Between Scylla and Charybdis: on Language Situation and Language Policy in Contemporary Iceland

BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 ARI PÁLL KRISTINSSON Á ni Magnússon Islandijos s udijų ins i u as, Language Planning Depa men , Reykja ik, Iceland BETWEEN SCYLLA AND CHARYBDIS: ON LANGUAGE SITUATION AND LANGUAGE POLICY IN CONTEMPORARY ICELAND Abs akcija Islandijos li e a ū inė adicija, konse a y us kalbinis pa eldas i kalbinės pu izmo ideologijos bu o pag indinė Islandijos nacionalinės apa ybės dalis. Kalbų i li e a ū os ęs inumo išsaugojimas y a pag indinis Islandijos kul ū os poli ikos ikslas. Tuo pačiu me u globalizacijos a si adimas padidino a p au inės kalbos, ka u su islandų kalba, kasdienį daly a imą s a biose šiuolaikinio gy enimo s i yse. Y a susi ūpinimas, kad ai u i į akos skai ymo įp očiams, ling is iniam į es ies i kalbos aplinkai apsk i ai. A siž elgian į ai, šiame s aipsnyje apibūdinamos y aujančios Islandijos kalbos ideologijos, šiuolaikinė ling is inė p ak ika, kalbos poli ika bei daba inių kalbų aldymo pas angų galimybės i ap ibojimai. plana imas. KEYWORDS: language managemen , language policies, language ideologies, Icelandic, p es ige ANOTACIJA Islandijos li e a ū inė adicija, konse a y us kalbinis pa eldas i kalbinio pu izmo ideologijos – s a bi Islandijos nacionalinės apa ybės dalis. Išsaugo i kalbinį i li e a ū inį ęs inumą y a pag indinis a i osios Islandijos kul ū os poli ikos ikslas. Tačiau dėl globalizacijos s a biose šiuolaikinio gy enimo is labiau įsigali a p au inėje kalba. Tai kelia susi ūpinimą, nes kin a skai ymo įp očiai, eikiamas kalbos a umas i kalbos aplinka apsk i ai. A siž elgian į šį kon eks ą, šiame s aipsnyje ap ašomos y aujančios islandų kalbos ideologijos, ap a iama šiuolaikinė kalbinė p ak ika, kalbos poli ika i šių dienų kalbos a kymo galimybės bei ap ibojimai. ESMINIAI ŽODŽIAI: kalbos adyba, kalbos poli ika, kalbos ideologijos, islandų kalba, p es ižo plana imas. ARI PÁLL KRISTINSSON. Be ween Scylla and Cha ybdis: on Language Si ua ion and Kalbos poli ika šiuolaikinėje Islandijoje | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.02 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 1. Kalbų padė is 1.1. Is o inė is o ija Icelandic is a No h Ge manic (‘No dic’) language. S uc u ally i is close o Mode n Fa e ų kalba i kai ku ie Vaka ų No egijos dialek ai. Tolimesni šiau ės giminaičiai y a š edų, danų i y ų no egų no egų bokmål. Šiuolaikiniai islandų lokiai s ip iai gy eno Skandina ijoje, Fa e ų esemblance o i s linguis ic ances o , Old No se, which was spoken in he nin h o he hi een h salose i Islandijoje, kai ku iose Didžiosios B i anijos ie ose i ki ose ie ose, ku idu amžiais kelia o ikingai i šiau ės p ekybininkai. Išlikę daugybė senosios no egų kalbos eks ų, daugelis jų y a labai e inami, pa yzdžiui, adinamos šeimos sagos, poe iška Edda, ka alių sagos i . . Šie eks ai daugiausia bu o pa ašy i XII, XIII i XIV amžiuose, daugiausia Islandijoje i iš dalies No egijoje. Šių eks ų kalba is da plačiai p ieinama idu iniam šiuolaikinės islandų kalbos skai y ojui, ne u in specializacijos ling is ikos a li e a ū os s udijose. Taip y a odėl, kad šiuolaikinė islandų kalba išlaiko daugumą seno ės no egų kalbos g ama ikos ka ego ijų i pag indinio žodynų, o onologinėje sis emoje į yko nemažai pokyčių. Kalbiniai b uožai 1.2. Mode n Icelandic nouns, adjec i es, p onouns and he nume als 1–4 ha e ou g ama iniai a ejai. Y a ys