Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje: dviejų kultūrų panašumai ir skirtumai
Full text
226 benDRinė kaLba | 96 VILIJA SAKALAUSKIENĖ Lietuvių kalbos institutas oRciD id: orcid.org/0000-0002-0487-7710 moksLinių tyRimų kRyPtys: etnolingvistika, leksikografija, leksikologija. Doi: doi.org/10.35321/bkalba.2023.96.12 veRtybės Lietuvių iR Lenkų kaLbų PasauLėvaizDyje: Dos kuLtūRų Panašumai iR skiRtumai 2023 m. septiembre 79 d. universidad vilniaus Facultade de Filología llevó a cabo internacional interdisciplininé científica conferencia Vertybės lietuvių ir polkų kalbų pasaulėvaizdyje. Aspectos culturales de la textología. Tekstastekstemakontekstas1 (lenk. Wartości w językowym obrazie świata polaków i litwinów. Kulturowe aspekty tekstologii. Tekst-tekstem-kontekst)2, la cual organizó el centro de Polonistikos de la universidad vilniaus y Lublin marijas kiuri-sklodovskos universitarios instituto de lingüotyros y literaturologías Lenkų tekstologijos y gramatica katedra. esto ya es el quinto encuentro de científicos Lituania y Polonia, taí que puede mencionar pequeño, pero significativo jubiliejų. esta área de investigaciones besitomincias de Lituania y Polonia (y no solo solo de estos países) científicos comienza culturūrines lingvistikos y kognityvinės etnolingvistikos seminarios, vykę 2019 y 2020 m. ellos ya entonces más reminė internacionalines conferencias, y 2021 m. incluso pandemía no esutrupdė surengti internacionalines conferencias, destinas praeičiai y ahoračiai kalboje y kultūroje. valdría al menos brevemente recordar la misma iniciación de estas reuniones científicas. El primer científico educacinis seminarios ciclo Vertybės lietuvių ir polkų kalbų pasaulėvaizdyje seminar3 vykouje vilniuje 2019 m. julio 47 d. seminar lo organizó vilniaus universiteto Polonistikos centras y Liublino 1 sobre esta conferencia ya fue escrita, vé. vilija sakalauskienė. conferencias. Nativa habla 10, 2023, 3034. 2 conferencia página web www.kulturinelingvistika.flf.vu.lt/ltseminarai5.php. 3er seminario en vilniú surgió de largoamecio (nuo 2015 m.) y turiningo vilniaus y ljublino investigadores de cooperación, que fue impulsado por la ejecución del proyecto euRojos. ideado como seminario antropológica cultural y cognitityvinės lingvistikos, se convirtió puikia praga presentar nuevos trabajos y espacios de investigaciones. Más información sobre seminario véase dirección internet http://www.kulturinelingvistika.flf.vu.lt/lt/seminarai1.php.
227 Vilija SakalauSkienė. Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje: dviejų kultūrų panašumai ir skirtumai marías kiuri-sklodovskos universidad Lenkų filologijos instituto. el objetivo de este seminario fue familiarizarse con populiarėjančia Polonia y en otros países europos, así como y Lituania, kognityvinės etnolingvistikos metodología, turinčia ya netrumpą istoriją y nemažų mokslo laimėjimų. también se buscó revelar, cómo a trátase de esta metodología se puede describir prácticamente elegidos conceptos culturales (valores, estereotipos). seminare los informes numeraron investigadores lituanos y polkų, doctorantes y estudiantes de vilniaus universiteto (vu) Polonistikos centro, Filología y Filosofías fakultetų, Lietuvių kalbos instituto (Lki), Lietuvių literatūros ir tautos instituto (LLti), Latvijos universiteto (Lu), bydgoščiaus kazimiero Didžiojo universiteto (bk), Lenkijos mokslų akademijos slavistikos instituto (Lma si), Lublinijos marijos kiuri-sklodovskos universiteto (Lmksu) Lenkijos filologijos instituto. de todo se escucharon 21 presentación y dos