>. Esto muy importante acto y narrativo rasgos de relaciones, separándose de otras partes del enunciado relaciones. <…>. Otras cuojas escriškėja de unaarūšių acciones relacionkio con tariniu, pvz. : Uogosnupirktos. Grybai e uogos comprarti. Los hongo, uvas y todo lo demás comprada. Esto manifiestamente indica que los componentes de la composición del verbo deciden las formas del cuento (y cuál forma giminés es dominójante). Así narratys directamente depende del accion. Aquí recurrente y más temprana de acción y narrativo conexiones correlación (Daugelis fábricas expuestas rentabilios Daugelis fabrikų buvę rentabilūs), de donde noabejotinai ver la sentencia de partes principales recíprocis conexión (ar „nepriklausomuoju“) tarinio aktantu, be to, „kairiojo“ aktanto sąvoka dar miglotesnė už veiksnio sąvoką“ (Sirtautas, Grenda 1988: 85–86). Tai nuoroda į valentingumo teoriją, (Sirtautas, Grenda 1988: 85). Entre otra ko, tarsi probėgšmais observada: Veiksnį netikslu considerar sólo dependiomuoju diversas de sus atmainas. Primerąja nota turima omenyje pajiura, que daiktavardis, sakinyje enanuantes veiksniu, es dependiom del tariniu enancio veiksmažodžio. Como puede verse, a los autores del manualé tal enfoque parece noicslus. Los autores claramente distinguen sintácticos enlaces de sus morfosintaksinas raiškos. Esto indica esta nota: Kartais sin necesidad se sujetapañen las relaciones del relato del acto con derinim, que, por supuesto, también es uno de esos indicadores de relaciones (Sirtautas, Grenda 1988: 86). 1.2.5. Vytauto Ambrazo edaguotoje Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje, cuya reciproco sąsijos. pirmasis leidimas išėjo 1994 m., sintaksinių ryšių atmainos aprašomos, pradedant nuo Interpusavio interfazia se llama conexión sintáctica entre la frase sandaros unidades de, que condicionan unos a otros. Esa forma de la palabra, a través de la cual otra se incluye en la frase, su vueltatu es gramaticamente dependiona del lastarosios. Así, la relación de interrelación de <...>. Tipiškais atvejais jis reiškiamas žodžių formų koreliavimu (abipusiu derinimu)“ (DLKG interrelación es abipusis 1994: 478). Como más brilhante caso de este sintaxión de la relación se indica la conexión del adverbi con daiktavardjio o įnamgi vardininku y se afirma que ese vardininkas depende del adverbio (en el diccionario, compuestamos del inpersonio adverbi, del subjectivo vardinik
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sintáctico vínculo de acto y narrativo: concepto kaita | 16 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Pombėžiamas imprescindible asunto separar los enlaces sintácticos de sus morfosintaksinių indicadores: Norint изnagrinėti sintaksinių enlaces tipos como purnai sintaksinį reiškinį, hay, por supuesto, que tener en cuenta a los morfosintaksinius fenomeniones, puesto que ellos reflejan enlaces sintaksicos; sin embargo morfosintaksínicos fenómenos y sintaksínicos enlaces no se suman (Holvoet, Judžentis 2003: 12). 2.2. Terciasime obra de la gramática de la lengua Lietuvių tomo Gramatinių funkcijų tyrimai (Holvoet, Mikulskas, red., 2005) introduesta sintaksines dependiomybės (angliško term dependancy lietuviško atitikmens) concepto, con la que identifica se prijungimiento. Priklausomía definida como sintaxiño de palabras (o otras unidades lingüísticas) un tipo de ryšio, cuando uno de ellos en la hierarchía sintaksizada ocupa mayor posición que otra (Holvoet, Judžentis 2005: 11). Dicho en otros términos, en el caso prijungiamojo ryšio una propiedad de unión sintáctica de una palabra, pareinante de su marcimo predicicatumo, es stipresnė que otro. A continuación se especifican en el artículo dos distinguidos tipos de prijunción control y modificación. 