g ama inės ly ies a dams, būd a džiams, daugumai pa a džių i skaičiams 1[…]4. Žodžiai sujung i pagal laiką, asmenį, skaičių, nuo aiką i g ama ines sa ybes. oice. Thus, s uc u ally, Icelandic has la gely kep many o he Old No h Ge manic Taip pa e a paminė i ieną šiuolaikinės islandų kalbos b uožą - asmeninių a dų sis emą. Dauguma islandų is da naudoja pa oniminius a ba ma oniminius a dus, . y. gali e pasi ink i, a naudo i sa o ė o a mo inos a dą, kad suda y umė e sa o pa a dę, p idedan sūnų "sūnų" a ba duk ą "duk e s". Pa yzdžiui, mano ė o a das bu o K is inn, odėl aš esu K is insson, o mano sese ų pa a dė y a K is insdó i . No s dauguma islandų sa o pa a dėms naudoja ė ų a mo inų a dus, kai ku ie žmonės naudoja pa a des, kaip ai y a labiausiai papli ęs pap o ys Vaka ų Eu opoje (p z., Jóhanna Sch am), a ba abiejų me odų mišinį (p z., Jóhanna ARI PÁLL KRISTINSSON. Be ween Scylla and Cha ybdis: on Language Si ua ion and Kalbos poli ika šiuolaikinėje Islandijoje | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.02 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Adol sdó i Sch am). Ki as įdomus Islandijos a dų pap očio b uožas y a ai, kad po jų y a you ne e add ess people by hei su name alone; he de aul is he i s name(s), only op ionally pa a dė. Tai galioja isiems isuomenės na iams, nep iklausomai nuo jų s a uso i padė ies. Icelandic is i ually wi hou dialec s as such, i.e. in he mos common sense o he e m "dialek as". Tačiau y a am ik as "Šiau inis akcen as", ku is apsk i ai eiškia, kad kai ku ie žmonės Šiau ės Islandijos cen e linkę iš a i in e okalines sus ojimus su s ip esne pos aspi acija nei dauguma ki ų islandų kalbė ojų. Tai šiek iek paslap is, kodėl okia didelė i e ai apgy endin a sala, kaip Islandija, nė a padalin a į aiškiai a ski us dialek inius egionus. Daugumą islandų kalbos a ian ų lemia žan as, bend a imo p iemonė, si uacija i pokalbio daly ių a umas. Islandų kalba jau seniai naudoja ie inius neologizmus, o kasdien naudojamos daugybė okių neologizmų. Pa yzdžiai: sími […] elephone[…], öl a […]compu e […], íkill […]addic […], dagsk á […]p og am[…], áðs e na […]con e ence[…] i aip oliau i aip oliau. Tai eiškia, kad žmonės, ku ie kalba skandina iškomis kalbomis (danų, no egų, š edų) a ki omis ge manų kalbomis, u i pada y i papildomas pas angas mokydamiesi šiuolaikinės islandų kalbos, nes jie negali leng ai išši uo i, pa yzdžiui, žodžių eikšmės. Islandijos laik aščių eks ai, nes adinamosios a p au inės žodynų dalis y a san ykinai maža (ypač spausdin ose medžiagose), o ie iniai neologizmai bu o sugal o i kaip pakai alai. Kalbos ikėjimai kalbų bend uomenės na iams 1.3. G ama inis, o og a inis i leksikinis pu izmas y a pag indinė Islandijos kalbos požiū ių i ideologijų ema, kaip ai bu o paka o inai pa ody a isuomenės nuomonės apklausose i kalbos disku sų y imuose (p z., O ósson 1990, Á nason 2006, Vikø 2010, Leona d, Á nason K is insson 2014, Jökulsdó i e al. 2019). Kalbos naudojimą dažnai disku uoja pasauliečiai, i daugelis linkę u ė i i ą nuomonę, pa yzdžiui, kai eikia ink is a p ski ingų pasiūlymų dėl naujų žodžių žodynuose. Kai ku ie kalbė ojai egulia iai iš eiškia sa o susi ūpinimą dėl o, ką jie laiko inkamos islandų kalbos pablogėjimu a p jaunesnės ka os. No s Islandijoje y auja p o ekcionis inės kalbos ideologijos, manau, kad okios požiū is daugiausia su elkia dėmesį į kalbos o mas, o s a uso klausimai, . y. ARI PÁLL KRISTINSSON. Be ween Scylla and Cha ybdis: on