Viešosios kalbos kokybės samprata Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatyme

RITA MILIŪNAITĖ. Viešosios kalbos kokybės samp a a Lie u os Respublikos als ybinės kalbos įs a yme 9 RITA MILIŪNAITĖ Lie u ių kalbos ins i u as oRciD id: o cid.o g/0000-0002-2292-1818 moksLinių yRimų kRyP ys: kalbos poli ika, no minamoji kalbo y a, socioling is ika, neo- logija, kalbos echnologijos. Doi: doi.o g/10.35321/bkalba.2023.96.01 iešosios kaLbos kokybės samPRa a Lie u os ResPubLikos aLs ybinės kaLbos Įs a yme ESMINIAI ŽODŽIAI: kalbos poli ika, iešoji kalba, kalbos aisyklingumas, kal- bos unkcionalumas, kalbos kokybė. ano acija s aipsnyje nag inėjamas ienas Lie u os Respublikos als ybinės kalbos įs a ymo i ėlesnių jo p ojek ų aspek as: siekiama nus a y i, kaip šiame įs a yme, nuo 2012 m. į auk ame į kons i ucinių įs a ymų są ašą, o muluojamos eisinės nuo- s a os dėl iešosios kalbos kokybės i kaip pe laiką kei ėsi šios są okos samp a a. nag inėjamasis aspek as simp omiškai a spindi ilgą i ne isai nuoseklų als ybi- nės kalbos įs a ymo eisėkū os kelią nuo 1995 m. iki šių dienų. ap a iami du iešosios kalbos kokybės dėmenys – kalbos aisyklingumas i unkcionalumas, a skleidžiamas jų yšys su į ai iomis iešosios kalbos a ojimo s i imis. Pa odoma, kaip ski inguose als ybinės kalbos įs a ymo p ojek uose ne ienodai apib ėžiamos šių s ičių ibos i kaip o muluojamos išim ys bei iš- lygos. ap a iama iename iš 2023 m. als ybinės kalbos įs a ymo p ojek ų siū- loma unkcinio ikslingumo są oka, ku ios u inys kai ku iais a ejais suda o išlygą iešosios kalbos aisyklingumo eikala imui. ski iami ke u i būdingiausi a ejai, kada bend inės kalbos no mų gali bū i nepaisoma dėl unkcinio ikslin- gumo, i keliamas diskusinis klausimas, kaip ai u ė ų a sispindė i šio įs a ymo eisinėse nuos a ose. abs Rac he a icle add esses one aspec o he Law on he s a e Language o he Repub- lic o Li huania and i s subsequen d a s, aiming o de e mine how his law, which made he lis o cons i u ional laws in 2012, o mula es he legal p o isions wi h 10 benDRinė kaLba | 96 ega d o he quali y o public language, and how he concep o his e m has changed o e ime. he aspec in ques ion symp oma ically e lec s he long and some imes cheque ed e olu ion o he Law on he s a e Language om 1995 o hese days. he a icle ains he spo ligh on wo elemen s o he quali y o public lan- guage: he co ec ness and he unc ionali y o language, e ealing he co ela ion be ween he wo and he a ious sphe es o usage o public language. i shows how di e en d a s o he Law on he s a e Language p o ide di e en de ini ions o he bounda ies o hose sphe es, and he clauses and ese a ions o mula ed he ein. Fu he mo e, i co e s he e m ‘ unc ional pu pose’ embedded in a 2023 d a , i s con en s ancho ing in some cases a ca ea o he equi emen o he co ec ness o public language. he a icle also iden i ies he ou mos cha ac- e is ic cases when he no ms o he s anda d language can be dis ega ded o he sake o he unc ional pu pose, and pu s he ques ion o how his should be e- lec ed in he p o isions o he law up o deba e. Į aDas globalizacija, XX a. pabaigoje p asidėję Ry ų eu opos šalių isuomenių demok a ėjimo p ocesai, in e ne o bei in o macinių echnologijų plė a, įskai an kiek ėliau p asidėjusį di b inio in elek o echnologijų p o e žį, aip pa nuola kylančios isuo inės mig acijos bangos suda o pe mainingas sąlygas kalboms unkcionuo i. odėl ak y iau s a s omi į ai ūs kalbos po- li ikos klausimai, ypač susiję su als ybinių kalbų a ojimu. a si anda bū- inybė pe mąs y i kalbų aidmenį šiuolaikinėse daugiakalbėse i daugiakul- ū ėse isuomenėse, a siž elgian į ų kalbų a mainų i o mų į ai o ę. kodėl kalba als ybėje s a bi poli iškai? galima saky i, kad ai als ybės aidos a iklis: kalba y a poli inės pozicijos o muo oja, d asinio, mo alinio, in elek ualinio u inio kū ėja, als ybės adminis a imo i pilie inės isuo- menės in eg a imo bei sanglaudos p iemonė. aigi als ybės ykdoma kalbos poli ika y a ienas iš als ybės aidos ins umen ų. Lie u os Respublikoje als ybinės kalbos a ojimą eguliuoja iki šiol galiojan is da 1995 m. p iim as als ybinės kalbos įs a ymas ( oliau – kĮ)1. jis sukonk e ina Lie u os Respublikos kons i ucijos 14 s aipsnio nuos a ą, kad als ybinė kalba y a lie u ių kalba, i nus a o „ als ybinės kalbos a - 1 šis eiginys eisingas, kol s aipsnis engiamas spaudai, ačiau padė is be ku iuo me u gali keis is, nes Lie u os Respublikos seime 2023 m. egis uo i du nauji al e na y ūs kĮ p ojek ai. RITA MILIŪNAITĖ. Viešosios kalbos kokybės samp a a Lie u os Respublikos als ybinės kalbos įs a yme 11 ojimą iešajame Lie u os gy enime, als ybinės kalbos apsaugą, kon olę i a sakomybę už als ybinės kalbos įs a ymo pažeidimus“ ( kĮ 1995, 1 s .). kai ku ios šio įs a ymo nuos a os jau ne isai a i inka kin ančias als ybės poli inio, ekonominio, socialinio, kul ū inio gy enimo ealijas, odėl su- p an ama, kad kyla po eikis kĮ pe žiū ė i. bemaž pe is dešim mečius bū a ne ieno okio mėginimo, ačiau dėl į ai ių poli inių pe ipe ijų nė ienas naujas šio įs a ymo p ojek as Lie u os Respublikos seime iki šiol nė a pe ėjęs isų eikalingų p ocedū ų, kad galė ų pakeis i 1995 m. p iim- ą kĮ ( oliau – kĮ 1995). iena