Šiaurės vakarų dūnininkų tarmių kirtis

Bia a KR ACL B-O 'E_Y ROWS KLAUSIMALI Pee eee y O s e SR MOKSLU AKADEMIJA SIAURES VAKARU DONININKU TARMIY KIRTIS V . GRINAVECKIS I. Ki io iiSys Lie u iy kalbos a mése ki cio susilpnéjimas a i&nykimas galiinése i a si adimas Zodzio p adzioje a ba skiemenyse, esanciuose a éiau zodZio p a- diios (p z.: pdgaleis ~ pagaliais (Sakyna), lauk, i : ~ laukq (La iku a), mali-- nus ~~ malinus (Lyduokiai), pap as ai adinamas ki éio a i aukimu. Siau és aka y dinininky a mése (8 d )! ki is aip pa am ik ais a ejais y a a i- auk as i§ galiinés j Zodzio p adzia. Cia s a bu pazymé i ai, kad S d , kaip i ki ose Zemai iy a mése, a i aukian iose ki j, ki is ne a isas sukoncen - uo as iename skiemenyje, be y a padalin as keliems a ba isiems zodzio skiemenims. S d zodziuose su a i auk iniu ki iu y a ki ¢iuo i isi skieme- nys, p z.: di,gs ~ asis, da b,i: ~ da bij, luk, ~ lauku, led,i ~ ledij, bléz- d in.g,a ~ blezdinga, pa ,zen,O-n. ,2 ~ pa einan i. I§ pa yzdziy ma y i, kad ie skiemenys, ku ie y a ki éiuo i li e a i inéje kalboje (1k), u i ki j i a méje. Sj ki j, esan j Zodzio gale i a liepian j 1k ki j, galima pa adin i seno iniu, nes jis, kaip pama ysime éliau, y a senesnis uz ki us o pa ies zodzio ki ius, Taigi seno iniu ki iu Cia adinamas oks ki is, koks jis y a bu es p ieS ki - éio a i aukimg. Visus ki us aukSciau pa eik uose pa yzdziuose esancius ki - éius pap as ai adiname a i auk iniais, nes jie, bidami naujai a si ade zodzio p adzios skiemenyse, a odo lyg a i auk i i§ galiinés. Tokiu bidu jau pa ys e minai (senoyinis i a i auk inis ki is) odo zodZiuose su a i auk iniu ki - éiu ne ienoda ki éiy kilme. Ne isi ki ciai ame pa iame Zodyje y a a iami ienodu balso s ip umu: ieni jy y a a iami silpniau, ki i s ip iau. Zodziuose, ku iuose ki is y a a i auk as, pi masis skiemuo isada y a a iamas s ip iau uz ki us o pa ies ZodZio skiemenis, odél siuo a yeju pi masis skiemuo u i pag indinj ki j. Kadangi Sis pag indinis ki is, kaip jau bu o kalbé a, y a 1 Siau és aka y dUnininky a més ( d ) uZima idu io Zemaiciy pie y ine dali, j ku iq jeina Silalés i Va niy ajonai (be kele o kaimy), Sild és , Siau y iy, P iekulés . pie inis kampai, Rie a o . pie y iy dalis, Skaud ilés . PieZe io i Kosi, apylin- kés, S d plo o kampuose y a Sios gy en ie és: S ékSna, Pa andené, Va sédziai, Z, Nai- mies is, S a biausioji one iné ypa ybé, ski ian i S d nuo ki y diinininky y a a ika y (é, d& < j, dj) ne u éjimas neki iuo ame ZodZio gale p ieS bal y d, p z.: ja*u e ~ jau- Cio, made ~ médzio, pa* es ~ pa ios, s a es ~ s a ios, be pae, ios e~ pa ios. , 109 a i auk inis, ai jis bus adinamas pag indiniu-a i auk iniu ki ciu. Likusieji ki ciai Zodziuose su a i auk iniu ki ciu y a a iami silpniau, odél jie pap as- ai adinami Salu iniais. Ta iau i Salu iniai ki iai sayo a pe né a lygia e - Ciai, p z., zodyje blézd,i‘n.g,d ~ blezdinga galinio skiemens ki is, kaip jau auksciau bu o kalbama, y a seno inis, 0 an ojo nuo Zod%io galo — a i auk- inis. Be o, Sie abu Salu iniai ki éiai ( ai paaiskés éliau) y a ne ienodo s ip- umo, ne ienodai po jais pailgéja balsiai, u i ne ienodas p iegaides, odél i jiems da eikia duo i a ski us pa adinimus. Kadangi olesnis nuo zodzio galo Salu inis ki is y a a i auk inis, ai jam ge iausiai inka salu inio-a i auk inio ki cio e minas. Zodzio gale esan is Salu inis ki is y a seno inis, be jo pa a- din i Salu iniu-seno iniu ki iu