Valstybinės kalbos tikriniai žodžiai ir jų rašyba

BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 KAZIMIERAS GARŠVA Lie u ių kalbos ins i u as VALSTYBINĖS KALBOS TIKRINIAI ŽODŽIAI IR JŲ RAŠYBA ESMINIAI ŽODŽIAI: als ybinė kalba, ik iniai žodžiai, asmen a džiai, ie o a džiai, ašyba. ANOTACIJA S aipsnyje nag inėjami pie yčių Lie u os asmen a džiai (jų kilmė, sanda a, aida, ie a a dyno sis emoje), Lie u os a dyno ašyba. Taip s engiamasi išsiaiškin i naujus duomenis apie Lie u os ik inius žodžius i padedama ge in i su jais susijusius įs a ymų p ojek us. Pe 1 000 me ų iš ki ų kalbų a kelia ę ik iniai žodžiai apda o lie u ių kalbos dalimi i nuo ki ų žodžių nebesiski da o one iškai, g ama iškai. Kaip i ki ose au ose, ie o a džiai į aš us pi miau pakliūda o iš ie inių gy en ojų, o asmen a džiai – iš ki akalbių aš ininkų, odėl jų daugiau y a nelie u iškos kilmės. Lie u os a dynas y a Lie u os Respublikos kul ū os pa eldas. ABSTRACT The au ho o his a icle was in ol ed in he analysis o pe sons p ope names o Sou h Eas Li huania. In Li huania, mos place names a e o he Li huanian o igin, as hey we e named by he locals and only a e ha he place names came in o w i ing in a ious languages. The majo i y o pe sonal names (as in o he languages) in Li huania a e no en i ely o local o igin, as many Ch is ian and simila names and su names o igina ed om o he languages and by non-Li huanian sc ibes we e usually i s eco ded in o he languages. Bu e en hose pe sonal names now ha e Li huanian owels, consonan s, in lec ions, su ixes and a e conside ed Li huanian p ope nouns by he locals. ĮVADAS S aipsnio ikslas – ap a i naujus, p obleminius duomenis apie Lie u os Respublikos als ybinės kalbos asmen a džius i jų ašymą asmens dokumen uose. Analizuojamos pie yčių Lie u os asmen a džių da ybos endencijos. S aipsnio užda iniai – umpai išnag inė i s a besnes daba inių asmen a džių i kai ku ių ki ų ik inių žodžių a ojimo, KAZIMIERAS GARŠVA. Vals ybinės kalbos ik iniai žodžiai i jų ašyba | 2 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.03 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 ašybos p oblemas i jų yšį su als ybinės kalbos sis ema i unkciona imu. Daba daugiausia disku uojama apie pie yčių Lie u os a dyną, odėl jis čia daugiausia i ap a iamas. Au o ius y a su inkęs daug duomenų apie pie yčių Lie u os a dyną i engia mokslo monog a iją šia ema. Šiame s aipsnyje daugiausia i iami asmen a džiai, naudojami a ealinis (geoling is inis), g e inamasis, lyginamasis, ap ašomasis, socioling is inis, s a is inis moksliniai me odai. Vals ybinė kalba bu o i y a iena s a biausių au inės als ybės a kū imo, gy a imo i išlikimo sąlygų, odėl jau nuo 1988 me ų nag inėjamu klausimu apie ai bu o ak y iau disku uojama. Ry ų Lie u oje bu o ku iama e i o inė au onomija su imis als ybinėmis kalbomis (ž . LR 9-314) i