iš s a bių šio įs a ymo nuos a ų susijusi su iešosios kalbos koky- be. s aipsnio ikslas – nus a y i, kodėl i kaip kĮ p ojek uose kei ėsi iešosios kalbos kokybės samp a a i su kokiais sunkumais susidu iama ją apib ėžian . Pag indiniai y imo šal iniai – kĮ 1995 i 2006–2023 m. Lie- u os Respublikos seime, jo komi e uose bei kalbos ins i ucijų da bo g u- pėse unkciona ę sep yni kĮ p ojek ai. Remiamasi i pa i imi bei asme- niniais už ašais, ku ių sukaup a nuo 2012 m., nag inėjan šiuos p ojek us i ins i uciniu lygmeniu eikian siūlymus poli ikams. s aipsnyje ak ualizuojama kalbos poli ikos disku se e ai a ojama kal- bos kokybės są oka, aip pa ap a iamas iešosios kalbos, kalbos aisyklingu- mo i unkcionalumo są okų u inys. aigi keliami okie užda iniai: 1) api- būdin i iešosios kalbos kokybės p oblema iką i jos ie ą kalbos poli iko- je; 2) išnag inė i kĮ 1995 i ėlesniuose p ojek uose pa eikiamą iešosios kalbos kokybės ( aisyklingumo i unkcionalumo) samp a ą i nus a y i jos u inio pokyčius; 3) į e in i kalbos aisyklingumo i unkcionalumo są okų ikslingumą kĮ p ojek uose. aikomas kokybinis (anali inis) y imo me odas, siekian kon eks uali- zuo i i in e p e uo i są okas iešosios kalbos kokybė, kalbos aisyklingumas bei unkcionalumas i apib ėž i jų eo inę pe spek y ą als ybinės kalbos įs a yme, aip pa lyginamoji įs a ymų eks ų analizė, siekian iš yškin i ski ingų kĮ p ojek ų nuos a as dėl iešosios kalbos kokybės. ačiau s aipsnyje nekalbama apie p ak inį nag inėjamų als ybinės kalbos nuos- a ų dėl iešosios kalbos kokybės įgy endinimą. konk e i iešosios kalbos kokybės p iežiū a, . y. als ybinės kalbos a kybos p iemonėmis g įs a eikla, daug p iklauso nuo als ybėje eikiančios kalbos p iežiū os sis emos i eikalau ų a ski o y imo. s aipsnį, be Į ado, suda o ys dalys, apibend inimas i šal inių bei li- e a ū os są ašai. Pi moje dalyje a skleidžiama iešosios kalbos kokybės, 12 benDRinė kaLba | 96 kaip kĮ objek o, ie a kalbos poli ikos kon eks e, apibūdinama šios s i ies p oblema ika. an oje i ečioje dalyse iešosios kalbos kokybės aspek as kĮ 1995 i ėlesniuose p ojek uose nag inėjamas pa odan , kaip kei ėsi kalbos aisyklingumo i unkcionalumo samp a a. 1. iešosios kaLbos kokybės PRobLema ika kaLbos PoLi ikos kon eks e Viešosios kalbos są oka s a bi kalbos poli ikai kaip kĮ objek as, nes, bū- dama p iešingybė p i ačiajai kalbai, ji b ėžia ski į ( iesa, ne isada ieno- dai ak uojamą) a p eguliuojamų als ybinės kalbos a ojimo s ičių i ų, ku ios paliekamos isiškai sa i eguliacijai. aus alų ašy ojas, scena is as, poli ikų pa a ėjas i iešųjų kalbų jiems kū ėjas Donas Wa sonas ašo, kad iešoji kalba y a ne a, ku ia k eipiamės į mylimuosius, laiškanešius, aikus a gy ūnus (Wa son 2003: 1–2). ji y a iešojo gy enimo – o icialioji poli- ikos i e slo lyde ių, a nau ojų, š ie imo sis emos – kalba, . y. galios i į akos kalba. Lie u os Respublikos kalbos poli ikos dokumen uose šios są- okos u inys pap as ai a skleidžiamas iš a dijan as isuomenės eiklos s i is, ku iose iešoji kalba a ojama. s a s an ieną iš kĮ p ojek ų ( kĮp 2022), pasiūly a į a ojamų są- okų są ašą į auk i i apib ėž i są oką iešojo gy enimo s i is, nes pačiame dokumen e ji a ojama, ačiau nė a nusaky as jos u inys, . y. neaišku, ką apima kĮ kaip egulia imo objek ą. ai pasida ė ypač ak ualu pas a uoju me u, kai iešumoje (pa yzdžiui, socialiniuose inkluose i ki omis elek- oninės komunikacijos o momis) ėmė unkcionuo i ne ik bend inė kalba, be i k os kalbõs a mainos. siūlymas bu o oks (jis į pa aisy ą kĮp 2023a i į auk as): Viešojo gy enimo s i is – isuomenės eiklos s i is, ku ioje a ojama als ybi- nė kalba. iešojo gy enimo s i imis laikomos: eisėkū a i eisėsauga, iešasis admi- nis a imas (Lie u os Respublikoje eikiančių ins i ucijų, įs aigų, įmonių i o ga- nizacijų eikla), isuomenės in o ma imas, š ie imas, mokslas, kul ū a, iešosios paslaugos ( a o ojų ap a na imas i in o ma imas), da bo san ykiai. aigi kalbos poli ikoje są okos iešoji kalba u inys šiuo me u y a siau- esnis nei „ isa iešai a ojama kalba“. socialiniuose inkluose i ki okių ūšių elek oninėje komunikacijoje iešai a ojama kalba pa enka į kalbos poli ikos egulia imo s i į iek, kiek ji susijusi su isuomenės in e esais, RITA MILIŪNAITĖ. Viešosios kalbos kokybės samp a a Lie u os Respublikos als ybinės kalbos įs a yme 13 iešąja in o macija. Pas a oji są oka kĮp 2023a aip pa apib ėž a, a si- ž elgian į Lie u os Respublikos isuomenės in o ma imo įs a ymą ( iĮ 1996), o jos esmę nusako keli požymiai: ai in o macija, ku ią pa eikia am ik ą s a usą u in ys jos skleidėjai, p ieinama iešai i ski a isuomenei kaip subjek ui: Viešoji in o macija – iešai skelbiama saky inė i ašy inė in o macija, ku ią skleidžia isuomenei isos Lie u os Respublikos eikiančios ins i ucijos, įs aigos, įmonės i o ganizacijos a iešosios in o macijos skleidėjai. są oka kalbos kokybė Lie u oje da nė a e minizuo a, ji a ojama gana e ai i ne u i aiškiai apib ėž o u inio. kalban apie iešosios kalbos san- ykį su bend inės kalbos no momis, dažniau a ojami e minai aisyklin- gumas, no miškumas i pan., ačiau jie, kaip bus ma y i, jau neapima isko, kas eikalinga šiam san ykiui apibūdin i XXi a. p adžioje iešai unkcio- nuojančioje