Animacijos terminų apibrėžčių struktūrinių modelių ypatumai

Bend inė kalba / S anda d Language 2025, N . 98, p. 1–19 Tu inio nuo oda / Con en s link ISSN 2351-7204 (elek oninis / online) Copy igh © 2025 Auš a Rimku ė-Ganusauskienė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e Commons“ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį. Recei ed: / Gau a: 2025-06-16. Accep ed: / P iim a: 2025-11-03. 1 ANIMACIJOS TERMINŲ APIBRĖŽČIŲ STRUKTŪRINIŲ MODELIŲ YPATUMAI S uc u al Models o De ini ions o Anima ion Te ms AUŠRA RIMKUTĖ-GANUSAUSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as El. paš as: [email p o ec ed] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0001-8655-7333 Mokslinių y imų k yp ys: e minologija, e minog a ija. h ps://doi.o g/10.35321/bkalba.2025.98.06 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTACIJA S aipsnyje nag inėjamos iki šiol e minologiniu požiū iu ne i os animacijos e minų apib ėž ys, umpai ap a iama apib ėž ies samp a a. Remian is animacijos e minų žodynėlių medžiaga, nus a y i api- b ėžčių ipai i jų s uk ū iniai modeliai. Ty imas pa odė, kad pagal san ykį su są okų sis ema apib ėž ys ski s- y inos į sis emines, pusiau sis emines i nesis emines. Dažniausios y a sis eminės apib ėž ys (56 p oc.), iš jų y auja in ensinės (55 p oc.), o eks ensinės labai e os. Rečiausios – nesis eminės apib ėž ys (14 p oc.). Anima- cijos e minų s uk ū inių modelių analizė a skleidė, kad in ensinės i eks ensinės apib ėž ys labiausiai a i inka eikala imus – joms būdinga loginė sanda a i jos leidžia nus a y i są okos ie ą sis emoje. Ki i modeliai (ap a- šomosios, miš iosios, nepilnosios, enciklopedinės) ik iš dalies enkina e minologines eikmes, ačiau p i eikus gali bū i ko eguojami į sis eminių apib ėžčių modelius. Nuo odinės i sinoniminės apib ėž ys nea lieka ik o- sios apib ėž ies unkcijos – a skleis i są okos u inį i jos ie ą są okų sis emoje, – ačiau padeda išlaiky i nuo- seklų e minų pa eikimą šal iniuose. Ty imo ezul a ai odo, kad isos apib ėž ys a lieka am ik ą unkciją, o jų inkamumą lemia ai, kaip jos a i inka bend uosius apib ėžčių kū imo eikala imus. ESMINIAI ŽODŽIAI: animacijos e minas, apib ėžčių eikala imai, apib ėž is, apib ėž ies ipas, apib ėž ies s uk ū inis modelis, są oka, e mininė eikšmė, e minas. ABSTRACT The a icle examines he de ini ions o anima ion e ms ha ha e no p e iously been analysed om a e minological pe spec i e and b ie ly discusses he concep o de ini ion. Using ma e ial om anima ion e m glossa ies, he s udy iden i ies ypes o de ini ions and hei co esponding s uc u al models. The analysis shows ha , in ela ion o he concep sys em, de ini ions can be classi ied in o h ee ca ego ies: sys emic, semi- sys emic, and non-sys emic. Sys emic de ini ions a e he mos common (56%), wi h in ensional de ini ions p edomina ing wi hin his g oup (55%), while ex ensional de ini ions a e e y a e. Non-sys emic de ini ions a e he leas common (14%). The analysis o s uc u al models o de ini ions o anima ion e ms shows ha in ensional and ex ensional de ini ions bes mee he equi emen s, as hey ha e a clea logical s uc u e and allow he concep ’s place wi hin he sys em o be es ablished. O he models (desc ip i e, mixed, incomple e, and encyclopaedic) only pa ially sa is y e minological needs bu can, whe e necessa y, be e ised in o sys emic de ini ions. Re e en ial and synonymous de ini ions do no ul il he unc ion o a p ope de ini ion, bu hey con ibu e o he consis en p esen a ion o e ms in he sou ces. O e all, he esul s indica e ha all de ini ions se e speci ic unc ions, while hei sui abili y o e minological pu poses depends on compliance wi h he gene al equi emen s o d a ing de ini ions. 2 KEYWORDS: anima ion e m, de ini ion equi emen s, de ini ion, de ini ion ype, de ini ion s uc u al model, concep , e minological meaning, e m. ĮVADAS Animacija – daugiau nei šim me į gy uojan i a pdisciplininė s i is. Jos iš akos siejamos su judančio aizdo a si adimu i pi maisiais animaciniais ilmais. Ši, kaip i ki os s i ys, y a eikiama mokslo pažangos i naujų echnologijų, okių kaip skai meninės echnologijos a di b inis in elek as, i nuola kin a. Ka u p i eikia i naujų animacijos są okas į a dijančių e minų. Šio s aipsnio objek as – ne pa ys animacijos e minai, o jų apib ėž ys, odėl pi miausia p isiminkime, kas laikoma e mino apib ėž imi. Mokslinės lie u ių e minologijos eo ijos kū ėjo S asio Šalkauskio manymu, eiksmo pa adinimo apib ėž i „sudaik a a din as (ad modum subs an iae) pa adinimas y a apib ėžimas“ (Šalkauskis 1991: 204), o e minas apib ėž is aip pa eiškia į ykdy ą eiksmą i y a apib ėžimo išda a. Te minologo Kazimie o Gai enio eigimu, apib ėž is (de inicija) y a e mino u inys (Gai enis 2014 [1998]: 250) – ji „ u i a spindė i e mininės eikšmės in ensionalo semas“ (Gai enis 2002: 19). Šiek iek pla esnė apib ėž ies samp a a pa eikiama Mokomajame e minologijos žodynėlyje: „išsamus žodinis apibūdinimas, a spindin is e mininės eikšmės b anduolio semas i nusakan is są okos u inį, ku iuo am ik u abs akcijos lygmeniu a skleidžiami esminiai požymiai, ski ian ys ją nuo g e imų są okų“ (K ašy ė 2005: 13, plg. Gai enis, Keinys 1990: 22). Ją galima sie i su e minologijos da bui ski ame naujausiame a p au iniame s anda e ISO 704 Te minology wo k – P inciples and me hods minimu apibūdinimu. S anda e ašoma, kad apib ėž is u i pa eik i esminius apib ėžiamos są okos požymius i aip a ski i są oką nuo ki ų os pačios dalykinės s i ies są okų (ISO 704 2022: 33). Vadinasi, emian is šia samp a a, galima eig i, kad apib ėžčiai u i bū i pa enkami bū ini i papildomi požymiai, a skleidžian ys, kuo apib ėžiama są oka siejasi su ki omis