kviestinių presentadores plegadas. sobre los fundamentos y métodos de la cultural lingüística habló Liublino etnolingvistística escuela fundador profesor jerzis bartmińskis, sobre culúricos conceptos eksplicaciones modosus profesorė stanisłava niebrzegovska-bartmińska. naglio kardelio (vu) en el informe fue enfatizada importancia de la lengua nativa vertybių puoselėjimui y personalidad ugdymui, irenos smetonienės (vu) en el informe a los lituanos más importantes valtybių concepción y jerarquía así como estos valtybių clasificación problemas, kristinas Rutkovskos (vu) valtybių percepción liaudies en el habla y cultura particularumai. Lituana polkų vertybių perdavikimą poetiniuose tekstuose aptarė irena Fedorowicz ir kinga geben (vu), lietuvių kultūrinį kraštovaizdį tautosakoje vertybiniu aspektu bronė stundžienė (LLti), raišką vertybių sistemos XX a. II pusės žemaičių kasdieniame diskurse analizavo jūratė Pajėdienė (Lki). seminare también analizar los investigadores elegir conceptos culturales, grįsti lietuvių y polkų bendrinių kalbų bei tarmių material. conceptos Tierra los datos lexicográficos y anketinos proporcionaron marius smetona (vu), concepto de semana en el habla y tikrové aptarė joana szadura (Lmksu), lluvia metaphor en textos poéticos lituanos y rusos aptarėjo birutė jasiitė y jelena konickaja (vu), sobre Žmogaus vaizdinį tarminiame diskurse kalbėjo vilija sakalauskienė (Lki), o pavejoslo išskirtinumą y su kaitą Pietinių pietų aukštai šnektų vilne Ragaišė (Lki). Lietuvišką motinas paveikslą según anketų datos analizó karolina slotvinska y kristina Rutkovska (vu), DRaugo konceptą, basándose daiktavardžio draugas formas modernas lietuvių
benDRinė kaLba | 228 de 96 idiomas publicistikoje, analizavo Loreta vaičiulytė-semėnienė (Lki), nautos konceptą šiuolaikinėje lenkų kalboje atskleidė beata ŻywickaDos kognityvinius modelius lietuvių kalboje ap gėgė monika bogdzevič (vu), kognityvinį tiesos ir meLo paveikslą atskleidė irena snukiškienė (Lmksu), Lenko paveikslą kaimyninių šalių gyventojų kuriamuose žiniasklaidos tekstuose pateikė marta Hartenberger (bkDu). Pasirinktus (vu). investigadores de Lmksu leían informes sobre la lengua asentūnijusia memoria (Damian gocól), sobre valores, atadoado con concreta lugar (sara akram), sobre géneros y gramatines categorías gimines polkų kalboje (marta nowosad-bakalaczyk) y kt. El primerísimo encuentro de científicos y investigadores mostró que vale la pena y continuar descooperándose y continuar las discusiones científicas. taigi 2020 m. septiembre 2425 d. vilniaus universitete fue organizado el segundo ciclo educativo científico Vertybės lietuvių ir polkų kalbų pasaulėvaizdyje kognityvinės etnolingvistikos seminario Liaudiškasis, tautinis, daugiatautis ir daugiakultūris paveldas. en fue leer 29 mensajes. participaron seminare científicos y investigadores de Lmksu, Lma si, Academia Polaca de Ciencias del Instituto de Lengua (Lma Lki), vroclavo universidad, katovicų silesios universidad (ksu), krokuva academia Ignatianum kultūrotyros instituto, Peremislio estatal superior de la universidad europos Rytų (PvaRem), Halės-vitenbergo martyno Liuterio (HvmLu) slavistikos instituto, Lki, LLti, vu. Pranešéis centró atención en cada cultura importante para los valores análisis. Profesorius jerzis bartmińskis per tėvynės kognityvinę definición reveló dos kontrastiškus perfiles de esta concepto. imágenes, relacionados con las naciones y estadosmis, lugar cultura axiosferoje aptarė aleksandra niewiara (ksu), sąvoka PatRiotizmas lietuvių kalbos istoriniame ir šiuolaikiniame