Language Si ua ion and Kalbos poli ika šiuolaikinėje Islandijoje | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.02 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 g ėsmės p a as i islandų kalbą. Kon ak o si uacijos i XX a. 1940 m. Islandiją okupa o angliškai domains o use, ha e caused less conce n among he gene al public (c . K is insson 2014). kalbančios sąjungininkų pajėgos, o po ka o bu o įku a i daugelį dešim mečių aldoma NATO ka inė bazė. Nuo d idešim ojo amžiaus idu io baimė dėl anglų į akos islandų kalbai paska ino disku sus apie wi h Danish, and la e English speaking g oups, became g adually mo e common in he 19 h idaus kalbos g ynumą. Tai ypač susiję su e minologija i šiuolaikiniu leksikonų a naujinimu. XIX i XX a. p adžioje ling is inis pu izmas apo s a biu i į akingu Islandijos kalbos požiū io i ling is inės p ak ikos b uožu. Kalbos pu izmas apo eikšmingu islandų, kaip au os, apa ybės eiksniu. Anksčiau pag indinis alymo ikslas bu o pasiskolin i žodžiai iš danų kalbos, o anglų kalbos pasiskolin i žodžiai bu o pag indinis susi ūpinimas nuo an osios XX a. pusės. Tai aki aizdžiai ma oma nacionalis inėje kalbos poli iniuose disku suose. Ne i pap as as islandų egzis a imas kaip a ski a au a i jų eisė į nep iklausomybę bu o susiję su islandų kalba, pageidau ina, jos "g yniausia" o ma ( . y. kuo a čiau senosios no egų kalbos, idu amžių šiau ės li e a ū os ling is inio e apo) Auksinis amžius). 1.4 Daba inė kalbų padė is Islandų kalba naudojama isuose kasdienių gy enimo aspek uose: y iausybės sis emoje, pa lamen e, kaip mokymo p iemonė mokyklose ( aip pa aukš ojo mokslo įs aigose), įmonėse, spo e, žiniasklaidoje i . . Islandų kalbos publikacijos y a didžiulės, nes šalyje gy ena ik apie 360 000 žmonių; 2019 m. Islandijoje bu o išleis a apie 1000 knygų pa adinimų, ai y a padidėjimas, palygin i su anks esniais me ais. 2019 m. jaunimo i aikų knygų leidybos padidėjo 50 p oc. A odo, kad kai ku ie adiciniai spausdin i laik aščiai s engiasi, o ašy iniai naujienų po alai in e ne e kles ėja. Y a kele as adijo s očių i kele as nacionalinių ele izijos s očių. ARI PÁLL KRISTINSSON. Be ween Scylla and Cha ybdis: on Language Si ua ion and Kalbos poli ika šiuolaikinėje Islandijoje | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.02 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 No s islandų kalba y a als ybinė i sa i aldybių kalba, čia kalba ik iena iš maždaug ecognized adi ional mino i y language in Iceland, namely Icelandic Sign Language, he i s 300 žmonių. Islandijos gy en ojų skaičius pas a uoju me u apo daug į ai esnis nei anksčiau. Iš iso gy en ojų abou a qua e o a cen u y, he p opo ion o immig an s has inc eased om less han 2% o - apie 14% (Iceland S a is ics 2020). Kai ku ie įgijo Islandijos pilie ybę, o dauguma užsienio kilmės gy en ojų y a ki ų šalių piliečiai, u in ys (laikiną) leidimą gy en i Islandijoje. Didžiausia imig an ų g upė y a lenkai, o an a pagal dydį - lie u iai. Maždaug 5 p oc. Islandijoje gy enančių žmonių y a Lenkijos piliečiai (2019 m. - 19 000 žmonių), o maždaug 1 p oc. gy en ojų y a Lie u os piliečiai (2019 m. - 4 000 žmonių; 2020 m. - Islandijos s a is ika). 