iki šiol os idėjos neno ima a sisaky i, engian Tau inių mažumų, Asmen a džių ašymo asmens dokumen uose įs a ymus i a i inkamai bandan keis i Vals ybinės kalbos įs a ymą, Lie u os Respublikos ci ilinį kodeksą. Jau y a Vy iausybės i pie yčių Lie u os sa i aldybių nu a imų, ku iais papildomai siau inamos als ybinės kalbos unkcijos i į ai iais būdais ska inama bei į edinėjama daugiakalbys ė. 1. PIETRYČIŲ LIETUVOS VARDYNAS: KILMĖ, SANDARA, RAIDA Susla in ame pie yčių Lie u os a dyne au o ius a pažino iki 99 p oc. bu usių lie u iškų anden a džių, 90 p oc. gy enamųjų ie ų a dų (oikonimų), iki 40 p oc. asmen a džių. Ne labai kadaise susla ėjusio Vilniaus ajono upelių, eže ų a dai bu o okie pa lie u iški kaip be ku iame ki ame Lie u os ajone. Juos suda ė lie u iški žodžiai. Tai bu o galūnių, p iesagų ediniai, u in ys a i ikmenų i ki ose Lie u os ie ose: Akmenė, Gi ai ė, Kuosinė, Plynis, Raudonė, Ringė, Ve žu a, Ving is (iš s e imkalbių šal inių čia a s a y i anden a džiai neki čiuo i i jau išnykę, ž . Ju kš as 1985: 46–51). Daug i sudu inių upė a džių su an uoju komponen u -upis: Juodupis, Rudupis, Šal upis, Ve denupė, Vi šupis. Ta p lenkiškai už ašy ų i o icialiai pa aleliai a o ų oikonimų Vilniaus ajone lie u iškos kilmės o mą išlaikė 65,5 p oc. gy enamųjų ie ų a dų, Šalčininkų . – 59,6 p oc. ne Vilniaus mies e – 45,5 p oc. Daba iniuose Lie u os Respublikos asmen a džiuose a sispindi ne ku ios no s ki os, o pačios lie u ių au os p aei is. LDK aš uose a o os lo ynų, gudų, lenkų kalbos, odėl jos KAZIMIERAS GARŠVA. Vals ybinės kalbos ik iniai žodžiai i jų ašyba | 3 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.03 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 lie u ių a dyną a spindėjo ne isai iksliai i sla ino. P o . Zigmas Zinke ičius pas ebėjo, kad eikala imas ašy i lenkiškomis aidėmis aplenkin as lie u iškas pie yčių Lie u os sla iakalbių i lie u ių pa a des y a neko ek iškas, juo siekiama polonizacinių ikslų – galu inai nu au in i bu usią okupuo ą Lie u os dalį (Zinke ičius 2012: 351). Pie yčių Lie u os asmen a džiai pi mą ka ą bu o su ink i, suno min i i paskelb i An ano Salio edaguo ame žodyne (Salys 1983: 305–488). Žodyno edak o ius susla in us asmen a džius pag įs ai a s a ė į pi mykš ę o mą i p i ašė: „man a odo, kad ik am lie u iui jo pa a dė, sugadin a au os p iespaudos i a go laikais, negali bū i kas giliai sa a i dėl o b angu“ (Salys 1983: 64–65). Pasibaigus Lenkijos ul ima umo galiojimui i nesi ikin klas ingo Rusijos ul ima umo Lie u os kalbininkai i įs a ymų leidėjai galėjo aiškiausiai pasaky i, ką jie gal oja dėl Lie u os piliečių asmen a džių ašybos nep iklausomoje als ybėje. Visi asmen a džiai minė ame žodyne ašy i lie u iškomis aidėmis, o dėl adinamųjų „lenkiškų“ pa a džių neda y a jokių išimčių, pa yzdžiui, bu ęs Lenkijos okupacijos už ašas Donowagis aisy as į