diskurse gvildenta mariaus smetonos (vu) informeime. seminario discutir y cuestiones metodológicas. stanisława niebrzegowska-bartmińska (Lmksu) pasidalijo patirtimi, como, basado liaudiškojo heredo fuentes, establecer y tirti baltų y slavų aksiologinei sistemai conceptos comunes. kristina Rutkovska (vu) accentavo la importancia de las fuentes lexicográficas a los estudios mundialėvaizdžio de la lengua lituana y sus principios de análisis. maciejus Rakas (jogailos universidad, ju) proporcionó polkų tarminės frazematikos investigaciones abzvalgą y sus perspectivas, y anna tyrpa (Lma Lki) supažindino con tarminės aksiolingvistikos métodos de investigaciones. como y en el seminario anterior, las presentaciones fueron analizándose conceptos. sylwia gierczak (Lmksu) según anketas datos examinó PagaRbos concepto, monika bogdzevič (vu) mostró PykČio, baimės ir gėDos metaforína conceptualizació, irena snukiškienė (vu), basándose en datos textiniais, revelé tiesos kognityvinį paveikslą. Hombre y percepción del mundo en la joven axiológica espavėje aptarė beata Żywicka (PvaRem), kaimyno įvaizdį lietuvių
229 Vilija SakalauSkienė. Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje: dviejų kultūrų panašumai ir skirtumai publicistikoje Loreta vaičiulytė-semėnienė (Lki). en otros informes, analizando conceptos característicos liaudies cultura y buscando revelar nautos pasaulėvaizdį, remite a nautosacos, terminales textos y lexicografinías fuentes. irena smetonienė (vu) presentó Duonos paveikslą tarminiame diskurse, vilija sakalauskienė (Lki) etnolingvistinę información sobre RugĮ lietuvių leksikografiniuose šaltiniuose. antano juškos (1875) latvioslietuviųlenkų verodyno aksiologinę analizę pristatė Renatė misevica-trillitzscha (HvmLu), contemporáneo humano punto de vista en mitologines būtybes atskleidė jūratė Pajėdienė (Lki), liaudiškąjį ir poetinį ŽaLio Čizdį magdalena įvałoszyn (Lmksu), lenkiškus motyvus lietuvių užkalbėjimuose analizavo tatjana vologdina (v Woroclavo universitetas). Liaudies tikėjimų aprovejamiento en textos de historia sakytinė discuė Damian gocół (Lmksu), sara akram (Lmksu) examinó modernoik klimatinių narativų aksiologinį aspektą. Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyno prietarų ir patarimų įvairovę presentó vilija Ragaišienė (Lki), sobre categorizamiento idėją liaudies kultūroje pagal drebulės pavyzdį kalbėjo joanna szadura (Lmksu), formas de saugo de recursos paremijos lituanos presentó Dalia zaikauskienė (LLti). varios ponentes dedicaron atención al análisis de valores: casa concepto […] kinga geben e irena Fedorowicz (vu), madinas karolina slotvinska (vu), mergelės marijas paveikslui galina miškinienė (Lki) y kristina Rutkovska (vu). esmené este seminario internacional la idea era la de que diferentes, pero al mismo tiempo y próximos lingüistas culúricas comunidades de puoselėjamas valores fomenta la nacionalidad savimonés tiprinimiento, asegura etniné cultura tęstinumá, conservavimín, conocimiento y dislaidá. 2021 m. octubre 78 d. ya tercera vez fue elegida a internacional evento, destinadoą Lituáneos y polkų vertybių paieškos y investigaciones. así pasóita de seminarios a la internacional interdisciplininesa conferencia de ciencia ella titulada Vertybės lietuvių and polkų kalbų pasaulėvaizdyje. Pasado y presente en lengua y cultura4. conferencia organizadavo vu Polonistikos centras, Lmku Lenkų filologijos instituto Lenkų kalbos tekstologijos ir gramatikos katedra 4 más detalladamente sobre la conferencia véase httpwww.kulturinelingvistika.flf.vu.lt/lt/seminarai3.php.