2.3. Rolando Mikulsko y Akselio Holvoeto anunciaran en Internet nuevas gramaticas de la lengua lituanas apmatas (Holvoet, Mikulskas 2009b) capítulo Sintaksinė priklausomybė posteriormente especifica el concepto prijungimo (y por él se consideran y anteriormente casos de interacción mutua llamados ryšiu). En él se afirma que la dirección de prijunción (qué a ko prijungiama) normalmente percibida intuityviai, sin embargo puinti ser y estrictamente definida (Holvoet, Mikulskas 2009b 3: La dirección de sintáctico y morfosintaxino puja incluso pueden ser opuestas (Holvoet, Mikulskas 2009b: 4). Skyriue también se enfatiza la importancia de separar sintáctico prijungimiento (p.ej., quiero helos) de morfosintaxino (p.ej., quiero pasivaikščioti). Se advierte que el manejo morfosintaxial generalmente denota una relación sintáctica, y la armonización prijungimo puede y no indicar: derinación no puede ser indicador de dependencia sintáctica (Holvoet, Mikulskas 2009b 6). Esto es una nueva armonización como concepto de fenómeno morfosintáctico.
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sintaksinis veiksnio ir tarinio ryšys: sampratos kaita | 17 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Skyriaus autoresá opinión, prijungimo especieis manejo siempre expresaiskia semantína palabras dependomía. En este caso sintáctico vínculo es pamatuado semantínico y lo refleja. sin embargo así es no siempre: la armonización semantinio relación de palabras marca a menudo, pero no necesariamente. Por ejemplo, en la frase Sutikau Joną susirūpinusį participio susirūpinusį combininación con daiktavardžiu Joną indica entre ellos una relación semántica, pero la relación sintáctica no indica (Holskasvoet, Mikulskas 2009b: 7). 2.4. Bene más venugamente la gramatica tradicional de Lituania distinguida separą verbo y narrativo atmainón de la sintaxis Axelis Holvoetas critica en el artículo Argumentos hierarchías y gramaticas funciones (Holvoet 2009a: 2630). Él hace hincapié en que la relación de interrelación mutua DLKG se basa morfosintaksialmente, cuando la armonización del accionmažodžio con el accionamiento se percibe como su dependomía del accionamiento señas. Por otro lado, el mismo veiksmajodis gobierda veiksnio vardininká. Así este vínculo, asignado en el más alto nivel de relaciones sintácticas, apridėjado basado en criterios que se introducen sólo en la más baja nivel de clasificación (contrymu ir derinimu). A. Holvoetas muestra que, según la teoría de habla del Oeste, derinimu puede ser señalado no sólo dependiomasis, sino y principal sintaksínica dependomía dėmento, i. i. no veiksnys, y tarinys. En otras palabras, la combinación del cuento con el acto indica que el acto depende del cuento. Así suvoking derinación, tenta renunciar asignadas tercias sintaksínicas atmainas de relaciones reciprocos interconectos, porque no lelea ella desde prijungimo distinguincio señamo. Siguiente aún se plantea la cuestión, si en realidad la armonización puede ser considerada un indicador del enlace sintáctico. Basándose Igoriu Melčuku y Williamu Croftu, se ne sintaksinį, o tik semantinį ryšį, jis „tiesiogiai rodo į tą žodį (tuos žodžius), su kuriuo muestra que la combinación marca (conos) la combinada palabra tiene conexiones (Holvoet 2009a: 29).