Duona agis, Dwilewicz – D ylys, Dziadulewicz – Diedulis, Dzia łowski – Genys, Dziedziukiewicz – Diedžiukas, Dziedziul – Didžiulis, Dzienowagis – Dieno agis, Dziewal owski–Gin ow – Deł u a–Gin au as, Dziewie agis – Die a agis (Salys 1983: 340–344). I Rusijos KGB i šininko Dze žinskio (kilusio iš Vilniaus .) pa a dę oje žodyno ie oje lie u iškai ekomenduo a ašy i Di žys, Di žius, Di žai is, Di žiūnas, Di žionis, Di žėnas a Di žynas (iš sep ynių o mų pa a dės sa ininkas galėjo pasi ink i pa inkamą o mą). Būdingas lie u ių a dyno sla inimo būdas – žodžių galūnių nume imas. Mokslo da be isos os pa a dės i jų galūnės bu o a s a y os į bu usias o mas: Aleksin < Aleks-ynas, Alksnin < Alksn-inis, An ul < An -ulis, Awgul < Aug-ulis, Augun < Aug-ūnas, Babul < Bab-ulis, Baczul < Bač-iulis, B uzgul < B uzg-ulis, Bumbul < Bumb-ulis, Biczel < Bič-elis, Cze niel < Če n-elis, Banel / Baniel < Ban-ẽlis, Banul < Ban-iùlis, Balul < Bal-iùlis, Bil < B lius, Bi < B ė, Blus < Blùsius, D il < D ylỹs, Gil < Gilỹs, Gi < Gi à, G yn < G nius, G odz < G úodis, Guž < Gùžas, H uzd < G ùzdas, Ke n < Ke nà, Ke ỹs, Kiek < Kekỹs, Kiel < K elė, Kielm < Kélmas, Kien < Kenà, Kodz < Kuodỹs, Kois < Kójis, Kus < Kus à, Naus < Náuša, Rodz < Radỹs, Sak < Sãkas, Saul < Sáulis, Sze < Še ỹs 1 . 1 S aipsnyje ik iniai žodžiai ki čiuojami ada, kai jie suki čiuo i šal inyje i kai s a bu ai pab ėž i. KAZIMIERAS GARŠVA. Vals ybinės kalbos ik iniai žodžiai i jų ašyba | 4 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.03 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 Pa a džių balsiai, d ibalsiai, p iebalsiai žodyne aip pa aisyklingai ašy i lie u ių kalbos abėcėle i pagal mūsų ašybos eikala imus. Lie u ių kalboje ski iami ilgieji i umpieji balsiai, odėl pa a džių sulenkin os o mos (Alejunas, Aleksiejunas, Aleksiunas, Bajo unas, Gasiunas i . .) ašy os lie u iškai: Aliejūnas, Aleksiejūnas, Aleksiūnas, Bajo ūnas, Gasiūnas (p iebalsius , ž sla ai kie ina, odėl Bajo iūnas čia galėjo bū i su apa in as su Bajo ūnu). A ižen i panašios pa a dės a i aisy os į A ižienį i . ., o sud ibalsin as e a s a y as į au en išką: Gieczys ašy as Gečys, Aszkiełojc – Ožkelai is i pan. P iebalsiai , d p ieš i y inėse lie u ių kalbos šnek ose ie omis galėjo bū i e čiami c, dz, be galėjo bū i aip iš e s i i sla inan . Šie paki imai aip pa dėsningai a s a y i į bend inę lie u ių kalbą, plg.: Ciesiul – Tiesiulis, Ciesiun – Tiesiūnas, Ciuksza – Čiukša, Cipko – Čipkus, Ci il – Či ylis, Ciunaj is – Tijūnai is; Dziedziul – Didžiulis, Dziaugis – Džiaugys, Dzieguc – Degu is. Žodyno suda y ojai s engėsi apsiei i be naujų sla iškų p iesagų (kai ku jų eng a i šnekamojoje kalboje), dėl o susla in as pa a des ekomenda o a o i aip: Biciulewicz – Bičiulis, Blusiewicz – Blusius, Czepulkowski – Čepulis, Czesnulewicz – Česnulis, Cycynski – Cicinas, Dwilewicz – D ylys. Tu