Antroponiminiai terminai pirmajame tarpukario Lietuvos psichiatrijos vadovėlyje

Bend inė kalba / S anda d Language 2025, N . 98, p. 1–18 Tu inio nuo oda / Con en s link ISSN 2351-7204 (elek oninis / online) Copy igh © 2025 Palmi a Zemle ičiū ė. Published by he Ins i u e o he Li huanian Language. This is an Open Access a icle dis ibu ed unde he e ms o he C ea i e Commons A ibu ion Licence, which pe mi s un es ic ed use, dis ibu ion, and ep oduc ion in any medium, p o ided he o iginal au ho and sou ce a e c edi ed. // Išleido Lie u ių kalbos ins i u as. Šis s aipsnis y a a i os p ieigos, pla inamas pagal „C ea i e Commons“ p isky imo licencijos sąlygas, leidžiančias ne ibo ai naudo i, pla in i i a ku i u inį be kokioje laikmenoje, nu odan au o ių i šal inį. Recei ed: / Gau a: 2024-11-07. Accep ed: / P iim a: 2025-02-03. 1 ANTROPONIMINIAI TERMINAI PIRMAJAME TARPUKARIO LIETUVOS PSICHIATRIJOS VADOVĖLYJE An h oponymic Te ms in he Fi s Li huanian Psychia y Tex book o he In e -Wa Pe iod PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ Lie u ių kalbos ins i u as El. paš as: palmi a.zemle iciu [email protected] ORCID ID: h ps://o cid.o g/0000-0002-8679-3253 Mokslinių y imų k yp ys: lie u ių e minologija, lie u ių medicinos e minologijos is o ija. h ps://doi.o g/10.35321/bkalba.2025.98.01 ------------------------------------------------------------------------------------------------------------------ ANOTACIJA S aipsnyje ašoma apie pi mojo lie u iško psichia ijos ado ėlio an oponiminius, . y. iš a dų i pa- a džių kilusius, e minus. Ap a iama, kaip an oponimai ampa ien isiniais e minais, kaip p i aikomi p ie lie u ių kalbos mo ologinės sis emos sudė inių e minų ūšiniais dėmenimis einan ys an oponimai, s a s o- mas an oponiminių e minų išlikimo daba inėje psichia ijos e minijoje klausimas. Nus a y a, kad apelia y i- zacijos p ocese an oponimų, apusių ūšiniais dėmenimis, s uk ū os pasikei imai y a minimalūs – dažniausiai an oponimai išlaiko oniminę ašybą i ik iš dalies sulie u inami, p idedan lie u iškas galūnes p ie au en iškų šakninių mo emų po apos o o a ba be jo. Daugiausia s uk ū os pasikei imų apelia y izacijos p ocese pa i ia an oponimai, apdami ien isiniais e minais. Pap as ai jie ne enka sa o oniminės ašybos i i s a suda omai- siais komponen ais. Visi ien isiniai an oponiminiai e minai ebe a ojami daba inėje lie u ių psichia ijos e minijoje dėl jų aiškumo, a p au iškumo, aiškos kompak iškumo, o sudė iniai an oponiminiai e minai dažniausiai sunkiau išlieka dėl abejo ino e miniškumo, ne ikslumo, jais į a dijamų są okų nebeak ualumo a k ., ki a e us, dalis ų e minų nė a psichia ijos s i ies. Kai ku ie sudė iniai e minai išliko ik iš dalies – pasi- kei ė an oponiminio dėmens ašyba a ba jo iš is a sisaky a, pa ikslin as gimininis dėmuo. ESMINIAI ŽODŽIAI: an oponiminis e minas, psichia ijos e minas, apelia y izacija, g ama inimas. ABSTRACT The a icle examines an h oponymic e ms, i.e., hose de i ed om people’s names and su names, in he i s Li huanian psychia y ex book. I desc ibes how an h oponyms become one-wo d e ms, how an h oponyms ha unc ion as he subo dina e componen s o compound e ms a e adap ed o he mo phological sys em o he Li huanian language, and akes a deep di e in o he ma e o he su i al o an h oponymic e ms in mode n Li huanian psychia ic e minology. I has been ound ha any changes ha ake place in he s uc u e o an h oponyms a e hey become subo dina e componen s in he p ocess o hei ans o ma ion in o appella i es, also known as appella i isa ion, a e bu minimal, wi h he an h oponyms usually p ese ing he spelling o he onym, he ex en o hei Li huanisa ion limi ed o he addi ion o Li huanian endings o he au hen ic oo mo phemes, p eceded by an apos ophe o no . The mos signi ican ex en o s uc u al ans o ma ion in he p ocess o appella i isa ion can be obse ed in he case o an h oponyms as hey u n in o one-wo d e ms. As a ule, hey lose hei onymic spelling and become cons i uen componen s. All simple an h oponymic e ms a e s ill in use in mode n Li huanian psychia ic e minology o hei simplici y, in e na ional ecogni ion, compac exp ession. In con as , hei dubious unc ion usually unde mines he su i al o compound e ms as e ms, hei inaccu acy, he unde lying no ion 2 being no longe ele an , and so on; on he o he hand, some o hese e ms all ou o he ield o psychia y. Some compound e ms ha e su i ed only o an ex en — he spelling o he an h oponymic elemen has changed o has been d opped al oge he , he de ini ion o he main componen has been e ised and na owed down. KEYWORDS: an h oponymic e m, psychia y e m, adap a ion, appella i isa ion. ĮVADAS Te minai, kilę iš an oponimų (g . an h ōpos – „žmogus“, onyma – „ a das“), . y. iš žmonių a dų, adinami an oponiminiais e minais 1 . Tai ienas iš eponiminių e minų 2 ipų. Daba iniuose empi iniuose e minologijos y imuose eponiminiu e minu 3 adinamas iš