Priebalsių minkštėjimo ryšys su galūnių trumpėjimu Stegvilių tarmėje

a NI a ify sa on i LET .U VL (IKALBOTYROS KLAUSIMIAL ek LTETUVOS TSR MOKSLY AKADEMI IA i FE MRL aR as Rb tau aa 3 hr J iy - bot, a A i A hts k f oF) WY a y hc r ¥ oY = ia - 4 i FV ri Ta ST Nr ae S ao | | a i neria Tas Toi iai To oa ph a j Ken jas Baa wr ie sp ; nap pial cen i Hy Xi Te) SPIRAL 1 SS] ra ET taikiai tt Ur iais Via hp gi) - A iai FC Ja PAAR Ss «(i aft i TA Fo J) of lų BtMon eds coo bee (1 aight Gd de si REARS CARE 5 A Fx + tį pita ey ų DA ja St i Y i 4 Joni i aa 5 ra Nos. ve Fok T ; Eil ol nr 5 Ei TR Cala a Vara BR "2 UE SARS e si ARR Eko sk TK rois ii EET Mr SNE EL ous Le Pako Lb eal Bd * £2 he lant! ; — PRIEBALSIU MINKŠTĖJIMO RYŠYS SU GALONIV per Se arr x .. Li 3 iF, © > ard of 76 side Rn i aL Cid nl sede PA oS ALS LP EY, E. GRINAVECKIENE Jr us Stegviliy apylinkių tarméje pastebimas žodžio galo priebalsių mink3téjiRp mas, kuris visai nebūdingas Ik ir daugeliui lietuvių kalbos tarmių. Toks priebal6; , siy minkštėjimas šiame straipsnyje ir analizuojamas, mėginama atskirus jo pasip Terie eiSkimo atvejus sugrupuoti, apibendrinti ir išaiškinti to mink3téjimo priežastis. pt rą, Šioje tarmėje visų pirma tam tikrais atvejais yra suminkštėję žodžio gale i pina * ae . . » - . . . * aaa P= iš seno esantys priebalsiai. Minkstai taip pat yra tariami ir žodžio kamiengalio | i al i pl | AS. ! Tiriamoji tarmė yra rytų aukštaičių pontininky tarmės pasnekté, priklausanti visio t <] tinio kirčio atitraukimo zonai. Ji užima pačią šiaurinę Pakruojo raj. dalį ir įeina į Bafdiškių ar A i apylinkę. Tiriamasis kaimas vietos žmonių yra vadinamas Stegviliais (Stegvilei~Stegviliai), ¥ a nors oficialiuose dokumentuose (Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas, LL EY, a Vilnius, 1959) rašoma Steigviliai. Kadangi šio pavadinimo šakninis e negalėjo fonetiškai > Sak - fru dg atsirasti iš ei (plg.: keikdins 'žmogus, kuris keikiasi', peiluks ~ peiliiikas), todėl ir oficialiai gL {oe jis turėtų būti vadinamas ir rašomas Stegvilial. Šiame straipsnyje taip ir elgiamasi. Šer eB į Daugiausia tarmės pavyzdžių surinkta iš Stegviliy kaimo ir jo apylinkių tarmės atstovų Rs 4 kalbos. Stegviliy kaimas yra prie Linkuvos—Zeimelio (vietos Zmonés vadina tik Zein LL L Zeimio) plento apie 11 km nuo Linkuvos į šiaurę ir apie tiek pat kilometrų nuo Žeimelio = į pietus. Artimiausia geležinkelio stotis ir paštas yra Laūksodyje, apie 7 km į šiaurę. Retaas oe, apt yras senas, išsidėstęs Bėržtalio upelio kairiajame krante; tik vienas kitas šio kaimo valstietis i ra až | buvo išėjęs į vienkiemius, Kaime yra pradinė mokykla, įkurta Tarybų valdžios metais. „tą io kaimo gyventojai yra buvę karališkieji valstiečiai, todėl gyveno turtingiau ir galėjo Sanal leisti savo vaikus į mokslą, Iš ten yra kilę nemaža žymių šviesių žmonių. Iš kitos pusės, kr: ki a šiose apylinkėse buvo didesnis proletariato skaičius ir ryškesnė klasinė diferenciacija, todėl, sea į atsiradus revoliucingai nusiteikusios šviesuomenės, čia 1904—1905 m. vyko smarkūs revot; liuciniai judėjimai prieš caro valdžią, buvo slapstomos raudonos vėliavos, platinami atsį= 1 a rd Saukimai. Tais metais čia agitaciniais revoliuciniais tikslais lankesi ir ilgą laiką buvo Misa“ slapstomi žinomi revoliucionieriai: V. Mickevičius-Kapsukas, Z. Aleksa-Angarietis. Siose c og apylinkėse ir dabar sutinkama nemaža žmonių, turėjusių glaudų ryšį su minėtais revoliuDY. cijos vadais, su revoliucine veikla. Cia 1919 m. buvo įsteigta Tarybų valdžia. Dabar kaimas Ąą ai priklauso iš čia kilusio ir fašistų nužudyto komunaro Karolio Poželos vardo kolūkiui, ki Tarminė medžiaga užrašyta 1960 m. liepos mėn. Visi pateikiamieji pavyzdžiai tarmės yl Li a tyrinėjimo metu buvo po kelis kartus tikrinti. Be to, užrašytieji pavyzdžiai buvo palyginti de i a su gretimų tarmių atitinkamais dalykais, su gretimai esančio Grikpediiy || Gripédziy kaimo pL, Fre tarme, su šio krašto tarmės atsakais: Žeimelio (tyrė D. Gargasaitė, 1960), Nairių (tyrė A J. Šukys, 1960), diplominiais darbais: Pašvitinio tarmė (J. Bilevičius, 1956), Vaškų on) =. Ta (V. Matuzaite, 1 kt. alias ths Prt SEE Cah sal Parl 1990). 8 sių WR (RE 1 a ol a ORR Ža rt EO OR aa ) Jd r Es » 1 t po RO = Age 1 ta L ai Way i be “hn |. į | r ws 48 ] a rgncl, y pt. i. 2 ia si a tai oF i y fr 4 = 5% sa P ki west Sa. E J ge priebalsiai, atsidūrę žodžio gale dėl šiose apylinkėse ypač stipraus galūnių trum ra gh péjimo (jis tam tikra dalimi išryškės iš pateikiamų pavyzdžių). AE Pastebėta, kad abiem atvejais priebalsiai yra minkštinami dėl prieSakiné = eilés ar supriešakintų balsių veikimo (supriešakintas balsis pats priebalsio ne a Si < 6 suminkština, o tik palaiko pastarojo minkštumą, atsiradusį dėl j iškritimo 2 is Tas veikimas, kaip vėliau matysime, dažniausiai yra regresyvus, bet daugeli el atvejų jis gali būti ir progresyvus. Be to, tarméje yra nemaža pavyzdžių, ku ¥ Fak priebalsis žodžio gale gali būti minkštas dėl abiejų asimiliacijos tipų (progresy ~~ vaus ir regresyvaus) veikimo. Tokiu atveju, mėginant nustatyti minkštėjim ka Tr — kryptį, atsižvelgiama į visus tos pačios grupės pavyzdžius. G ia Visus žodžio gale esančius ar jame atsidūrusius minkštuosius priebalsi 2 i hi yra suminkstings nukritęs, iškritęs ar