Lietuvių kalbos balsių ir dvibalsių ilgumas, arba kiekybė

TUVIURALEOTYROS RKLAUSIMAL III LIBTUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA LIETUVIŲ KALBOS BALSIŲ IR DVIBALSIŲ ILGUMAS, ARBA KIEKYBĖ V. VAITKEVIČIŪTĖ I ILGUMAS, JĮ SĄLYGOJANČIOS APLINKYBĖS IR JO REIKŠMĖ Balsio arba dvibalsio ilgumu vadinamas laiko kiekis, reikalingas jam ištarti. Lietuvių kalbos balsių ir dvibalsių ilgumą, kai visos kitos fonetinės sąlygos yra vienodos, lemia šios aplinkybės: a) Skiemens, kuriame yra balsis ar dvibalsis, pobūdis: atvirame skiemenyje jis kiek ilgesnis, negu uždarame, pvz.: žodyje kišis (būs. I. 3. asm.) 1=18", o žodyje kiškis i= 17"; žodyje séké é=51", 0 žodyje sėklų é=50". UZdarame skiemenyje balsiai ir dvibalsiai yra trumpesni, negu atvirame, nes dalis energijos čia skiriama po jų einančiam priebalsiui tarti. b) Priešstovintis priebalsis: po skardžiojo priebalsio balsis ar dvibalsis yra kiek ilgesnis, negu po dusliojo, nes duslieji priebalsiai tariami energingiau, negu skardieji, pvz.: žodyje būs 4 =22", o žodyje pus u=21". c) Kirtis: tas pat kirčiuotas balsis arba dvibalsis yra ilgesnis už nekirčiuotą, nes tariamas daug energingiau, negu šis, pvz.: žodyje kasi a =20", o žodyje kasi a=17". d) Kirčio vieta žodyje: juo nekiréiuotas skiemuo toliau nuo kirCiuoto, juo jo sudaromasis garsas trumpesnis, nes didžiausias energijos kiekis tenka kirčiuotam skiemeniui ir arti jo stovintiems, pvz.: žodyje akmué a=15", o žodyje akmenyjė a=13". e) Žodžio skiemenų skaičius: juo žodis turi mažiau skiemenų, juo yra ilgesni jų sudaromieji garsai, ir juo daugiau — juo trumpesni, pvz.: Zodyje piniginiam i= 15", ožodyje piniginiame i=13". Priežastis yra ta, kad energijos kiekis, skiriamas tam tikro skaičiaus skiemenų žodžiui tarti, yra ribotas ir pastovus dydis. Todėl, augant kirčiuotojo skiemens tarimo energingumui, nekirčiuotieji skiemenys nukenčia; ir juo jų yra daugiau, juo jie tariami trumpiau ir ne taip energingai“. ė) Kitų žodžio skiemenų sudaromųjų garsų kiekybė: jeigu žodyje yra vienas arba keli ilgi balsiai ar dvibalsiai, tai visų to žodžio skiemenų sudaromieji garsai 11*, arba o (sigma) = 0,01 sek., yra laiko vienetas, kuriuo eksperimentinėje fonetikoje reiškiamas garso ilgumas, Akustikoje 1* (o) = 0,001 sek. 2 Zr. Jl. B. lllep6a, Pycckne raacHbie B KaueciBeHHOM H KOJIKNeC1TBEHHOM OTHOLICHHH, 151, C, « INerep6ypr, 1912. 