os pačios s i ies są okomis i ka u kuo nuo jų ski iasi, aip pa galima da y i p ielaidą, kad požymiai u i bū i uni e salūs i nep iklausomi nuo kon eks o ( adiciškai eigiama, kad e miną, p iešingai nei pap as ą žodį, u ime sup as i be apib ėž ies a kon eks o). Tačiau p ak ikoje aip būna ne isada: nus a y i isus bū inus i pakankamus są okos požymius dažnai neįmanoma, o ka ais isų jų galbū i ne eikia. Te minologas Juanas C. Sage is eigia, kad apib ėž is kaip p oduk as y a ling is inis są okos apibūdinimas, g indžiamas am ik ų požymių, pe eikiančių są okos p asmę, iš a dijimu. Jis aip pa pažymi, kad apib ėž is y a a si lyg is – są okos sudedamųjų p asminių elemen ų suma (Sage 1990: 51). Ap a a apib ėž ies samp a a laikoma klasikine i u inčia ilgą aikymo is o iją. Pi masis apib ėžimo pe giminę i ūšinį ski umą eo iją su o mula o g aikų iloso as A is o elis. Šiam apib ėžčių ipui, kai są oka apib ėžiama pe a imiausią gimininę są oką i ją ski iančius požymius, pi menybę eikė i e minologijos kaip a ski os kalbo y os šakos p adininkai Eugenas Wüs e is i Helmu as Felbe is. Toks apib ėž ies ipas laiky inas palygin i g iež u i šiuolaikinėje e minologijoje ne isada pakankamai a i inkančiu p ak inius po eikius, palygin i su ki ais galimais apib ėžčių ipais. Šią min į pa i ina sociokogni y inės e minologijos a s o ės Ri os Temme man eiginys, kad daugelis są okų nė a aiškios. Pasak mokslininkės, adicinis e minologijos a gumen as, kad są okos u ė ų bū i aiškiai apib ėž os, siekian už ik in i ned ip asmišką, iena eikšmę i odėl eiksmingą komunikaciją, nė a į ikinamas (Temme man 2000: 7). Taigi, e mino apib ėž ies s a iškumas i nekin amumas minė os k yp ies e minologijos a s o ų nė a laikomas bū ina ypa ybe. No s jie ne engia šių apib ėžčių o mula imo aisyklių, a k eipia dėmesį į ai, kad apib ėžčių o ma i u inys ski iasi p iklausomai nuo ka ego ijų ipų i naudo ojo eikala imų (Temme man 2000: 8). 3 Te esa Cab é apib ėž į su okia kaip są okos u inio apibūdinimą. Ji a k eipia dėmesį į ai, kad laikan is idealis inės E. Wüs e io e minų i apib ėžčių samp a os e minai iš dalies p a anda sa i umą kaip na ū alios kalbos iene ai (Cab é 2023: 13). An onio San Ma ínas apie e minologinę apib ėž į kalba kaip apie s a biausio są okos u inio, ku į pe eikia e minas, apibūdinimą na ū alia kalba (San Ma ín 2025: 1) i daug dėmesio ski ia e minų a osenos kon eks ų analizei. Mokslininkas neneigia A is o elio su o muluo os apib ėž ies samp a os, ačiau pab ėžia, kad apib ėž ies u inys p iklauso nuo kon eks o i gali kis i. A. San Ma ínas kalba apie „lanksčiąsias apib ėž is“ (angl. lexible de ini ions) i eigia, kad eikė ų a sisaky i bū inų i pakankamų są okos požymių, ku ie laikomi nep iklausomais nuo kon eks o, išsky imo kaip ienin elio i s a biausio k i e ijaus. Vie oj o siūloma są okai apib ėž i ink is ak ualius (angl. ele an ) požymius. Ty ėjo manymu, kon eks as ypač s a bus: jis lemia, kokie požymiai bus į auk i į apib ėž į. Be kon eks o apib ėž ys gali bū i a ba pe abs akčios, a ba klaidinančios. Kon eks as leidžia apib ėž is adin i lanksčiosiomis, nes jos p isi aiko p ie a ojimo aplinkybių (San Ma ín 2022). Iš umpos apž algos, kas laikoma apib ėž imi, ma y i, kad šis klausimas ak ualus e minologijoje, ypač p ak inėje jos aikymo s i yje, kai p i eikia apib ėž i są oką. Te mino apib ėž ys nag inėjamos į ai iais požiū iais – logikos, leksiniu seman iniu, kogni y iniu, kon eks iniu i ki ais, ku ie dėl ibo os s aipsnio apim ies čia plačiau neanalizuojami. No s šiuolaikinėje e minologijoje esama ne ieno požiū io, isus sieja ai, kad nė ienas iš jų neneigia apib ėž ies bu imo i eikalingumo. Apib ėž is laikoma mokslo pažinimo i komunikacijos p iemone, ku iai keliami aiškumo, ikslumo, sis emiškumo i ki i eikala imai. Ski umai iš yškėja ik ada, kai apib ėž is koncepciškai modeliuojama i de inama są okų sis emoje, pasi enkami jos s uk ū os elemen ai i p i aikoma p ie komunikacinių ikslų bei a o ojų po eikių. Jau užsimin a, kad apib ėž ys ski iasi s uk ū a i gali bū i ski s omos į į ai ius ipus. Apib ėžčių ne ienodumą gali lem i są okų sis emos logika, ad esa as, skelbimo aplinka, aiškos bei e mino pa eikimo s i is, p z.: s anda as, e minų žodynas, duomenų bazė. Remian is logikos i ki ais k i e ijais, apib ėž ys gali bū i ski s omos labai į ai iai – nuo kelių iki keliolikos ipų. Pa yzdžiui, naujausiame 2022 m. a p au iniame e minologijos s anda e ISO 704 Te minology wo k – P inciples and me hods (į lie u ių kalbą jis neiš e s as) ski iami du ipai – in ensinės i eks ensinės apib ėž ys. Te minologas K. Gai enis, emdamasis sudė inių e minų apib ėžčių iš poka io me ais Lie u oje išleis ų žodynų y imu, ski ia šešis ipus: pilnąsias, sinonimines, iš a dijamąsias, palyginamąsias, nepilnąsias i nuo odines sudė inių e minų apib ėž is (Gai enis 2004: 114–115). Lenkų e minologas S anisławas Gajda ski ia ienuolika apib ėžčių ipų, ku ie da gali u ė i po ipių (plačiau ž . Rimku ė- Ganusauskienė 2021: 180). Klasi ikacijų gausa odo, kad emiamasi ne ienodais klasi ika imo k i e ijais. Kad i kokio ipo bū ų apib ėž is, ji u i am ipui būdingą s uk ū ą. S aipsnio ikslas – a skleis i, iš kokių sudedamųjų dalių y a suda y os animacijos e minų apib ėž ys. Nag inė i pasi ink i naujausi animacijos emai ski i leidiniai – Iljos Be eznicko mokslo monog a ija Animacija: nuo idėjos iki ek ano (2017) i Tomo Mi kaus bei Vaidos Nedzinskai ės-Mi kės aukš ųjų mokyklų ado ėliai Animacijos indus ija Lie u oje: analizė i galimybės (2018) bei Animacijos pag indai (2020). Visų šių leidinių pabaigoje pa eikiami animacijos e minų žodynėliai. Siekian ikslo, keliami okie užda iniai: 1) emian is eo inėmis e minologijos įž