kalbos a mainų i o mų į ai o ėje. 1.1. Kalbos poli ikos dėmenys kin ančiomis kalbų unkciona imo sąlygomis socioling is ikos da buose pap as ai nu odoma, kad kalbos plana imą, ku- iuo emiasi kalbos poli ika, pagal apimamas kalbos unkciona imo i jos yšių su isuomene s i is suda o ke u ios dalys: kalbos s a usas, kalbos sanda a (sis ema i a osena, angl. language co pus), kalbos mokymas i kalbos p es ižas (plačiau ž .: baldau 2006: 147–170; miliūnai ė 2010: 233– 238). Į ai a siž elgian engiami i į ai ūs kalbos poli ikos dokumen ai (plg. gai ės 2018). jais konk ečioje šalyje siekiama eguliuo i kalbų san ykius, bend inės a mainõs, ku i pap as ai suda o als ybinės kalbos pag indą, san- da os pokyčius (kodi ikuo i no mas), nus a y i als ybinės kalbos mokymo sąlygas i o muo i als ybinei kalbai palankias isuomenės kalbines nuos- a as. g e a o gali bū i suku iama als ybinės kalbos p iežiū os sis ema, ku i leis ų kon oliuo i, kaip įgy endinami kalbos poli ikos ikslai i užda- iniai, aip pa nuola s ebė i i e in i als ybinės kalbos s a uso bei ie- šosios kalbos kokybės būklę. Pas a uoju dešim mečiu Lie u oje kalbos poli ika i als ybinės kalbos p iežiū a is labiau o ien uojama į als ybinės kalbos unkciona imo, . y. jos s a uso, p oblemas, o ne į iešosios kalbos kokybę. kodėl? ne gi jei- gu saky ume, kad bend inė lie u ių kalba jau y a gana b andi, šiaip a 14 benDRinė kaLba | 96 aip, jos no mų kodi ikacija dėl besikeičiančios a osenos i kalbos a - o ojų nuos a ų, ku ias o muoja į ai ios eks aling is inės sąlygos, nė a baig inis p ocesas, aigi ji isada ak uali. ačiau nauji poli iniai i socio- ling is iniai eiksniai šiuo me u iš iesų labiau ska ina ūpin is als ybinės kalbos s a usu. Pi miausia, y a sus ip ėjusi kalbų są eika. iek į ai ias isuomenės ei- klos s i is, iek paski us kalbos a o ojus s ip iai eikia anglų kalba. be o, Lie u oje gausėja į ai iakalbių imig an ų – iek ekonominių, iek poli inių, iek ka o pabėgėlių, ku ie sukelia į ai ių sp ęs inų als ybinės kalbos a - ojimo i jos mokymo p oblemų. ak y iau keliami i ki akalbių Lie u os piliečių klausimai (gim osios kalbos mokymas, asmen a džių i ie o a džių a ojimas). an a, socioling is inę padė į Lie u oje eikia bend asis eu opos ben- d inių kalbų, ku ios šiuo me u išgy ena pos anda izacijos laiko a pį, kon- eks as (plačiau ž . miliūnai ė 2022: 641–644). Pe laiką nuo 1995 m. iš- pli ęs in e ne as i socialiniai inklai su eikė galimybę iešai eikš is dau- gybei žmonių, i susikū usi iešoji i p i ačioji in e ne o a osena labai pakei ė iešąją in o macinę e d ę. iki ol iešumoje y a usi bend inė kalba u i šią e d ę daly is su ki omis a mainomis, ypač su subs anda u (dėl są okos ž . miliūnai ė 2022: 29–30). ne edaguojama kalba sukū ė iešosios kalbos į ai o ę, no s anksčiau ai bu o būda o būdinga ik p i- ačiajam bend a imui (Heuman 2022: 53). ečia, i in s a bi pasida ė sa i aiška, i ai iena iš p iežasčių, kodėl pagausėjo naujų kalbos eiškinių, mo y uo ų no mos pažeidimų. ka u iešoji a osena odo, kad silps a bend inės kalbos įgūdžiai. ke i a, spa čiai s ip ėja naujas eiksnys – in e ne e daugėja nena ū a- liu būdu a si adusių eks ų (mašininiu e imu a lik õs a di b iniu in elek- u g įs ų pokalbių obo ų sugene uo os in o macijos i pan.), ku ių koky- bė lie u ių kalboje oli g ažu da nė a pa enkinama. Penk a, libe alėja als ybinės kalbos p iežiū os sis ema Lie u oje. Da 2019 m. o icialiai a sisaky a adminis acinių nuobaudų už iešosios kalbos aisyklingumo pažeidimus, panaikin as Didžiųjų kalbos klaidų są ašo s a- usas (be ne pa s klaidų są ašas). a sakomybė dėl iešosios kalbos koky- bės pe kel a pa iems kalbos a o ojams, . y. palik a dalinei sa i eguliaci- jai: als ybės įgalio os ins i ucijos kodi ikuoja bend inės kalbos, įskai an e miniją, no mas, eikia kalbos ekomendacijas, i ikimasi, kad isuome- nė am ik ose iešosios kalbos a ojimo s i yse jų laikysis. no s bend i- RITA MILIŪNAITĖ. Viešosios kalbos kokybės samp a a Lie u os Respublikos als ybinės kalbos įs a yme 15 nės kalbos no mų sa i eguliacija Lie u oje eikia gana silpnai (plačiau ž . miliūnai ė 2018), daliai isuomenės, kaip i ki ose šalyse, y a p iim ina bend inės kalbos ideologija, kai p ipažįs ama, kad ci ilizuo ai isuomenei eikalinga sąmoningai eguliuojama kalbos a maina daugeliui iešosios kalbos unkcijų a lik i. Dėl isų šių pokyčių iešoji a osena da osi i in a ian iška, no ma – daugiacen ė, i ai iš naujo kelia iešosios kalbos kokybės klausimą. ai- syklinga i unkcionali bend inė kalba lemia da nią isų ins i ucijų eiklą, da o sklandesnę iešąją komunikaciją, y a kokybiško š ie imo pag indas, isuomenės kul ū os ženklas. odėl i kĮ bei ėlesniuose jo p ojek uose iešosios kalbos kokybė nė a pami š ama. 1.2. Vals ybinės kalbos įs a ymas i jo e sijos isuomenės i als ybės gy enimo pokyčiai eikalauja 1995 m. p iim ą kĮ de in i p ie naujų po eikių. Pe is dešim mečius bu o suda y a ne iena da bo g upė, pa eng as ne ienas pa obulin as šio įs a ymo p ojek as i pa ikslin os jų e sijos (2006, 2011, 2013, 2014, 2021, 2022, 2023), ačiau iki šiol Lie u os Respublikos seime nė ienas iš p ojek ų nebu o pa i in as. 2012 m. kĮ į auk as į kons i ucinių įs a ymų są ašą kaip ienas iš de ynių įs