ėdami duomenų, kad isa pa a dė gali bū i iš e s a į lenkų kalbą, ekomenda o pi minę (au en išką) asmen a džio o mą: B zeski – Be žinis, D ozd – S azdas i . . Daba u ėdami daug daugiau kalbo y os žinių, galė ume ikslin i ik kai ku ių pa a džių ašybą: Biedulski – Bėdùlis (Bėdùlis gy ena Vilniaus . p ie Pabe žės i ebemoka lie u iškai), Dziewulski – Die ùlis (ne De ulis), Smilgin – Smilg nis (Rodūnios apyl. Vigonių k. lie u is y a ne Smilginas), S anul (ne S anulis, o S aniùlis gy ena Die eniškių apyl.), Sza ejko – Še eika (ne Ša eika), Szawa ejko – Š a eika (ne Ša a eika), Szykuc – Šiku is (ne Šaku is), T abszo – T epšỹs (Ge ėčių apyl. Rimdžiūnų k. T apšys saky a ik a miškai), T aszko – T eškà (ne T aška). Žodyno au o iai siūlė keis i kai ku ias įžeidžiamai skambančias, a neš ines pa a des (Kiaũličius, Visokogù skis), be į jų pas abas nespė a a siž elg i. Žodyne pi miausia pa eik os iš okupacinio Lenkijos ežimo dokumen ų nu ašy os pa a dės, ku ias u ėjusių asmenų apa ybė nenu ody a: os pačios pa a dės galėjo bū i i lie u ių, i gudų, i lenkų, i u eišių a ki ų au ybių, nes isos jos lenkin os. Žodyne y a pe 6 000 pa a džių, ku ios y a lie u ių kalbos pe las. Dėsningai jas a s ačius į pi mykš ę padė į (nu alius naują i di b inį sla inimą), daugelis ų pa a džių su ampa su daba a ojamomis KAZIMIERAS GARŠVA. Vals ybinės kalbos ik iniai žodžiai i jų ašyba | 5 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.03 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 pa a dėmis, o dalis jų ne y a išnykusios. Kai ku ių ų pa a džių Li uanis ikos ins i u o da buo ojai nespėjo į auk i i į pa a džių, Lie u oje a o ų iki 1940 me ų, ka o eką, dėl o jos ėliau nepa eko į Lie u ių pa a džių žodyną i daba y a ypač s a bios. An ano Salio edaguo o žodyno pa a des skubė a pa eng i a gau os y ų Lie u os pasų sky iams, kad piliečiai galė ų g eičiau įsigy i dokumen us, pasi inkdami sau inkamą pa a dės a ian ą. Žodynui nekel a papildomų mokslinių eikala imų, ku ie bū ų apsunkinę jo naudojimą. Šis pa a džių žodynas nuo An ano Salio edaguo o Vilniaus s i ies ie o a džių žodyno (Salys 1983) ski iasi uo, kad jame pa a dės su ašy os abėcėlės a ka, o ne pagal alsčius, ku iuose ie asmen a džiai a o i. Šis mūsų y imas į aukia žodyną i į mokslinę apy a ą: pa a des p adedame ki čiuo i (kai aiškiai žinoma, kaip ai da y i), nu odome jų da ybą, mo y aciją (e imologiją), kilmę, papli imą. Ap a iamo žodyno pa a dės y a ienkamienės (Úaka, Balsỹs, Daukšà), d ikamienės (Bùi- ydas, Dá - ydas) a jų umpiniai, p iešdėlinės (Pa-ke ys, Pa-pinigis), p iesaginės (Bumb-ulis, Bu n-eikà, Deg-u is, D ū -elis, Dūd-ai is i . .). P iesaginių pa a džių y a daugiausia (kalboje jos aip daugin os i aikams, aikaičiams). Vien iš sulie u in o k ikš a a džio Mã as su lie u iškomis p iesagomis suda y os šios pa a dės (be poloniza o ių už ašy os