negalima, nes seno éje jis né a bu es Salu inis, Ge iausiai jam inka Salu inio-galinio ki io e minas, nes dis Salu inis ki is isada biina Zodzio gale. S d y a i okiy Zodziy, ku iuose ki is y a oje pacioje ie oje kaip i Ik, p z.: bi e ~ bi i, pa a-'de ~ payadé. Anks iau buyo kalbé a, kad oks ki is, ku is sayo y ie a su ampa su 1k ki io ie a, bus adinamas seno iniu, © kadangi Siuo a yeju seno inis ki is y a i pag indinis, ai ji galima adin i pag indiniu-seno iniu ki iu. Zodziuose, ku ie y a ki giuojami pag indiniu-se- no iniu ki éiu, am ik ais a ejais i gi bina salu inis ki is, p z.: dé b,d-u~ di bau, ' ,d~ y ai, d'l,i-ze ~ aly i ( aly i). Siuo a eju, kaip i§ pa yz- dziy ma y i, naujasis ki is y a a si ades ne p ieski iniuose, be poki iniuose skiemenyse. Ta més ki is, a si ades poki iniuose skiemenyse, isada y a a- iamas silpniau uz pag indinj-seno inj ki j, odél jis y a Salu inis. Kad bi y galima jj a ski i nuo ki y auk& iau miné y Salu iniy ki éiy, jj galima pa a- din i Salu iniu-nukel iniu ki iu, nes jis y a lyg i nukel as i§ Zodzio p adzios i galinius a ba a éiau p ie Zodzio galo esan ius skiemenis. Tokiu biidu Syd y a penkios ki io ays: du pag indiniai ki iai — pa- g indinis-a i auk inis i pag indinis-seno inis i ys Salu iniai ki iai — salu- inis-a i auk inis, Salu inis-galinis i galu inis-nukel inis. Il. Ki gio a i aukimo kilmé i senumas 1. Siau és lie u iy kalbos a miy (jy a pe i Zemai iy) ki éio a i aukimo i§ galiinés j Zodzio p adzig p ieZas imi dazniausiai laikoma ki y kalby — la - iy a ba ku Siy i ziemgaliy j aka®, Pi moji nuomoné i§ ka o a odo pa aukli dél sa o pap as umo, be jai p ieg a auja as ak as, kad Za asy k as o lie u- iai, gy enan ys g e a su la iais, ki io nea i aukia. An oji nuomoné u i ieng gana s a y a gumen ga: lie u iy kalbos a miy ki ¢io’ a i aukimo plo as bemaz su ampa su ku Siy i Ziemgaliy gen iy, gy enusiy Lie u os e i o ijoje, plo u®. Ta iau Zemai iy asimiliuo ieji ku Siai pa ys né a ig seno u éje ki gio Zodzio p adzioje*, odél i p ipazinus éia ku giy j aka, klausimas lieka nei§- sp es as: da eikia j ody i, kokia p iezas is e é ku Sius nukel i ki j j Zo- dzio p adzig. Y a manoma, jog j ku Siy kalba oks ki ia imas bus a éjes i8 2 A chi uam Philologicum ( oliau APh), 4, 33, Kaunas, 1933. * APh, 4, 33; Die Zemai ische Munda en ( oliau ZM), 204, Kaunas, 1930. ‘J. Endzelins, La ieSu alodas g ama ika, 32, Riga, 1951. 110 ug y-suomiy gen ies — lybiy. Galimas dalykas, kad ku giai pa eldé a i8 lybiy ki éio a i aukima j ZodZio p adzia bus pe da e Zemai iams. Ta iau pa s ki - Zio a i aukimo p ocesas bus ykes palaipsniui, pagal am ik us désnius, Ku giy j aka Cia neben galime laiky i ik pi muoju impulsu ki éio a i aukimo endencijai a si as i. ; K. Jaunius mano, jog ki is lie u iy kalbos a mése bus a i auk as ne- p iklausomai nuo ki y kalby j akos. Jis samp o auja Si aip: »pap as ai mes kalbame, kad ... ki is ,,pe éjo“ a ba ,,y a pe kel as i§ galiinés j saknies skiemenj. Be i8 ik ujy kKi is isa ne aiks ioja i niekada né a kilnojamas, 0 ik ai j yks a Si oks p ocesas: p iklausomai nuo senojo pag indinio ki cio su- silpnéjimo sus ip éja ki is p ie’ einan iojo skiemens, u inéio... kylancig p iegaide, ku i, palaipsniui s ip édama, nekeigia sa o akus inio sanda o, dél ko an inis-a i auk inis (mepeqHeBTopHuioe) ki is isada u i i agale p ie- gaide. Senojo pag indinio ki io silpnéjimo i an inio s ip éjimo palaipsnis- kumg j odo as ak