Būti ar nebūti „žingeidžiam“

Bend inė kalba / S anda d Language 2025, N . 98, p. 1–16 Tu inio nuo oda / Con en s link ISSN 2351-7204 (elek oninis / online) Copy igh © 2025 Dai a Mu mulai y ė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e Commons“ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį. Recei ed: / Gau a: 2025-09-09. Accep ed: / P iim a: 2025-10-03. 1 BŪTI AR NEBŪTI ŽINGEIDŽIAM Žingeidus – To Be O No To Be DAIVA MURMULAITYTĖ Lie u ių kalbos ins i u as El. paš as: dai a.mu mulai [email p o ec ed] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0003-3826-7272 Mokslinių y imų k yp ys: žodžių da yba, leksikog a ija, leksikologija. h ps://doi.o g/10.35321/bkalba.2025.98.07 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTACIJA S aipsnyje ap a iamas būd a džio žingeidus, -i i jo edinių a i ikimas bend inės lie u ių kalbos no - moms. Šis XIX a. a si adęs žodis jau daugiau nei 120 me ų aisomas dėl kilmės, mo ologijos i seman ikos, laikomas lie u ių kalbos da ybos aisyklių nea i inkančiu e alu iš okiečių, lenkų a usų kalbų. Vis dėl o žin- geidus, -i ebe a ojamas i u i nemenką giminiškų žodžių bū į. Ne e ai jo neno miškumas ginčijamas, daugiau- sia emian is uo, kad siūlomas pakai as smalsus, -i nė a apačios eikšmės. Į e inus būd a džio žingeidus, -i mo ologiją, da ybą i seman iką, sinoniminius san ykius, apž elgus no minimo is o iją i aisymo mo y us, pa y inėjus daba inę ne ik pa ies būd a džio, be i su juo da ybiškai susijusių žodžių a oseną, aiškėja, kad p iežasčių įsileis i jį į no minę kalbą pakak ų. Tada žingeidus, -i bei daž- niausiai a ojami jo ediniai žingeidžiai, žingeidumas u ė ų a si as i i no minamajame Bend inės lie u ių kalbos žodyne. Šių žodžių žodyniniuose s aipsniuose u ė ų a sispindė i jų seman inis san ykis su būd a džiu smalsus, -i i pas a ojo ediniais, jų eikšmės i a osenos ski umai. ESMINIAI ŽODŽIAI: žingeidus, bend inės kalbos no mos, e inys, e alas, žodžių da yba, seman ika. ABSTRACT The a icle discusses he adjec i e žingeidus and i s de i a i es in ela ion o he no ms o s anda d Li huanian. This wo d, which appea ed in he 19 h cen u y, has been co ec ed o mo e han 120 yea s due o i s o igin, mo phology, and seman ics. I is conside ed a non-s anda d calque om Ge man, Polish, o Russian ha does no comply wi h Li huanian wo d o ma ion ules. Ne e heless, žingeidus is s ill in use and has a conside able numbe o cogna es. I s non-s anda d na u e is o en dispu ed because he p oposed eplacemen , smalsus, does no ha e he same meaning. A e e alua ing he mo phology, de i a ion, seman ics, and synonymic ela ionships o he adjec i e žingeidus, e iewing he his o y o i s codi ica ion and he easons o i s co ec ion, and examining he cu en usage o no only he adjec i e i sel bu also i s de i a i es, i becomes clea ha he e a e su icien easons o include i in he s anda d language. Then, žingeidus and i s mos commonly used de i a i es žingeidžiai and žingeidumas should also appea in he Dic iona y o he S anda d Li huanian Language. The dic iona y en ies o hese wo ds should e lec hei seman ic ela ionship wi h he adjec i e smalsus and i s de i a i es, as well as he di e ences in hei meanings and usage. KEYWORDS: žingeidus ‘inquisi i e, cu ious’, s anda d language no ms, calque, wo d o ma ion, seman ics. 2 ĮVADAS Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos (VLKK) Konsul acijų banke, a sakan į klausimą, a a o inas žodis žingeidus, ašoma: „Bend inės lie u ių kalbos žodyne“, „Daba inės lie u ių kalbos žodyne“ žodis žingeidus, -i ne eikiamas (6-ame „Daba inės lie u ių kalbos žodyno“ leidime žodis žingeidus, -i e in as kaip ne eik inas, suda y as ki ų kalbų pa yzdžiu, plg. ok. neugie ig, us. liubopy nyj). Kai no ima į a dy i žmogų, ku is iskuo domisi, iską no i žino i, bend inėje kalboje galima a o i smalsus, -i a junginį siekian is (-i) žinių. Reikšme „linkęs domė is“ gali bū i a ojamas būd a dis domus, -i; eikšme „linkęs gal o i, mąs y i“ – mąslus, -i. 1 Taigi pag indiniuose no minamuosiuose leksikog a ijos šal iniuose būd a džio žingeidus, -i nė a 2 . Tai odo, kad šis būd a dis bend inei kalbai ne eik inas, nes šių dienų no minamieji žodynai (BLKŽ, DLKŽ7, DLKŽ8) ne eik inų a eng inų žodžių nepa eikia (plg. anks esnius DLKŽ leidimus, į ku iuos okie žodžiai bu o į aukiami pažymė i n k. (= ne eik inas)) 3 . Jie neį aukiami į an aš yną, neaiškinami i neilius uojami a osenos pa yzdžiais, nea siž elgian į ai, kad a osenos dažnumo k i e ijų a i ik ų. Dažna a osena negali bū i p iežas is žodžiui ap i no miniam, jei jis nea i inka no minės leksikos eikala imų – pa yzdžiui, y a ne aisyklingai pada y as, ne inkamai išsi e s as a k . 