asmens ( ik o a išgal o o) a do, ie o ės a do ( oponimo) iš es as ien isinis e minas a ba sudė inis e minas su oniminiu komponen u (ž . Le ne e al. 2001: 441; Duque-Pa a e al. 2006: 220; Ki kauskienė 2011: 48; Gó nicz 2017: 446; Kakzano a 2017: 335; Rimku ė- Ganusauskienė 2023: 122; Vasilje a, T i enko 2023: 17; B da , B da -Szabó 2024: 75 i k .). Šie e minai suda omi deonimizuojan ik inius žodžius, ki aip a ian , pa e čian juos bend iniais, i su eikian jiems specialią ( e mininę) eikšmę (Minako a 2013: 31). Mokslo bend uomenėje esama p ieš a ingų nuomonių e inan eponiminių e minų a ojimą medicinos kalboje. Vieni linkę jų a sisaky i dėl kalbinių (p z.: d ip asmiškumo, neskaid umo, ka ais i ne ikslumo i k .) i e inių 4 p iežasčių (Canziani 2011: 229, 236, da plg. Woywod , Ma eson 2007: 424; S ous, Edelman 2007: 207–213; We neck, Ba igália 2011: 105; Ba igália e al. 2015: 266 i k .). Ki i, p iešingai, uos e minus gina, pab ėždami jų sąsają su is o inėmis i kul ū inėmis e ybėmis, su eikiančiomis gydy ojams klinikinių i kul ū inių žinių. Nepaisan bandymų eponiminius e minus eliminuo i iš mokslo kalbos, jie i oliau y a s a bi medicinos disku so dalis 5 (Canziani 2011: 229, 236, da plg. Whi wo h 2007: 425; Badea 2008: 19; Cappuzzo 2008: 6; Leičik 2011: 136; Majewska 2016: 94–105; Thomas 2016: 295–299; Giménez-Roldán 2017: 1–19; Gua diola, Baños i Diez 2021: 16; Slabin 2023: 221 i k .). Be gi sug įžkime p ie y imo objek o – an oponiminių e minų. T umpam de ė ų s ab el i p ie ik inių žodžių i jų ski s ymo, ma jis būsiąs s a bus klasi ikuojan empi inę medžiagą. E aldos Jakai ienės eigimu, „dėl didelės a dų į ai o ės iki šiol nė a nus a y a uni e salių, isiems jiems inkančių klasi ikacijos k i e ijų. Dažniausiai ik iniai žodžiai ski s omi pagal eikšmę, . y. pagal jų san ykį su pa adinamais objek ais. Pi miausia ski iami du dideli ik inių žodžių sky iai: 1) gy ųjų bū ybių a dai i 2) negy ųjų dalykų a dai“ (Jakai ienė 2009: 267). Šia klasi ikacija i emiamasi ski s an ado ėlio e minus, suda y us iš ik inių žodžių. 1 Šie e minai u i i lie u išką a i ikmenį – asmen a diniai e minai (Gai enis 2014 [1994]: 217, plg. K ašy ė 2005: 66; Vaskelai ė 2023: 95). Lie u ių e minologijos eo e ikas Kazimie as Gai enis kalbamąjį e miną apib ėžia kaip e miną, pada y ą iš mokslininko, a adėjo, iš adėjo pa a dės (Gai enis 2014 [1994]: 217). S uk ū os a ž ilgiu au o ius asmen a diniu e minu laiko iek ien isinį, iek i sudė inį e miną (plg. K ašy ė 2005: 66; Vaskelai ė 2023: 101). 2 S aipsnyje eponiminiu e minu laikomas ien isinis e minas, ku io šakninė mo ema kilusi iš onimo ( ik inio žodžio), a ba sudė inis e minas, ku io šalu inis dėmuo suda y as iš onimo. 3 Da a ojami e minai eponimas (Di ckx 2001: 15; Cappuzzo 2008: 1–2; Lonča , Os oški Anić 2014: 37; Lysane s, Bieliaie a 2021: 1–2; Slabin 2023: 188), eponiminis pa adinimas (No inskaya 2013: 34), e minas eponimas (Leičik 2006: 44; No inskaya 2013: 34), e minonimas (Ta a ino 2006: 68; Leičik 2011: 138). Many ina, kad e minas eponiminis e minas y a ikslesnis, ma jo gimininis dėmuo odo iesioginį yšį su e minologija, o, pa yzdžiui, eponimo pi minė eikšmė is dėl o y a „ ik inis žodis, galin is ap i e minu“. 4 Siūloma a sisaky i okių eponiminių e minų, ku ie suda y i iš nacių gydy ojų a dų (Woywod , Ma eson 2007: 424, da ž . S ous, Edelman 2007: 207–213). 5 Kai ku iose medicinos s i yse, pa yzdžiui, euma ologijoje i neu ologijoje, eponiminiai e minai ypač mėgs ami, ne bu o suku as e minas šiam pomėgiui pa adin i – eponimo ilija (Lonča , Os očki Anić 2014: 37). 3 Didžiosios dalies e minų sudė yje es i gy ųjų bū ybių a dai. Dauguma jų y a asmenų pa a dės. Lie u ių e minologė Angelė Kaulakienė iš pa a džių kilusius e minus adino pa a diniais e minais (Kaulakienė 2009: 69, 164). Negalima nesu ik i su šiuo mokslininkės siūly u e minu, jis iš ies ikslesnis. Tačiau šiame s aipsnyje adiciškai a ojamas seman iškai alpesnis e minas an oponiminis e minas da i dėl os p iežas ies, kad empi inėje medžiagoje esama ne ik iš pa a džių, be i iš a dų 6 kilusių e minų. Nag inėjamąją empi inę medžiagą suda o an oponiminiai e minai, ankiniu būdu su ink i iš 1935 m. išleis o pi mojo lie u iško psichia ijos ado ėlio Į adas į psichia iją (ž . 1 pa .), ku į pa ašė žymus a puka io Lie u os psichia as Juozas Blažys (1890–1939). 1 pa . Vado ėlio Į adas į psichia iją i šelis Šis ado ėlis amžininkų bu o labai palankiai į e in as kaip pap as a, aiškia i „g ažia lie u iška kalba“ pa ašy as sa a ankiškas da bas, iš ki omis kalbomis pasi odžiusių psichia ijos į adų išsiski ian is apim imi i u iningumu, kaip knyga, „ iek sa o u iniu, iek medžiagos išdės ymu <...