Kirtis ir priegaidė Kretingos tarmėje

Rie i VR UR A DER OoT YoR:O5S).K LeA)U: Sol McA el Pie Vey O-Siel S/R MOK Seb U ~ AK ADR Mo dF is KIRTIS IR PRIEGAIDE KRETINGOS TARMEJE J. ALEKSANDRAVICIUS Cia ap agomi K e ingos a més ki is i p iegaidé. T ap aSomajj plo a jeina ne ik K e inga, be i kai ku ios ne oli K e ingos esan ios ie oyés, ba en : Palanga, Da bénai, Ka ena i k . Ap aSomoji a mé pagal lie u iy dialek ologijos y inéjimuose p iim a ski s yma p iklauso pajii io zemaiciy dounininky a mei. Kadangi a més, kaip kalbinés sis emos, ypa ybés labiausiai iS ySkéja ly- - ginan su li e a i ine kalba, ai Gia ki is i p iegaidé nag inéjami daugiausia lyginimo su li e a ii ine kalba me odu. Ki is Pajii io Zemaigiy dounininky a més ‘ki ia imas labai ski iasi nuo li e a- i inés kalbos ki gia imo. Cia ypa¢ paZymé inas ki cio ie os nesu apimas su li e a ii ine kalba. Biidingiausieji pajii io Zemai iy ki ia imo b uozai y a ki cio a i aukimas i palinkimas u é i ZodZiuose ne iena, 0 du ki ciuo us skiemenis. Dél siy ki ia imo ypa ybiy a més ZodZiy ki io ie a daugiausia i ski iasi nuo li e a ii inés kalbos. Spéjama, kad ki éio a i aukimui a si as i u éjusios j akos ku Siy i sé- lig kalbos. Ki éio a i aukimas y a palinkimas a méje a i auk i Ki ] nuo zodzio galo j p adzia. Ki io a i aukimas bina dyejopas: ienose a mése ki is a i- aukiamas ik am ik ais a ejais, 0 ki ose — isais a ejais (i8sky us_ i a- p adzio ilgumo galiine). Kai ki is a i aukiamas ne isais a si ikimais, 0 nuo umposios galiinés (senosios i ap adés) ik j ilga Saknj, p z., gi e ~ gy a (Mios upynas), oks ki io a i aukimas adinamas sqlyginiu ki io a i- aukimu!. An asis ki io a i aukimas y a oks, kai ki is nuo i agalés i nuo umposios galiinés (i8sky us i ap adzio ilgumo galiine, nuo ku ios ki is isai nea i aukiamas) a i aukiamas j kiek iena Saknj —ilga a umpa: 1 Z . A chi um Philologicum, 4, 32; Kaunas (1933). 7. Kalbo y os klausimai 97 74.u,ka ~ laukai, o.nka ~ anka, gé, d ~ ge d, §d,kd ~ Saka (Siau és i Siau és aka y Zemai iai), Jaiikai ~ laukai, gi a ~ gy a, idka ~ Saka (Joni¥kis)*. Toks ki éio a i aukimas adinamas isuo iniy ki io a i aukimu. K e ingos a mé u i isuo inj ki io a i aukimg. Cia ki is a i aukiamas nuo i agalio ilgumo i umposios galiinés (igsky us i ap adzio ilgumo galling, p z.: sakdu ~ sakdu (saka ), da d ~ da di (da ai), laukdms ~ aukams) i kiek ieng—ilga i umpa Saknj: /a.u,kd ~ laukai, da. ,ga ~ da iai, ie,g78~ - éZz¥s, o,gis ~ ugys, kop, d ~ kup a, meég,/d ~ migla. K e ingos a méje pazymé inas ki io a i aukimo sa o iskumas. Cia ki is a i aukiamas ne isiskai, o padalijamas a p Zod%io p adzios i galo: dalis ki io nu aukiama j Zodzio p adzia, o ki a dalis paliekama bu usioje ki éio ie oje. Todél, ki j a i aukus, Zodyje a si anda du ki iai — be senojo ki io, a si anda da naujas ki is, adinamas a i auk iniu ki iu: §a,ka ~ Saka, le-n d ~ len a, o.n,kd ~ anka, ai,dis ~ gaidjs, d k,lis ~ a kl¥s, ldé.m,ga ~ langai, ie,Zis ~ éxzs, do.u,bie~ duobé. Balso spiidzio a z ilgiu uodu ki éiai a méje ne ienodi: a i auk inis ki is y a s ip esnis uzZ senajj ki j, adinama salu iniu ki iu. K. Biga sa o zodyno j ade pab ézia, kad ,,Zemaidiai, be naujojo a kel inio ki io, ebeig a- ia i sengjj galiinés ki j, ku is be gi y a silpnesnis uz naujajj**. Ta