28 –oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija – „Kalba ir laikmetis: asmens, kartos, visuomenės reprezentacijos kalboje‟

237 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. 28-oji a p au inė mokslinė Jono Jablonskio kon e encija Kalba i laikme is: asmens, ka os, isuomenės ep ezen acijos kalboje LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as oRciD id: o cid.o g/0000-0003-2196-8937 moksLinių yRimų kRyP ys: mo osin aksė, alen ingumas, seman ika, ipologija. Doi: doi.o g/10.35321/bkalba.2023.96.13 28-oji aRP au inė moksLinė jono jabLonskio konFeRencija KALBA IR LAIKMETIS: ASMENS, KARTOS, VISUOMENĖS REPREzENTACIJOS KALBOJE Lie u ių kalbos ins i u o bend inės kalbos y imų cen as i ilniaus uni e si e o Filologijos akul e o aikomosios kalbo y os ins i u o Lie- u ių kalbos ka ed a k ie ė isus į Lie u ių kalbos ins i u e 2023 m. ug- sėjo 21–22 d. ykusią adicinę mokslinę jono jablonskio kon e enciją, ku ią ėmė Lie u os Respublikos kul ū os minis e ija, p isidėjo Go Vilnius. šieme ykusi 28-oji jono jablonskio kon e encija bu o a pdisciplininė. P anešimus skai ė kalbininkai, li e a ū ologai i is o ikai. Į a p au inę a p- disciplininę kon e enciją susi inkę klausy ojai i daly iai iš Lie u os, La i- jos, es ijos, Lenkijos, uk ainos išklausė 48 p anešimus, skai y us plena i- niame, baigiamajame posėdžiuose i 9 sekcijose. gausiai į kon e enciją susi inkusius klausy ojus i daly ius s eikino Lie- u ių kalbos ins i u o (Lki) di ek o ė d . albina aukso iū ė. Linkėdama olesnio kū ybingo da bo, s eikinimo žodį aip pa a ė ilniaus uni e si- e o ( u) Filologijos akul e o s udijų p odekanė doc. d . gin a ė judžen y ė-šinkūnienė. Po iškilmingo a ida ymo i s eikinimo kalbų pi moji kon e encijos da - bo diena p asidėjo plena iniu posėdžiu, ku iame p anešimus skai ė i pa- i imi dalijosi ys k ies iniai p anešėjai: p o . habil. d . ina D u ie ė (La ijos uni e si e as), p o . d . bi u ė klaas-Lang ( a u uni e si e as), p o . d . iho is ko olio as (kyji o a aso še čenkos nacionalinis uni- e si e as, k šnu). i. D u ie ė skai ė p anešimą apie bal ijos šalių kalbas naujosios daugiakalbys ės e oje. ji kėlė diskusinį klausimą, a eikia pe - s a s y i kalbų poli ikos gai es, i k eipė dėmesį į La ijos i Lie u os kalbos poli ikos o muo ojams kylančius iššūkius. Plena inį posėdį ęsė b. klaas-Lang, sa o p anešimą sky usi kalbos poli ikai a u uni e si e e 238 benDRinė kaLba | 96 ap a i. a k eipusi dėmesį, kad pas a aisiais me ais a u uni e si e e a p- au inių da buo ojų i dok o an ų skaičius i p ocen inė dalis labai spa čiai augo, p anešėja kalbėjo apie ai, koks y a i kaip kin a akademinio pe so- nalo požiū is į kalbą, kaip a u uni e si e e įgy endinama kalbos poli ika. ap a damas į ai ius pabėgėlių k izių aizdinius anglakalbės, uk ainie iškos i lie u iškos žiniasklaidos in e ne o s e ainėse i aizduojamajame mene bei poezijoje, plena inį posėdį užbaigė i. ko olio as. ano p anešėjo, ži- niasklaidoje i mene kons uojamas mul imodalus, ans