207 yra kiek trumpesni, negu žodyje, neturinčiame ilgųjų balsių bei dvibalsių, nes ilgųjų tarimas reikalauja daugiau energijos, negu trumpųjų balsių, pvz.: žodyje kibo 0-—39", o žodyje kybo o=34". f) Balsio arba dvibalsio užimama vieta žodyje: absoliutiniame žodžio gale balsiai ir dvibalsiai yra daug ilgesni už tuos pačius balsius ir dvibalsius kitose fonetinėse pozicijose, pvz.: žodyje sėkti é=23", o žodyje sektė é=28". Balsių ir dvibalsių ilgėjimas absoliutiniame žodžio gale, būdingas lietuvių, rusų ir kt. kalboms, aiškinamas labai lėta, niekieno netrukdoma kalbos padargų rekursija®. Taip pat balsiai ir dvibalsiai paskutiniame uždarame žodžio skiemenyje yra truputį ilgesni, negu kitose fonetinėse pozicijose, bet trumpesni, negu absoliutiniame žodžio gale. | g) Priegaidė: ilgųjų skiemenų sudaromieji garsai, turintieji tvirtagalę priegaidę, yra ilgesni už tuos pačius garsus, turinčius tvirtapradę priegaidę, pvz.: žodyje dyge (būt. k. 1. dalyvis) f—22", o žodyje djige (vns. gal.) “pelkių samanų rūšis? 7=24"; nešioti 6=34", o žodyje nešiotė 6=39". h) Kalbėjimo tempas: greitai kalbant, visų žodžio skiemenų sudaromieji garsai yra trumpesni, negu lėtai kalbant. i) Balsio kokybė: trumpieji ir atitinkami ilgieji balsiai, stovintieji tose pačiose fonetinėse pozicijose, visada yra nevienodo ilgumo, pvz.: žodyje pus 4=21", o žodyje rūs i=32", bet skirtingose fonetinése pozicijose kartais ilgosios ir trumposios fonemos gali būti vienodo ilgumo (žr. ilgųjų ir atitinkamų trumpųjų fonemų lenteles). Šitoks ilgųjų ir trumpųjų balsinių fonemų ilgumo sutapimas dar nereiškia jų niveliacijos, nes lietuvių kalbos ilgieji ir trumpieji balsiai skiriasi ne tik ilgumu, bet ir kitais požymiais: kokybe, kalbos organų įtampa, energingumu ir t.t. Vienam požymiui iš viso komplekso išnykus, jei visi kiti požymiai išlieka, ilgosios ir trumposios balsinės fonemos neniveliuojamos. Taip pat ilgumu skiriasi visiškai skirtingos kokybės balsiai bei dvibalsiai. Paprastai žemutinio ir vidutinio pakilimo balsiai yra atitinkamai ilgesni už aukštutinio pakilimo balsius, nes po aukštutinio pakilimo balsių kiek anksčiau prasideda priebalsio uždaruma arba ankštumaš, Vadinasi, kiekvieno skiemens sudaromojo garso ilgumas priklauso nuo sglygų komplekso: keičiantis fonetinei pozicijai, keičiasi kiek ir garso ilgumas. Lietuvių kalbos nekirčiuotiems balsiams ir dvibalsiams, visada išlaikantiems savo kokybę, būdinga kiekybinė redukcija, arba trumpėjimas. Ilgųjų ir trumpųjų balsių bei dvibalsių ilgumas svyruoja: gana didelis svyravimo diapazonas būdingas ilgiesiems balsiams ir dvibalsiams, o trumpiesiems balsiams —kiek mažesnis (žr. atitinkamas lenteles). Tačiau toje