> pasiekusi augš os mokslo lygmės“ ([Gu manas] 7 1935: 378–379; Bendo a ičius 8 1939: 420, 426). Ty imu siekiama ap a i an oponiminės kilmės psichia ijos e minus 9 , daugiausia dėmesio ski ian jų s uk ū os dalykams. Šiam siekiui įgy endin i e minai ski s omi pagal jų sudė į; ien isiniai e minai ap a iami da ybos a ž ilgiu, o sudė iniai e minai sa o uož u pagal į jų sudė į įeinančio an oponimo g ama inimo laipsnį. Daugiausia naudojamasi ap ašomuoju anali iniu, s uk ū inės i mo ologinės analizės me odais. Vado ėlio an oponiminių e minų yšiui su daba ine lie u ių psichia ijos e minija a skleis i emiamasi g e inamuoju me odu. 1. IŠ ASMENŲ PAVARDŽIŲ KILĘ ANTROPONIMINIAI PSICHIATRIJOS TERMINAI Tai didžiausia an oponiminių e minų g upė, išski iama daugiausia emian is an oponiminio dėmens ling is inėmis cha ak e is ikomis, p z.: kokiu de i acijos būdu suda omi ien isiniai e minai iš an oponimų, koks jų g a inio į o minimo laipsnis i k . Kalbamajai g upei p iski iami e minai gali bū i ski s omi i pagal į ai ius ki okius, 6 Be pa a džių i a dų, p ie an oponimų da p iski iami i slapy a džiai (Jakai ienė 2009: 267). 7 Gydy ojas neu ologas i psichia as Laza is Gu manas (1875–1957) (ž . VLEe). 8 Lie u ių ka o gydy ojas, pulkininkas lei enan as Vy au as Bendo a ičius (1891–1958) (ž . VLEe). 9 A k eipiamas dėmesys į ai, kad kai ku ie čia ap a iami an oponiminiai e minai nė a ik ieji psichia ijos e minai, ačiau iesiogiai su psichia ija susiję. Pa yzdžiui, e minus Wasse mannʼo eakcija, Abde haldenʼo eakcija J. Blažys a oja ašydamas apie izinių eiškinių į aką psichikos ligoms. Vienodumo dėlei okie e minai s aipsnyje aip pa laikomi psichia ijos e minais. 4 neling is inius, k i e ijus, p z., pagal į e mino sudė į įeinančio an oponimu į a dijamo asmens amžių, au ybę, p o esiją, mokslo s i į, k yp į i k . (plg. Lonča , Os oški Anić 2013: 37–38). Šiuo a eju dėmesys ski iamas s uk ū inei an oponimo kaip leksinio iene o, daly aujančio ku ian e miną, pusei, o įdomumo dėlei de alesnė neling is inė in o macija 10 apie an oponimais į a dijamus asmenis pa eikiama 1 len elėje. Len elė. Neling is inės an oponimų, ku iais pa em i psichia ijos e minai, cha ak e is ikos An oponiminis e minas, a ojamas 1935 m. ado ėlyje An oponimas An oponimu į a dijamo asmens gimimo i mi ies me ai An oponimu į a dijamo asmens au ybė An oponimu į a dijamo asmens p o esija Abde halden’o eakcija Abde halden, Emil 1877–1950 š eica as biochemikas, iziologas Addison’o liga Adison, Tom 1793–1860 anglas pa ologas ana omas A. Adle ’io indi idualinė psichologija Adle , Al ed 1870–1937 aus as psichologas A gyll-Robe son’o simp omas A gyll Robe son, Douglas Mo ay Coope Lamb 1837–1909 ško as o almologas, chi u gas Babinskio e leksas Babinski, Joseph Jules F ançois Félix 1857–1932 p ancūzas neu ologas bazedo izmas, Basedowʼo liga Basedow, Ka l Adolph on 1799–1854 okie is chi u gas, endok inologas Bech e e ’o e leksologija Bech e e , Vladimi 1857–1927 usas neu opa ologas, psichia as, psichologas Bine – Bu ’o es as Bine , Al ed Bu , Cy il Lodowic 1857–1911 1883–1971 p ancūzas anglas psichologas psichologas Bobe agʼo modi ikacija Bobe ag, O o (Ul ich) 1879–1934 okie is psichologas Bu ’o modi ikacija Bu , Cy il Lodowic 1883–1971 anglas psichologas Ch os eko simp omas Ch os ek, F an išek 1835–1884 mo a as chi u gas dal onizmas Dal on, John 1766–1844 anglas izikas, chemikas Dubois pe s azijos me odas Dubois, Eugène 1858–1940 olandas ana omas, an opologas, geologas F eud’o psichoanalyzė F eud, Sigmund 1856–1939 aus as psichologas, psichia as, neu opa ologas F ied eichʼo a aksija F ied eich, Nikolaus 1825–1882 okie is pa ologas, neu ologas Ganse ʼo sind omas Ganse , Sigbe 1853–1931 okie is psichia as Hun ing on’o cho ea Hun ing on, Geo ge 1850–1916 ame ikie is neu ologas Jung’o asociacinis ekspe imen as Jung, Ca l Gus a 1875–1961 š eica as psichologas, psichia as 10 Ši in o macija paim a iš VLEe, Wiki, EB, Wik . 5 Ko sako o psichozė Ko sako , Se gej 1854–1900 usas neu ologas, psichia as mendelizmas, Mendel’io dėsniai, Mendel’io p incipai, mendelis inis pa eldėjimas Mendel, G ego Johann 1822–1884 čekas gene ikas „Mo elio ausys“ Mo el, Bénédic Augus in 1809–1873 p ancūzas psichia as niko inizmas Nico , Jeano apie 1530–1600 p ancūzas diploma as pa kinsonizmas Pa kinson, James 1755–1824 anglas chi u gas, paleon ologas, geologas I. Pa lo ’o mokykla Pa lo , I an 1849–1936 usas iziologas, psichologas sadizmas de Sade, Dona ien Alphonse F ançois 1740–1814 p ancūzas ašy ojas Te man’o modi ikacija Te man, Lewis Madison 1877–1956 ame ikie is psichologas Tomsono liga Thomsen, Asmus Julius Thomas 1815–1896 danas gydy ojas Wasse mannʼo eakcija Wasse mann, Augus Paul on 1866–1925 okie is bak e iologas, higienis as cen as We nicke We nicke, Ca l 1848–1905 okie is psichoneu opa ologas Wes e g eeno eakcija Wes e g en, Al Vilhelm Albe sson 1891–1968 š edas gydy ojas An oponiminiai e minai dažniausiai suda omi an oponimo me oniminio pe kėlimo būdu, g indžiamu loginiu pa adinamų dalykų yšiu, kai ieno iš jų pa adinimas pe keliamas ki am, . y. am ik as daik as a eiškinys pa adinamas jį a adusio (iš adusio) a