2016 m. 12,6 p oc. Islandijos ikimokyklinio amžiaus aikų gim oji kalba bu o ki a nei islandų kalba, o šalyje y a mažiausiai 50 ski ingų gim inių kalbų (Jónsdó i e al. 2018). Kai ku ie skaičia imai odo, kad y a ne 100 ski ingų namų kalbų. No s islandų kalba y a o iciali kalba i pag indinė kasdienės komunikacijos kalba, kai ku ios Islandijos da bo inkos s i ys, pa yzdžiui, u izmo paslaugos, echninė p iežiū a i s a yba, aki aizdžiai apo daugiakalbėmis. Daugelis imig an ų s engiasi išmok i kalbė i islandų kalba. Demog a iniai pokyčiai lėmė ai, kad islandų kalba su užsienio akcen u y a kasdienės kalbos p ak ikos dalis. Islandijos nacionalinės ansliacijos žiniasklaida nė a išim is. Ši si uacija y a nauja daugeliui adicinių islandų kalbė ojų. Užsienio islandiškai kalban ieji dažnai skundžiasi, kad kai ie iniai islandai išgi s a juos kalban su akcen u, islandai no iai pe kelia kodą į anglų kalbą. Tai, žinoma, gali bū i p oblema, pi miausia, nes ai odo ne ole anciją užsienio akcen uo oms kalboms, i , an a, šis elgesys aip pa a imia mokinius iš galimybių p ak ikuo i sa o islandų kalbą au en iškuose pokalbiuose. Taip pa iesa, kad daugelis užsieniečių nebū inai sklandžiai kalba Anglų kalba. Globalizacijos a si adimas lemia didesnį anglų kalbos bu imą (socialinėje) žiniasklaidoje, p ekyboje, akademinėje bend uomenėje, populia iojoje kul ū oje, skai meninėse echnologijose i . . Tai plačiai sup an ama ARI PÁLL KRISTINSSON. Be ween Scylla and Cha ybdis: on Language Si ua ion and Language Policy in Con empo a y Iceland | 6 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.02 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 ha his is bound o ha e e ec on eading habi s, linguis ic inpu in he na i e language, and alloca ion o domains o language use in socie y a la ge. In a ew domains o Icelandic socie y, Anglų kalba pap as ai naudojama (dažnai lygiag ečiai su islandų kalba), pa yzdžiui, u izmo p amonėje, kai ku iose įmonėse, bankininkys ėje i iš dalies kaip mokymo būdas uni e si e uose. Nepaisan o, kad okiose s i yse daug kalbama angliškai, islandų kalba, be abejo, y a pag indinė kasdieninė kalba, ai y a p adinio i idu inio ugdymo mokymo kalba, i ai y a labiausiai papli usi mokymo kalba Islandijos uni e si e uose i kolegijose. Kaip i ki ų Šiau ės šalių uni e si e ų a eju, gim oji kalba y a s ip iausia bakalau o lygmenyse, o magis o i dak a o s udijų p og amose y a didesnis anglų kalbos ku sų p ocen as. Ty imas, a lik as 2014 m., pa odė, kad apie 10% uni e si e inių ku sų bakalau o p og amose bu o dės oma anglų kalba, o idu iniškai apie 18% magis o s udijų bu o dės oma anglų kalba (A nbjö nsdó i , 2017), kad Islandijos koledžo p og ams (K is insson, Be nha ðsson 2014). In e es ingly, he e is s ong e idence s uden ai linkę pe e in i sa o anglų kalbos įgūdžius i kad jie s engiasi susido o i su akademine anglų kalba sa o kalbos aldymo s i yje, kalbų ko puso, kalbos s a uso i kalbos įgijimo plana imo s udies. 2. EVOLVING LANGUAGE ECOLOGY, AND LANGUAGE POLICY CHALLENGES In la e mode ni y, Icelandic cul u e and socie y is acing choices and challenges as o a ž ilgiu (ž . K is insson, 2014). Ty ėjų komanda pas a uosius ejus me us y inėja kalbų p ak iką i požiū į Islandijoje (ž . Sigu jónsdó i 2019). Iš dalies jie s engiasi pa eik i į odymus, ku ie galė ų padė i pag įs i p o ingas kalbos aldymo pas angas sp ęs i i pakeis i daba inę kalbos si uaciją, o iš dalies - su eik i ge esnę eo inę sup a imą apie kalbos įgijimą, ys ymąsi i kalbų kon ak ą, apsk i ai apie si uaciją Islandijoje, ypač apie islandų kalbos s a usą p ieš anglų kalbą. Pag indinis ikslas - in o muo i islandų isuomenę apie ai, kiek jie u ė ų ūpin is kasdieniniu e ms. The e is hus ongoing esea ch designed o shed u he