Laminatas ir jo giminiški žodžiai Bendrinės lietuvių kalbos žodyne

Dai a Mu Mulai y ė. Lamina as i jo giminiški žodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 105 Dai a Mu Mulai y ė Lie u ių kalbos ins i u as doi.o g/10.35321/bkalba.2022.95.05 Lamina as i jo giminiški žodžiai Bend inės lie u ių kalBos žodyne EsMiniai žoDžiai: žodynas, leksema, seman inė s uk ū a, žodyninis s aips- nis, iliacija, po eikšmis. ano acija Sp endžian iš a osenos in e ne e, lamina as i jo bend ašakniai žodžiai laminuo- i, lamina imas, laminuo as, ‑a bei ki i ne ik kaip e minai dažnai a ojami am ik ų s ičių (s a ybos i emon o, medienos apdi bimo, eks ilės, odon ologijos, kosme ologijos) eks uose – jų gausu i bend ojoje kasdienėje a osenoje. no s dauguma šių žodžių nė a naujažodžiai (jau p aei o amžiaus pasku iniais dešim  mečiais kai ku iuos eikė lie u iški a p au inių žodžių žodynai, į ai ios enciklo- pedijos), bend uosiuose lie u ių kalbos žodynuose lamina as i laminuo i pasi odė os p ieš me us – 2021 m. išėjusiame aš un ajame daba inės lie u ių kalbos žo- dyno leidime. S aipsnyje ap a iama leksikog a ijos šal inių i a osenos lie u ių kalboje y imų pag indu su o muo a seman inė lamina as, laminuo i i ki ų šio lizdo žodžių s uk ū a, mo ologinės cha ak e is ikos i p is a omas jų pa eikimas Bend inės lie u ių kalbos žodyne. abS ac judging by he usage on he in e ne , lamina as ‘lamina e’ and i s cogna es lami nuo i ‘ o lamina e’, lamina imas ‘lamina ion’, laminuo as, ‑a ‘lamina ed’, e c. no only a e equen ly used as e ms in he ex s o ce ain ields (cons uc ion and epai , wood p ocessing, ex iles, aes he ic den is y, cosme ology) bu a e also abundan ly used in gene al e e yday usage. al hough mos o hem a e no neologisms (in he las decades o he las cen u y, some o hem we e p o ided by Li huanian dic iona ies o in e na ional wo ds and a ious encyclopedias), he wo ds lamina as and laminu- o i appea ed in he gene al dic iona ies o he Li huanian language jus a yea ago – in he 8 h edi ion o he dic iona y o he Mode n li huanian language (daba inės lie u ių kalbos žodynas, 2021). he a icle discusses he seman ic s uc u e o lami- na as, laminuo i, and o he wo ds o his amily, based on esea ch on he lexico- 106 bEnd inĖ kaLba | 95 g aphic sou ces and hei usage in he Li huanian language, as well as he mo pho- logical cha ac e is ics o some o hem. as a esul o his esea ch, he dic iona y en ies o men ioned wo ds in he dic iona y o he s anda d li huanian language (Bend inės lie u ių kalbos žodynas) a e p esen ed. Į adaS Bend inės lie u ių kalbos žodynas (bLkž) – plačiajai isuomenei ski as no minamasis leidinys, ku iame eikiama daba iniu laiko a piu unkcio- nuojan i leksika, pa odoma aisyklinga bend inės kalbos žodžių a ose- na. jis engiamas „a siž elgian į nuola kin ančią kalbos padė į, naujus žinių isuomenės i p es ižinės kalbos a ojimo po eikius, į naujausius bend inės kalbos y imo, no minimo ezul a us, paskelb ą a ki aip pa- eikš ą ki ų žodynų bei engiamų šio žodyno eks ų k i iką“1. aigi, skai- y ojas bLkž u i as i i ak ualią pakankamai dažnai a ojamą ki u da ne iksuo ą leksiką. Lamin šaknies žodžiai (lamina as, laminuo i i k .) ben- d uosiuose lie u ių kalbos žodynuose iki šiol nebu o eikiami a ba eik i, šių dienų akimis ž elgian , ne i in iksliai seman ikos i a osenos a ž il- giu (plačiau ž . 1.5 sk.). a lik o y imo ak ualumą suda o po eikis eaguojan į a osenos poky- čius (minė ų giminiškų žodžių pli imą, dažnumą, seman ikos, da ybos po- kyčius i k .) iksliau i išsamiau šaknies lamin- žodžius pa eik i bLkž. y imo objek as – skolinys lamina as i jo da ybos lizdo žodžiai laminuo i, lamina imas, laminuo as, ‑a, lamina ė. y imo ikslas – išnag inė i šiuos žodžius seman iškai, mo ologiškai, da ybiškai i suku i jų leksikog a inius s aipsnius. ikslui pasiek i eikia palygin i šių žodžių pa eikimą lie u ių i ki ų kalbų leksikog a iniuose šal iniuose bei duomenų bazėse, iš i i jų a oseną i šios dažnį in e ne e, išsiaiškin i seman inius i da ybinius šių žodžių yšius, iš i i jų seman inę s uk ū ą i a lik i iliaciją2, aip pa su- o muluo i leksinių eikšmių apib ėž is. Sp endžian šiuos užda inius, y- imo me u naudo os seman inė i žodžių da ybos analizės, anali inis, ap- ašomasis, lyginamasis i skaičia imo me odai. 1 h ps://ekalba.l /bend ineslie u iukalboszodynas/apie/bLk%c5%bd%20bend os%20 % c5%bEinios%20apie%20%c5%bEodyn%c4%85 (žiū ė a 2022 m. spalio 15 d.). 2 Filiacija – leksikog a inio žodžio s uk ū os skaidymas. S a bu nus a y i, kiek eikšmių u i an aš inis žodyninio s aipsnio žodis, kaip jos a pusa yje susijusios i kaip u i bū i išdės y os s aipsnyje, kaip u i bū i pažymė a jų speci ika (jakai ienė 2005: 90–91). Dai a Mu Mulai y ė. Lamina as i jo giminiški žodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 107 šalia pag indinio ikslo kel as i šalu inis. no ė a p a e i bLkž kū y- binės i u ės du is i pa ody i žodyninio s aipsnio a si adimo scena ijų – ieną iš galimų, nes kiek iena leksema u i sa o ypa ybių, p iklausomai nuo ku ių žodynininko da bų eiga, eilės a ka i apim is ski iasi3. oliau s aipsnyje apž elgiamas žodžio lamina as i kele o ki ų os pačios šaknies žodžių pa eikimas į ai iuose leksikog a iniuose i e minog a iniuo- se šal iniuose (žodynuose, enciklopedijose, duomenų bazėse), a osena in e ne o šal iniuose4, ap a iami iškilę iliacijos bei mo ologinio pobūdžio klausimai. Pabaigoje apibend inan y imo ezul a us pa eikiami suku i išnag inė ų žodžių žodyniniai s aipsniai. 