Žymiajai gramatikos tyrėjai Nijolei Sližienei – 90 metų

242 BENDRINĖ KALBA | 95 Rasuolė VladaRskienė Lie u ių kalbos ins i u as ŽymIAjAI gRAmA IKos yRĖjAI NIjoLEI sLIŽIENEI – 90 mE ų ga bingo jubiliejaus 2022 me ais sulaukė iena iš žymiausių lie u ių kalbos g ama ikos y ėjų habil. d . Nijolė sližienė (Paliušy ė). Nijolė Paliušy ė gimė 1932 m. lapk ičio 7 dieną Raseiniuose, mokėsi Rad iliškio idu inėje mokykloje. s udijuo i li uanis ikos Vilniaus uni e - si e e a yko 1951 me ais. Is o ijos i ilologijos akul e e uo me u sin ak- sės paskai as skai ė Kazys Ul ydas, o ka u ž algėsi gabesnių s uden ų i jiems siūlė a ei i di b i į Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u ą. Kaip pasa- kojo pa i jubilia ė, p isimindama Kazį Ul ydą1, ai jo ūpesčiu ji i pa eko į šią ins i uciją. Pa s K. Ul ydas jai paskambino, kai baigusi Uni e si e ą di bo ienos minis e ijos biblio ekoje, i pak ie ė di b i Ins i u e, nes in- ko akademinės lie u ių kalbos g ama ikos au o ių kolek y ą. Šis pasiūlymas i nulėmė olesnį p o esinį jubilia ės kelią. Lie u ių kalbos i li e a ū os 1 Bend ada bių p isiminimai apie Kazį Ul ydą. Bend inė kalba 94, p. 8. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l /bend inekalba/a icle/ iew/2070/2177. As os LEsKAUsKAI Ės nuo auka. RAsUoLĖ VLADARsKIENĖ. Žymiajai g ama ikos y ėjai Nijolei sližienei – 90 me ų 243 ins i u e (nuo 1990 m. – Lie u ių kalbos ins i u as) ji išdi bo 44 me us – nuo 1956-ųjų iki 2000-ųjų, i isą ą laiką da ba osi daugiausia g ama ikos s i yje2, iš p adžių di bo Žodynų sky iaus g ama ikos g upėje, ėliau – g ama ikos sky iuje, odėl i b andžiausi mokslininkės da bai y a g ama- ikos y imai. 1965 m. N. sližienė apgynė ilologijos mokslų kandida o dise aciją apie sudu ines lie u ių kalbos eiksmažodžio o mas3, jos di- se acijos ado as bu o K. Ul ydas, no s, kaip pa i y a sakiusi, menkai jai e ado a o, ašydama dise aciją daugiau a ėsi su Vy au u Amb azu. Nijolė sližienė bu o iena iš pag indinių s a biausių lie u ių kalbos g ama ikų au o ių. Lie u ių kalbos g ama ikos an ajam omui (Vilnius, 1971) pa ašė sky ius apie eiksmažodžio ūšies ka ego iją, sudu ines eiksmažo- džio o mas, bend a į, siekinį, būdinį, o ečiame ome (Vilnius, 1976) išspausdin i jos pa ašy i sky iai apie pap as ąjį, su es inį a inį, bejung ukius, miš iuosius, sudė inius sakinius. g ama ika bu o ašoma labai a sakingai, kaip pasakojo pa i jubilia ė, pi miausia pa ašy us eks us edaga o Vy au as Amb azas i Adelė Valeckienė, o paskui iso leidinio eks ą – Kazys Ul y- das. jis „k iesda o au o ius pas sa e į kabine ą, aiškinda o, kas nege ai pa ašy a, jeigu kam pa ykda o, į odyda o, kad en ge ai, o jeigu nepa yk- da o, u ėjo pa aisy i“4. ačiau su malonumu mokslininkė p isimena, kad jai ienin elei pa ykda o diploma iškai į ody i K. Ul ydui, kad jos pa ašy- o eks o ne eikia aisy i, nes iš p adžių leisda o ado ui ene gingai išsa- ky i pas abas, o paskui pamažu sukelda o abejonę, kad