Biržų tarmės įvardis

CPIETUVI- U+KAL BON RIOS KLAUS 1M AT N LITuyos TSF MOK SLU AK A-D EM Eidos BIRZU TARMES IVARDIS I. JASINSKAITE Bi Zy a mé gehö aukS ai iams y ieciams pun ne n. Ki is a méjc abge agen nejp as ai salygiskai — i8 jede e umpos galiinés, o i§ längos galiinés nich zu ückgezogen. Labai su umpéjusios Zodziy galiinés: kü zlich S immen nuk i e a isk i e, länglich S immen i dwibalsiai su umpéje. Ta mei Siek so i akos mach la iy Sp ache. Bi zy a més Fläche um ass Bi zy S ad umylink- es 10 km mazdaug spinduliu. Cia ap agomas os a més i a dis. Bi zy a més j a déiai, wie li e a u i inés Sp achen, i ski s omi pe sönlichen, sang azinj, i sa ybinius, pa odomuosius, pazymimuosius, klausiamuosius, Beziehinius neZymimuosius. i Jy a osenoje is kai ku iy ski umy on li e a u i in- és Sp ache j a dZiy ya osenos, beispielswei- se. : Bi zy a méje nepazjs ami sa ybiniai j a dziai manas, a as, sa as, maniskis, a iskis, sa iskis, miisiskis, jusiskis, s a ig e wende we den kilmininkai mein, dein, seinen; lk s a in. 0 jy j a dzio Ru is a mé e wende wi d ka as; j a dis jede a méje e s iegie bal a usisku koznas. Wie meh on Ik. un e sc- heide a més j a dziy kai yba. Wie i Ik., einige j a dziai kai omi nu humo nie igen zahlenien das so genann e nich imininie i j a d%iai, ande e — kai omi humo nie , nume iais giminémis ai e winnie i a dziai. Nich iminlichen j a dzien gehö en Pe son pe sönliche, eigybinis j a dZiai i was, niemand, alles. I i II i Sie se zung no male w- eise e se zen daik a a d- zius. Gimininie j a dZiai — alle Res liche. Sie sagen beim Wo ände ni ia biid a dzius, 1, Negimininiai j a dziai Vienaskai a as, aSe~wBei, h, je~ ijei mané&~maniés, mani *~mané, man ~mané, a és~ a iés, au : ~ a é, dii~ a e, sa 8s~sa iés, sa i'~sa é, sdi i~sa e man, du, sdu mani~mané, a mane, ~ "~ a é, dii~ a e, sd" sel , sail~ i~sa e man, mahi, i , V . mani-~man- yjé, a i'~ a yjé, sa *e~sa yje ax OZ - 187 Vieleiskai a V . més, ju s Ki mi su.~- miisy, jisu.~jisu N. mim, jim G. mum, jum I mum, jum. V . mumiS~mu- mysé, jumi:3~jum- ysée Vn. a d, ilgesnés Fo men ha p idé a em a ing dalele. Weil II pe söny, p idéjus dalele -ai, susida é hia as, das jsi e pé 7, 0 po j -ai>-ei. Nach analogija und I pe söny p idé a -ei s a in laukiamo -ai. Vn. kilm, e wende - en ejopos Fo men. E s es Fo men ha 7 kamieno daik a a d- ziy n, kilm, galiine, die, wah schein- lich, is neujai j es a nach n. und dg. ie niken, u inius 7 kamieno galiine. Fo mos man , a  , sa é e schien i8 senyjy kilmininko o men mi p idé u galininko pozymiu -n. Jos a méje e wende - amen und galininko sinnme. T umposios Fo men sind de al osios Kilmininko galininko Fo men. Ta méje ih e ebe a o- j en im Sinne