prieš jį esantis priešakinės eiles ar suprie Ę A ed Sakintas balsis. | 2 " p pri Tarmės žodžio gale, nukritus ar iškritus priešakinės eilės ar suprieSakintamn 4 Y & balsiui, tiek vienas priebalsis, tiek ir visa jų grupė visada yra tariama minkšta is, a (tame tarpe ir g, k, jei jie yra samplaikoje su kitais priebalsiais: béki ~ béyti Ef A juokiš ~ juoktis). Iš klausos atrodo, kad mink$tiausiai yra tariamas paskuti ra — nysis priebalsis ir priebalsių grupėje esantis /, pvz.: naRiėš ~ naktis, Palifikel si as beržėls ~ Paliūkėlis beržčlis (Stegvilių miško vieta), o visi kiti yra mažiau minkšti M i sa“ a Priebalsių minkštumo laipsnis nežymimas. Dėl galūnių trumpėjimo žodžio gal RE jis dažnai atsiduria ir žodžio šaknies priebalsiai (gaid — "gaidžiui?, ga] ~ guli, nasi i a name, nėš ~ nesi). Apie juos straipsnyje visur kalbama kaip apie galinius pri oF r Pra balsius, nes jie niekuo nesiskiria nuo kitų žodžio gale esančių minkštų priebalsi į at i 5 nd Kiekvienas žodžio galo minkštųjų (o taip pat ir kietųjų) priebalsių grupė: = id of priebalsis tarméje yra tariamas aiškiai, atskirai; jis visai sveikas ir neturi kito t 2 EME greta esančio, priebalsio priemaišų. Todėl susidaro įspūdis, kad jis yra ilgesni Ši Pa o< už kitų galūnes trumpinančių lietuvių kalbos tarmių (vakarų aukštaičių, žemaiči ji : 5 ES dinininky), o kai kuriais atvejais ir Ik panašioje pozicijoje esantį priebalsį, arb i a kad priebalsių tarpe dar yra tam tikrų balsio liekanų. Tokie keli žodžio gale esan aš — tys priebalsiai tarpusavyje nėra supanašėję. Sakysim, jei žodžio gale susiduri a EE du vienodo skardumo, bet skirtingos susidarymo vietos priebalsiai, pvz.: § ir bE jį ey ‘ar £ ir §, tai jie abu ir tariami visai atskirai (vef$§ ~ veidis, 688 ~ 02Z¥s); atsidūr ~~ greta du skirtingo skardumo ir skirtingos susidarymo vietos priebalsiai, pvz. 5 ih dir s, t ir s nesudaro afrikatos, o tariami atskirai su kiekvienam iš jy biiding as Kt — duslumu ar skardumu (gaidš "gaidys, gaidZius’, doflf$ "dantis, dantys’); susitikę m du tokie pat priebalsiai, pvz. s, taip pat nesusilieja į vieną, o tariami atskira iš — (aūšš ~ ausis, aūsys, debėšš ~ debesis). Susidūrus greta balsiui su priebalsi 3 ~~ bLm, n, r, v, nesusidaro antrinis dvigarsis, o kiekvienas iš garsų tariamas atskira "Vi Fe — ir yra savarankiškas. Be to, priebalsis šiuo atveju tariamas ilgai ir susidaro įspū 5 E r 3 dis, kad jis yra skiemeninis. Tas skiemeni$kumas žymimas rutuliuku garso ženk g „T lo apačioje, plg. dar 171 psl. e nukritimo b atvejį. Tas pats pasakytina ir apie i. ię kietuosius priebalsius, Ta rai t Visa tai rodo, kad šiais atvejais žodžio galo balsių nykimas Stegvilių apylin >. dy ~ kiy tarméje yra palyginti naujas reiškinys, kurio dėka greta atsidūrę priebalsi Misti ar balsio ir /, m, n, r junginiai iki šiol nespėjo susijungti į glaudesnį vienetą. oa = | Tali d y m. sa kalis JA o Ka sr adis par ge A walle. gm, rai viel sa Rio Mėtos a Ri m > T i HR is TR XS krata t PAT Prenat ina PIPES EE O elitą Yi sija E30 a Lh 1% JR TE Ją FOr Me, ti I Bf Kadangi atskirų priebalsių minkštumas priklauso nuo priesakinės eilės ar taali supriešakintų balsių, nuo kurių tarmėje vienodai minkštėja visi priebalsiai, pact tai atskiri priebalsių minkštinimo atvejai, autorės nuomone, geriausiai gali išAG ryškėti iš pateikiamų priešakinės eilės ar supriefakinty balsių nukritimo atvejų. Straipsnyje kaip tik taip ir daroma. sis He TE Klišiai ir Te Ei A — L Priebalsių minkStinimas, nukritus balsiui = Ak Te yo Nukritus atviro žodžio galo priešakinės eilės ar suprieSakintam balsiui (pasp be „stebėta, kad tarmės žodžio gale gali nukristi priešakinės eilės balsiai e, ¢ ir supriefo Lins Sakinti a, u), prieš ji ėjęs minkštas priebalsis atsiduria žodžio gale ir paprastai fm išlieka nepakitęs. Tokių atvejų tiriamojoje tarméje yra labai gausu. Cia jie visi ya ir analizuojami®, pp & Cn t * GT 11 tra. ali het) PEER l. Supriefakéjusio a nukritimas Er ll This vie gra i aa šiais eater mY hi i hy ra Supriefakéjes a tarméje nukrinta šiais atvejais: GALT A rfp Fan abies : k a) Vienaskaitos vardininko linksnyje, pvz.: apaé® ~ apačia, bažntė ~ baznyčia, grié ~ gryčia, nedél ~ nedélia “savaitė, sekmadienis’, Višū ~ Vyšnia i (karvės vardas); pėšė ~ pčėsčia, Slap ~ šlapia; gefdus ~ geridusia, grafdus ~ i T gražiausia; šituk ~ šitokia. ai i Šiuo atveju galinį priebalsį suminkitino iSnykdamas j, kartu suprieSakines ha || ir po priebalsio ėjusį užpakalinės eilės balsį. Iškritus j, iš suminkštinto priebalka | sio ir supriešakinto balsio žodžio kamiengalyje susidarė vieningas junginys, Ris faktiškai beveik niekuo nesiskyres nuo junginio, sudaryto iš minkšto priebalsio ir priešakinės eilės balsio (plg. §lapd ~ šlapia ir Sake ~ šakė). Dabar jau prieAa balsio minkštumas tiesiog priklausė nuo regresyvaus supriešakinto balsio veikia mo. Išnykus žodžio gale supriešakintam balsiui, priebalsis išliko minkštas; jo ~~ nespėjo kietinimai paveikti ir prieš jį einantis užpakalinės eilės balsis (pvz.: sr šlap ~ šlapia), nors tarmėje yra atvejų, kai minkštą galinį priebalsį prieš jį esanka sat tis užpakalinės eilės balsis sukietina, plg. e nukritimo e atvejį (172 psl.). ats = b) Vienaskaitos galininko linksnyje, pvz.: médé ~ mčdžią*, kél ~ kélig, Ee kvičė ~ kviččią, svéé ~ svėčią, véli ~ vélnia; pėšė ~ péstia, stūč ~ stadia, tą | trėčė ~ trėčią, Dulévié ~ Duldvidia (vard. Dulevičia) "Dulevičių', Macévié ~ be Macčėvičią "Macevičių". | 3A N 2 Visais atvejais galiniai balsiai straipsnyje pateikiami ne istorinės, o dabartinės lietual 7 1 vių kalbos fonetikos požiūriu, Ey a * Tarminial pavyzdžiai straipsnyje pateikiami fonetine transkripcija, nustatyta ,Lietuvių kalbos atlaso medžiagos rinkimo programoje“, II leid., Vilnius, 1956. Straipsnio autorės A ro ausiai atrodo, kad tarméje skiriama ilgųjų vienabalsiy ir fe, uo dvibalsių priegaidé, todėl a ji ir žymima. Vidurinės priegaidės ženklas dedamas ant kirčiuotų senųjų trumpųjų 4 w, tarmėje pailgėjusių iki pusilgių. Jų pusilgumis šiuo atveju atskiru ženklu nežymimas. HTP 4 Tarméje pasitaiko, kad ic-kamienial daiktavardžiai, kurių kamiengalis baigiasi *tj ar Wa *dj, vienaskaitos vardininke gali turėti dvejopas galūnes: -ias ir -is(-ys), pvz.: médis~ me an diias ir méds ~ médis, kviéés~kvidtias ir kvičts (kvietys). Iš čia ir vienaskaitos galininkas sc 3 šalia galūnės -į lygiagrečiai gali būti tariamas su galūne -iq, pvz.: kvičč —kviščią. Tačiau vns. vard. ir gal formos midis ~ médias, médi~médziq yra žymiai retesnės, 34 nd = BRS | hh Cl RF, oo pe Ra, hal jr Ee jų y: a SRE el fee ot SNe kai. B idus Neigia T LT te ge. i TA fH 0 BE a SAA taką Tai Shen AAA CE a RR tina set Po ara ao ST a ae į a c) Vienaskaitos jnagininko linksnyje, pvz.: sp paé ~ pačia, so val ~ valia, ay so valdš ~ valdžia; šaf ~ šalia (prieveiksmis), slapé ~ slapčia; graš ~ grazia, g: Fal Fa] ~ žalia; jaufiduS ~ jauniausia, vifdus ~ vyriausia: ak ~ akia® ‘akimi’, aūšš ~ © ausid, dikref ~ dukteria, kdrč || kd#? ‘kartimi’, motef ~ moteria, naké ~ nakčia, 3 t nds ~ nėsia, pif "pirtimi", sėsef ~ sĖseria, ši?d "širdimi", r0š ~ tėšia, 364 ~ ugnid, If ~ usnid. SF i-kamieniai moteriškos giminės daiktavardžiai, kurių kamiengalis baigiasi ko priebalsiu £ ar 4, vienaskaitos įnagininke turi dvejopas galūnes: k4#¢ || kif "kartimi', pifŽ || pif ‘pirtimi’, šiPdž || ši?d "širdimi" ir pan. Pastebėta, kad formos oA be afrikatos tarmei yra jprastesnés. Išaiškinti formos be afrikatos kilmę sunku. AR Gal ji galėjo atsirasti ir dėl é-kamieniy vienaskaitos jnagininko analogijos; galėjo = x būti ir visai skirtinga šios formos kilmė. Be to, vienaskaitos jnagininko forma = tarmėje visai sutampa su galininko ir naudininko formomis, pvz.: šf?d ~ širdiš m širdžiai, širdį, širdimi". a st Tarmėje taip pat yra pastebėta, kad visi vardažodžiai ir dalyviai, kurių kaT miengalis baigiasi *tj ar *dj, vienaskaitos vardininko, naudininko, įnagininko — ir daugiskaitos galininko linksniuose šalia formų su afrikatomis dažniau vartodo ja formas be afrikatų, pvz.: svėiš ‘svelias’, stds ‘staCias’, leSvini§ ‘liesvincius, a — eigulys', pruviiis "provinčius, kas bylinéjasi’; Šried" "briedžiui, briedžiu', gaid g res ‘gaidziui, gaidZiu’, jduf “jaučiui, jaudiv’, méd ‘medziui’, méd "medžiu", §véf ‘sveira čiui', švėi "svečiū?', staf "stačiu", fréf "trečiu", rūkstuniė ‘tikstandiui’; brieds "briei dzius’, gaids ‘gaidzius’, Rvičės ‘kvietius’, Iešvints ‘liesvinlius’, fvirbliiis “Zvirba: luičius, Zvirbliukus’. Dar žr. 175—176 psl. : Lia d) Esamojo laiko trečiajame asmenyje, pvz.: dudž ~ audžia, gal ~ gilia® < rig ‘gali’, gai] ~ gailia, keid ~ keūčia, Ididž ~ léidzia, lak ~ Iškia, kaf¥ ~ kai- $a, pėf ~ péria ‘peri’, pi] ~ pilia ‘pila’, rėk ~ r&kia ‘Saukia’, šrėd ~ srébia, we. — uštėš ~ užtėsia, vag ~ vigia, židž ~ žyYdžia, Ž0Pš ~ Zidpsia. T, jr e) Tariamosios nuosakos vienaskaitos pirmajame asmenyje, pvz.: aič? ~ = x eitia, di?pé ~ dirpéia, darlé ~ daryčia, gduč ~ géutia, Idukė ~ laukčia, paimé ~ = paifdia, šduč ~ $dudia. % ir. i f) LeidZiamosios nuosakos formose, pvz.: lei pasisil§ ~ lei pasisilsia ‘pasisil= si’, lei sédE ~ lei s&dZia, lei vefp ~ lei veipia. 4 p g) Kai kurių prieveiksmių galūnėse, pvz.: He ~ da. a: Bohr gh ca) HE 5 Moteriškos giminės i ir priebalsinio kamieno daiktavardžiai vienaskaitos jnagininko "= linksnyje turi io-kamienių galūnę, plg. J. Endzelynas, Baltų kalbų garsai ir formos m (toliau GF), 230 $, Vilnius, 1957. EK * Tiriamosios tarmės i-kam. daiktavardžiai vienaskaitos naudininke yra išlaikę senoSa viskesng formą su galūne -i: širdi, aki, mifti, plg. J. Endzelynas, GF, 260 §, o taip pat | > šio tomo 173 psl. i ? Šalia vienaskaitos naudininko formų bried, gald, jauf, méd ir kt. senesnieji tarmės — Atstovai rečiau vartoja ir pilnesnes formas briedi, galdi, jūuti, mčdi. Vargu, ar šias formas — galima laikyti tapatingomis su i-kam. formomis širdi, ūki, mifti. "ast m. * Visi tiriamosios tarmės i-kamieniai veiksmažodžiai ištisai yra perėję į ja kamieną. : Aa * Iš pirmo žvilgsnio šiuo atveju galėtų kilti abejonė, ar čia yra nukritęs supriešakin- ® fh balsis a, ar dvibalsis au, kuris tariamosios nuosakos vienaskaitos pirmojo asmens jų p — galinei daugeliui tarmių yra būdingas. Sangrąžinės formos čia taip pat nepadeda išaiškinti, : — kas žodžio gale yra nukritę, pvz.: girčos 'giréiausi’, šukūočos 'šukuočiausi', plg. trOšos m i — trėšios ir varéos~varéiaiisi. Senesnieji tarmės atstovai šalia sutrumpėjusių tariamosios nuo- | T 7 KSS 3 Ta a Tt ME ratai "aaa Teal Mn Fea „Sai a Ten X X ia EES REL ie Mira ol Tg For als ft ia r JA "aan