4 „Vis dėl o kai ku ie jau a osenoje dėl į ai ių p iežasčių įsigalėję, no s neno miniais laikomi a laiky i e alai da is kelia diskusijų dėl no miškumo. Teigiama, kad jų da ybą <…> galima paaiškin i lie u ių kalbos žodžių da ybos aisyklėmis, a ba seman iką – lie u ių kalbos žodžių eikšmių sis ema (pa yzdžiui, <…> būd a džio žingeidus, -i)“ (Miliūnai ė 2022: 160). Visuomenė iš ies ka ka ėmis is subanguoja nesup asdama a pasipik indama, kodėl šis žodis nep iimamas į bend inę kalbą. Bemaž kiek iena p oga jo pasigenda ašy oja K is ina Sabaliauskai ė, 2019 m. ašiusi: „Daugelio „didžiųjų kalbos klaidų“ i „ne eik inų žodžių“ niekada nelaikau klaidomis, o iesiog gy ąja kalba – ašy ojas a žmogus pa s sa o nuožiū a sp endžia, kada i ku ją a o i. Todėl i a osiu žodį „žingeidus“, kiek ik man pa inka, nes jis man be galo g ažus i juo p asideda puikus Vy au o Mače nio eilė aš is „Dis ancijos 1 h ps:// lkk.l /konsul acijos/3948-zingeidus; žiū ė a 2025-08-04. 2 Rašan šį s aipsnį, BLKŽ da nė a baig as, aigi kol kas jame y a ne isa numa y a pa eik i leksika. Tačiau ž aide p asidedan ys žodžiai jau paskelb i, i žingeidus, -i a p jų nė a. 3 Pi majame DLKŽ leidime (1954) būd a džio žingeidus, -i s aipsnio apsk i ai nė a. An ajame leidime (1972) šis žodis pa eikiamas nu ody as į smalsus (a k eip inas dėmesys, kad pas a asis DLKŽ2 u i d i eikšmes, an ąja leksema apibūdinamas smagu is). T ečiajame leidime žingeidus, -i u i pažymą n k. i nuo odą ik į pi mąją būd a džio smalsus eikšmę. Nuo sep in ojo leidimo žingeidus, -i į DLKŽ ėl neį aukiamas. 4 Plg. „Daug kas a oja žodį žingeidus ie oje smalsus. Be nei žmonių šnekamojoje kalboje, nei mūsų senesniuosiuose aš uose šio žodžio neuž inkame, jis pasi odo ik ėliau, p z. Valančiaus aš uose. Šio būd a džio da yba y a labai nebūdinga mūsų kalbai. Tai bū ų žmogus, ku is "geidžia žinių". Jis g eičiausiai bus suda y as pagal okiečių neugie ig a ba usų liubozna- el'nyj. Jų ė a labai maža. Mes nelinkę susida inė i sudė inių būd a džių su galūne -us.“ (1970-05; h ps://www.laiskailie u iams.l /index.php/ ol-21- 1970m/1970m-5-geguzis/3200-gim asis-zodis, žiū ė a 2025-08-07). Čia i oliau ci a ų bei au en iškos a osenos pa yzdžių kalba ne aisy a. 3 jausmas“.“ 5 Ki i iesiog nesup an a, kodėl jis „užsispy usiai ne eik inas a o i“ 6 , a i oniškai pas a s o: „<…> ienas nege as žodis oks gy ybingas, kad gal jau kalbininkai u ė ų pasiduo ? <…> su uo žingeidžiu juk is da ebeko ojama? Jau daugiau kaip 100 me ų; i is iek jo pilna <…>.“ 7 S aipsnio ikslas – pe ž elg i būd a džio žingeidus, -i aisymo is o iją i mo y aciją i da ka ą į e in i, a jis ik ai i kaip g iež ai aisy inas. Šiam ikslui pasiek i nag inė a žodžio kilmė, seman inės i mo ologinės ypa ybės, da yba, da ybiniai i seman iniai yšiai, daba inė a osena. Sp endžian šiuos užda inius aiky as anali inis ap ašomasis, skaičia imo, seman inės bei žodžių da ybos analizės me odai. Būd a dis žingeidus, -i y a Mo iejaus Valančiaus (1801–1875) naujada as, ašy ojas a ojo i abs ak ą žingeida ‘mokslo, žinių oškimas’ 8 (Ska džius 1996 [1943]: 596; Sabaliauskas 1990: 289). LKŽe žodis pažymė as kaip naujai a si adęs a mėse 9 , pa eikiama pi mosios leksemos (‘smalsus’) a osenos pa yzdžių iš Plungės, Tilžės, Kai ių (Šiaulių .), U enos, iksuo a šio žodžio a osenos i Ylakiuose (Skuodo .), Žaga ėje (Joniškio .), edinių – i ki u Lie u oje. Va o as ašy ojų – Vinco Kudi kos, Žemai ės, Ie os Simonai- y ės. Iš LKŽe i į ai ių aisymų ma y i, kad jo da ybos lizdo žodžius a ojo i Vaižgan as, K ė ė, Vincas Pie a is, Lazdynų Pelėda, o ką jau kalbė i apie daba inius ašy ojus, ku ių a osenos LKŽe, baig inis XVI–XX a. lie u ių leksikos šal inis, baig as leis i 2002 m. i naujais kalbos ak ais nebepildomas bei nea naujinamas, už iksuo i nespėjo 10 . Ne e ai a o as i is da a ojamas šnekamojoje kalboje, no s nuosekliai ( iek ap a iamasis būd a dis, iek jo ediniai), p adedan J. Jablonskiu (Jablonskis 1959: 56, 154, 284, 306, 333 i k .), aisomas 11 . 5 h ps://www.be na dinai.l /2019-02-18- asy oja-k-sabaliauskai e-ne u iu-ka je os/; žiū ė a 2024-08-05. Vėliau ašy oja y a pasisakiusi i da pikčiau: „<…> pa a ok g ažųjį mače niškąjį žodį „žingeidus“ i būsi pe - sekiojamas, nes kažkoks glušius i už a e, i už Vy au ą Mače nį nusp endė, kad žodis „ne eik inas i ne a o- inas“ (2020-05-07; h ps://www.15min.l /kul u a/naujiena/li e a u a/k is ina-sabaliauskai e-p iesinkimes- cenzu ai-kasdien-i - isada-286-1314558; žiū ė a 2024-08-05); „<…> mače niškasis „žingeidus“ ampa „ne eik inu knyginiu naujada u“ <…> pa i ka ą esu iš ė usi kalbos edak o ės ad hominem užgaulio- jimus gindama sa o eisę naudo i g ažų lie u išką žodį „žingeidus“ – eko nusiųs i jai Vy au o Mače nio eilė aš į „Dis ancijos jausmas...“ su pi ma eilu e „Kai kas be galo būna žingeidus...