1. Lamin šakniES žodžiai LEkSiko g aFiniuoSE i E minog aFiniuoSE šaL iniuoSE 1.1. Enciklopedijos žiū ė ose lie u iškose bend osiose enciklopedijose pa eikiami du iš ap a- iamųjų žodžių – lamina as i lamina imas, ienoje iš jų – a ybų lie u os enciklopedijoje ( LE) – abi są okos paaiškin os iename s aipsnyje (ž . 1 len elę). iš jos ma y i, kaip ki o šių są okų samp a a nuo 1980 iki 2007 m. ėliausiai pasi odžiusioje isuo inėje lie u ių enciklopedijoje ( LE) ski iamos d i lamina as i ys lamina imas leksemos, aiškiau a ski iamas medienos, eks ilės i popie iaus lamina imas, kaip lamina o panaudojimo galimybė paminima i g indų dangos gamyba – su šios s i ies lamina ais daba inė plačioji isuomenė, sp endžian iš ap a iamųjų žodžių a osenos in e ne e, daba susidu ia bene daugiausia5. 3 a kim, ki okio scena ijaus pa yzdys galė ų bū i žodžio kon uzija a ejis, apie ku į bLkž y iausioji edak o ė danu ė Liu ke ičienė skai ė p anešimą i leksikog a ų di b u ėse, ykusiose Lie u ių kalbos ins i u e 2022 m. gegužės 11 d. jame ap a a si uacija, kai į ai- ūs šal iniai apie aiškinamąją ealiją eikia p ieš a ingą in o maciją (pa eik a pa yzdžių iš 20 šal inių, a p jų i ki ų kalbų žodynų), a k eip as dėmesys į į ai uojančią ašybą: kon uzija i kon ūzija (plačiau ž . mu mulai y ė 2022: 27–28). 4 in e ne o šal iniai 2022 m. bi želio–lapk ičio mėn. na šy i Google paieškos sis ema. 5 LEe žodžių lamina as i lamina imas s aipsniai analogiški pa eik iems popie iniame šios enciklopedijos a ian e, išsky us neesmines eks o ko ek ū as ( ie oj san umpų spec., k ., b‑ ė i pan. a ojami nesu umpin i žodžiai). 108 bEnd inĖ kaLba | 95 1 LEn ELĖ. Lamin šaknies žodžiai lie u iškose bend osiose enciklopedijose žodis apib ėž is šal inis lami- na as daugiasluoksnė lakš inė medžiaga iš sin e inėmis de o- mis įmi ky o i išdžio in o popie iaus a audinio. de os suda o 50–70 % sauso masės. dažniausiai įmi koma melamino o maldehidinėmis, ka ais polies e inėmis de omis. Lamina ais apdailinami medienos medžiagų pa i šiai (↑lamina imas), jie naudojami spo . lai ų ko - pusams, sklandy u ams, adijo i elek onikos p ie aisų spausdin inių schemų pag indams. L E i (1980) lamina- imas medienos medžiagų a gaminių dailinimas ↑ lamina ais. Laminuo as pa i šius būna blizgan is a ba ma inis, a spa- us š iesai, chem. po eikiams, kie esnis i s ip esnis už ki omis medžiagomis apdailin ą. dažniausiai laminuoja- mos medienos d ožlių a ba plaušų plokš ės, ku ių ū io masė > 720 kg/m3. jos laminuojamos ka š uose 140– 180 °c  os i 1,5–2,5 mPa slėgio p esuose, kad lamina- as p isiklijuo ų p ie dailinamo pa i šiaus i polime iuo- ųsi a polikondensuo ųsi jame esančios de os. Lie u oje laminuo as medienos d ožlių plokš es nuo 1976 gamina kazlų ūdos bandomasis medienos di binių kombina as. lamina- imas medienos medžiagų a gaminių dengimas lamina u (dau- giasluoksne lakš ine medžiaga iš sin e inėmis de omis įmi ky o i išdžio in o popie iaus a audinio). Lie u oje laminuo as medienos d ožlių plokš es nuo 1976 gamina kazlų ūdos bandomasis medienos di binių kombina as; 1984 pagamin a 1,9 mln. m2. LE ii (1986) lami- na as 1. Sluoksninė lakš inė medžiaga iš sin e inėmis de omis įmi ky o i išdžio in o popie iaus, medienos plaušų, s ik lo pluoš o a audinio. dažniausiai įmi koma alkidinėmis, ečiau polies e inėmis a k . de omis, ku ios suda o 50–70 % sausos lamina o masės. inka medienos me- džiagų a gaminių pa i šiams apdailin i. naudojamas sklandy u ams, spo inių lai ų ko pusams, g indų dan- gai, spausdin inėms plokš ėms gamin i. 2. Sluoksninis gaminys iš suklijuo ų a pa a iai polime- ine plė ele sujung ų audinio, mezginio a ba neaus inės medžiagos sluoksnių. LE ii (2007) Dai a Mu Mulai y ė. Lamina as i jo giminiški žodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 109 žodis apib ėž is šal inis lamina- imas 1. medienos medžiagų a gaminių apdailinimas ↑lamina- ais 1. dažn. laminuojamos medienos plokš ės, ane a. Laminuojama ka š uoju (140–180 °c  oje) būdu sle- gian (1,5–9 mPa) p esuose. Lamina as p isiklijuoja p ie dailinamo pa i šiaus polime izuojan is de oms. Lami- nuo as pa i šius būna blizgus a ba ma inis, a spa us š ie- sai, mechaniniam po eikiui, kie esnis i s ip esnis negu apdailin as ki omis medžiagomis. Lie u oje laminuo as medienos d ožlių plokš es nuo 1976 gamina kazlų ū- dos medienos kombina as (nuo 1995 užda oji akcinė b ė Gi ių bizonas). 2. Sluoksninio gaminio (↑lamina o 2) gamyba leidžian eks ilės medžiagų sluoksnių pake ą a p ka š ų elenų (kaland o). gaminys suspaudžiamas i suklijuojamas a sujungiamas polime ine plė ele. Lamina imu ge inamos medžiagos šiluminės sa ybės, gaunamos nepe šlampa- mos, s andžios medžiagos, ku ios naudojamos leng iems i šu iniams d abužiams šil in i. 3. knygos aplanko, i šelio, a i uko, dokumen o a k . a aizdo dengimas plona skaid ia plė ele. Laminuojama spec. mašinomis plė elę klijuojan (klijais deng as a spau- das su plė ele leidžiamas a p ka š ų kaland o elenų, ku- ie ją p ispaudžia p ie a spaudo) i p ilydan (p ie a spau- do ka š ais elenais p ispaudžiama in a audonąja spindu- liuo e pašildy a i p adėjusi lydy is e moplas inė plė elė). Su eikia a spaudui eid odinį blizgesį, i umo, pagy ina spal as, saugo nuo aplinkos po eikio, mechaninio pažeidi- mo, klas ojimo. naudojamos la saninės, ace a inės, poli e ileninės, poliamidinės i ki okios sin e inės plė elės. LE ii (2007) 1.2. e minų žodynai Lie u os espublikos e minų banko ( b) duomenimis (žiū ė a 2022 m. ugsėjo 19 d.), lamina as, laminuo as, ‑a i lamina imas iksuo i ke u iuose e minų žodynuose i ijuose s anda uose (ž . 2 len elę). šie žodžiai i junginiai su jais y a eks ilės (ap angos), medienos apdi bimo p amonės, chemijos s ičių e minai. 