het +h 15 LAL ala =, "ai T | = T 3 = hed Eh . k a M = 3 Ay | os Ar r Met: kr i L 4 = CEE i m XL. iš aks i pg RES al eal go nakeitimag ty Fn Bos ade OE — Iš atviro saith galo balsis e nukrinta šiais atvejais: ERs y i) a) Vienaskaitos jnagininko linksnyje (ė-kam. daiktavardžių), pvz.: dineltė r Lia dienelyte, gūfi ~ gūnia, kdfd ~ karve, kai ~ katė, rdp ~ rėpe. fe b) Vienaskaitos vietininko linksnyje (a-kam. daiktavardžiai, vyriškos gn | minės biidvardziai, skaitvardžiai, įvardžiai, dalyviai), pvz.: dafé ~ daržė, dig ~ i dugne, dvaf ~ dvare, kim ~ kieme, Aklujim ~ klojimė, kubil || kubili i = T laik ~ laikė, ldAg ~ linge, mišk ~ miškė, narį ~ name, Of ~ Ore, plod ~ - puode; balrdrmi ~ baltame, baltdjeri ~ baltijame, dideleri ~ dideliame, dats. iy jeri ~ didZidjame, kiétami ~ kietame, plata "plačiame", suffdvuserfi ~ sugriū= Sa oh vusiame, tai ~ tame, Saufdderfi ~ siauriūčiame, žalėMm ~ Zaliamé; vakaf “i Ko vakaré (prieveiksmis). Ear SA: Tiriamojoje tarméje vietininkų formos, apskritai, nėra labai gyvos. i Sa ja! jų, greičiausiai kaimynų latvių pavyzdžiu, daug dažniau yra vartojama prie= linksnio tarp ir kilmininko konstrukcija, pvz.: terp plaros maiša "plačiame yi = ni ir pan. ATC Pateikiamieji pavyzdžiai rodo, kad čia galinis e yra nukritęs, palyginti, neLE 2 seniai, nes jam nukritus Žodžio kamiengalio suminkstintas priebalsis (m, MH, r. ni i Il, v), atsidūręs viename skiemenyje su balsiu, nesudaro vieningo antrinio dvi= hil i i garsio, kaip kad yra įvykę daugelyje kitų lietuvių kalbos tarmių (pvz.: didelam, || a d maga, kitam ~ dideliamé, maZame, kitame), o kiekvienas naujai sulipdyto a dvigarsio sandas yra tariamas atskirai. Jei tokio junginio (dvigarsiais juos vadinti Rp netikslu, nes jie nesudaro kompaktiško vieneto) yra kirčiuojamas pirmasis sana ) das, tai jo priegaidė visada išlieka tokia pati, kokią turėjo iki atsiradimo su prieeer balsiu viename skiemenyje. d\n c) Vienaskaitos Sauksmininko linksnyje, pvz.: Adelfi ~ Adelyte, Agatfė ~ i Agotyte, Alii ‘Eliute’, Cicilii ~ Cicilyte, Daratii ~ Daratyte, diéd ~ dive lę i agdii ~ Magdūte, Marfi ~ Maryte, Unfi ~ Onyte, Piletė ‘Felicyte’, Pali ‘Apoliute’, Tarasit ‘Teresyte’, Vardi ‘Verute’. yi d) Daugiskaitos vietininko linksnyje, pvz.: mėdžyš ~ médZiuose, laukuss ~ A jų laukuosė, namudš ~ namuosė, pitšluės ~ piršliuosė, slafiuėš ~ slėniuosė, £1 Sveduds ~ sveliuosé; liepos ~ liepose, pievos ~ pievose, rofiked ~ raiikose, iu šakūš ~ šakosė; akiš ~ akyse, ausiš ~ ausyse, pusnis ~ pusnysė, raumenis m ir i raumenyse, vafidenis ~ vandenyse; grafudd ~ graZiuose, naujus ~ naujuose, | a) savudš ~ savuosė, tudš ~ tuose; medi nėš ~ medinėse, Šaudinės ~ šiaudinėse; iš * (skaitvardiniai prieveiksmiai) dvfeš ~ dviese, keturieš ~ keturiese, pifikies ~ ‘rant, penkiese, šešieš ~ šešiese, fries ~ triese. į eo Kolina kė o a —>—— Lo a! ATTRA TE eA is sakos vienaskaitos pirmojo asmens formų retais atvejais pasako ir pilnesnes: kalbeda~ Tr, kalbėčia, vdlgiča—-valgyčia. Tarmėje taip pat nėra pastebėta, kad atviro žodžio galo ard A nukristų; jis čia suvienabalsėjęs ir tariamas kaip labializuotas 2, pvz.: mačo > mačiaūi, lėpo-— ) i t 5 lėpiau, pdér~pacial; Baltramiéjo~ Baltramidjau, Jarg>~Juargiau 'Jurgi’, Moldaro~Mulda3 legis rlau "Muldari’, tivčio ~ tévéliau 'tėveli', (plg. 174 psl). Vadinasi, iš tariamosios nuosakos Ls vienaskaitos pirmojo asmens galūnės galėtų būti nukritęs tik suprieSakintas a. Tariamosios ra. ET nuosakos vienaskaitos pirmojo asmens forma su galiniu ia būdinga ir kitoms tarmėms: Ji sr kapsams, rytų ir vidurio aukštaičiams ir kt. r Rs i = AS M anos ST A dy Rr ios I ro iat t a x NC rp he Pa ia Ye i 20 di | į | PAR fh = = AR ja "55 EX ais Sig k Ere už 8A J hati I oO eT . it EN) al PAE fl wot ies alo A 3 Pigs: {ote 8g b,cird atvejais žodžio galo priebalsis yra suminkštintas po jo ėjusio = 35708 ir nukritusio priešakinės eilės balsio. Tai patvirtina tie pavyzdžiai, kurių galinis : vikis — priebalsis eina po užpakalinės eilės balsio (laukuds, rofikos, šakoš) ir yra tariamas ply minkštai. Jei šiuo atveju priebalsis yra paveiktas regresyviai, tai nėra jokios abe 5 fo Tao jonés, kad dėl regresyvaus balsio veikimo priebalsis yra suminkStintas ir tais | SEEN atvejais, kai, atsidūręs žodžio gale, jis eina po priešakinės eilės ar suprieSakinto i Taka sio balsio. i ok e) Visų veiksmažodžių laikų ir nuosaky daugiskaitos pirmajame ir antra i 5 "jame asmenyje, pvz.: gilem ~ guliame, mélfem ~ mélziame, lidžem ~ Iydžia bes a xe me, ndrem ~ nbriame, stdvem ~ stėviame, suvuldjem ~ suvolibjame, Ziirem r. gi] žiūriame, bet: ainam ~ einame, dirbam ~ dirbame, girdom ~ girdome, #ndi 4 AR bom ~~ Zndibome; millet ~ myliate, ludbet od livobiate, šėrei ~ 3€riate, rile? | ra i tyliate, verpef ~ veipiate, bet: ainar ~ einate, ddrot ~ dūrote, dédat we Ei dėdate, duodar ~ dūodate, gūnot ~ gūnote, nėšat ~ nėšate, prašot ~ prašote E skaitot ~ skaitote, sūkat ~ sūkate, vūrot ~ virote; davem ~ dūvėme, em in sr ėjome, gultjem ~ guléjome, milėjęm ~ myléjome, nenurdjeh ~ nenoréjome ~~ néem ~ ndSéme, Slavem ~ Slivéme, tiléjem ~ tyléjome; dudei ~ dudéte, gd iai by Far nei ~ ginéte, kisel ~ kišėte, sūkei ~ sūkėte, vargž ~ viréte, bet: dirbar ~ dir bot, gilar ~ gūlote, malar ~ milote; asi ~ eisime, dusif ~ dusime, dif} i a