Kilmininko und Galininko, o lk. ein nu galle n sense. Vn. o men, mda naud galininio n minkS umas zeig , jog -i<-ie ia nuk i o éliau, negu Ik., odél n da nespéjo sukie é i. Vn. gal. Z . n. kilm. ; Vn. in. phe i8kai s imm mi n. kilm.gal. umposien Fo men, aich zu be ach en sie de selben Kilmés Fo men lyg nebii y pag indo, Panagios yn. jn. Fo men s immen in einigen ande en e mése, und auch la iy Sp ache a miy dalyjel. Dg. naud. ha wei e b ei e - usia a mése o ma be -s, suda y a nach ande en ieliskai os nu niks, die Siose a mése haben d iskai os o men ode galiine. Dg. gal. i in. su ampa. Inagininko Fo m en sp ich lk. o men mumis, nu a méje is numes as -s nach analogijq mi ande en a més ieliskai os jnagininka- is und nuk i es 7 nach a més one inius désnius. Ta més dg. gal jede 8kai un e schei- de on lk, en sp ech- ende Fo men. Solche gleich Fo men sind inde ames und in einigen ande en lie u iy und la iy a mése. Endzelynas solche Galininko Fo men häl Nu zininka- is ode jnagininkai- s, e wenda- mais galininko sinnme®, Wie is i§ iesy, schwe zu sagen. Einaskai a V. kds, njeks, iskds K. kd ~k6, niéka~w- niéko, iskd'~ i- skd N. kdm, nickam, iskam G. kihwky, nieku.~ni- ka, isk l~ i- sky I. kb~kud, nisk~nie- kii, nich s~n- iékuo, iski~ is- kud 1 Z , D . F . Ku cha , G amma- ik de li auisch- en Sp ache, §§ 854, 855, 859, Halle, 1876. J. Endzelin- s, La ie§u alodas g ama i- ka, 347 §, Riga, 1951. 2 Z , J, Endzelin- s, La ieSu alodas g ama i- ka, 352 §, Riga, 1951. 188 Siy i a dziy lusniau gang on Ik. wenigem un e sc- heiden. I a dis iskds ¢a méje i& isai galiininio ki ia imo, o 1k. — Sank inium. Sie j a dZiai ha nu Einaskai e. 2. Gemininie j a dziai Gina ische j a dZius pa og igs- e apZ elg i nach kamienus, @ kamienas Vienaskai a e o i i ds, das ~ asai,%. - as~Si as, k . s~ki as a i me i ~ d'~ d a~8i- o, k , a~wki - o,. i a dm, 3. am, ki ém s Ss a ys: + wm~ y, $ . u.~ Si a, k . u. ki- a nae s ag 6~ ud,%- . o~Si u- o, ki ~ki i e ae a . dm~ am- eé, 4. am~si ame, ki dm~ki amé QA2AS <n Vieliska wis, H. e~si ie, klé~ki i h, S u, bi e iem, S. em, ki jem is~w uds, SH gs~Si uo- s, ki s~ki iis isw ais, im~ aim, H. es~Si ais, Sil em~Si ai- m, ki is~ki ais, ki em~ki aim V . uds~ uosé, S. os~Si uos- e, Ri os~ki uo- sé T dAMO Auch linksniuojami ands, ka s, i.s s~ isas. Vn. ie . has i ap ade galiine s a in waukiamas i agalés. T i ap adé p iegaidé Gia, anscheine- nd, en s and nach nu zenink- a, de a mé in su ein äll ö lichenk- u, nuk i us seines galiininiam -e. Dg. naud. Fo men ha be -s, zusammeng- ese z nach ande en Meh kai os- nu niken, die im Ta mé haben biskai ige galiine biskai osnu- niken a Fo men, Dg. jn. ha zweijop- as Fo men. E s es Fo men übe eins su