eks ualus pabėgė- lių k izių aizdinys, siejamas dinamiško p asmės kū imo. oliau da bas i mokslinės diskusijos yko sekcijomis. sekciją, ski ą ik o ės kons a imo i kalbos klausimams ap a i, p adėjo Danguolė mi- kulėnienė (Lki) p anešimu apie poka io lie u ių kalbo y ą. P anešėja kalbėjo apie ski ingą poka iu skelb ų kalbo y os publikacijų ideologizaci- jos, besi eiškiančios am ik omis kalbinėmis klišėmis, laipsnį i a k eipė dėmesį į ai, kad ne bandy a simpli ikuo i žodžio eikšmę, jam su eikian poli inį u inį. au elijos g i ėnienės (Lki) p anešimas bu o ski as Lie u os aizdiniui mode niosios apa ybės ideologinio na a y o eks yne ap a i. analizuodama so ie mečio publicis ikos pa yzdžius, y ėja a sklei- dė, kaip ku as o me o žmonių ge o, laimingo gy enimo pa eikslas. oliau Dangi as mačiulis (Lie u os is o ijos ins i u as) kalbėjo apie ai, kas a puka io Lie u oje paska ino pa a džių lie u inimo kampanijas, kokį aid- menį lie u inan pa a des su aidino aldžia i koks bu o poli inio bei kul- ū inio eli o aidmuo pa a dei ampan au inės apa ybės į odymu. auš a ma išiū ė-Lina ienė (Lie u ių li e a ū os i au osakos ins i u as), ap- a dama lie u iškojo pasaulio kū imą Auš oje, užbaigė šią sesiją. imig an ų, au inių mažumų kalbinei i kul ū inei in eg acijai ski ą sekciją p adėjo Lau a ilkai ė-Lozdienė ( u) p anešimu apie leng ai sup an amą kalbą. keldama klausimus, a leng ai sup an ama kalba y a eikalinga isiems kalbos a o ojams i koks y a ski umas a p isiems sup an amos kalbos i leng ai sup an amos kalbos, p anešėja p is a ė i- suomenės i ikslinių g upių apklausos, 2020–2022 m. a lik os ilniaus uni e si e ui d auge su a p au iniais pa ne iais ykdan p ojek ą Pe lsi, ezul a us. ją a lieka aiškin asi, kiek i kokiose si uacijose esponden ai eigia susidu ian ys su sunkumais, no ėdami sup as i jiems eikalingą in- o maciją. oliau kalbėjusi angelica Peccini ( u) ap a ė, kaip lie u y- bę sup an a imig an ai. Remdamasi socioling is inio y imo, ku iame da- ly a o 20 į Lie u ą iš į ai ių pasaulio šalių a ykusių suaugusiųjų, ezul a- 239 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. 28-oji a p au inė mokslinė Jono Jablonskio kon e encija Kalba i laikme is: asmens, ka os, isuomenės ep ezen acijos kalboje ais, ji pasakojo, kad jiems lie u iškumas – ai i os šaknys Lie u oje, adicijos i bend os e ybės, lais ės išsaugojimas i iš dalies – kalbėjimas als ybine kalba. P anešimą nuo oliu skai ė ye heniia s a odub i ma- ia inmaculada De Po es ad (kauno echnologijos uni e si e as). jos p is a ė, kaip Lie u oje gy enan ys enesueliečiai e ina lie u ių kalbos mokymo p og amą, ski ą jų kalbinei in eg acijai Lie u oje, i ap a ė, su kokiomis kalbinės in eg acijos p oblemomis jie susidū ė Lie u oje. ki i du šios sekcijos p anešimai bu o ski i au inių mažumų kalbai i apa ybei mokyklose. au elija amulionienė (Lki) dėmesį k eipė į asmens apa- ybės aišką kalboje. P is ačiusi 2021–2022 m. a lik o y imo, ku iame daly a o 3–8 klasės mokiniai, besimokan ys au inių