més §a- lu inis ki is a liepia li e a ii inés kalbos ki j, p z.: akis ~ d,kés, ausis ~ a.u,ses. Reikia pazymé i, kad ne isoje zemai iy dounininky a méje biina oks ki gio a i aukimo sa o iskumas, kai a i aukian ki is padalijamas j d i dalis. Zemai iy dounininky Siau és y y kampe (Vege iai, Klykoliai, Akmené), ku is jeina j isuo inio ki io a i aukimo plo a, ki is a i aukiamas ig Zodzio galo i p adzig isiskai, senojoje ie oje nepaliekan jokiy pédsaky: énka ~ anka, duses ~ ausis. Siuo a yeju ki is a i aukiamas nuo zodzio galo j p adzia i- siskai, odél zodyje esusida o ik ienas ki is. Ta méje y a Zodziy, u in¢iy po is i ke u is ki ius, ku ie a si anda iskiemeniuose a ke u skiemeniuose ZodZiuose, ki j a i aukus ig zodzio galo i p adzia: 58,/oma ~ Siluma, bléz,dinga ~ blezdinga (k egzdé), da- ,béninkis ~ da bininkis, d é,gdn is ~ d igan is (e zilus), é,lienéjé ~ elénija. T e iasis ki is (an asis nuo galo) ¢ia adinamas Salu iniu a i auk iniu ki giu. Jis a si anda dél ki éio a i aukimo i8 zodzio galo j p adiia, kai 4o- dzio gale iSlieka ne ik senasis ki is, be da ki ¢iuojamas Salia jo esan is skiemuo. Si as skiemuo i u i Salu inj a i auk inj ki j. Jis galu iniu a i auk- iniu adinamas dél o, kad y a silpnesnis uz a i auk inj, pasaky ume, uz pag indinj a i auk inj ki j, be s ip esnis uz Salu inj ki j. * Z . A chi um Philologicum, 4, 32, Kaunas (1933). ® Visi p iebalsiai p ieS balsius ¢, i (i) i d ibalsj ie, o p iebalsiai ¢, g, k, 1, §, % da p ieS balsius e, ¢ (é, @) i d ibalsius e , e jokiu minkS umo. Zenklu neZymimi, nes ais a ejais jie y isada minké i. Cia a ojama Lie u iy kalbos a laso medZiagos inkimo p og amos (1956) eikia- moji ansk ipcija. *K. Biiga, Lie u iy kalbos Zodynas, 1 sqs., LI, Kaunas, 1924, 98 Ta méje y a Zodziy, u inéiy du ki éius, a si adusius ne dél ki io a i- aukimo, o dél palinkimo ki éiuo ai a i ilguosius skiemenis. Kalbédami apie ki io a si adimg dél palinkimo ki éiuo ai a i ilguosius skiemenis, susidu- iame su d iem ki iais — pag indiniu i nukel iniu. ’ Pag indiniu ki iu ¢ia adinamas oks ki is, ku j u i Zodziai, nea i au- kian ieji ki io is ZodZio galo j p adzig. Tokie ki ¢io nea i aukian icji zodziai, be pag indinio, gali u é i da iena ki j — adinamaji nukel inj. Jj u i okie Zodziai, ku ie po pag indinio ki io a méje u i ilga skiemenj. Po pa- g indinio ki io esan ysis ilgas skiemuo a méje a iamas ki ciuo ai. Del okio skiemens ki éiuo o a imo i a si anda, be pag indinio, da naujas ki is — nukel inis. Nukel iniu jis adinamas dél o, kad pag indinis ki is padalijamas i d i dalis, i iena jo dalis lyg i nukeliama i§ Zodzio p adzios j gala, . y. ki is padalijamas a p Zod%io p adzios i galo: d k, i6u ~ a kliuo (a kliui), a,kéu ~ aikuo ( aikui), séind ~ sienai, $0,néi ~ sunie (Suniui), p aus,céis ~ p aiis ies (p aus is). S ip esniu balsu a iamas pag indinis ki is, 0 nukel i- nis — silpnesniu. Nukel inio ki gio a si adimas y a lyg i a i kS ias ki io a i aukimo iS Zodzio galo j p adZiq eiksmas. Nukel inis ki is bina ais a ejais, kai po pag indinio ki ¢io y a ilgas skiemuo a ba ilgas skiemuo, a si ades iSk i us uZda os galiinés umpajam bal- siui: /6n,gdu.