Danguolės Mikulėnienės mokslinės veiklos metmenys

As A LeskAuskAi ė, ViLijA RAgAišienė. Danguolės Mikulėnienės mokslinės eiklos me menys 237 As A LeskAuskAi ė, ViLijA RAgAišienė Lie u ių kalbos ins i u as DAnguoLės MikuLėnienės MoksLinės VeikLos Me Menys 2022-aisiais g ažią sa o gy enimo sukak į paminėjusi p o . d . Danguolė Mikulėnienė Lie u ių kalbos ins i u e di ba jau daugiau kaip is dešim - mečius (nuo 1990 m.). 2002-aisiais ji iš d . kazio Mo kūno pe ėmė kalbos is o ijos i dialek ologijos sky iaus, 2015 m. pe adin o geoling is ikos cen u, ado ės pa eigas i ligi šiol jas a sakingai a lieka elkdama, mo y- uodama, k eipdama sa o kolegas ženg i ka ais i i in neleng ais keliais. P o . D. Mikulėnienės eikla daugiak yp ė i į ai ialypė – akademinė, pedagoginė, isuomeninė, kul ū inė. ji y a daugybės mokslo publikacijų, mokomųjų p iemonių bend ojo la inimo i aukš osioms mokykloms au- o ė, Lie u os i užsienio mokslo žu nalų bei ki ų leidinių edakcinių kolegijų na ė, mokslinė edak o ė, suda y oja i ecenzen ė, konsul an ė, kon e encijų bei ki ų enginių o ganiza o ė i daly ė, bu usi Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos sek e o ė i pi mininkė i . . nemažai laiko i jėgų kalbininkė ski ia š iečiamajai eiklai, pa yzdžiui, skai o iešas pas- kai as i p anešimus isuomenei, lankosi mokyklose, mezga yšius su į ai- As os LeskAuskAi ės nuo auka. 238 BenDRinė kALBA | 95 ių ie ų bend uomenėmis. ši kalbininkė – puiki pedagogė, ne ik ugdžiu- si i ebeugdan i kalbo y os k yp ies s uden us Lie u os uni e si e uose, be i nemažai jų a edusi į Lie u ių kalbos ins i u ą, paska inusi juos s udijuo i dok o an ū oje. Vis dėl o didžiausią i s a biausią ie ą D. Mikulėnienės gy enime už- ima mokslinė eikla. Viena iš jos pasi ink ų anks y ųjų y imų emų – lie- u ių kalbos ki čia imas (sinch onija i diach onija). 1987 m. ji, ado au- jama Alekso gi denio i Adelės Laigonai ės, Vilniaus uni e si e e apgynė kandida inę dise aciją Daba inės lie u ių kalbos galūninių edinių me a o- nija. y ėja me a oniją laiko mo onologiniu eiškiniu, į odė sinch oninį i diach oninį p iegaidžių kai os i ki čio ie os yšį iš es iniame žodyje. Mokslo s aipsniuose ji ap a ė i ki us ki čia imo klausimus: lie u ių kalbos dū inių me a oniją, linksniuojamųjų p iešdėlio *p- edinių i a dažodinių p iesagos edinių aidą, į a džiuo inių būd a džių ki čia imo is o iją, diach- oninius me a onijos y imus bei k . Daugelio me ų y imai apibend in i 2005 m. pasi odžiusioje monog a ijoje Ci kum leksinė me a onija lie u ių kalbos a dažodiniuose daik a a džiuose i jos kilmė. su ki čia imu susijusi i ki a D. Mikulėnienės y imų k yp is – bal ų i sla ų kalbų kon ak ai. jos eigimu, šnekamojoje lie u ių kalboje pas ebima ki čia imo sis emos pap as ėjimo endencijų. ypač p iegaidžių de onolo- gizacija i šio eiškinio po eikis olesnei pa ibio lie u ių šnek ų ki čio ai- dai aki aizdus pa ibio šnek ose. šį eiginį D. Mikulėnienė pag indžia isų pi ma ge ėčių šnek os pa yzdžiu. ačiau pa ibio šnek os y a s a bios ne ik ki čia imo, be i mo ologi- jos, leksikos i ki ais ling is iniais aspek ais. ai paska ino D. Mikulėnienę ka u su k. Mo kūnu suda y i Die eniškių šnek os eks us (1997), ku iuose pi mąka lie u ių dialek ologijos is o ijoje nuosekliai pažymė i į ai ūs ga - sų kokybės i kiekybės s y a imai bei ki os ypa ybės. Vėliau pasi odė ka - u su k. Mo kūnu, Aloyzu Vidugi iu i Laima g umadiene (pi mojo omo au o e) pa eng as Die eniškių šnek os žodynas (i–ii ., 2005–2010), su A. Vi- dugi iu – Zie elos šnek os eks ai (i–ii ., 2005–2010). aikan adicinius dialek ologijos i naujus socioling is ikos bei geoling is ikos me odus, su bend aau o ių kolek y u pa ašy a monog a ija Lie u ių a mių kai a XXI a. p adžioje: Lenkijos lie u ių šnek os (2016). XX a. an ojoje pusėje nuola inis a minės medžiagos kaupimo po eikis i