mažumų (lenkų i usų) Lie u os mokyklose, ezul a us, p anešėja ap a ė kalbines mokinių nuos a as dėl lie u ių kalbos a ojimo į ai iose komunikacinėse si uacijo- se, aip pa lie u ių kalbos mokymosi mo y acijos i kalbinių nuos a ų yšį i a k eipė dėmesį į šeimos, isuomenės, mokyklos į aką o muojan is mo- kinių nuos a oms dėl lie u ių kalbos e ės. mokymo au inių mažumų mokyklose emą ęsė sona a aičiakauskienė (Lki) p anešimu, ski u lie u ių kalbos mokymo p oblemoms, su ku iomis susidu ia au inių ma- žumų mokyklose di ban ys moky ojai li uanis ai. Remdamasi 2021– 2022 mokslo me ais a lik o moky ojų anke a imo ezul a ais, p anešėja eigė, kad is da didžiausia p oblema mokiniams, kylan i mokan is lie u ių kalbos, y a nepakankamas žodynas – i in sku dūs jų u imi žodyno iš ekliai, o bene didžiausias moky ojams enkan is iššūkis – mokiniai s okoja mo y- acijos moky is lie u ių kalbos. Popie inis pi mosios kon e encijos dienos da bas ęsėsi aip pa d iejose sekcijose. sekcijoje, ski oje žiniasklaidos kalbai: p opagandai, mi ams i ik o ei, pi masis p anešimą skai ė and ejus eisbe gas (La ijos uni- e si e as). nag inėdamas p opagandoje a ojamą la ių, usų i anglų kalbų leksiką, jis kalbėjo apie ašizmą i libe alizmą poli iniame na a y e. Po o agnė aleksai ė (Lki) s ilis iniu aspek u ap a ė Rim ydo ala kos pe 2022 m. paskelb us 44 komen a us apie Rusijos i uk ainos ka ą. ano p anešėjos, šio žu nalis o eks uose daugiausia a ojami uzualieji i okazi- onalieji azeologizmai, aizdingieji eiksmažodžiai, naujažodžiai i dis e- mizmai, o nep oduk y ios y a ža gonybės, s e imų kalbų in a pai, me a o- iškieji i aizdingieji daik a a džiai, i onija, palyginimai, jaus ukai, iš ik- ukai, keiksmažodžiai i ki os s iliaus p iemonės. elga Polinska i Di ė Liepa (La ijos uni e si e o La ių kalbos ins i u as, oliau – Lu Lki) 240 benDRinė kaLba | 96 a skleidė, kaip ku iamas i koks y a neįgaliųjų į aizdis La ijos žiniasklai- doje. Linda Lauzė (Liepojos uni e si e as) p anešimu apie la ių kalbos kokybę socialinėje žiniasklaidoje ( eisbuke, i e yje) baigė šią sesiją. an ojoje popiečio sekcijoje, pa adin oje Kalbos i isuomenės aida, pe - skai y as ju gi os enckienės (Lki) p anešimas bu o ski as pi mojo i- siems lie u iams ski o pe iodinio leidinio Auš a („ausz a“) kalbai – jo a mei i o og a ijai ap a i. P anešėja a skleidė, kad dėl besikeičiančių edak o ių asmeninių nuos a ų leidinio kalba bu usi nes abili. Lau a kamanduly ė- me eldienė ( y au o Didžiojo uni e si e as, Du) ap a ė leksines neiš- plė o os 5–6 m. aikų kalbos ypa ybes, pasakojo, kad aikai, ku iems būdin- ga neišplė o a kalba, s a is iškai eikšmingai p asčiau a liko daik a a džių i eiksmažodžių sup a imo užduo is, aip pa daik a a džių i eiksmažodžių p odukcijos užduo is. Ramunė Čiči kai ė (Lki), lygindama so ie mečio i daba inio laiko a pio lie u ių kaip gim osios kalbos ugdymo p og amų i ado ėlių p adinei mokyklai aš ingumo samp a ą, p iėjo p ie iš ados, kad aš ingumas su okiamas kaip s a iška i nekin an i ka