~ languo (langui), io,bd ~ ébai, ka k,ld ~ kai klai, bim,bdls ~ bimbalas, é ,pdls ~ e palas, gie, dls ~ gé alas, dio,béls ~ débilas, ké ,méns ~ ki minas, 0,séns ~ Zsinas, kén,dduls ~ kanduolas (b anduolys). Kai ku iais a ejais Zodziy su nukel iniu ki iu pag indinio ki io p ie- gaidé bina umpiné. Tai j yks a ada, kai skiemenj, an ku io k in a pag in- dinis ki is, suda o umpai a iamas balsis: kd, éns ~ ka inas, d, éns ~ a i- nas, s d,/éu~ s aluo (s alui), gd,/6u ~ galuo (galui), a, éi ~ a ie (a iai), Sa,kd ~ Sakai, sdk,céis ~ suk ies (suk is). Reikia paZymeé i, kad ais a yejais, kai Zodyje né a nukel inio ki éio, p iegaidé bina ilga: kazena ~ ka ina, d eno ~ A inu, s ala ~ s alo, gala ~ gala, a is ~ a ys, Sdkas ~ Sakos. Sudé iniai zodziai, pap as ai, bidami daugiaskiemeniai, daugiausia u i po du ki ius — pag indinj i nukel inj. Siais a ejais, kaip i nesudé iniuose zodziuose, nukel inis ki is eina po pag indinio ki io. Nukel inj ki j u i daugiausia ie sudé iniai Zodziai, ku iuose pag indinis ki is k in a an jungia- mojo balsio a ba an pi mosios sudé inio zodzio dalies: a e ,kdilis ~ a ikailis, gal io, é sis ~ gal é i sis, saulie,kdi a ~ saulékai a,. g iebld,kiio is ~ g ébliko- is, ognd, éi e ~ ugna ie é, aki,b duksmis ~ akib uoksmis, sdld, iké is ~ sald- iki is, pds,b iolis ~ pusb olis, é ,s7kis ~ é sykis, Rél, éi e ~ kél ie é, luopé ,- Rio is ~ lopé ko is, meské ,kio is ~ meSké ko is. Jei Zodyje po pag indinio ki io a méje né a ilgai a iamo skiemens, ai oks Zodis ne u i né nukel inio ki io, no s pag indinis ki is k in a an jun- giamojo balsio a ba an pi mosios sudé inio Zodzio dalies: miesla egis ~ més-_ la ezis, a klaganis ~ a klaganis, Rauldse is ~ kiaulase is, ca pSakis ~ a pSakis, po-spade ~ puspadé, 99 Nukel inio ki cio nebiina i ais a ejais, kai pag indinis ki is a méje biina an ojoje sudé inio Zodzio dalyje: e n dnkis ~ ien a ikis, s uo liipis ~ s o liipis, de pél is ~ didpil is, mazakalbis ~ mazakalbis, eindkis ~ ienikis. I§ o, kas pasaky a apie a més ki j, ma ome, kad a méje y a i8 iso penki ki iai: a i auk inis (pag indinis a i auk inis), Salu inis, Salu inis a i- auk inis, pag indinis i nukel inis. Ta méje ZodzZiai gali u é i ne ik po iena ki j, kaip li e a i inéje kalboje, be i po du, ka ais ne daugiau ki iy. P iegaidé K e ingos a méje ZodZiy p iegaidés, kaip i zodziy ki io ie a, labai ski iasi nuo li e a ii inés kalbos. Sioje a méje y a ne ys, kaip li e a ii inéje kalboje, 0 penkios p iegaidés: umpiné, i agalé, lau& iné, idu iné i i - ap adeé. Kai ku ios p iegaidés y a panaSios j li e a i inés kalbos p iegaides, 0 kai ku ios biidingos ik a mei. Sa o balso judéjimu panasesnés j li e a i inés kalbos a i inkamas p iegaides y a umpiné, i agalé i i ap adé, 0 laus iné i idu iné p iegaidé y a biidingos ik a mei. Nuo li e a i inés kalbos p ie- gaidziy labiausiai ski iasi lauz iné, ku i a méje a iama ie oj li e a i inés kalbos i ap adés i pasizymi sma kiu k i imu, balso lizimu, daug sma - kesniu negu li e a i inés kalbos i ap adé p iegaidé. T i agalé p iegaidé panasi j li e a i inés kalbos i agale p iegaide ik sayo balso kilimu, o balso k i imu ski iasi. Ta més i agalé p iegaidé ilgesné i labiau esiama negu li e a i inéje kalboje. Vidu inés p iegaidés li e a ii iné kalba isai ne u i. Ji panagsi j i agale, ik zymiai umpesné. Ta méje idu iné p iegaidé a- iama an pailgéjusiy umpyjy balsiy, pailgéjus