as, kad, jeigu senasis ki is y a an ilgo balsio, ai jis, a si adus pag indiniam-an iniam (ki giui) p ie’ einan iame skiemenyje, Da - bény a méje nek in a iki silpnai ki ¢iuojamyjy skiemeny lygio, 0 islaiko dalj sa o anks esnés eiksmés, pasida ydamas an iniu ki iu: plg., p z.. Da bény gé.i.sm,ié, gmi on,i os*. Sioje sa o eo ijoje K. Jaunius j odo, kad ki is is galinés j Zodzio p adzia bu o a i auk as palaipsniui, i8 p adzios paliekan dalj ki io senojoje ie oje, Zodzio gale. Ta K. Jauniaus eiginj pa i ina daugelis lie u iy kalbos a miy, a i aukianéiy ki j. Visy pi ma be eik isos ki j a i aukian ios Ze- mai iy a més (neskai an kai ku iy ie y La ijos pasieniais: Akmené, Vege- iai, Klykoliai) da i Siandien dalj ki éio u i iglaikiusios Zodzio gale. Auks- ai iai_ aka ieciai, gy enan ieji g e a su Zemaiciais i a i aukian ieji ki j, aip pa dalj ki éio ebe u i Zodzio gale, p z.: diend ~ diend (K akés), Sdkd ~ Saka, ajka} ~ aikai (Siauliai). Sie ak ai aiskiai odo, kad ki io slinkimas i8 gal - nés j Zodzio p adzia kalbamose a mése né a pasibaiges. K, Jauniaus ki éio a i aukimo eo ija pasida o isai j ikima, kai ki io a i aukimg susiejame su aki iniy galiniy umpéjimu. P o . J. Endzelynas apie 3j K. Jauniaus samp o a img y a Si aip a silie- pes: »,Kaip oks pi mojo skiemens ki is gali a si as i aip pa isai nep iklau- gomai nuo s e imy j aky, y a j odinéjes Jaunius“. Cia pa p o . J. Endzelynas nuo sa es da p idu ia: ,,Tai (ki is) la iy p okalbéje galé y bi i kiles isai spon aniskai, i okiu bidu ki is y a isy pi ma a i auk as — isiskai kaip kai ku iose lie u iy kalbos a mése — i8 umpy galiniy skiemeny d iskie- meniuose i daugiaskiemeniuose oksi onuose j pi majj skiemenij, paskui pi - mojo skiemens ki is s e imy kalby j akoje galéjo bi i apibend in as‘*. Jauniaus i Endzelyno ki io a i aukimo eo ijg umpai galima aip su- o muluo i: a) isy pi ma ki is bu o a i auk as ig umpos galiinés j ilga pi majj skiemenj, b) éliau pi mojo skiemens ki is galéjo bi i apibend in as (g ei iausiai ki y kalby j akoje). 8K, Apuucs, Mama naa Kunxka Kopencxoii yGepuin 1a 1898 oa, 183, Kosna, 1897. 6 J, Endzelins, min, eik., 32. 1) 2, Pi majj cia isdés y os eo ijos eiginj pa i ina §yd duomenys: a) Pag indinis-a i auk inis ki is d iskiemeniuose ZodZiuose, ku iy pi mas skiemuo ilgas, an as umpas, y a a iamas i ciau, kaip isuose likusiuose d iskiemeniuose (pyz.: bd-u.g,0s ~ baugis, i-n,e ~ yni ( yji). b) T iskiemeniuose ZodzZiuose, ku iy pi masis skiemuo ilgas, ki i umpi, am ik ais a ejais ki is y a a i auk as nepalickan jokio ki io pédsako ki- uose skiemenyse (p z.: kligdama ~ klykdama). Siais abiem a ejais balsiai i d ibalsiai, ki iuo i pag indiniu-a i auk- iniu ki ciu, y a pailgéje (jskai an i @, e, kai jie eina pi maisiais dyibalsiy sandais) i u i an ing- es ine p iegaide. Ig o galima sp es i, kad ki is dia bus a i auk as da p ieS ki ciuo y a, e pailgéjima. c) Daugiaskiemeniuose Zodziuose, ku iy galinis skiemuo y a umpas, 0 an asis nuo Zodzio galo ilgas, ki is j an ajj nuo Zodzio galo skiemenj bus a i auk as uo paciu me u, kaip i pi maisiais d iem (a, b) a ejais. Tai odo eks pa an ojo nuo zodzio galo skiemens, u in io salu inj-a i auk inj ki j, ilgumas (p z.: ké m ,da -p,d ~ ki mya pa), 3. Jauniaus i Endzelyno ki io a i aukimo eo ijos pi masis eiginys y a ak as i olesnei ki io a i aukimo aidai nus a y i. S d ki gio a i aukimo is o ijos negalima nag iné i a sie ai nuo ki y Ze- mai iy, o