“. Tačiau kalbininkų i VLKK nuomone – V. Mače nis joks au o i e as, o žodis „žingeidus“ – ne eik inas, nes, ci uoju, „y a eng inas knyginis naujada as“. Vie oje jo VLKK p imyg inai siūlo a o i „smalsus“ (deja, ne as pa kaip žingeidus), „siekian is žinių“ (g iozdiškas i biu ok a inis) i ... jų nena ū alų nau- jada ą „domus“. (2023-11-12; h ps://www.l .l /naujienos/nuomones/3/2121491/k is ina-sabaliauskai e- kul u os-ka ai-i -paliaubos-lie u iu-kalbos-g esmes; žiū ė a 2024-08-05). 6 A une au (h ps://www. acebook.com/kalbos edak o e.l /pos s/a - a o inas-%C5%BEodis-%C5%BEingei- dus-pagal-el-daba in%C4%97s-lie u i%C5%B3-kalbos-%C5%BEodyn%C4%85- il- nius/469783089855396/?locale=l _LT; žiū ė a 2024-05-05). 7 h ps:// i ginijusg.blogspo .com/2016/12/925-uzpa as e-cxx i-sis- as-is-1907-ais.h ml; žiū ė a 2024-08-05. 8 Pas a asis abs ak as LKŽe apib ėžiamas kiek ki aip: 1 מ ngeida s . (1) NdŽ; M, L, R smalsumas: Skai yme aš ų š en ų ankiai mumis kliudo mūsų žingeida, a ba cieka as is M. Valanč. (h ps://ekalba.l /paieska/de- alioji/?paieska=%C5%BEingeid*&p=1&d=50&i=a73a6910-d11b-4cd3-ab1c-084688b76c32; žiū ė a 2025- 08-05). 9 SŽ jis u i pažymą knyg., . y. knyginis, ne gy osios kalbos žodis (h ps://ekalba.l /sinonimu-zodynas/do- mus?paieska=domus&i=5ac97e12-cb7 -4992-9ec0-dbc574c8eeed; žiū ė a 2025-08-10). 10 DLKT ma y i, kad žingeidus, -i da ybos lizdo žodžiai iksuo i i Romo Gudaičio, Eugenijaus Igna a ičiaus, Vy enio Rožuko, Vik o o Ka iliaus, He kaus Kunčiaus, Jono Mikelinsko, Algi do Pociaus, Ais ės P akauskai ės bei k . ašy ojų kū yboje. O Ju ga I anauskai ė ne ik a ojo būd a dį žingeidus, -i, be i sukū ė naujada ą žin- geidėjas: Į jo ienuolyną – „Vai o ykš inio Meilenio Bu einę“ – ėmė keliau i žingeidėjai iš olimiausių Himalajų kam- pelių (Ju ga I anauskai ė, Sapnų nublokš i. Ty o alba, 2000; h p:// eks ynas. du.l / eks ynas/ om_ able.se- a ch?wo d=%C5%BEingeid%C4%97jai&hi sPe Page=300&co pus1=G o&size=50&op =s a s; žiū ė a 2025- 08-10). 11 Ta p daugelio ki ų ž . Pupkis (1980: 109), Bui ydienė (1984: 16–17), Pi očkinas (1990: 82), Ma ai y ė (1994: 22; 1995: 11; 1997: 14), Keinys (1995: 2), Klima ičius (1995: 12), P ibušauskai ė (1998: 14), Būda (1999). Vienu ki u a eju žingeidus, -i ne inkamumas no minei kalbai ginčijamas, pa yzdžiui, P ano Kniūkš os (1994: 13), Algi do Malakausko (1997: 12) i k . 4 Žymusis no min ojas pi mą ka ą žingeid- da ybos pama o žodžius suk i ika o i a me ė 1904 m., išsamiau aisymų is o iją ž . Būda 1999: 5–6. No minei lie u ių kalbai žingeidus, -i iki šiol bu o ne inkamas dėl ijų p iežasčių – kilmės (y a e s as), mo ologijos i da ybos (sudu iniams būd a džiams nebūdingos galūnės) bei seman ikos. 1. KILMĖ 1.1. Žingeidus, -i lie u ių kalboje, ma y , a si ado ne iesiog spon aniškai sudū us a i inkamą sudu inį žodį iš junginio 12 žinių geis i (geidė) a pan., p i eikus į a din i ką no s, okš an į žino i, geidžian į žinių, o pasižiū in į ki ų kalbų panašios seman ikos žodžius, labiausiai – dū inius, a galbū ne pi miausia u in ikslą uos ki us žodžius iš e s i 13 . A k eip inas dėmesys i į an ąją jo eikšmę ‘įdomus’, LKŽe iksuo ą ne kaip gy osios a osenos ( a mių), o spaudos (1885 m. „Auš a“, 1895 m. „Va pas“ i k .) i Aleksand o Ku šaičio „Lie u iškai– okiško žodyno“ (I–IV, 1968–1973 m.) ak ą 14 . P ak iškai leksema žingeidus, -i ‘įdomus’ daba ne a ojama, no s ka ais būd a dis įdomus, -i siūlomas kaip aisy ino žingeidus, -i pakai as (Jablonskis 1959: 154, Pi očkinas 1990: 82 i k .) 15 . Ši leksema ne u i okios aiškios da ybinės mo y acijos i yšio su žinių geidimu, a si sa aime neišplaukia, seman iškai neišsi u ulioja iš pi mosios, iesioginės eikšmės, be y a būdinga minė iems ki ų kalbų – lenkų, usų a i ikmenims (plg. любопытный человек ‘smalsus žmogus’ i любопытный случай ‘įdomus a si ikimas’, любопытная история ‘įdomi is o ija’; ciekawe dziecko ‘smalsus aikas’ i ciekawy ilm dla dzieci ‘įdomus ilmas aikams’). Tai i gi galė ų ody i, kad būd a džiui žingeidus, -i (ne ienai leksemai, pag indinei eikšmei, o isai seman inei s uk ū ai) a si as i padėjo s e imi būd a džiai 16 . Vis dėl o ėmimasis ki ų kalbų žodžių da ybos pa yzdžiais sa aime nė a blogas dalykas, s a bu, kad naujasis da inys a i ik ų sa os kalbos da ybos modelius i dėsningumus. Pagal ai ski iami e iniai – sis emiškai p ie indigenių da inių p i ampan ys naujada ai – i e alai – 12 „Sudu iniai būd a džiai, kaip i sudu iniai daik a a džiai, emiasi d iejų žodžių junginiu“ (Paulauskienė 1994: 196). 13 Plg. o muluo ę „žingeidus y a ne ykusiai suda y as būd a dis e s i ok. neugie ig, us. liubopy nyj a lenk. ciekawy <…>“ (KP 1939: 141), a si a spindinčią po eikį lie u iškai į a din i są oką, ku iai ki os kalbos jau u i minimus žodžius. 