a ealiniai lie u ių a mių y imai dialek ologams apo p ielaida eng i naujas y imo p og amas. D. Mikulėnienė aip pa įsi aukė į šių p iemonių As A LeskAuskAi ė, ViLijA RAgAišienė. Danguolės Mikulėnienės mokslinės eiklos me menys 239 engimo da bus. ji suda ė d i Lie u ių kalbos a mių i jų są eikos y imo p og amos dalis – Mo ologiją (su k. Mo kūnu, 1995) i Ki čia imą (su Bo- ni acu s undžia, 1996). Lie u ių kalbos i a mė y os is o ija – s a bi i įdomi y imų k yp is, į ku ią D. Mikulėnienė ypač dėmesį su elkė pas a ąjį dešim me į. Mokslinėse kon e encijose, į ai iuose ki uose enginiuose i paskelb uose da buose ji is pa eikia naujų, anksčiau neskelb ų ak ų apie iškilius i mažai žinomus kalbininkus, desk ip y iai i k i iškai ap a ia jų da bų i mokslinių idėjų eikšmę. Lie u ių a mė y os, kaip kalbos a ian iškumo pa adigmos, apsmui i aidai kalbo y oje ski a monog a ijų ilogija Lie u ių a mė y a: genezė, aida i pa adigminiai lūžiai. P ieš kele ius me us pasi odė pi moji dalis – Iki a mė y inis laiko a pis. Lie u ių a mė y os p adžia: a mių sky imas, y i- mų pe spek y ų užuomazgos i jų ipai (2018). šioje monog a ijoje, aikan ling is inės is o iog a ijos i k i inės ling is inės analizės me odų nuos a as, ap a iamas iki a mė y inis i lie u ių a mė y os p adžios laiko a pis. Api- bend indama a lik o y imo ezul a us y ėja pažymi, kad „kalbo y a, kaip i isi humani a iniai mokslai, XX a. p adžioje ampa am ik a ie os apa- ybės į i inimo (i pa i inimo) p iemone“. Mokslo s udijoje Lie u ių kal- bos ins i u o is o ija 1: lie u ių kalbos i kalbo y os in i ucionalizacija, išleis o- je 2021 m., D. Mikulėnienė, emdamasi a chy iniais dokumen ais i ki a medžiaga, sug įž a p ie lie u ių kalbos i kalbo y os ins i ucionalizacijos p adžios i An ano sme onos li uanis ikos ins i u o Lie u ių kalbos sky iaus eiklos 1939–1940 m. ki oje s udijoje – Lie u ių kalbos ins i u o is o ija 2: kalbo y os aneksija (2022) – apž elgiamas neilgas, be i in sudė ingas 1940– 1952 m. laiko a pis, u ėjęs lemiamos eikšmės lie u ių kalbo y os kai ai. Pe ski ingų laiko a pių ans o macijas au o ė bando a skleis i aneksijos mechanizmą i jo eikimo pobūdį, apibūdin i yškiausius jos požymius – Lie u ių kalbos ins i u o i jo da buo ojų eiklos ideologizaciją i nomen- kla ū izaciją, mokslinio u inio ideologizaciją i simpli ikaciją. Didelis smalsumas i a kaklumas – sa ybės, iesiog bū inos ik am moks- lininkui – paska ino D. Mikulėnienę įsi auk i į naujų lie u ių a mė y os y imų i jų ezul a ų skelbimo kelių paieškas. aip jai, p aėjusio amžiaus pasku inio dešim mečio pabaigoje Ma ema ikos i in o ma ikos ins i u e įsikū us unesCo ka ed ai In o ma ika humani a ams i p asidėjus spa čiai in o ma ikos mokslo plė ai Lie u oje, kilo no a o iška idėja lie u ių kalbos a mes plačiajai isuomenei p is a y i mode niai. D. Mikulėnienei ado au- jan i Lie u ių kalbos ins i u o dialek ologams bend ada biaujan su Ma- 240 BenDRinė kALBA | 95 ema ikos i in o ma ikos ins i u o in o ma ikos specialis ais dienos š iesą iš ydo d ikalbis kompiu e inis žodynas Lie u ių a mės = Li huanian Dialec s (1 d. – 2000, 2 d. – 2005, 3 d. – 2011). Minė as da bas, k. Mo kūno palaikymas, na ys ė a p au inėje dialek- ologų i geoling is ų d augijoje i ki i eiksniai paska ino kalbininkę im- is pla esnių geoling is inių y imų i siek i, kad ši k yp is, sėkmingai plė- ojama užsienyje, įsi i in ų i Lie u oje. Pi masis bandymas ipologiškai sug e in i i palygin i bal ų kalbų a mių duomenis – 2009 m. pasi odęs eikalo Bal u alodu a lan s = Bal ų kalbų a lasas = A las o he Bal ic Lan- guages p ospek as, pa eng as Lie u ių kalbos ins i u o i La ijos uni e si- e o La ių kalbos ins i u o dialek ologų. D. Mikulėnienė – iena iš pag in- dinių au o ių i suda y ojų. ęsian p adė us da bus, bu o išleis as pi masis šio a laso omas, ski as lo os leksikai ap a i (1 leid. – 2012 m., 2 pa ais. i papild. leid. – 2013 m.). Pa eng as, ačiau kol kas neišleis as, y a i an - asis omas, ku iame ap ašoma bal ų kalbų aunos leksika. 