aip pa i Ry y Lie u os a miy ki io a i aukimo, odél ia panag inésime i kai ku iuos bend esnius lie u iy kalbos a miy ki éio a i au- kimo dalykus. Pap as ai lie u iy kalboje, jeigu ki is a si anda skiemenyje p ieS senajj Ki ], ai naujasis ki is, esan is ilgame skiemenyje, isada u i i agale a ba idu ing (ku i balso judéjimo a % ilgiu y a i agalé) p iegaide. Taip y a S d i aukS aiciy Siau inése a mése, a i aukian iose ki j, p z.: bal a~ bal a, bal os ~ bal és, Jai kw ~ lauki (Sakyna), gi' a ~ gy a, jaiina ~ jauna (Obéliai). Ta iau paji io zemai iy a méje dia y a ki aip: jeigu ki is a i auk- as j i agale Saknj, ai jis gauna es ing (~ Ik i agale) p iegaide, p z.: w,2 ~ Uzi (es. 1. ns. 2 asm., G i), g0's,¢s ~~ Zgsis (K e inga), a ba idu ine (ku i y a ik umpesné es iné), pyz.: lauk,d-~ laukai, nauj,iios ~ naujés (Salan ai); jeigu ki is a i auk as j i ap ade Saknj, ai jis gauna s um ine (~ Ik i ap ade) p iegaidg, p z.: bd'l ,d ~ bal a, bd-l , ios ~ bal ds ( yns. kim., bal a) (K e inga); pé- m,iios ~ pi mds ( ns. kim., pi ma), /ed,i's ~ éz¥s (Salan ai). ; Si oks pajii io Zemai iy a i auk inio ki éio p iegaidés d ejopumas odo, kad paji io Zemaiciai ki j bus a i auke da uo me u, kai jie i p ieSki i- niuose skiemenyse ebe a é d ejopa p iegaide: i agale i i ap ade. Tokiu biidu p ieiname p ie i& ados, kad paji io Zemaiciai a i auké ki j da p ieg neki ciuo y p ieSki iniy skiemeny p iegaidés su ienodinima, o ki i Zemai iai jau po neki ciuo y p iegki iniy skiemeny p iegaidés su ienodinimo. Vadinasi, pajii io Zemai iai a i auké ki j ankséiau, o isi ki i éliau. Pajii io zemai iy p ieski iniai ilgi skiemenys, uZéjus_p ieski iniy skiemeny i ap adés p ie- gaidés i imo j i agale laikui, jau buyo ki éiuo i a i auk iniu ki iu i odél nebegaléjo pakeis i p iegaidés, nes ik neki ciuo y skiemeny p iegaidés 112 y a su ienodéjusios; p ieSki iniuose skiemenyse y a apibend in a i agalé p iegaidé, o poki iniuose — i ap adé, pyz.: kalnai, be kdlnus, égélé, be égéles. Kad pajii io Zemai iy ki is a i auk as anks iau uz ki y dounininky i diinininky, odo i didesnis ki iuo y a i auk iniu ki iu balsiy i d ibalsiy pailgéjimas. Pa yzdziui, dinininky d iskiemeniy zodziy, ku iy abu skiemenys ilgi, a i auk inio ki io p iegaidé y a idu iné, 0 balsiy i dyibalsiy ilgumas nesiski ia nuo neki iuo yjy ilgumo, pa yzdziui, Zodziy lauk,i ~ laukQ, don- i ~ dan pi myjy skiemeny dyibalsiy au, on ilgumas nieku nesiski ia nuo neki éiuo y skiemeny y pa iy d ibalsiy ilgumo, p z.: laukd‘ms ~ laukéms, don i‘ms ~ dan ims, 0 paji io Zemai iy pi masis dyibalsiy sandas Siuo a eju y a pusilgis: /a.uk,ii‘m ~lauki, dd-n ,iem ~ dan , be /aukd:ms ~ laukéms, don i‘ms ~ dan ims (Salan ai). Remian is auksciau igdés y ais eiginiais, galima pada y i ig ada, jog ki - Gio a i aukimas bus p asidéjes Zemai iy a miy Siau és aka uose, 0 paskui slinkes j pie us. Sia i8 adq pa emia da Sie Zemaiciy a miy duomenys: a) dounininky a i auk inis ki is y a a iamas i ciau negu diinininky. b) dinininky a més plo e a i auk inis ki is, einan i§ Siau és j pic us, silpnéja, kol pie iniame a miy pak aS yje isai sumys a, c) dounininky, ypa Siau iniy, galininiai balsiai, ki ciuo i seno iniu ki - éiu, y a silpniau a iami kaip 8 d , i seno inis (Salu inis-galinis) ki is men- kiau gi dimas, p z.: g dz,és ~ g azus, 17,2 ~ u ii: (Salan ai). Kadangi a i auk inio ki io s ip umas, balsiy i d ibalsiy pailgéjimas po juo odo ki éio a i aukimo