pan. asmens a du (pa a de) (Minako a 2013: 31–32). Vyks an apelia y izacijos 11 p ocesui daugiausia pasikei imų ( iek o mos, iek i u inio a ž ilgiu) pa i ia an oponimas suda an ien isinius e minus (jie da omi be jokių a iksų a ba naudojan a iksus 12 ) (Kakzano a 2017: 335), o sudė inio e mino a eju an oponimo pasikei imai minė ais a ž ilgiais y a nežymūs. Pi miausia s uk ū iniu a ž ilgiu ski iami ien isiniai i sudė iniai e minai. Pas a ieji sa o uož u ski s omi į a ski us pog upius pagal an oponimų, įeinančių į e minų sudė į, skaičių. Vieno iš pog upių e minai da g upuojami smulkiau pagal an oponimo (ne)p i aikymą p ie lie u ių kalbos mo ologinės sis emos. 1.1. Vien isiniai an oponiminiai psichia ijos e minai Šios g upės e minai suda y i pasi elkian žodžių da ybos p iemones, ki aip a ian , a iksinės apelia y izacijos 13 būdu 14 . Dažniausiai naudojamos p iesagos. Vado ėlyje as i e minai suda y i p ie an oponimų šaknies p idėjus p iesagą -izmas, ki aip a ian , 11 Tik inio a do panaudojimas naujam e minui suku i adinamas apelia y izacija (Skujiņa 2002: 99). Da a ojami e minai deonimizacija (ž . Supe anskaja e al. 2005: 26), eponimizacija (ž . Popescu 2009; Ghenţulescu 2022: 55; Rimku ė-Ganusauskienė 2023: 129; Popescu 2024: 9; Ve s i e . al. 2024: 229), apelia y acija (Mikelionienė 2017: 24; Ko alčuk 2019: 52). 12 Ewa Majewska okius iš an oponimų kilusius e minus, pada y us pasi elkian am ik us a iksus, adina hib idiniais da iniais (ž . Majewska 2016: 99). 13 Be šio, esama da d iejų būdų – iesioginės apelia y izacijos, kai ik inis a das ampa e minu be specialių žodžių da ybos p iemonių, p z.: manija < Manija (seno ės g aikų mi ologijos dei ė, įasmeninusi bep o ybę), i kompozi inės apelia y izacijos, kai ik inis a das panaudojamas ienam iš sudu inio e mino sandų, p z., na komanija < na ko- + manija (plačiau ž . Zemle ičiū ė 2024: 210, 213–214). Šie ys būdai suda o isiškąją apelia y izaciją (ž . Skujiņa 2002: 99–100). Ji būdinga ien isiniams e minams. 14 Kai ku ie y ėjai šiuo a eju kalba apie an oponimų mo ologinę adap aciją (plg. Ráduly 2016: 365–368). 6 mo ologinės de i acijos būdu. Kalbamuoju būdu suda y i e minai y a a iksiniai apelia y ai (plačiau apie a iksinę apelia y izaciją ž . Zemle ičiū ė 2024: 210). Kaip ma ysime iš oliau pa eikiamų pa yzdžių, minė oji p iesaga gana p oduk y i da an psichia ijos e minus iš an oponimų. Bazedo izmas / 15 basedo izmas 106 16 , 205 (daba – bazedo izmas EPTŽ 2017: 41, plg. iš e s akumas, egzo almas ME I 1991: 105, da plg. MedŽ 1980: 191): „Ci kula inėje psichozėje kai kada galima ma y i bazedo izmo eiškinį – iš e s akumą (akių išsida imas į p iekį)“ 205. Šiuo e minu pa adin as eiškinys pagal Ka lo Adolpho on Basedowo pa a dę (ž . ME I 1991: 105). Dal onizmas (daba – p o anopija, aklumas audonai spal ai, dal onizmas, pusinis aklumas APTŽ 2019: 50, 236; EPTŽ ne iksuo as) ado ėlyje ik paminė as ap ašan , au o iaus žodžiais, „s a besn[es] izin[es] išsigimimo žym[es]“ 67. Te minas kilęs iš Johno Dal ono, u ėjusio egos ydą (nesky ė spal ų), pa a dės. 1794 m. jis pi masis paaiškino spal ų nesky imą (ž . VLEe). Mendelizmas / „mendelizmas“ 45 (daba – mendelizmas EPTŽ 2017: 185): „Kalban daba ės apie žmogaus pa eldėjimą, bū inai eikia palies i mendelizmo pag indai“ 45; „didelė ekspe imen inio pa eldėjimo mokslo šaka „mendelizmas“ 45. Šiuo e minu į a dy o mokslo p adininku laikomas G ego as Johannas Mendelis (ž . VLEe). Niko inizmas (daba – niko inizmas EPTŽ 210). Te minu į a dijama iena iš na komanijų – ūkymas, da ąs į aką p o inio da bo našumui, be o, „[Y] a ap ašy a pa ienių a si ikimų dep esijos būklių su apa ija niko inizmo pasėkoje“ 99–100. Kalbamojo e mino sanda a kiek ki okia nei p ieš ai ap a ų. Jis kilęs iš nuodingos lakiųjų alkaloidų bazės, as os abako lapuose 1819 m., pa adinimo niko inas (lo . Nico iana) (niko inizmas < niko inas + - izmas), o niko inas – iš P ancūzijos ambasado iaus Po ugalijoje Jeano Nico a do (niko inas < Nico 17 ). 1561 m. jis iš Lisabonos į P ancūziją išsiun ė abako sėklų i mil elių pa idalo lapų (ž . OED). Pa kinsonizmas (daba – pa kinsonizmas EPTŽ 2017: 225): „Pag indiniai pa kinsonizmo eiškiniai: sus ingimas i lė i judesiai“ 109. Te minu į a dy as simp omas 18 pa adin as anglų mokslininko Jameso Pa kinsono, s ebėjusio p aei ius pasi aikščiojimų me u, susis eminusio i 1817 m. ap ašiusio simp omų kompleksą, ku į po 40 me ų p ancūzų gydy ojas neu ologas Jeanas-Ma inas Cha co (1825–1893) pa adino Pa kinsono liga, pa a de (ž . OED; VLEe). Te minu sadizmas (daba – sadizmas EPTŽ 2017: 271), ado ėlio au o iaus žodžiais, adinamas „ak ingas žiau umas“ 144. Šis e minas, į a dijan is ieną ly inio išk ypimo ūšių, siejamas su p ancūzų ašy ojo Dona ieno Alphonseʼo F ançois de Sadeʼo, sa o kū iniuose iškėlusio žmogaus p igim yje y aujančio blogio galią, e čiančią enkin i geismą p ie a a, ki o kančiomis, pa a de (ž . VLEe). Apibend inan galima pasaky i, kad ap ašy ieji ien isiniai an oponiminiai e minai, ku iais į a dijamos psichikos ligos, su ikimai, išk ypimai a k ., . y. klinikinės psichia ijos są okos, y a pada y i iš pa a džių ų asmenų, ku ie pi mieji ap ašė, paaiškino į a dijamuosius dalykus a ki okiu būdu bu o su jais susiję. Taip pa a k eip inas dėmesys į ai, kad dėl kai ku ių e minų ašybos ado ėlio au o ius galu inai da nebu o apsisp endęs. 