lenkiškais ašmenimis): Ma -ejko, Ma -uc, Ma -uk, Ma -ul-aniec, Ma -ul. Pie yčių Lie u oje daugiausia bu o papli usios pa a dės su p iesagomis -elis, -ulis, -ūnas i ki omis, p z.: -ẽlis: B asel < B as-ẽlis, Bujel < Buj-ẽlis, Bukiel < Bùkelis, G ygiel < G ig-elis, G yszel < G iš-ẽlis, Ju el < Ju -elis, Ko del < Ka d-ẽlis, Kukiel < Kuk-ẽlis (< Kùkis), Ku miel < Ku m- ẽlis (i Ku min < Ku m-inas), Kuszel < Kuš-ẽlis, Ławcel < Lauc-ẽlis, Mackało < Mack-ẽlė, Masal < Mas-ẽlis, Paszkel < Pašk-ẽlis, Pu al < Pū -ẽlis, Szymiel < Šim-elis; -(i)ùlis: Kadziul < Kadž-iùlis, Kaziul < Kaz-iùlis, Ke ul < Ke -ùlis, Ku kul < Ku k-ùlis, Łabul < Lab-ùlis, Masiul < Mas-iùlis, Mažul < Maž-(i)ùlis, Pieczul < Peč-iùlis, S anul < S an-iùlis; -(i) nas: B asiun < B as-i nas, Česun < Čes-i nas, Gasiul < Gas-iùlis, Gilun < Gil-i nas, G yszun < G iš-i nas, Jackun < Jack- nas, Jaczun < Jač-i nas, Jankun < Jank- nas, Ka alun < Ka al-i nas, Kiežun < Kež-i nas, Ma ejun < Mo iej- nas, Mejłun < Meil- nas, Mieldun < Meld- nas, Mikolajun < Mikalaj- nas, Na kun < No k- nas, Paciun < Poc-i nas, Pawlun < Paul-i nas, Pieczun < Peč-i nas, Pie kun < Pe k- nas, Radziun < Radž-i nas; KAZIMIERAS GARŠVA. Vals ybinės kalbos ik iniai žodžiai i jų ašyba | 6 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.03 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 -ùkas: B aziuk < B az-iùkas, Daniuk < Dan-iùkas, G ysiuk < G is-iùkas, Macuk < Mac-iùkas, Masiuk < Mas-iùkas, Misiuk < Mis-iùkas; -ái is: G ygojc < G ig-ái is, Jankojc < Jank-ái is, Janukojc < Jan-uk-ái is, Ju kojc < Ju k-ái is, Klukojc < Kluk-ái is, Masojc < Mas-ái is, Wincelojc < Vinc-el-ái is; -ù is: Gi uc < Gi -ù is, Łabuc / Łabudz < Lab-ù is, Ma uc < Ma -ù is, Pie uc < Pe -ù is, Sieku < Sek-ù is; - nas, -ónis: G ygianiec < G ig-ėnas, Masiulaniec < Mas-iul-ionis (i Masiulanis), Miežaniec < Miež-iónis, Oszkielaniec < Ožk-el-iónis, Pie ukaniec < Pe -uk-ónis, Szymaniec < Šim- onis; -eikà: Masiejko < Mas-eikà, Ma ejko < Ma -eikà, Sudejko < Sud-eikà, Szadejko < Šad-eikà, Szawejko < Ša -eikà. 2. LIETUVOS VARDYNO RAŠYBA Nep iklausomos demok a inės Lie u os Respublikos ie o a džius, asmen a džius, ga ių, ju idinių asmenų pa adinimus įp as a ašy i isiems sup an ama als ybine lie u ių kalba. Nemuno upė, u in i bal išką a dą i ekan i pe sumažėjusį Lie u os als ybės plo ą, Gudijoje o icialiai adinama ne lie u iškai, o gudiškai, daba inėje Ka aliaučiaus s i yje – usiškai. Panašiai y a i su Ne imi, ku i Gudijoje adinama Vilija. I niekas nesiskundžia, kad lie u iški upė a džiai en ašomi nelie u iškomis aidėmis i ki okiomis o momis, kad pakeis i anden a džių „ apa ybės žymenys“, daba Seimo pi mininkės p iski iami asmen a džiams (plg. Rašimai ė 2021: 6). Dalis aldininkų į ai iais būdais is labiau siekia išk aipy i Lie u os a dyną (ypač asmen a džius) i nea siž elgia į kalbos specialis ų a gumen