umpinei p iegaidei a ba a i aukus ki nuo Zodzio i agalio ilgumo galiinés j i agalio ileumo Saknj. Kaip miné a, kai ku ie Zodziai a méje u i po du, ka ais ne daugiau ki iy, o ki iai gali bi i — pag indinis, a i auk inis bei nukel inis. P iegai- des a méje u i ne ik pag indiniai, be i a i auk iniai bei nukel iniai ki - ciai. Kadangi isi ki iuo ieji skiemenys u i i p iegaides, adinasi, zodziai, u in ieji po du ki ius, u ii po d i p iegaides, o Zodziai, u in ieji daugiau ki ciy, u i po iek pa p iegaidziu. A i auk inio ki io p iegaidé biina ejopa: umpiné, idu iné i i - ap adé. T umpiné a i auk inio ki io p iegaidé bina ada, kai ki is nuo um posios a i agalio ilgumo galiinés a i aukiamas j umpa saknj: /az,da ~ lazda, mé,dds ~ medis, d,sd ~ asa, sd,ld ~ sala, §é,lomd ~ siluma, ¢2,kénd ~ ekina, ndi,lis ~ nalys, sé, is ~ Se s, ad, énd ~ ayinai, kd, énd ~ ka inai, pé,- lénd ~ pelenai. Vidu iné a i auk inio ki cio p iegaidé biina ada, kai ki is nuo umpo- sios a i agalio ilgumo galiinés a i aukiamas j i agalio ilgumo Saknj: d-usés ~ ausis, ld.nka ~ lanka, ba z,dd ~ ba zda, sk iold ~ skola, #é.,md ~ Ziema, lé.ukd ~ laukai, do.u,bie~ duobé, ie ie ~ éz8, io,lie ~ dol, piis,- lie ~ pislé. 100 T i ap adé a i auk inio ki éio p iegaidé bina ada, kai ki is nuo um- posios a yi agalio ilgumo galiinés a i aukiamas j i ap adzio ilgumo Sakn{: a k, is ~ a kl¥s, g ieb,lis ~ g ébl s, 1é.nga~ langai, sé. ,dés ~ 8i dis ée, d ~ é ai, &d.u,dolis ~ iaudulys. Nuo i ap adzio ilgumo galiinés a méje ki is isai nea i aukiamas: ge d ~ ge ai (naud.), nusdis ~ nusals (nuals), laukdms ~ laukims, a kléms ~ a klidms, ge dm ~ ge am, ausims ~ ausims, gal iioms ~ gal éms; aip pa ie- naskai os I i II asmens eiksmazodziuose, nes Siais a ejais a méje y a i ap adzio ilgumo galiiné: da du ~~ da du (da a i), aidu ~ asdu ( aga l), palekdu ~ palikau (palika i), ma d ~ ma di (ma ai), da d ~ da di (da ai), ska - é ~~ skai éi (skai ei), nes ~ nedéi (neSei), pada é ~ pada éi (pada ei). Salu inis ki is, a méje a si ades dél ki cio a i aukimo, i gi u i p ie- gaide. Jo p iegaidé d ejopa: umpiné a ba i agalé. Jei ki is a i aukiamas ig galinio umpo skiemens, ai o skiemens (Zodzio gale) salu inio ki io p iegaidé bina umpiné: d,kés ~ akis, géi d ~ ge d, La-u,ki s ~ lauki s, po-4,- kos ~ puikis, {aka ~ Saka, a,kis ~ aikus, o jei ki is a i aukiamas iS gali- nio i agalio ilgumo skiemens, ai o skiemens (ZodZio gale) Salu inio ki cio p iegaidé bina i agalé: dd. ,ba ~ da bai, 6,818 ~ ezys; la.u,ka ~ laukai, /a- send ~ laSiniai, d,ka ~ aikai. Salu iniai a i auk iniai ki iai u i d ejopa p iegaide: umpine a ba i agale: Vilo,ki éjé ~ Voky ija (Vokie ija), K é, inga ~ K e inga. Ig o, kas pasaky a, ma ome, kad a méje del ki éio a i aukimo i dél palinkimo ki éiuo ai a i ilguosius skiemenis a si anda a i auk inis, Salu inis i nukel inis ki is su penkiomis p iegaidémis: umpine, i agale, lauz ine, idu ine i i ap ade. T umpiné p iegaidé. T umpine p iegaide (Zymima kai iniu zenkleliu_,,““) u i umpieji skiemenys, ku iuos suda o a méje umpai a iami balsiai a, @, @@ , 9, u. Jos a imo balso spiidis y a umpas i idu inio s ip umo. T umpiné p iegaidé a meje bina Siais a ejais: a) Vienskiemeniuose Zodziuose an umpyjy balsiy a, e, e, 1, 9, u, a - liepiangiy li e a i ines