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sintáctico enlace de acto y narrativo: concepto kaita | 18 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 3. ACTSNIO Y TARINIO SINTAKSINIO RYŠIO POBÚDIS el Consejo de Administración y el Consejo de Administración Kaip matyti iš apžvalgos, naujasis sintaksinių ryšių skirstymas nuo ankstesniojo esminimamente diferencia en que no reconoce tercerio sintaksínicas relaciones tipo interacción de interfazes (o como otra llamada de tipo) y considera él prijungimu. ¿Cómo en este caso se explican casos de vínculo del verbio con narrativo? DLKG da dos, puede decirse, típicos ejemplos de este ryšio, que reflejan dos sus atmanes: el verbo del verbo y el relato relacion (Mesėj gailomės draugo) y el verbo del verbo con (compuesto del relato) unión (Brolis fue piktas). Examinémoslos un poco más en detalle. 3.1. Con respecto al primer ejemplo DLKG se afirma que El nominador del Įvardžio mes en esta sentencia depende de la acciónmažodžio gailėjomės conjunción; pavartoję veiksmažodį pagailo [t. y. beasmenį veiksmažodį] debíamos cambiar el vardininką naudininku, plg. : Nos pagacho amigo. Sin embargo el verbma de la persona y el número galėjomės su turno su turno se elige teniendo en cuenta la forma del adjetivo mes (plg.: yo galėjausi, tu galėjaisi, ellos galėjosi), así que la conexión aquí es mutipusis (DLKG 1994: 479). Debido a la primera dependencia (mandamiento) pasakytina, que del accionmazodio depende no el vardionista del ingreso, sino el mismo ingreso. Dado que en la frase él va accionniu, esto señalidas personal del sentencia accionniui alustu del vardininko alegrniu. Veiksmažodžius lamentarse y pagailti uneja sólo común raíz y su significado, y dichois esto son dos diferentes significanzas, morfología y sintaksinių savybių veiksmažodžiai. Por consiguiente un cambio de uno otro nolgray qué įrodo. Veiksmajodis pagailti también requieren sintaksinis vaidmuo beasmeniame sakinyje gali būti įvairiai aiškinamas (papildinys arba sustancialidad subjetiva complementamiento, del cual no tipiškas veiksnys), sin embargo él marcado no vardininku, y naudininku. Así, veiksniu enante la palabra es dependiente del tariniu enante el veiksmazodio. Tai prijungimo especieis control.
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sintáctico vínculo de acto y narrativo: concepto kaita | 19 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Jis žymimas įvardžio (kitais atvejais – daiktavardžio ar daiktavardiškai vartojamo žodžio) nombrinizco (o su indicículo va tal nombrinizco). Debido a otra dirección dependencia de la persona y número de accionmajoradio Según una de parinkimo pagal įvardžio formą naujausioje lietuvių kalbotyroje išsakyta įvairių nuomonių. ellas, la persona y número de accionmajoradio forma se elenkama independientemente de el accionmenancio de la intuición según las circunstancias del comunicamiento. Puesto que estas circunstancias son las mismas y elenkando personalino įvardį, esto de él y veiksmažodžio gramatines de persona y número de forma coincidencia. Tokí la explicación apoya y completamente posible, y en la sakytinėje hablaba incluso más a menudo se utiliza la misma teiginí pasakante frase Gailėjomės draugo. Líbios habbai así aškinti acciónmažodžio forma opcionamiento completamente pakaktų. Y sólo los datos de tipología (plg. Holvoet, Mikulskas 2009a: 4, 1 ishnaša) forčia reconocer que veiksmajodis en este caso sin embargo es combinado con įvardžiu. Atenderían, que nuevos autores de la gramática de la lengua lituanas, reconociendo acciónmajordio combinamiento con įvardžiu, acuerda con DLKG proporciontu explicaciónim. Además, tratando de defender la interrelación