lk, en sp ec- henden Fo men. An osios is speci inis a més neue ada as. Tokia galiine haben alle Bi zy a més (j) kamieno a a dazodZiy jnagininkai. Besonde- s sie angezog- en on Bi zy j Siau és aka us, wo 1k. Fo men as nich ojamas. G undlage solchen Fo men en s ehen wa pacioje a més mo ologijoje. Da isy ki y kamieny a daZodziai ieliskai os jnagininke haben d iskai ige o men galiine, das sie enden a -m, beispielswei- se: galodm, akim, pelém, sumim, ém, bal ém, bal é§om, Pagal analogija jais galiininis kamieno su a dazodziu ieliskai os -s ({) a jnagininke wu de e se z -m, paum u d iskai inés i8 galiinés. oki biidu susida é Fo men kaln:m~kalnaim, ba em~bi aim, b édlem~b iliaim, ém~ aim, %. em~8si aim, bal m~bal aim, bal aisem~bal aisiaim i . . Lk. Fo men sind, ma y , neue esnés, au ge e u- seen a méje éliau, Ik. j akoje. Dahe 189 Siu speci iniy bi Zie isky o my galiiné en s eado Kon amina ions biidu, k y- Ziuojan is senajai ({)a kamieno meh iskai - os jnagininko galinei nuju su a miniu ieliskai os jnagininko poZymiu -m, Jai jsigalé i galéjo padé i la iu kalbos inagininkai é iem ipo galiininiu su -m, da kamienas Einaskai a i e , jisi~jisai, éks, oksi~ oksai jd ~jd, . okd-~ okis ihm, okim . jeSjI, oki ~ 0kj jo~jud, k~ oki , cokb~ okiud jém~jamé, V. okém~ okiamé As TAZ Vieleiskai a V. jé~ji€, okB~ o- kié K. ju, coki: N. jiém, okiém jés~juds, éki~ oki s, G; okds~ okiuds jés~jais, jim~jaim, J. okés~ okiais, okém~ okiaim V . dos~juose, solche~ okiuo- sé So auch linksniuojami dks, jdks, i nejoks, Si. oks, ki éks. Visu six i a dziy lusnia ung wenigem was un e sche~ on 1k. en sp echa- my a dziy eniauens. Vn. namens. a méje e wend- e we den em a iniai i a dZiai. Vn, ie ., dg. naud., dg. in. ski umai nuo lk. paaiSkinami so, wie kamieniy a j a dzZiy. I a dis dks, ande s als on Ik., a méje i& isai oksi on. Salia jp as iniy n. in. i dg. gal. Fo men Sis ande e Typ i j a dZiai haben o länge e Fo men hesu umpéjusiom galiinémis le zosios Fo men su — Ik. nich ojamos. I a dziai s.zoks, Ri éks, nejéks ki iuojami Saknyje, o ne galiiné, wie ande e Sio kamieno j a dziai, o kamienas Vienaskai a Vi 16, S. o, ki ~ki a és~ ds, 4. os~éi os, ki is~ki ds N. di, K. S. ai~si ai, hi di G. ha g, d.u.~Si a, R . u.~ki g L. 06, S20, Si. ~Si a, kic~ki a Vis di, S. ai, hi di 190 Viele ds, S. s, R . os wh, S. u., hi k ém, S. om, ki ém 8s, S. os, i. s~Si as, Ri s~ki as QZR< ém, H. om, ki ém . és~ os- e, s. os~di ose, hi ds~ki osé e oe So auch glücklichnie ané,,ana‘, ka é,,ka a, is~ isa. Vn. namens. jdomios Fo men ype é mi nejp as a Galiine. Möglich is die Sache, dass es em a iniy o mi lieckanos, Em a inei dalelei -ai p adéjus zymé i a méje y iskosios giminés i a dziuo iniy o