a ymų, ku iais u i bū i eglamen uojami ypač eikšmingi i- suomeniniai san ykiai i aip už ik inamas jų s abilumas (są ašas 2012). be o, Lie u os Respublikos kons i ucijos 69 s aipsnyje į i in a, kad „Lie- u os Respublikos kons i uciniai įs a ymai p iimami, jeigu už juos balsuo- ja daugiau kaip pusė isų seimo na ių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 isų seimo na ių balsų dauguma“. ai eiškia, kad kĮ s a ba i eisinė galia padidėjo, o galimybė jį p iėmus ėliau ką no s kai alio i sumažėjo. aigi kĮ u i apim i isas kalbos poli ikos s i is i jame u i bū i į i in- os esminės als ybinės kalbos unkciona imo nuos a os. Pag indiniai kĮ i ėlesnių jo obulinimo p ojek ų dėmenys – lie u ių kalbos, kaip als ybinės, s a uso į i inimas isose iešojo isuomenės gy enimo s i yse, įskai an š ie imo sis emą, iešosios kalbos kokybės (pi - miausia aisyklingumo) už ik inimas, a sakomybė už šio įs a ymo nuos a ų ykdymą i jo ykdymo p iežiū os sis ema. Pe laiką kiek kei ėsi, bu o pildomas i konk e inamas bemaž ik šių dėmenų u inys. 16 benDRinė kaLba | 96 2. aisykLingumo samPRa a Į ai iuose eisės ak uose, susijusiuose su als ybinės lie u ių kalbos a oji- mu, no minimu i p iežiū a, neišski ian nė kĮ 1995, kalbos aisyklingumas į a dijamas kaip eisės no ma, ačiau šios są okos ( iksliau, są okos aisyklin- ga kalba) u inys apib ėž as ik kai ku iuose p ojek ų a ian uose. ne iesio- giai aisyklingumas dažniausiai siejamas su als ybinės lie u ių kalbos ko- misijos ( oliau – Lkk) nu a imų i ki ų kodi ikacijos šal inių, ku ie į i - ina eigiamąją a ba neigiamąją kodi ikaciją, nuos a ų laikymusi. ki aip a- ian , aisyklingais kalbos eiškiniais laikomi ie, ku ie į eisin i kaip bend inės kalbos no mos, o ne aisyklingais – ie, ku ie p ipažįs ami kaip bend inės kalbos no mų pažeidimai (įskai an i į ašy us į Didžiųjų kalbos klaidų są a- šą, ku is, kaip minė a, nė a panaikin as, ik nuo 2019 m. pakeis as eisinis jo s a usas). aigi kalbos aisyklingumas sup an amas kaip iš es inė są oka, ku ios u inį i jo kai ą lemia bend inės kalbos no mų i jų pažeidimų šal i- niai: no minamieji žodynai, g ama ikos, ašybos bei sky ybos aisyklių, kal- bos ekomendacijų inkiniai i pan. (plačiau ž . miliūnai ė 2019: 125–126). kaip konk ečiai kĮ i ėlesnėse jo e sijose o muluojamos kalbos aisyklingumo nuos a os, kokie dėmenys o muoja aisyklingumo są okos u inį? 2.1. 1995 m. Vals ybinės kalbos įs a ymas kalbos aisyklingumui kĮ 1995 o maliai ski i penki sky iaus IX. Vals- ybinės kalbos aisyklingumas s aipsniai. jais mėgin a apim i į ai ius, ne ienu loginiu pag indu ski iamus aisyklingumo aspek us, be ap ėpiama i da plačiau. 1) nu odoma, kaip als ybė suda o sąlygas aisyklingai lie u ių kalbai unkcionuo i: 19 s aipsnis. als ybė ūpinasi aisyklingos lie u ių kalbos p es ižu, suda o sąlygas saugo i kal- bos no mas, asmen a džius, ie o a džius, a mes i ašy inius kalbos paminklus, už ik ina ma e ialinę bazę als ybinei kalbai unkcionuo i, isapusiškai emia kaip p io i e inę mokslo šaką lie u ių kalbos y inėjimus i šią kalbą y inėjančias moks- lo įs aigas, lie u ių kalbos mokslo i p ak ikos knygų leidybą. 2) Į a dijama ins i ucija, ku iai specialiai pa edama ūpin is als ybine kalba i aisyklingumo pag indą suda ančiomis kalbos no momis: RITA MILIŪNAITĖ. Viešosios kalbos kokybės samp a a Lie u os Respublikos als ybinės kalbos įs a yme 17 20 s aipsnis. als ybinės kalbos globos k yp is i užda inius nus a o i kalbos no mas ap obuo- ja als ybinė lie u ių kalbos komisija. 3) nu odoma, kokių asmenų i kokių isuomenės eiklos s ičių iešoji kalba u i bū i aisyklinga: 21 s aipsnis. aisyklingos als ybinės kalbos mokėjimo eikala imai į aukiami į als ybės a - nau ojų, pedagogų, isuomenės in o ma imo p iemonių i leidybos da buo ojų a es a imo nuos a us i aikomi a siž elgian į k ali ikaciją bei einamas pa eigas. 22 s aipsnis. Lie u os isuomenės in o ma imo p iemonės (spauda, ele izija, adijas i k .), isi knygų i ki ų leidinių leidėjai p i alo laiky is aisyklingos lie u ių kalbos no mų. 23 s aipsnis. isi iešieji už ašai u i bū i aisyklingi. 19 s aipsnyje į a dijamas socioling is inis aisyklingos kalbos aspek as: siekiamybė, kad aisyklinga kalba bū ų p es ižinė, . y. isuomenės ge iausiai e inama i siekiama. jokių pla esnių paaiškinimų, kokia kalba y a aisy- klinga, juolab jokių išlygų a išimčių, kada iešojoje kalboje bū ų galima nepaisy i aisyklingumo eikala imų, kĮ 1995 nė a nu ody a. 20 s aips- nyje ik minima, kad kalbos no mas ap obuoja Lkk. adinasi, eikiama nuos a a, kad pagal ai, ką nu a ia ši ins i ucija, i u i bū i o ien uojamasi, kokia kalba y a aisyklinga, o als ybė u i suda y i sąlygas šias no mas saugo i (19 s .). 2.2. 2006 m. naujos VKĮ edakcijos p ojek as Pi mas s a us žingsnis siekian a naujin i kĮ 1995 nuos a as bu o spe cia- liai šiam da bui subu os k ali ikuo ų eisininkų i kalbininkų da bo g upės pa eng as i 2006 m. į egis uo as Lie u os Respublikos als ybinės kalbos įs a ymo naujos edakcijos p ojek as – kĮp 2006. a ku osios nep iklausomos Lie u os eisėkū oje ilgainiui susiklos ė p ie- de mė eisės ak uose pa eik i juose a ojamų s a biausių są okų apib ėž is. Rengian kĮ 1995 pakei imo p ojek us, ai jau i bu o da oma. kĮp 2006 aisyklingumo samp a ai s a bios 2 s aipsnyje pa eik os šių są okų apib ėž ys: 24 benDRinė kaLba | 96 1) a ojamos os kalbos aiškos p iemonės, ku ios a liepia eks o ikslą, unkciją bei au o iaus ke inimus, . y. konk ečią komunikacinę si uaciją; 2) paisoma unkcinių s ilių i s ilingumo eikala imų (s iliaus no mų). 