us. Bu ęs kalbos komisijos sek e o ius d . P anas Kniūkš a da 2009, 2010 me ais ašė, kad asmen a dis y a kalbos dalis, o ne „unikalus konk e aus asmens apa ybės žymuo“ (Kniūkš a 2013: 159–169). Lie u os Respublikos piliečiams galioja i bend asis įs a ymų p incipas asmen a džius dokumen uose ašy i lie u iškais ašmenimis. Tai isai ne ukdo iš eikš i su uok inio šeiminių i iš o kylančių ki ų san ykių: juos odo ne pa a džių apa umas, o eisiniai ak ai i juos liudijan ys KAZIMIERAS GARŠVA. Vals ybinės kalbos ik iniai žodžiai i jų ašyba | 7 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.03 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 dokumen ai. Už užsieniečio iš ekėjusi lie u ė gali pasilik i sa o lie u išką pa a dę i dėl o jos yšiai su su uok iniu nė kiek nesikeičia, nesilpnėja. Jei Lie u os Respublikos piliečio pa a dė mūsų als ybės dokumen uose ašoma s e imos als ybės ašmenimis, a kalba a ojama kaip als ybinė. Taip bandoma g ąžin i padė į, kokia bu o 1920–1939 me ais, Lenkijai okupa us y ų Lie u ą. Lenkų, usų kalbų a ojimas Lie u os pak aščiuose a ibo ų juos nuo isos Lie u os i silpnin ų als ybės ien isumą. P anas Kniūkš a pab ėžė, kad p ie sulenkin ų asmen a džių, ga ių pa adinimų, iešųjų už ašų „pi šdami sulenkin us ie o a džius lenkai Vilniaus k aš ą sa inasi a i ai i sąmoningai. Čia už kalbos aiškiai kyšo poli ika“ (Kniūkš a 2013: 157). O icialioje a osenoje pie yčių Lie u os aldininkai isą laiką įky iai skleisdami okį a dyną, Vilniaus k aš ą siekia pa ody i kaip esą „nuo amžių lenkišką plo ą“, ku iam bū ina su eik i ypa ingą s a usą. Lie u os piliečių a dų i pa a džių ašymas dokumen uose lenkiška ašyba nė a oks pap as as i nekal as dalykas, kaip suokia kai ku ie mūsų poli ikai i žu nalis ai (Kniūkš a 2013: 165). Gai inan okupacijų pada inius i siau inan als ybinės lie u ių kalbos unkciona imą Lie u oje, žalojan als ybinės kalbos sis emą bu o im asi labai planingų koo dinuo ų eiksmų. Spaudimo nea laikė i Vals ybinė lie u ių kalbos komisija ( oliau – VLKK): a siž elgė ne ik į kalbos sis emą, be i į 2009 me ų Seimo Teisės i eisėsaugos pi mininko o muluo ę – esą s aiga „pasikei usią geopoli inę, ekonominę i socialinę Lie u os si uaciją“ (plg. Kniūkš a 2013: 150, 152), e čiančią neo icialiai naikin i als ybinės lie u ių kalbos s a usą. VLKK šią kalbos sis ema nepag indžiamą išim į p i e s a su o muluo i panašiai: „a siž elgian į daba inės isuomenės po eikius“, lyg bū ų galima nebesilaiky i Kons i ucijos, keis i als ybės ins i ucijų kalbos poli iką, ukdy i gim ąją kalbą pe duo i iš gy en ojų ka os į ka ą, keis i bend uomenės na ių san ykį su sa o kalba i aip pažeis i ečdalį kalbos gy ybingumo k i e ijų, 2009 m. ko o 24 d. UNESCO pa i in ų Nyks ančių pasaulio kalbų a lase. Siekian Kons i ucijos nea i inkančių ikslų, skleidžiama i apie 20 mokslo klas očių: esą a das, pa a