senuma, ai, emian is giais duomenimis, galima many i, jog Zemai iy ki is bus a i auk as, su inkamai su aukS iau igdés y a K, Jauniaus i Endzelyno eo ija, ne i§ ka o, be palaipsniui. Visy pi ma ki is bus a i auk as i umpos galiinés j p ieS einan j ilga skiemenj, paskui i8 ilgos galinés j ilga i i8 umpos j umpa Saknj i paga- liau — i§ ilgos galiinés j umpa Saknj. Si okias d i ki éio a i aukimo s adijas andame i daba inése lic u iy kalbos a mése: a) i8 umpos galiinés j ilga p ie’ einan ; skiemenj, py z.: malii*nus ~ malinis, wilkus ~ ilk s (Lyduokiai), /ai kus ~ laukus, be lauki: ~ laukiy Obeliai), diend ~ diena, be diend-s ~ diends (K akés), gi a ~ gy a, me ga ~ me ga, ainu~einu, be miski ~ misk (Debeikiai), a.nk,@~ anka, di.- k, is ~ aikiis, be sakd ~ Saka, aika: ~ aikai (K aziai); b) i§ ilgos i agalés i umpos galiinés j ilga i umpa p ices einan j skiemenj, p z.: 8, os ~ lygids, duki , ios ~ auks ds, sak, ios ~ Sak6s (Da be- nai), dss ~ usnis, sdk ~ Saka (Sedu a). 4. Syd ki éio a i aukimo senuma liudija ne ik es iné a idu iné p ie- gaidé a i auk iniu ki iu ki iuo ame ilgame skiemenyje, be i ki i a més duomenys, Visy pi ma galiinés umpéjimas. Kaip jau kalbé a, ki is né a a i auk as i§ an o i olesniy nuo Zodzio ygalo skiemeny, be ais a ejais, 7 Plg. K. Biiga, Lie u iy kalbos Zodynas, XIX, Kaunas, 1924, 8, Kalbo y os klausimai 113 kai galinis i an as nuo Zodzio galo skiemenys dél galiinés umpéjimo y a susilieje j ieng, ai ki is y a a i auk as i i§ an ojo pagal kilme nuo Zodzio’ galo skiemens, p z.: g i'b,oks ~ g ybukas, ké i,2ks ~ ki ikas, ied, Oks ~ ezi- kas. Cia s a bu ne ick pa s ki io a i aukimas, kick a i auk iniu ki giu_ki - éiuo y balsiy bei d ibalsiy ilgumas i p iegaidé. Jeigu ki is y a a i auk as i a méje nesu umpin os Zodzio galiinés, ku ioje seno inis ki is y a an umpo balsio, ai a i auk asis j ilga skiemenj ki is isada u i es ine p ie- gaide, o balsiai i d ibalsiai, ki giuo ieji Siuo a i auk iniu ki giu, y a pailgéje, p z.: g ib,os ~~ g ybis, /a.u.k,ds ~ laukis, be auk3éiau miné u a eju, “ku u ime isai okj pa skiemeny ilgumo san ykj (— W), a i auk inis ki is u i idu ine p iegaide, 0 juo ki éiuojamieji balsiai i d ibalsiai y a okio pa il- gumo, kaip i neki ¢iuo ame skiemenyje (p z.: g i‘bo-ka ~ g ybika, he e-ka ~ ki ika, ieg ams ~ ézidms). Ka odo &is a i auk inio ki io p iegaidés i balsiy bei dyibalsiy pailgéjimo ne ienodumas ZodZiuose su ienodu skiemeny ilgumo san ykiu (— )? Paéme pa yzdzius su abiem ilgais skiemenimis, ma- ome, kad Gia u ime isi8kai okj pa a i auk iniu ki ciu ki ciuo y skiemeny ilguma i p iegaide, kaip i nag inéjamuose pa yzdZiuose su nu upéjusia galiine (p z.: lauk,i ~ lauki@ i lauk,oks ~ laukiikas; ki'm,i-~ kiem@ i hi m,oks ~ kiemukas). Tiek pag indinio-a i auk inio, iek i Salu inio-galinio (seno inio) ki gio s ip umas Siuose pa yzdziuose, nepaisan ne ienodo skieme- ny ilgumo san ykio, isiskai su ampa. I§ iso o, kas cia pasaky a, paaiskeja, jog uo me u, kai ki is kélési i§ umpo galinio skiemens j p ie’ einan j ilga skiemenj, galinis skiemuo da nebu o susiliejes j iena skiemenj su p ieS juo einangiuoju (ki aip sakan , laukiukas da nebu o is i es j laukuks). Jeigu ki - Gio kélimosi i§ umpo galinio skiemens j p ie’ einan j ilgg skiemenj me u bi u jau bu es Jaukuks, ai Siandien jis bi y a iamas /a.uk,dks, isai aip pa kaip i /a-u.k,ds ~~ laukis. Vadinasi, galiiné su umpéjo jau po pi mojo ki géio kélimosi i§ galiinés j ZodZio