algomis, išnag inė i šal iniuose pa eikiamas animacijos e minų apib ėž is i nus a y i jų ipus; 2) suda y i animacijos e minų apib ėžčių s uk ū inius modelius. Paminė ina, kad šiame y ime apib ėž ys neap a iamos no mos požiū iu i nekeliamas jų ūkumų (ydų) klausimas. Ty imo ikslui įgy endin i i analizei a lik i s a biausia nag inėjamų animacijos e minų apib ėžčių s uk ū a i jų san ykis su nag inėjamos s i ies są okų sis ema. Tikimasi, kad y imo medžiaga pa odys, kokiais e minologijos p incipais ado aujan is o muojamos animacijos e minų apib ėž ys mokslo i mokomajame disku se. Ji u ė ų iš yškin i 4 s uk ū inius e minų apib ėžčių požymius, ku ie, ikė ina, bus naudingi ikslinan u imas a ašan naujas be ku ios ki os s i ies e minų apib ėž is. Be o, animacijos e minų apib ėžčių s uk ū inė analizė leis pa ik in i, a e minologijoje į i in a i įp as a e mino apib ėž ies samp a a, kai apib ėž is sup an ama kaip žodinis są okos u inio apibūdinimas, a i inka nag inė i pasi ink o ipo e minų žodynuose iksuojamą p ak inį apib ėžčių o mula imą. Animacijos e minų apib ėžčių ipų sky imas i s uk ū inių modelių y imas y a ak ualus i naujas dėl kelių p iežasčių. Pi ma, pa i animacijos e minija, kaip jau minė a, be eik ne y inė a. An a, šal inių apib ėžčių y imas pa odys, iš kokių s uk ū inių dalių dažniausiai suda omos animacijos s i ies apib ėž ys, i a skleis, ku ie požymiai, apib ėžian animacijos e minus, laikomi esminiais. Be o, y imas leis į e in i, a apib ėž ys o muluojamos laikan is ienodumo i nuoseklumo, analogijos, aisyklingumo i ki ų e minologijos p incipų. T ečia, leis pe s a s y i adicinės apib ėž ies samp a os a i ik į p ak ikoje esančioms apib ėž ims. Pasi ink ų šal inių animacijos e minų apib ėž ys i iamos aikan kelis me odus. Dažniausiai aikomas anali inis ap ašomasis me odas, leidžian is ne ik ap ašy i y imo objek ą – animacijos e minų apib ėž is, be i k i iškai į e in i jų a i ik į apib ėžčių eikala imams. Šis me odas padeda nus a y i apib ėžčių ne ikslumus – d ip asmybes, neapib ėž umą, loginio nuoseklumo ūkumus i panašius a ejus. Be šio, da aikomas lyginamasis me odas, leidžian is iš yškin i apib ėžčių i jų s uk ū inių modelių panašumus bei ski umus i įž elg i uni ika imo a ejus. P i eikus pasi elkiamas skaičia imo me odas, padedan is y imo duomenis pag įs i ne ik kokybiškai, be i kiekybiškai bei a skleis i pas ebė us dėsningumus. 1. TIRIAMIEJI ŠALTINIAI Kaip jau minė a, nag inėjami naujausi leidiniai apie animaciją. Juos pa ašė daug pa i ies u in ys i animacijos s i į iek eo iniu, iek p ak iniu požiū iu išmanan ys specialis ai. Visų šal inių pabaigoje pa eikiami animacijos e minų žodynai. Tikė ina, kad animacijos specialis ai į juos į aukė pačius s a biausius i dažniausiai a ojamus s i ies e minus i jų apib ėž is. Reikė ų a k eip i dėmesį, kad ai y a ne išsamūs e minog a iniai šal iniai, o e minų inkiniai, ski i padė i skai y ojui ge iau su ok i naujas, mažiau gi dė as są okas i a skleis i žinomų są okų u inį. Mokslo monog a ijoje Animacija: nuo idėjos iki ek ano 254–257 puslapiuose pa eikiamas 35 e minų su apib ėž imis Animacijos e minų žodynėlis. Išnašoje nu odoma, kad plačiau eikė ų žiū ė i Audio izualinių medijų žodyne (AIE 2017: 254). Šis žodynas pa eng as 2013 m. Lie u os kino cen o inicia y a, jo edak o ė – Ne inga Kažukauskai ė, p ie engimo p isidėjo i monog a ijos au o ius I. Be eznickas. Žodynas neap obuo as Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos, nenu ody as e minologas. Tai odo, kad jis eng as ik pačių specialis ų pas angomis, jaučian po eikį pagelbė i isiems, susidu ian iems su audio izualinėmis medijomis, ge iau sup as i šios s i ies są okas. Lyginan abu žodynėlius, ma y i, kad monog a ijoje pa eik i e minai i (a ) jų apib ėž ys ne isada su ampa su didesniame Audio izualinių medijų žodyne pa eikiamais. Tai leidžia da y i p ielaidą, kad animacijos e minai, kaip i jų apib ėž ys, nė a nusis o ėję. Tomo Mi kaus i Vaidos Nedzinskai ės-Mi kės ado ėliuose Animacijos indus ija Lie u oje: analizė i galimybės i Animacijos pag indai pa eikiami be eik iska didesni e minų i jų apib ėžčių inkiniai – 94 e minai pi majame (AIL 2018: 126–133) i 95 e minai an ajame (AP 2020: 195–202) 1 . Abu pa adin i aip pa – Animacijos e minų žodynas. Palyginus nus a y a, kad an asis žodynėlis nuo pi mojo ski iasi 16 e minų, p z., 1 Medžiaga iš ado ėlių su ink a įgy endinan Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos inansuojamą p ojek ą Te minijos plė ojimo endencijos aukš ųjų mokyklų ado ėliuose (2025–2027). 5 2018 m. pa eng ame ado ėlio žodynėlyje nė a e minų animacijos kad o schema, d ynia imas, g ubi animacija, iška pa, p ojek o p is a ymo biblija, i inamosios skylės i k ., o 2020 m. leidinyje pa eikiamame animacijos e minų žodynėlyje neminimi e minai animacijos p is a ymo biblija, eskizinė animacija, kop odukcija i k ., abiejuose šal iniuose su ampa 79 e minai i jų apib ėž ys. Vado ėlių au o iai a k eipia dėmesį į ai, kad „ne isi a p au iniai indus ijos e minai u i nusis o ėjusius a pa i in us e imus į lie u ių kalbą (dažnai indus ijoje (omenyje u ima animacijos indus ija – au . p.) gali bū i a ojami sulie u in i šių e minų angliški a ian ai)“, i pažymi, kad „ski ingi indi idai a animacijos s udijos gali a o i ski ingas kai ku ių e minų apib ėž is“ (AP 2020: 195), aip leisdami sup as i, kad žodynuose iksuojamos apib ėž ys nė a ienin elės galimos. Nag inė i pasi ink i šal iniai – abėcėliniai aiškinamieji animacijos e minų žodynėliai 2 . Iš iso juose iksuojami 145 ski ingi e minai i jų apib ėž ys. No s animacijos e minai pa eikiami ski ingo pobūdžio šal iniuose – mokslo i mokomuosiuose, i no s šie e minų žodynėliai ski iasi