ligh on he cu en language islandų kalbos naudojimu, g ama ikos i seman ikos klausimais. Kai ku ie žmonės, pa yzdžiui, moky ojai, jaučia, kad mokinių i jaunimo kalba, g ama ikos sis ema i žodynas g ei ai keičiasi. Šie p ospec s o Icelandic, and i he inc eased p esence o English is ha ing an in luence on neaiškūs susi ūpinimai, iš eikš i pe pas a uosius ieną a du dešim mečius, daugiausia bu o pag įs i anekdo ais i panašiais dalykais. ARI PÁLL KRISTINSSON. Be ween Scylla and Cha ybdis: on Language Si ua ion and Kalbos poli ika šiuolaikinėje Islandijoje | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.02 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 PISA y imai pa odė, kad Islandijoje nuo 15 me ų amžiaus mažesnių aikų, ku iems sunku skai y i, e in i i in e p e uo i eks ą, skaičius sumažėjo nuo 15 p oc. Kai 2018 m. pasi odė naujienos, Islandijos moky ojų sąjungos ado as Ragna as Pé u ssonas bu o ci uojamas laik aščio s aipsnyje aip: "Ragna as k i ika o ie os ins i ucijas už ai, kad p adinėse mokyklose pe mažai laiko ski iama [...] islandų kalbai mokymo p og amoje. Tačiau labai liūdna ai, kad, no s jie kalba anglų kalba, ė ai, egis, neski ia pakankamai laiko kalbė is su aikais apie ai, ką jie ma o i skai o in e ne e. "Aš esu moky oja 20 me ų i galiu jums pasaky i, kad Icelandic child en spend a lo o ime using echnological de ices ha a e mos ly in aikams už enka o, kas ik ai s a bu - laiko" (Demu as, 2018). A ida y i poli iką, ku ią aiškiai aš u nus a ė Pa lamen as i ne e li ed in be e condi ions han now,” Ragna says. “Bu we don’ gi e child en Pas a uoju me u y iausybė: 2009 m. (Š ie imo, mokslo i kul ū os minis e ija 2009 m.; a i ikuo a Pa lamen o); (2) a ski as kalbų įs a ymas apie islandų i islandų ges ų kalbą 2011 m. (Al hingi 2011), (3) ambicinga kalbų echnologijų p og ama 2018-2022 (Nikulásdó i e al. p og ama y a 2017; Rannís 2018). The explici aim o he language echnology unding and […]saugo i i em i islandų kalbą, aip pa paleng in i jos naudojimą isuomenėje, new in o ma ion echnologies in he Icelandic communi y, o he bene i o he ins i ucijose i įmonėse[…] (Rannís 2018). ARI PÁLL KRISTINSSON. Be ween Scylla and Cha ybdis: on Language Si ua ion and Kalbos poli ika šiuolaikinėje Islandijoje | 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.02 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 2019 m. bi želio mėn. Islandijos pa lamen as ienbalsiai p iėmė pa lamen inę ezoliuciją dėl islandų kalbos. Rezoliucijoje ska inama nacionalinė kalbos in o muo umo kampanija (Á am íslenska [Go Icelandic!]) i pab ėžiama, kad eikia em i moky ojų išsila inimą, aip pa siekiama apsaugo i islandų kalbą skai meninėse s i yse. (Al hingi 2019). No s islandų kalba y a pi moji apie 86% Islandijos gy en ojų kalba, naujausi apž algos odo, kad dauguma islandų i ina egulia iai gi dė i i skai y i šiek iek anglų kalbos, o daugelis iš jų aip pa i ina egulia iai naudo i anglų kalbą. Toliau pa eik a in o macija y a iš auk a iš pi mųjų isapusiško y imo ezul a ų, apie ku iuos bu o kalbama anksčiau šiame sky iuje: Islandijos 3-5 me ų aikų apie 60% žiū i anglų kalbos p og amas okiuose kanaluose kaip "Ne lix" i "YouTube" (Sigu jónsdó i 2019). 