15 Pas i uoju b ūkšniu ski iami e mino ašybos a ian ai. 16 Po e mino i (a ba) jo aiškinimo nu odomas ado ėlio puslapis. 17 Sa o uož u pa a dė kildinama iš ik inio a do Nicolas (plačiau ž . OED). 18 Daba pa kinsonizmas mokslinėje medicinos li e a ū oje apib ėžiamas ne ienodai: pa kinsonizmas „ isos būklės, simp omais p imenančios d ebamąjį pa alyžių (pa alysis agi ans)“ (MedŽ 1980: 418), pa kinsonizmas „liguis a būsena, a si andan i pažeidus eks api amidinę sis emą (ypač jos blyškųjį kamuolį i smegenų kamieno juodąją medžiagą)“ (ME I 127), plg. pa kinsonizmas „lė inis ne ų sis emos pažeidimas, ku iam būdinga mo o inės unkcijos su ikimas dėl gal os smegenų neu onų degene acijos“ (ž . VLEe). 7 Tą odo e minų ašybos a ian ai – ašy a i pagal a imą (bazedo izmas), i iš dalies laikan is an oponimo o iginalo ašybos (basedo izmas). Viena iš a ian iškumo a mainų galima laiky i i e minų ašymą kabu ėse („mendelizmas“). Galima bū ų spė i, kad aip g a iškai eks e ado ėlio au o ius žymėjo e minus, siekdamas juos išski i iš ne e minų. Minė ieji e minai J. Blažio g eičiausiai pe im i iš ki ų kalbų šal inių, ku iais jis ėmėsi engdamas sa o ado ėlį, i p i aiky i p ie lie u ių kalbos mo ologinės sis emos, ebe a ojami iki šiol. 1.2. Sudė iniai an oponiminiai psichia ijos e minai Šią g upę suda o iš d iejų (dažniausiai) i daugiau dėmenų suda y i e minai, ku ių ienas iš dėmenų ( ūšinis) y a an oponimas 19 . Kalbamieji e minai suda y i dalinės apelia y izacijos (plačiau apie dalinę apelia y izaciją ž . Zemle ičiū ė 2024: 216) būdu i laiky ini daliniais apelia y ais. Kai ku ie e minai u i ne ieną, be du an oponiminius dėmenis, pap as ai siejamus b ūkšneliu. Toks adinamojo sudė inio an oponiminio dėmens bu imas e mine aiškin inas uo, kad į a dijamąjį dalyką (ligą, simp omą, sind omą i k .) apibūdino, ap ašė a k . ne ienas, o keli asmenys. Šios g upės psichia ijos e minus smulkiau galima ski s y i pagal an oponiminio dėmens (ne)p i aikymo p ie lie u ių kalbos mo ologinės sis emos laipsnį, . y. galima ski i sulie u in us ( isiškai p i aiky us), aplie u in us (iš dalies p i aiky us) i nesulie u in us (nep i aiky us) an oponiminius dėmenis. 1.2.1. Psichia ijos e minai su ienu an oponiminiu dėmeniu Tai gausiausias sudė inių an oponiminių e minų pog upis. Jį suda o ijų ūšių e minai pagal an oponiminio dėmens g ama inimo laipsnį. 1.2.1.1. Psichia ijos e minai su sulie u in u an oponiminiu dėmeniu Jų galima ski i kele ą pog upių, a siž elgian į an oponiminio dėmens ašybą. Pi mąjį pog upį suda o e minai, ku ių sudė yje esan ys an oponimai y a sulie u in i p idedan galūnę p ie au en iškų šakninių mo emų, p z.: Babinskio e leksas (daba – Babinskio simp omas EPTŽ 2017: 278): „Babinskio e leksas (b aukian pe padą, gaunama do salinė nykščio leksija)“ 202. Re leksas pa adin as pagal Josepho Julesʼio F ançois Félixo Babinskio, ku is 1896 m. ap ašė pa ologinį padų e leksą, pa a dę (ž . Wiki). Ch os eko simp omas 20 (EPTŽ ne iksuo as): „ eido aumenų susi aukimas, suduodan plak uku kai ku iose ie ose, ku a i eina eido ne o šakelės; pap as ai as eiškinys sukeliamas, suduodan žemiau a cus zygoma icus: susi aukia aumuo, ku is pakelia bu nos kampą i i šu inę lūpą“ 203. Simp omas pa adin as pagal gydy ojo F an išeko Ch os eko, 1876 m. pi mą ka ą ap ašiusio šį simp omą, pa a dę (ž . Wiki). Te minas paminė as sky iuje, ku iame ašoma apie izinių eiškinių į aką psichikos ligoms. Ko sako o psichozė (daba – Ko sako o psichozė EPTŽ 2017: 260): „[P]sichozė, ku ioje g e a su polineu i u y a didelis a min ies nusilpimas i ki i psichinio silpnumo eiškiniai“ 202. „Ši a kombinacija iš a min ies p anykimo i polyneu i o bu o ap ašy a Mask os psichia o Ko sako o i daba adinama Ko sako o psichoze 21 (psychosis 19 Ta iana Canziani sudė inius e minus, ku ių sudė yje y a eponimas i bend inis pa adinimas (gene ic name) (p z.: liga, sind omas i pan.), adina ik aisiais eponimais (Canziani 2011: 227), o Ba ba a Cappuzzo – adiciniais eponimais (Cappuzzo 2008: 228). 20 Vienas iš hipokalcemijos (sumažėjęs kalcio kiekis k aujo se ume) požymių – neno malus aumenų ūkčiojimas, ku į ak y uoja (ine uoja) eido ne as (sep in asis kaukolės ne as, a ba CNVII). Paspaudus eido ne ą p ieš ausį, oje pačioje eido pusėje esan ys eido aumenys spo adiškai susi aukia (ž . Wiki). 