Frazeologizmai „Lietuvių kalbos žodyne“

reikšmės straipsnį). Turint tos pačios reikšmės kelis variantus, nesilaikytina alfabetinės eilės, o dėtina į vieną grupę. Nepilnareikšmiai (tarnybiniai) žodžiai pagal alfabetą eina tik tuo atveju, kada frazeologizmas pradedamas nepilnareikšmiu žodžiu ir tas žodis yra tarytum viso frazeologizmo signalas, pvz.: še tau, kaip mat ir pan. Frazeologizmas gali turėti ne vieną reikšmę, bet kelias. Tokiais atvejais jo reikšmės diferencijuojamos kaip ir atskirų žodžių reikšmės: pirmiausia duodama labiausiai paplitusi reikšmė, toliau mažiau paplitusi ir dar toliau perkeltinė, jei tokia yra. Reikšmės turėtų būti atskiriamos raidėmis a, b, cir t, t., pvz.: atkąsti tr. ... 3. atšipinti, atkirsti kandant (apie dantis): Duona su graužais — atkandau dantį (dantims buvo nemalonu, negalėjau kąsti) Ds. Bekrimsdamas dantį atkando VP8. Ir šuva dantį atkanda Kp. A atkjstl dafitj a) atlėgti, atlyžti: Iš pradžių tai labai jis čia puolėsi į tą mišką, bet paskui atkando dantį Lkč. Iš karto taip karštai dirbo, dabar jau atkando dantį (jam nusibodo) Grž... b) nusivilti, apsirikti: Priešas, norėdamas mus sunaikinti, skaudžiai atkando dantį Iš... Dantį atkando ant šito mokytojo Nč... c) atkeršyti: Ar jau atkandai dantį? Grž. Šitoks frazeologizmų pateikimas „Lietuvių kalbos žodyne" ryškiai išskirtų juos iš laisvųjų žodžių junginių ir vaizdingųjų pasakymų, kurie neturi tų svarbiausių bruožų, įgalinančių frazeologizmus laikyti kalbos vienetais, tapusiais atskiros kalbos mokslo šakos — frazeologijos tyrinėjimo objektu. „Lietuvių kalbos žodynas“, gausiai pateikdamas apdorotą frazeologinę medžiagą, duotų pradžią išsamiems šio įdomaus kalbos reiškinio tyrinėjimams. Šiame straipsnyje nauji pasiūlymai dėl tikslesnio frazeologizmų pateikimo „Lietuvių kalbos žodyne“ pateikiami svarstyti, Jei jie pasirodytų pakankamai pagrįsti ir įgyvendinami, galėtų būti tolesniuose Žodyno tomuose taikomi. Šiuo tarpu aktualiausias uždavinys — šalinti Žodyno redagavimo praktikoje pasitaikančius netikslumus, kylančius iš neteisingo frazeologizmų traktavimo. Kaip aukščiau buvo minėta, frazeologizmai apskritai pradėta nagrinėti labai neseniai, o lietuvių kalbos frazeologizmai, galima sakyti, ir visai dar netyrinėti. Neturint pakankamai teorinių žinių apie frazeologizmų esmę, jų ypatybes ir rūšis, ne visada įmanoma išskirti juos iš laisvųjų žodžių junginių, ir dėl to žodynuose neretai pasitaiko žodžių iškėlimo, reikšmių aiškinimo ir frazeologizmais iliustravimo netikslumų, kurių nemaža galima užtikti ir „Lietuvių kalbos žodyne“. Redaguojant toliau Žodyną ir stengiantis gerai išskirti bei pateikti frazeologizmus, būtina turėti galvoje šiuos svarbiausius frazeologizmų leksikografinio traktavimo bei analizės dalykus, dėl kurių nepakankamo įsisąmoninimo leksikografiniame darbe atsiranda klaidų ir netikslumų. a) Tik frazeologizme vartojamas žodis nėra savarankiškas ir vienas pats paimtas neturi savo semantinės reikšmės, todėl negalima, ištraukus jį iš junginio ir iškėlus 16. Kalbotyros klausimai, IV , 273 pareina nuo jų komponentų reikšmės, atskira grupe neišskiriami ir paliekami žodžių reikšmių iliustracijoje. 2. Idiomomis laikomi tokie sustabarėję žodžių junginiai, kurių semantinė reikšmė monolitinė ir nemotyvuota, t. y. nepareina nuo jas sudarančiųjų komponentų reikšmės, ir kurių į kitas kalbas pažodžiui išversti negalima. 3, Metaforiniais frazeologizmais laikomi tokie pastovūs, dažniausiai vaizdinės-perkeltinės reikšmės žodžių junginiai, kurių semantinė reikšmė tik potencialiai susijusi su juos sudarančių komponentų reikšme. 4. Sudėtiniai terminai, daugiausia susidarę lietuvių liaudies kalboje ir einantys nomenklatūriniais daiktų ar reiškinių pavadinimais, taip pat laikomi frazeologizmais. Tie, kurių semantinė reikšmė nepareina nuo juos sudarančiųjų komponėntų reikšmės, skiriami į idiomų grupę, o tie, kurių reikšmė turi kokį, kad ir tolimą ryšį su komponentų reikšme, skiriami prie metaforinių frazeologizmų. Įvairūs mokslo, technikos, gamybos ir kitų sričių sudėtiniai terminai, kurių reikšmė pareina nuo komponentų reikšmės, frazeologizmais nelaikomi. 5. Tik frazeologizme vartojamas žodis neturi nominatyvinės reikšmės. Taip pat frazeologizmo reikšmė negali būti skiriama jo komponentui. Frazeologizmas turi specifinę reikšmę ir žodžio reikšmės iliustruoti negali. 6. Kiekvienas frazeologizmas Žodyne turi būti iškeliamas išryškintu šriftu tiek kartų, kiek jis turi pilnareikšmių (o kartais ir nepilnareiksmių, jei frazeologizmas sudarytas iš nepilnareikšmių) žodžių-komponentų. Bet frazeologizmo reikšmė turi būti aiškinama ir iliustruojama tik vieno komponento straipsnyje. Kitų komponentų straipsniuose vietoj aiškinimo reikia nurodyti į tą žodį, kurio straipsnyje frazeologizmo reikšmė aiškinama. 7. Frazeologizmų aiškinimas ir iliustravimas turėtų būti duodamas pagrindinio jo komponento-žodžio straipsnyje. Tačiau pirmajame „Lietuvių kalbos žodyno“ leidime to principo laikytis neįmanoma, nes negalima frazeologizmų reikšmių aiškinimo nurodinėti į dar nespausdintus arba ir išspausdintus I— II tomus, kur frazeologizmai nebuvo dar iškeliami. 8. Metaforiniai frazeologizmai duotini iškeltinio žodžio straipsnyje po atitinkamos reikšmės iliustracijos už trikampio (A), o idiomos ir tie metaforiniai frazeologizmai, kurių reikšmė nesusijusi nė su viena iškeltinio žodžio reikšme, duotini gale žodžio straipsnio iš naujos eilutės už rombo ({). į Jei vienoje žodžio straipsnio vietoje susieina daugiau frazeologizmų, tai jie dedami alfabetine eile. Tačiau artimos semantikos frazeologizmai grupuotini, nors tai ir prieštarautų alfabetinei tvarkai. 9. Patarlės, priežodžiai ir kiti vaizdingi pasakymai, kurių dar negalima laikyti frazeologizmais, išskirtini žodžio reikšmės iliustracijos gale už atskiro ženklo, būtent stogelio (A). :