me einaskai os a dininka, mo e iskosi- os giminés i a dZiuo iniy o me posi miu j a dziui 0 +i (ja), das. i a dis galéjo nach analogijg ingé i gehen em a inés dalelés Funk ionen. Tokio biidu nach bdl asai, bal dji, (bal dja) Salia em a inio j a dzio asa galéjo en s ehi ¢dji ( dja). Dass neu 8i en s andene Fo m wa nich a méje i a dzZiuo iné, zeig das, dass j a dis p idé as nu einaskai os a dininke, a beide das, j a dZiuo iniai i a dZiai a méje ne a ojami. Da j a dis ji (-ja) ¢ia wa einnai o malinis Beilage, e scheades dél analogijas, das e leich galéjo nuk is i. oki biidu i dji, ( dja) a méje pasida é j, o nach olg d. Toks Su e néjimas Bi zy a méje one iskai jmanomas, plg. n. ie . Sakd<akojé, gal d <gal ojé, wo auch nuk i o gal ininis S imme, nach olg 0 7. I a dzZiuo inése a més o mose ype bal dj<bal 6ji (bal éja) 7 i8liko, nes Cia e pab ézia j a dziuo i- nés Fo men y8j i a dziu j7, das ySys su a méje noch 0 ziemlich s a kus. Dahe o men ype eiké y hal en 2é su umpéjusiais em a iniais j a dZiais, os pacios iigies da iniais, wie a minés o men ype sasé~ asai. Vn. jn. Salia jp as iniy Fo men e wende as neai8kios kilmés Fo men, Fone ikai su ampan ios y iskosios su giminés kamieno n. a jn. o momis. Vn. ie . u é y bi i 26(7)< ojé, abe nach n. naud. e wenda- ma o ma di, denn und ki y Kamieny einaskai - os s a neh- me p ia éja bei Nu zininky. Dg. naud. i jn. Fo men ha be -s, wie alle ande en i a més a dazodziai. Dg. gal. de Fo m yp cds Fone ikai s imm en sp echen- den su y iskosios giminés Fo men zu. Mein , dass kamieno dg. o gal. c<és is lyg nebi u pag indo, denn j a dZiuo - iniy biid a dziy mo e i8ko- sios giminés dg. gal. bal sis <bal ansias zeig , jog n Sioje galiinéje wa , juk o biid a dziai jubniuojami nach j a dZius, Taigi o ma és ha kazkokia ki q he me. Gal bii , gio ype Fo men, auch auch n. o i in, panasios Fo men, sind y iskosios giminés Fo men, dél kokiy no s p ieZas iy p adé os e wenden mo e ikosios giminés Sinn. o kamienas Vienaskai a V. j , jing~jinai, céke~ okid, oki, coki* K. js, okds N. jai, cokdi 19} G, ji~j§, cok ~ 0kig I. 76, céR~ ok- ia V . jd , okdd Vieleiskai a V. jés, okés K. ju, oki N. jdm, okim G. jés, ék8~ o- kias J. jém, okbm V . jés~jos- é, okds~ okiosé So auch lusnie e kék~kokia, i koki*, j8R~jokia, #. ok~Si okia, isdk~ iskia, ki ék~ki okia, Pas a ieji d ei j a dziai ki giuojami i8 isai Saknyje. [Name cdk~ okia i ande e o Typ j a dziai, un e sch- iedlich on lk., a méje sind i§ isai oksi onai, Vn. namens. de A soki, schein , sind de selbe iigies, wie 2d, #. 