gal i ge ai pa ašy- a, i su a da o, kad nieko aisy i ne eikia. Kalbininkė daug di bo i ašydama iena omes lie u ių kalbos g ama ikas. Daba inės lie u ių kalbos g ama ikoje (1994–2006 m.) išspausdin i jos pa eng- i sky iai apie eiksmažodžių laiką, asmenuojamąsias o mas, sakinio b an- duolį i jo modelius, bejung ukius sakinius, miš iuosius sudė inius sakinius, aip pa jos pa ašy i sky iai y a lie u ių kalbos g ama ikose usų (G amma ika li o skogo jazyka, 1985) i anglų (Li huanian G amma , 1997, 2006) kalbomis. Ka u su ki ais g ama ikų au o iais jai paski i apdo anojimai – už da bą p ie Lie u ių kalbos g ama ikos 1977 m. paski a Lie u os als ybinė p emija, 2 Plačiau apie N. sližienės g ama ikos da bus ž . semėnienė Lo e a. s eikiname Nijolę sli- žienę. Kalbos kul ū a 75, 166–169. 3 Algi das sabaliauskas. Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija. 1980–2010 m. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2012, p. 221. 4 Bend ada bių p isiminimai apie Kazį Ul ydą. Bend inė kalba 94, p. 8. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l /bend inekalba/a icle/ iew/2070/2177. 244 BENDRINĖ KALBA | 95 už da bą p ie iena omių g ama ikų lie u ių, anglų i usų kalbomis 1999 m. – Lie u os Respublikos mokslo p emija. 2002 m. mokslininkė apdo ano a Lie- u os didžiojo kunigaikščio gedimino o dino Ka ininko k yžiumi. Apie sa o g ama ikos y imus sližienė ašė i s aipsniuose į ai iuose žu naluose. ačiau pa s s a iausias mokslininkės da bas, i kolegų5, i jos pačios nuomone, – Lie u ių kalbos eiksmažodžių junglumo žodynas (I . – 1994, II(1) . – 1998, II(2) . – 2004), nes ji, emdamasi užsienio y ėjų da bais, sa aip in e p e a o jų alen ingumo eo iją i ją p i aikė lie u ių kalbai. Aiškiai leidinio paski is apibūdin a jo p a a mėje: „Žodyne pa odo- ma, kaip eiksmažodžiai a ojami kalboje, su kokiais žodžiais, kokiomis jų o momis bei kons ukcijomis eina, kokia ų žodžių eikšmė i kokias se- man ines unkcijas jie a lieka sakinyje. Veiksmažodžių junglumas ap ašomas emian is jų alen inėmis sa ybėmis. Žodyne pa eik i ie eiksmažodžiai, ku ių a osena į ai esnė i sudė ingesnė, aip pa a siž elg a į a osenos s y a imus bei da omas klaidas.“ Už lie u ių kalbos eiksmažodžių junglu- mo y imus Nijolei sližienei 1994 m. su eik as habili uo o dak a o laipsnis. Kalbininkei šalia eo inių g ama ikos y imų isą laiką ūpėjo i kalbos p ak ikos dalykai. Čia ji aip pa nu eikė nemažai da bų. Vienas iš eikš- mingiausių – ai lie u ių kalbos ašybos aisyklių engimas. Ilgą laiką ji bu o au o i e ingiausia lie u ių kalbos ašybos specialis ė, jos pa eng os ašybos aisyklės y a i daba a naujin ų ašybos aisyklių pag indas. Ka u su Adele Valeckiene pa engė no minį leidinį Lie u ių kalbos ašyba i sky- yba (1976, 1989, 1992), jam pa ašė Rašybos dalį. Rašybos aisyklių pakei- imus ji išsamiai ap ašė s aipsnyje A daug pasikei ė ašyba (Kalbos kul ū a, oliau – KK 28, 1975). s aipsnio p adžioje eigiama, kad Rašybos dalyje „apibend in a ligšiolinė ašybos p ak ika, neda an kokių esminių ašybos e o mų. Pag indinės ašybos aisyklės os pačios, ku ios įsigalėjo nuo jono jablonskio laikų. Rašybos dalykai čia ik plačiau nuš iečiami i gausiai ilius uojami pa yzdžiais. iesa, y a išlygin i kai ku ie ne ienodumai, ie- nu ki u ašyba p ide in a p ie a ies, šen bei en s eng asi s abilizuo i s y uojančius ašybos dalykus, – dėl o a si ado i ienas ki as ašybos pakei imas“ ( en pa , p. 4), o oliau ap a iami ie pakei imai: j ašymas po p iebalsių b, p šaknyse bjau us, pjau i, spjau i; d iskiemenių eiksmažodžių būsimojo laiko ečiojo asmens balsių y, ū i i, u ašymas; aiškin os žodžių ašymo ka u i sky ium, aip pa p ielinksninių kons ukcijų ašymo ai- 5 sabaliauskas Algi das. Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija. 1980–2010 m. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2012; semėnienė Lo e a. s eikiname Nijolę sližienę. Kalbos kul ū a 75, 166–169. RAsUoLĖ VLADARsKIENĖ. Žymiajai g ama ikos y ėjai Nijolei sližienei – 90 me ų 245 syklės; pako eguo as b ūkšnelio ašymas a p ik inių daik a a džių; pa ei- kiamos pap as esnės žodžių kėlimo į ki ą eilu ę aisyklės; šiek iek pa iks- lin as didžiųjų aidžių ašymas ik iniuose pa adinimuose, p asidedančiuo- se ik iniais ie ų a dais; į eisin a nelie u iškų ik inių a dų o iginalioji ašyba, aip ašy i a dus ekomenduo a mokslo eikaluose, in o macinėje li e a ū oje, skelbimuose. 1990–2002 m. N. sližienė bu o Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos na ė. Bū ina paminė i i ai, kad N. sližienė bu o iena iš ak y iausių Kalbos kul ū os au o ių, šiam leidiniui pa ašė 51 s aipsnį, aip pa y a p isidėjusi p ie sąsiu inių engimo. jau pačiame pi majame Kalbos kul ū os sąsiu iny- je (1961) andame du kalbininkės s aipsnius i oliau ji ne 44-ius me us ašė šiam leidiniui ak ualiais kalbos p ak ikos klausimais. s aipsnių emos į ai ios, no s daugiausia publikacijų apie sin aksės i ašybos p oblemas. Pi mosios N. sližienės publikacijos Kalbos kul ū oje a skleidžia ieną iš pa- g indinių jos y imo objek ų – žodžių a ojimo sakinyje dėsningumus, kalbininkei isą gy enimą ūpėjo ne ik juos iš i i i emian is uo me u mode niomis kalbo y os eo ijomis ap ašy i, be nuosekliai i a gumen uo- ai išaiškin i p obleminius a ojimo a ejus, ypa ingą dėmesį ski ian lek- sinei žodžio eikšmei, nes ji „lemia am ik as jungimosi išgales“ (KK 78, 2005, p. 128). Šia ema galima suskaičiuo i 10 pa ašy ų s aipsnių, ai pu- blikacijos apie bend ąsias linksnių ( a dininko (KK 45, 1983), kilmininko (KK 1, 1961), naudininko (KK 1, 1961), ie ininko (KK 16, 1969)) eikšmes a p ielinksnių iš, nuo (KK 66, 1994) a ojimą. Publikacijose aip pa ap- a iami konk e ūs ak ualesni aiškos a ejai, ai labai aiškiai ma y i iš iškalbių an aščių, ienose iš ka o a skleidžiama i ap a iamoji p oblema: „A si ik i, da y is, bū i kam i su kuo“ (KK 54, 1988); „Rūpinimasis i ūpes is: kuo a dėl ko?