Tautologiniai veiksmažodžių aiškinimai „Lietuvių kalbos žodyne“

LI E-T-U V. T Ų KA'LBOTYROS KLAUSIMAI Vv LEB T-U VO 8 T. SRr M O KS LU A KA DEMIJA TAUTOLOGINIAI VEIKSMAŽODŽIŲ AIŠKINIMAI „LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE“ A. KUČINSKAITĖ Tautologiniu vadinamas toks aprašomasis aiškinimas, kai aiškinamojo Zodžio reikšmės apibrėžime vartojamas tos pačios šaknies žodis. „Lietuvių kalbos žodyne“, kaip ir daugelyje kitų kalbų žodynų, tautologiniu būdu dažniausiai aiškinamos priešdėlėtųjų veiksmažodžių reikšmės. Pvz.: = sujusti inti judėti. prakepti truputį, paskubomis iškepti. perkirsti kertant padalyti į dvi dalis*. Tautologiniais apibrėžimais „Lietuvių kalbos žodyne“ neretai aiškinami ir nepriešdėlėtieji veiksmažodžiai. Šiame straipsnyje kaip tik ir norime atkreipti dėmesį į tokius atvejus, kuriais pakankamai aiškiai ir palyginti tiksliai galima atskleisti nepriešdėlėtųjų veiksmažodžių reikšmes tautologiniais veiksmo nusakymais. e A. VARDAŽODINĖS KILMĖS VEIKSMAŽODŽIAI I. Veiksmažodžiai, kilę iš daiktavardžių 1. Iš daiktavardžio kilęs veiksmažodis žymi ne tik veiksmą, bet kartu rodo ir objektą, į kurį tas veiksmas nukreipiamas arba kurio tuo veiksmu siekiama. Tautologiniame tokio veiksmažodžio aiškinime duodamas platesnės reikšmės veiksmažodis su tos pačios šaknies daiktavardžio galininko ar kilmininko linksniu, rodančiu veiksmo objektą. Pvz.: | aviečiauti rinkti avietes. grybauti rinkti grybus. kirmėliauti rinkti kirmėles, ieškoti kirmėlių. kiškiauti medžioti, gaudyti kiškius. ! Plg.:noroBopxT5 rOBOPUTH HEKOTOPOEe BpeMAR; AOKymnaTh noKynars uro-aubo B gonoaHeHue K panee KyNAGHHOMY; meperphi3aTh Ipbi3f, pasgeasTs Ha wacru. CAoBaph COBpeMeHHoro pycckoro AureparypHoro sisnika, Axapemust Hayk CCCP, MHCTHTYT pycCKOro Samia (toliau — CCPASI); abwerfen eine Last zu Boden werfen, hinunterwerfen; anfliegen fliegend herankommen. Waorterbuch der deutschen Gegenwartssprache, Deutsche Akademie der Wissenschaften zu Berlin, Institut fiir deutsche Sprache und Literatur, Lfg. 1—2, Berlin, 1961 (toliau — WDG). 207 galvijėti darytis panašiam į galviją. kempėti virsti panašiu į kempę“. ; 5. Iš daiktavardžio kilęs veiksmažodis žymi būseną, rodančią, kad subjektas patiria tuo daiktavardžiu išreikšto veikėjo kenksmingą veiksmą. Aiškinama formulėmis „būti kieno ėdamam, graužiamam, kapojamam...“ Pvz.: kirmėlėti būti ėdamam kirmėlių. kirmgraužoti būti graužiamam kirmgraužų. kandėti būti kapojamam kandžių. 