sim ~ dirpsime, drdšim ~ drėšime, kalbėsim ~ kalbėsime, kifsim ~ kifsime a 25 i mėksim ~ mėgsime, nėšim ~ nėšime, rilėsim ~ tylėsime; aisif ~ eisite, dusif | 6 arą a dusite, duosif ~ dūosite, gulésii ~ gulčsite, imsif ~ imūsite, mėksiė ~ mėgsite i 3 se nėšii ~ nésite, stuvésit ~ stovésite, vdlgisii ~ vilgysite, vefpsii ~ veipsite; gdu es tumim "gautume', néStumim ‘neStume’, skabitumimm ‘skubintume’, vef prumini EE ‘verptume’, aitumii ‘eituméte’, dustumii ‘austuméte’; ganfromi ‘ganytuméte’ Si verptumit “verptuméte’; békim ~ békime, nėškim ~ nėškime, $préskim ~ sprés hes = J kime, stuvékim ~ stovékime, titékim ~ tylékime, Žurėkim ~ žiūrėkime; aikif 4 | ir 2 eikite, duškiė ~ duskite, gulkiė ~ gulkite, mékski? ~ mégzkite, rėkič ~ ré&kite | . ie stukif ~ sukite, stuvėkiė ~ stovékite, rilėkir ~ tylékite. ELT Šiuose pavyzdžiuose (e poskyris) žodžio gale atsidūrusį priebalsį suminkš 3 ci tino ir nukritęs balsis, ir prieš jį esantysis. Tai rodo tie pavyzdžiai, kur galinis al Fr priebalsis, nukritus e, yra tariamas kietai, o gal tik apykiečiai (iš ausies tai nu į T 7 p "statyti sunku), jei jis eina po užpakalinės eilės balsio (šiuo atveju priebalsio minkš Ė. + is ) | tumas visai nežymimas), pvz.: girdom ~ girdome, nėšat ~ nešate, mūlat ~ ma ~~ lote, o taip pat ir visi būtojo dažninio laiko pavyzdžiai, pvz.: būdavom ~ bū | ~ davome, foiigdavom ~ rifikdavome, šūdavom ~ sifidavome, verbdavom ~ veip Rig — davome; aidavot ~ eidavote, kébdavot ~ képdavote, nėždavor ~ nėšdavote < | są walgidavot ~ valgydavote. m Galinio priebalsio suminkštėjimas daugelyje veiksmažodžių formų, grei | kor = Ciausiai, yra antrinis, Pirmiausia dėl galūnių trumpėjimo šioje tarmėje nukrito Ta galo e. Dėl pastarojo įtakos galinis priebalsis buvo minkštas visais atve ias jais. Bet šis nukritimas, matyti, yra įvykęs palyginti seniai, galimas daiktas, kai EEE, daugelyje kitų tarmių, ir per laiką vienais atvejais minimas priebalsis bus spé m jes sukietéti, o kitais — jis išliko minkštas. Galinis priebalsisgalėjo sukietėti | i: = ir bzveik visai sukietėjo, eidamas po užpakalinės eilės balsio, kuris, jei ir neb k 1 (bat, greičiausiai, bus) prisidėjęs prie jo sukietinimo, tai bent nesudarė sąlygų A Re Ae ee rinos CRE Re SE Ti ai Co aR ERATE a 28 el CS et SEL Sead JIE LY o LAT RAR es aa EE RR RE RE et Ben (Be SS Se Ma jam išlikti minkštam. Ir atvirkščiai, galinis priebalsis nesukietėjo tais atvejais, Ke kai jis ėjo po priešakinės eilės ar suprieSakinto balsio, kuris ir bus išsaugojęs šio Es ¥ ke priebalsio minkštumą. Taigi, šiuo atveju jau turime reikalą ne su regresyviuoju "a balsių veikimu, o su progresyviuoju, kuris, be abejo, yra naujesnis, ir, mūsų 4 Xe akimis žiūrint, laikytinas antriniu reiškiniu, ja ak f) Balsis e (ir jo dvibalsiniai, tarméje suvienabalséje, junginiai) kartais yra sek nukritęs įvairių prieveiksmių, prieveiksminių ir kitų žodelių, garsažodžių galū4 bei nėje, palikdamas galinį priebalsį minkštą, pvz.: af ~ ale, bi] ~ bile, buf bf buf ~ bure "avies Saukimas’, dé] ~ d&l, delka ~ délka, delta ~ dėlto, kadel Sh ‘kodél’, kd), 18], vėl, namiél || namiéle ‘namie’, pi] pil pi] < pile "anties Saukimas’, it put pid pu "vištos Saukimas’, § tof || tole Sitol, zl, zi], 24] < zile "žąsies Saukimas’. te Ain Cat Sh a a Lh r Bir a dk: Ll | a 9 mo A Laos SE co SERRE TE TIRE o — I8 atviro žodžio galo balsis i nukrinta šiais atvejais: iai — a) Vienaskaitos vardininko linksnyje, pvz.: mafi ~ marti, pai ~ pat, ur dišk ~ aiški, alkafi ~ alkani ‘alkana’, baiš ~ baisi, brdfi§ ~brangi, gab ~ gabi, lie ~ lygi, sof ~ sėti, sraiifi ~ srauni, tdik ~ tanki; kineésufii ~ kentésianti, vii nevafuolufit ~ nevažiūosianti, sefgufiė ~ selganti. Tal A b) Vienaskaitos naudininko linksnyje, pvz.: ak1® ~ ški "akiai", aiš ~ aūsi ou ‘ausiai’, dif ~ dnti ‘andiai’, dūRkref ~ dukteri ‘dukteriai’, ndé ~ nėsi "nosiai", va ir piemefi ~ piemeni "piemeniu', rddei ~ rūdeni "rudeniui", $id ~ širdi "širJo dziai’, $08 ~ Z3si ‘Zasiai’; padalyviy, kilusių iš naudininko, galiinéje, pvz.: géra ] PUR mo gėriant, stdtuil ~ stitant, vérdufif ~ vérdant, vefkufif ~ veikiant. Ep Minkstai yra tariamas ir galinis asmeninių bei sangrąžinio įvardžių pricbalWS sis vienaskaitos naudininke, galininke ir jnagininke, pvz.: mafi || mdf (ret.) < > mani'®; mafį <mane ar mani“, tad < tave ar tavi, sėd < save ar savi; s9 mani'*, =A) tad, sa ‘su manimi, tavimi savimi", PF) ją“ c) Vienaskaitos galininko linksnyje, pvz.: dR] ~ arklį, gaid ~ gaidj,géfi~ génj, gomuf ~ gémurj, jduf ~ jautį, kulūk ~ kolūkį, méd ~ medi, mokifi ~ TM t mėkinį, pei] ~ peilį, Vembf ~ Vembrį (pavardė); ak ~ aki, aūš ~ aūsį, ddktef ~ dukteri, nak? ~ niktj, pifė ~ pitti, šiPd ~ širdį, šūji ~ Suny; didel sai didelį, meds fi ~ medinį, muri fi ~ mūrinį. Lt No Cia galinis į bus nukritęs, palyginti neseniai, nes mink3tasis priebalsis I, 13 3 m, n, r, v, atsidūręs viename skiemenyje su balsiu, kaip ir e nukritimo a, b atveA 10 Paprastai, galinis i šiuo atveju tarméje yra nukritęs, tačiau atskirais atvejais jis eel gali būti išlikęs, pvz.: lig mifti, lig širdi ir pan. Dar plg. šio straipsnio 7 išnašą. r rte ti Žr, J. Endzelynas, GF, 414 §. Re : it Dėl kilmės plg. J. Endzelynas, GF, 301 § J. Otrembskis, Gramatyka Li jezyka litewskiego (toliau — GrJL), 3, 308 §, Warszawa, 