ego ija. ano p anešėjos, iek so ie mečio, iek daba inio laiko a pio lie u ių kaip gim osios kalbos ugdymo p og amose i ado ėliuose ealia saky ine kalba bemaž nesi emiama. galiausiai ija Poža no a (La ių kalbos ins i u as), emdamasi anoniminės in e ne inės socioling is inės 298 esponden ų apklausos duomenimis, lygin- dama eu opos sąjungos i indijos Respublikos pa i į, nuo oliu ap a ė kalbi- nius a o ojų įsi ikinimus, susijusius su kalbos e ės sup a imu. ano p a- nešėjos, no s eu opos esponden ų įsi ikinimai a skleidžia isą nuomonių kaleidoskopą, mažesnių als ybių i šalių gy en ojai y a linkę labiau e in i kalbą pagal jos kul ū inius i apa umo aspek us. Pe skaičius isus 20 pi mosios dienos p anešimų i pasibaigus diskusijoms popiečio sekcijose, kon e encijos o ganiza o iai pak ie ė užsienio s ečius į eksku siją po aldo ų ūmus. an ąją kon e encijos dieną da bas ęsėsi i mokslinės diskusijos yko aip pa a ski ose sekcijose. ądien jų bū a penkių. P anešimai kalbos po- li ikos i kalbos ideologijos, kalbos a mainų są eikos sekcijose skai y i iš y o, kalbos i apa ybės, kalbos lygmenų (nuo ga so iki eks o) sekcijose da bas yko po pie ų, o sekcijoje, ski oje seman iniam kalbos lygmeniui daba inėje isuomenėje ap a i, – isą dieną. Ry inę kalbos poli ikos i kalbos ideologijos sekciją p adėjo Ri a mi- liūnai ė (Lki) p anešimu apie kalbos aisyklingumo i unkciona imo samp a ą als ybinės kalbos įs a yme. ji a skleidė kalbos aisyklingumo i unkcionalumo yšį su į ai iomis iešosios kalbos a ojimo s i imis i a - 241 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. 28-oji a p au inė mokslinė Jono Jablonskio kon e encija Kalba i laikme is: asmens, ka os, isuomenės ep ezen acijos kalboje k eipė dėmesį į ai, kad ebė a s a bu iešosios kalbos kokybės nepalik i sa i eguliacijai. ap a dama lie u ių kalbos š ie imo poli ikos aidą nuo Lie u os als ybės a kū imo iki so ie inės okupacijos i nuo nep iklauso- mybės a kū imo iki šių dienų, nida Pode ienė (Lki) nag inėjo, kaip lie u ių i ki ų kalbų š ie imo poli ika a spindi š ie imą eikiančias ideo- logijas, ku ios o muoja lie u ių kalbos, kaip mokymo i mokymosi objek- o, u inį, e ybines nuos a as i als ybės apa ybę, lemia sociokul ū inius pokyčius isuomenėje. P anešėja e ino pe pas a uosius kele ius me us į i in us kalbų ugdymo poli ikos pokyčius i minėjo lie u ių kalbos š ie- imo poli ikos endencijas. iole os meiliūnai ės (Lki) p anešimas bu o ski as kalbos „ekspe ų“ pa adoksui ap a i: dekla uojan , kad lie u ių kal- ba y a auso ina i puoselė ina e ybė, siekiama keis i jos s uk ū ą pagal ki ų, iš esmės isiškai s uk ū iškai s e imų, kalbų modelį. P anešėja pasa- kojo, kaip šiuolaikinėje Lie u os isuomenėje o muojasi kalbos i kalbė- ojų p iešp ieša, kaip ji ealizuojama p ak iškai, i ieškojo a sakymų, kaip panaikin i pa adoksą, kai ko ojama p ieš sa o pačių skelbiamas e ybes – p ieš lie u ių kalbą. nag inėdamas ik inių žodžių pe ašą iš užsienio kal- bų į lie u ių kalbą, kazimie as ga š a (Lki) šią sekciją