6. Iš daiktavardžio kilusiu veiksmažodžiu pasakoma, kad veikėjas atlieka "tam tikras pareigas, kuo nors verčiasi, yra kokios nors profesijos ar socialinės padėties. Aiškinama formule „būti kuo, verstis kuo; eiti, atlikti atitinkamas pareigas“. Pvz.: girininkauti biti girininku. kalviauti būti kalviu, verstis kalvio amatu. kareiviauti būti kareiviu, atlikti karinę prievolę. karininkauti būti karininku, eiti karininko pareigas. dailidžiauti verstis dailidės amatu. kerdžiauti eiti kerdžiaus pareigas. kampininkauti biti kampininku®. Pažymėtina, kad kai kurių veiksmažodžių, aiSkinamy tautologiniu apibréZimu, neįmanoma jungti į kokias nors reikSmines grupes. Tai individualūs tautologinio aiškinimo atvejai, pvz.: kerštauti ketinti keršyti, grasinti kerstu: giminiuotis su giminėmis laikyti giminystę ir t. t. II. Veiksmažodžiai, kilę iš būdvardžių 1. Iš būdvardžio kilęs veiksmažodis žymi veiksmą, kuriuo objektui suteikiama tuo būdvardžiu išreikšta ypatybė. Aiškinama formule „daryti kokį“. Pvz.: kartinti daryti kartų. gelsvinti daryti gelsvą. jauninti daryti jauną. kietinti daryti kietą, kietesnį. gilinti daryti gilesnį. gardinti daryti gardesnį". 2. Iš būdvardžio kilęs veiksmažodis žymi būseną, rodančią, kad subjektas „tikrai ar tariamai turi tuo būdvardžiu išreikštą ypatybę. Aiškinama formule „būti, atrodyti kokiam“. Pvz.: giedruoti biti giedram. juoduoti būti, rodytis juodam. 5 Plg.: AeAeHers npeBpaujaTbCA B A€g; KOCTEHETL GeAarbCR TBEDpgbiM nogodHo KOCTU CCPAS. S Plg.: KysHeuHTb 30RHiuMAThCA Ky3HeNuHbiM geaoM (npocTOpeu.); NAOTHHYATE BHINOAHATH pačory navtHuka; Gbirb naornuxom CCPAS; CAYXETb ObiThs CAyroū, npucayroi (yerap.) CPA; amueren ein Amt versehen, fungieren WDG. * Plg.: noporurs geaars Goaee KOPOTKUM CCPAA; pasrsrs geaars pPQBHLIM, PABHOUEHtsi CPS; altern jmdn., etw. frithzeitig alt machen; aktivieren jmdn,. etw. aktiv machen WDG. 14. Lietuvių kalbotyros klsusimai, V 209 geltonuoti geltonam būti, geltonam atrodyti. | lygiuoti būti lygiam“. 3. Iš būdvardžio kilęs veiksmažodis žymi procesą, kuriuo daiktas įgauna tuo būdvardžiu reiškiamą ypatybę. Aiškinime vartojamas veiksmažodis darytis su to būdvardžio naudininku arba veiksmažodis eiti su tos pačios šaknies būdvardiniu prieveiksmiu, turinčiu priesagą -yn. Pvz.: kartėti darytis karčiam. gelsti darytis gelsvam, geltonam. kietėti darytis kietam. gerėti darytis geresniam. kilnėti eiti kilnyn, darytis kilnesniam. giedrėti eiti giedryn. gyvėti eiti gyvyn“. B. GARSAZODINIAI VEIKSMAŽODŽIAI Veiksmažodžiai, kilę iš garsinių ištiktukų, nusakančių gyvulių ar paukščių balsus, aiškinami platesnės reikšmės veiksmažodžiu ir tuo ištiktuku, Pvz.: karkti rėkti balsu „kar, kar, kar“ (apie vištą). čirikšterėti surikti „„čirikšt“. gagėti rėkti „ga, ga, ga“ (apie žąsį). kukuoti šaukti „kukū“ (apie gegutę)“. Tautologiniu būdu „Lietuvių kalbos žodyne“ kartais aiškinami ir kiti ištiktukiniai veiksmažodžiai, pvz.: kėpterti