kiekybiškai, isuose juose bandoma moksliškai apib ėž i s a biausius animacijos s i ies e minus. Tokių žodynėlių suda ymas leidžia many i, kad juose pa eikiamų e minų apib ėž ys ep ezen uoja ne ik eo inį, be p ak inį e minų a ojimą, a spindi apib ėžiamų są okų u inį i apim į. Pačios animacijos e minų apib ėž ys i jų s uk ū iniai modeliai odo, kaip jų au o iai apsk i ai sup an a, kas y a e mino apib ėž is. 2. APIBRĖŽČIŲ STRUKTŪRINIAI MODELIAI Ty imas a skleidė, kad nag inė uose šal iniuose esama į ai ių animacijos e minų apib ėžčių s uk ū inių modelių. Pas ebė a, kad minė a K. Gai enio sudė inių e minų apib ėžčių klasi ikacija ik iš dalies p i aikoma šiam y imui, nes į ai iose klasi ikacijose emiamasi ne ienodu ski s ymo pag indu. Todėl y ime as os animacijos e minų apib ėž ys klasi ikuojamos pagal jų san ykį su są okų sis ema. Są okų sis ema y a a skai os aškas, padedan is pa ink i ski iamuosius požymius i su o muluo i apib ėž į. A siž elgiama į ai, kad są okos u inys (in encija) nus a omas pagal jos yšius są okų sis emoje. Be o, nusp ęs a nesi em i a p au iniuose s anda uose pa eikiamomis apib ėžčių klasi ikacijomis, ku ios pasižymi g iež u i o malizuo u pobūdžiu. Kadangi y ime nag inėjamos mokslo i mokomajam disku sui ski ų leidinių animacijos e minų apib ėž ys, many ina, kad oks g iež as s anda iza imas nebū ų inkamas i galė ų ne apsunkin i apib ėžčių su okimą. Vis dėl o nag inėjan apib ėž is paisoma apib ėžčių engimo eikala imų. Pagal apib ėžčių san ykį su są okų sis ema ski iami ys ipai: sis eminės, pusiau sis eminės i nesis eminės apib ėž ys. Ši ina ė klasi ikacija nė a ienin elė galima i gali bū i ikslinama a siž elgian į konk ečios s i ies e minų apib ėž is. 2.1. Sis eminėmis animacijos e minų apib ėž imis laikomos okios apib ėž ys, ku ios pa odo są okos ie ą są okų sis emoje i ku ioms būdinga a ba in ensinė, a ba eks ensinė o ma. Išnag inėjus šal iniuose as as 145 animacijos e minų apib ėž is, ma y i, kad galima ski i du sis eminių apib ėžčių po ipius. 2.1.1. Nus a y a, kad y auja adinamosios klasikinės e minų apib ėž ys: pi moje dalyje nu odoma a imiausia gimininė są oka, o an oje – ūšinis ski umas, ku iuo apib ėžiama są oka a ski iama nuo ki ų. Šios apib ėž ys suda o daugiau nei pusę isų i ų apib ėžčių – 55 p oc. K. Gai enis jas adina pilnosiomis apib ėž imis (Gai enis 2004: 114), ISO 704 s anda e a ojamas e minas in ensinės apib ėž ys (ISO 704 2022: 33). Te minologas eigia, kad jos a imos logikos apib ėž ims, adinamoms de ini io pe genus p oximum e di e en iam speci icam, i a k eipia dėmesį į ai, kad jose „ ūšiniu ski umu gali 2 Y a ne ikslumų, p z., 2018 m. išleis ame žodynėlyje e minas judesių iksa imas pa eikiamas po e mino mon- ažas, a i inkamai e minas ilgame ažis (a ba pilname ažis) ilmas – po e mino pikselis (AIL 2018: 131). 6 ei i ne ienas, be keli požymiai“ (Gai enis 2002: 30). Al ydas Umb asas nu odo, kad „[N]us a y i są okos ski iamuosius požymius y a ienas iš s a biausių ikslų, ku iuos sau u ė ų kel i apib ėž ies suda y ojas“ (Umb asas 2022: 133). Remdamasis a lik u eisės ak ų e minų apib ėžčių y imu, jis okias apib ėž is adina aiškinamosiomis (požymių): „Kaip a aminė, okioje apib ėž yje pap as ai nu odoma am ik a bend esnė są oka (ka ais ne iena) i ski iamieji požymiai“ (Umb asas 2022: 132). In ensinės apib ėž ies s uk ū inis modelis apibūdinamas okia schema: apib ėžiamasis e minas lygus a imiausio gimininio e mino i esminio (-ių) požymio (-ių), ku iuo (-iais) nusakomas apib ėžiamosios są okos ūšinis ski umas, kombinacijai (1 pa .). Šią apib ėž į suda o ienas sakinys. Ap a iamo ipo apib ėž ys ekomenduojamos kaip pag indinis e minų apib ėžčių ipas (ISO 704 2022: 33). Jeigu e minog a ijos šal inyje apib ėž ys nuosekliai ašomos pagal šį s uk ū inį modelį, ma y i są okų sis eminiai yšiai, o okio šal inio e minams i jų apib ėž ims būdingas nuoseklumas i loginis ikslumas. 1 pa . In ensinės apib ėž ies s uk ū inis modelis 3 Panag inėkime pa yzdžius: Spal in ojas – asmuo, spal inan is animacijos kad us pagal adicinės animacijos echniką. 4 AIL 2018: 132 Ga so ak o ius – asmuo, ku is įga sina animacinius pe sonažus. AIL 2018: 129 Vien isinio e mino spal in ojas i sudė inio e mino ga so ak o ius apib ėžčių s uk ū a ienoda i a i inka in ensinės apib ėž ies s uk ū inį modelį: e minas = gimininis e minas (abiejose apib ėž yse žodis asmuo) + ski iamasis eiklos požymis, ku iuo apib ėžiamas asmuo ski iasi nuo ki ų os pačios są okų sis emos asmenų (spal inan is animacijos kad us i įga sina animacinius pe sonažus). Pasak K. Gai enio, ūšinių sudė inių e minų ne eikė ų aiškin i in ensinėmis apib ėž imis „ uo a eju, kai jie į a dija ą pa į eiškinį ( ealiją), kaip i jų pag indinis a ski ai apib ėž as dėmuo, ik būdingą ski ingiems objek ams“ (Gai enis 2004: 106). Taigi, e mino ga so ak o ius apib ėž is galė ų bū i ikslinama – kaip gimininį e miną a ojan ak o ius i į a dijan ski iamuosius požymius. Apibend inan galima eig i, kad in ensinės apib ėž ys y a išsami ling is inė są okų yšio, g indžiamo ski iamaisiais požymiais, iš aiška. Taigi, ski iamasis požymis a keli ski iamieji požymiai – jų skaičius p iklauso nuo apib ėž ies apim ies – y a s a bi okios apib ėž ies dalis, ku ia emian is klasi ikuojamos są okos. Tam ik os s i ies są okų sis emos sanda a p iklauso nuo o, ku ie ski iamieji požymiai pasi enkami. Kaip ik odėl nag inėjamos animacijos e minų apib ėž ys nė a ienin elės galimos – jų sanda a, ka u i 3 Ilius acijos pa eng os naudojan p og amą Napkin AI (h ps://www.napkin.ai/). 4 Pa yzdžiai pa eikiami aip, kaip iksuojama šal iniuose, jų kalba ne aisoma. 