kalbos umpuosius balsius a, e, i, us us kas, ds, as, nek, e, lés, Ses ~ Sis, k és ~ k is, és ~ is, lig, dd ~ di, sd ~ s i, puks, bip . b) An umpyjy balsiy ¢, 9, a liepian iy li e a i inés kalbos umpuo- sius i, u, a més ienskiemeniuose yodziuose, a si adusiuose i§ d iskiemeniy zodziy, nuk i us umpajam uzda os galiinés balsiui: Ré s ~ ki as, dék s ~ dik as, pék s ~ pik as, bo s ~ bi as, ds s ~ hS ias, sdk s ~ slik as. c) An umpyjy a, e, a liepianciy li e a ii inés kalbos a, ¢ su i agale p iegaide, ienskiemeniuose Zodziuose, a si adusiuose i§ d iskiemeniy, nuk i- us umpajam uzda os galiinés balsiui: kaps ~ kapas, laps ~ lapas, saps ~ Sipas, g aps ~ g ibas, mdsks ~ mizgas, pa s ~ padas, aks ~ agas, sldp s ~ slip as, aks ~ akas, /é s ~ lédas, me s ~ mé as, si s ~ SéS8 as, sesks ~ SéSkas. d) An umpyjy balsiy a, e, a liepian iy li e a ii inés kalbos balsius a, e su i agale p iegaide, ienskiemeniuose Zodziuose, a si adusiuose a méje i8 d i- 101 skiemeniy, nuk i us umpajam a i os galinés balsiui: ds ~ kasa, dd ~ Zada, nes ~ n&Sa, kép ~ k&pa, lés ~ lésa, mé ~ me a, es ~ e a, e) An umpyjy balsiy ¢, 0, a liepiangiy li e a i inés kalbos i, u, ien- skiemeniuose Zzodziuose, a si adusiuose a méje i§ d iskiemeniy, nuk i us um- pajam a i os gal inés balsiui: /ép ~ lipa, cék ~ iki, kes ~ kiga, lop ~ lupa, sok ~ suka, k o ~ k i a. ) Zodzio p adzioje an umpyjy balsiy a, e, e, 0, u, a liepian iy li e a- i inés kalbos a, e,?, u, u su umpine p iegaide, . ki i a i aukian iuose zodziuose nuo umpo a ba ilgo galinio skiemehs j umpa gaknj: 1) nuo umpo galinio skiemens: d,kés ~ akis, g d,Zds ~ g aziss, a, esd~ a iza, mé,dds ~ meds, /égd ~ liga, é,dds ~ ids, pd,sés ~ pusis, dgmes ~ ugnis, ni ,k és ~ nuk is, ni ,lops ~ nulips; 2) nuo ilgo galinio skiemens: la,Sené ~ ladiniai, ad ,duda ~ a audai, ¢,zis~ ezYs, é,do is ~ idu ¥s, pd,sie ~ pus€(j) (puSyje), dgnie ~ ugn&(j) (ugnyje), nu,ddus ~ nudads, ni,és ~ nucis. : g) Zodzio p adzioje an umpyjy balsiy a, e a liepianciy li e a ii inés kalbos a, e su i agale p iegaide, d iskicmeniuose a daugiaskiemeniuose Zodziuose su Salu iniu ki iu, a si adusiu ne ki j a i aukian nuo Zodzio galo i p adzia, o dél pailgéjusiy i ilgai a iamy a méje skiemeny: bamd, én ~ bama an , sd,kdén ~ sakan , la,kin e ~ lakin i, kd, é ~ ka ei, ‘la, pé ~ lapei, [é,sin e ~ lésin i, me d~ mé ai, s é, in éis ~ S é in ies (S e in is. uzei i ku nuo lie aus). . i) Zodzio p adzioje an umpyjy balsiy a, e, a liepianciy li e a i inés kalbos balsius a@, e su yi agale p iegaide, Zodziuose su éalu iniu ki giu, a si adusiu, nuk i us uZda os galiinés umpajam balsiui i dél o susida ius an iniam dyibalsiui bei pailgéjus skiemeniui: d, éns ~ a inas, ab,dé s ~ apda- as, dd,béls ~ a bulas, ka, dms ~ ka amas, ba, dms ~ ba amas, hd, éns ~ ka i- nas, s é,céms ~ syé imas, é,kéns ~ ékinas, é,déns ~ édinas. j) Zodzio p adzioje an umpyjy balsiy ¢, 0, a liepianciy li e a i inés kalbos 7, u su umpine - p iegaide, d iskiemeniuose Zod%iuose su salu iniu ki giu, a si adusiu dél pailgéjusiyjy ilgai a iamy a méje skiemeny: é,kin e~ ikin i, é, in e ~ i in i, s e in e ~ 8 i in i, d2,d?n e ~ didin i, po,8éi ~ pidie (pusiai), pd, ioms ~ pi oms, jd,din e ~ judin i. k) Zodzio p adzioje an umpyjy balsiy é, 9, a liepianciy li e a ii inés kalbos 7, w su umpine p iegaide, d iskiemeniuose a daugiaskiemeniuose Zo- dziuose su Salu iniu ki éiu, a si adusiu, nuk i us galiinés umpajam balsiui i dél o pailgéjus skiemeniui: dé,dén~ didina, é, én ~~ i ina, kd,sén ~ kiisina, 10,dén ~ judina. 