14 Šia eikšme žingeidus, -i a o as i ėlesnėje, ne ik Lie u os, be i išei ių spaudoje, pa yzdžiui: Pasiklausy- si e g ažių musų liaudies daineliu i muzikos, aipgi išgi si e kas dedasi Makalų šeimynoje, ku ioj nuola os buna žin- geidžių momen ų; Ši ie žingeidųs Naujienų p anešimai y a gi dimi pe adio isoj Chicagoj, o aipgi šiose lie u ių kolonijose: A go, Au o a, Ba a ia <…> (1935-03-09, Naujienos / The Li huanian Daily News 58, 5; h ps://www.spauda.o g/naujienos/a chi e/1935/1935-03-09-NAUJIENOS.pd ; žiū ė a 2025-09-01); Visgi ai labai žingeidus p isipažinimas (1957-09-04, Lais ė / The Li huanian Daily 171, 1; h ps://www.spauda2.o g/lais e/a chi e/1957/1957-09-04-LAISVE.pd ; žiū ė a 2025-09-01). 15 Sinonimiškai iena ki ą pakeis i gali ik šių būd a džių adinamosios be a dės giminės o mos žingeidu i įdomu, ku ių seman ikoje a si ni eliuojamas ypa ybės objek o i subjek o aspek as. Plg. sakinį „Žingeidu, delko niekam nieko nesakė“ J. Jablonskis 1914 m. aisė „Įdomu (malonu bū ų žino i), delko niekam nieko nesako“ (Jablonskis 1959: 154). Tačiau būd a džio y iškosios i mo e iškosios giminės o mos žingeidus, žingeidi a giai gali bū i pakeis os a i inkamomis būd a džio įdomus, įdomi o momis, kai u imas gal oje kažkuo besidomin is subjek as. Įdomus lie u ių kalboje gali bū i ik as a ai, kas kelia susidomėjimą (objek as), o ne as, kas kažkuo domisi (subjek as; neben bū en šiuo aspek u jis kelia susidomėjimą, be okiu a eju jis y a susidomėjimo ob- jek as), plg. šio būd a džio apib ėž į ‘kelian is domesį, pa aukian is, įs abus; e as domė is’ (LKŽe). Tas pa s pasaky ina i apie p ie eiksmį žingeidžiai bei jo seman inį sinoniminį san ykį su įdomiai. I abs ak as žingeidu- mas ne eiškia ‘įdomumo’, LKŽe šis daik a a dis iksuo as ik kaip edinys iš žingeidus, -i ‘smalsus’. Šiaip ypa- ybių pa adinimų, pada y ų su p iesaga -umas, da ybos ipas y a gana egulia us i okie abs ak ų pa adinimai po encialiai galimi bene iš kiek ieno kokybinio laipsniuojamo būd a džio (DLKG 2006: 100). 16 No s J. Jablonskis apie šių eikšmių yšį ašė ki aip – nieko keis a (i iš a mių žinoma), kad y a įdomus daik- as i įdomus žmogus (Jablonskis 1959: 58), – ačiau ap a iamojo būd a džio žingeidus, -i a eju ne eikė ų išleis- i iš akių i jo da ybos opozicijos, yšio su da ybos pama u. 5 nekū ybiškai, pamo emiui išsi e s i žodžiai, nea i inkan ys kalbos, į ku ią jie pa enka, žodžių da ybos dėsningumų i isos kalbos sis emos apsk i ai (Miliūnai ė 2022: 158–159) 17 . Žingeidus, -i aisy as laikan jį e alu (Pupkis 1980: 108–109) 18 . Į odžius, kad ai e inys, . y. kad jo da yba (mo ologija) nep ieš a auja lie u ių kalbos sis emai, e s umo ak as no mos p asme nebū ų i in s a us a ką lemian is. Da ž . 2.2 sk. 2. DARYBA (MORFOLOGIJA) 2.1. Taisan būd a dį žingeidus, -i a gumen uojama, kad „mes pap as ai nelinks ame suda inė i sudė inius būd a džius su galūne -us“ (KP 1939: 141). Vis dėl o okia da yba nė a isiškai neįmanoma. Sudu iniai būd a džiai da omi iš d iejų sin aksiškai i eikšmiškai susijusių žodžių i pap as ai u i galūnę -is, -ė (plg. LKG 1965: 595; DLKG 2006: 228; PBLKG 2024: 439). Tačiau iek g ama ikose, iek ki uose būd a džių da ybos ap ašuose, pa yzdžiui, Aldonos Paulauskienės (1983: 150, 2007: 50), S asio Keinio (1999: 81) i k ., ašoma, kad y a sudu inių būd a džių i su galūnėmis -as, -us (ke u pėsčias, keliaklupsčias, pusiaus i as, išakas; aki aizdus, akilandus, lygiag e us), no s ai i e os išim ys. Pap as ai ašoma apie apsk i ai sudu inių būd a džių galūnes, o ne a ski ai kokio no s da ybos ipo 19 . Šių ipų y a keliolika. Sudu iniai būd a džiai, kaip i daik a a džiai, į juos ski s omi pagal pama inių žodžių kalbos dalis, pi miausia o ien uojan is į an ąjį dū inio sandą, aigi – a dažodį a ba eiksmažodį (LKG 1965: 595–603; DLKG 2006: 238; PBLKG 2024: 440–441). Būd a džio žingeidus, -i a eju ak ualus dū inių iš daik a a džio (žinios) i eiksmažodžio (geis i) ipas. Jis bu o gana da us XX a. idu io y imų duomenimis (LKG 1965: 601) 20 . Žingeidus, -i ne a i ik ų ieną iš šiam ipui būdingų da ybos eikšmių – ‘ e čiasi uo, da o i mėgs a ai, ką eiškia pi masis sandas’ 21 , ku ią u i, pa yzdžiui, d uskamėgis ( y as), saulė engiai (augalai) i pan. Tiesa, g ama ikos ilius uoja šį ipą dėsningiausiais dū iniais su galūnėmis -is, -ė. Tačiau a k eip inas dėmesys į būd a dį akilandus, -i (i pagal jo analogiją pada y ą aki aizdus, -i). LKG (1965: 600) jie „neginčijamai“ laikomi dū iniais su an uoju būd a diniu sandu ( . y. akilandus < akys, landus, -i). DLKG (2006: 234) jau eigiama, kad šiuos sudu inius būd a džius suda ančių sandų eikšmių san ykis y a paki ęs, nebe yškus. Be , būd a dį akilandus, -i ‘ku is lenda į akis, landus’ mo y uojan žodžių junginiu į akis lįs i (lend a, lindo), galima čia įž elg i i eiksmažodinį an ąjį sandą. Jei aip, ai i žingeidus, -i šalia isai inka. LKŽe pa eik a kelios dešim ys (apie 55) sudu inių būd a džių su galūne -us, -i. Iš jų ik keli gali bū i pama uo i daik a a džio i eiksmažodžio junginiais, ai minė ieji akilandus, -i, aki aizdus, -i, aip pa k augė us, -i ‘k auge iškas (?)’, k aulakus, -i ‘ku is okš a k aujo, k auge iškas’, aišno us, -i ‘mėgs an is aišin i, ge ai aišinan is, aišingas’ 22 . Fo maliai žiū in , gali kil i klausimų, a negalė ų žingeidus, -i, aip pa i akilandus, -i, sa imylus, -i, mėsėd us, -i, ne alus, -i i pan., bū i kildinami iš okiomis sa ybėmis pasižyminčių subjek ų pa adinimų akilanda, sa imyla, žingeida, mėsėd a, ne ala i pan. Tačiau 17 Plg. e alą neužilgo ( us. незадолго) i no minį e inį į aka (plg. us. влияние, lenk. in luen ia, ok. Ein luss, angl. in luence, lo . in luen ia i k .). 