7 s uk ū iniai modeliai y a e minų apib ėž is o mula usių au o ių samp a os ezul a as (p isiminkime jau ap a ą e mino ga so ak o ius apib ėž į). Reine io A n zo, He ibe o Pich o i Felixo Maye io (A n z e al. 2002: 63), Geo go Löckinge io, Hend iko J. Kockae o i Ge ha do Budino (Löckinge e al. 2015: 66–67) bei ki ų e minologų eigimu, in ensinės apib ėž ys laikomos naudingomis, nes jose nu odoma aukš esnė są oka, leidžian i apib ėžiamąją są oką p iski i a i inkamos s i ies są okų sis emai, i pab ėžiami okie požymiai, ku ie padeda a ski i ieną są oką nuo ki ų. Ve inan no minamuoju a ž ilgiu, in ensines apib ėž is galima ski s y i į aisyklingas i ne aisyklingas: pi mosios apib ėž os inkamai nusakan a imiausią gimininę są oką i išski ian bū inus ski iamuosius požymius, an osios apib ėž os ne inkamai į a dijan gimininį e miną a ba išski ian nebū inus a neesminius ski iamuosius požymius. Pa yzdžiui, e minas ak o iaus iukas apib ėžiamas aip: AKTORIAUS TRIUKAS (ame . ža g. gag) – ilmo ie a, ku ioje yks a umpas humo is inis eiksmas, iukas. AIE 2017: 254 Kaip ma y i iš pa eik os apib ėž ies, ji o maliai a i inka in ensinės apib ėž ies s uk ū inį modelį, ačiau e minas ak o iaus iukas aiškinamas ne inkamu gimininiu e minu ilmo ie a. Kalbamą e miną bū ų galima apib ėž i d ejopai: aiškinan a ba pi mąjį sudė inio e mino dėmenį iukas, a ba an ąjį – ak o iaus. Nag inėjamuose šal iniuose ki ų in ensinių apib ėžčių o mula imo ne ikslumų ne iksuojama. P idu ina, kad in ensinės apib ėž ys, kalban apie apib ėžčių s uk ū inių modelių ipus, ski iamos a siž elgian į aiškių s uk ū inių iene ų bu imą i laikomos sis eminių apib ėžčių po ipiu, nes aiškiausiai pa odo są okos ie ą sis emoje. 2.1.2. An as sis eminių apib ėžčių po ipis – eks ensinės, a ba iš a dijamosios, apib ėž ys, . y. okios, ku iose, kaip ašoma naujausiame ISO 704 s anda e, e mininė są oka nusakoma iš a dijan isas ienam abs akcijos lygmeniui p iklausančias ūšines są okas a ba isumos suda omąsias dalis (ISO 704 2022: 34), ki aip a ian – iš a dijan isas į są oką įeinančias dalis. Šal iniuose as a os iena eks ensinė apib ėž is (apie 1 p oc. isų i ų apib ėžčių). Pa yzdžiui: BAIGIAMIEJI FILMO DARBAI (pos -p oduc ion) apima kū inio pe kėlimą į a i inkamas laikmenas, p i aikymą audi o ijoms, sis emoms, ga so i aizdo ko ega imą, inkoda ą i ki okius baigiamuosius da bus. AIE 2017: 254 Kaip ma y i iš e mino baigiamieji ilmo da bai apib ėž ies, joje nenusakomas a imiausias gimininis e minas ilmo da bai i neski iami apib ėžiamojo e mino požymiai, o ie oj b ūkšnio, ku į įp as a ašy i aiškinamuosiuose e minų žodynuose po e mino, a ojamas eiksmažodis apima i oliau iš a dijami isi eiksmai, laiky ini baigiamaisiais ilmo da bais. Iš šios apib ėž ies ma y i, kad iš a dy os ne isos suda omosios dalys (i ki okius baigiamuosius da bus), no s bandy a aiky i panašų k i e ijų są oką suda ančioms dalims nusaky i. Be o, apib ėž yje minima inkoda a seman iškai labiau susijusi su ilmų inkoda a, o ne su baigiamaisiais ilmo da bais, ad s a s y ina, a ją eikia minė i apib ėž yje. Te minologijos li e a ū oje (ISO 704 2022: 34; Nilsson 2015: 82–100) nu odoma, kad eks ensinėms apib ėž ims būdingas ūkumas – pa eik i isas pagal ą pa į ski s ymo k i e ijų išski as siau esnes są okas a ba isas suda omąsias dalis daugeliu a ejų neįmanoma, odėl okios apib ėž ys ne isada būna ikslios. Be o, eikia u ė i omenyje, kad laikui bėgan gali kis i jų apim is. Remian is šal inyje as u pa yzdžiu, ma y i, kad eks ensinę apib ėž į suda o šios s uk ū inės dalys: apib ėžiamasis e minas, jungiamasis eiksmažodis apim i i apib ėžiamąjį e miną suda ančios dalys (2 pa .). Te minog a ijos šal iniuose ie oj jungiamojo eiksmažodžio apim i pap as ai a ojamas b ūkšnys. Tai ieno sakinio apib ėž ys. 8 Ve inan p ak iškai, eikia pasaky i, kad eks ensinės apib ėž ys, ku iose iš a dijamos isos apib ėžiamąją są oką suda ančios dalys, bū ų naudingos ik ada, jei pa eik ų konk e ų i baig inį suda omųjų dalių (daik ų, p ocesų, eiškinių i pan.) inkinį. Tačiau šios apib ėž ys nepa odo apib ėžiamosios są okos ie os są okų sis emoje. A. Umb aso eigimu, okios apib ėž ys „eksplici iškai ap iboja są okos u inį – įeina ik ai, kas konk ečiai nu ody a“ (Umb asas 2022: 131). Jau minė ame ISO 704 s anda e šio ipo apib ėž ys nė a ekomenduojamos. Hen ikas Nilssonas eigia, kad p oblemiška eikalau i eks ensinių apib ėžčių isiško išsamumo, . y. kad bū ų iš a dijamos isos apib ėž į suda ančios są okos, nes daugeliu a ejų ai pada y i iesiog neįmanoma, o o nepada ius apib ėž is laiky ina neišsamia. Jo manymu, šio ipo apib ėž ys am ik ais a ejais galė ų bū i naudingos edukaciniais ikslais (Nilsson 2015: 95). Galima p idu i, kad okios apib ėž ys ypač naudingos ada, kai padeda a skleis i isumą i suda o sąlygas leng iau įsimin i i sup as i są oką. 2 pa . Eks ensinės apib ėž ies s uk ū inis modelis Taigi, eks ensinės apib ėž ys a ojamos e ai, ačiau ais a ejais, kai įmanoma iš a dy i isus į są oką įeinančius elemen us, jos laiky inos p iim inomis. Iš a dijimas u ė ų bū i baig inis i logiškai pag įs as. Jeigu baig inio elemen ų są ašo suda y i nepa yks a, okia apib ėž is ampa neišsami i klaidinan i, odėl jos eikė ų eng i kaip nea i inkančios apib ėž ims keliamų eikala imų. 2.1.3. Apibend inamosios pas abos. Apž elgus abu sis eminių apib ėžčių po ipius, suda ančius 56 p oc. isų as ų animacijos e minų apib ėžčių (5 pa .), ma y i, kad y auja pi masis – in ensinės apib ėž ies modelis, ku io s uk ū a aiškiausiai pa odo są okos ie ą są okų sis emoje. Galima eig i, kad ai ipinis, e aloninis apib ėž ies modelis, a i inkan is e minologijos eo ijoje keliamus eikala imus. Eks ensinės apib ėž ys aip pa gali bū i sis eminės, kai iš a dijamos isos apib ėžiamąją są oką suda ančios o pa ies lygmens dalys i aip išlaikomas sis emiškumas. 