p adZig e apo. Uzéjus an ajam ki io ke- limosi j ZodZio p adzia e apui, galiiné jau bus bu usi su umpéjusi, adinasi, ki is buyo a i auk as ienu me u Zodziuose Jauky i laukiuks. Tuo pa me u ki is bus a i auk as i ig umpo galinio skiemens j umpa p ices einan j skiemenj ick i8 a méje nesu umpéjusio galinio skiemens, iek i i8 naujai susi o ma usio i§ d iejy Zod%io galo skiemeny dél galiinés umpéjimo (p z.: §ak,d ~ Saka, kl@b,d s ~kleba as). Tai odo a i auk inio i Salu inio-galinio (seno inio) ki éio s ip umo laipsnis i ki y a miy duomenys. 5. K. Biga apie ki éio a i aukimo senuma ao: ,,Balsius a, e, i, u, ku ie bidami po ki iu Zemai iy i y ie iy aukS ai iy (Zieminiy) snek ose pa- i s a pusilgiais balsiais, po a s um iniu ki éiu lie u iai ig a ia umpai: a. Sako, snk, Pegs (Pny.), l’og D d., godu || %. Saka, Snékd ,,knekn<, légd, godii Skd. gudgn Mzk. Balsio i umpis odo, kad ki éio esama cia a s um o isai nesenai‘®. Ta iau Zemai iy a mése umpyjy balsiy po ki iu ilgéjimo me u a i- auk inis ki is ( uo me u da , Zinoma, silpnesnis negu daba ) jau galéjo bi i, be dél sa o silpnumo umpyjy balsiy galéjo i nepailgin i. Tai odo . K. Big a, min. eik., LI, 114 as ak as, kad i su pag indiniu-seno iniu ki ciu umpieji balsiai (daugumo ki j a i aukianéiy dinininky ik e, 0, 0 dounininky Siau inése a mése a, e, e, 0) nepailgéja ais a ejais, kai y a a si ades Salu inis-nukel inis ki is, ku is susilpnino pag indinj-seno inj. Balsio umpumas ik ai odo, kad a i auk inis ki is an jo y a a sikéles éliau, negu iS umpos galiinés j ilga skiemenj, ku umpieji balsiai, suda an ieji d ibalsiy sandus, y a pailgéje. Vadinasi, ilguose skiemenyse, j ku iuos ki is a i auk as i§ umpo skiemens, a i auk- inis ki is umpyjy balsiy po ki éiu ilginimo me u jau bu o apes pag in- diniu. T umpuose skiemenyse umpyjy balsiy ilginimo me u a i auk inis ki is galéjo bu i (silpnas), galéjo i nebi i. Balsio ilgumas o ne odo. Véliausiam ki éio a sikélimui ig ilgo galinio skiemens j umpa an ajj nuo Zodzio galo skiemenj j ody i galima em is ik ai silpniausiu sio a i auk- inio ki gio a imu i ki y a miy duomenimis. Daugiaskiemeniuose Zodziuose a i auk inis ki is, galima many i, bus a si ades e iame i olesniuose nuo Zodzio galo skicmenyse éliau negu pi mojo ki éio a i aukimo e apo me u. Tai odo idu iné p iegaidé ilguose skiemenyse i nepailgéje balsiai i d ibalsiai. 6. Ki éio aukimasis i Zodzio. galo g ei iausiai i§ iso y a nea ski iamai susijes su galiinés silpnéjimu, nykimu, umpéjimu. Tai odo pi miausia as ak as, kad a més, ku ios a i aukia ki j, umpina i galiines, be o, da os a més, ku iy ki is y a labiau a i auk as j Zodzio p adzia, labiau umpina galiines (p z., Miaos upynas) i ku iy ki is maziau a i auk as, y maziau i galiinés su umpéjusios (p z., Siauliai, K akés). Tai ig dalies paaiskina, kodél ki is isy pi ma nyks a i8 umpos gal - nés, Juk umposios galiinés a mése kaip ik isy pi ma i silpnéja, nyks a i y a i&nykusios. Kad ki io pasi aukimas i8 galiinés j zodzio p adzig y a susijes su galiinés nykimu, odo i ai, kad ki is y a nusikéles } zodzio p a- d%ig ik i8 galiinés. I§ negalinio, k kad i umpo skiemens, ki is né a nusike- les j p ie’ einan j ilga skiemenj, p z.: d uobo.le ~ d obulé, auge.na ~ augino. Aukgéiau ci uo ame K. Jauniaus samp o a ime apie ki io a i aukima y a duo as si oks eiginys: ,,p iklausomai nuo senojo pag indinio ki cio su- silpnéjimo sus ip éja ki is p ie§ einanciojo skiemens“. Zodzio