18 J. Jablonskis šį žodį ka u su s au alia, s a alia, lygs a a adino žodžiais kal iniais a ba nei šiaip nei aip a si adusiais mūsų kalboje (plg. Jablonskis 1959: 332–333). 19 Plg. „<…> lie u ių kalbos sudu iniai būd a džiai nė a u kamieno (II linksniuo ės), ad šie žodžiai (žingeidus, sa is o us, sa imylus, sa i aldus – au . pas .) ne ik e s iniai, be i pažeidžia mo ologijos sis emą“ (Pi očkinas 1986: 105). 20 Naujada ų, iki 2019 n. sukaup ų L ie u ių kalbos naujažodžių duomenyne , y imas odo, kad ai da iausias su- du inių būd a džių su eiksmažodiniu an uoju dėmeniu ipas, ačiau apsk i ai naujada ų su juo nė a gausu (plg. Aleksai ė 2022: 154). PBLKG ašoma, kad dū inių su an uoju eiksmažodiniu sandu y a daug mažiau nei su a dažodiniu (2024: 235). 21 Fo muluo ėje ‘ e čiasi uo, da o i mėgs a ai, ką eiškia an asis sandas’ (DLKG 2006: 235), aki aizdu, įsi ėlusi klaida, nes eiksmo objek as šiuo a eju eiškiamas ne an uoju, o pi muoju sandu. 22 Taip pa daik a a dinį i eiksmažodinį sandus u in is eidmainus, -i ‘būdingas eidmainiui, apsimes inis’ galbū nė a sudu inis, o emiasi būd a džiu a daik a a džiu eidmainis, -ė. 6 paisan šių žodžių da ybos eikšmės aki aizdu, kad da ybos k yp is y a a i kščia – bū en iš būd a džių y a pada y i jais žymimų ypa ybių u ė ojų pa adinimai (akilandus, -i > akilanda) a ba ai y a os pačios da ybos pakopos, uo pačiu da ybos pama u besi emian ys da iniai, . y. iek žingeidus, -i, iek žingeida a akilandus, -i i akilanda emiasi ais pačiais žodžių junginiais – a i inkamai žinių geis i (geidė) a į akis lįs i (lenda, lindo). Tas pa s pasaky ina i apie abs ak us žingeida ‘žingeidumas’, sa imyla ‘sa imeilė’ i pan. (plg. daik a a džio i eiksmažodžio dū inius akis a a, ši dgėla i k . (DLKG 2006: 162, 164)). 2.2. Taigi, g įž an p ie žingeidus, -i kilmės aspek o, pasaky ina – odėl (kad da yba nė a isiškai neįmanoma) žingeidus, -i, ma y , laiky inas e iniu, ne e alu. Šalia okiečių wissbegie ig, neugie ig da a k eip inas dėmesys į la ių kalbos būd a džius ziņkā īgs, -a, ziņkā s, -a (i bend ašaknius žodžius ziņkā e, ziņkā ība, ziņkā īgums, ziņkā o ), ypač an ąjį, pada y ą iš daik a a džio ziņas ‘žinios, in o macija’ 23 bei eiksmažodžio kā o ‘labai geis i (no ė i), okš i (ko)’ (LLV), i isiškai a i inkan į lie u iško būd a džio da ybą. Ši ie a i ikmenys a imiausi M. Valančiui i geog a iškai. Teigian , kad žingeidus, -i pada y as pagal usų любознательный (Pi očkinas 1986: 105 (apie J. Jablonskio aisymus)), išleidžiama iš akių, kad dū inio sandai lie u ių kalboje, palygin i su usų, sudė i a i kščiai, su žiniomis susijęs eina pi masis (kaip okiečių a la ių k. a i ikmenų). Rusų liubopy nyj a lenkų ciekawy (plg. b us. цікаўны) y a olimesni i dėl dū inio sandų seman ikos ( us.) a ba da ybos būdo (lenkiškas žodis nė a dū inys). LKŽe pa eikiami giminiški ap a iamojo būd a džio žodžiai žingeidis, -ė, žingeidys, -ė ‘smalsuolis’ y a įp as os da ybos, aisyklingi daik a a džio i eiksmažodžio dū iniai (plg. am pačiam da ybos ipui p iklausančius puodlaižis, -ė, a kda ys, -ė i k . (DLKG 2006: 163)), ačiau i jie pažymė i k yžiuku, kaip ki i „daba inėje kalboje ne a o ini žodžiai“. Vadinasi, čia kliū a ne da yba, o kažkas ki a. 3. SEMANTIKA 3.1. Da ybos pama o seman ika Būd a džio žingeidus, -i aisymo is o ijoje seman ikos a ž ilgiu kliu o abu sandai, iksliau – abu pama iniai žodžiai: iek daik a a dis žinios, iek eiksmažodis geis i (Būda 1999: 5–8). 3.1.1. Teig a, kad žinios ne a o inas mokslo, mokėjimo a pan. eikšme. Kalbos p ak ikos pa a imuose (1985) aisy a: „žinios – kai ku ge iau mokslas, išsila inimas, išmanymas, mokėjimas, mokymasis...