21 Re in a ado ėlio au o iaus. 8 Ko sako i)“ 95–96. Kaip ma y i iš pa eik o ilius acinio sakinio, ado ėlio au o ius pa s paaiškino kalbamojo e mino mo y aciją. Te minas p adė as a o i 1897 m. (ž . VLEe). Te minu „Mo elio ausys“ 22 (EPTŽ ne iksuo as) į a dy a „ izin[ė] išsigimimo žym[ė]“ 67 – „[N]e aisyklingumai ausų kaušelių o moje“ 67–68. Tame pačiame ado ėlio puslapyje au o ius skliaus uose paaiškina šio e mino mo y aciją – „Mo elio ausys“ – pa adin os aip dėl o, kad Mo el pi masis a k eipė į okias ausis dėmesį“ 67–68. Gydy ojas Bénédic as Augus inas Mo elis, būdamas psichia inės p ieglaudos Sain -Yon šiau ės P ancūzijoje di ek o iumi, XIX a. id. sukū ė degene acijos eo iją, pa em ą min imi, kad psichikos su ikimus i ki as elgesio anomalijas lemia neno mali kons i ucija. Kalbamuoju e minu į a dy a izinė sa ybė y a isiškas a ba dalinis išo inės ausies spi alės a ba an ispi alės nebu imas, B. A. Mo elio laiky as iena iš pa eldimų „degene acijos s igmų“, leidžiančių a pažin i psichikos ligonius (ž . Wiki). Tomsono liga 58 (EPTŽ ne iksuo as; medicinos enciklopedijoje a ojami e minai – įgim a mio onija, a ba Tomseno liga ME II 1993: 36, da plg. Thomseno mio onija VLEe). Te minas a ojamas ašan apie pa eldėjimo į aką psichikos ligoms. Liga pa adin a gydy ojo Asmusʼo Juliusʼo Thomasʼo Thomseno, ku is pa s si go šia liga i ap ašė ją 1876 m., pa a de. Jį kankino aumenų silpnumas i aukuliai – liga, ku ią pa eldėjo isi jo sūnūs. Te miną Tomseno liga 1883 m. pasiūlė okiečių psichia as Ka las F ied ichas O o Wes phalis (ž . ME II 1993: 36; Wiki). Te minu Wes e g eeno eakcija (EPTŽ ne iksuo as) adinamas „pag ei in as e i oci ų nusėdimas“ 198. Jis a ojamas sky iuje apie izinių eiškinių į aką psichikos ligoms. Se gan kai ku iomis iš jų e i oci ų kiekis es i ski ingas: „E i oci ų kiekis es i sumažin as maniakalinėse būklėse i p og . pa alyžiuje i , a i kščiai, padidin as dep esijoje i šizo enijoje“ 198. Kalbamasis me odas pa adin as pagal jį ap ašiusio Al o Vilhelmo Albe ssono Wes e g eno (ž . Wik ) pa a dę. 1921 m. gydy ojas naudojo e i oci ų nusėdimo g ei į, kad išma uo ų ube kuliozės ligos baig į. Apib ėžė e i oci ų nusėdimo g eičio ma a imo s anda us, ku ie naudojami iki šiol (ž . Wiki). 1.2.1.2. Psichia ijos e minai su iš dalies sulie u in u apos o iniu an oponiminiu dėmeniu An ąjį pog upį suda o e minai, ku ių sudė yje esan ys an oponimai ašomi au en iška o ma, be p idedan lie u išką galūnę po apos o o, p z.: Abde haldenʼo eakcija (EPTŽ ne iksuo as) aip pa minima ašan apie izinių eiškinių į aką psichikos ligoms: „Abde halden y a pasiūlęs am ik ą y imą, ku iuo k aujuje nus a omas s e imų jam daik ybių bu imas. Tam ik o o gano bal ymų bu imas k aujuje odo į des uk y ius p ocesus ši o o gano audiniuose. <...>. Dėl Abde haldenʼo eakcijos eikšmės iškel a abejojimų; kaip dėl ši ų abejojimų, aip i dėl eakcijos ykdymo sunkumų ji ne ado didelio p i aikymo“ 198. Kalbamoji eakcija pa adin a Emilio Abde haldeno pa a de (ž . VLEe; Wiki). Te minu Addisonʼo liga (daba – Addisono liga, b onzinė liga, lė inis an inksčių nepakankamumas EPTŽ 2017: 164, plg. Adisono liga, b onzinė liga ME I 1991: 14) adinamas „an inks inių liaukų susi gimas“ 107. Liga pa adin a ją ap ašiusio gydy ojo Thomasʼo Addisono pa a de (ž . VLEe). Tai ne psichikos, o endok ininės ligos pa adinimas. Se gan šia liga, p iklausomai nuo jos eigos, pasi eiškia į ai ių psichikos su ikimų (plačiau ž . EPTŽ 2017: 164). 22 Ma celis P ous as knygoje P a as o laiko beieškan y a minėjęs šį e miną. Kai ienas iš omano pe sonažų, Cha lesʼis Mo elis, sako, kad no ė ų su ilio i me gelę, jo bend ažygis pi miausia a sako ges u: „Ponas de Cha lusas negalėjo susilaiky i nep ispaudęs Mo elio ausies“ (ž . Wiki). 9 A gyll-Robe sonʼo simp omas (daba – A gyllio Robe sono sind omas, e leksinis yzdžių nejud umas EPTŽ 2017: 287). Vado ėlyje apie šiuo e minu į a dy ą simp omą ašoma: „ yziukai ne eaguoja į š iesą, uo a pu eakcija į akomodaciją i kon e genciją pasilieka; simp omas ypač speci iškas ėly am neu osi iliui (ypač p og . pa alyžiui i abesui), be – silpniau iš eikš as – a si inka ch oniškam alkoholizme, niko inizme i į ai iuose smagenų susi gimuose“ 204. Te minas pa a o as sky iuje apie izinių eiškinių į aką psichikos ligoms. Kalbamasis simp omas į a dy as Douglasʼo Mo ayʼaus Coope io Lambo A gyllio Robe sono, ku is jį ap ašė 1869 m. (ž . Wiki), pa a de. Basedowʼo liga (daba – Basedowo liga EPTŽ 2017: 165) adinama „skydo liaukos dis unkcija“ 105, „kai dėl padidėjusios skydliaukės unkcijos o ganizmas apnuodijamas jos gaminamu ho monu – i oksinu“ (ME I 1991: 105). Liga pa adin a Ca lo Adolpho on Basedowo, 1840 m. ap ašiusio jos simp omus 23 , pa a de. Šį e miną pasiūlęs Geo gas Hi schas sa o knygoje Klinische F agmen e (ž . Wiki; ME I 1991: 105). Taigi, kaip ma y i, iš o pa ies an oponimo kilę du e minai. Jais į a dijamos ski ingos – simp omo i ligos – są okos. Te minu bazedo izmas y a į a dy as ienas iš e minu Basedowʼo liga adinamos ligos simp omų (ž . 2 pa .). 