0, and, bi en , em a inés nuk i usia su galiine. Dahe oki: <* okyji (* okyja), was zeig , jog Salia jo kamieno j a dZiy su galiine +a a méje wa i j a dziy galiine su ~ji < +i‘, beispielsw- eise j a dzio * okyji (* okyja) e s e Kompone- n und, ielleich bi , < oki. 7d Kad solche d ejopos galiinés kamiene jo jmanomos, ki y kalby be ak y, zeig lie u iy Sp ache i d ejopi kamieno daik a a - jo dziai, beispielsw- eise.: aldzid, d asid be ma i. Vn, jn., n. ie ., dg. naud., dg. gal. i dg. jn. ha eine A Fo men, wie kamienen, o odél un e sc- jy hiedumai on Ik. paaigkinami so wie kamieno. o TZ a diai selbs , selbs ; Einaskai a V. selbs , pdi~pa i K. pa é8~pa i- és, padis~ pa ios N. paéaim, pakdi G. pé i., pd &u.~pi - ia J. pad~pa in, paé~pa ia Vu paédm~pa - iamé, pacdi Daugiskai a V. pa is, pa éns a d., n. K. pa , pac N. pa iém, pacdm G. pacs~ pa iis, pads~pa- ias 1. paé&s~p- a iais, paéin~pa iaim, pacdm Vi. paduds~- pa iuose, padds~ paciosé 192 'Kaip gesehen, in einigen humo nie - en j a dis is ha ein al e kamieno i galiinen, beispielsw- eise, n. kilm., n, gal, dg. i namens. Sei Ik. yn un e scheide . ie ., de angepass an n. nu ., wie in ande en i i a dZiusen. Ve glich on Ik., n., Nu zininke mo e igkosios giminés j a dis ki éiuojamas galiinéje. Daugiskai os jnagininke y iskoji giminé g e a Ik, ha o ma speci ine bi Zie i8ka su galiine, übe die schon gesp och- en wu deé a, 3. Sudu isc- he i a dZiai Wie lk., i a méje is sudu iniy j a dziy, pyz. : ii. kas, kaskas, ka&i kas, ha inkoks, bilkas, bilka as, bilkéks. Sie e blniü z we den so, wie linxsniü z ju we den zwei e Komponen e- n. Sudu iniai i a dziai né_ iéns, ke_kds leisniuojami wie iéns, kas, i a dzio as_pa s leisniuojami abu Zodziai, j a dzio oks_pa'? — Zodis e s e . MECTOMMEHHE BUP)KANCKOLFO FOBOPA WI. AWMHCKAMTE Peswome Mec oumenua Oupxalicko o Pobopa, KaK H JIHTepaTypHO o s3bIKa, pa3- AeMHOTCA Ha JIMYHbIe, BOSBpAaTHbIe, MPHTAMKATe/bHIe, BONPOCHTembHLIe, ykaSaTeIbHbIe, OTHOCHTC/IbHBIe, ONpeAeIMTeNbHBIe HM Heonpesen éuHe. B CKIIOHEHHH MeCTOUMeHHH Oup2xKalicKo o oBopa H JIMTepaTypHO O AgbIKa uMe oT- CA HeKoTOppie pasH4HA. ToBopy xapakTepHo amiaTH4ecKHe mecTOMMeHHA. Hameyae ca Teuyjenuua K ynpomenmio cucTeMbl cKJOHeHHA B CBASH C Pac poc paHeHuem a ano uu. Mu epecuple WuHpIe MecToHMeHUA, e coBna- HawoT KpaTKHe (opMbl pOLUTebHOTO, BHHUTeNbHOTO TBOPHTeJIbHO O Haje- *KOB B CMTBEHHOMHC YHCJIe, BHHUTEbHOTO H TBOPHTeNBHOTO MayexKOB BO MHOXKCCTBEHHOM 4HCHe. OcobeHHOcTb HeKOTOpsIxX MecTOMeHHIi saKmouaeTCA B TOM, 4TO B CXHHCTBEHHOM 4HCJe cOBMaqalOT AaTesbubIi H MecTHBIII Maze- 2H. Y HekoTopsix mecTouMenuii MyXKCKOli MH %HCKeKHii pox uMeloT Te xe opms! Bo TBopuTe bHOM Magee eMACTBeEHHOTO aucaa. B Topope BeTpeyaeTca cieunpuyeckoe HOBOOOpasoBanHe — (popmBI TBOPHTe/IbHO O Mazexa MHO- *KECTBEHHOPO YHC/1a MeCTOMMeHHii My2KCKOPO poya. 13. Kaibo y - os klaus mai 11,