3-12 me ų amžiaus g upėje apie 50 p oc. aikų žaidžia kompiu e inius žaidimus islandų kalba, o anglų kalbos kompiu e inius žaidimus - apie 75 p oc. Tačiau jaunesni aikai labiau linkę žais i Islandijos žaidimus (Nowens ein e al. 2018). Ty imai odo, kad padidėjęs anglų kalbos į edimas a p 16-20 me ų amžiaus islandų kalbė ojų eigiamai ko eliuoja su padidėjusiu nesaugumu i nes anda iniu subjunk y aus i indika y aus nuo aikos naudojimu islandų žodinėje sis emoje (Thó sdó i , 2018). Kaip minė a anksčiau, dauguma islandų i ina, kad egulia iai gi dėjo i skai ė šiek iek anglų kalbos, o daugelis iš jų aip pa i ina, kad egulia iai naudoja anglų kalbą. 2002 m. a lik as y imas pa odė, kad apie 50% esponden ų uo me u i ino, kad be eik kasdien naudoja anglų kalbą ( . y. skai o, ašo a kalba anglų kalba), o 25% jų a sakė: "Be eik niekada". (Á nason 2006). "Kalban apie o malią a s uk ū izuo ą anglų kalbos įgijimą, bu o pa ody a (Jóhannsdó i , 2018), kad Islandijos aikai, mokan ysis ke i os klasės, ku ie p adeda English a school, acqui e mos o hei English ocabula y ou side o he class oom, based on moky is, u i am ik ą mo y aciją sup as i anglų kalbos ele izijos p og amas i pop dainų eks us i . ., i pe kompiu e ius, i pe jų bend a imą su žmonėmis, ku ie nežino islandų and communica e in English. In o he wo ds, English lessons a school a e only a seconda y kalbos, jų anglų kalbos įgijimo būdas. """ ARI PÁLL KRISTINSSON. Be ween Scylla and Cha ybdis: on Language Si ua ion and Kalbos poli ika šiuolaikinėje Islandijoje | 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.02 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Y a galimybė, kad du kodai, islandų i anglų, pasiekė am ik ą s eiką pusiaus y ą, . y. s abilią lygiag ečią kalbos si uaciją, į ai iems susi ikimams i s i ims Islandijoje. Klausimas labiau susijęs su uo, a ši si uacija Islandijoje pada o islandų kalbą " pažeidžiamą " o mų, unkcijų a abiejų a ž ilgiu. Viena galimybė y a a, kad galbū mes nebū inai ik pi miausia pa i iame anglų į aką islandų o moms i islandų domenams, eikian i keičian , kaip islandų kalba naudojama, i ku i kada ji gali bū i naudojama; o ai, kad anglų kalba y a papildomas kodas bend uomenėje. Ki aip a ian , gali a si as i papildomo d ikalbių a si adimo požymių, angliškai be islandų kalbos, o ne angliškai "nugalė i" islandų kalbą dėl naudojimo s ičių i naudojimo įgūdžių. Kaip jau bu o minė a, Islandijoje dažniausiai naudojama anglų kalba, o kai ku iose si uacijose i s i yse ka ais ne labiau nei islandų kalba. Tai a si inka, pa yzdžiui, į ai iose Islandijos klien ų ap a na imo įs aigose, pa yzdžiui, pa duo u ėse i es o anuose, Reykja iko ajonuose, ku iuose y a daug u is ų i ki ų užsienio lanky ojų. Tuo pačiu me u islandų kalbos bend uomenėje y a daug me aling is inio disku so, ku is a skleidžia neigiamą islandų požiū į į okį iešą anglų kalbos naudojimą Islandijoje. Islandijos ašy ojo Ragna Jónassono (Ragna Jónasson) laik aščio s aipsnis (2018) y a gana ipiškas Islandijos ie inių gy en ojų, susi ūpinusių dėl Islandų kalba: […] Res o anuose i ka inėse žmonės dažnai pasis eikina anglų, o ne islandų kalba, i dažnai islandų kalba jums nieku nepadės, jei no i e užsisaky i mais o a gė imų. Bend o ės naudoja anglų pa adinimus a ba keičia sa o p ekės ženklą anglų kalba. Tu is ų s a ba ekonomikai spa čiai da o anglų kalbą ne ik an ąja kalba se ice indus y, bu almos he i s language.” Daug okių a i ai iš eikš ų neigiamų požiū ių į ai, kas a odo kaip aukš as anglų kalbos s a usas iešoje i socialinėje e d ėje Islandijoje, pa yzdžių galima as i Islandijos socialiniuose es o anuose, media. Some imes, social media commen a o s a e e en u ging people o boyco shops and ku iuose nė a islandų kalba