3.1. Kalbos unkcionalumo nuos a os diegimas į VKĮ kaip bu o ma y i iš anks esnio šio s aipsnio sky iaus, nuo 2011 m. pa- mažu į kĮ p ojek us p ad a dieg i kalbos unkcionalumo są oką, sa o u iniu papildančią ieną iš s a biausių bend inės kalbos požymių – ai- syklingumą. siūlymų komen a uose pažymė a, kad aisyklingumas nesan- is ienin elis bend inės kalbos požymis, ski ian is ją nuo ki ų kalbos a mainų. bend inė kalba u in i a lik i ski ingas unkcijas į ai iose ie- šojo gy enimo s i yse (apie jas įs a yme a ski ai i kalbama: ai als ybės i jos ins i ucijų adminis a imo, mokslo, iešosios in o macijos i k . s i ys). jeigu kalba aisyklinga, be ne unkcionali, ji gali ne ik i iešojo gy enimo eikmėms. būd a dis unkcionalus, -i eiškia, pasak Ta p au inių žodžių žodyno ( ŽŽ 2013), „ge ai a liekan is aikomąją unkciją, a i in- kan is po eikius; naudingas, p a a us“, aigi leidžia lanksčiau žiū ė i i į kai ku iuos iešojoje kalboje mo y uo ai a ojamus neno minius kalbos eiškinius. kaip jau minė a 2.3 posky yje, kĮp 2011 20 s aipsnyje iešosios kal- bos aisyklingumo eikala imo nuos a a kai ku iose kalbos a ojimo s i y- se pa ikslin a ena išlyga: 2. kino, ea o, g ožinės li e a ū os, ki ų meninės kū ybos s ičių kalbai s ilis iškai mo y uo ais a ejais šio s aipsnio 1 dalies nuos a os ne aikomos. Diskusijose dėl kĮp 2011 o muluo ė „s ilis iškai mo y uo i a ejai“ bu o nemažai k i ikuojama dėl neapib ėž o u inio, ku is galin is bū i ak- uojamas labai į ai iai, o pa i šios 20 s aipsnio dalies nuos a a – kaip ne u- in i konk ečių k i e ijų, pagal ku iuos bū ų sp endžiama, a kokį no s a - osenos a ejį galima laiky i s ilis iškai mo y uo u, a ne. isiškai sup an- ama, kad s iliaus no mas, ku ios daugeliu a ejų p iklauso nuo kon eks o i p iski inos subjek y ia su okiamai eks o au o ių sa i aiškai, pada y i eisės ak o objek u ne isiems s a s y ojams a odė p iim ina. uo ka u išei ies ne as a, i išlyga dėl „s ilis iškai mo y uo ų a ejų“ bu o pe keliama iš p ojek o į p ojek ą. Pačių a ojimo s ičių, ku ioms ši išlyga aiky ina, są ašas aip pa kei ėsi. P ie okių s ičių apie 2014 m. pasiūly a p iski i RITA MILIŪNAITĖ. Viešosios kalbos kokybės samp a a Lie u os Respublikos als ybinės kalbos įs a yme 25 „ a minę spaudą, a me pa ašy as knygas i ki us leidinius, a mines adijo i ele izijos p og amas a jų dalis“, ačiau ši nuos a a a si ado ik kĮp 2021 16 s aipsnio 2 dalyje: 16 s aipsnis. Lie u ių kalbos aisyklingumas i unkcionalumas <...> 2. kino, ea o, g ožinės li e a ū os, ki ų meninės kū ybos s ičių kalbai, aip pa a minei spaudai, a me pa ašy oms knygoms i ki iems leidiniams, a minėms adijo i ele izijos p og amoms a jų dalims šio s aipsnio 1 dalies nuos a os ne- aikomos. ka u ma y i, kad kĮp 2021 16 s aipsnio 2 dalyje jau nė a likę o - muluo ės „s ilis iškai mo y uo i a ejai“. Į ai a k eip as dėmesys ėlesniuo- se s a s ymuose, kelian klausimą, a okia nuos a a nė a pe pla i i a šioje s aipsnio dalyje minimose iešosios kalbos a ojimo s i yse nemo- y uo ai pažeidžiamos bend inės kalbos no mos lygiai aip pa ole uo inos kaip i mo y uo a neno minė aiška. ki aip a ian , okia kĮp 2021 16 s aipsnio 2 dalies o muluo ė leis ų sup as i, kad nu ody oms a ojimo s i ims aisyklingumo nuos a a apsk i ai ne aiky ina. kĮp 2022 17 s aipsnio 2 dalyje išlygos a minei a osenai neliko, o ie oj s ilis inės mo y acijos a si ado o muluo ė, ku ia bend inės kalbos no mų nepaisymą siūloma pa eisin i dėl meninės aiškos: 17 s aipsnis. Lie u ių kalbos aisyklingumas i unkcionalumas 1. eisės ak ų, dokumen ų i iešosios in o macijos kalba u i a i ik i bend ines lie u ių kalbos no mas. 2. šis eikala imas ne aikomas li e a ū os i meno kū inių kalbai, kai bend inės lie u ių kalbos no mų nesilaikoma dėl meninės aiškos. Jung inė da bo g upė, engdama siūlymus, kaip obulin i kĮp 2022, dėl šio s aipsnio nuos a ų daug disku a o. Meninės aiškos k i e ijus į e - in as kaip šiam įs a ymui ne inkamas, nes y a da siau esnės apim ies nei s ilis inė mo y acija i oks pa subjek y us. kaip pa ody a 2.4 skelbiamojo s aipsnio posky yje, bu o pasiūly a ne ik pa ikslin i iešosios kalbos s ičių, ku ioms aikomi aisyklingumo eikala imai, są ašą, be i pakeis i išlygos o muluo ę: 19 s aipsnis. Lie u ių kalbos aisyklingumas i unkcionalumas <...> šis eikala imas ne aikomas, kai bend inės kalbos no mų nesilaikoma dėl unkci- nio ikslingumo a ba kai a ojama a minė kalba. 26 benDRinė kaLba | 96 aigi ie oj s ilis inės mo y acijos i meninės aiškos pasi ink a unkcinio ikslingumo są oka. ji kĮp 2023a nė a apib ėž a, odėl ypač eikalinga a ski o paaiškinimo. 