užbaigė p ane- šimu, ski u kalbos poli ikai i sa i eguliacijai ap a i. kalbos a mainų są eikos sekcijoje nijolė uomienė (Lki) a skleidė daugiasluoksnį Pie yčių Lie u os gy en ojų apa ybės klodą. ji kalbėjo apie ai, kada i kodėl b ėžiama apa ybės iba a p „ ie inių“ i „ne ie inių“ Pie yčių Lie u os gy en ojų, kokią kalbą čia „ ie iniai“ a oja. oliau Do ilė amulai ienė (Lki), emdamasi Žemės a dų anke ų medžiaga, ap a ė, kokias ie o a džių one ines i mo ologines ypa ybes XX a. 4-ajame dešim me yje anke as pildę moky ojai i gi ininkai laikė a minėmis, kokius p incipus jie aikė ie ų a dus už ašydami bend ine kalba i kokios p ie- žas ys galėjo lem i jų pasi inkimą. simona yniau ai ė (Lki), dinamiš- kosios dialek ologijos, pe cep y iosios dialek ologijos me odais išanaliza u- si 2011–2019 m. ga so į ašus, įkalbė us skuodo, mosėdžio, elšių, Plungės i Rie a o gy en ojų, p is a ė šiau ės žemaičių a minę di e enciaciją k e- ingiškių i elšiškių pa a mių pa ibio a s o ų požiū iu. P anešėja a skleidė, kad pa eikėjai labiausiai pas ebi a mines leksikos i one ikos ypa ybes. as a Leskauskai ė (Lki) užbaigė šią sesiją p anešimu, ski u Žaslių, Papa čių i kaugonių šnek oms. aikydama dialek ome ijos me odą ji pag indė, kokiems egiolek ams p iski inos šios pe eiginės šnek os pagal am ik us one inius, mo ologinius i ki us požymius. 242 benDRinė kaLba | 96 anželika gaidienė (Lki) p adėjo isos dienos sekciją, ski ą seman- iniam kalbos lygmeniui daba inėje isuomenėje ap a i. Lygindama lek- sikog a inius anglų, usų i lie u ių kalbų šal inius, p anešėja pa odė, kaip kin a lie u ių kalbos eiksmažodžio spekuliuo i eikšmės i kas pokyčiui u i į akos. Žyd ūnė šala iejū ė (Lki), ap a dama apie du šim us leksemų iš į ai ių lie u ių kalbos leksikog a ijos šal inių, a skleidė iš os, iščiuko, gaidžio pa adinimų nominacijos i mo y acijos į ai o ę ne ik onomasio- loginiu, semasiologiniu, be i e noling is iniu aspek u. ėliau sil ija Papau ėly ė-klo ienė (Lki), emdamasi asociacijų ekspe imen o, ku- iame daly a o be eik 300 šiaulių i ilniaus s uden ų, ezul a ais, kalbė- jo apie labai ma gą žodžio duk a asociacijų lauką, ku is su eikia e ingos in o macijos apie koncep o DukRa u inį lie u ių kalbos pasaulė aizdyje. šią y inę sesiją užbaigė p anešimas, skai omas nuo oliu. s i lana H ycen- ko (k šnu) p is a ė uk ainie iškų ek i alen ų ling okul ū inį komponen- ą d ikalbiame Lie u ių–uk ainiečių kalbų žodyne. ano p anešėjos, žodyno suda y ojai, akcen uodami uk ainiečių kalbos ling okul ū inio komponen- o speci iką, o ien uojasi į uk ainiečių kalbos s a iką i dinamiką. Pe y inių sekcijų pe auką bu o p is a y i du s endiniai p anešimai. inesės ind ičānės i sol eigos Čei anės (Lu Lki) p anešimas bu o ski as la ių kalbos obs uen ų kokybei ap a i, o jus inos mand a ic- kai ės, Danguolės kalinauskai ės, Danguolės ko ynos kapkan i eglės kanke ičiū ės ( Du) p anešimas – pi miesiems ykdomo p o- jek o, ku iuo siekiama suku i me odiką, ski ą au oma iniam adminis a- cinių eks ų lie