“ (KK 67, 1995); „Džiaugsmas, skundas – ne kuo, o dėl ko“ (KK 68, 1995); „Nu eis i – ką, už ką i kokia bausme“ (KK 71, 1998); ki ose į a di- jamas ik eiksmažodis, ku io a osena nag inėjama: „Veiksmažodžio a - pininkau i eikšmė i a ojimas“ (KK 75, 2002); „Veiksmažodžių s ig i, s oko i, ūk i sinonimiškoji eikšmė i jų a ojimo ypa umai“ (KK 78, 2005). Be daugiausia kalbininkės publikacijų (19) Kalbos kul ū oje g ildena p obleminius ašybos a ejus. ai s aipsniai ašy i uo me u, kai bu o s a s- omos ašybos aisyklės, odėl daba smalsu paž elg i, kokių ašybos klau- simų kilo anuome . Iš iesų, ašybos ak ualijos menkai epasikei ė, i p ieš 50 me ų ūpėjo, kaip aisyklingai ašy i ilguosius i umpuosius balsius žodžių šaknyje (KK 17, 1969; KK 20, 1971; KK 28, 1975), ypač būsimojo 246 BENDRINĖ KALBA | 95 laiko 3 asmens o mas (KK 47, 1984), inkamus p iebalsius („Baugš us, bugš us, baikš us i jų edinių ašyba“, KK 21, 1971). Labai išsamus kalbininkės s aipsnis apie sudė inių pa adinimų ašymą (KK 18, 1970), jame paaiškinami sudė inių pa adinimų ašymo ypa umai, bend inių i ik inių pa adinimų sky imo k i e ijai, ap a iama jų ašybos sis ema, mo y acija i išim iniai a ejai. aip pa a gumen uojami ašybos aisyklių pakei imai, ku ie, au o ės nuomone, padės iš eng i ašybos s y- a imų i nenuoseklumų. Kadangi sudė inių ik inių pa adinimų ašyba iš esmės liko nepaki usi, šis s aipsnis ak ualus iki šiol, no s pasikei ė als y- bės san a ka i als ybinės ins i ucijos, ačiau pag indinės jų pa adinimų ašymo aisyklės liko okios pačios. Apie iesioginės eikšmės pa adinimus (juos adindama ealiaisiais) N. sližienė aip ašo: „ ik iniai als ybių, als- ybinių įs aigų, įmonių, o ganizacijų, žymių da ų bei is o inių į ykių i ki okie pa adinimai ašomi pagal d i aisykles. Pagal bend ąją aisyklę di- džiąja aide ašomas ik pi masis sudė inio pa adinimo žodis, aip pa į pa adinimą įeinan ys ik iniai daik a a džiai bei ki i didžiosiomis aidėmis ašomi pa adinimai. <...> Pagal šią aisyklę ašomi be eik isi ik iniai sudė iniai pa adinimai. ik nedidelei daliai pagal susida iusią adiciją ai- koma išim inė aisyklė: jų isi žodžiai, išsky us a nybinius žodžius i žodį pa ija, p adedami ašy i didžiąja aide“ (KK 18, 1970, p. 58). Kele as s aipsnių ski i ik inių a dų i pa adinimų ašybai: aiškinamasi geog a inių objek ų pa adinimų ašyba (KK 32, 1977), asmens a do i ė o a do žymėjimas (KK 38, 1980). Daug abejonių kelia pe einamamieji a e- jai, ku iuos galima į ai iai in e p e uo i. N. sližienė labai iksliai paaiškina, kada asmenų a dus galima ašy i mažąja aide: „<…> ik inių a dų i imas bend iniais yškiausias ada, kai jie a ojami daugiskai os o ma, nes ada aki aizdus indi idualaus pa adinimo a o ūkis nuo ieno konk e aus asmens i pe kėlimas daugeliui asmenų, no in juos ienaip a ki aip cha ak e izuo- i. ik inis a das ampa ūšiniu pa adinimu.