3.2. Kalbos unkcionalumas kaip daba inės iešosios kalbos ypa ybė są oka unkcinis ikslingumas siekia da XX a. 3 dešim me į susikū usio P ahos ling is ų bū elio, ku is išplė ojo unkcinės ling is ikos idėjas, laikus. jo na iai eigė, kad kalbos iene o e ė p iklauso nuo komunikacinės si- uacijos, ku ioje jis a ojamas. os idėjos u ėjo nemažos į akos a puka io i ėlesnių laikų Lie u os bend inės lie u ių kalbos no min ojams3. kiek šios idėjos gali bū i p i aikomos šių dienų kalbos p ak ikoje, g in- džian ienokių a ki okių kalbos eiškinių pasi inkimą iešojoje a ose- noje iš isos jų į ai o ės? Pi miausia eikia u ė i gal oje ka dinalius kalbų a ojimo, jų są eikos pokyčius pe iš isą šim ą me ų. XXi a. p adžioje, kai i in iškyla žmogaus eisių bei indi ido apa ybės p oblema ika, kalbos a- ian iškumo y imuose kalbos eiškinių į ai o ė aiškinama ne ik kaip i- suomenės socialinės į ai o ės a spindys, be i kaip socialinė semio inė sis ema, ku ioje kalbos iš ekliai naudojami į ai iems socialiniams aidme- nims i apa ybėms kons uo i (ž . ecke 2012: 94). aigi kalbos eiškinių a ojimo ikslingumas jau siejamas ne ik su kalbos unkcijomis, be i su kalbinės aiškos indi idualėjimu. šie du elemen ai galė ų suda y i a nau- jin ą unkcinio ikslingumo, a ba kalbos unkcionalumo, są okos, ku i ei- kalinga kalban apie isą a osenos a mainų į ai o ę, u inį. Funkcinis ikslingumas eiškia, kad, a siž elgian į kalbos a liekamas unkcijas, kiek- ienu a eju jos aiškos p iemonės p i aikomos konk ečiai komunikacijos si uacijai bei au o iaus kalbinėms in encijoms i gali nebū inai a i ik i ai- syklingumo eikala imus. an a, iš naujo u i bū i sp endžiamas aisyklingumo i unkcinio iks- lingumo są eikos klausimas. a esama apib ėž ų k i e ijų, ku iais emian- is galima nus a y i, kada kalbos eiškinys a ojamas ikslingai, no s i 3 Plg.: „<...> aisyklingumo k i e ijaus eikšmės ne eikia pe dė i. bū ų neišmin inga, pa yz- džiui, aisyklingumo eikalau i iš isų g ožinės li e a ū os dialogų, ka ais ne i au o inio eks o, nes <...> am ik as ge ai mo y uo as no mų laužymas y a būdingas g ožinės kū- ybos b uožas. ačiau ikslingumo eikia žiū ė i i šiuo a eju: i aisyklių nesilaikymas u i bū i ikslingas“ (gi denis, Pupkis 1978: 65; e in a au o ių). RITA MILIŪNAITĖ. Viešosios kalbos kokybės samp a a Lie u os Respublikos als ybinės kalbos įs a yme 27 nea i inka bend inės kalbos no mų? ki aip a ian , a įmanoma isada objek y iai nus a y i, kokią unkciją kalbos eiškinys konk ečiau a eju a - lieka i su kokiu ikslu nusižengiama no moms? u in gal oje daba inės iešosios lie u ių kalbos a oseną, bū ų gali- ma ski i ke u is yškius a ejus, kai unkcinis ikslingumas ima i šų p ieš aisyklingumą (da plg. kniūkš a 1994: 10–14). Meninė aiška. ai bene aiškiausia unkcinio ikslingumo ap aiška, kai bend inės kalbos no mų nepaisoma, siekian į ai ių meninių ikslų (pa yz- džiui, g ožinėje li e a ū oje ku ian indi idualizuo as eikėjų cha ak e is i- kas, eklamoje – siekian p i auk i pi kėjų dėmesį, o ien uojan is į ikslines g upes i pan.). kaip ik dėl o meninė aiška a si ado ne iename nag i- nė ame kĮ p ojek e. būdingas šių dienų pa yzdys – ypač a p jaunimo išpopulia ėjęs in e ne e nuo 2020 m. plin an is, ėliau papildy as i kom- pak inėmis plokš elėmis išleis as d iejų dalių dainų inkinys Nyks ančios lie u ių liaudies dainos, suku as slapy a džiu Š en inis bankuchenas pasi a- dinusio au o iaus Luko šidlausko. Į p o esionaliai a liekamų liaudies dainų žan ą meis iškai sulie i du a si nesude inami dalykai – pe amžius nuglu- din os lie u ių liaudies dainų melodijos, muzika imas liaudies muzikos ins umen ais i šių dienų ealijas a spindin i angliškoji ža goninė leksika (ž . 1 i 2 pa .). 1 Pa . Nyks ančių lie u ių liaudies dainų inkinys in e ne e i klausy ojo komen- a as. šal inis: h ps://www.you ube.com/wa ch? = oyPmg _c8. 28 benDRinė kaLba | 96 2 Pa . Nyks ančių lie u ių liaudies dainų inkinio dainos O isėli s iklainėli žodžiai. šal inis: h ps://www.you ube.com/wa ch? = oyPmg _c8. ien skai omi dainų eks ai ypa ingo įspūdžio neda o, be neno minė leksika, au osakai būdingi deminu y ai, aip pa už ašy uose eks uose specialiai da omos daba inei elek oninei komunikacijai būdingos ašybos klaidos ka u su sod ia muzika padeda suku i š elnią adicinių liaudies dainų pa odiją i ka u yškų, pagaulų meninį e ek ą, aigi neabejo inai a lieka meninės aiškos unkciją. Laikmečio, socialinės, ideologinės i pan. cha ak e is ikos. šis unkcinio ikslingumo a ejis dažnai eiškiasi g ožinėje li e a ū oje, aigi gali bū i p iski iamas i p ie ap a osios meninės aiškos. ačiau daba inė- je a osenoje, ypač lais ajame (ne in o maciniame) publicis iniame s iliu- je, eklamoje aip pa gali bū i ikslingai a ojamos neno minės aiškos p iemonės, ku ių paski is – iškel i kokiam no s laikmečiui a socialinei g upei, gy enimo eiškiniui būdingą kalbinę ypa ybę (ž . 