230 benDRinė kaLba | 96 y Comisión de ética de comunicación de la Academia Polaca de Ciencias. En dos días de duración de la conferencia se leyeron y escucharon 41 presentaciones. kviestiniai presentadores hablaron sobre culturística lingüística (etnolingvistiką) y lingvokultūrologiją como de dos estreitamente relacionadas disciplinas lenguaje y cultura sąsają (jerzy bartmiński), profiliación como basinio de reconstrucción visual instrumentą stanisława niebrzegowska-bartmińska. los informes de la conferencia a través de seleccionados valores procuraron revelar, qué en las lenguas común y qué difiere, de qué dependen las relaciones y límites de la comunicación intercultural. actualmente importantes no solo valores amistades, geranoriškumas, respeto, tolerantiškumas o justicia, sino también antivertitudes guerra, pavergamiento, terror, conflicto, klasta, ginčas, humillación, temor y etc., porque negativos y a la sociedad perksmingi fenóškinia ilgainiui zlugdo tapatybę, humilla, crea amenaza, fomenta la explotación de personas. En Pranešentos gvildento tales valores como geRanoRiškumas (Loreta vaičiulytė-semėnienė, Lki), manDagumas (alla krawczuk, Lvivo nacionalísimo ivano Franko universidad, LniFu), responsabilidad (beata Żywicka, natural y humanidades ciencias universidad, sedlcė), Laisvė (alena Rudenka, belarusia estatal universidad). buscada respuestas a preguntas, qué es taRmės vertybė, si misma tarmė vertybė (Daiva aliūkaitė, vu), o miRtis (vilija Ragaišienė, Lki), kaRas (sara akram, Lmksu), kRizė (magdalena Wołoszyn, Lmksu) vertybės, o antivertybės. fue abarcado PykČio, temor y buenasDos sentimientos axiológico aspecto en Lituáneos lingüístico pasaulėvaizdyje (monika bogdzevič-Haber, vu), presentada kvaiLumo reconstrucción. Basándose en los datos lingüísticos (Dorota zdunkievicz-jedynak, universidad de varšuvos), se analizaron imágenes cognitivin meLo en textos lituaniškų y angliškoi (irena snukiškienė, vu), kLasta lietuvių leksikografiniuose šaltiniuose (vilija sakalauskienė, Lki), datos sobre el nePagavoski apraiškas anketinių pagrindu (sylvia gierczak, Lmksu), diversas formas de priebleos polakų y lietuvių liaudies (Wioleta Wrówska, universitetas mikalo koperniko). Discusada sobre la memoria y el recuerdo, así como zammarštia y formas de olvidšimo. estos fenomenias son muy importantes, con el fin vislumplemente interpretar la historia antigua y comprender sus efectos ahoračiai. En los mensajes, cuyos temas relacionados con la evaluación de lituanas y polkų lenguas mundialėvaizdyje apaliciendo datos lingüísticos, analizar las naturalezas y
231 Vilija SakalauSkienė. Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje: dviejų kultūrų panašumai ir skirtumai las relaciones (asta Leskauskaitė, Lki), apelémonos a plantas formas de polkų tautosakoje (sara orzechowska, torunės mikalo koperniko universitetas), clarificándose como la lengua lituana mundialėvaizdyje percibe zvėris, qué physiniai y psichinie peculiaridades le se atribuyen (silvija vuurė šalytė-klovienė, šiaulių koncepinė kolegija), el análisis de las relaciones entre aves de rapi y los negativos de la vida humana en la cultura étnica lituana y papaica (birutė jasi vertitė, vuena konja, vuena), la ornitologia lituana y slavena (smana, vuena, jelena), la respuesta, está en el perimetro. discutida y analizada utilizada para investigaciones material histórico y contemporáneo de varios tipos de datos lingüísticos (líxicografinas fuentes, viejos escritos, textos, históricas documentai, publicística, anquetinas encuestas y de varios géneros tautosaka): jurgio ambroziejaus Pabrėžos (17711849) sermones sobre el 8o mandamiento de Dios (jūratė Pajėėė, Lki), el poder de la palabra junglūrumas en el contemporáneo polkų kalboje (ołesia słyba, LniFu), la leksika de la pandemia de coronavirus (Reksa alė urūtitė, Lki; Rita urnė, center of science and encyclopedia), cognitive research y narrativas en las publicaciones de la literatura lenkija (karolina slotvinska, vu), PRancūzo estereotipo y sus perfiles polkų liaudies cultura (monika łaszkiewicz, Lmksu), basado en encuestas anketísticas de polkų estudiantes contemporáneo lenko y ukrainiečio estereotipo (olga Fyłypec, LniFu), liaudies mįslėse codificar los valores signos (kristina Rutkovska, vuciej), kultūremos y su evaluación (ma Rak, ju). Įvairiapusės discusiones permitieron acercar el pasado, mostrar ciertos cambios de fenómenos sociales y revelar su relación con presentetimi. Elegidas diversas formas culturales y aparaciones dieron oportunidad no solo adquiririltir en elegidos grupos de valdybių, sino y revelar nuevos, interpretando las últimasas a través lietuvians y polkų konceptų konteksstus. 2022 m. septiembre 810 d. llevó a cabo el cuarto científico educacinis ciclo Vertybės lietuvių ir polkų kalbų pasaulėvaizdyje5 encuentro. esto fue mucho 5 Más extensamente sobre la conferencia vé. didesnis renginys nei trys ankstesni, vykę 2019, 2020 ir 2021 m. tarptautiniai tyrėjai buvo pakviesti į sociolingvistikos komisijos, akredituotos prie http://www.sociolingvistika2022.flf.vu.lt/programa2.