110 bEnd inĖ kaLba | 95 2 LEn ELĖ. Lamin šaknies e minai lie u os espublikos e minų banke e minas S i is apib ėž is šal inis lamina as eks ilės p amonė Lamina imo p oceso p oduk as: sluoksninis gaminys iš pa a iai su plė ele sujung o audinio, mez- ginio a ba neaus inės medžiagos. a ž lamina as ap anga ap angos a k . gaminių medžia- ga, p z., oda, audinys a k ., ku- ios pa i šius deng as ki okia, plonesne, ieno a kelių sluoks- nių medžiaga, sa ybėms į ai in i a page in i. kilmė: lo . lamina – plokš elė, juos elė. aa ž lamina as chemija d isluoksnis a daugiasluoksnis lakš inis kompozi as. ch až lamina as s anda iza- cija i me  o logija gaminys, suda y as iš d iejų a daugiau medžiagos sluoksnių, p z., iš poliu e ano pu plasčio i polies e io plė elės. LS En 12481:2004 popie iaus lamina as s anda iza- cija i me  o logija Popie ius, ku is y a padeng as a ba suklijuo as su iena a ba ke- liomis ki omis medžiagomis, p z., polie ileno plė ele a ba aliuminio olija. LS En 4151:2004+ a1:2009* lamina ai medienos p amonė Sluoksniuo os klijuo osios medie- nos medžiagos, pa yzdžiui, iš len ų suklijuo os sijos, iš siau ų (7 mm i mažiau) ašelių i lukš o a k . suklijuo os plokš ės; sluoks- niuo os šildan p esuo os medžia- gos, pa yzdžiui, ge inaksas, eks- oli as, deko a y inis popie iaus plas ikas i k . am ž * LS En 4151:2004+a1:2009 Paka imo mašinų sauga. 1 dalis. Paka imo mašinų i susiju- sios į angos e minija i klasi ikacija (negalioja) (h p:// e minai. lkk.l /paieska?sea ch=po pie iaus+lamina as&limi =15; žiū ė a 2022 m. ugsėjo 19 d.). Dai a Mu Mulai y ė. Lamina as i jo giminiški žodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 111 e minas S i is apib ėž is šal inis lamina- imas eks ilės p amonė Lamina o suda ymas. Laminuojama suklijuojan medžiagas a pusa yje e minio kaland a imo būdu, klijais i k . Laminuojan siekiama page in i medžiagų šilumines sa ybes, pada y i jas nepe šlampamas, sus andin i a k . a ž lamina- imas ap anga Plokščios medžiagos (odos, audinio, mezginio i pan.) pa i šiaus dengimas klija imo a e minio kaland a imo būdu skaid ia a ki okia, džn. polime i- ne, plė ele, no in ge in i jos šilumi- nes, izoliacines, es e ines i k . sa ybes. aa ž lamina- imas chemija apdaila lamina u a polime ine plė- ele. ch až lamina- imas s anda iza- cija i me- ologija Pe ma omos medžiagos p ilipinimas p ie ieno a abiejų popie iaus lakš o pa i šių, siekian jį su i in i i ap- saugo i nuo pažeidimų. LS iSo 5127:2008 lamina- imas i pikliu s anda iza- cija i me- ologija Lamina imas, kai medžiagos sulimpa dėl cheminio po eikio. Pas aba: dažnai laminuojama celiulio- zės ace a o plė elę pa eikian i pik liu – ace onu. LS iSo 5127:2008 e minis lamina- imas s anda iza- cija i me  ologija Lamina imas, kai medžiagos sulipina- mos kai inan i slegian . LS iSo 5127:2008 lamina i- mo mašina eks ilės p amonė Į enginys lamina ams gamin i. a ž laminuo a oda ap anga dubliuo a oda, iš alkčio pusės pa- deng a plona polime ine apsaugine plė ele. aa ž laminuo a plokš ė medienos p amonė idminė sluoksniuo oji mediena, ku- ios idmė pagamin a iš ne s o esnių kaip 7 mm k aš ais išdės y ų lukš in- ojo lukš o juos elių, ku ios gali bū i suklijuo os a ba nesuklijuo os. am ž 112 bEnd inĖ kaLba | 95 1.3. a p au inių žodžių žodynai isuose ke u iuose žiū ė uose lie u iškuose a p au inių žodžių žodynuose ( žž 1985, 2000, 2001, 2013) pa eikiami ys ap a iamojo žodžių lizdo žodžiai – lamina as, laminuo i i lamina o ius. isu jie aiškinami iš esmės ienodai, gal ik laminuo i apib ėž is naujausiame iš šių žodynų ( žž 2013) y a eikšmingai pa ikslin a (plg. 1 pa .). laminã as ·daugiasluoksnė lakš inė medžiaga iš sin e . de omis įmi ky o i išdžio- in o popie iaus a ba audinio ( žž 1985, 2001, 2013); ·daugiasluoksnė lakš inė medžiaga iš sin e inėmis de omis įmi ky o i išdžio in o popie iaus a ba audinio ( žž 2000) laminúo i ·apdailin i medienos medžiagas a ba gaminius lamina ais ( žž 1985, 2001); apdailin i medienos medžiagas a ba gaminius lamina u a poli- me ine plė ele ( žž 2013); ·apdailin i medžio gaminius a medieną lamina ais ( žž 2000) laminã o ius ·į aisas s andžiam popie iui a ba ka onui leis i a p elenų, kad bū ų ankesnis i labiau blizgė ų ( žž 1985, 2001, 2013); ·į aisas s andžiam popie iui a ba ka onui leis i a p elenų, kad bū ų ankesnis i blizgė ų ( žž 2000) 1 Pa . Lamina as lizdo žodžiai lie u iškuose a p au inių žodžių žodynuose 1.4. užsieno kalbų leksikog a iniai šal iniai a liekan y imą aip pa bu o gilinamasi į ap a iamosios leksikos pa eiki- mą užsienio kalbų – anglų, la ių, usų – ling is iniuose žodynuose i en- ciklopedijose (aHdEL, ccaLd, cEd, md, mWd, oaLd, oEd, WmWd; LE , LPE, PLS , S ; nSiS, nSZ i k .), ačiau os da bo dalies ap ašymas galė ų bū i a ski os publikacijos ema i išsamiõs šių šal inių apž algos bei analizės, siekian pe nelyg neišplės i šio s aipsnio apim ies, čia a sisaky a. Labai apibend in ai pasaky ina ik iek, kad šių leksikog a ijos šal inių duo- menys i in p a e ė aiškinan is lamina o i lamina imo p ocedū os są okas, a liekan nag inėjamų leksemų iliacijas i ku ian žodžių bei jų po eikšmių Dai a Mu Mulai y ė. Lamina as i jo giminiški žodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 113 apib ėž is. Pas ebė ina, kad neleksikog a iniuose la ių i usų kalbų šal i- niuose ( ai į ai ūs specialūs a i inkamų s ičių eks ai in e ne e) ne e ai, kaip i lie u ių kalboje, šios są okos aiškinamos daug sup an amiau nei nuo a osenos jau kiek a silikusiuose žiū ė uose žodynuose i enciklopedijose. anglų kalbos žodynuose iksuo a i okių leksemų, ku ios ki oms minė oms kalboms, egis, nebūdingos, p z., eiksmažodis lamina e (lie . laminuo i) eikšmėmis ‘ o spli o be spli in o hin shee s’ (cEd); ‘ o sepa a e in o laminae’; ‘ o spli in o laminae’ (WnWd); ‘ o sepa a e in o laminae’; ‘ o di ide in o laminae’ (mWd), ‘ o di ide in o hin laye s’; ‘ o spli in o hin laye s o shee s’ (aHd) (lie . ‘pa(si)dalin i į (plonus) sluoksnius, a ski i a bū i a ski am sluoksniais’); daik a a dis lamina e eikšme ‘ he blade is sui - able o cu ing plas ics o lamina es’ (lie . ‘peilis plas ikui a lamina ui pjau i’) (oaLd) i k . 