1) Zodzio p adzioje an umpyjy balsiy a, e, a liepianciy li e a i inés kalbos a, e su i agale p iegaide, d iskiemeniuose a daugiaskiemeniuose zoddiuose su Salu iniu ki iu, a si adusiu, nuk i us a i os gal inés umpajam balsiui i dél o pailgéjus skiemeniui: ma,sén ~ masina, ma,zén ~ mazina, dé,dén ~ d&édina, ké,pén ~ képina. m) Zodzio gale an umpyjy balsiy a, ¢, ¢, i, 9, u, a liepianéiy li e a- d inés kalbos umpuosius balsius su umpine p iegaide, a més Salu iniame ki j 102 a i aukianciyjy Zodziy ki yje: Jd,kd~saka, d, esd~a iza, ga,le~gale, ke.imée ~ kiemé, dod,s¢~d asia, d,12~ alia, d,kis~akis (gal.), a-u,sis ~ ausis (gal.), 0.n,- kd ~ anka (jnag.), k d, 0 ~ k u ii, s¢d,liis ~ s alls, la.u,ki s ~ laukus. T i agalé p iegaidé. T i agalé p iegaide (Zymima ies iniu Zenkle- liu ,,~*) a méje a iama su esiamu i ilgu balso spudziu. Sig p iegaide a ian , balsas paleng a ilgéliau kyla auk& yn, o paskui s aiga nuk in a. Ta més i agalé p iegaidé nuo li e a ii inés kalbos i agalés ski iasi uo, kad jos balso k i imas a méje y a s aigesnis i umpesnis negu li e a i ineje kalboje. P iegaidés sp idzio ie a d ibalsiuose labai ski iasi nuo li e a ii inés kal- bos. Li e a i inéje kalboje a ian i agale p iegaide d ibalsiuose balso spu- dis koncen uojamas an an ojo komponen o, o ap aSomojoje a méje ios p iegaidés balso spiidis d ibalsiuose koncen uojamas isada an pi mojo d i- balsiy komponen o: mdisos ~ maisas, laiks ~ laikas, lauks ~ la ikas, kéims ~ kiémas, kémps~kamhpas, émp e ~ emp i, dnkas ~ a ikos, /dnks ~ laikas, lick e ~ l€k i, d iep e ~ d éb i, diede ~ dédé, ie ~ é a, 62,biions ~ uzbonas, Jiions ~ Jonas, Hodis ~ Z6dis, liiops ~ lOpas. Dél Si os p iegaidés balso spiidZio koncen ayimosi an d ibalsiy pi mo- jo komponen o a méje kai ku iy d ibalsiy (ai, e ) an asis komponen as y a linkes i&nyk i. S ai kele as pa yzdZiy, ku a méje iinykes d ibalsiy an asis komponen as: aks ~ aikas, é e ~ ci i, g é s ~ g ei as, s éks ~ sycikas, é,- kdls ~ eikalas. Ap asomosios a més i agalé p iegaidé panaSi su Zemai¢iy dinininky a pa ia p iegaide. Jos su ampa spiidzio iigies, kiekybés i balso judéjimo a z ilgiu, o ski iasi balso sp idzio ie a, nes dinininky i agalé p iegaide isuose d ibalsiuose y a an abiejy komponen y, ik a ciau Zemaiciy douni- ninky su endencija koncen uo is an pi mojo komponen o®. T i agale p iegaide u i: a) Ilgiéji skiemenys, ku iuos suda o i agalio ilgumo balsiai: esegds e ~ iSsigs i, g d% s ~ g az as, skés e ~ sk€s i, lis e ~ lis i, pik e ~ p¥k i, Siis e ~ si is i, Tii s ~ li as, mii is ~ mii is, liidnos ~ li idnas, b) Ilgieji skiemenys, ku iuos suda o ki ciuo i pailgéjusieji @, e: da g~ da é, eglasake ~ eglagaké, mdzos ~ mazas, Sake ~ Sake, saSos ~ Sa8as, sake ~ siké, kéke ~ kéké, médis ~ m@dis, Sénis ~ sénis. Ta iau Zodziuose, ku , su umpéjus galiinei, susida o a méje umpai a iamas skiemuo, balsiai a, e okiame skiemenyje, kaip anks iau nu o- dy a, u i umpine p iegaide: ba s ~ bia as, /aps ~ lapas, kaps ~ kapas, lé s ~~ lédas, s é s ~ s é ias, nés ~ n@a, ed ~ eda. c) Ilgieji skiemenys, ku iuos suda o i agalio ilgumo g ynieji a mi8- ieji d ibalsiai; siuo a eju p iegaide u i pi mieji d ibalsiy §komponen ai: lauks ~ la ikas, duls ~ a ilas, sduk e ~ Sa ik i, Jaiks ~ laikas, péik e ~ peik i, déina ~ diéna, sins ~ Siénas, jOuks ~ judkas, mdils ~ muilas, kal s ~ kal as, Sa is ~ Sal is, kémps ~ ka ipas, /6nks ~ la ikas, pa sos ~ pa sas, Sip e ~ selp i, léng os ~ le ig as, é s e ~ eis i, élp e ~ ilp i, imze ~ im i, gin e ~ gi i, 5 Plg. P. Jonikas, Pag aman io a mé, § 15, Kaunas, 1939 103 sé k e ~ si g i, gél e~ gul i, c iimps ~ u ipas, s ink e ~ sui k i, pé us ~ pu as. Laus iné p iegaidé. Lauz iné p iegaidé (zymima s ogelio pa idalo zenkle- liu_,,*“) biidinga ki j a i aukian iesiems Zemai iams, aigi i ap agomajai a mei, ku ioje ki cio a i aukimas ypa y$kus. Si oks p iegaidés _balso spii- dis ski iasi nuo li e a ii inés kalbos i ap adés, LauiZ ine p iegaide a ian , ai’kiai gi dimas s aigus pakilusio balso lizimas ga so idu yje, nes uo me u i yks a s aigus balsaskylés uZda ymas. Balsaskylei uo pa iu momen u él a sida ius, ki iuojamosios onemos an oji dalis baigiama a i eidzian balsa zemyn. LauZ inés p iegaidés balso lizimas y a didesnis negu_ li e a ii inés kalbos i ap adés. Ta ian lauZ ine p iegaide balsaskylé ne isais a ejais ienodai uz%da oma. Vienus ga sus a ian ji uZda oma daugiau, o ki us a ian — magiau. Tai p iklauso nuo ga sy kokybés. Ne isikai uZda oma balsaskylé a ian , payyz- dziui, ga sus 7 i a: i s ~ y as, lipa ~ lipa. RiSlioje kalboje balsaskylé aip pa uzZda oma, pap as ai, maziau, negu a ian uos pacius Zodzius sky ium. Labiau a ida oma balsaskylé a ian balsius d, é: sdu ~ sau, ga s ~ gi as, gé s ~ gé as, dé ~ dé a. Be o, ji labiau a ida oma a ian zodj sky ium, pab éziamai. LauZ iné p iegaidé spiidzio ie os a z ilgiu nesiski ia nuo li e a ii inés kalbos i ap adés, nes lauzZ inés p iegaidés balso splidzio ie a y a a pa i kaip li e a ii inés kalbos i ap adés, bii en : ji d ibalsiuose, an inio kilimo d ibalsiuose i d ibalsiuose, a liepianéiuose li e a i inés kalbos 0, é (uo~o, e~é), koncen uojama an pi mojo komponen o: kdilis ~ kdilis, sduks s ~ SdukS as, séile ~ séilé, léipa ~~ liepa, déuna ~ diiona, sdl s ~ XAl as, 6mZ os ~ amzius, pén is ~ pan is, d ps ~ a pas, hél e ~ kél i, /émpa ~ lémpa, sén e~ sén i, gé e ~ gé i, kd, éns ~ ka inas, léns ~ linas, gé s ~ g as, g iop e ~ g ob i, miolis ~ mélis, die e ~ dé i, sied e e ~ séd& i. Ta ian lauZ ing p iegaidg balso judéjimas y a oks pa kaip i i ap a- dés, bii en , kylamas k in amas. Jai i8 a i eikia ilgesnio laiko negu a més i ap adei p iegaidei (z . posky j ,,T i ap adé p iegaidé“), LauZ iné p iegaidé sayo p igim imi panasi j la iy lauZ ing p iegaide. K. Biiga sa o zodyno izangoje Zemai iy lauz ine p iegaide adina sp ogs an- Ciaja a ba lizZ anéigja (lauz ine) i palygina ja su la iy lauz ine p iegaide, la iskai y adinama_ ,,k i uo’a“ i »g is a~® a ba ,,lauz a“®, Ta més lauz iné p iegaidé nuo la iy lauZ inés ski iasi balso sp idzio yie a, nes la iy lauzZ iné p iegaidé koncen uojama an abiejy onemos komponen y, 0 Zemai iy lauz- iné — an pi mojo komponen o. Balsaskylés uZda ymo a z ilgiu ji i gi ski- iasi nuo la iy lauz inés, nes zemaiciy lauz ing a ian balsaskylé uzsida o labiau. Lauz ing