kalbančių da buo ojų a ba ku ie linkę eklamuo i sa o p ekes. ARI PÁLL KRISTINSSON. Be ween Scylla and Cha ybdis: on Language Si ua ion and Kalbos poli ika šiuolaikinėje Islandijoje | 16 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.02 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 K is insson A i Páll 2014: Ideologijos Islandijoje: kalbos o mų apsauga. […] Anglų kalba Šiau ės šalių uni e si e uose: ideologijos i p ak ika, ed. A.K. Hul g en, F. G ege sen, J. Thøge sen, Ams e damas: John Benjamins leidykla, 165-177. K is insson A i Páll 2016: Anglų kalba kaip "Fa al Gadge " Islandijoje. […] Kodėl anglų kalba? Susidū imas su Hyd a, ed. P. Bunce, R. Phillipson, V. Rapa ahana, R. Tupas, B is ol: Daugiakalbiai klausimai, 118128. K is insson A i Páll 2018: Nacionalinės kalbos poli ika i plana imas Islandijoje […] Tikslai i ins i ucinė eikla. Nacionalinės kalbos ins i ucijos i nacionalinės kalbos. EFNIL kon e encijos, Mannheimo, 2017 m. G. S ickel, Budapeš as: Veng ijos mokslų akademijos kalbininkys ės y imų ins i u as, 243 […] 249. K is insson A i Páll, Be nha ðsson Ha aldu 2014: Íslenska og enska í íslensku háskólas a i. – O ð og unga 16, 93‒122. Leona d S ephen Pax, Á nason K is ján 2011: Kalbos ideologija i s anda izacija Islandijoje. […] S anda inės kalbos i kalbos s anda ai besikeičiančioje Eu opoje, d. T. K is iansen, N. Coupland, Oslo: No us, 91[…]96. Š ie imo, mokslo i kul ū os minis e ija 2009: Íslenska il alls. "Tillögu Íslensk a málne nda að íslensk i máls e nu samþykk a á Alþingi 12.3.2009 Reykja ik: Š ie imo, mokslo i kul ū os minis e ija." Nikulásdó i Anna B., Guðnason Jón, S eing ímsson S einþó 2017: Mál ækni y i íslensku 20182022. Ve káæ lun, Reykja ík: Š ie imo, mokslo i kul ū os minis e ija. Nowens ein I is Edda, Guðmundsdó i Dagbjö , Sigu jónsdó i Sig íðu 2018: Að ileinka sé móðu mál í ækni æddum heimi. Skíma 2018, 1721. Óladó i Hanna 2009: Shake, sjeik elle mjólku h is ingu ? Islandske holdninge il engelsk sp åkpå i kning, Oslo: No us. O ósson Kja an G. 1990: Íslensk málh einsun. Söguleg y i li , Reykja ik: Íslensk málne nd. Rannís 2018: Kalbų echnologijų s a eginės mokslinių y imų i plė os p og ama, Reykja ikas: h ps: en. annis.is/ unding/ esea ch/ he-s a egic- esea chand-de elopmen -p og amme- o -langu- age- echnology/ (įeina 2020 m. gegužės 5 d.). Sigu jónsdó i Sig íðu 2019: Ljáðu mé ey a. F am íð íslenskunna og málumh e i ung a ba na. […] Skí ni 193, 47[…]67. ARI PÁLL KRISTINSSON. Be ween Scylla and Cha ybdis: on Language Si ua ion and Language Policy in Con empo a y Iceland | 17 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.02 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Spolsky Be na d 2004: Language Policy, Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. Spolsky Be na d 2009: Language Managemen , Camb idge: Camb idge Uni e si y P ess. Spolsky Be na d 2018-2019: Modi ikuo a i p a u in a kalbos poli ikos (i aldymo) eo ija. […] Kalbų poli ika 18(3), 323[…]338 (pi masis in e ne e 2018 m. ugsėjo 5 d.). Islandijos s a is ikos a nyba (S a is ics Iceland 2020): h p://www.hags o a.is (įei a 2020 m. gegužės 5 d.). Thó sdó i Elín 2018: Áh i aukinna enskuno kuna á íslenska mál æði. B ey ileiki í há ano kun og áh i ílags, magis o dise acija, Islandijos uni e si e as. Vikø La s S. 2010: Kalbų pu izmas Šiau ės šalyse. […] Ta p au inis žu nalas Kalbos sociologija 204, 9-30. Gau as: 2019 m. 12 19 d. P iim as: 06 05 2020 ARI PÁLL KRISTINSSON. Be