pačioje fonetinėje pozicijoje garso ilgumas yra pastovus dydis. Ne visos čia nurodytos aplinkybės yra vienodai reikšmingos garso ilgumui. Ilgųjų ir atitinkamų trumpųjų balsių, sudarančių savarankiškas fonemas, skiriančias žodžių ir jų formų reikšmes, pvz.: a: a žodžiuose kas: kėsy ė: é žodžiuose més: més; i: T žodžiuose tiko: tyko (plg. tykoti); ū:fė žodžiuose pis: pils; 5 : 6 žodžiuose lotas (svorio matas): Idras (plg. Idti), ilgumo skirtumas vaidina foneminį vaidmenį, ir todėl yra reikšmingiausias, Visos kitos aukščiau nurodytos ap3 Žr. ten pat, 132. 4 Zr. ten pat, 132. 208 linkybės, dėl kurių kiek keičiasi skiemens sudaromojo garso ilgumas, tik rodo tos pačios fonemos kiekybinius svyravimus įvairiose fonetinėse pozicijose, bet foneminės reikšmės neturi ir yra mažiau svarbios. II BALSIŲ ILGUMAS* 1. Priešakinės eilės balsių ilgumas Fonema į. Aukštutinio pakilimo kirčiuotos ilgosios fonemos £ ilgumas svyruoja maždaug nuo 22" ligi 36", o nekirčiuotos — nuo 20" ligi 32" (žr. 1 lent.). —CČ || 2 3 4 5 1. atv. | 2. užd. 2, atv, | 3. užd. | 4. atv. g a. g. sk. sk. a. g. sk. sk. sk. Žž 22 22" m 36" 24“ 34” 36” 32” 35“ 34“ a 1. atv. | 2. užd. 2. atv. 2. atv. į, atv, 3 sk. 2. | sk. |. a. & sk. 1. ag sk. 3. | sk. 3. 3 20“ 28” 32” 20* 29“ 28” 297 1 lentelė Fonema i. Aukštutinio pakilimo kirčiuotos trumposios fonemos i ilgumas svyruoja maždaug nuo 13" ligi 21", o nekirčiuotos — nuo 9" ligi 16" (žr. 2 lent.). || 2 3 4 5 10 š 3 5 | užd. 1. uzd.|l. atv. i. ir 2, . atv, 3. atv. D | sk |*8|sk | sk | * Žr fatvsk] Bf sk. Žž ig | 217 | 177 | 182] 197 | 16” | 207 | 15° 13“ 2 2, užd.|2, atv.| a. g. ||. atv.| a. g.'|l. atv.|2. atv. 3. atv.|4. užd. : sk. '1.]}sk. 2. . |sk. 3.] 1. |[sk.3.|sk. 4. sk. 7.|sk. 7. Žž 147 1.147 1167 | porn” 9“ 11“ 2 lentelė 5 Čia pateiktose lentelėse nurodytas sigmomis kiekvieno balsio ir dvibalsio ilgumas svarbiausiose fonetinėse pozicijose. Skaičiai lentelių viršuje 1, 2, 3 ir t. t. reiškia žodžio, kuriame yra balsis ar dvibalsis, skiemenų skaičių, Santrumpos užd. sk. = uždarame skiemenyje, atv. sk. = atvirame skiemenyje, a.g. = absoliutiniame gale. Skaičius prieš šias santrumpas (pvz. : 1. atv. sk.) reiškia skiemens, kuriame yra balsis ar dvibalsis, eilės numetį žodyje, skaičius po šių santrumpų (pvz.: 2. užd. sk. 1.) reiškia žodžio kirčiuotojo skiėmens eilės numerį, "Ženklas prieš skaičių eilę reiškia balsio ar dvibalsio su tvirtaprade priegaidė ilgumą, 0 ~ — su tvirtagale, Lentelėse duodami balsių ir dvibalsių ilgumai po dusliojo arba tarp dusliųjų priebalsių. 