2.2. Pusiau sis eminėmis animacijos e minų apib ėž imis bus laikomos okios apib ėž ys, ku ios apib ėžiamosios są okos ie ą są okų sis emoje a skleidžia ik iš dalies. 2.2.1. Kiek mažiau nei ke i adalį (apie 24 p oc.) isų animacijos e minų žodynėliuose as ų apib ėžčių suda o enciklopedinės apib ėž ys. Būdingiausia jų ypa ybė – ilgumas, jas dažniausiai suda o du i daugiau sakinių. Pa yzdžiui: 9 Animacijos gamybos dizaine is (angl. p oduc ion designe ) – ai asmuo, ku is y a a sakingas už bend ą kū inio izualią iš aišką. Gamybos dizaine is, di bdamas su ežisie iumi i p odiuse iu, pa enka sp endimus, ku ie galė ų ge iausiai kinema og a iškai papasako i is o iją. AIL 2018: 127 Smėlio animacija – ai ienas iš s op kad o animacijos echnikos me odų, kai aizdams suku i naudojamas smėlis. Dažniausiai anima o ius e ikaliai p i i ina s iklo plokš ę, s iklo apačioje į aisomas apš ie imas, o i šuje o okame a. Animacijos kad us anima o ius suku ia manipuliuodamas smėlį, ku is y a pabe as an s iklo. AP 2020: 201 Iš pa yzdžių ma y i, kad pi masis sakinys a i inka in ensinės apib ėž ies s uk ū ą – jame pa eikiamas gimininis e minas (asmuo; s op kad o animacijos echnikos me odas) i ski iamasis požymis (a sakingas už bend ą kū inio izualią iš aišką; kai aizdams suku i naudojamas smėlis). Ki i sakiniai apib ėžiamąjį e miną papildo, paaiškina a pa ikslina, nu odydami s a bius, be nebū inus e mininės eikšmės požymius, aip pa gali bū i pa eikiama is o inė, kon eks inė a ki a papildoma (enciklopedinė) in o macija (di bdamas su ežisie iumi i p odiuse iu, pa enka sp endimus, ku ie...; Dažniausiai anima o ius e ikaliai p i i ina s iklo plokš ę, ...). Kalban apie e mino apib ėž į, okia papildoma in o macija nė a bū ina, siekian iksliai apibūdin i są oką a pa ody i jos ie ą są okų sis emoje, odėl okios apib ėž ys nelaiky inos isiškai sis eminėmis. Da ienas pa yzdys: Animacijos s ilius – ai išsiski ian i animacijos kū inio iš aizda, nulem a nus a y ų dizaino p incipų. Kiek iena animacijos echnika gali u ė i daugybę ski ingų animacijos s ilių. AIL 2018: 127 Te mino animacijos s ilius apib ėž is, no s suda y a os iš d iejų sakinių, aip pa laiky ina enciklopedine. Pi masis sakinys suda y as pagal in ensinės apib ėž ies s uk ū inį modelį (gimininė są oka – iš aizda, ski iamasis požymis – išsiski ian i, nulem a dizaino p incipų), o an asis pa eikia papildomą (enciklopedinę) in o maciją, ku i išplečia žinias apie apib ėžiamąją są oką (animacijos echnika gali u ė i...), ačiau e minologiškai nė a bū ina. Pe žiū ėjus šal iniuose as as enciklopedines apib ėž is, galima pa eik i okį jų s uk ū inį modelį: in ensinė apib ėž is (gimininis e minas + ski iamasis (-ieji) požymis (-iai) – pap as ai ienas apib ėž ies sakinys) + papildomi enciklopediniai paaiškinimai (3 pa .). Ki ų šal inių enciklopedinių e minų apib ėžčių s uk ū a gali bū i ki okia. 3 pa . Enciklopedinės apib ėž ies s uk ū inis modelis Enciklopedinių e minų apib ėžčių bu imas nag inėjamuose šal iniuose, ikė ina, susijęs su au o ių siekiu edukaciniais ikslais pa eik i kuo daugiau in o macijos apie apib ėžiamąją są oką. Galima da y i p ielaidą, kad ai būdinga mokomiesiems leidiniams. Šią p ielaidą bū ų galima pa ik in i a likus pla esnį okio ipo šal inių y imą. 2.2.2. Remian is šal inių medžiaga, galima ski i da ieną animacijos e minų žodynėliuose iksuojamų apib ėžčių po ipį – miš iąsias apib ėž is. Tai okios apib ėž ys, ku ios u i daugiau nei ieno apib ėž ies ipo požymių. Pa yzdžiui: 16 Nesis eminių apib ėžčių as a mažiausiai – 14 p oc. isų i ų apib ėžčių. Remian is y imo duomenimis, ski iami 4 po ipiai: ap ašomosios, sinoniminės, nuo odinės i nea i inkančios eikala imų apib ėž ys. Iš jų y auja pi mosios – ap ašomosios (6 p oc.). Galima numany i, kad miš iųjų, aiškinamųjų, enciklopedinių apib ėžčių gausą lėmė nag inė ų šal inių pobūdis, aip pa siekis ne ik apib ėž i e minus, be i edukaciniu bei in o maciniu ikslu išsamiau paaiškin i skai y ojui. Į akis k in a ai, kad šios apib ėž ys y a išsamios i plačios. Jose pa eikiama į ai ios papildomos in o macijos: ienose, be pag indinės, plačiai aiškinama e mino a osena animacijos p o esinėje s i yje, ki ose minimi is o iniai aspek ai, da ki ose pa eikiami sinoniminiai e minai i pan. A liekan no minį e minų a kybos da bą, okios pe plačios apib ėž ys pap as ai edaguojamos i ienodinamos – dažniausiai su umpinamos iki ieno išsamaus sakinio, būdingo in ensinei apib ėžčiai, i p i aikomos p ie šal inyje y aujančio apib ėž ies modelio. Ski iami į ai ių ipų e minų apib ėžčių s uk ū iniai modeliai leidžia da y i p ielaidą, kad apib ėž ies s uk ū ą lemia į ai ios p iežas ys. Viena iš jų – apib ėžiamos są okos ie a są okų sis emoje. An a – apib ėž į o muojančio au o iaus pasi ink as apib ėž ies ipas. T ečia – šal inis, ku iame pa eikiama apib ėž is (žodynas, mokslinis a mokomasis eks as i pan.). P iežasčių, be abejo, gali bū i i daugiau. Jas iksliau nus a y i bū ų galima a likus daugiau i į ai esnių šal inių apib ėžčių y imų. Nea mes ina p ielaida, kad apib ėžčių s uk ū os pasi inkimą ne iesiogiai lemia i pa s su okimas, kad ašoma e mino apib ėž is, – šis žinojimas gali paska in i em is žodynuose a ki uose šal iniuose jau ma y ais apib ėžčių pa yzdžiais a analogiškomis schemomis. Remian is aiškinamųjų e minų žodynų p ak ika i išanaliza us aiškinamąsias animacijos e minų apib ėž is, ma y i, kad ieni apib ėžčių ipai y a inkamesni, o ki i – aisy ini a ne ne inkami. Ski iami apib ėžčių ipai i jų s uk ū iniai modeliai, ne i pa ys ečiausi, y a galimi uo a eju, kai nepami š ama pag indinė apib ėž ies unkcija – a skleis i są okos u inį i pa ody