232 benDRinė kaLba | 96 internacional del comité slavistica, vi internautinę conferencia científica Slavijos paribiai XXXXI amžių sandūroje. Kalbavisuomenėkultūratapatybė e kultūrinės ling vistikos dirbtuves de ciclo Slavų kalbos sociolingvistikos aspektu. una de las principales tareas llevadas talleres fue crear metodológico base a lenguas lituanas y polkų зафиксированным культурным феноменам описать. científico del encuentro tema fue polkų, lietuvių y otros pueblos de kultúremos. respectivamente las presentaciones de los participantes de la conferencia fueron dedicadas tarmian lexicos pateikimui en diccionarios culturales y paribio cultúremos. junto buscó compartir información sobre Lituania y Polonia llevadas a cabo etnolingvistinas investigaciones, de dos disciplinas cultural linguvistikos (etnolingvistikos) y lingvokultūrologijos objetos de investigaciones, asumirlos en un amplio europoe llevadas a cabo investigaciones de lengua, cultura y identidad. etnolingvistika destinartoje sección el profesor jozefas konsis (ju) conferencia presentaron a los participantes con etnolingvistino y tarmino vocablo problemas así como estructura del tarmino vocablo, vocynys importancia fijando tarminę leksiką accentavo Halina karaś (universidad de waršuvos), y tarminį vocyną como fuente de análisis de vertybių kalbinės bendruomenės vilvo Ragaišienė (Lki). qué son kultúremos y cómo estudiarlos, explicó maciejus Rakas (ju), patirybės sampratą publicistikoje según diferentes atriburdžio kantrus, -i formas gvildeno Loreta vaičiulytė-semėnienė (Lki), bRoLio konceptą viešajame Lietuvos diksurse aptarė silvija Papaurė tėlytė-klovienė (šiaulių valstybinė kolegija),vyn konceptą prezidentės diskurse magdalena Wołynosz (Lmksu). Latvians, Lituáneos y rusos lenguas kovido y guerra lexicica comunes y diferenciasmai fueron mostrados evijos Lipartės y Ditės Liepos (Lu) informe, waras como žmogiškumo riba acentuado saros akram (Lmksu) informe. separado posėdis fue destinado a símbolos de cultura liaudies. en él leer los informes sobre boRuŽės vaizdinį lietuvių poezijoje (Rūta kazlauskaitė, vu šiaulių akademija), sobre ganDRą lietuvių ir slavų lingvokultūroje (birutė jasiūnaitė ir jelena konickaja, vu), presentada el cuadro cultural de plantas Lituanas en fuentes lexicográficas reflejada por etnolingvistos información aviŽės vilijos sakalauskien (Lki), la fraseología relacionada con griaustino dios en baltos y slavos, giuliano gajetti (ju), el nombre de la color azul en viking Lithuanians y lenktorų kalbėja ušinskien (vis). En culinarias lingvisticas de tallertuves fueron invitados no sólo experimentadas etnolingvistai, sino y doctorantes así como iniciantieji culinarias lingüotyros srita creadores.