“ oliau samp o aujama, kad sunkiau pasaky i, a ik inis a das i ęs bend iniu, „kai jis pa a o as ie- naskai os o ma i susie as ik su ienu asmeniu, nes ada jis neįgyja yškios bend inės eikšmės i daugiau a mažiau išlaiko sa o indi idualią eikšmę“, odėl gali bū i i ašybos a ian ų (KK 19, 1970, p. 53). Viena ak ualiausių i sudė ingiausių ašybos emų – ki ų kalbų ik inių a dų i pa adinimų ašymas, jai ski a kele as s aipsnių, ka u supažindi- nan i su Kalbos komisijos p iim ais nu a imais (KK 36, 1979; KK 53, 1987). sližienės min ys apie ki ų kalbų bend inių i ik inių žodžių ašybą lie u iškuose eks uose ak ualios i šiandien: „<…> ki ų kalbų ik inių žo- RAsUoLĖ VLADARsKIENĖ. Žymiajai g ama ikos y ėjai Nijolei sližienei – 90 me ų 247 džių galas lie u inamas pagal as pačias pag indines aisykles, kaip i bend- inių. s e imžodžių galo lie u inimo adicijos y a pakankamai senos i įsigalėjusios, eikia ik jas saugo i i jomis sek i“ (KK 24, 1973, p. 7). sližienės publikacijose ašybos ak ualijos a liepia i su poli iniais als y- bės pokyčiais susijusią kul ū inių ealijų kai ą: sus ip ėjus au iniam a gi- mimui iškilo klausimas, kaip ašy i au inių šokių a dus (KK 56, 1989), kada kaip ašy inas žodis š en asis (š .) (KK 68, 1995), Vaka ų kul ū os pliūpsnį lydėjo i klausimas apie disko-, pop-, ideo- ašybą (KK 64, 1993). Bu o ašy a i apie žodžių i įs aigų pa adinimų umpinimą (KK 39, 1980; KK 53, 1987), apie sudu inius žodžius su dėmeniu pusiau- (KK 22, 1972), apie j ašymą (KK 58, 1990). Kalbininkei ūpėjo ne ik su jos y imais iesiogiai susijusios a osenos p oblemos, ji, kaip i dauguma jos ka os kalbininkų, bu o ak y i gim osios kalbos puoselė oja, jau ė pa eigą š ies i plačiąją isuomenę i ska in i a - o i aisyklingą kalbą. odėl pluoš elis publikacijų ski os su į ai ių kalbos a ojimo s ičių ypa umais susijusiems klausimams nag inė i. Pa ašy os ke u ios publikacijos apie kancelia inę kalbą: kaip ad esuo i laiškus i kan- celia inius aš us (KK 16, 1969), nag inė i susi inkimų kalbos ūkumai (KK 17, 1969; KK 55, 1988), pa eik a kele as kancelia inės kalbos aisymų (KK 35, 1978). aip pa ašy a apie medikų kalbą (KK 23, 1972; KK 52, 1987); dėl eikalų apie dailę kalbos (KK 33, 1977). Šio s aipsnelio au o ei eko su jubilia e di b i ka u, iesa, ne ame pa- čiame sky iuje, ačiau keliai dažnai susiki sda o: pi miausia p o esinės ka - je os p adžioje eko pajus i ge ano išką pagalbą i gausiai dalijamus pa a i- mus. o ėliau sua ino domėjimasis ašybos p oblemomis, p ieš ge ą de- šim me į ka u eikėme s a s y i ik inių pa adinimų ašymo aisyklių pa- kei imus ( iesa, jiems nebu o p i a a). Visą laiką labai ža ėjo ga biosios kolegės šil as, malonus bend a imas i dalykiškas požiū is ieškan p oblemų sp endimo būdų, nes isų jos da bų pag indas bu o sis emos kū imas, mo y a imas i nuoseklus laikymasis. ga bingo jubiliejaus p oga no isi da ka ą pasidžiaug i jubilia ės nu- eik ų da bų gausa i eikšmingumu, o jai pačiai palinkė i š iesių i ilgų gy enimo me ų. RAsUoLĖ VLADARsKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, L -10308 Vilnius [email p o ec ed]