dė y a ne kalbos, o asmens apa ybės dalis i pag indinis jos žymuo; lie u ių pa a dės esą ik lie u iškos, o ne lie u ių – ien nelie u iškos (užsienie iškos); asmen a džiai esą ik p i a aus gy enimo dalis i dėl jų „o iginalios“ ašybos bei a ies u i eisę sp ęs i ne isuomenė, o asmen a džio „sa ininkas“ i . . Dėl šių klaidų bu o seniai įspė a (Ga š a 2014), be apie ai neno ima gi dė i i os klaidos is ka ojamos. Lie u ą no ima da y i KAZIMIERAS GARŠVA. Vals ybinės kalbos ik iniai žodžiai i jų ašyba | 8 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.03 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 pasaulio sala, ku nebesilaikoma als ybinės kalbos i ik čia a ojamos gal ne iso pasaulio „o iginalios“ lo yniško pag indo ašybos pa a dės su jų diak i iniais ženklais. Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje nenuma oma jokių ašybos išimčių. Pas aba dėl užsienio au o ių ci a imo (DLKG 1994: 19) p i ašy a be šio sky iaus au o ių žinios, neap obuo a jokiame kalbos specialis ų posėdyje i niekaip nesusijusi su Lie u os Respublikos piliečių asmen a džių ašymu dokumen uose. Apie asmen a džių ašybą iki šiol iešai dažniausiai nekompe en ingai, pa i šu iniškai ebekalba ais klausimais mažai besio ien uojan ys asmenys, iš eiškian ys ik nepag įs ą subjek y ią nuomonę. Pa yzdžiui, Teisingumo minis e ijos inklalapyje ebeskelbiama bu usio eisingumo minis o Remigijaus Šimašiaus 2011 me ų lapk ičio 24 d. kalba asmen a džių ašybos diskusijoje, ku ioje jis dės ė: „mo e is iš eka už užsieniečio, dano a anglo, i jai enka ink is, ką mylė i labiau: Lie u ą a y ą, jeigu jai enkan is y o pa a dę šioji į Lie u oje išduodamus dokumen us negali bū i į ašy a neišk eip a“ 2 . Iš ik o a pa a dė bū ų į ašoma iksliai paga siui pagal a imą (kaip da oma 500 me ų) i s ečio pa a dė niekaip nebū ų išk aipoma. O jeigu jam eikia i užsienie iškų aidžių, skliaus eliuose pa a dę jomis i gi galima nu ody i. Be o, s ečias lie u ei Lie u oje galė ų leis i pasilik i me gau inę pa a dę a ba jos pa a de užsi ašy i pa s. Reikė ų s ečiui ge b i daugelio ie inių gy en ojų eises Lie u oje naudo is sa o als ybine kalba, g ama ika, įs a ymais i mokė i in eg uo is. Be kokia išim is ašyboje, iksliau, s e imų kalbų ašybos i a ies dėsnių pe kėlimas į lie u ių kalbos adicinę ašybą eikš ų jos g io imą. Tų išimčių is daugė ų i daugė ų. Ne be pag indo apie aidžių nu ašinėjimo asmen a džiuose p ojek ą P anas Kniūkš a ašė: „p ojek as y a aldiškai šališkas, an ipilie iškas, isuomenei nenaudingas i s a biausia – an ikons i ucinis. Tokio įs a ymo negalima p iim i <...