1956. Vienaskaitos naudininke Sie ji 3 įvardžiai yra kirčiuojami dvejopai: md, tdd, sdd, tačiau tarmei bidingesné šiuo atveju BG yra tvirtagalé priegaidé, o tvirtaprade pradeda įsigalėti, greičiausiai, dėl lk įtakos. et 12 Dėl kilmės plg. J. Endzelynas, GF, 302 §; J. Otrembskis, GrJL, 3, 309 §. Le 14 Iš kokių senesnių formų yra kilusios vienaskaitos jnagininko lytys, sunku pasakyti, Ni tačiau jų galinio priebalsio minkštumas rodo, kad šių lyčių žodžio gale, kaip ir naudininko phe ar galininko atveju, yra nukritęs priešakinės eilės balsis, nes daugiau nėra kam jo ata aw "Vaka A GR na a Di A Ee ERs L "E aa EE st = r LET OF Es ai SE Tek of as be nel 173 A a Bx RA as danai Litt Mile o Tala Ta ro = iE =r pe 'ą ed Ari aTa Le y Toy hi a ar ny RE Wel (1 | visa spo REE ER hE i Rt S Crile ls KSAT any CRRRS-URY TS EE I LE LTE TR Ie SG RS lied SA Ele STAAL Ge pe ve vs (plg. 171 psl.), nesudaro vieno glaudaus junginio —antrinio dvigarsio, o kiek3 as Ju tariamas atskirai, plg. šio tomo 168 psl. iE a + d) Vienaskaitos vietininko linksnyje (šio linksnio prieveiksmiuose), pvz.: Coke ~ anksti, aff ~ arti, 26] ~ toli. 28 at tat e) Vienaskaitos šauksmininko linksnyje, pvz.: Ju?9 ~ Jūrgi, Kara] ~ Ki- : Ker 48 | aroli?“. J Ey f) Dviskaitos vardininko ir galininko linksnyje, pvz.: dvi digi ~ dvi dieni, LY sis Jef kai ~ dvi kati, dvi nedél ~ dvi nedéli. p iy į g) Daugiskaitos vardininko linksnyje, pvz.: balė ~~ balti, geltdfi ~ gelténi, me gėf ~ geri, juéd ~ juodi, kanapė? ~ kanapéti, kišmelūoi ~ kirmelitioti, maž ~ SL maži, prašė ~ prasti, rauddfi ~ raudėni; ketūf ~ keturi, peik ~ penki, sepii tf ~ septyni, šėš ~ šeši; kelvéf ~ ketveri, šešėf ~ šešeri, vidi ~ vieni; kėž ~ i 4 je kiti, k0R ~ koki, ved ~ visi; išdaužtė ~ išdaužyti, iškišsė ~ iškirsti, išnėjė ą Bi išnešti, neparmdtoii ~ neparmūtomi, parsmaūkiė ~ parsmaukti, Pjaūnarji ~ +3 By 14 pjaunami, prikalé ~ prikalti, raiūnaMm ~ raunami, sukraii ~ sukrauti. 3 i) Esamojo ir būsimojo laiko vienaskaitos antrajame asmenyje, pvz.: aifi ~ © cin, 548 ~ b&gi, dith ~ dirbi, kėj ~ keli, klduš ~ klausi, peFk ~ perki, nėš ~ 3 hd nesi, šok ~ šOki, tūf ~ turi, vėd ~ vedi; aiš ~ eisi, būš ~ būsi, dips ~ dirpa si, kėlš ~ kėlsi, mifš ~ mirsi, nėš ~ nėši, padarfs ~ padarysi, pamaifs ~ paiš matysi, š0kš ~ $6ksi, vėš ~ vėsi. Marr j) Bendraties galūnėje, pvz.: dušiė ~ aušyti, bil? ~ būti, daigli ~ daigyti, i dalli ~ dalyti, Iddit ~ lėdyti, més ~ mėsti, nėšė ~ nėšti, Šddiž ~ židdyti, < trékitelei ~ trėkštelėti. ot ks Visais iki šiol suminėtais i nukritimo atvejais galinis priebalsis suminkšik: = téjo dėl balsio regresyvaus veikimo. Tai rodo ir atvejai, kai prieš minkštą galinį a 3: priebalsį eina užpakalinės eilės balsis. pr k) SangraZiniy veiksmažodžių dalelytéje -si, pvz.: (bendratyje) juoRriš, r kėltis, mūštis (dar žr. i iškritimo d atvejį, 178 psl.); (visų laikų ir nuosakų vienažais skaitos pirmajame asmenyje) judko§ ~ juokiudsil®, juokiaūsi, prafšoė ~ prau- — +siudsi, prausiaūsi; mėšo8 ~ nešiaūsi, vėžys ~ vežiaūsi ; juokšo8 ~ judksiuosi, T nėšos ~ nėšiuosi, vėšos ~ vėšiuosi; juskds’ ~ judkčiausi, praūščos ~ praūsčiausi; bet: dirbos ~ dirbuosi, dirbausi, mūšos ~ mušučsi; judgdavas ~ judkdavausi, i T praūzdavos ~ praūsdavausi; (visų laikų ir nuosakų vienaskaitos antrajame ask.t menyje) juokéd ~ juokičsi, juokeisi, mūšėš ~ mušičsi, mušeisi, pratisé§ ~ prauGh si€si, prauseisi, praiisiesi, s0ké§ ~ suki@si, sukeisi, vėžės ~ veZi€si, veZeisi; Ry juokšės ~ judksiesi, sūksėš ~ sūksiesi; judktumés ~ judktumeisi, pratistumés “ge ~ pralistumeisi; skdbikis ~ skubykis, sdugukis ~ sdugokis, bet: dirbes ~ r ia dirbaisi; judgdaves ~ judkdavaisi, mdugdidaves ~ mdukdydavaisi ‘maudydaaa vaisi’; (visų laikų ir nuosaky daugiskaitos pirmajame asmenyje) judkemėš ~ ir a judkiamės, mūramėš ~ mūtomės, judkimės ~~ judkėmės, judkimés, praiūsimeš 7 x 1 Daugumas ja-kamieniy daiktavardžių vienaskaitos Sauksmininko linksnyje turi ju 3 wel kamienui būdingą galūnę -iau, pvz.: Merkelo~Mefkeliau‘Merkell', Martindiéo~ Martinėi- . aa čiau "Martinaiti'; tikroji ia-kamienių galūnė šiuo atveju retesnė. pe M '** Tiriamojoje tarmėje, skirtingai nuo lk ir kitų tarmių, sangrąžinių veiksmažodžių a pout esamojo laiko vienaskaitos I ir II asmens kiréjuota galūnė bus turėjusi ne tvirtaprade, o ER tvirtagalg priegaidę. Tik tuo gali būti paaiškinamas kirčio atitraukimas į žodžio pradžios *; FB. skiemenį. Tvirtagalė vietoj tvirtapradės galėjo atsirasti ir dėl metatonijos. TER ERE a io O Ain ži yao EA i ata RE io a PES ol BES TEE SR aie ve ie ore oC Re EL Kati ag sedi i ua T dra los Jia Se i gay us ~ prausémés, pralisimés, néfdavumés ~ nėšdavomės, sūbdavumės ~ supdavoai més; judRsimés ~ judksimés, nėšimėsš ~ nėšimės; judkrumimės ‘juoktumés’, fiat prafistumimés ‘praustumeés’; milékimé$ ~ mylékimés; sdugukimés ~ sdugokimés; 8 : (visų laikų ir nuosakų daugiskaitos antrajame asmenyje) judketės ~ judkiatés, Et iš juokitėš ~ judkétés, judkités, nėšatėš ~ nėšatės, nčėšitės ~ nčėšėtės, nėšitės il ~ nėšitės, véFités ~ vėžėtės, vėšitės ~ vėšitės; nėždavurės ~ nėšdavotės, sūbreali 2 davutéd ~ supdavotés; juckiumitéd ‘juoktumétés’, sdprumitéd ‘suptumétés’; i milékitéd ~ mylékités, sdugukité$ ~ saugokités; (visų laikų ir nuosaky treiait ord jame asmenyje) dfaiiges ~ dzialigiasi, gifdžeš ~ gitdZiasi ‘girdisi’, judkes ~~ iri juokiasi, kčikeš ~ kčikiasi, kėleš ~ kčliasi, Ididžeš ~ léidZiasi, praises ~ praū= ia siasi, šičpeš ~ šičpiasi ‘skleidZiasi’, 4odžeš ~ Ūodžiasi, žerpiėješ ~ Zerpléjasi *žioruoja'; maigėš ~ maigėsi ‘sukosi’, matės ~ mūtėsi, nėšės ~ nėšėsi, vėdės ~ jj oy védési; kdpanusi8 ~ kūpanosis "baigsis, mirs’, nėšiš ~ nėšis, vési§ ~ vésis, bet: daūžas“" ~ daiiZosi, kraipas ~ kraiposi, mdtas ~ mitosi, purénas ~ puré4 nasi ‘kutinéjasi’, spdrdas ~ spardosi; praiūizdavos ~ praūsdavosi, sūbdavos ~ PAE supdavosi; prailstus ~ praiistysi, sūkrtus ~ suktysi, véstus ~ véstysi. a Šiuo atveju galinis priebalsis yra minkštas ne tiek dėl galinio i nukritimo, ~~ kiek dėl prieš priebalsį esančio priešakinės eilės balsio, kuris, nukritus galininiam f, atsidūręs viename skiemenyje su suminkštintu priebalsiu ir šį priebalsį progre3 is syviai veikdamas, išsaugojo jo minkštumą iki šiol. Kaip iš pavyzdžių matėme, = tais atvejais, kur priebalsio minkštumo nėra kam saugoti (prieš priebalsį eina 0 užpakalinės eilės balsis), priebalsis palaipsniui yra kietéjes ir šiandien tariamas arti beveik kaip visai kietas. hE | Kad prieš galinį priebalsį einantis priešakinės eilės balsis iš tikrųjų minksHA tinamai bus paveikes kalbamajj priebalsį, rodo atvejai, kai kietas galinis priebalsis, po kurio niekas nėra nukritęs, dėl prieš jį esančio priešakinės eilės ar suprieer ; šakinto balsio progresyvaus veikimo irgi yra kiek apminkštėjęs, pvz.: perės!?, at sidės ~ sėdės, tupds, datds < daris ~ darys, mafds ~ matis, vafds ~ varis, a bet: gules ~ gulls, kalbės ~ kalbės, isigaruds ~ išsigaruos, o dažnai tariamas ir Ys PY visai minkštas. pa yh Ai | į tą 4. Supriešakėjusio x nukritimas o Taika nė = Supriefakéjes x tarmėje nukrinta šiais atvejais: rE TAL SE + a) Vienaskaitos naudininko linksnyje, pvz.: d#k] ~ drkliu "arkliui'!?, briedTM r dd ‘briedZiui’, gaid ‘gaidZiui’, jdui || jdué "jaučiui", méd ‘medziui’, $df "šuniui", vas NL ‘vagiui’, véld ‘velniui’; Sarmdi? ‘Sarmaidiui’. i; | Šia 17 Greta kieto šių formų galinio priebalsio tarmėje lygiagrečiai gal kiek rečiau, | . girdėtos formos su dar ne visai sukietéjusiu žodžio galu. Fonetinéje transkripcijoje tai a p neatsispindi. ho 18 Minkštumas šiuo atveju yra palyginti nežymus, kaip ir 17 išnašoje kalbamuoju x if atveju, todėl jis ir nežymimas, tačiau galinis s pavyzdžiuose tupés, ikrs iš vienos pusės ir Rr, gulés iš kitos — tariamas skirtingai: pirmuoju atveju s yra jau minkstesnis, o antruoju — £5 aed visai kietas. Ep 9 Plg, Z Zinkevičius, ao) kamieniy daiktavardžių vienaskaitos naudininkas, — „Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto Mokslo darbai“, 5, 191, Vilnius, 1955. ra | *0 Del vienaskaitos naudininko formų bried, gald, jdut... plg. dar šio straipsnio 170 psl. A a ho Ae PRE RE A so Ble te Arr ESR Sa Ee fh BE ee CE A RR TO SR AAA a eH ias Gai REAR eT sąs Va alias np: sie ’ ; pita rasi ak joo riai ry ‘Mbl LH Gb’, aikiė (JmTep. a3, eikite) ‘Haute’, HO: dirbam (JmTep. 513. dirbame) = <pabotaew’, malar < malote (qmTep. #3. madléte) “Bbi MOJIOTHIW®, aidavom (NHra Tep. 513. eidavome) “Mbi 4acTO XOAHJM’; kd?ės (nMTep. 13. karves) ‘KOpPOB, BHH. = 3 nap. MH. 4.’ fi 3. [lpn ornajienus H NpH BbinajleHHH IJIacHOro £ (y), wanp.: mafi (JuTep. Sl 43, marti) ‘cHoxa’, šiPd < Sirdi (Gosee ApeBHee OKOHYAHHE, yeM B JIHTEp. f3.: ap a širdžiai) ‘cepany’, Jug (nurep. n3. Jurgi) “IOpui, 3B. naa. ea. u.’, dfailges be (nuTep. 53. džiaugiasi) ‘OH, OHA pajyercsi, OHH PaiylOTCs’, juokas (nuTep. 513. FE juokiūosi, juokiallsi) ‘a cmeioch, CMesICSI, CMesIach’, praūščos (nurep. #3. — praiis¢iausi) “x ywMbiBajica, YyMbiBaJiacb Gb’; afkįs (nutep. sis. arkl§s) <iowazy’, k a atšs (nMTep. 53. alisys, ausis) ‘yumH, yxo’. ge 4. llpn oTnajleHHH H TPH BbinajjeHHH TNPOJBHHYTOrO BNepejį TIJacHOro u, i Hanp. $0é¢ < svėčiu (nuTep. 3. svėčiui) ‘TocTiO’, švėč (JmTep. 53. svečiū) “c ~~ rocTeM', sdkčš (nurep. 13. sūkčius) ‘OOMAHIIHK’. E sr, 5. B peakHX cJryuasxX npH BbinajjeHHH [VIACHOTO nepejįuero ps/la é H npo- — ABHHYyTOro Bnepejį TIJacHoro O, Hanp.: kais (AuTep. s3. kūtės) ‘kowkw’, šakš A gr (nurep. 53. šūkės) ‘Bab’, Adjš (nurep. si3. kėjos) ‘HoOrw’, grafs (nmrep. 3. griS žios) “KpacHBbie, XOpOIUHE’, HO Yallle BCEro STH IJaCHble COXpaHsoTCs: kates favo ‘KOWIKH’, kdjo§ ‘HOrw’, k Ilpu ornaneHHH BCeX yNOMSIHYTHIX TJIACHbIX 3BYKOB, KaK IMOKA3bIBAIOT — MpHBeneHHble NPHMEPbI, He Bcerja CMATUEHHBIE COrJiaCHble OCHOBbI CJIOBA, aki OKa3aBINHeCA B KOHILe CJIOBA, MPOH3HOCATCH OAHHAKOBO: HHOr/la OHH MASTKHĖ, a MHHorna teepasie. MX KauecTBO npexje Bcero OGYCJIOBJIHBAIOT Iepejį HHMH į crosuumii rnachblė 3Byk. Ecam stor 3BYK 3a/IHEr0 psila HJIH OTOABHHYTHIA a Ha3aji, COTJIacCHbIH NPOH3HOCHTCS TBEPAO, a ecJiH STOT IJIACHHI nepejnHero SE PAA MAH NPOABHHYTHIH Brnepej, COrJAacHbIi MPOH3HOCHTCA MSTKO. t he Hs ckasaunoro genaercsi BHIBOA, YTO CMArYeHHe KOHEYHBIX COTACHBIX © 3aBHCHT He TOJIbKO OT OTNABLIEr0 IMIACHOTO, HO H OT nepea HUM CTOSILLEro, FR: 3HauHT, B YKa3aHHOM CJyyae MSTKOCTb COIJIACHOTO HE TOJIbKO perpec- ~ CHBHad, HO H mnporpeccHBHas. Takoe cMArYyeHHe COrJACHBIX, MO MHEHHIO — aBtopa, BropuuHoe. [TocJe ornaneHHS KOHEYHOro rJ1aCHOTO, KOHeYHbIH COT rjiacCHbih BHauaJIe Obl MATKHM BO BCeX cayuyasix. CJIejtOBATEJIbHO, OH