galo ki io silp- néjimg aigkiai odo aki iniy galiniy umpéjimas. Kaip Zinome, ienos i - ap adés galiinés y a su umpéjusios, o ki os pakei usios sa o i ap ade p iegaidg i agale. Ne isose lie u iy kalbos a mése i ap adés gal inés y a ienodai su umpéjusios. AukS ai iai aka ie iai, idu ieciai, dziikai, di- delé dalis y ie iy i pie y iy Zemai iai ilgy i ap adziy gal iniy ie oje u i umpus balsius, kaip Ik, p z.: bal @ (< *bal a, plg. bal dji), sausa (<*sausa), . isd (< * isd). Daugumas Zemai iy dounininky, 0 aip pa i Siau iniai dini- ninkai galinius balsius, kilusius i§ ilgy i ap adziy balsiy, a ia silpniau, kiek edukuo ai, p z.: bd: l ~ bail a, d-n. k@ ~ anka, sd.us,4~sausa (K e- inga). Zemai iy donininky Sie balsiai y a isai menkai gi dimi, p z.: s@us’? ~ sausa, ds’ ~~ asa, dés? ~ isa (P ickulé). Ry ieciai pon ininkai apie Sedu g i ap adziy galiniy balsiy isai nebe u i, p z.: bal ~ bal a, as ~ asa, sak ~ Saka. 115 Tokiu biidu ilgy i ap adZiy (ki iuo y i neki éiuo y) galiiniy umpé- jimas y a bend as isai lie u iy kalbai. Ilgas i ap adis galinis balsis, i es umpu, kai ku iose lie u iy kalbos a mése nenus ojo umpéjes, nykes i oliau, odél bal d > bd-l ,4 (K e inga). Cia, K. Jauniaus zodziais a ian , su- silpnéjus seno iniam galiniam ki iui, sus ip éjo p ie§ einan io skiemens ki is. Likes be ki éio, balsis u éjo da g ei iau nyk i, i aip i8 bal d liko ik bal (Seduya). Vadinasi, i ap adziy galiiniy umpéjimas bus p isidéjes p ie ki - cio nykimo zodzio gale, ki aip sakan , ki iuo os i ap adés galiinés um- pédamos e é ki j auk is j zodzio p adzig. Iigieji skiemenys y a a iami i esniu balsu, 0 i esniu balsu a ia- mas skiemuo Zodyje juk i y a adinamas ki ciuo u skiemeniu. Kadangi ilgas skiemuo y a i ciau a iamas, ai ki is i§ umpo skiemens leng iau galéjo pe ei i j ilga skiemenj (p z.: bal d > bda.i. ,d), negu i§ umpo j umpa (p z.: Saka > Sak,d). Tu in ai gal oje, galima leng ai sup as i, kodél pi ma ki is bu o a i auk as i§ umpos galiinés j ilga p ie§ einan j skiemenj, 0 ik paskui i§ umpos galiinés j umpg i i8 ilgos galiinés j ilga p ieS einan j skiemenj i éliausiai i§ ilgos galiinés j umpg p ieS einan j skiemenj. Kalban apie élesnj ki éio a i aukima (i8 umpos galiinés j umpg i i§ ilgos j ilga p ie’ einan j skiemenj, 0 aip pa i§ ilgos galiinés j umpa p ie’ einan j skiemenj), eikia u é i gal oje i anks esnio ki io a i aukimo (i8 umpos galiinés j ilga p ie’ einan j skiemeni) analogija, ku i, be abejo- nés, i gi bus p isidéjusi p ie pi mojo skiemens ki io apibend inimo?®. Cia da eikia pazymé i i neki iuo yjy galiiniy umpéjimo, nykimo j akq ki iuo osioms. Juk, be abejonés, neki éiuo osios galiinés umpéjo g ei- Giau, o ki giuo osios lé¢iau. Tai odo i a miy duomenys, pa yzdzZiui, k e- ingi8kiy dounininky neki iuo y i ap adziy galiiniy balsiai y a daugiau sunyke, negu ki iuo y (p z.: bai ? ~ bal a i sa k ~ Sa ka). Neki ciuo y galiniy g ei esnis nykimas galéjo paspa in i i ki ciuo yjy umpéjimg i uo p isidé i p ie ki cio a i aukimo. Vadinasi, i ap adziy galiiniy umpéjimas bus bu es ienas i§ s a - biausiy eiksniy, sqlygojusiy ki éio a i aukimg. Ku Siai bus palike Zemai- éiams ik pa éig ki cio a i aukimo endencija. Kaip ilgo an ojo nuo zodzio galo skiemens a imas y a s ip éjes (jeigu galinis skiemuo umpas), j ikimai odo kai ku ios Jie u iy a més, nea i au- kian ios ki io. Pa yzdziui, apie Ignaling y a a iama iend, be e-nd's, diend, be de.nd's. Ka odo dyibalsio