>. Liūdna, kad spaudimo nea laikė i su okį požiū į skleidžiančiu p ojek u susi aikė Vals ybinė lie u ių kalbos komisija“ (Kniūkš a 2013: 150– 151). Iki šiol ge iausiai y a pa eng as Talkos asmen a džių ašybos dokumen uose p ojek as, ku iam p i a ė 50 p o esionalių kalbininkų, pe 300 ki ų diplomuo ų li uanis ų, 100 000 ak y ių Lie u os Respublikos piliečių, Lie u ių kalbos ins i u as. 2016 me ų asa io 29 d. iš adoje dėl įs a ymo p ojek o N . XIIP-3796, pa eng o Talkos a s o ų, Ins i u as ašė: 2 P ieiga in e ne e: www. m.l . KAZIMIERAS GARŠVA. Vals ybinės kalbos ik iniai žodžiai i jų ašyba | 9 doi.o g/10.35321/bkalba.2021.94.03 BENDRINĖ KALBA 94 (2021) h p://jou nals.lki.l /bend inekalba ISSN 2351-7204 „Lie u os Respublikos piliečio a das ( a dai) i pa a dė (pa a dės) asmens dokumen uose u i bū i ašomi als ybine kalba – lie u ių kalbos abėcėlės 32 aidėmis pagal a imą <...>. Papildomi į ašai ki a kalba galė ų bū i į ašomi: 1) pase – ki ų į ašų sky iaus pi majame puslapyje; 2) asmens apa ybės ko elėje – ki oje ko elės pusėje“ 3 . Tai de ėjo su 2014 me ų balandžio 25 d. Ins i u e su eng os išsamios mokslinės diskusijos dėl asmen a džių ašymo asmens dokumen uose iš adomis: kalbinių a gumen ų, kodėl eikė ų keis i galiojančias nuos a as dėl asmen a džių ašymo Lie u os Respublikos piliečių asmens dokumen uose nė a; ašan juose asmen a džius nelie u iškomis aidėmis, bū ų pakeis a lie u ių kalbos abėcėlė i des abilizuo a ašybos sis ema. Ka u bū ų paneig as kons i ucinis als ybinės lie u ių kalbos s a usas, pažeis as jos ašybos sa i umas i su ikdy os a ojimo adicijos. Diskusijoje daly a o pe 30 kalbininkų, jos iš adas Seimui, VLKK pasi ašė diskusijos pi mininkai hab. d . Ona Alekna ičienė, p o . hab. d . Laima Kalėdienė, hab. d . Ri a Miliūnai ė, p o . hab. d . Se gejus Temčinas4. Pagal Kons i uciją isi Lie u os Respublikos piliečių asmen a džiai dokumen uose u i bū i ašomi aisyklinga als ybine kalba: o icialia bend inės lie u ių kalbos abėcėle i nepažeidžian g ama ikos aisyklių ( ienaskai os a dininke ne umpinan a dų i pa a džių). Sa o au ybę i asmen a džius užsienio kalba galima nu ody i dokumen ų papildomuose į ašuose. 1622 m. Vilniaus ekonomijos in en o ius odo, kad o me o ie inių gy en ojų a dai bu o Jonas, Ju gis (LVIŠ 70, 88), o pa a dės – D u elay is, Gudaycis, Ka ełay is, Sze muksz ay is, Łuksz elis, Rugielis, S o elis, Kuk onis, Kibilda i . . (LVIŠ 128, 122, 88, 128, 102, 114, 60, 56, 118). Daba eikalaujama į dokumen us ašy i ne au en iškas, o pakeis as pa a des D u eloic, Gudoic, Ka ełoic, Sze muksz oic (ne Še mukš ai is), Łuksz ełło, Rugiel, S a el, Kuk an, Kibildo, nes aip os pa a dės p ie a a susla in os XIX–XX a. Kokias iš adas dėl šių i panašių pa a džių ašybos dokumen uose VLKK eiks Seimui, eismams, jei p ašys Lie u os Respublikos piliečiai i jų giminės užsieniečiai iš Lenkijos, Gudijos i . .? Iki šiol Komisija am lyg i nep ieš a a o (Pangony ė 2019). Klaipėdos ajono eismas 2021 m. a me ė Lie u os piliečio skundą jo pa a dėje ie oj aidės „g ąžin i“ w, nes ą aidę 1940 me ais „Mėmelio“ ( . y. Klaipėdos) apsk i yje ga o 3 P ieiga in e ne e: www.l s.l .