14. Kalbotyros klausimai, 111 209 Fonema č, Vidutinio pakilimo kirčiuotos ilgosios fonemos ė ilgumas svyruoja maždaug nuo 30" ligi 49", o nekirčiuotos — nuo 17" ligi 29" (žr. 3 lent.), || 2 3 4 užd, ||. atv.| 2. užd. 2. atv. E lakai RE o 8 sk. | *& S | 59 R- | , „ 6* 0” 33“ iŽ 33 3 3 ~ 48” 497 49“ s 1. atv. a I. atv. | 1. atv. | 2. atv. | a. g. ||. atv. | 2. atv. 3 sk, 2, + E | sk. 2, | sk. 3. | sk. 3. I | sk. 2. įsk. 3. w 3 21% 28” 21” 19 26” 29” 17* 20“ 3 lentelė Fonema e. Vidutinio pakilimo kirčiuotos trumposios fonemos e, pasitaikančios tik tarptautiniuose žodžiuose, ilgumas svyruoja maždaug nuo 17” ligi 25", o nekirčiuotos — nuo 14” ligi 19" (žr. 4 lent.). 2 3 4 5 6 g 3 1. atv. 1. atv. 3. atv. | 2. atv, 5. atv, = sk. sk. sk, sk. sk. X 25* 22° 20“ 18“ 17" k 1. atv. 1. atv. 1. atv. 2. atv, 3. atv. 2. atv, 2 sk. 2, sk. 3. sk, 3. sk. 3. sk. 4. sk. 3. ot iC] Z 19* 14* 19* 187 16“ 14“ 4 lentelė Fonema e. Vidutinio pakilimo kirčiuotos trumposios fonemos € ilgumas svyruoja maždaug nuo 18" ligi 27", o nekirčiuotos — nuo 14" ligi 21" (žr. 5 lent.). 210 1 2 3 4 5 6 10 g Ė, užd.| a. g. |1. užd.|l. atv.| a. g |l. av. a. g. |3. atv.| a. g. [Lope £3) sk. sk. sk. sk. sk. sk. 5 96% | 277 | 237 | 25” | 24” | 24° 27” | 20" | 26” 187 | 27° g 1. atv. 1. atv.|l. atv.| am. g. |2. atv.|2. atv.|2. atv.| a. g. 1. atv. 2 sk. 2. sk 7 Isk. 3] blew 3 įsk. 4 |sk. 3] 3 sk. 7. 3 21” 197 | 16” | 217 | 16” | 14" | 15" | 197 157 | . 5 lentelė Fonema č. Vidutinio pakilimo kirčiuotos ilgosios fonemos č ilgumas svyruoja nuo 43" ligi 51”, o nekirčiuotos — nuo 33" ligi 35" (žr. 6 lent.). 1 2 3 užd. |l. atv.|l. užd.| a. g. ||. atv.|2. atv. sk. sk. sk. Kirčiuota r Lai t 507 | 517 | 507 | 51” | 43" | 49° 8 a. g. a. g. 2 J. 1. ww Lo KC: 357 337 6 lentelė 2. Užpakalinės eilės balsių ilgumas Fonema ii. Aukštutinio pakilimo kiréiuotos ilgosios fonemos # ilgumas svyruoja maždaug nuo 26" ligi 46", o nekirčiuotos — nuo 13" ligi 29" (žr. 7 lent.). || 2 3 4 10 8 [l.uZd.] a. g. į]. atv.|I. užd. a. g. |l. atv.) a. g. (l.uzd. 8 sk. sk. sk, sk. sk. = . . wv | 29 28" | 27 27 26" «| 322 | 39" | 40” 46" 44° g 1. atv.|2, užd.| a. g. |l. atv.|l. atv, 6. užd. 2 sk. 2. sk. 1. sk. 3. [sk. 2. sk, 7, » H g 247 | 237 | 297 | 207 | 18° 13° 7 lentelé Fonema u. Aukštutinio pakilimo kirčiuotos trumposios fonemos x ilgumas svyruoja maždaug nuo 17" ligi 24", o nekirčiuotos — nuo 12" ligi 19" (žr. 8 lent.). 1. atv.|2.uZd.| a. g. |l.u2d.|2, atv.| a. g. |l. užd. 1. užd. sk. sk. sk, sk, sk. Kiréiuota 21” ['o0rit 19” | 28° a7} 18" | 247 | 20" I. atv.