u ių kalba pap as inimui, ezul a ams p is a y i. Po pie ų seman iniam kalbos lygmeniui daba inėje isuomenėje ski ą sesiją ęsė e ija Lipa ė. ji p is a ė, kokiomis kalbinėmis p iemonėmis i kokiais aspek ais ealizuojamos nužmoginimą a skleidžiančios koncep u- aliosios me a o os Žmogus – ŽaLia a (mais as). ėliau, emdama- si la ių e ėjų, di bančių eu opos sąjungos ins i ucijose i La ijos ie- inėje inkoje, apklausos duomenimis, e elina ki sakmenė (La ijos uni e si e as) ap a ė klaidingą idiomų in e p e a imą e imuose iš anglų, p ancūzų kalbų į la ių kalbą. gausiausią p anešimų kon e encijos sesiją užbaigė esla a Čižik-P okaše a (Lki). ji, emdamasi 365 Daba inės lie u ių kalbos eks yno pa yzdžiais, ap a ė la ės aizdinį, ku is, ano p a- nešėjos, nė a isapusis i iki galo aiškus. Popie inėje sekcijoje, ku ioje nag inė i į ai ių kalbos lygmenų klausimai, joli a u bana ičienė (Lki) p is a ė lie u ių kalbos sonan ų pe cep y i- 243 LORETA VAIČIULYTĖ-SEMĖNIENĖ. 28-oji a p au inė mokslinė Jono Jablonskio kon e encija Kalba i laikme is: asmens, ka os, isuomenės ep ezen acijos kalboje nį y imą, kai sonan ai a pažįs ami ik emian is pa ies p iebalsio spek u. ano p anešėjos, pala alizacija, g e imi balsiai i dik o iaus ly is y a eiks- niai, da an ys į aką sonan ų pe cepcijai. La ysa a anenko (uk ainos nacionalinio echnikos uni e si e o kyji o igo io siko skio poli echnikos ins i u as, oliau – un u kisPi) skai ė p anešimą nuo oliu. ji, emdama- si 42 anglų liaudies legendomis apie ka alių a ū ą, kalbėjo apie legendų p ozodines p iemones i jų ypa ybes, galinčias į aigiai eik i ad esa o pa- sąmonę i pe eik i eks o emocinį i p agma inį k ū į. P anešėja akcen a- o, kad legendose y aujan ys k in an ys, o ne kylan ys onai suda o pa- lankias sąlygas ad esa ams ge iau su ok i ai, ką išgi do, o izoch oninis g e imų in onacinių g upių a imas už ik ina legendos po eikį pasąmonei. P anešimus nuo oliu ęsė olha isniuk (un u kisPi). ji, emdamasi d audimą eiškiančiais pasakymais, su ink ais iš 115 si uacijų komedijos Auklė agmen ų, pasakojo, kokiomis kalbos p iemonėmis ski ingų socio- kul ū inių g upių pašneko ai anglų kalba iš eiškia d audimo kalbos ak ą. P anešėja pa odė, kad idu inio i žemo sociokul ū inio sluoksnio a s o ai, ski ingai nei aukš o sociokul ū inio sluoksnio a s o ai, y a linkę d aus i iesiogiai. P anešimą nuo oliu skai ydama ma iia boichenko (un u kisPi) siūlė komunikacines s a egijas i hie a chinius e balinių i ne e - balinių p iemonių kompleksus, padedančius cha izma iškam kalbė ojui in- a ian inėse komunikacijos si uacijose maksimaliai ak ualizuo i kalbos p a- gma inį po encialą: pe eik i sa o iziją i žinią audi o ijai, da y i jai į aką, užmegz i su audi o ija emocinį yšį. šioje sekcijoje a p nuo oliniu skai o- mų p anešimų gy ai bu o pe skai y as g upės mokslininkų – ju gio Pa- ke io ( u), i ginijaus Dadu ke ičiaus ( Du) i agnės na ic- kai ės-klišauskienės ( u) – p anešimas apie da ybos p oduk y umą. P anešėjai, emdamiesi jung inio lie u