de la idea de enlace, V. Ambrazas en últimos trabajos propuso concebirlo como doble a, sólo de diferentes direcciones, prijungimą (Ambrazas 2005: 167168; LKE 2008: 548). Sin embargo esto sólo engañoso impresúdio. Mat combinación en nuevas gramáticas apmatsas no se considera indicikliu de vinclio sintáctico (Holvoet, Mikulskas 2009a: 6). Él sólo muestra semántica relación del verbo con su exigida adición, pero sintáctico lazo no conoce (Holvoet, Mikulskas 2009a: 7). Así, la vinculación sintáctica entre acción y relato es de una dirección tarinys requiere acción, y esto es característica característica prijungimo. Bendrosios sintaksės pagrinduose A. Holvoetas dar patikslino anksčiau išdėstytą armonización conceppratá. Esto es un medio de marcamiento del nario del compuesto principal y Derinimas deiktiškai nurodo veiksmažodžio argumentus arba diskurso dalyvius, taigi secundario. la armonización no es método de marcación de la relación sintáctica (plg. Holvoet
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sintáctico enlace de acto y narrativo: concepto kaita | 20 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 2009b: 130). A. Holvoetas se basa Christianu Lehmannu, que sostiene que derinación por naturaleza es medio de establecimiento de referencia: copiando sus argumentos gramaticales persona, número, giminę accionesmajodžiai ayuda a establecer su referenciación (Holvoet 2009b: 129). 3.2. Antrasis DLKG pavyzdys šioje gramatikoje aiškinamas labai panašiai kaip pirmasis. Jungtis ser también lemianti daiktavardžio vardininko formá, porque [P]akeitus persona protecamąja formá noecviamuoju particiviu o bendratimi, vardininká también necesario cambiar otro alegrniu, plg. : Brolio habta picto, (Kaip) broliui ser piktam. Mientraspuerto, el enlace que vaancio del adverbio persona y número se eligen forma teniendo en cuenta el vardininką del adverbio, plg. Estábamos enojados; Yo estaba enoj (DLKG: 479). Jungtis ser requieren suplementos (valdo) así mismo como y otros veiksmažodžiai. Así, ella se une daiktavardį (y no su vardininką). Dependiendo de las circunstancias del habla, de la querida decir mintia, se elige la unión gramatica forma, y sus argumentai notipicamente (priklausiniai) žymimi skirtingais linksniais. Beasmenė būtojo laiko dalyvio forma būta kitaip pateikia kalbėjimo metu esančias aplinkybes, todėl ir jos reikalaujamas veiksnys žymimas kilmininko linksniu. Lo mismo digaciña y de bendratí ser, que acompaña daiktavardí, en la oración que va accion (o complementinio). Él marcado usuario alegrniu. el hecho, que del número y respecto de la persona conjunti se combina con el factor enancio palabra, ya hablado anteriormente. Una vez más enfaticemos, que esta combinación no indica más de un sintáctico ryšio (o otras su direccionas), sino sólo una vez más indica semantinio daiktavardžio dependimiento del accionomodelo, al cual marca y daiktavardžio alegrnio escogimiento. En otras palabras, este pertenecimiento en la frase marcado dos veces: parinkimu (vardininku), o semantinis – veiksmažodžio skaičiaus bei asmens suderinimu su sintáctico daiktavardžio alegrnio aquel daiktavardžiu.