OJjIH- — MAKOBO Obl MSITKHM H B CJIOBAX THIa ainam, nėšat ‘MB MAEM, BH Hecere', aR H B CJIOBaX THna šėrem, $€ret ‘MBI KOPMHM, Bl KopMuTe'. B Tex cayuasx, — Koraa nepex MSrKHM KOHEYHBIM COIJIACHBIM CTOSII TJIACHBIH 3anHero | I 3 pala H He ObIJIO YC/IOBHi COXpaHATb ero MSTKOCTb, OH MOCTENeHHO CTaHO- | = BHJCA TBepAbIM H COBCeM OTBep/le/1. A B Tex cayuasix, KOraa nepea HHM = CTOSJ rJacHbBi nepefHero psjaa, OXpaHABIIKA ero MSATKOCTb, 5Ta MSTKOCTb SA KOHEYHOro COrJacHOro B HCCJeAyeMOM roBope COXpaHHJach J0 HALIHX JHE. | Ln [lpn BtsinajeHHH BceX YNOMSHYTHIX IAACHBIX, CMATYeHHbIi COrAacHLIf | — (mam ux rpynna), okasaBWHACA B KOHLE CJIOBA, SBJ/ISETCA He OJIHHI K HeMy ara MPHCOEAHHACTCSH KOHEJKHbIė COrIacHHA (B CTATbe JleJiaeTCSA NpejUnNOJIOXeHHe, Iš — 4TO OH 0 BHINAJEHHS TJACHOTO TOXKe NPOU3HOCHJICH MSTKO), CTOSBLIHA Tira nocJie BBINABUIEro IJAaCHOrO MEpPeAHero psafa HAH IJ1acHOro, MPOABHHYTOrO ji — BMNepejt, H BCA TakKas rpynna COrJIaCHbIX NMPOM3HOCHTCS MATKO (B TOM UKHCJIE 3 ją H COr/iaCHbIe g, k), = Pe ies rt r A d. tu ira a Bo ee Tegal Ero į A AK" i Na E he ala — Ar = EEE PAE Sh TRE a RD Arpa arai | LE 2 Be ai R13 is Bh Nl, a ee oo in a. Ee Be ga. of dw i i. = 3 tį į ia > Fo i n lijo ia Ik są 2 at ly ETE TERR CLE pm I | Se a | TCE ee UI si Tr a Kla čia i k Aaa = “aE a p T andy rikių Re ra = i132 1 = % po om gi a a x ia na Kaxjibiū MarkHū (a Take H TBepAbli) cOr/IacHbIė KOHIlA CJIOBA Npok AS M3HOCHTCS OTYETJHBO, COBCEM OTAEJNbHO H He HMEET OTTeHKa Jpyroro, psaaoM he maT CTOSILIIero, COrJIacHoOro, T. e. He BJAMAeT OAHMH Ha apyroi. [loatomy, co3na- £ a “ “ Ig ST Lv eTCA BrneyaT/ieHHe, YTO TAKOH COrJIacHbIf NMPOH3HOCHTCHA JJIHHHEe, YeM B apy. 10 Eo roi no3HLHH HJIH B JADYTrHX roBopax, COKpaulailHX KOHel CJIOBA. Hor: = : ety of Na KaXeTcs, YTO MeXJy TaKHMH COrJacHbiMH (ocoGeHHo Mexay 1, m,n, 1) COXpaHHJIHCb HEKOTOpbLle OCTATKH HCYe3HyBLIero rJacHoro 3Byka. : ki 4 EcJiH B KOHIle ¢JIOBA BCTPEYAlOTCA COrJiacHble, TOXK/AECTBeHHbIe 10 sBOHKOCTH, HO pasjiHuHble no MecTy o06pa3oBaHus (Hanp.: § H s HIH Ž H s), Tos atoia ė - . nay i i" oun 06a npoH3HOCHATCA COBCEM OTAENbHO, Hanp.: vefss (MTEP. s3. veršis) oh ‘TeJIeHOK’, £8 (JiuTep. #3. ožys) ‘kosen’. IlpH BCTpeue COrJIACHBIX, Pa3/MYHBIX i ve No 3BOHKOCTH H NO MecTy o0pasoBaHus (Hanp.: £ H s HAH d H $), He cosjaercs ap apHKaThl, KaK CJAeloBasio Obl OXHJAThb, a KaXK/AbH H3 COrJIACHBIX NPOMSHOCHT7 “ - Ja i TK CS C xapakTepHofi eMy 3BOHKOCTbIO HJH TJIYXOCTbIO, Hanp.: gaidš (autep. ss. au ŽX : 4 * »* et 3 gaidys) ‘neryx’, donis (mitep. s3. dantis) ‘3y6’, cp. npHMepbI APYrHX rosopos: lec < léds (nurep. a3. 1€das) ‘nel’, kėc < kdts (autep. 3. kétas) ‘pyuka’. [pa Ages | BCTpeye JBYX COBCEM OJMHAKOBBIX MSTKHX COIVIACHBIX, TOME KAaX/Įbiė H3 HHX 7 Cpls NPOU3HOCHTCS COBCEM OTAENbHO, Hanp.: ass (JuTep. 53. ausis, alisys) “yxo, yu’, Av tais EcJiH B KOHlle CJIOBA B OJĮHOM CJIOTE BCTPEYAIOTCH MNiaCHbiė 3BYK H coraac. Ai HBA 1, m, n, r, TO OHH He 06Pa3yioT, KAK CJIejjOBAJIO Obl OXHAATb, BTOPHY= Av -“ Pa =“ pal HOTO AH(MTOHTHYECKOro COUeTAHHA, a KamJAblHi M3 KOMMNOHEHTOB npoH3HO- | CHTCA OT/IEJIbHO H CAMOCTOSITEJIbHO: ylAapeHHe, Kak TpaBHJIO, cBoficTBeHHO SE TOJILKO OAHOMY NEPBOMY KOMIIOHEHTY, a BTOPOfl KOMMOHeHT (coraacHmifi) blll 4acTO BbicTynaeT KaK CJIOroBOH, Hanp.: mai (JIKTEp. 53. name) “B Aome’, vakaf tą Tak (nKTep. 53. vakarė) ‘Beuepom’ H Jp. ; 3 ih al VS H3 Bcero Bblllle H3JIOXEeHHOTMTO CJAeAYyeT BLIBOJA: HCUe3HOBeHHe MIACHbIX 5 yi 3BYKOB B KOH C/IOBA HcCJIejtyeMOTO roBOpa H CBS3AHHOE C HAM CMArveHWe | KOHEYHBIX COIJIAaCHBIX — SIBJIEHHA CpaBHHTeJIbHO HOBbIe. Baaropaps tomy, ki a OTAeJIbHble PAAOM CTOsUIHEe MATKHe COrJIiaCHble HJIH TJIACHbIK C COTrJIaCHbiM Be r dk KOHLlA CJIOBA He VyCNeJIH 10 HaluHX JNKeli OGpa30BATb GoJiee TECHOrO COE/[HMata. rita i if) "Alė * j ah ow a ho TEAR a * nl RE A A? one Taine Loa Rebs R her 0 Aas EGE Tar See ~ lan di Kadaj as ET 7 t A Eo ai aids i Ar AL IE ey LV) 1 a. acs. | iraso t A ML (i lat b k Ep THE Ee A Se of = LU Sa Rd oe a Bet TRE a BE he JERR: A CU NT TE EE ES RE BR HER 7 EL SER Be) Gut ORE a JL" TEES ROH T Erna Saro Kaas JR (GRE NS akiai ae rif 4 gE oh Ba at i „i 3 KF ai Fl sn ol i Sa ra a 2> Taiki“ ety Ši Sek: ee Aaa arai k i I a a = RACH ER es a) Linų rs A, la dh ” i 3 | i ‘ iš - EE | Fate a ha Th a Bl r hay , il al s f 5 "is tiria api P r Le Aya arkas 07 Ai 2 3 x | | satis at SRE a ba T 2 HEE i" J x ati ie i JX CH = | ad > a SEE Rig ee i+) A. Ta £0 2a od 4 ELT! f= We oN La 5 «iai We rv FE A" 41403 3 o i Call 5 r = x» gė 2-7 Th a sr Te LI a ar Tria sy feel Shar A ery ay = Rly EN Ey į =. dr ow | BES. | ih hn al ; | Ta Kam by Sh : REST tia SEU =F bedi ff „7 | dh lr No a | et nS o E TE En RRR <r NRE 20 ACHE CR EE TORIES (1 map BL | FIN T | +: a at LI y > iim a Hrs, iN jų i Wil] i ' * Su : Ue | ss Tako, — Any £1 TER Gea oe a i A T "Ba «i ay LEN ati ag =) ONE i O A a - LA) i’ fim UL ISS AS = hd” Sk iy SE RR ee SIA MI as į J i 4 Los - i as Tu | ng Bw „ar LF Th Rhee § LI d j Eva Pye MLA (“ag sr S r A Kia JL of k i a AR SHR Ae si Fi | PA 2 alla Ae a 1 iL at {cont AN Vat, REE a METŲ a Xo Sie Fy) «CE A RN IG NR US Ss RT I kis A So, At LL ar ia ig A Re | jo ir sa kat i of || žali a O eet Ai as o 10 Gor IS a Fi oa | art Hh SFR SIF a SR SRS he et rl TT a tagai I TS es 1