1.5. aiškinamieji lie u ių kalbos žodynai 1.5.1. Lie u ių kalbos žodynas lie u ių kalbos žodynas (Lkž) „y a baig inis X i–XX a. lie u ių kalbos leksikos šal inis. naujais kalbos ak ais jis nebepildomas i nea naujinamas“ – skelbiama Lie u ių kalbos iš eklių in o macinėje sis emoje e. kalba6. Popie- inis Lkž baig as leis i 2002 m., 7asis omas (l–mėl i) išėjo 1966 m. uo me u, XiX a. sep in ajame dešim me yje, lamina imas i ki i ap a iamieji žodžiai, jei i bu o, ai, ma y , pe nelyg siau ai a ojami, kad eikė ų juos pa eik i didžiajame žodyne (ben jau Lie u oje laminuo i baldai, dokumen- ai i dan ys ik ai nebu o kasdienė ealija, aigi, i žodžiai jiems pa adin i a apibūdin i aip pa nebu o įp as i kasdienėje a osenoje). ačiau Lkž Papildymų ka o ekoje7 (Lkž Ppk) y a iena eiksmažodžio laminuo i abs- ak o ( eiksmo pa adinimo) lamina imas ko elė, ku ioje pa eikiamas a - osenos pa yzdys da iš XX a. aš un ojo dešim mečio spausdin inės žinia sklaidos: iš isų medienos d ožlių plokščių apdailos būdų plačiausiai aikomas lamina imas (sluoksnia imas) (mokslas i echnika, 1976, 12, 56). 6 h ps://ekalba.l /lie u iukalboszodynas (žiū ė a 2022 m. ugsėjo 26 d.). 7 engian pa aisy o Lkž elek oninę e siją (2005 m.), kaip nauji an aš iniai žodžiai iškel- i ik ie žodžiai, ku ie anksčiau bu o pa a o i ilius aciniuose a osenos pa yzdžiuose, be pe klaidą nebu o iškel i kaip an aš iniai. ki i nauji žodžiai iš Lkž Ppk neį auk i (h ps:// ekalba.l /lie u iukalboszodynas/apie/Lk%c5%bde%20bend os%20%c5%bEinios%20 apie%20%c5%bEodyn%c4%85; žiū ė a 2022 m. ugsėjo 26 d.). 120 bEnd inĖ kaLba | 95 yzdžių, inkančių kelioms leksemoms ilius uo i, a sisakoma, pa eikiami ik okie, ku ie leidžia aiškiai a ski i eikšmes a po eikšmius, . y. iksliai a i inka ienos ku ios leksemos apib ėž į. Lamina o i jo giminiškų žodžių iliacijos a eju eikia a siž elg i į šiuos dalykus: 1) minė as kelias šių žodžių a ojimo s i is; 2) lamina u gali bū i adinama iek žalia a, iek p oduk as (lamina imo ezul a as)18; 3) esminė sema y a ‘sluoksniai’. dėl pas a osios p imin ina, kad lamina as kildinamas iš anglų kalbos žodžio lamina e ‘sluoksniuo a medžiaga; alcuo as me alas’ (aLkž), ku is sa o uož u emiasi lo ynų kalbos žodžiu lamine ‘plokš elė, juos elė’ (L E 1980: 344, plg. aa ž). 4. mo FoLoginių duomEnų kLauSimai Pa eikian mo ologinius ap a iamųjų žodžių duomenis, iškilo keli klausimai: kokia kalbos dalis u i bū i pažymė a žodžio laminuo as, ‑a s aipsnyje – būd a dis a daly is (1) i ku ios giminės bei ku io skaičiaus daik a a džiu (lamina as, lamina ai, lamina ė, lamina ės) no miniame žodyne u i bū i pa eikiamas odon ologijos e minas, ku iuo į a dijama am ik a dan ų plokš elė (2). (1) laminuo as, ‑a pagal kilmę y a ne eikiamasis bū ojo ka inio laiko daly is, . y. eiksmažodžio o ma, pada y a su kai ybos p iesaga - as, ‑a. iš pi mo ž ilgsnio jis p imena būd a džius su p iesaga ‑(i)uo as, ‑a, plg.: p i i- legijuo as, ~a ‘ku is u i p i ilegijų’: ~a klasė, pa ija a eze uo as, ~a 1. ‘pa lik as a sa gai’: ~a ie a. 2. ‘san ū us’: . požiū is (dLkž8). kai okie būd a - синтагматических и парадигматических характеристик, поскольку они имеют спектр закрепленных общественной практикой контекстов употребления и вступают в соб- ственные антонимические и синонимические отношения <…>, ни на основании грам- матических особенностей <…>. Это обстоятельство вынуждает рассматривать любые семантические модификации слова как его самостоятельные ЛСВ, хотя и разной зрелости, функциональной активности и содержательной актуальности“ (olcho ska- ja 2011: 78–79; plačiau apie daugia eikšmiškumą leksikog a ijoje ž . olcho skaja 2013 i en nu ody ą li .). aloyzo guda ičiaus eigimu, „[k]adangi pa i eikšmė ne u i g iež ų ibų, ai i daugia eikšmių žodžių pa eikimas žodynuose nė a nuoseklus. dėl eikšmės ibų neapib ėž umo dažni a ejai, kai aiškinamuosiuose žodynuose ski iasi ų pačių a analogiško u inio žodžių ak a imas – pa eikiamas ne ienodas eikšmių skaičius. da dažniau ski ingai pa eikiama ek i alen iškų ski ingų kalbų žodžių seman inė s uk ū a“ (guda ičius 2013: 71). 18 Plg. lamina e n. 1. ‘a lamina ed p oduc , such as plywood’; 2. ‘a hin shee o ma e ial, o he ma e ial i sel , such as plas ic, used o lamina e some hing’ (aHdEL); ‘a p oduc made by lamina ing’ (mWd). Dai a Mu Mulai y ė. Lamina as i jo giminiški žodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 121 džiai u i giminiškų daik a a džių, su ku iais galė ų bū i susiję i iesioginės seman inės mo y acijos yšiais (i ku ie gali bū i naudojami jų eikšmių apib ėž yse), jų da ybą, žiū in ien o mos, bū ų galima in e p e uo i d e- jopai. minė us būd a džius bū ų galima laiky i p iesagos ‑(i)uo as, ‑a e- diniais, ku ių pama iniai žodžiai y a daik a a džiai p i ilegija i eze as. Sudė ingiau bū ų paaiškin i jų seman inę mo y aciją i da ybos eikšmę (no s šie daik a a džiai i y a a gali bū i naudojami o muluojan būd a - džių p i ilegijuo as, ‑a, eze uo as, ‑a eikšmių apib ėž is). žinia, kiek ie- nas da inys p iklauso kokiam no s da ybos ipui (ka ego ijai), aigi u i a i ik i ipišką da inių suda ymo modelį (jakai