„Akmenà“, „Lašmuõ“ ir kiti panašios darybos upėvardžiai

Sėmena 3* (Aukšt. Panemunė, į Nemuną iš kr.), plg. sėmena "pūdymėlis*, sémud ‘lino sėkla". Seimena 3? (Vilkaviškis, į Širvintą iš dš.). Tradicinė šio upės vardo etimologija yra tokia: Šeimena < *Šeiv-mena (Ger AO 251; Sk ŽD 233). Šeimena atstatymas į *Šeiv-mena (kaip ir Deimena — į * Deiv-mena, žr. 227 psl.) yra labai viliojantis, nes turime szeimedis = szeivmedis (Lesk Bild 418; Ger AO 180), diémedis < *dievmedis (Ger AO 27). Taigi, Seimena kildinimas iš *Šeiv-mena ir Deimena — iš *Deiv-mena yra paremtas apeliatyvo šeimedis atsiradimo iš šeivmedis ir diémedis — iš *dievmedis panašumu. Bendrinius žodžius diėmedis ir šeimedis drąsiai vesti iš *dievmedis ir šeivmedis galima todėl, kad gyvoji kalba žino ir dievūmedis (Plungė), šeivūmedis (DLKZ), bet upių vardų Seimena ir Deimena atstatymas į *Šeiv-mena ir * Deiv-mena remiasi ne pačių šių hidronimų daryba, o tik poros sudurtinių bendrinių žodžių analogija. Matėme, kad upėvardyje Deimena K. Būga šaknies *Deivir neieško (žr. 228 psl.). Mums rodosi, kad ir upėvardyje Seimena taip pat nėra reikalo ieškoti nežinomos *Šeiv-, o upės vardą Szimena reikėtų lyginti, kaip tokiais atvejais yra įprasta, su kitais šios šaknies vietovardžiais, kurių lietuvių vardyne pasitaiko: Siemé (ar Šeimė) up. (Batakiai, į Trišiūkštę iš dš.), Šeimaris k. (Utenos raj.), Siemetis? ež. (Vievis), Šiemetūkas (ar Šiemedūkas) ež., ten pat. Plg. Szemen ež., 1520 (Ger AO 180). Titmena (Jiezno raj. Plaskūnų apyl., išteka iš Šnipelių miškų, įteka į Virkių), Dabar vietos žmonės šios upės vardą taria Cicmena (Cicmends, Cicmeną) || Cycmena (Cycmenos, Cycmeng). Ten, kur teka šis upelis, yra dzūkavimo riba, vadinamas, priedzūkis. Galima galvoti, kad seniau čia ištisai būta dzūkų. Tose vietose dabar taria cicnagas ir titnagas, pasako dziena ir diena. Kaip žinoma, dzūkai žodį ritnagas, ištaria cicnagas, o tai reiškia, kad titnagas yra sutrumpėjęs iš *ritinagas, dzūkuose > *cicinagas > cicnagas. Kitaip antras : neišvirstų į c. Lygiai tas pat turėjo atsitikti ir su upės vardu Tirmena: šių dienų Cicmena tegalėjo atsirasti iš *Titimena > *Cicimena > Cicmena. Plg. Titnas > Citnas ež. (Rudnia). Šaknis Tir-, Tytlietuvių vardyne pasitaiko ir dažniau: Tir-upis up. (Paežerėliai, į Nemuną), Tir-valka up. (Kėdainiai), Tir-kalnis kin. (Užventis), Tit-imbalė b. (Kupiškis), Tyr-lankės pv. (Krakės), Tyr-uva up. (Bg RR I 46), Tyit-uvėnai mstl. (dar žr. Bg RR I 530). Žeimena 3° (Pabradė, į Nerį iš dš.), plg. Žeimenys ež. (Švenčionėliai). Dėl Žeimplg. Žeim-ėlis mstl., Žeim-iai k. (Lazdijų raj.), žiema. Dėl žiema plačiau žr. Tpy6 Cad BCH 29. Upėvardis Lakmenia (Šimonys, į Pelyšą) nuo kitų šios grupės hidronimų skiriasi tuo, kad jis yra kito kamieno. Jis sietinas su lakmenia || lakmena ‘dumbléta gili kūdra', Lakmėnė mš. (Juodupė), Lekmėnė up. (Kaltinėnai), Lekmėnės pv. (Kaltinėnai), lekméné "bedugnė, properša, duburys, klanas". Be aukščiau minėtų upėvardžių, kurių daugelis siejasi su priebalsinio -menkamieno apeliatyvais (Akmena — akmuo, Armena — armuo, Ašmena — ašmuė, Lomena — lomud, Sėmena — sémud, plg. Almenas ež. — almué ‘piliai’, žr. Bg Z 62; Sav EžV LKK III 294, Démenas ež. — démud) arba su kitais priebalsinio -menkamieno hidronimais (Graumena up. — Grawmué up., plg. Linkmenas — Lėnkmenas Bg RR II 281, ež. — Linkmuė ež., Selmentas ež. — Šelmuo up.). yra keli upių vardai — priebalsinio -menkamieno vienaskaitos vardininkas: 229