i apib ėžiamosios są okos ie ą są okų sis emoje. Tam ik ų apib ėžčių modelių dažnesnis pasi inkimas odo siekį sis emin i i uni ikuo i apib ėž is, laikan is pag indinių e minų apib ėžčių engimo eikala imų. IŠVADOS Te mino apib ėž is – loginis, išsamus eiginys, di e encijuojan is apib ėžiamą e miną iš ki ų i a skleidžian is jo koncep ualius bei sis eminius yšius su ki ais os pačios s i ies e minais. Te minai gali bū i apib ėžiami ski ingų ipų apib ėž imis, ku ios ski iasi s uk ū a i pa eikiamos in o macijos apim imi. Ty imo duomenys odo, kad animacijos e minų apib ėž ys pagal jų san ykį su są okų sis ema y a ijų ipų: sis eminės, pusiau sis eminės i nesis eminės. Dažniausios y a sis eminės apib ėž ys (56 p oc. isų i ų apib ėžčių), iš ku ių y auja in ensinės apib ėž ys (55 p oc.), o eks ensinės apib ėž ys suda o mažesnę dalį. Rečiausios y a nesis eminės apib ėž ys – ap ašomosios, nuo odinės, sinoniminės i nea i inkančios e minologinių eikala imų (14 p oc. isų apib ėžčių). Te minų apib ėž ys o muluojamos pagal nus a y as aisykles i eikala imus: jose u i a sispindė i esminiai są okos požymiai, apib ėž is u i bū i logiška, aiški, glaus a, nei pe siau a, nei pe pla i, aip pa u i a skleis i apib ėžiamojo e mino ie ą są okų sis emoje. Ki aip a ian , apib ėž is u i a skleis i e mino esmę. Kai ku ie apib ėžčių s uk ū iniai modeliai a i inka e minologijoje ekomenduojamus aiky i modelius – in ensines i eks ensines apib ėž is. Ki i modeliai iš esmės laiky ini ne e minologiniais, . y. ne inkamais a ba ik iš dalies inkamais e minologinėms eikmėms. Tai nepilnosios, miš iosios, ap ašomosios, sinoniminės, iš a dijamosios i enciklopedinės apib ėž ys. Animacijos e minų apib ėžčių s uk ū iniai modeliai p iklauso nuo pasi ink o apib ėž ies ipo. In ensinės i eks ensinės apib ėž ys ge iausiai a i inka joms keliamus 17 eikala imus – joms būdinga aiški loginė sanda a, jos leidžia iksliai nus a y i są okos ie ą są okų sis emoje. Ap ašomosios, miš iosios, nepilnosios i enciklopedinės apib ėž ys ik iš dalies a i inka e minologinius k i e ijus – kai ku ios s okoja ski iamųjų požymių, ki os u i ki ų s uk ū inių a loginių ūkumų, ačiau p i eikus gali bū i ko eguojamos i pe a komos į in ensines. Nuo odinės i sinoniminės apib ėž ys sanda a išsiski ia iš ki ų – jų unkcija ne apib ėž i, o nuk eip i skai y oją į ie ą, ku pa eikiamas ik asis są okos apibūdinimas. Jos padeda išlaiky i nuoseklų i ekonomišką są okų pa eikimą e minog a iniuose šal iniuose. Animacijos e minų apib ėžčių s uk ū inių modelių į ai o ė a skleidžia ne ienodą apib ėžčių a i ik į e minologijos p incipams i eikala imams. Te minų apib ėžčių klasi ikacija, kaip i jų s uk ū a, iš dalies sąlyginė. Ji p iklauso nuo o, kokiais aspek ais apib ėž is in e p e uojama i kokie eikala imai jai keliami. Ski ingi y ėjai aiko ne ienodus klasi ika imo k i e ijus: ieni ski s o pagal loginę sanda ą (in ensinės, eks ensinės), ki i – pagal aisyklingumo laipsnį (a i inkančios eikala imus, aisy inos, ne inkamos i k .), da ki i emiasi ki ais požymiais. Šiame y ime klasi ika imo pag indu pasi ink as apib ėžčių san ykis su są okų sis ema. Tokia į ai o ė odo, kad apib ėžčių klasi ikacija nė a absoliu i i negali bū i ienin elė. ŠALTINIAI AIE 2017: Animacijos e minų žodynėlis [Glossa y o Anima ion Te ms]. – Ilja Be eznickas. Animacija: nuo idėjos iki ek ano [Anima ion: F om Idea o Sc een], Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla. AIL 2018: Animacijos e minų žodynas [Glossa y o Anima ion Te ms]. – Tomas Mi kus, Vaida Nedzinskai ė-Mi kė. Animacijos indus ija Lie u oje: analizė i galimybės [Anima ion Indus y in Li huania: Analysis and Oppo uni ies], Vilnius: VGTU leidykla „Technika“, 126–133. AP 2020: Animacijos e minų žodynas [Glossa y o Anima ion Te ms]. – Tomas Mi kus, Vaida Nedzinskai ė-Mi kė. Animacijos pag indai [Fundamen als o Anima ion], Vilnius: Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e as, 195–202. BLKŽe: Bend inės lie u ių kalbos žodynas ( engiamas) [Dic iona y o he S anda d Li huanian Language], y . ed. D. Liu ke ičienė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga in e ne e: h ps://ekalba.l /bend ines-lie u iu-kalbos-zodynas/. LITERATŪRA A n z Reine , Pich He ibe , Maye Felix 2002: Ein üh ung in die Te minologiea bei , Hildesheim: Geo g Olms Ve lag AG. Cab é Te esa 2023: Te minology: Cogni ion, Language and Communica ion, Ams e dam/Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. DOI: h ps://doi.o g/10.1075/i i a.36. C ame I ene Magdalena 2011: De ini ionen in Wö e buch und Tex : Zu manuellen Anno a ion, ko pusges ü z en Analyse und au oma ischen Ex ak ion de ini o ische Tex segmen e im Kon ex de compu e ges ü z en Lexikog aphie: Inaugu aldisse a ion, TU Do mund. De Bessé B uno 1997: Te minological De ini ions. – Handbook o Te minology Managemen 1: Basic Aspec s o Te minology Managemen , ed. S. E. W igh , G. Budin, Ams e dam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Co., 63–74. Gai enis Kazimie as 2014 [1998]: Kele as minčių apie e minologiją [A Few Though s abou Te minology]. – Rink iniai aš ai, K. Gai enis, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 248–251. 