3 pa .). Pi mame i an ame pa yzdyje mo y uo ai a ojamos leksinės s e imy- bės kald a, sie ka i me aling is iniai au o ių komen a ai a ba g a inis ne- RITA MILIŪNAITĖ. Viešosios kalbos kokybės samp a a Lie u os Respublikos als ybinės kalbos įs a yme 29 no minio žodžio išsky imas odo, kad okie kalbos eiškiniai pasi ink i sąmoningai. ečiame pa yzdyje pa a o as pe laiką šiuolaikinio nepa iki- mo e slininko simboliu apęs, nelie u išką akcen ą mėgdžiojan is žodžio e slininkas ža goninis a ian as ia slinykas. ke i ame pa yzdyje ik inis žodis Rusija ašomas iš mažosios aidės i su d igubąja zz (kaip usiškojo ašizmo simbolis) poli iniais sume imais – pab ėžian sme kiamą požiū į į Rusijos ka ą uk ainoje. šie i panašūs neno miniai eiškiniai konk ečiuose eks uose įp asmin i kaip ienokių a ki okių au o iaus in encijų ženklas. Au o iaus indi idualumo i apa ybės aiška. išpli usi iešoji elek- oninė komunikacija socialiniuose inkluose, aip pa lais ųjų žan ų žinias- klaida leidžia iešai lais ai eikš is į ai ių socialinių g upių na iams i iš- naudo i pa į į ai iausią kalbinių aiškos p iemonių a senalą. ačiau nus a- y i, kada ai y a asmens sa i aiška i sa i õs apa ybės kū imas kalbos p iemonėmis, o kada – pap asčiausias kalbinės kompe encijos ūkumas i negebėjimas o ien uo is ski ingose kalbinėse si uacijose, nė a pap as a, neišg yninus mo y uo os i nemo y uo os a osenos k i e ijų. Šal inio au en iškumas (ci a ose). ai ienas iš ečiau ap a iamų unkcinio ikslingumo a ejų. kai ku ie į ai ių s ilių i žan ų daba inės a osenos eks ai būna ne ienalyčiai – juose pasi aiko ki ų šal inių ci a ų a panašių in a pų. os ci a os gali u ė i neno minių (mo y uo ų a ba 3 Pa . Žiniasklaidos eks ų, ku iuose mo y uo ai a ojami neno miniai kalbos eiškiniai, pa yzdžiai 30 benDRinė kaLba | 96 nemo y uo ų) kalbos eiškinių, pa yzdžiui, anks esniems laiko a piams bū- dingų no mų, ne edaguo ų a ba s ilis iškai įp asmin ų no mos pažeidimų, i bend inės kalbos aplinkoje eks us skelbian ys au o iai a ba būna p i e s- i juos palik i, a ba specialiai palieka dėl ci uojamų šal inių au en iškumo. ienas iš dažnesnių a ejų – naujienų po aluose pe skelbiami ne aisy os kalbos socialinių inklų (ku iuose dažnai a ojama ne bend inė kalba, o subs anda as) į ašai a jų ci a os. Pa ekę į bend inės kalbos aplinką (žinia- sklaidą), okie eks ai balansuoja ies mo y uo os i nemo y uo os neno - minės a osenos iba. s ip iai mo y uo ų neno minės a osenos ci a ų žiniasklaidoje galima ap ik i ada, kai ci uojamų šal inių kalbos a o ūkis nuo bend inės kalbos no mų y a i in yškus. 4 pa . pa eikiamos d i naujienų po ale paskelb os slap ai specialiųjų a nybų į ašy o pokalbio išklo inės iš aukos. Poli inės ko upcijos byloje igū uojan ys, ačiau iki ol iešumoje nemažą epu aciją užsi a na ę eikėjai, susi ikę es o ane, nesulaukia ieno kompa- niono i a pusa yje aiškinasi san ykius ža gonybių bei keiksmažodžių p isod- in a kalba. naujienų po alas, ašydamas apie šią bylą i skelbdamas pokalbių išklo ines, siekia a skleis i kuo au en iškesnį pokalbių aizdą. aigi į iešai skelbiamą bend inės kalbos eks ą į e p a ža goninės kalbos ci a ų. me akal- biniai komen a ai (jie 4 pa . pab auk i mels a spal a) odo pačios edakcijos san ykį su neno mine leksika i suku ia mo y acinį oną, kad eks as i išlik- ų au en iškas, i nešoki uo ų skai y ojų, i bū ų jiems sup an amas. 4 Pa . slap as pokalbio į ašas, naudojamas poli inės ko upcijos byloje. šal inis: l y as.l , 2018-05-09. RITA MILIŪNAITĖ. Viešosios kalbos kokybės samp a a Lie u os Respublikos als ybinės kalbos įs a yme 31 iš pa eik ų pa yzdžių ma y i, kad mo y uo os neno minės a osenos po eikis šiandien aki aizdus i isiškai sup an amas. odėl i als ybinės kalbos įs a yme ne u ė ų bū i eikalaujama iešosios kalbos aisyklingumo isu i isada. iešosios kalbos kokybę daba inėje isuomenėje daug lemia plačiau nei ik kaip s ilis inė mo y acija sup an amas kalbos eiškinių unk- cionalumas, susijęs su į ai iomis eks ų au o ių kalbinėmis in encijomis. o kaip ši unkcinio ikslingumo nuos a a u i bū i pe eik a kĮ eisės kalba, iki šiol lieka p oblemiška i g eičiausiai da sulauks olesnių diskusijų. koks u ė ų bū i iešosios kalbos aisyklingumo i unkcionalumo san- ykis, kai šios d i ka ego ijos pa enka į p ieš a ą? P imin ina, kad ada, kai iešoji kalba y a ski a isõs isuomenės eikmėms, pi miausia i u i bū i palaikomas iešasis in e esas u ė i p es ižinę, kodi ikuo as no mas a i in- kančią kalbos a mainą – bend inę kalbą. aPibenDRinimas keičian is iek Lie u os Republikos seimo, iek als ybinės lie u ių kalbos komisijos kadencijoms ( iesa, pas o umą išlaikan als ybinei kalbos ins- pekcijai), als ybei s a baus, 2012 m. į kons i ucinių įs a ymų są ašą į auk- o Lie u os Respublikos als ybinės kalbos įs a ymo engimas užsi ęsė be- eik is dešim mečius. Pa s jo eisėkū os p ocesas bu o nenuoseklus i nee ek y us, nes, į jį įsi aukian is naujų engėjų, ne isada bu o išlai- komas dokumen ų eisinės logikos ęs inumas (kai kada bu o g įž ama p ie anks esnių a ian ų, no s jie, eikia many i, bu o keičiami u in am ik ų a gumen ų). ne isada galima a sek i i mo y us, dėl ko bu o keičiama iena a ki a eisinė nuos a a. objek y ūs isuomenės i kalbos aidos eiksniai lėmė, kad Lie u os Respublikos kĮ p ojek uose iešõsios kalbos kokybės samp a a (palygin- i su 1995 m.) paki o. naujausiuose, 2023 m. egis uo uose al e na y iuo- se p ojek uose kĮp 2023a i kĮp 2023b iešosios kalbos kokybė, no s i ski ingomis o muluo ėmis, apib ėžiama d iem aspek ais: a) pagal ai- syklingumą, b) pagal unkcionalumą. aip pa kĮ p ojek uose ilgainiui išsp ęs as als ybinės kalbos a ojimo s ičių i a ski ai – ų s ičių, ku ioms aikomi aisyklingumo eikala imai, klausimas: kĮp 2023a jos isos aiškiai į a dy os, no s ikimybė, kad gali bū i kas no s neį auk a a ba gali a si as- i naujų s ičių a išlygų, lieka. 