2011–2014 m. D. Mikulėnienės inicijuo as i ado au as didžiulis da - bas – isuo inės do acijos p ojek as Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie- u oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a minės in o macijos sklai- da, su ienijęs pe is dešim is Lie u os dialek ologų – apo eikšmingu kokybiniu lie u ių a mė y os šuoliu. Pe 3,5 me ų bu o nu eik as milži- niškas da bas – a lik a pe 700 Lie u ių kalbos a laso punk ų pa ik a i į e in a XXi a. p adžios lie u ių kalbos a mių bei ki ų kalbų geoling is- inė padė is. nuo ada lie u ių a mė y os disku se ėmė sklis i naujos moks- linės idėjos, unkcionuo i naujos są okos i ka ego ijos (mul imodalusis a mė y os modelis, s ebimasis laikas, a miškumo žymenys, disku sas i k .), p adė os aiky i šiuolaikinės y imo me odologijos i me odikos. Pasak D. Mikulėnienės, šis da bas u ė ų už ik in i lie u ių a mių y imų ęs i- numą, su eik i naujų duomenų bal is ikai i lyginamajai kalbo y ai, suda- y i sąlygas p ognos iniams socioling is iniams y imams i numa y i oles- nę lie u ių kalbos i a mių aidą. Lie u ių dialek ologams jis iš iesų a - ė ė plačias y imų e d es i pe spek y as. D. Mikulėnienė d auge su sa o kolegomis jau pa engė i išleido eikšmingų da bų, ku iuose aikomos pe - cep y iosios dialek ologijos, geoling is ikos, socioling is ikos me odologi- nės p ieigos i me odikos: Kalbos a ian iškumas i jo e inimas pe cep y- iosios dialek ologijos požiū iu: a ian ų i ie ų aizdiniai (2018), Dialek o- me inis adicinių lie u ių a mių klasi ikacijos pjū is (2019), Lie u ių kalbos a ian ai: y ėjo i pap as ojo kalbos bend uomenės na io pe spek y os (2020). As A LeskAuskAi ė, ViLijA RAgAišienė. Danguolės Mikulėnienės mokslinės eiklos me menys 241 ki i a liekamų a jau a lik ų y imų ezul a ai aip pa laukia sa o pasi o- dymo alandos. nemažai eikšmingų įž algų paskelb a i mokslo s aips- niuose į ai iuose pe iodiniuose mokslo žu naluose bei ki uose leidiniuose. Vienas iš pas a ųjų me ų D. Mikulėnienės sumanymų – Lie u ių kalbos ins i u e ku iamas Lie u os ie inių kalbos a ian ų duomenynas, a ba Ta my- nas1. Į jį ke inama į auk i isus šiame ins i u e sukaup us i kaupiamus a minius iš eklius (ga so į ašus, a p au ine one ine ansk icpija už ašy us eks us, kalbininkų ank aščius i k .), pada y i juos pa ogiai p ieinamus ne ik Lie u os, be i užsienio y ėjams bei isuomenei. naudojan A cgis pla o mos į ankius, jau išbandy a i a ei yje bus plečiama Ta myno duome- nų geoe d inė analizė. išsamiau šis duomenynas p is a omas D. Mikulėnie- nės i Agnės Čepai ienės mokslo s udijoje Ta mynas – Lie u os ie inių a- ian ų duomenų bazės modelis (2022)2. aigi, pas a ųjų d iejų dešim mečių D. Mikulėnienės inicia y as i ei- klą neabejo inai galima e in i kaip naujos y imų k yp ies mokyklos a - si adimą. Į sa o inicijuojamus i ado aujamus da bus ji ned ejodama į au- kia sa o kolegas i mokinius. umpoje publikacijoje sunkoka apž elg i i p is a y i isus D. Mikulė- nienės a lik us da bus. su P o eso ės moksline i pedagogine eikla išsamiau galima susipažin i Lie u ių kalbos ins i u o 2022 m. išleis ame leidinyje Danguolė Mikulėnienė. Bibliog a ijos odyklė. As A LeskAuskAi ė Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, L -10308 Vilnius [email p o ec ed] ViLijA RAgAišienė Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, L -10308 Vilnius [email p o ec ed] 1 Ž . h ps://maps.lki.l /po al/home/. 2 Čepai ienė Agnė, Mikulėnienė Danguolė. Ta mynas – Lie u os ie inių a ian ų duomenų bazės modelis, 2022. P ieiga in e ne e: h p://lki.l /wp-con en /uploads/2022/09/ a my- nas-%e2%80%93-Lie u os- ie iniu-kalbos- a ian u-duomenu-bazes-modelis_galu inis.pd .