ienė 1988: 88). adinasi, jis u i ą pačią da ybos eikšmę kaip i ki i o ipo (ka ego ijos) da iniai. daik a a diniai p iesagos ‑(i)uo as, ‑a būd a džiai, p iklausan ys idinės ypa ybės būd a džių da ybos ka ego ijai, žymi ypa ybės gausumą, p z., speiguo a ‘su dideliais speigais’ žiema (dLkg 2006: 199; plg. Lkg 1965: 563)19. žodžio p i ilegijuo as, ‑a da ybos eikšmėje, jei laiky ume jį pada- y u iš daik a a džio, nė a u imos ypa ybės gausumo semos, galima bū i p i ilegijuo am u in i ieną p i ilegiją. aip pa i eze uo as, ‑a y a iesiog ‘ u in is eze o, eze ą’, nebū inai o eze o u i bū i daug. aigi, pagal da ybos seman iką p i ilegijuo as, ‑a i eze uo as, ‑a g eičiausiai y a ne p iesagos ‑(i)uo as, ‑a būd a džiai, o ne eikiamieji bū ojo laiko daly iai, . y. eiksmažodžių p i ilegijuo i ‘(su) eik i išim inių eisių, leng a ų’, eze - uo i ‘palik i a sa gai’ o mos. aip pa i ap a iamasis žodis laminuo as, ‑a, ku io da ybos d ejopai in e p e uo i negalima jau ien dėl o, kad nė a daik a a džio, ku is galė ų ei i jo pama iniu žodžiu (daik a a dis lamina as u i mo emą a , ku ios ne u i laminuo as, ‑a). aigi, jis negali bū i lai- komas p iešdėliniu būd a džiu nei o mos, nei eikšmės a ž ilgiu. okių aki aizdžiai eiksmažodinės kilmės žodžių dLkž8 iksuo a nemažai: kon- cen uo as, ~a 1. ‘su elk as’: k. smūgis. 2. ‘su i š in as’: k. i palas. 3. ‘sod in as’: ~a ūda. 4. ‘ u in is daug mais ingų medžiagų’: k. paša as; ne aliuo- as, ~a šnek. ‘nemokan is inkamai elg is’: Jos okios ~os20; pama uo as, ~a ‘pag įs as’: ~a iš ada; pa ėluo as, ~a ‘ne laiku a lik as, ėlai pasi odęs’: P. da ‑ 19 Plg. būd a dinius būd a džius, ku ie žymi šiek iek sus ip in ą pama iniu žodžiu žymimą daik o ypa ybę. šie pap as ai da omi iš spal as eiškiančių būd a džių i sa o eikšmėmis mažai ski iasi nuo pama inių žodžių, p z., ainuo as ‘ ainas’ sijonas ( en pa ). 20 Plg. pa eikimą Lkže, iš ku io ge iau ma y i eikšmės pe kėlimas (no s d i eikšmės o - maliai i nė a išski os): ne aliúo as, -a adj. (1) ‘nemokan is inkamai elg is’: Gal ijas ne aliúo as ( isai nemoky as, nep a ęs; jam nė a da nė piemens alia ę) j.jabl. os me gos okios daba ne aliúo os šln. 122 bEnd inĖ kaLba | 95 bas. P. eikalo pasi odymas; a inuo as, ~a 1. ‘ aly as’: . cuk us. 2. p k. ‘įman us; ink inis; išla in as’: . skonis. ~os manie os; s ilizuo as, ~a ‘pa- da y as, aikan s ilizaciją’; ažiuo as, ~a ‘ yks an is ažiuokle’: Pilnas kelias ~ų i pėsčių i k . ki as dalykas, kad šios eiksmažodinės o mos y a subūd a dėjusios i bū en aip – kaip būd a džiai – nuo seno pa eikiamos dLkž. „būd a džiams kalbos dalis nežymima, nes ją odo d i duodamos galūnės“ (dLkž8 Xii). bLkž an aš inių žodžių kalbos dalys žymimos nuosekliai, odėl iš šio žodyno į popie inio dLkž8 papildymų p iedą (elek oninio – ko pusą) pa e kęs naujažodis ka amelizuo as, ‑a kalbos dalies pažymą u i: ka a me li- zúo as, ~a bd . (1) ‘padeng as kai in o cuk aus glais u’21. analizuojan žodžio laminuo as, ‑a a osenos pa yzdžius ma y i, kad aiškiai a siski ia būd a dinė (a) i eiksmažodinė (b) a osena, pas a ajai būdingas išlaiky as sin aksinis aldymas (kuo?): a) i u ėje – jokių sin e inių s al i šių i laminuo ų plokščių; plačiai naudo- jamos i „ e a op“ pakuo ės, pagamin os iš laminuo o popie iaus i plas- iko; s a ybinės medžiagos: laminuo as d isluoksnis s iklas su sa aime nusi alančia plė ele; žymių žmonių laminuo i plaka ai; laminuo i kla i- a ū os lipdukai; 6 populia ūs klaidingi požiū iai į skydinius i laminuo us ane inius namus; specialus Classen paklo as inilinėms i laminuo oms g indims; iFlunex y a be eik bal os spal os mil eliai supakuo i laminuo- uose pake ėliuose, sudė uose į ka ono dėžu es; ys plyšių a si adimo p ie- žas ys klijuo uose laminuo uose medienos namuose; g ąž as aklų skylių g ęžimui medienoje i laminuo ose medžiagose; b) plas iku laminuo a ko elė; minė asis aukščiausiosios a ybos depu a o pažymėjimas y a 75x110 mm dydžio ko elė, laminuo a plė ele; el inis i audiniai su el inio pamušalu, ap ilk i, padeng i a ba laminuo i guma, oda a ba ki a medžiaga, dažniausiai naudojami ka šimo juos oms; plokš ės iš abiejų pusių laminuo os s iklo el iniu; išo inio pas a o kiau o d isluoksnis s iklas laminuo as pusiau eid odine plė ele; langai pagamin i iš medžio imi acijos plė ele laminuo ų p o ilių; popie ius laminuo as apsauginiu, ma iniu a ba blizgiu lamina u; eks ilės audeklai, įmi ky i, ap ilk i, padeng- i a ba laminuo i plas ikais; pa duodame ašelius laminuo us ažuolo lukš- u a ba apdailinius skydus su jais; medžiaga, panaši k , be laminuo a a muo a aliuminio olija, . y. ga ui nelaidžiu sluoksniu i k . 21 h ps://ekalba.l /daba ineslie u iukalboszodynas/ka amelizuo as?paieska=ka amelizuo as&i=dc0747 a982a48b58bd7b067a5a68ae0 (žiū ė a 2022 m. ugsėjo 22 d.). Dai a Mu Mulai y ė. Lamina as i jo giminiški žodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 123 uo pag indu bLkž ski iama daly inė laminuo i o ma, ku i pa eikiama šio eiksmažodžio s aipsnyje, ilius aciniuose a osenos pa yzdžiuose, i subūd a dėjęs daly is laminuo as, ‑a, pa eikiamas a ski u s aipsniu (ž . 2 pa .). (2) dLkž8 ma y i, kad iš p adžių medicinos s i ies e minas, pa adinan is es e inės odon ologijos p iemonę – am ik ą ploną, an dan ies p iekinio pa i šiaus i inamą ke amikos plokš elę, bu o eikiamas y iškosios gimi- nės o ma – lamina as. ačiau šiuoka pa y inėjus a oseną paaiškėjo, kad ši o ma p ak iškai ne a ojama22, be eik isuose es e inės odon ologijos kon eks uose a ojama lamina ė, pap as ai daugiskai a (nes daugiausia pasi- aiko kalban apsk i ai apie okį gydymo būdą, isumą, o ne ieno konk e aus dan ies lamina imą) – lamina ės. ai ienin elis naujažodis lamin šaknies žodžių lizde, odėl jį pa eikia ik nd i dLkž8, seniau leis ose enciklopedi- jose i žodynuose šį są oka da nebu o aiškinama23. ad bLkž, ski ingai nuo dLkž8, nu a a eik i mo e iškosios giminės daik a a dį lamina ė. Lema y a ienaskai os o mos, nes šis daik a a dis nė a daugiskai inis, lamina e gali bū i dengiamas i ienas dan is (ž . 