ių kalbos eks yno duomenimis i kalbėdami apie ealizuo ąjį, po encinį i plė os p oduk y umą, be ki ų eiksmažodinių da inių, ypa ingą dėmesį k eipė į lie u ių kalbos eikėjų pa adinimus su p iesagomis - oj-, -ėj- i -ik-. Popiečio sekciją Kalba i apa ybė sa o p anešimu p adėjo Dai a aliū- kai ė ( u) i aida Čižikai ė (Lie u os s eika os mokslų uni e si e as). jos, emdamosi pe cep y iosios dialek ologijos me odologija i 180 nehu- mani a inių s udijų p o ilio s uden ų kalbinių nuos a ų i ijų eks ų-s i- mulų pe cepcijos duomenimis, kalbėjo apie ai, a (kaip) didmies is keičia a miškumo aizdinius. Diana Damb auskienė (Lki) pa odė pie ų že- maičių aseiniškių bend uomenių dydžių i jų s abilumo a dinamiškumo 244 benDRinė kaLba | 96 ko eliaciją su gy en iečių in as uk ū os išsi ys ymu i a k eipė dėmesį, kad kalbinei kai ai į akos u i ne ik pie ų žemaičių aseiniškių bend uo- menių dydis a s abilumas, be i sociokul ū inė, socioekonominė gy ena- mosios ie o ės aplinka, bend uomenių judumo p iežas ys. ėliau aidas gudai is (Lki) skai ė p anešimą apie lenkų i lie u ių kalbų konku en- ciją XX a. p .–XXi a. p . P anešėjas p is a ė daugiau kaip 4 300 Die eniš- kių apylinkių an kapinių už ašų kiekybinio y imo ezul a us i kons a a o, kad lie u ių kalbos p es ižas Die eniškių apylinkėse XX a. p .–XXi a. p . laipsniškai augo i ypač paspa ėjo po 1990 m. – ada an kapinių už ašų lie u ių kalba p ocen inė dalis ge okai padidėjo. Pas a uoju me u ji suda o daugiau kaip 30 p oc. Remdamasis a mine medžiaga, Žyd ūnas šidlaus- kas (Lki) supažindino susi inkusiuosius su ekons uo u p iedzūkio plo u i p is a ė už indy o nemuno slėnio, daba inių kauno ma ių dugno, plo o a minį sa i umą bei dinamiškumą. Danu ė alen uke ičienė (Lki) užbaigė šią sekciją p anešimu, ski u a ėnos geolek ui. Remdamasi jé ômeʼo-F édé ico josse ando apa ybės modeliu i y imo medžiaga, ink- a pusiau s uk ū uo u in e iu iš 47 ijų ka ų pa eikėjų, p anešėja ap a ė kin ančią (daba inę) i pama inę (kolek y inę) pie ų aukš aičių pa a mės a o ojų apa ybę a ėnos geolek o zonoje i p iėjo p ie iš ados, kad a - mės a o ojų apa ybė y a iena iš s a biausių pie ų aukš aičių pa a mės gy ybingumo sąlygų. an ąją kon e encijos dieną, ku ią iš iso gy ai a nuo oliu bu o pe - skai y i 28 p anešimai, ainika o isus iš a ski ų sekcijų suk ie ęs baigia- masis posėdis, ku iame k ies inė iešnia d . małgo za a kasne (Len- kijos mokslų akademijos sla is ikos ins i u as) kalbėjo apie pag indinius ( apa ybės, pa eldo i a min ies) Lukiškių aikš ės na a y us, suda ančius isuomeninį Lukiškių aikš ės pasaulį. Po o yko labai įdomi i klausy ojų dėmesį ilgam p ikausčiusi nidos Pode ienės mode uojama diskusija Šian- dienos ik o ę o muojan i kalba: są yšiai, ski ys, endencijos, ku ioje daly- a o d . małgo za a kasne , p o . d . auš a ma išiū ė-Lina ienė, habil. d . Ri a miliūnai ė, asis . d . aud ius alo ka. gau a 2023 11 21 LoRe a aiČiuLy ė-semėnienė Lie u ių kalbos ins i u as Pe o ileišio g. 5, L -10308 ilnius [email p o ec ed]