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sintáctico vínculo de acto y narrativo: concepto kaita | 21 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 4. FACIT Brevamente resumir sintactico acto y tarino ryšio sampratos kaitą Lituvians dialotyroje posible así. Entresigalecido dvinaris la distribución de las relaciones sintaksicas se divide por el sextoseptintuo del pasado siglo décadas cambiado trinariu, accion y narnio lixi al dar el papel de transmisicum predicatumo sentinio. Inicialmente fue percibido como indefinido semántico ir sintaksinis ryšys, vėliau, aštuntojo dešimtmečio antroje pusėje, buvo išgryninta jo sintaksinė naturaleza, correspondientemente cambiado y nombre. Dado no hubo claramente definidos los fundamentos de disolución de las relaciones sintaksísticas, el accion y el narrativo rišio naturaleza permaneció hasta el final neatskleista. Contratarina acción y tarino ryšio concepta mucho donde Lituvians habotyroje se verciamasi hasta šiol. A principios de este siglo fue propuesto un nuevo método de disolución de relaciones sintaksicas, que en esencia prolonga la tradición de disolución de relaciones sintaksicas dvinario independientes de la ciencia de la lengua lituana, sólo se basa en un nuevo nivelminio de la mente teórica de habotyros occidentales. Según él, acción y relato sintáctico conexión considerado prijungiamujo: veiksmažodis conecta (valdo) su subjectivo argumento enanayo vardažodį, y él mismo es con él derivan asmeniu y (no siempre) skaičiumi, así expresaškiant semantinį predikato y su argumento relacionį. A pesar, como se percibe la combinación de forma del relato del enunciado personal, nuevo sistema de relaciones sintácticas es superior al anterior por al menos un asunto: se asigna una sintáctica de la relación atmaina menos que en anteriores trabajos sintaksés. Al menos ya teóricos gramatica de descripción fundos en cuanto esto es manifiestamente ahoriau. Además, la nueva teoría economότερη y sintaksínicas en cuanto a los fundamentos de disertamiento de las relaciones: ella se basa sólo en una disertándose fenómenos señalú. La anterior distinción, como se ha mostrado, se basa en al menos dos rasgos (ya no hablar de que no se distinguan debidamente). Como clarifica de la reseña presentada en este artículo, la conexión de interrelación (entonces llamado predikatiniu) en trabajos de sintaksés Lituanos tomados para ocupar sólo okupavus Lituania y no be
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sintaksinis veiksnio ir tarinio ryšys: sampratos kaita | 22 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 rusichos gramatikos de efecto (tar plg. Vaskelaitė 2009: 13). Teniendo en cuenta esto, ya sería tiempo renunciar a este lituanos sintaksés teoría sovietismo, nelaisva consciencia frisiaus y volverse a las Occidentas científicas mintia, cuya savaiminę sclaidă Lituania gruiai interrumpė sovietų okupacija. LITERATŪRA Ambrazas Vytautas 2005: Axel Holvoet, Artūras Judžentis, red., Sintaksinių ryšių tyrimai [rec.]. – Acta linguistica Lituanica 52, 167–170. Balkevičius Jonas 1963: Dabartinės lietuvių kalbos sintaksė, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Balkevičius Jonas 1998: Lietuvių kalbos predikatinių konstrukcijų sintaksė, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. Dambrauskas Leonardas 1939: Žodžių santykis sakinyje. – Gimtoji kalba 6, 84–86. DLKG 1994 – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. Vytautas Ambrazas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. DLKG 2006 – Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. Vytautas Ambrazas, 4-oji pataisyta laida, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. Holvoet Axel 2009a: Argumentų hierarchijos ir gramatinės funkcijos. – Gramatinių funkcijų prigimtis ir raiška, red. Holvoet A., Mikulskas R., Vilnius: Vilniaus universitetas, asociacija „Academia Salensis“, 1–36. Holvoet Axel 2009b: Bendrosios sintaksės pagrindai [Bibliotheca Salensis IV]. Vilnius: Vilniaus universitetas, asociacija „Academia Salensis“. Holvoet Axel, Judžentis Artūras, 2003: Sintaksinių ryšių tipai. – Sintaksinių ryšių tyrimai, red., Hovoet A., Judžentis A., Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 11–35.