p iegaide a méje u i: a) Ilgieji skiemenys, ku iuos suda o i ap adzio ilgumo balsiai: késnisw kasnis, kés e~ kgs i, sp és e ~ sp és i, Zisee ~ Hs i, es ~ y as, gi e ~ gy i, i s ~ y as, skiis e ~ skiis i, Fils ~ si ilas, g i s ~ g iidas, lipa ~ liipa. °K. Biga, Lie u iy kalbos Zodynas, 1 sqs.. XXIV, 104 b) ligieji skiemenys, ku iuos suda o i ap adzio ilgumo g ynieji a mis- ieji d ibalsiai: bdime ~ baimé, kduls ~ kdulas, sdule ~ sdulé, méile ~ méilé, péi a ~ pie a, séina~ siena, péins ~ pienas, déuna ~ duiiona, dusis ~ uosis, hal s ~ kdl as, sém is ~ sdm is, pén is ~ pan is, kd e ~ ké é, bd e ~ ba i, déins ~ délnas, pémpe ~ pémpé, lénke ~ lénké, gé e ~ gé é. Li e a ii inés kalbos miS iyjy d ibalsiy, suda y y i8 i, u + 1, m,n, , i d ibalsio wi i ap adés p iegaidés ki is Zymimas kai iniu ki cio Zenklu, nes balsiai i i u isada umpi, jie okie lieka i uose d ibalsiuose. Ap agomojoje a méje d ibalsiy, suda y y i$ i, u-+1, m, n, , i d ibalsio ui pi mieji komponen ai a iami ilgai i u i ne umpine, o lauz ing p iegaide: skél e ~ skil i, élks ~ ilgas, cél s ~ il as, impa ~ impa, pin e ~ pin i, inka~ inka, bé e ~ bi i, kél e ~kul i, dilm e ~ dum i, ké pe ~ ki pé, di e ~ bi i. Tokia pa i an inio kilimo mi8 iyjy d ibalsiy, suda y y iS i, u ++ 1, m, n, , p iegaidé: pél~ pila, Séls ~ Silas, eséms ~ ezimas, liekéms ~ lékimas, pén ~ pina, léns ~ linas, mén ~ mina, ¢én ~ ina, kél ~ kulia, g6l ~ gila, auks- éms ~ auk& imas, geléms ~ gilimas, dé ~ di ia. Laud ing p iegaide u i i a més an inio kilimo mis ieji d ibalsiai, suda- y i i a, e+, m, n, , susida e nuk i us a méje uzda ai umpajai gal inei: gals ~ galas, néms ~ nimas, dns ~ anas, gd s ~ ga as, kéls ~ kélias, péns ~ pénas, gé s ~ gé as. c) Ta més ilgieji skiemenys su Salu iniu ki éiu, a si adusiu ne dél ki cio a i aukimo nuo Zodzio galo j p adzia, be dél skiemens pailgéjimo a méje: lio,pi e ~ lépy i, , d ~ y ai, a, kéu~ aikuo ( aikui), d k,léu ~ a kliuo (a kliui), gndi,bi e ~ gnaiby i, déik,s i e ~ daigs y i, é,links ~ ilinkas, deé,- gin e ~ dégin i, dé,din e ~ didin i, 12,sdls ~ lésalas, sp d,géls ~ sp agilas, pa,- Sd s ~ pasa as, a,bdls ~ abalas. Vidu iné p iegaidé. Vidu iné p iegaidé (zymima s a iu ies iniu zenkle- liu ,,**) y a Zymiai umpesné uz i agale p iegaide, a iama ne esiamai. Jos ki iuojamoji onema maziau j emp a negu i agalés p iegaidés. Nuo i agalés p iegaidés ji ski iasi i sa o balso kilimu bei k i imu. Balso spiidzio ie os a z ilgiu ji nesiski ia a meje nuo i agalés p ie- gaidés, Dyibalsiuose balso splidis koncen uojamas an pi mojo komponen o: déina ~ diena, dé.u,bie ~~ duobé, Id.u,ka ~ laukai. ” Vidu ine p iegaide a méje u i: a) Balsiai e, 0, a liepian ieji li e a i inéje kalboje i, w su umpine p ie- gaide, a i uose, iena ki j e u ingiuose ( , y. be Salu inio ki cio Zodziuose) . skiemenyse: é.sos ~ isas, bé.je ~ bijo, le.pa ~ lipo, eké.nis ~ ekinis, k é.s e~ k is i, %.kas ~ Sukos, bd. a ~ bi o, so.ni ~ 8unj, noga a ~ niga a, SoF eni ~ Su inj. Jei d iskiemeniai a daugiaskiemeniai zodziai u i po du ki ius, y. pag indinj i Salu inj, ada balsiai e, 0, a liepian ieji li e a i inéje kalboje 7, u su umpine p iegaide, u i a méje ne idu ine, 0 umpine p iegaide: é,- sds ~ isais, bé,jéom ~ bijom, /2,pdm ~ lipam, ekéné ~ ekiniai, k é, io ~ 105