2 pa .). 5. ki i Lamin šakniES žodžiai emian is jau pa eng ais žodyniniais s aipsniais, bus ku iami ki ų šaknies lamin žodžių i su jais suda y ų junginių s aipsniai. kol kas į bLkž da neį auk a daugiau šio da ybos lizdo žodžių, daugiausia pada y ų su p ieš- dėliais a p iesagomis, p z.: laminuo ojas, a, lamina inis, ‑ė, įlaminuo i, išla- minuo i, pe laminuo i, užlaminuo i, lamina o ius. neį auk i i žodžių junginiai laminuo os blaks ienos (an akiai), blaks ienų (an akių) lamina imas i k . šių edinių a osena da nė a pakankamai dažna. (be o, kol nebu o suku as pama inio eiksmažodžio laminuo i žodyninis s aipsnis, nebu o galima in- kamai pa eik i i jo p iešdėlinių edinių, nes pas a ųjų seman inė s uk ū a i iliacija emiasi pama inio žodžio eikšmėmis i jų a pusa io yšiais). Su blaks ienų i an akių lamina imo e minais y a a i kščiai – žodžių junginiai blaks ienų lamina imas, laminuo os blaks ienos i pan. g ožio indus ijos, kosme ologijos s i ies eks uose a ojami pakankamai dažnai, ačiau ien 22 Plg. paieškos sis emos Google 2022 m. spalio 30 d. pa eik us ezul a us (ieškan ikslios azės, ik ienaskai os a dininko o mos): dan ų lamina ai – 604, dan ų lamina ės – 20 200. 23 Plg. usų kalbos naujažodžių žodyną, apiman į XX a. pasku inio dešim mečio naująją lek- siką (nSZ), ku is pa eikia ik s a ybinės medžiagos i apsauginės plė elės eikšmes u in į ламинат i jo edinį ламинатный, ‑ая. odon ologinė plokš elė usiškai adinama ламинаты, ačiau šis žodis į minė o laiko a pio naujažodžius iksuojan į žodyną neį auk as. 124 bEnd inĖ kaLba | 95 šio a ankos k i e ijaus negana, kad jie bū ų pa eik i šiame žodyne. kol kas neaišku, ku is iš minė ų junginių – į a dijan is p ocesą a ezul a ą – į auk- inas, kaip jį susie i su pama iniu eiksmažodžiu laminuo i. Su juo uos žodžių junginius, be abejo, sieja pag indinė ‘sluoksnių, sluoksnia imo’ sema (siekian blaks ienas pada y i ies esnes, ankesnes, ilgesnes, laminuojan jos paeiliui epamos keliomis kosme inėmis mai inamosiomis, s ip inamosiomis i k . p iemonėmis), ačiau kol kas bLkž nepa eik a okia eiksmažodžio leksema, ku ia iesiogiai bū ų galima pa em i šias su blaks ienų, an akių g ažinimu susijusias laminuo as, ‑a a lamina imas leksemas. kai ku ie as i a osenos pa yzdžiai odo, kad laminuojama gali bū i ne ik g indų danga, audiniai, popie ius, dan ys, blaks ienos, be i kas ki a. Pa yzdžiui, ai odo dLk as as pa yzdys: <...> ienas dujas a ga us p aleis i, ki as sulaiky i i aip už ik in i ilgiausią p oduk o išsilaikymo ukmę. ai pasiekiama polime ines medžiagas laminuojan , . y. da an daugiasluoks- nes medžiagas (plė eles, bu elius, indelius), aip pa medžiagas padengian pu škimo a ki ais būdais (mokslas i gy enimas, 1996; pab auk a ci uojan – au . pas .). okių a ejų seman ikos i a ojimo no mos y imas aip pa bū ų a liekamas ik sukaupus pakankamai a osenos pa yzdžių i įsi ikinus, kad a osena nė a e a, a si ik inė i , be abejo, ji y a no minė. aPibEnd inimaS Susipažinus su lamin šaknies žodžių pa eikimu lie u iškuose i užsienio kalbų leksikog a ijos šal iniuose (žodynuose i bend osiose ekciklopedijose, aip pa duomenų bazėse), išnag inėjus daba inę jų a oseną, daugiausia in e ne o šal iniuose, išsp endus kilusius seman ikos i mo ologijos duo- menų pa eikimo klausimus, suku i šie žodžių lamina as, laminuo i, lami- na imas i laminuo as, ‑a žodyniniai s aipsniai (2 pa .). laminã as dk . (2) 1. sluoksninė lakš inė medžiaga iš sin e inėmis de omis įmi ky o i išdžio- in o popie iaus, medienos plaušų, s iklo pluoš o a audinio: lamina ù deng à mẽdžio d ožli plõkš ė. laminã as iñka medenos mẽdžiagų a gamini pa i šiams apdalin i. laminã as p isiklijúoja p iẽ pa išiaus polime izúojan is de óms. ddelio slgio lamina ù dažniáusiai laminúojami s ál i šiai i j k aš a [b iaũnos]. | laminuojan (1 .) pada y a sluoksniuo a būs o a baldų apdailos plokš inė medžiaga, naudojama pa i šiams deng i: laminã o a spa ùmo klãsės. Dai a Mu Mulai y ė. Lamina as i jo giminiški žodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 125 laminã ų aso imeñ as. kló i laminã ą. G indis deñg i [iškló i] lamina ù. laminã as daba y à populia iáusia g ind dangà, pap as a suda ý a š ke u i slúoksnių – apa nio, pag indnio, deko a ỹ inio, apsaugnio. laminã o plõkščių s õ is gãli s y úo i nuõ šeši ik d ýlikos milimè ų. kap sujùng i laminã ą i ply elès? laminã as pukiai iñka be òninių láip ų ãpdailai. 2. iš okios sluoksniuo os medžiagos (lamina o 1 .) pada y as, okia medžia- ga deng as daik as (s al i šis, g indys, laip ai a k .): laminã o p ežiū a nė à sudė nga. añ plas iknių kėdži a ùkų ekia p i  in i pamnkš inimus – laminã ui apsáugo i nuõ sub áižymo. laikýdamiesi p ežiū os ekomendãcijų, lamina ù džiaũgsi ės lgus me ùs. Bu è isuosè kamba iuosè laminã as, k i ù ėje i oniojè ke ãminės ply ẽlės (apie g indis). lamina è a si ãdo plyši. 