32 benDRinė kaLba | 96 iešosios kalbõs aisyklingumas (iš esmės en, ku u i bū i a ojama bend inė a maina) išlieka s a bi kĮ p ojek ų eisinė nuos a a. kalbos e a- lono bu imas y a bū ina sąlyga da niai ins i ucijų eiklai, sklandžiai ieša- jai komunikacijai, kokybiškam š ie imui, kul ū os ęs inumui. kĮ aisyk- lingumas apib ėžiamas pagal du pa ame us: a) iešõsios kalbos a ojimo s i is, b) bend inės lie u ių kalbos no mų kodi ikacijos a i ik į. Daba iniu bend inės lie u ių kalbos aidos laiko a piu ne sos iešõsios kalbos a ojimo s i ys pãčios sa aime lemia jose a ojamos kalbos aisyk- lingumą, odėl iename iš naujausių kĮ p ojek ų su aisyklingumu iesio- giai siejamos s i ys konk ečiai iš a dy os: ai eisės ak ų, dokumen ų, i- suomenės in o ma imo p iemonių, iešųjų už ašų, in o macijos apie p ekes i paslaugas, mokymo p iemonių, eklamos kalba. kodi ikacijos u inį (bend inės kalbos no mų šal inius i juose pa eikia- mas kalbos aisykles bei no mas) nus a o a (i ) ap obuoja, isuomenę dėl jų konsul uoja kalbos mokslinių y imų i als ybinės kalbos p iežiū os ins i ucijos. kalbos unkcionalumas no minamojoje kalbo y oje i s ilis ikoje pe laiką kiek paki o i sup an amas kaip kalbos aiškos p iemonių a i ik is konk ečioms komunikacijos si uacijoms, ačiau jos siejamos jau ne ik su kalbos unkcijomis bei unkciniais s iliais, be i su kalbinės aiškos indi i- dualėjimu, asmens apa ybės kū imu bei sa i aiška. jis ka u apima i mo- y uo ą bend inės kalbos no mų nesilaikymą, būdingą kai ku ioms iešo- sios kalbos a ojimo s i ims. ačiau ai su ok ina kaip galimi išim iniai a ejai, ku ie ne u i ikdy i iešosios komunikacijos, des abilizuo i bend- inės kalbos no mų. būdingiausi unkcinio ikslingumo eiškimosi daba inėje lie u ių kalbos a osenoje a ejai ( aigi i kĮ ak ualios išlygos, kada gali bū i ne aikomi iešosios kalbos aisyklingumo eikala imai) y a šie: 1) meninė aiška; 2) laik mečio, socialinės, ideologinės i pan. cha ak e is ikos; 3) au o iaus indi idualumo i apa ybės aiška; 4) šal inio au en iškumas (ci a ose). Kalbos unkcionalumo są oka kĮ p ojek uose a ojama nuo 2011 m., be nė a apib ėž a; ji iš p adžių bu o siejama su s ilis ine kalbos aiškos p ie- monių mo y acija, ėliau su menine aiška, o iename iš naujausių 2023 m. egis uo ų kĮ p ojek ų – su unkciniu ikslingumu. Disku uojan apie iešosios kalbos kokybės eikala imų nuos a as kĮ, į ai eikė ų a siž elg i. kĮ p ojek uose kalbos kokybės samp a a nė a iesiogiai apib ėž a, be ji šiame kon eks e numanoma kaip kalbos bū is, apibūdinamas pagal a i ik į RITA MILIŪNAITĖ. Viešosios kalbos kokybės samp a a Lie u os Respublikos als ybinės kalbos įs a yme 33 bend inės kalbos no moms i a liekamoms unkcijoms. ai eikalauja iš es- inių dokumen ų: 1) kodi ikuo ų bend inės kalbos no mų šal inių; 2) papil- domo išaiškinimo, kas y a unkcinis ikslingumas i kaip jis eikia daba i- nėje iešojoje a osenoje. ačiau i juos u in , da nea mes ina subjek y- umo galimybė iden i ikuojan mo y uo o no mų nesilaikymo a ejus. šaL iniai gai ės 2018 – Vals ybinės kalbos poli ikos 2018–2022 me ų gai ės. Pa i in a Lie u os Respublikos seimo 2018 m. bi želio 27 d. nu a imu n . Xiii-1318. P ieiga in e ne e: h ps://e-seimas.l s.l /po al/legalac /l / aD/cd058470 7b6e11e89188e16a6495e98c?j wid=-g0z ziw17. iš ados 2023 – Lie u ių kalbos ins i u o Mokslo a ybos 2023 m. ko o 2 d. nu- a imas dėl Lie u os Respublikos als ybinės kalbos kons i ucinio įs a ymo 2022 m. p ojek o N . XIVP-880(2). P ieiga in e ne e: h p://lki.l /p anesi- mas-apie-lie u iu-kalbos-ins i u o-mokslo- a ybos-nu a ima-del-lie u os- espublikos- als ybines-kalbos-kons i ucinio-is a ymo-2022-m-p ojek o-n - xi p-8802/? bclid=iwaR38zx 3H0H pu 9e1giukzWamg8WysqLmd 5kP zmpcn6zHWgHgqnDPoa. Raš as 2015 – Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos aš as Lie u os Respublikos Seimui „Dėl Lie u os Respublikos als ybinės kalbos kons i ucinio įs a ymo p ojek o N . XIIP-558“. Regis uo as 2015-03-09. P ieiga in e ne e: h ps:// e-sei mas.l s.l /po al/legalac /l / ak/d 804072c63811e48799bc57840226 ce?j wid=-1l7zm7 qs. są ašas 2012 – Lie u os Respublikos kons i ucinių įs a ymų są ašo kons i ucinis įs a ymas N . XI-1932. Pa i in a Lie u os Respublikos seimo 2012 m. ko o 15 d. P ieiga in e ne e: h ps://e-seimas.l s.l /po al/legalac /l / aD/ ais.420310. iĮ 1996 – Lie u os Respublikos isuomenės in o ma imo įs a ymas (1996 m. liepos 2 d., n . i-1418; galiojan i edakcija 2023-06-01–2023-12-31). P iei- ga in e ne e: h ps://e-seimas.l s.l /po al/legalac /l / aD/ ais.29884/as . kĮ 1995 – Lie u os Respublikos als ybinės kalbos įs a ymas (1995 m. sausio 31 d. n . i-779; galiojan i edakcija 2022-07-03). P ieiga in e ne e: h ps:// www.e- a .l /po al/l /legalac / aR.0b0253bb424c/nPmXwqq im. kĮp 2006 – Lie u os Respublikos als ybinės kalbos įs a ymo pakei imo įs a ymo p ojek as N . XP-1320. Lie u os Respublikos als ybinės kalbos įs a ymo nauja edakcija. Regis uo a 2006-04-24. P ieiga in e ne e: h ps://e-seimas. l s.l /po al/legalac /l / aP/ ais.274470?j wid=wny8 iqw6. kĮp 2011 – Lie u os Respublikos als ybinės kalbos įs a ymo pakei imo įs a ymo p ojek as N . XP-1320(3). Regis uo a 2011-06-30. P ieiga in e ne e: h ps:// e-sei mas.l s.l /po al/legalac /l / aP/ ais.402981?j wid=-wbkgqm837+.