“ 24 . Vy au o P anciškaus Būdos nuomone, „ne iename ki ame žodyne pasi aikan is šis žodis anaip ol da neį odo, kad jis ge as, no minis“ (1999: 7). Tačiau žinios šia a panašia eikšme pa eikiamas isuose DLKŽ leidimuose, apib ėžian i ilius uojan a osenos pa yzdžiais ši aip (čia i oliau eks o ie os, į ku ias a k eip inas dėmesys, ci uojan pab auk os – au . pas .): ‘pažinimas, mokėjimas, mokslas’: Poli inių i Mokslinių Žinių Skleidimo D augija (DLKŽ1); ‘pažinimas, mokslas’: Is o inės, eo inės ~ios. Skleis i ~ias. ~ių oškimas. Tik in i mokinių ~ias. Gilin i sa o ~ias 23 Plg. ziņas ‘Tas (piemē am, da i, ak i, skai ļi, zināšanu kopums), kas i zināms, uzzinā s (pa ko); a ī in- o mācija1’ (‘ ai (pa yzdžiui, duomenys, ak ai, skaičiai, žinių isuma), kas y a žinoma, sužino a (apie ką); in- o macija’); zināšanas ‘In o mācijas kopums, ko cil ēks iegu is pie edzē, izziņas ezul ā ā; a ī sis ema izē s ziņu kopums (piemē am, kādā noza ē)’ (‘in o macija, ku ią žmogus įgijo kaip pa i ies, pažinimo ezul a ą; aip pa sis eminga in o macijos isuma (pa yzdžiui, apie am ik ą s i į)’) (h ps:// ezau s.l /zi%C5%86a:1, h ps:// ezau s.l /zin%C4%81%C5%A1ana:1; žiū ė a 2025-08-10). 24 h ps://ekalba.l /kalbos-pa a imai/%C5%BEinios?paieska=%C5%BEinios&i=2e04dd98-dd7e-4462-b901- 00 da8c14 5; žiū ė a 2025-08-29. 7 (DLKŽ2); ‘mokėjimo, išsila inimo u inys, in o macija’: Daug ~ių pa eikiama žinynuose, enciklopedijose. Is o ijos ž. Tu i ~ių, be silpnai mąs o (DLKŽ3 – DLKŽ8). LKŽe ši leksema u i pažymą kng. ( . y. knyginis žodis) i apib ėžiama ‘kaupiami a sukaup i mokslo duomenys’: <…> Tu inčiam mažiau specialių kalbinių žinių ypač sunkiai įmanoma pagau i žemaičių a mių ki is LKV193 25 . <…> Jo (A. Ba anausko) p ak inis ikslas bu o ap i liaudies ge biamu d asiškiu, ačiau šalia o jį s ūmė en žinių i mokslo geidimas LKXIX425. Da plg. pa eikimą MLKŽ 2010: ‘mokėjimas’: Mokinių žinios e inamos pažymiais. I VLEe „mokslo“ są oka aiškinama a ojan daik a a dį žinios bū en a eikšme, ku ia seman iškai emiasi ap a iamasis būd a dis žingeidus, -i, plg.: mókslas (lo . scien ia – žinojimas, mokėjimas), žmonių in elek inė eikla, ku ios ikslas y a sup as i i paaiškin i ik o ės eiškinius i aiky i isuomenės po eikiams; šia eikla sukaup os žinios apie ik o ę – ienas pag indinių kul ū os komponen ų; <...> Šiuolaikine p asme žodis mokslas p adė as a o i ik 19 amžiuje. Iki ol gam os mokslų žinių sis ema bu o adinama gam os iloso ija. <…> Mokslo žinių a sky imo nuo ne mokslo k i e ijus siūlo mokslo iloso ija. <...> Siekian objek y ių žinių apie ik o ės eiškinius moksliniai y imai g indžiami acionaliais samp o a imais, s ebėjimais i ekspe imen ais. Mokslo me odologijos s a biausias b uožas – nuola inis jau įgy ų žinių k i inis e inimas. Dėl isų naujų aplinkybių i a gumen ų mokslo sukaup os žinios y a neišsamios i kin amos. <…> Mokslo sukaup os žinios klasi ikuojamos nuola i ado aujan is besikeičiančiais p incipais. <…> 26 Ma y , is dėl o eisus bu o P anas Kniūkš a, 1994 m. ašęs, kad iek būd a dis žingeidus, -i, eiškian is ne pap as ą smalsumą, o no ėjimą žino i, iek mokslo a ak ų eikšme a ojamos žinios išsiko ojo egzis a imo eisę (Kniūkš a 1994: 13). Da plg. minė ą VLKK konsul aciją (ž . Į adą), ku ie oj žingeidus, -i šalia būd a džio smalsus, -i siūlomas žodžių junginys siekian is žinių. 3.1.2. Dėl an ojo sando – many a, kad žingeidus, -i bu o emiamas an ąja geis i eikšme (Būda 1999: 7), plg.: ge ‖s i, ~džia, ~dė 1. labai no ė i, okš i, siek i, eikalau i: Valgo, ko ši dis ~džia. ~s inas dalykas. A iną duo as, da gaidžio ~džia ( s.). 2. bū i apim am ais os: Mo e s g. ∆ ~džiamóji nuosaka (ling . ku ia eiškiamas no as, pageida imas). ~d mas (2) (DLKŽ8) gei s i, gei džia, gei dė ksm. 1. (ko) labai no ė i; sin. okš i: Ji s gei džia ga bės [p ipažini mo, u  ų]. Vaikai  labai  gei džia šuniko [ u ė i šuniką, kd ė ai  ji ems nupi k ų šuniką]. | neig. (ko): Niekad ngei džiau s  imo u  o. 2. (ko) jaus i izinį po aukį, geidulį kam: Ji  gei džia ši  o. Ji gei džia i enas ki  o. | neig. (ko): Negei sk s  imo  o [s e ims mó e s]. (BLKŽ) Be aki aizdu, kad žodžių junginyje žinių geis i ak uali pi moji eiksmažodžio eikšmė. Da plg. LKŽe (ku iame geis i u i ik ieną eikšmę ‘labai no ė i, okš i; linkė i, siek i, eikalau i’) pa eikiamus a osenos pa yzdžius, ne u inčius nieko bend o su ais a, geidulingumu a pan.: Vaikas mokslo eip auda, gedžia Sl. Ma y ė gedžia į Kėdainius ažiuo i Pc. Teip geidė , o nedaug e algė T gn. Ko a o ši dis geidžia? B. Ten leis mane mo inėlė ..., ku geidžia mano ši delis RD116. Da ė iš ą, da ė gaidį, ko u, žen ai, daugiau geidi? Pnd. Me guže mano, jaunoji mano, negeisk saldaus miegelio RD57. <...> 25 Li e a ū a i kalba, . I–XXII. Ėjo Vilniuje 1956–1995 m. 26 h ps://www. le.l /s aipsnis/mokslas/; žiū ė a 2025-08-29. 8 3.2. Da inio seman ika Siūlomas pakai as smalsus, -i nė a absoliu us būd a džio žingeidus, -i sinonimas, aigi, negali jo pakeis i absoliučiai isuose kon eks uose 27 . LKŽe apib ėž is ‘ku is labai iskuo domisi, iską no i žino i’, egis, inka bū en žingeidžiam. Iš esmės domėjimosi są oka čia ski iasi iena sema – ienu a eju ai y a pap as as, egu i didelis, be nieku oliau ne edan is susidomėjimas ( okiu pasižymi iš au osakos žinoma cieka a Zosė, paskalų nešio ojai, landi ka ė i pan.), ki u – domėjimasis siekian įgy i daugiau žinių, kad plės ųsi aki a is, bū ų augama, obulėjama, o ne kad čia pa bū ų pami š a, nes nebeįdomu (nuola klausinėjan is mažas aikas, gabus mo y uo as s uden as, mokslininkas i pan.) 28 . Išnag inėjus 217 a osenos pa yzdžių ( i i isi giminiški būd a džio žingeidus, -i žodžiai, . y. isas jo da ybos lizdas; daugiau apie jį ž . 