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sintaksinis veiksnio ir tarinio ryšys: sampratos kaita | 23 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 Holvoet Axel, Mikulskas Rolandas 2005: Sintaksinės priklausomybės tipai: papildymai ir patikslinimai. – Gramatinių funkcijų tyrimai, red. Holvoet A., Mikulskas R., Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 11–38. Holvoet Axel, Mikulskas Rolandas 2009a: Gramatinės funkcijos (rankraštis). Prieiga internete: http://old.lki.lt/LKI_LT/images/Padaliniai/Gramatikos_skyrius/Gramatines%20funk cijos.pdf. Holvoet Axel, Mikulskas Rolandas 2009b: Sintaksinė priklausomybė. Prieiga internete: http://old.lki.lt/LKI_LT/images/Padaliniai/Gramatikos_skyrius/Priklausomybe.pdf. Holvoet Axel, Judžentis Artūras, red., 2003: Lietuvių kalbos gramatikos darbai 1: Sintaksinių ryšių tyrimai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Holvoet Axel, Mikulskas Rolandas, red., 2005: Lietuvių kalbos gramatikos darbai 3: Gramatinių funkcijų tyrimai, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. Holvoet Axel, Mikulskas Rolandas, red., 2009: Gramatinių funkcijų prigimtis ir raiška [Acta Salensia I], Vilnius: Vilniaus universitetas, asociacija „Academia Salensis“. Kalinauskas Bronius 1963: Žodžiai ir žodžių junginiai sakinyje. – Kai kurie gramatikos ir stilistikos klausimai, Kaunas: Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla, 3–23. Kalinauskas Bronius 1972: Lietuvių kalbos žodžių junginių sintaksė: mokymo priemonė, Vilnius. Labutis Vitas 1976: Žodžių junginių problemos, Vilnius: Vilniaus valstybinis universitetas. Labutis Vitas 1994: Lietuvių kalbos sintaksė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Labutis Vitas 1998: Lietuvių kalbos sintaksė, 2-as patais. leidimas, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. LKE 1999: Lietuvių kalbos enciklopedija, par. K. Morkūnas, red. V. Ambrazas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sintaksinis veiksnio ir tarinio ryšys: sampratos kaita | 24 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 LKE 2008: Lietuvių kalbos enciklopedija, par. K. Morkūnas, red. V. Ambrazas, 2-as patiksl. ir papild. leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. LKG 1976: Lietuvių kalbos gramatika 3: Sintaksė, vyr. red. K. Ulvydas, V. Ambrazas, A. Valeckienė, Vilnius: Mokslas. Sirtautas Vytautas 2019: Veiksmažodinis tarinys dabartinėje lietuvių kalboje [Bibliotheca actorum humanitaricorum universitatis Saulensis 18]. Šiauliai: Litera. Sirtautas Vytautas, Grenda Česys 1988: Lietuvių kalbos sintaksė, Vilnius: Mokslas. Vaskelaitė Ramunė 2009: Sintaksinių ryšių modeliai lietuvių kalbos sintaksėje:humanitarinių mokslų daktaro disertacija, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas. Gauta 2020 11 29 Priimta 2020 12 30 THE RELATION BETWEEN SYNTACTIC SUBJECT AND PREDICATE: CONCEPTUAL CHANGES Summary The article reviews the development of the concept and classification of the relation between syntactic subject and predicate during the last seven decades in Lithuanian linguistics. This type of syntactic relations was singled out only in the Soviet period, its separation was influenced by the works of Russian syntax. Initially, its concept did not clearly distinguish between the semantic and syntactic levels of sentence analysis, it was called a
ARTŪRAS JUDŽENTIS. Sintaksinis veiksnio ir tarinio ryšys: sampratos kaita | 25 doi.org/10.35321/bkalba.2020.93.11 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) http://journals.lki.lt/bendrinekalba ISSN 2351-7204 predicative relationship. Later, terms more syntactic by nature (mutual dependency, interdependency) were proposed. Attempts were made to explain this type of relations, but it failed to do this on the basis of one criterion. Both the direction of relation and its these morphosyntactic notation have been relied upon, often without proper distinction between criteria. A principios de this century, with the rapid renewal of Lithuanian grammar theory, there was a come back to the dual division of syntactic relations based on one feature as subordination, – syntactic equivalence. The term interdependency was abandoned; its cases were interpreted marked at morphological level by the selection of case of the argument word. The semantic relation between the verb and its argument is also marked on the verb that is agreed in person (and number) with his argument. Al final del artículo, se muestra cómo varios ejemplos de la relación entre syntactic subject and predicate son interpretados in the Lithuanian grammar and how they could be interpreted on the basis of the theoretical grounds common to Western linguistics. KEYWORDS: syntactic relations, relation between syntactic subject and predicate, interdependency. ARTŪRAS JUDŽENTIS Vilniaus dailės akademija Maironio g. 6, LT-01124 Vilnius [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected] [email protected]