233 Vilija SakalauSkienė. Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje: dviejų kultūrų panašumai ir skirtumai 2023 m. conferencia esto ya ocurridos encuentros, en los cuales analizar en la lengua afianzados valores nombramientos, constituyentes identidad base y estimulantes diálogo entre naciones, stiprinantes entendimiento y glaudesnius ryšius, continuación. conferencia6 se ha centrado en cuestiones de texto y textología. en la parte teórica discutido el texto cultural, su atmainos y uso en investigaciones de identidad étnica, gvildentos problemas de textología teórica, presentada análisis textologica de viejos escritos, en texto mirlgta como en saviraiškos fuente, adelante desde diversas lingüísticas perspectivas discutidas valencias y antivertitudes, examinar los conceptos y imágenes importantes para la cultura liaudies. como y en anteriores años, a la conferencia fueron invitados doctorandas así como principiantieji investigadores culturalizadas y axiologicas de la lingüística. en la conferencia participaron directamente y remotamente unos 50 investigadores de Lmksu, Lmi si, Lma Lki, ju, Lki, Lkti, vu y vu academias šiaulių, Lvivo ivano krypiakevičia's ukrainiečių studijų instituto (Likusi), vroclavo universidad, universidades de silesia (katovicai). de todo leer 43 mensajes. Presentados estudios basados en diversas fuentes de datos empíricos viejos escritos y diccionarios, tarminos diccionarios y otros aiškinamieji diccionarios, contemporáneos textai, tekstynai, poesía, tautosaka, mokinių rašiniai, anketiniai apklausų duomenys. datos de fuentes dados de lituanos, polkų, ispanų, rusų, baltarusių lenguas. en tres sesiones plenarias se leyeron 14 informes. En la primera sesión plenaria la atención está dedicada a problemas de textología teórica. texologías como disciplinas, integrojancias lingüísticas y literūrologías estudios, y texologías estudios significado etnolingvistikai aptarė profesorė stanisłava niebrzegowska-bartmińska. ella enfatizó, que etnolingvistikai es importante, que los mecanismos de creación de textos se basan en modelos de vida nusistovėjusiais en la cultura, y los modelos de vida pueden ser reconocidos de la estructura del texto. anna Pajdzińska (Lmksu) enfatizó peculiaridad del texto poético kitokį kalbinį poetinio texto kūrimą, estetinį su efecto, aleksandra niewiara (universidad de silezijos) informeime examinó la temática del patrimonio de información cultural. interminée visión del mundo comprensión y sus peculiaridades de modelado gvildenti tetianos jastremskos informe (Likusi). marta Wójcicka (Lmksu) aptaré colectivyviné identidad, basziama praeitas imagendžiu, cultura texte. 6 tesis de la conferencia acceso en Internet: http://www.kulturinelingvistika.flf.vu.lt/public/ uno de los plenarinių posėdžių fue destinado y análisis textologinei de viejos escritos. maria trawińska (Lma si) discutió particularmente interesantes fuentes de investigaciones tezes_2023_maketas-geRas.pdf.
234 benDRinė kaLba | 96 medievales polkų žemių dokumentus, jūratė Pajėdienė (Lki) reveló XviiiXiX a. vertimos literodinos de textos pomokslų, sus coincidencias y posibilidades de gretinti estos textos significativamente, kristinas Rutkovskos (vu) atención fue destinada a paratekstos de muchas y verskalos textos y su significming. en otras 29 informes gvildenti tales conceptos culturales: axiológico DaRbo matmuo lingüístico y cultural lenkų aldea habitantes pasaulėvaizdyje aptartas anos Piechnik (ju), conceptas tėvynė stanisławos niebrzegowskos-bartmińskos (Lmksu) y alenos Rudenkos (Lma si), PatRiotizmas mar smetiaus (vu) y DemokRatija smetones ironienės (vu). además, examinado lingübinis la visión cultural del mundo: sebastianas Wasiuta (Lmksu) reveló miško semantiką liaudies canciones sobre kareivius y karą, vilija sakalauskienė (Lki) analizavo kvieČio konceptą, enfatėždama Lituanian tarminių žodynų kaip tekstų kultūros, atskleidžiančių kultūrinį žodžio funkcionavimo kontekstą, reikšmingumą. con los nombramientos populares de las plantas y su valoración supažindino ilona kulak (ju), anytos y maRČios conceptos similitudes y diferencias reveló vilija Ragaišienė (Lki). en varios informes en varios aspectos se echa un vistazo en fenómenos culturales del pasado y se busca sus interconectos con presentetimi. Reginos jakubėnas (vu) en el informe, basado en kunigo Remigijaus kosakovskio laiškais kunigui martynui Počobutui-odlanicki, mostrado įvaizdis de la academia vilniaus y el entorno científico de París, Damianas gocółas (Lmksu) habló sobre kresów (Lenkijos valstybės pakraščių) atmintį en reportažuos del estudio de historia sakytinė de la radio de Liublino, tomasz jelonekas (ju) discutió el sistema tradicional de valores neoficios de los habitantes del pueblo, atsindin. Dos informes se basan en datos liaudies creencias: enfermedad expulsión de Lituanos закалbėjimuose analizado tatjanos vologdinos (vroclavo universidadas), liaudies magija y demonologija lenkų, baltarusių y lietuvių paribio lingüístico mundo imagende katarzynos konczewskos (Lma Lki) informes. mucha atención dedicada a las llamadas antivertidades: Dorota PazioWłazlowska (Lma Lki) interėjosi stoRuLio concepto en literatura lenkų vaikų, irena snukiškienė (vu) reveló meLo concepto a šiuolai-