4 sk.) DLKT (36 pa a ojimai g ožinėje, 33 – neg ožinėje li e a ū oje, 148 – publicis ikoje; a osenos adminis acinėje li e a ū oje i saky inėje kalboje ne iksuo a), iš yškėjo 3 seman iniai a ejai. 3.2.1. Žingeidus, -i eiškia ą pa į, ką smalsus, -i (‘besidomin is, no in is sužino i’). Pa yzdžiai iš DLKT 29 : Žmogus edasi labai g ėsmingos iš aizdos šunį. Žingeidus p aei is, no ėdamas ą šunį paglos y i, klausia: – A jūsų šuo p isileidžia s e imą žmogų? Tas, žinoma, bū ų įdomu i žingeidu sužino i i pla esniam skai y ojų a ui <…> Plg. naujesnę a oseną in e ne o eks uose: Naya (amū inio ig o pa elė – au . pas .) į Lie u os zoologijos sodą a kelia o p ieš kelias dienas, 14 me ų pa elė kol kas ned ąsi. Kiek pa aikščiojusi ap a e g įž a į sau saugią ie ą, iš ku ios iską s ebi. „Jaučiasi gana neblogai, žingeidi, y inėja e i o iją. <…>“ (2024-10-09; h ps://lnk.l /s aipsniai/lie u oje/zoologijos-sode--i in-nyks an is-gy unas-/277183; žiū ė a 2025- 08-07). Įdomi a osena, kai eikšminis ski umas a p smalsus i žingeidus jaučiamas, be u in gal oje smalsumą („aklą“, . y. nesusijusį su olesniu žinių naudojimu obulėjimo, y imo plė imo i pan. ikslais) a ojama būd a džio žingeidus, -i be a dės giminės o ma: Nežinia koks idinis impe a y as ska ina žmogų saugo i pi m akų kū ybą. Tai nė a aklas smalsumas, kai labai žingeidu, a sei , o kiek u ėjo, kuo engėsi, ką algė, kas ga bin a. G eičiau – pasi ik inimas, a ie iki mūsų ik ai egzis a o, o jei aip – ką mums sako jų palik i a e ak ai? (2024-05-26, h ps://www.nemunas.p ess/s aipsniai/pa eldas-i -a sisakymas/; žiū ė a 2025-08-10). 3.2.2. Žingeidus, -i eiškia daugiau nei iesiog smalsus, -i, ne isai ą pa į, ką smalsus (a i inkamai i jų bend ašakniai žodžiai). Tokių a ejų y a gausiau. P. Kniūkš a eigė, kad žingeidus eiškia ne pap as ą smalsumą, o no ėjimą žino i (1994: 13), į ai V. P. Būda eplika o 27 No s i aisomas, žingeidus, -i y a labai gajus, nes jo eikšmė ski iasi nuo žodžio smalsus, -i eikšmės (Bū ėnas 1975: 185, ci . iš Sabaliauskas 1990: 289). „Būd a dis žingeidus DŽ3 i gi u i pažymą n k. (= smalsus). A gi žingeidus i smalsus y a sinonimai? Juk ne apa ūs i pedagogikos e minai smalsumas i žingeidumas, ku ie į a - dijami ski ingais žodžiais aip pa i anglų, usų, okiečių kalbose <…>“ (Malakauskas 1997: 12). 28 „Lie u ių kalboje žodis zingeidumas dažnai a ojamas į ai iuose kon eks uose, pa yzdžiui, apibūdinan aikų smalsumą mokykloje, mokslininkų siekį a as i naujus dalykus a pap as ų žmonių no ą sužino i daugiau apie juos supan į pasaulį. Šis e minas gali bū i naudojamas iek eigiama, iek neigiama p asme, p iklausomai nuo kon eks o.“ (h ps://zingeidumas.lie u iskai.l /; žiū ė a 2025-08-30. Šal inis leksikog a ine i moksline p asme abejo inas, in o macija jame panaši į sugene uo ą DI, ačiau nag inėjamu a eju no isi a k eip i dėme- sys į jame minimą siekio a as i semą.) 29 Čia i oliau šiame sky iuje pa eikiami a osenos pa yzdžiai DLKT y inė i 2024-09. 9 klausdamas „[B]e a gi smalsus, smalsumas ne eiškia no o žino i?“ (Būda 1999: 7). Iš ies, ma y , smalsumo i žingeidumo seman inį ski umą lemia ai, kad žingeidus, -i u i papildomą semą – ai ne ik iesiog smalsus, be siekian is įgy i daugiau žinių am, kad obulė ų. Pa yzdžiai iš DLKT: <…> u ime nemažai ūkininkų, išsila inusių, okš ančių is daugiau žino i i žingeidžių, išmanančių, sup an ančių, kad be mokslo žinių oli nenueisi <…> Ji su iko be galo žingeidžius, išsila inusius i di bančius iš pašaukimo moky ojus bei pa y ė, kad jos su ik i moky ojai bu o pasiaukojan ys sa o p o esijai i mokiniams. Reikia many i, kad žingeidesni s uden ai ada bu o ska inami domė is moksline eikla, ieško i i pa i i a adimo džiaugsmą. „Kokia jėga s umia žmogų į mokslinį da bą? Man odos, ienin elė – žingeidumas. Ne smalsumas, kaip sako kalbininkai, o žingeidumas. Seniau žingeidumą žmonės enkino kiek ienas kaip išmanė, o daba šį d asinį oškulį enkina isuomenė pe am ik ą o ganizuo ą sis emą. <…>“ Ka je os s ūmoklis. Didelis no as ei i į p iekį i žingeidumas. "Buhal e ės pa eigos manęs ne enkino, ad aš nuola domėjausi i ki ais banko eikalais, s engiausi kuo daugiau sužino i i išmok i <…>“ Kas paska ino ašy i? Iš ku oks didelis žingeidumas, oks pla us aki a is, didelė sukaup os medžiagos gausybė? <…> Visą laiką d auga au su už ašų knygu e. Plg. naujesnę a oseną in e ne e: Žinių jis u ėjo isą sa o ka je ą, žingeidus bu o isada <…> Tiesiog jo cha ak e is: žingeidumas, no as obulė i, pa ikimumas. (2025-08-04; h ps://www.k epsinis.ne /naujiena/2-me us-be-da bo-p aleides- d-kai ys-apie-klaidas-u enoje-didziausia-indeli- y ui-i -sunkumus- sug iz i/343987?u m_sou ce=copy&u m_medium= x &u m_campaign=copy- x ; žiū ė a 2025-08- 07) Jaunimui p o eso ius ekomenduoja bū i a sakingu, pa io išku i žingeidžiu, pab ėždamas: „Domėjimas pasauliu gali pakeis i i daba į, i a ei į, i izinę, i psichikos s eika ą, o i mo y us a nau i ka iuomenėje.