ween Scylla and Cha ybdis: on Language Si ua ion and Kalbos poli ika šiuolaikinėje Islandijoje | 18 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.02 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 BETWEEN SCYLLA AND CHARYBDIS: ON LANGUAGE SITUATION AND LANGUAGE POLICY IN CONTEMPORARY ICELAND Apibend inimas Vėly ojo šiuolaikinio laikų Islandijos kul ū a i isuomenė susidu ia su s a biais pasi inkimais i iššūkiais, susijusiais su kalbos aldymu. Globaliza imo a si adimas eiškia didesnį anglų kalbos kasdienį daly a imą (socialinėje) žiniasklaidoje, p ekyboje, akademinėje aplinkoje, populia iojoje kul ū oje, skai meninėse echnologijose i . . I y a susi ūpinimas, kad ai da o į aką, be ki a ko, skai ymo įp očiams, kalbiniam įnašui i kalbinių s ičių paski s ymui isuomenėje. No s islandai i ina, kad is he i s language o abou 86% o he Icelandic popula ion a p esen , majo i y o Icelande s gi dėjo, skai ė i egulia iai naudojo šiek iek anglų kalbos. Maždaug 60 p ocen ų Islandijos 3-5 me ų aikų kasdien žiū i anglų kalbos p og amas okiuose kanaluose kaip "Ne lix" i kalbos aplinka u i YouTube (Sigu jónsdó i 2019). Conce ns ha e been aised ha such ex ensi e English neigiamų pasekmių adicinei Islandijos kalbos kul ū ai, . y. pi miausia, kalbų požiū iui apsk i ai, nes anglų kalba y a ling is inė į es ies į islandų kalbą sumažės p opo cingai, kai padidės anglų kalbos a ou ably iewed, and, secondly, o he na i e g amma and lexicon, since i is suspec ed ha į es ies. Islandijos kalbos aldymas igno uoja globalizacijos po eikį u ingos kalbinės i li e a ū inės adicijos, ku i laikoma unikaliu kul ū iniu pa eldu, išsaugojimui. Todėl eikia subalansuo ai išanalizuo i con empo a y linguis ic epe oi es is no an op ion, and again, nei he is majo negligence in daba inių kalbų aldymo pas angų galimybes i ap ibojimus. Vienas s a biausių eiksnių saugiai plaukio i a p "Scylla" i "Cha ybdis" y a islandų kalbos ko puso i p ieinamos i p ieinamos kalbos echnologijos in as uk ū os, kalbinių į ankių i echninių p ie aisų, pag įs ų ašy ine i kalbine šiuolaikinė islandų kalba, aip pa kompiu e inių žaidimų i ilmų, u inčių islandų u inį, ku ie gali pa auk i aikus i jaunimą jų gim oji kalba. Ki i žodinės i ašy inės islandų kalbos pe da imo a p ka ų palaikymo būdai y a socialinės i ekonominės pas angos, ku iomis siekiama su eik i jaunoms šeimoms daugiau kokybiško laiko, pageidau ina, kad ai padidin ų adicinės islandų kalbos kalbą. ARI PÁLL KRISTINSSON. Be ween Scylla and Cha ybdis: on Language Si ua ion and Kalbos poli ika šiuolaikinėje Islandijoje | 19 doi.o g/10.35321/bkalba.2020.93.02 BENDRINĖ KALBA 93 (2020) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Islandijos aldžios ins i ucijos nusp endė pada y i iską, kad a i ik ų šį iššūkį, be ki a ko, ski ian didžiulę sumą kalbų echnologijų p og amai 2018-2022 m. i pe ondą, ku is emia įdomių knygų jaunimui i aikams leidimą. Islandijos pa lamen as (Al hingi) 2019 m. bi želį ienbalsiai p iėmė ezoliuciją dėl islandų kalbos kaip o icialios kalbos s ip inimo Islandijoje. Rezoliucijoje pab ėžiama, kad eikia didin i in o muo umą apie islandų kalbos s a bą, jos e ę i unikalumą; i ska in i islandų kalbos mokymąsi, ypa ingą dėmesį ski ian ne ie iniams mokiniams, o pag indinis ikslas y a, kad islandų kalba bū ų naudojama isose Islandijos isuomenės s i yse. ARI PÁLL KRISTINSSON Á ni Magnússon Islandijos s udijų ins i u as Lauga egu 13, IS-101 Reykja ikas [email p o ec ed]