18 Gai enis Kazimie as 2002: Lie u ių e minologija: eo ijos i a kybos me menys [Li huanian Te minology: Founda ions o Theo y and S anda diza ion], Vilnius: LKI leidykla. Gai enis Kazimie as 2004: Sudė inių e minų pa eikimas i aiškinimas e minų žodynuose [P esen a ion and Explana ion o Complex Te ms in Te minological Dic iona ies]. – Te minologijos is o ijos i daba ies p oblemos: s aipsnių inkinys Kazimie ui Gai eniui a min i [P oblems o he His o y and P esen -Day Te minology: A Collec ion o A icles in Memo y o Kazimie as Gai enis], sud. A. Aukso iū ė, a s. ed. S. Keinys, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 85–117. Gai enis Kazimie as, Keinys S asys 1990: Kalbo y os e minų žodynas [Dic iona y o Linguis ic Te ms], Kaunas: Š iesa. ISO 704 2022: ISO 704: 2022 (E) Te minology wo k – P inciples and me hods, Gene a / Swi ze land: In e na ional O ganiza ion o S anda diza ion. K ašy ė Regina 2005: Mokomasis e minologijos žodynėlis [Educa ional Glossa y o Te minology], Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. Löckinge Geo g, Kockae Hend ik J., Budin Ge ha d 2015: In ensional de ini ions. – H. J. Kockae , F. S eu s, Handbook o Te minology 1, Ams e dam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 60–81. DOI: h ps://doi.o g/10.1075/ho .1. Nilsson Hen ik 2015: Enume a ions coun : Ex ensional and pa i i e de ini ions. – H. J. Kockae , F. S eu s. Handbook o Te minology 1, Ams e dam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 82–100. DOI: h ps://doi.o g/10.1075/ho .1. Ricke ičiū ė K is ina 1960: Apib ėžimas pe a imiausiąją giminę i ūšinį ski umą [De ini ion by P oxima e Genus and Speci ic Di e ence]. – P oblemos 1, 149–164. DOI: h ps://doi.o g/10.15388/P oblemos.1960.0.7259. Rimku ė-Ganusauskienė Auš a 2021: Sudė inio e mino dėmenų i apib ėž ies subo dinacija: ieno a ejo analizė [Subo dina ion be ween Componen s and De ini ion o a Combina i e Te m: Case S udy]. – Te minologija 28, 175–191. DOI: h ps://doi/o g/10.35321/ e m28-08. Sage Juan C. 1990: A P ac ical Cou se in Te minology P ocessing, Ams e dam / Philadelphia: John Benjamins. San Ma ín An onio 2022: A Flexible App oach o Te minological De ini ions: Rep esen ing Thema ic Va ia ion. – In e na ional Jou nal o Lexicog aphy 35(1), 53– 74. DOI: h ps://doi.o g/10.1093/ijl/ecab013. San Ma ín An onio 2025: Op imizing Con ex onym Analysis o Te minological De ini ion W i ing. – In o ma ion 16(4). DOI: h ps://doi.o g/10.3390/in o16040257. Šalkauskis S asys 1991: Raš ai 2: Filoso ijos i pedagogikos e minija [W i ings, Vol. 2: Philosophy and Pedagogy Te minology], Vilnius: Min is. Temme man Ri a 2000: Towa ds New Ways o Te minology Desc ip ion: The Sociocogni i e App oach, Ams e dam / Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. Umb asas Al ydas 2022: Teisės ak ų e minų i jų apib ėžčių eikala imų klausimu [On he equi emen s o he e ms o legal ac s and hei de ini ions]. – Te minologija 29, 120–138. DOI: h ps://doi.o g/10.35321/ e m29-07. VLKKe: 2014 m. g uodžio 11 d. p o okolinis nu a imas N . PN-6 „Dėl Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos 2010 m. spalio 28 d. p o okolinio nu a imo N . PN-6 „Dėl 19 s e imžodžių a i ikmenų są ašo“ papildymo“ [P o ocol Decision No. PN-6 o 11 Decembe 2014 “On he Supplemen a ion o he P o ocol Decision No. PN-6 o 28 Oc obe 2010 o he S a e Commission o he Li huanian Language ‘On he Lis o Equi alen s o Loanwo ds”]. P ieiga in e ne e: h ps://www. lkk.l / lkk- nu a imai/p o okoliniai-nu a imai/del-s e imzodziu-a i ikmenu-sa aso-papildymo-3. AUŠRA RIMKUTĖ-GANUSAUSKIENĖ STRUCTURAL MODELS OF DEFINITIONS OF ANIMATION TERMS Summa y This a icle examines he de ini ions o anima ion e ms ha ha e no p e iously been analysed om a e minological pe spec i e. The empi ical analysis d aws on h ee glossa ies o anima ion e ms included in Ilja Be eznickas’s monog aph Animacija: nuo idėjos iki ek ano (2017) and in he ex books by Tomas Mi kus and Vaida Nedzinskai ė-Mi kė, Animacijos indus ija Lie u oje: analizė i galimybės (2018) and Animacijos pag indai (2020). In o al, 145 de ini ions we e analysed. The s udy employed desc ip i e, compa a i e, and o he me hods. I has been es ablished ha , wi h espec o hei ela ion o he concep sys em, he de ini ions o anima ion e ms can be classi ied in o h ee ypes: sys emic, semi-sys emic, and non-sys emic. Sys emic de ini ions we e he mos equen (56% o all cases); wi hin his g oup, in ensional de ini ions p edomina ed. O e all, in ensional de ini ions accoun ed o 55% o all de ini ions, whe eas ex ensional de ini ions we e ex emely a e (1%). Semi- sys emic de ini ions (24%) can be u he subdi ided in o encyclopaedic, mixed, and incomple e ypes; hese de ini ions only pa ially con o m o he s uc u e and equi emen s o a logical (in ensional) de ini ion. Non-sys emic de ini ions we e he leas common (14%) and comp ise desc ip i e, synonymous, e e en ial, and de ini ions ha do no con o m o e minological equi emen s. By hei na u e, non-sys emic de ini ions do no loca e he de ined concep wi hin he sys em o concep s. Based on he analysis o he de ini ions o anima ion e ms, in ensional de ini ions can be ega ded as he ypical model ha bes acco ds wi h he no ion o de ini ion and wi h he equi emen s o e minological de ini ion. Thei s uc u al model can be exp essed as: de ined concep = nea es supe o dina e (genus) + di e en ia ing cha ac e is ic(s) (di e en iae) ha dis inguish he de ined concep om co-o dina e concep s. This yields a single-sen ence de ini ion. The s uc u al model o ex ensional de ini ions is use ul a less o en and only in cases whe e i is possible o p o ide an exhaus i e enume a ion o all pa s ha cons i u e he e minological concep . Encyclopaedic and mixed de ini ions a e applicable p ima ily in educa ional discou se. The ypes iden i ied as desc ip i e, synonymous, and e e en ial do no exhibi he bina y logical s uc u e cha ac e is ic o classical de ini ions; he same holds o de ini ions ha do no con o m o e minological equi emen s. De ini ions o anima ion e ms display a ia ion, and hei sui abili y o e minological pu poses depends on compliance wi h he gene al equi emen s o d a ing de ini ions.