nesu umpéjimas uo a eju, jeigu galiiné y a umpa? Aisku, i Gia eikia K. Jauniaus désnis. Su umpéjus ki iuo am ga- linés balsiui i dél o susilpnéjus sio balsio ki iui, sus ip éjo p ie§ einan- ciojo ilgo skiemens a imas, odél ie nebesu ienabalséjo. Ki ais isais a e- jais ie, bidamas neki ciuo as, kalbamoje a méje y a su yienabalséjes, su umpéjes. Ill. Ki gio nukélimo senumas Salu inis-nukel inis ki is S d , kaip i ki ose Zemaiciy a mése, y a_ ik ilguose skiemenyse (jeigu jis y a a si ades an umpojo balsio, ai pas a asis dazniausiai y a pailgéjes). Sios iisies ki io a si adimui iSaiskin i inka jau * Plg. J. Endzelins, min, eik., 32. 116 miné oji K, Jauniaus eo ija apie a i auk inio ki io a si adima, ik kalba- muoju a eju ki cio kélimosi iS sa o ie os p ocesas y a ykes p iesinga k yp- imi kaip a i aukimas. A i auk inis ki is, kaip Zinome, y a a si ades p ies- ki iniuose skiemenyse ( adinasi, ki is kélési i§ Zodzio galo j zodzio p adzia: _<—_), 0 nukel inis, p icSingai, — poki iniuose (Cia ki is kélési i8 Zodzio p adzios j gala: —*_). Galima many i, jog nukel inis ki is, kaip i a i auk- inis, bus a si ades pi miausia uose zodziuose, ku pag indinj-seno inj ki j u i umpi skiemenys. Tai odo as ak as, kad Siuo a eju galu inis-nukel i- nis ki is y a s ip esnis, o jj u in ieji balsiai i dyibalsiai labiau pailgéje, kaip zodZiuose, ku seno inis ki is y a ilguose skiemenyse, p z.: (1) /ép,d:m~ Lipama (lipame), déd,éses ~ didziasis, ézd,d‘ms ~ isdamas, be (2) né4,6-n ~ négan , d-ug,d’m ~ dugama (augame), déob,é:ls ~~ débilas. Pi muoju a eju (1) galu iniu nukel iniu ki éiu ki éiuo y balsiy i d ibalsiy ilgumas y a oks pa , kaip i ki iuo y a i auk iniu ki ¢iu, ku ki is a i auk as i§ umpo j ilga skiemenj, 0 an uoju (2) — balsiai y a okio pa ilgumo kaip i neki - Giuo i, o d ibalsiy pi masis sandas upu j umpesnis kaip d ibalsiy, ki - éiuo y pag indiniu-seno iniu ki éiu i u in¢iy lauz ine p iegaide, be ilgesnis uz pusilgius. Salu inio-nukel inio ki io a si adimo senuma padeda nus a y i ki os Ze- mai iy a més, Dounininkai Salu inj-nukel inj ki j u in¢ius ZodzZius, ku iuose seno inis ki is y a an a, e, a ia Si aip: ndk ,é-i ~ nak ie (nak iai), és é-is ~ es ies (K e inga), o S d ie pa ys Zodziai a iami nd@kz,i- ~ nak ie, é'sz,i's ~ és ies. Vadinasi, dounininky ¢ia a iami a, e su pag indiniu-seno iniu ki ciu y a umpi, o s d — ilgi. Tuo emian is, galima many i, kad dounininky Salu inis nukel inis ki is bus a si ades da p ie§ umpuju a, e po ki éiu pa- ilgéjimg. A si adus Salu iniam-nukel iniam ki diui, dél o susilpnéjes pag indi- nis-seno inis ki is jau nebegaléjo Siy balsiy pailgin i. S d Salu inis-nukel inis ki is bus a si ades jau po a, e pailgéjimo. : Balsiai e, 9 (~?, u) i dounininky, i S d su pag indiniu-seno iniu ki - éiu y a pailgéje (p z.: ke a ~ ki a, $o. a ~ sii o), be Zodziuose, ku iuose y a Salu inis-nukel inis ki is, Sie balsiai y a iSlike umpi (p z., S d : s ép ,é-~ s ip iai, sdk ,é ~~ suk iai, K e inga: /ép,d:m ~ lipama (lipame), 6d ,#lom ~ bi- yoma (bu ome). Vadinasi, i dounininky, i S d Salu inis-nukel inis ki is bus a si ades p ieS e, o pailgéjima. Balsiy a, e su seno iniu-pag indiniu ki éiu pailgéjimas zodziuose su sa~ lu iniu-nukel iniu ki iu i giy ki iy ne ienodas s ip umo san ykis S d plo e (o aip pa i dounininky a mése) odo, jog nukel inis, kaip i a i auk inis, ki is pi ma y a a si ades Siau inése Zemai iy a mése, o éliau papli es i pic inése.