2 pa . An oponimo Basedow i iš jo kilusių an oponiminių e minų seman iniai yšiai Taigi s uk ū os a ž ilgiu šie e minai nė a a sajūs, ačiau jų seman inius ski umus apčiuop i be kon eks o keblu. Kalbamasis a ejis kaip ik i ilius uoja ieną iš eponiminių e minų a ojimo mokslo kalboje ūkumų. Te minu Bech e e ʼo e leksologija (EPTŽ ne iksuo as) 24 į a dy a psichologijos i psichopa ologijos k yp is, p ipažįs an i, kad „žmogaus psichikai i i u įs eikšmės ik eiksmų i elgesio nag inėjimas“ 115. Ši k yp is pa adin a gydy ojo Vladimi o Bech e e o pa a de (ž . VLEe). Bobe agʼo modi ikacija 212 (EPTŽ ne iksuo as) adinamas ienas b endimo es ų 25 , žinomas Vokie ijoje. Šis es as pa adin as O o (Ul icho) Bobe ago, ku is y inėjo in elek o ma a imo i ugdymo psichologijos klausimus i pi masis Vokie ijoje p is a ė p ancūzų psichologo, ieno ekspe imen inės psichologijos p adininkų Al edo Bine in elek o es ą (ž . Wiki; VLEe), pa a de. Bu ʼo modi ikacija 212 (EPTŽ ne iksuo as) į a dy as Anglijoje žinomas b endimo es as, pa adin as pagal Cy ilo Bu o, y inėjusio psichologinių es ų ak o inės analizės plė ojimą i pa eldimumo po eikį in elek ui i elgesiui (ž . EB), pa a dę. 23 Šios ligos simp omus ap ašė i ai ių gydy ojas Robe as Jamesas G a esas 1835 m., ačiau Eu opoje e minas Bazedo o liga labiau papli ęs nei G ei so liga (ž . Wiki). 24 XX a. pi mosios pusės daugiausia Rusijoje plė o a psichologijos k yp is, s a biausiu elgesio elemen u laikan i e leksą, o psichinius eiškinius – šalu iniais eiškiniais, lydinčiais ki us eiškinius, be neda ančiais jiems į akos. Šios k yp ies p adininkas bu o usų psichia as i psichologas V. Bech e e as. Kadangi XX a. 4 deš. p adžioje bu o suk i ikuo a, ėliau nebu o plė ojama (ž . VLEe). 25 Daba – in elek o es ai. basedo izmas (simp omas) Basedow` Basedowʼo liga (liga) 16 T anscul u al Wo ld. P oceedings o he 19 h Eu opean Symposium on Languages o Special Pu poses, 8-10 July 2013, Vienna, Aus ia, Vienna: Uni e si y o Vienna, 36– 44. Majewska Ewa 2016: Eponyme in de deu schsp achigen medizinischen Fachp esse [Eponyms in he Ge man Medical P ess]. – Names and Thei En i onmen . P oceedings o he 25 h In e na ional Cong ess o Onomas ic Sciences Glasgow, 25-29 Augus 2014, Volume 4, ed. by C. Hough, D. Izdebska, Glasgow: Uni e si y o Glasgow, 94–105. Mikelionienė Ju gi a 2017: Ta p au inių e minų apelia y acijos aspek ai [Aspec s o Appella i a ion o In e na ional Te ms]. – Te minologija 24, 127–144. [Minako a Liudmila 2013: Apelia y acyja anamas yčnaj leksiki jak sposab u a ennja echničnych e minau [Appela i isa ions o Onomas ic Lexical Uni s as a Me hod o C ea ing o Technical Te ms]. – Iz es ija Gomelskogo gosuda s ennogo uni e si e a imeni F. Sko iny 1(76), 2013, 30–34]. Минакова Людмила 2013: Апелятывацыя анамастычнай лексікі як спосаб утварэння тэхнічных тэрмінаў. – Известия Гомельского государственного университета имени Ф. Скорины 1(76), 2013, 30–34. [No inskaja Na alja 2013: Te miny-eponimy jazyke nauki [Eponymous Te ms in Scien i ic Language]. – Ves nik RUDN, se ija Russkij i inos annyje jazyki i me odika ich p epodo anija 4, 34–38]. Новинская Наталья 2013: Термины-эпонимы в языке науки. – Вестник РУДН, серия Русский и иностранные языки и методика их преподавания 4, 34–38. Popescu Flo iana 2009: Eponyms in he Language o he Romanian Mass-Media. – In e s udia 3, 157–162. Popescu Flo iana 2024: Eponymisms a e a P ecious Legacy. – Reading Communica ion in Pos mode ni y. Discou ces and Social Pe spec i es, ed. I. Boldea, C. Sigmi ean, T. Mu eș: A hipelag XXI P ess, 5–12. Ráduly Zsuzsanna 2016: Az Eponimák Fonológiai És Mo ológiai Adap ációja A Magya , A Lengyel És A Ho á Nyel ben [Phonological and Mo phological Adap a ion o Eponyms in Hunga ian, Polish, and C oa ian]. – S udia Sla ica Sa a iensia 1–2, 362–369. Rimku ė-Ganusauskienė Auš a 2023: Eponiminiai ap angos e minai Aiškinamajame ap angos e minų žodyne [Eponymous Clo hing Te ms in Aiškinamasis ap angos e minų žodynas (Explana o y Dic iona y o Clo hing Te ms)]. – Te minologija 30, 122–141. Skujiņa Valen ina 2002: La iešu e minoloģijas izs ādes p incipi, Rīga: LVI. Slabin Uladzimi 2023: Should eponyms be kep ? Empha ic yes. – Jou nal o Bal ic Science Educa ion 2, 188–191. S ous Rael D., Edelman Mo is C. 2007: Eponyms and he Nazi E a: Time o Remembe and Time o Change. – The Is ael Medical Associa ion Jou nal: IMAJ 9(3), 207–214. [Supe anskaja Aleksand a, Podolskaja Na alija, Vasilje a Na alija 2005: Obščiaja e minologija: Te minologičeskaja deja elnos , Mosk a: Edi o ial URSS]. Суперанская Александра, Подольская Наталия, Васильева Наталия 2005: Общая терминология: Терминологическая деятельность, Москва: Едиториал УРСС. [Ta a ino Vik o 2006: Obščeje e mino edenije: enciklopedičeskij slo a j [Gene al Te minology: Encyclopedic Dic iona y], Mosk a: Mosko skij Licej]. Татаринов 17 Виктор 2006: Общее терминоведение: энциклопедический словарь, Москва: Московский Лицей. Thomas PBM 2016: A e medical eponyms