“ (2025-07-25; h ps://www.snaujienos.l /s eika os-kodas/49328-lsu-p o eso ius- a nyba-ka iuomeneje-ge ina-si dies-k epa imo-sis emos-i - aumenu-is e me; žiū ė a 2025-08-07) V. S. (1904–1992) – a puka io d amos ak o ius i d auge bale o šokėjas (labiau bale inų asis en as), ežisie ius. Sme oniškų laikų scenų bei salionų ž aigždė i d auge e ichiškos, ydūniškos d asinės s uk ū os asmenybė, žingeidi, obulinan i sa e, be o, aš inga. (2022-05-30; h ps://li e a u ai menas.l / ea as?page=14; žiū ė a 2025-08-16) D ąsus, žingeidus jaunimas! Domėjimasis, no as sužino i, sup as i, siek i sa o s ajonių, bū i lyde iais džiugina! (2024-04-19; h ps://www. acebook.com/100076194364015/ ideos/-d %C4%85sus- %C5%BEingeidus-jaunimas-dom%C4%97jimasis-no as-su%C5%BEino i-sup as i-siek i-sa o- s ajo/440662875036377/; žiū ė a 2025-08-17) Žingeidus i a sakingas dok o an as, ku is e ina mokslą bei siekia maksimalaus ezul a o – kiek ieno ado o s ajonė (h ps://www.linkedin.com/pos s/k%C4%99s u is-bal akys- 05154184_%C5%BEingeidus-i -a sakingas-dok o an as-ku is-ac i i y-7209149838549012482-PpgU; žiū ė a 2025-08-17) Mykolo Rome io uni e si e o (MRU) alumnas A. S., VSAT Pak ančių apsaugos pasienio ink inės Sienos kon olės sky iaus i šininkas, a liekan is ink inės ado pa aduo ojo pa eigas, aip pa ikina, kad a nyboje ypač laukiami žingeidūs jaunuoliai. „Žingeidumas y a labai s a bu. Žmogui u i bū i įdomu ai, ką jis ke ina eik i a kokioje aplinkoje ke ina di b i. Tu i bū i a i as bend a imui bei pasižymė i anali iniu mąs ymą. Žinios, įgy os s udijų me u, mums ik ai gelbėja kasdieniame da be“, – sako A. S. (2025-05-13; h ps://www.ku s o i.l /s/15276/ eikalingi-zingeidus- echnologijoms-imlus-sienu-se ge ojai; žiū ė a 2025-08-17) 16 examining he cu en usage o no only he adjec i e i sel bu also i s de i a i es, i becomes clea ha he e a e su icien easons o include i in he s anda d language. Fi s o all, žingeidus should appa en ly be conside ed a s anda d calque, i.e., a wo d ha sys ema ically i s in wi h indigenous de i a i es, e en hough i was c ea ed based on examples om o he languages. The e a e adjec i es composed o nouns and e bs (e.g., saulė engis, d uskamėgis, e c.) in he Li huanian language. The de i a ional meaning o žingeidus would e en co espond o one o he de i a ional meanings cha ac e is ic o his ype o compounds – ‘engages in, does and likes wha he i s pa o he wo d means’. Secondly, al hough a e, he e a e compound adjec i es in he Li huanian language wi h o he endings, no jus -is, o example: akilandus, ke u pėsčias. In e ms o seman ics, i should be no ed ha he noun žinios wi h he a o emen ioned ill- i ing meaning is ound in all edi ions o he Dic iona y o he Mode n Li huanian Language, he academic Dic iona y o he Li huanian Language, and he Educa ional Dic iona y o he Li huanian Language. This lexeme is used no only in spoken language, bu also in edi ed ex s ( o example, in he Uni e sal Li huanian Encyclopedia). As o geis i, i should be no ed ha žingeidus is based no on he second meaning men ioned abo e, bu on he i s meaning o he base e b, ‘ o wan e y much, o desi e’. Thus, he e seems o be no seman ic obs acles o he adjec i e žingeidus o igina ing om he ph ase žinių geis i (geidė). I is also impo an o no e he conside able numbe o wo ds de i ed om žingeidus, o , mo e p ecisely, wo ds ela ed o his adjec i e, no necessa ily di ec ly de i ed om i (žingeidžiai, žingeidumas, žingeidau i, žingeida imas, pažingeidau i, žingeiduolis, žingeida1 ‘cu iosi y’, žingeida2 ‘cu ious pe son’, e c.). Some o hem, al hough co ec ed, a e used no only occasionally. This shows ha wo ds de i ed om žingeid- a e ele an and emain in use. This is mos likely because he p oposed eplacemen smalsus is no a comple ely accu a e equi alen (pe haps his is he mos impo an eason o change he e alua ion o he adjec i e žingeidus). These adjec i es di e in one signi ican seme: žingeidus is no jus cu ious, bu seeking, e en desi ing, o lea n mo e o sel -educa ion. Ha ing decided ha žingeidus and i s mos commonly used cogna es co espond o he cu en no ms o he s anda d Li huanian language, hey should also appea in he no ma i e Dic iona y o he S anda d Li huanian Language. The dic iona y en ies o žingeidus, žingeidžiai, and žingeidumas should e lec he seman ic ela ionship o hese wo ds o he adjec i e smalsus and i s de i a i es, e ealing hei synonymy, di e ences in meaning, and di e ences in usage.