3. sluoksninis eks ilės gaminys iš suklijuo o a pa a iai polime ine plė ele sujung o audinio, mezginio a ba neaus inės medžiagos sluoksnių: s iùkės sù ij slúoksnių lamina ù [pagamn os š isluõksnio laminã o] pasižỹmi pa a umù, y à sk os nepalankióms ó o i aplinkõs slygoms. idu nis šiõ áudinio slúoksnis – laminã as, ku s y à a spa ùs ándeniui i laidùs ó ui. 4. plona skaid i plė elė, ski a apsaugos a es e iniais sume imais deng i a aiz- dams dokumen uose, k . popie iniuose gaminiuose: skaid ùs lipnùs laminã as. spausdn i añ laminã o. a spausdn us o oplaka ùs pageidáujan laminúojame blizgiù a bà mã iniu lamina ù. asmeñs apa ýbės ko eės pa išių deñgia eljè inis laminã as. daugumà pasè ẽsančių skai mennių a aizd bna apsáugo i lamina ù. Gy no augn inio pasè pùslapiai, ku iuosè pa eik à mik oschèmoje ẽsan i in o ‑ mãcija, bùs padeng  lamina ù. Põ laminã o slúoksniu ẽsan is andeñs žénklas y à òp iškai išk apomas i mẽs põpie iuje mã ome k amsiàs a bà š iesiàs dėmès. laminã ė dk . (2) neišimama plona ke amikos plokš elė, i inama an dan ies p iekinio pa i - šiaus es e iniams jo ūkumams paslėp i: laikinà [nuola nė] laminã ė. Po celiãno lamina è pàdeng as dan s. laminã ėmis es au úo i [a naũjin i] dañ ys. kiek ienà laminã ė gamnama indi idualia, a siž egian  numa ý ą spa ą, ò mą, eljè ą i blizgùmą. kokias ã ejais ikslnga naudó i dan  lamina ès? laminã ėmis padeng  dañ ys niekuõ nesski ia nuõ jsų na ū ali dan , àd i j p ežiū a y à okia pa . laminúo i, laminúoja, laminã o ksm. (ką, kuo) 1. da y i klijais, dideliu slėgiu, ka ščiu a ki aip plokš umomis sujungian ienos a daugiau medžiagų sluoksnius: laminúojama suklijúojan mẽdžiagas eminiu būdù, klijas. d isluõksnis s klas laminúo as pusiáu eid odne plė elè. | pp . medienos medžiagas a gaminius apdailin i lamina ais (1 .): laminúoki e du s šià specialià plė elè. 126 bEnd inĖ kaLba | 95 2. da y i leidžian eks ilės sluoksnių pake ą a p ka š ų elenų, sujungian a suklijuojan juos polime ine plė ele: laminúojan gẽ inamos mẽdžiagos šilumnės sa ýbės. Mẽdžiaga nepé šlampama, s and, nès laminúo a. is kombinezòno už auk ùkai y à laminúo i, odl nep aladūs ándeniui. 3. padeng i polies e io a pan. plė ele, siekian apsaugo i nuo pažeidimų, d ėgmės, page in i (pp . a aizdo popie iuje) sa ybes: kai ku iuõs dokumen ùs laminúo i d aũdžiama. laminúojamas dokumeñ as ap áukiamas pé ma oma a bà spal ó a d gmei a spa ià plė elè i ap apsáugomas nuõ ne ik o sugadnimo. laminúojan šal úoju būdù, spaudinỹs nep a añda p adnio minkš ùmo i elas ingùmo. laminúojame ik ši o šešiasdešim iẽs cen imè ų plõčio, ne ibó o igio spaũdinius. laminã imas dk . pp . ns. (1) 1. → laminuo i 1: Mẽdžio d ožli plõkščių laminã imas. Šs slúoksninis gaminỹs y à laminã imo p ocèso p odùk as. 2. → laminuo i 2: laminã imo mašinà. Polimè inės plė ẽlės y à enos š dažniáusiai naudójamų eks lės laminã imo p emonių. laminã imas – būdas pagẽ in i mẽdžiagos šiluminès sa ýbes, gáu i nepé šlampamas, s andžiàs mẽdžiagas. 3. → laminuo i 3: ka š àsis [šal àsis] laminã imas. Põpie iaus laminã imo plė ẽlė [ okẽlis]. P ocèsas, ka popie nis dokumeñ as š abiej pùsių a bà ienõs pùsės apklijúojamas lipnià plė elè, adnamas laminã imu. laminúo as, laminúo a bd . (1) 1. pada y as laminuojan (1 .): laminúo a g ind dangà. laminúo a mẽdžio d ožli plõkš ė – enas pigesni badinių pa išių. ap s ikl (s iklo sluoks- nių) ẽsan i plė ẽlė neléidžia dž ančiam laminúo am s klui suby  i  šukès. 2. pada y as iš lamina o (1 .), deng as lamina u: laminúo i láip ai [baldai]. laminúo os g iñdys. kap p ižiū  i [ alý i] laminúo us s ál i šius? 3. pada y as laminuojan (2 .), padeng as specialia plė ele a pan.: laminúo i audinia. ienka nis laminúo as nepé šlampamas kombinezònas pagamn as š polip opilèno, deñg as polie ilenù. slidinjimo kélnių kišẽnės ù i laminúo us, andeñs nep aléidžiančius už auk ukùs. Šiõs s iùkės išo nė mẽdžiaga y à laminúo a – p iẽ jõs p iklijúo a ándeniui nelaid, k ėpúojan i memb anà. | pada y as naudojan lamina ą (3 .): laminúo a s iùkė. ókios laminúo os kél- nės pukiai ks medžiõklei. 4. apsaugan padeng as lipnia plona skaid ia plė ele: daũgelis laminúo ų dokumeñ ų nep aladūs ándeniui, a spã ūs įplėšmams. s ečiáms bù o į eik  laminúo i eno l o banknò ai. • plg. lamina as 3. 2 Pa . Lamin šaknies žodžių s aipsniai Bend inės lie u ių kalbos žodyne Dai a Mu Mulai y ė. Lamina as i jo giminiški žodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 127 bLkž, kaip minė a, nuola pildomas i ko eguojamas e inan a o- senos pokyčius, ad a ei yje šie leksikog a iniai s aipsniai gali keis is. i- kė ina, kad jie gali bū i ikslinami i pa eikus žodyne p iešdėlinių eiksma- žodžių, iš es ų iš laminuo i, aip pa ki ų da inių, pada y ų iš jau pa eik ų- jų lamin šaknies žodžių, s aipsnius. šaL iniai aa ž – aiškinamasis ap angos e minų žodynas: daugiau kaip 6000 e minų lie u ių, anglų, okiečių, p ancūzų i usų kalbomis, au .: S. a. a au as, E. S azdienė, a. gulbinienė, kaunas: echnologija, 2014. aHdEL – he ame ican He i age dic iona y o he english language. P ieiga in e ne e: h ps://www.ahdic iona y.com/wo d/sea ch.h ml?q (žiū ė a 2022 m. bi želio mėn.). aLkž – anglų–lie u ių kalbų žodynas. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l / anglulie u iukalbuzodynas/ (žiū ė a 2022 liepos mėn.). a ž – aiškinamasis eks ilės e minų žodynas: su okiečių, anglų, p ancūzų i usų kalbų a i ikmenimis, au .: . Čiukas, j. ka unskis, a. kaulakienė i k ., kaunas: echnologija, 2001. bLkž – Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( engiamas), y . ed. d. Liu ke ičie- nė, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l / bend ineslie u iukalboszodynas (žiū ė a 2022 m. liepos mėn.). ccaLd – Collins CoBuild ad anced lea ne ’s dic iona y. P ieiga in e ne e: h ps://www.collinsdic iona y.com/dic iona y/english (žiū ė a 2022 m. bi - želio mėn.). cEd – Collins english dic iona y. P ieiga in e ne e: h ps://www.collinsdic- iona y.com/dic iona y/english (žiū ė a 2022 m. bi želio mėn.). ch až – Chemijos e minų aiškinamasis žodynas, au .: k. daukšas, j. ba kaus- kas, . daukšas i k ., 2asis pa ais. i papild. leid., ilnius: mokslo i encik lopedijų leidybos ins i u as, 2003. dLk – daba inės lie u ių kalbos eks ynas. P ieiga in e ne e: h p:// eks ynas. du.l / eks ynas (žiū ė a 2022 m. bi želio– ugpjūčio mėn.). dLkž8 – daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S. keinys, 8as pa ais. i papild. leid., ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021. dLkž8e – daba inės lie u ių kalbos žodynas, y . ed. S. keinys, 8as pa ais. i papild. leid., ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2021 (elek oninis a ian as). P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /daba ineslie u iukalboszodynas (žiū ė a 2022 m. bi želio mėn.). LE – lielā enciklopēdiskā ā dnīca, īga: juma a, 2003. P ieiga in e ne e: h ps:// ezau s.l / (žiū ė a 2022 m. bi želio mėn.). 128 bEnd inĖ kaLba | 95 Lkž ii – lie u ių kalbos žodynas 7 (L–mėl i), a s. ed. j. k uopas, ilnius: min is, 1966. Lkže – lie u ių kalbos žodynas, . 1–20, 1941–2002 (elek oninis a ian as), y . ed. g. nak inienė, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2005 (a naujin- a e sija 2018). P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lie u iukalboszodynas (žiū ė a 2022 m. liepos mėn.). Lkž Ppk – lie u ių kalbos žodyno Papildymų ka o eka. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /lkzpapildymuka o eka (žiū ė a 2022 m. bi želio mėn.). LPE – la ijas padomju enciklopēdija 1–10(2), īga: gal enā enciklopēdiju edakcija, 1981–1988. L E i – lie u iškoji a ybinė enciklopedija 6 (kombinacija–lie u os), ilnius: mokslas, 1980. LS En 12481:2004 – LS En 12481:2004 lipniosios juos os. e minija. LS En 4151:2004+a1:2009 – LS En 4151:2004+a1:2009 Paka imo mašinų sauga. 1 dalis. Paka imo mašinų i susijusios į angos e minija i kla- si ikacija (negalioja). LS iSo 5127:2008 – LS iSo 5127:2008 in o macija i dokumen a imas. aiškinamasis žodynas ( apa us iSo 5127:2001). md – Macmillan dic iona y. P ieiga in e ne e: h ps://www.macmillandic io- na y.com (žiū ė a 2022 m. bi želio mėn.). m ž – aiškinamasis medienos e minų žodynas: 3020 e minų lie u ių k., anglų k., okiečių k., p ancūzų k., usų k., a s. edak o ius b. Pap eckis, 3ioji pa ais. i papild. laida, kaunas: echnologija, 2014. mWd – Me iam‑Webs e .com dic iona y. P ieiga in e ne e: h ps://www.me - iamwebs e .com (žiū ė a 2022 m. bi želio mėn.). nd – lie u ių kalbos naujažodžių duomenynas [ ęs inis in e ne inis žinynas nuo 2011 m.], au . . miliūnai ė, a. aleksai ė, sud. . miliūnai ė, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /naujazodziai (žiū ė a 2022 m. bi želio mėn.). nSiS – no yj slo a ‘ inos annych slo : 25 000 slo i slo osoče anij, a .: E. Za- cha enko, L. koma o a, i. nečae a, mosk a: azbuko nik, 2003. nSZ ii – no yje slo a i značenija: slo a ‘‑sp a očnik po ma e ialam p essy i li- e a u y 90‑ch godo XX eka 2 (klien ‑bank – Pa ke nyj), pod. ed. Т. bu- ce oj, Е. Le ašo a, SankPe e bu g: dmi ij bulanin, 2014. oaLd – ox o d ad anced lea ne ‘s dic iona y. P ieiga in e ne e: h ps://www. ox o dlea ne sdic iona ies.com/de ini ion/english (žiū ė a 2022 m. bi že- lio mėn.). oEd – online e ymology dic iona y. P ieiga in e ne e: h ps://www.e ymon- line.com (žiū ė a 2022 m. bi želio mėn.). PLS – P eses lasī āja s eš ā du ā dnīca, sas . i. ozen alde, īga: no dik, 2004. Dai a Mu Mulai y ė. Lamina as i jo giminiški žodžiai Bend inės lie u ių kalbos žodyne 129 S – s eš ā du ā dnīca – ai āk nekā 16000 ci alodu cilmes ā du un e mi‑ no loǧisku ā dkopu, au . j. baldunčiks, īga: juma a, 1999; 3. izde ums, īga: juma a, 2007. b – lie u os espublikos e minų bankas. P ieiga in e ne e: h p:// e minai. lkk.l (žiū ė a 2022 m. bi želio mėn.). LE ii – a ybų lie u os enciklopedija 2 (g ūdas–Ma elės), ilnius: y iau- sioji enciklopedijų edakcija, 1986. žž 1985 – a p au inių žodžių žodynas, a s. ed. . k ie kauskas, ilnius: y iausioji enciklopedijų edakcija. žž 2000 – a p au inių žodžių žodynas 2 (L–ž), au . . ai ke ičiū ė. ilnius: žodynas. žž 2001 – a p au inių žodžių žodynas, a s. ed. a. kinde ys, ilnius: alma li e a. žž 2013 – a p au inių žodžių žodynas, ed. a. kaulakienė i k ., ilnius: alma li e a. LE ii – isuo inė lie u ių enciklopedija 7 (k emacija–lenzo), ilnius: moks- lo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2007. LEe – isuo inė lie u ių enciklopedija (elek oninis a ian as), ilnius: moks- lo i enciklopedijų leidybos cen as, 2001–2020. P ieiga in e ne e: h ps:// www. le.l (žiū ė a 2022 m. liepos mėn.). WnWd – Webs e ‘s new Wo ld dic iona y, 3 d college Edi ion, cle eland, new Yo k: Webs e ‘s new Wo ld, 1988. Li E a Ū a dLkg – daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. . amb azas, 4as pa ais. leid., ilnius: mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2006. guda ičius aloyzas 2013: žodžio seman inė s uk ū a nominacijos požiū iu. – Filologija 18, 70–85. jakai ienė E alda 2005: leksikog a ija, ilnius: mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. jakai ienė E alda 1988: leksinė seman ika, ilnius: mokslas. Lkg i – lie u ių kalbos g ama ika 1: Fone ika i mo ologija, y . ed. k. ul- ydas, ilnius: min is, 1965. mu mulai y ė dai a 2016: naujažodžių duomenyno leksika pakeliui į Bend inės lie u ių kalbos žodyną. – ac a linguis ica li huanica 75, 46–66. mu mulai y ė dai a 2022: kon e encijos, enginiai [i leksikog a ų di b u ių apž alga]. – Gim oji kalba 7, 26–29. olcho skaja aleksand a 2011: Leksičeskaja mnogoznačnos ’ aspek- e slo a noj leksikologii. – lingua mobilis 1 (27), 74–91. P ieiga in e ne e: