scieee Open visual document viewer

„Žodžių darybos vedlio‟ plėtros gairės

Daiva Murmulaitytė

Abstract

Straipsnis skirtas supažindinti su Žodžių darybos vedlio (ŽDV) plėtros poreikiu ir galimybėmis. Aptariamos kai kurios ryškėjančios problemos, neišvengiamai kilsiančios pritaikant šį daiktavardžių darybos žinyną kitų kalbos dalių žodžių darybos duomenims. Pirmoji ŽDV plėtros galimybė – naudojantis esama duomenų bazės struktūra, pildyti žinyną naujais duomenimis, pavyzdžiui, darinių pavyzdžiais iš fundamentaliųjų lietuvių kalbos žodžių darybos veikalų, taip pat pastabomis apie darinių vartoseną, naujadaros polinkius ir pan. Kita galimybė – modifikuoti duomenų bazės struktūrą, prireikus kaupti kitokius, nei iki šiol numatyta, duomenis. Skirtingų kalbos dalių žodžiai (daiktavardžiai, būdvardžiai, veiksmažodžiai, prieveiksmiai) skiriasi darybos duomenų struktūra, darybos kategorijomis (kurie jas turi), taigi nepakoreguotas daiktavardžių darybos struktūrinis modelis kitų kalbos dalių darybai aprašyti greičiausiai netiktų. Be kita ko, būdvardžių darybos atveju dar iškiltų papildomų problemų dėl ją aprašant gramatikose nenuosekliai taikyto sinchroniškumo principo.

Full text

Dai a Mu Mulai y ė. Žodžių da ybos edlio plė os gai ės 87 DAIVA MURMULAITYTĖ Lie u ių kalbos ins i u as oRciD id: o cid.o g/0000-0003-3826-7272 moksLinių yRimų kRyP ys: žodžių da yba, mo emika, leksikog a ija, leksikologija. Doi: doi.o g/10.35321/bkalba.2023.96.05 ŽODŽIŲ DARYBOS VEDLIO PLė Ros gaiRės1 ESMINIAI ŽODŽIAI: sinch oninė žodžių da yba, naujada a, da ybos p iemonė, duomenų bazės s uk ū a, g ama ika. ano acija s aipsnis ski as supažindin i su Žodžių da ybos edlio (ŽD ) plė os po eikiu i galimybėmis. ap a iamos kai ku ios yškėjančios p oblemos, neiš engiamai kil- siančios p i aikan šį daik a a džių da ybos žinyną ki ų kalbos dalių žodžių da y- bos duomenims. Pi moji ŽD plė os galimybė – naudojan is esama duomenų bazės s uk ū a, pildy i žinyną naujais duomenimis, pa yzdžiui, da inių pa yzdžiais iš undamen aliųjų lie u ių kalbos žodžių da ybos eikalų, aip pa pas abomis apie da inių a oseną, naujada os polinkius i pan. ki a galimybė – modi ikuo i duomenų bazės s uk ū ą, p i eikus kaup i ki okius, nei iki šiol numa y a, duo- menis. ski ingų kalbos dalių žodžiai (daik a a džiai, būd a džiai, eiksmažodžiai, p ie eiksmiai) ski iasi da ybos duomenų s uk ū a, da ybos ka ego ijomis (ku ie jas u i), aigi nepako eguo as daik a a džių da ybos s uk ū inis modelis ki ų kalbos dalių da ybai ap ašy i g eičiausiai ne ik ų. be ki a ko, būd a džių da ybos a eju da iškil ų papildomų p oblemų dėl ją ap ašan g ama ikose nenuosekliai aiky o sinch oniškumo p incipo. abs Rac he s udy aims o in oduce he need and oppo uni ies o he de elopmen o he Wo d Fo ma ion Guide (WFg). i discusses some o he eme ging p oblems ha will ine i ably a ise when adap ing his noun o ma ion manual o wo d o ma ion da a om o he pa s o speech. he i s op ion o he de elopmen 1 s aipsnis pa eng as p anešimo, skai y o 58-ojoje a p au inėje mokslinėje p o . a u o uozo- lo kon e encijoje G ama ika i žodžių da yba (la . G ama ika un ā dda ināšana), 2023 m. ko o 16–17 d. ykusioje Rygoje, La ijos uni e si e e, pag indu. 88 benDRinė kaLba | 96 o he WFg is o use he exis ing s uc u e o he da abase o add new da a, o example, examples o de i a i es and compounds om undamen al wo ks on wo d o ma ion in Li huanian, as well as commen s on he usage o de i a i es and compounds, new wo d o ma ion endencies, e c. ano he op ion is o mod- i y he s uc u e o he da abase o he WFg when i becomes necessa y o collec da a ha a e di e en om wha has been o eseen so a . Wo ds om he a ious pa s o speech (nouns, adjec i es, e bs, ad e bs) di e in he da a s uc u e o hei o ma ion, wo d o ma ion ca ego ies, among o he hings, so an unmodi ied s uc u al model o desc ibing he o ma ion o nouns om o he pa s o he language would p obably no wo k. in addi ion, he da a on he de i a ion o adjec i es would pose addi ional p oblems, as he p inciple o synch onici y has been inconsis en ly applied in g amma o desc ibe i . Į aDas Žodžių da ybos edlys (ŽD ) y a skai meninis lie u ių kalbos daik a a džių sinch oninės da ybos žinynas, iena iš lie u ių kalbos iš eklių in o macinės sis emos E. kalba (h ps://ekalba.l /) paslaugų. ši sis ema Lie u ių kalbos ins i u e suku a 2018–2021 m., mode niza us i išplė us anksčiau naudo ą lie u ių kalbos iš eklių in o macinę sis emą Lkiis. ŽD y a iena iš sis e- mos naujo ių, ka u su Kalbos pa a imais suda an i elek oninių paslaugų g upę E. pa a imai. šis žinynas ski as g ei ai i glaus ai supažindin i su lie u ių kalbos daik a a džių da ybos p iemonėmis i esminiais jų da ybos dėsningumais, ap ašy ais XX a. an osios pusės g ama ikose. jis suku as emian is d iejose – Daba inės lie u ių kalbos i akademinėje Lie u ių kal- bos – g ama ikose pa eik ais daik a a džių da ybos ap ašais, susis eminus juose pa eikiamą in o maciją keliais pag indiniais aspek ais (da ybos p ie- monės i pama o ypa ybių, da ybos eikšmės i k .). šiose g ama ikose ik- suo a senokai i a i apibend in a sinch oninės daik a a džių da ybos padė- is – akademinės g ama ikos pi masis omas išėjo 1965 m., o ke i asis Daba inės lie u ių kalbos g ama ikos leidimas – 2006 m., be pas a ajame ben jau apie daik a a džių da ybą, iš esmės su umpin ai pa eikiama a pa i in o macija, kaip i akademinėje Lie u ių kalbos g ama ikoje. ačiau ŽD y a galimybių a spindė i i naujesnės, šiandieninės lie u ių kalbos būklės bei naujada os b uožus. s aipsnio ikslas – supažindin i su ŽD plė os galimybėmis i yškėjan- čiomis p oblemomis, a si asiančiomis jos iman is. jo siekian analizuojama Dai a Mu Mulai y ė. Žodžių da ybos edlio plė os gai ės 89 ŽD duomenų s uk ū a, jos inkamumas, modi ika imas i p i aikymas naujiems duomenims, lie u ių leksikos naujada os polinkiai i jų a spindė- jimas esamoje duomenų bazėje, ki ų kalbos dalių (būd a džių, eiksmažo- džių, p ie eiksmių) žodžių da ybos duomenų speci ika. i ian naudojami anali inis, sinch oninės žodžių da ybos analizės, ap ašomasis me odai. Žinyno PLė Ros gaLimybės iR iššūkiai 1. P adžioje – labai glaus ai apie duomenų paieškos galimybes i gaunamus ezul a us2. a siž elgian į da inių o mą i seman iką, numa y os d i in- o macijos paieškos linkmės – pagal da ybos p iemonę i pagal eikšmę. Pi muoju a eju da ybos p iemonės galima ieško i naudojan is da inių kla- si ikacijos schema a da ybos p iemonės langelyje (pi miausia pasi inkus jos ūšį), aip pa galima iška ieško i konk ečiõs da ybos p iemonės, į ašan ją a jos agmen ą da ybos p iemonės paieškos langelyje. bus iš ink as paieškos k i e ijus a i inkan is da ybos p iemonių są ašas i jame pasi inkus no imą p iemonę a si e s jos ap ašas (a ba ienas iš ap ašų, pa eikiamų a ski omis „ko elėmis“). ap ašuose pa eik a in o macija apie da ybos pa- ma o i p iemonės ypa ybes, da ybos eigą, da inių pa yzdžiai i ki a. an - oji da ybos p iemonės paieškos linkmė y a seman inė. šia linkme einama, jei domina da ybos a ba leksinė seman ika, . y. da ybos ka ego ijų, da y- bos eikšmių a ba seman inių požymių duomenys, uome ieškoma pasi- enkan iš są ašų a i inkamuose langeliuose. in o macijos galima ieško i pagal kelis požymius, am iš esmės ski a de alioji paieška, ku i leidžia pasi ink i į ai iausius paieškos požymių de inius. aip pa labai naudinga, kad galima siau in i, ikslin i paiešką, da ka ą ieškan jau gau uose ezul- a uose. Pa yzdžiui, išsi inkus ie os pa adinimų da ybos p iemones (jų andama 61) i pamačius, kad šie pa adinimai gali em is į ai ių kalbos dalių pama iniais žodžiais, galima oliau domė is ik pada y aisiais iš eiks- mažodžių – papildomai nu odžius šią pama inių žodžių kalbos dalį, pi mi- 2 išsamiau ž . mu mulai y ė 2022: 9–12. E. kalbos Pagalbos skil yje aip pa galima pama y i umpus ilmukus, ku ie aizdžiai a sako į pag indinius duomenų paieškos Žodžių da ybos edlyje klausimus: kaip jame pasi ink i paieškos linkmę pagal da ybos p ie- monę; kaip pasi ink i paieškos linkmę pagal (da ybos) eikšmę; kaip iš il uo i są ašą pagal da ybos p iemonę; kaip a lik i g ei ąją paiešką; kaip a lik i de aliąją paiešką (h ps://ekal- ba.l /ekaLba%20Pagalba; žiū ė a 2023-11-05). 90 benDRinė kaLba | 96 nis da ybos p iemonių są ašas bus susiau in as iki 18. galiausiai galima sužino i, kad ik penkios da ybos p iemonės, su ku iomis iš eiksmažodžių da omi ie ų pa adinimai, y a dã ios – jos u i da iõs da ybos p iemonės požymį, pagal ku į paieška da pa ikslin a. ai p iesagos -ykla (čiuožykla), -ynas ( ynuogynas), -ynė (usnynė), -uma (dykuma) i galūnė -a (p ieplauka)3. 2. kalban apie ŽD plė ą minė inos d i galimybės. Pi moji – pildy i žinyną naujais duomenimis, naudojan is esama duomenų s uk ū a, an o- ji – modi ikuo i duomenų bazės s uk ū ą, jei p i eikia kaup i ki okius, nei iki šiol numa y a, duomenis. 2.1. Pi mu a eju pi miausia u imi gal oje da inių pa yzdžiai – žodžiai, pada y i su šiame žinyne ap ašomomis da ybos p iemonėmis. 1-ame pa- eiksle ma y i dū inių, sudu ų iš būd a džių i daik a a džių, pa yzdžiai – seniau iksuo i i naujada ai. Da inių pa yzdžiai y a ak y ios nuo odos į leksikog a ijos šal inius (jei da inys pa eikiamas Bend inės lie u ių kalbos žodyne (bLkŽ), Daba inės lie u ių kalbos žodyne (DLkŽ8e) a Lie u ių kal- bos žodyne (LkŽe), naujada as – Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyne (nD)), . y. paspaudus mėlynai pa ašy ą i pab auk ą da inį, a e iamas jo s aipsnis ku iame no s iš šių lie u ių kalbos žodynų a ba duomenyne, i galima pasižiū ė i o da inio leksinės eikšmės apib ėž į. šiuo me u ŽD da inių pa yzdžių iš g ama ikų pa eik a ik iek, kiek eikia da ybos dėsningumams ilius uo i, žodžio da ybos eigai pa ody i. ne olimoje a ei yje ikimasi sukel i isus likusius da inių pa yzdžius iš g ama ikų i undamen aliųjų žodžių da ybos eikalų (u bu is 1961a, b; keinys 1975, 1979, 1980, 1983; Paulauskienė 1994; Pake ys 1994 i k .), aip pa ipiškiausius naujada us iš Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyno. Pas a asis y a nuola pildomas, aigi i ŽD idealiu a eju galė ų bū i pil- domas lygiag ečiai. ad nuosekliai šiuo aspek u žinyne kaupian anks esnius sinch oninius, iki XXi a. p adžios iksuo us, da inius i naujada us, u ė ų susida y i nemenka jų sankaupa i a si as i galimybė išsiaiškin i konk e aus da inio da ybą – ieškan in o macijos apie ieno a ki o žodžio da ybą, a e iamas jo da ybos p iemonės ap ašas, iš ku io galima sužino i da inio da ybos būdą, da ybos ka ego iją, da ybos eikšmę, da ybos pama o i 3 oks paieškos į ai iapusiškumas galbū naudingesnis žodžių da ybos y ėjams, be jo p i- si eikia i eks ų kū ėjams a edak o iams, ieškan da ybinių sinonimų, į ai esnių iš aiškos p iemonių a pan. Dai a Mu Mulai y ė. Žodžių da ybos edlio plė os gai ės 91 p iemonės ypa ybes i ki ką. Pas a oji aplinkybė, susijusi su konk ečių žo- džių da ybos aiškinimu, ypač naudinga i s a bi ne ik mokan a mokan- is žodžių da ybos, be i ją i ian , aigi ne ik plačiajai isuomenei, be i kalbos, da ybos y ėjams. 2.2. nemažai naujos in o macijos galima pa eik i pas abų laukuose. Pas a- bos ski os in o macijai, dėl sa o speci ikos nepa enkančiai į ki us duome- nų laukus, jomis galima paaiškin i, pa yzdžiui, ne ipiškos da ybos a ejus a a k eip i dėmesį į ki us s a bius dalykus. Pas abos gali bū i d iejų ūšių – 1 Pa . Dū inių iš būd a džių i daik a a džių pa yzdžiai 92 benDRinė kaLba | 96 a ski o ap ašo i beñd osios, inkančios keliems am ik os da ybos p ie- monės ap ašams. kol kas šiais pas abų laukais aip pa naudo asi minimaliai, ik p i eikus a k eip i dėmesį į kokį g ama ikose pas ebė ą ypa umą, galimą kele iopą da ybos in e p e aciją a pan. Pa yzdžiui, didžioji dalis ie os pa adinimų su p iesaga -uma y a pa- da y a iš kokybinių būd a džių – dykuma (iš dykas, -a), sausuma (iš sau- sas, -a), žemuma (iš žemas, -a). ačiau pasi aiko ienas ki as, pada y as iš ki ų kalbos dalių žodžių (aplinkuma emiasi p ie eiksmiu aplink a ba daik- a a džiu aplinka, dauguma – p ie eiksmiu daug, plakuma ‘plakamoji dalgio dalis, dalgio ašmenys’ i šakuma – a i inkamais eiksmažodžiais). okie a ejai pa eikiami a ski ame šios p iesagos ap aše, i as da ybos ne ipiš- kumas paaiškin as ap ašo pas aboje, en pa ašy a – „ne ipiški ediniai ( e- miasi ne būd a džiais)“ (ž . 2 pa .). jei eikia akcen uo i dalykus, bend us keliems os pačios da ybos p ie- monės ap ašams, jie pa eikiami bend ųjų pas abų lauke. an ai mėsos 2 Pa . ne ipiškų p iesagos -uma2 edinių ap ašo pas abos Dai a Mu Mulai y ė. Žodžių da ybos edlio plė os gai ės 93 pa adinimų p iesaga -iena ŽD u i is ap ašus, p iklausomai nuo pa- ma inio žodžio kalbos dalies. šios da ybos ka ego ijos ediniai įp as ai da omi iš daik a a džių (p z.: jau iena – iš jau is, kiauliena – iš kiaulė, s u iena – iš s u is), ečiau – iš būd a džių (šal iena – iš šal as, -a, š ie- žiena – iš š iežias, -ia), iš eiksmažodžių žinomesnis bene ik ske diena. ečiajame šios p iesagos ap aše paminė a i ki okia pas a ojo edinio da ybos in e p e acija (kad jis gali bū i laikomas ne mėsos, o eiksmo ezul a o pa adinimu). y a i d i bend osios pas abos, ku iose pa eikiamà isų ijų ap ašų a ejais ak uali in o macija apie žu ų pa adinimų da y- bą su šia p iesaga bei okių da inių san ykį su no ma, duodamos nuo o- dos į šal inius (ž . 3 pa .). aip pa pas abų laukuose galima pa eik i in o maciją apie naujausių y imų ezul a us, a k eip i dėmesį į yškėjančius naujus da ybos polinkius. Pa yzdžiui, į naują, u bū jau a ski ą, p iesagos -iena da ybos ipą (plg. laik aš iena, skai meniena, in e ne iena, dokumen iena, žodiena i ki us nD iksuo us naujada us), ž . -iena1 3-iąjį ipą 4 pa . 3 Pa . ap ašo i beñd osios pas abos (p iesagos -iena3 3 ap ašo agmen as) 94 benDRinė kaLba | 96 -iena1 aRDaŽoDinės yPa ybės uRė ojų Pa aDinimai 1. : bd . naujiena, seniena 2. : dk . mėnesiena 3.? : dk . laik aš iena, o umiena, skai meniena, žiniena miliūnai ė (2022: 280–282) -iena2 ie ų Pa aDinimai : dk . bul iena, liniena -iena3 mėsos Pa aDinimai 1. : dk . jau iena, kiauliena; lašišiena, žu iena g ybiena, uoliena, mediena 2. : bd . šal iena, š iežiena 3. : ks. ske diena 4 Pa . P iesagų -iena da ybos ipai Į juos dėmesys imčiau a k eip as da šio amžiaus p adžioje (p z., ju gi- os mikelionienės (2002: 75–76) s aipsnyje apie analogiją lie u ių kalbos žodžių da yboje), aigi p aėjo jau pakankamai laiko, kad bū ų galima pa- g įs ai įžiū ė i da ybos su šia p iesaga pokyčius. naujausiame Ri os miliū- nai ės (2022: 280–282) da be okie naujada ai a sa giai p iski iami ne mėsos, o a dažodinės ypa ybės u ė ojų pa adinimams ( aigi, ki ai da ybos ka e- go ijai, adinasi, i ki ai, homoniminei p iesagai), no s pi muoju iš okių naujada ų laikomas laik aš iena, sp endžian iš a osenos kon eks ų (sąsajų su mi yba, d ebučiais), neabejo inai emiasi žodžio šal iena analogija (ž . 5 pa .). ki u , pa yzdžiui, agnės aleksai ės (2022: 89–90) dise acijoje, naujada as laik aš iena ka u su nemažu bū iu ki ų menkinamųjų, pap as- ai su žiniasklaida, in o macijos p iemonėmis susijusių pa adinimų sąly- giškai p iski iamas mėsos pa adinimų ka ego ijai. ko ge o, naujojo ipo a eju da eikė ų paieško i ikslesnių da ybos eikšmės o muluočių, gal- bū padėsiančių iksliau p iski i šiuos naujada us ienai a ki ai minė ai da ybos ka ego ijai. i , žinoma, eikia u ė i gal oje, kad e inama ne iena, o ys homoniminės p iesagos. ki as pa yzdys – pa adinimų pagal ly ies ski umą da ybos eikšms po- kyčiai. naujieji p iesagos -inas i galūnės -ė ediniai pa adina ne ik p ie- Dai a Mu Mulai y ė. Žodžių da ybos edlio plė os gai ės 95 šingos ly ies gy ūnus, be i asmenis. Pa yzdžiui, su p iesaga -inas pada y- i auklinas, ba akudinas, y inas, undinas, ž aigždinas a su galūne -ė – bu- delė, kunigė, na cizė, š iesulė, ka ei ė, išmin ė i k . (ž . 6 pa .). aigi į ŽD į auk ini ne ik šie naujada ai, be i pas aba apie naują da ybos polinkį, susijusį su paki usia da ybos eikšme. 3. Pag indinis ŽD ikslas, į ašy as jį p is a ančioje įžangoje, – padė i kal- bos a o ojams pasi ink i inkamiausius žodžių da ybos būdus i p iemo- nes, kai jie no i į a dy i į lie u ių kalbą a einančias naujas są okas i susi- ku i naujus žodžius4. okiems a o ojams ak ualiausia u ė ų bū i daik a- a džių da ybos in o macija – ikė ina, pi miausia jiems ūpė ų pasida y i 4 h ps://ekalba.l /zodziu-da ybos- edlys/apie/%c5%bDD %20%c5%bDod%c5% bei%- c5% b3%20da ybos%20 edlys%20(%c5%bDD ) (žiū ė a 2023 11 23). 5 Pa . naujada o laik aš iena a osenos pa yzdys (nD) 102 benDRinė kaLba | 96 amb azas saulius 2011: Būd a džių da ybos aida, ilnius: Lie u ių kal- bos ins i u as. amb azas y au as, sližienė nijolė, aleckienė adelė 1974: kele as s a s y inų lie u ių kalbos mo ologijos klausimų. – Bal is i- ca 10(2), 177–186. ba auskai ė Dalia 1985: Da ybinė žodžių analizė, šiauliai: šiaulių k. P eik- šo pedagoginis ins i u as. DLkg 2006: Daba inės lie u ių kalbos g ama ika, ed. . amb azas, 4-as pa ais. leidimas, ilnius: mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Džežulskienė judi a 2001: asmenų pa adinimai, eiškiami eiksmažo- diniais mobiliaisiais daik a a džiais (subs an i a mobilia). – Ac a linguis ica li huanica 44, 55–69. gi denis aleksas, Žulys ladas 1973: Lie u ių kalbos g ama ika, i, ii, ec. – Bal is ica 9(2), 203–214. jakai ienė e alda 1973: Veiksmažodžių da yba (P iesagų ediniai), ilnius: ilniaus . kapsuko uni e si e o leidybinis sky ius. kazlauskas jonas 1965: mokslinė lie u ių kalbos g ama ika ( ec.: Lie u ių kalbos g ama ika 1, ed. k. ul ydas, ilnius: min is, 1965). – Pe galė 10, 172–176. keinys s asys 1975: P iesaginė lie u iškų e minų da yba. – Lie u ių kal- bo y os klausimai 16, 7–56. keinys s asys 1979: galūninė lie u iškų e minų da yba. – Lie u ių kal- bo y os klausimai 19, 155–183. keinys s asys 1980: P iešdėlinė lie u iškų e minų da yba. – Lie u os TSR Mokslų akademijos da bai. a se ija 4(73), 69–83. keinys s asys 1983: Lie u iškų sudu inių e minų da yba. – Lie u ių kalbo y os klausimai 22, 70–123. keinys s asys 1999: Bend inės lie u ių kalbos žodžių da yba, šiauliai: šiau- lių uni e si e o leidykla. kuosienė monika 1986: Mo eminė analizė, šiauliai: šiaulių k. P eikšo pedagoginis ins i u as. Lke 2008 – Lie u ių kalbos enciklopedija, pa . k. mo kūnas, ed. . amb azas, 2-as pa iksl. i papild. leidimas, ilnius: mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Lkg 1965: Lie u ių kalbos g ama ika 1: Fone ika i mo ologija (daik a a dis, būd a dis, skai a dis, į a dis), y . ed. k. ul ydas, ilnius: min is. Lkg 1971: Lie u ių kalbos g ama ika 2: Mo ologija ( eiksmažodis, p ie eiksmis, dalely ė, p ielinksnis, jung ukas, jaus ukas, iš ik ukas), y . ed. k. ul ydas, ilnius: min is. LkŽin – Lie u ių kalbos žinynas, sud. P. kniūkš a, kaunas: š iesa, 1998. Dai a Mu Mulai y ė. Žodžių da ybos edlio plė os gai ės 103 mikelionienė ju gi a 2002: analogija lie u ių kalbos žodžių da yboje. Po enciniai i okaziniai da iniai. – Ac a Linguis ica Li huanica 46, 73–80. miliūnai ė Ri a 2022: Į ai uojan ys i nauji lie u ių kalbos eiškiniai XXI a. p adžioje: sis ema ika i pokyčių k yp ys, ilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Doi: h ps://doi.o g/10.35321/e-pub.42.lie u iu-kalbos-pokyciai. mu mulai y ė Dai a 2022: Žodžių da ybos edlys plačiajai isuomenei i specialis ams. – Lie u ių kalba 17, 8–24. P ieiga in e ne e: h ps://www. zu nalai. u.l /lie u iu-kalba/a icle/ iew/31437/30396. Pake ys an anas 1994: Akcen ologija 1: Daik a a dis i būd a dis, kaunas: š iesa. Paulauskienė aldona 1983: Lie u ių kalbos mo ologijos apyb aiža, kau- nas: š iesa. Paulauskienė aldona 1994: Lie u ių kalbos mo ologija. Paskai os li ua- nis ams, ilnius: mokslo i enciklopedijų leidykla. Paulauskienė aldona 2007: Lie u ių kalbos mo ologijos pag indai, kau- nas: echnologija. u bu is incas 1961a: Daba inės lie u ių kalbos galūnių da ybos daik- a a džiai. – Kalbo y a 3, 27–60. P ieiga in e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l /kalbo y a/a icle/ iew/18523/17723 (žiū ė a 2023 m. spalio mėn.). u bu is incas 1961b: Daba inės lie u ių kalbos sudu inių daik a a džių da yba. – Daba inė lie u ių kalba, ilnius: als ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 65–121. aleckienė adelė 1998: Funkcinė lie u ių kalbos g ama ika, ilnius: moks- lo i enciklopedijų leidybos ins i u as. gau a 2023 11 27 P iim a 2023 12 06 DAIVA MURMULAITYTĖ He guiDeLines FoR He De eLoPmen oF He WORD FORMATION GUIDE summa y he digi al Li huanian noun synch onic wo d o ma ion manual Žodžių da ybos edlys (Wo d Fo ma ion guide, WFg) is one o he e-se ices o he Li huanian Language Resou ces in o ma ion sys em E. kalba (e-Language). his manual is designed p ima ily o help language use s o c ea e new wo ds. he da a col- lec ed in he WFg allows us o choose he mos app op ia e pa e ns and means o noun o ma ion, o i is nouns ha a e needed, as o en as no , o name new 104 benDRinė kaLba | 96 concep s coming in o he Li huanian language. in he u u e, i would be wo h ex ending he WFg o make i e en mo e aluable, bo h o he gene al public and o esea che s in he ield o wo d o ma ion. he e a e wo possible ways o de elop he WFg. he i s op ion is o add new da a – i s ly, examples o de i a i es and compounds – o he manual us- ing he exis ing da a s uc u e. a he momen , he amoun o such examples p o ided is jus enough o illus a e he pa e ns o wo d o ma ion and show he p ocess o i . as he numbe o de i a i es and compounds in he manual g ows, so will he likelihood o inding ou he o ma ion o a pa icula wo d o in e es . he WFg will likely be used e en mo e widely and equen ly as a esul . a lo o new in o ma ion can be p o ided in he commen ields. com- men s a e designed o in o ma ion ha , due o i s speci ici y, is no co e ed by o he da a ields, and can be used o explain, o example, cases o a ypical wo d o ma ion, o o d aw a en ion o o he impo an issues such as he la - es esea ch, eme ging new wo d o ma ion endencies, ecommenda ions on language no ms, e c. he second op ion o he de elopmen o he WFg is o modi y he s uc- u e o he da abase i i becomes necessa y o collec da a di e en om wha has been o eseen so a . an unmodi ied s uc u al model o noun o ma ion o desc ibe he o ma ion o o he pa s o speech (adjec i es, e bs, ad e bs) would p obably no wo k. he cu en lis o wo d o ma ion ca ego ies could pe haps be supplemen ed in some cases (wo d o ma ion ca ego ies a e di e - en o di e en pa s o speech). Howe e , o e bs, a single da a ield o de i a ional meaning da a would p obably no longe su ice: he e a e g oup de i a ional meanings widely used alongside ca ego ical de i a ional meanings in he desc ip ions o e b o ma ion. Wo ds in di e en pa s o he language di e in he s uc u e o hei o ma ional da a; o example, e bs ha e some su ixal a ia ions. some challenges will p obably also a ise because g amma does no always closely ollow p inciple o synch onici y in i s desc ip ion o he o ma ion o adjec i es. Howe e , wo d o ma ion da a o a ious pa s o speech would be use ul no only o he p ac ical needs o socie y, bu also o scien i ic esea ch as well. collec ing and s uc u ing hese da a in one sou ce would make i possible o see a mo e gene al pic u e o he o ma ion o Li huanian wo ds and he sys ema ic ela ionships be ween he means o o ma- ion, and pe haps p edic he endencies and pe spec i es o he de