|2.uzd.| a. g. ||. atv.|l. atv.| a. g. |?. atv.|l, atv.[l. atv. sk. 2. Įsk. I. Lk. 3. [sk. 2. I.|sk. 3. |sk. 5. [sk. 6. Nekir&iuota 17° a5" hem 17147 913857: 1 18” hit 1 12) 12 8 lentelé 211 Fonema 6. Vidutinio pakilimo kirčiuotos ilgosios fonemos 6 ilgumas svy. ruoja maždaug nuo 34” ligi 48", o nekirčiuotos — nuo 15" ligi 39" (žr. 9 lent.), 1 2 3 4 10 | 8 Isk. sk. sk. 3 = 7 , 387 34” ~| 48" | 48° 39” 8 1. atv.ll. užd.| a. g. |1.uzd.|l. uzd.|3. atv.|6. atv. =. sk. 2. Isk, 2. I.Isk, 2. |sk. 3. įsk. 1. sk. 8. x . „ti 2 397 | 907 | 30° | 287 | 277 | 267 | 15° 9 lentelé Fonema 9. Vidutinio pakilimo kirčiuotos trumposios fonemos 2 ilgumas svyruoja maždaug nuo 23" ligi 26", o nekirčiuotos — nuo 16" ligi 21" (žr. 10 lent.), 2 4 5 3 3 1,uzd.|l. atv.| a. g. 2. atv. 2 sk. (sk. sk. 5 937 | 247 15926" 23" 8 1. atv. I. atv.|l.uzd.|l. užd. 3 sk. 2. sk. 3. [sk. 2. įsk. 3. 2 o „ „ „ Ld ką 21 20 16 17 (žr. 11 lent.). 10 lentelė Fonema a. Žemutinio pakilimo kirčiuotos trumposios fonemos a ilgu mas svyruoja maždaug nuo 18" ligi 29", o nekirčiuotos — nuo 10" ligi 19' 212 j 2 3 4 51 6 10 3 E užd.| a. g. |1.uZd.|1. atv.| a. g. (1. atv. a g 2 sk. sk. |sk. sk. M ——n€—* 23” | 28” | 18” |207 | 29” | 18" 27" E 1.uzd.|l. atv.| a. g. |1. atv.|l.uZd. (2. atv.| a. g. 1. atv.|1. užd.|4 uZd.|1, arv.|6 ud. (2. atv.|5. atv: 2 sk. 2. |sk. 2. 1.|sk. 2. |sk. 3. [sk. 1. 1. lsk. 3. |sk. 4. [sk. 3. |sk. 3. [sk. 5. |sk. 7. įsk 1. "| = 2 15¢ | 177 | 197 | 167] 147] 157] 197] 147] 137 | 177 | 137 | 16 | 107) 12" 11 lentelé Fonema a. Žemutinio pakilimo kirčiuotos ilgosios fonemos 4 ilgumas svyruoja maždaug nuo 35" ligi 53", o nekirčiuotos — nuo 33" ligi 40" (žr. 12 lent). III DVIBALSIŲ ILGUMAS Bet kuris ilgasis balsis už atitinkamą trumpąjį yra ilgesnis 1,5—2 kartus. Dvibalsiai yra maždaug tokio pat ilgumo, kaip ilgieji balsiai, t. y. dvibalsiui tarti reikia tiek pat laiko, kiek ilgajam balsiui. Dvibalsių ilgumo svyravimo diapazonas yra mažesnis, negu balsių. 1. Grynųjų dvibalsių ilgumas Fonema ai. Kirčiuotos fonemos ai ilgumas svyruoja nuo 32“ ligi 52", o nekirčiuotos — nuo 30” ligi 34” (žr. 13 lent.). 2 3 8 1. atv, 1.uzd.|2. atv. 5 sk. sk. sk. 3 x» v J 34° 32° | 41” =| 44° | 52° 42" | 48° | L atv.| a, g. a. g. = . - . 8 S < . LA “ k 307 | 33 34 13 lentelė 2 3 4 5 8 užd.| a. g. ||. atv.{l.uzd.| a. g. ||. atv.|2. atv.|2,uZd.| a. g. 1. atv.|3. atv. | sk. sk. sk, sk. sk. sk. sk. sk. i į Žž 397 357 “47%. 1 538.1..477 1 41" 37” | 42 41” | 37” | a. g. a. g. 2 i. , w 2 D] 40* 33" 4 | iii 12 lentelė 213