eally dying ou ? A s udy o hei usage in he his o ical biomedical li e a u e. – Jou nal o he Royal College o Physicians o Edinbu g 46, 295–299. [Vasilje a Na alija, T i enko Ta jana 2023: Te miny-mi oeponymy: p oblemy ponimanija i in e p e aciji [My honymic Te ms: P oblems o Unde s anding and In e p e a ion]. – Ling is ika i me odika p epodo anija inos annych jazyko 2(19), 17– 28]. Васильева Наталия, Тритенко Татьяна 2023: Термины-мифоэпонимы: проблемы понимания и интерпретации. – Лингвистика и методика преподования иностранных языков 2(19), 17–28. Vaskelai ė Ramunė 2023: Asmen a dinių mak oekonomikos e minų a ian iškumas [Va ia ion o Mac oeconomic Te ms wi h a Pe sonal Name]. – Te minologija 30, 95– 121. Ve s i Daniël E., Heisen Jelle, Som o d Ma hijs P., an den Beke om Michel P. J. 2024: Eponymous e ms in ac omiocla icula join su ge y. – Clin Shoulde Elbow 27(2), 229–236. We neck Alexand e Lins, Ba igália Fe nando 2011: Ana omical eponyms in Ca diology om o he 60s o he XXI cen u y. – B azilian Jou nal o Ca dio ascula Su ge y 26(1), 98–106. Whi wo h Judi h 2007: Should eponyms be abandoned? No. – BMJ (B i ish Medical Jou nal) 335, 425. Woywod Alexande , Ma eson E ic 2007: Should eponyms be abandoned? Yes. – BMJ 335, 424. Zemle ičiū ė Palmi a 2024: Mi oniminiai e minai pi majame a puka io Lie u os psichia ijos ado ėlyje [My honymic Te ms in Li huania’s Fi s Psychia y Tex book om he In e -wa E a]. – Te minologija 31, 204–221. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l / e minologija/a icle/ iew/2417/2417. PALMIRA ZEMLEVIČIŪTĖ ANTHROPONYMIC TERMS IN THE FIRST LITHUANIAN PSYCHIATRY TEXTBOOK OF THE INTER-WAR PERIOD Summa y The a icle deals wi h he an h oponymic e ms in Į adas į psichia iją (In oduc ion o Psychia y; 1935), he i s o iginal Li huanian psychia y ex book o be w i en in he in e -wa pe iod by Juozas Blažys (1890–1939), he amous Li huanian psychia is ha , as o en as no , a e oo ed in he las names o ac ual pe sons, wi h bu a limi ed numbe o hem based on he names o biblical and li e a y cha ac e s. Mos an h oponymic psychia y e ms s em om he las names o amous esea che s in he ield o medicine (among o he s), who we e he i s o desc ibe, explain an unde lying hing o we e o he wise in ol ed in ha p ocess. These a e domina ed by compound wo-wo d e ms, wi h he an h oponyms unc ioning as hei subo dina e componen s, and hei main componen s g ounded on one-wo d e ms, such as liga (disease), modi ikacija (modi ica ion), e leksas ( e lex), simp omas (symp om). An h oponyms se ing as subo dina e componen s a e, o a ce ain ex en , adap ed by Blažys o he mo phological sys em o he Li huanian language. Usually, an h oponyms a e Li huanised, o an ex en , wi h Li huanian endings appended o he au hen ic oo 18 mo phemes p eceded by an apos ophe, Basedow’o liga (Basedow’s disease); less o en, o he au hen ic oo mo phemes di ec ly, such as Ko sako o psichozė (Ko sako ’s psychosis); in isola ed cases, an h oponyms ha e p ese ed hei o iginal o m, such as cen as We nicke ( he We nicke cen e). The e o e, changes ha occu in he an h oponym s uc u e once i becomes a subo dina e componen o compound e ms a e a guably insigni ican . In he p ocess o appella i isa ion, he mos signi ican numbe o s uc u al ans o ma ions occu s in an h oponyms as when hey become cons i uen componen s o one-wo d psychia ic e ms. This p ocess does no in ol e he en i e an h oponym (as is he case wi h compound e ms), bu a he i s oo mo pheme, usually wi h an a ix -izmas (-ism) added, such as niko inizmas (nico inism) and sadizmas (sadism). All one-wo d an h oponymic e ms used in he ex book ha e su i ed in mode n Li huanian psychia ic e minology – wi hou a doub , owing o hei cla i y, in e na ional ecogni ion, and compac exp ession. A he same ime, he su i al o compound e ms has been a he mo e complica ed. Some o hese e ms can be ques ioned, as is he case wi h I. Pa lo o mokykla (Pa lo ’s school); o he s lack accu acy, such as Mo elio ausys (Mo el’s ea s); o he s s ill designa e no ions ha ha e al eady los hei ele ance, such as Bech e e ’o e leksologija (Bech e e ’s e lexology), and so on. E en hough some compound e ms ha e caugh on, hey did so wi h a deg ee o modi ica ion – o ins ance, he spelling o he an h oponymic componen s has been modi ied: as a case in poin , Ganse ’o sind omas (Ganse ’s synd ome) is now Ganse io sind omas; hen he e a e hose ha e been abandoned al oge he , like in he case o F eud’o psichoanalyzė (F eudian psychoanalysis), which is now jus psichoanalizė (psychoanalysis); o he s s ill ha e ans o med hei main componen s, like Babinskio e leksas (Babinski e lex) s. Babinskio simp omas (Babinski symp om). This is a case o a pa ial su i al o he e m. Many o he compound an h oponymic e ms ha e been omi ed om he la es sou ces o Li huanian psychia ic e minology, as hey do no belong in he ield o psychia y a all.