elopmen o wo d o ma ion. KEYWORDS: synch onic wo d o ma ion, new wo d o ma ion, means o wo d o ma ion, s uc u e o da abase, g amma . Dai a Mu Mulai y ė. Žodžių da ybos edlio plė os gai ės 105 DAIVA MURMULAITYTĖ ŽODŽIŲ DARYBOS VEDLIO PLė Ros gaiRės san auka skai meninis daba inės lie u ių kalbos daik a a džių da ybos žinynas Žodžių da ybos edlys (ŽD ), kaip iena iš lie u ių kalbos iš eklių in o macinės sis emos E. kalba paslaugų, suku as pi miausia siekian padė i kalbos a o ojams, no in- iems pasida y i naujų žodžių. jame sukaup i duomenys leidžia pasi ink i inka- miausius daik a a džių da ybos būdus i p iemones, nes bū en daik a a džių dažniausiai p i eikia, pa yzdžiui, į lie u ių kalbą a einančioms naujoms są okoms į a dy i. ačiau, gal ojan apie a ei į, bū ų ikslinga ŽD plės i, kad jis bū ų da naudingesnis – iek plačiajai isuomenei, iek žodžių da ybos y ėjams. kalban apie ŽD plė ą minė inos d i galimybės. Pi moji – pildy i žinyną naujais duomenimis, naudojan is esama duomenų s uk ū a. nauji duomenys – ai pi miausia da inių pa yzdžiai. šiuo me u jų pa eik a ik iek, kiek eikia da ybos dėsningumams pailius uo i, da ybos eigai pa ody i. Daugėjan žinyne da inių, didės i ikimybė išsiaiškin i konk e aus ūpimo žodžio da ybą. ikė ina, kad ŽD dėl šios p iežas ies bus da plačiau i dažniau naudojamas. nemažai naujos in o macijos galima pa eik i pas abų laukuose – iek a ski o da ybos p iemonės ap ašo, iek bend osiose, jei ap ašų y a keli. Pas abos ski os in o macijai, dėl sa o speci ikos nepa enkančiai į ki us duomenų laukus, pa eik i, jomis galima paaiškin i, pa yzdžiui, ne ipiškos da ybos a ejus a a k eip i dėme- sį į ki us s a bius dalykus – naujausius y imus, yškėjančius naujus da ybos po- linkius, no minimo ekomendacijas i k . an oji ŽD plė os galimybė – modi ikuo i duomenų bazės s uk ū ą, jei p i eikia kaup i ki okius, nei iki šiol numa y a, duomenis. nepako eguo as daik- a a džių da ybos s uk ū inis modelis ki ų kalbos dalių (būd a džių, eiksma- žodžių, p ie eiksmių) da ybai ap ašy i g eičiausiai ne ik ų. Daba inį da ybos ka ego ijų są ašą kai ku iais a ejais galbū už ek ų papildy i, nes minė ų kalbos dalių da ybos ka ego ijos y a ki okios (p ie eiksmiai da ybos ka ego ijomis aps- k i ai neski s omi). ačiau eiksmažodžio da ybos eikšmėms pa eik i, ko ge o, nebeuž ek ų ieno duomenų lauko – eiksmažodžių da ybos ap ašuose šalia ka- ego inių plačiai ope uojama g upinėmis da ybos eikšmėmis. ski ingų kalbos dalių žodžiai ski iasi da ybos duomenų s uk ū a, pa yzdžiui, eiksmažodžiai u i nemažai p iesagų a ian ų. nemenkas iššūkis u ė ų bū i am ik as nenuoseklus sinch oniškumo p incipo laikymasis ap ašan būd a džių da ybą g ama ikose (p z., da ybos galūnės su p iebalsiniais o man ais). ačiau į ai ių kalbos dalių da ybos duomenys, išplė ojus ŽD , bū ų naudingi ne ik p ak iniams isuomenėms po- 106 benDRinė kaLba | 96 eikiams, be i moksliniams y imams, nes juos ienoje ie oje sukaupus i sus uk ū inus, bū ų galima ma y i bend esnį lie u ių kalbos žodžių da ybos aizdą, sis eminius da ybos p iemonių yšius, galbū p ognozuo i da ybos kai os polinkius i pe spek y as. ESMINIAI ŽODŽIAI: sinch oninė žodžių da yba, naujada a, da ybos p iemonė, duomenų bazės s uk ū a, g ama ika. Dai a muRmuLai y ė Lie u ių kalbos ins i u as Pe o ileišio g. 5, L -10308 ilnius [email p o ec ed]