kėpt griūti. keperkščiuoti eiti keperkšt, keperkšt. karkšėti karkš karkš daužyti. kabuldinti kabuldi, kabuldi mušti ar ką kita daryti. Pastarieji ištiktukinių veiksmažodžių aiškinimo pavyzdžiai atrodo kiek juokingi'’. Be to, daugelis ištiktukų ir iš jų kilusių veiksmažodžių tėra pažįstami tik atskiroms tarmėms. Aiškinti į literatūrinę kalbą neįėjusius veiksmažodžius tokiais pat nežinomais ištiktukais, iš kurių pats aiškinamasis veiksmažodis kilęs, nevertėtų. Žodyno vartotojams žymiai daugiau būtų naudos, jei optinis ar akustinis ištiktukinių veiksmažodžių vaizdas būtų nusakomas aprašomuoju būdu (kartais sinonimu), o skliausteliuose būtų duodama palyginamoji nuoroda į atitinkamą 8 Plg.: pasasiTECH Obirb UAU CHuuTOT5 CeOg paBHbiM KOMY-A. CPS; ropuuTL umers ropsKuti, ropbKOBaTbliū npuBKyc CCPAS; ahneln jmdm. dhnlich sein WDG. 2 Plg.: KpacHeTb CTGHOBUTBCA KpauCHbiM, npuoGperaTL KpaCcHbiū UBeT; MOAOAeTb CTOHOBUTBLCS MOAOgbiM, MOAOJXE; TIAOTHETh CTraHOBUTbCa Goaee naorubim CCPAS; TBepAers CTAHOBUTBCR TBepgbim usu GoAee TBepgbiM; SCHeTL CTUHOBUTBLCA ACHbIM uAu 6oAee ACHbiM CPi; altern alt werden WDG. P Plg.: KyKoBaTh U3gaBarb Kpuk «KyKy» (0 KyKywKe); MAyKaTh U3gaBaTh 3BYKU «MSY» (o xotuke u gpyrux xowausux) CCPASL I Panašių aiškinimų A. Juška yra davęs žodžių iliustracijoje, pvz.: Kersnoti yra joti kratydamos — kers, kers, kers (A. IOymxenuųu, Aurosckijū cA0Bapb Cb TOAKOBaHieMb CAOBb Ha pyCCKOMb H IIOALCKOMb f3biKaxb, Bk. III (r. II, Bem. I), Ilerporpaas, 1922). 210 klibinkštuoti eiti šlubuojant (plg. klibinkšt). Inekteléti su dusliu garsu kristi ant žemės kam nors sunkiam, sudribusiam (plg. žnekt). šlumštelėti kristi ant žemės kam nors minkštam, čiužančiam (plg. šlumšt). kliunktelėti kristi į ką skystą (plg. kliunkt). C. VEIKSMAŽODINĖS KILMĖS VEIKSMAŽODŽIAI Tam tikrų reikšminių skyrių veiksmažodžiai — vadinamieji mažybiniai, dažniniai, priežastiniai, parūpinamieji — „Lietuvių kalbos žodyne“ paprastai aiškinami nuorodomis į pirminį veiksmažodį. Atskirais atvejais, kai tų nuorodų neužtenka, mažybinių, dažninių ir priežastinių veiksmažodžių reikšmės aiškinamos tautologiniais apibrėžimais. 1. Mažybiniai veiksmažodžiai. Tautologiniuose jų apibrėžimuose duodamas tos pačios šaknies veiksmažodis su prieveiksmiais kiek, truputį, pamažu, palengva, iš lengvo ir kt. Pvz.: gąstelėti kiek nusigąsti. kapstelėti fruputį pakapstyti. kapstenti palengva kapstyti. kedelenti iš lengvo kedenti. 2. Dažniniai veiksmažodžiai. Tautologiniuose jų aiškinimuose vartojami prieveiksmiai tarpais, su pertraukomis, nuolat, dažnai, šen ten. Pvz.: karksėti tarpais karkti. kaukčioti kaukti su pertraukomis. kiloti nuolat, dažnai kelti ką. lekioti šen ten lėkti. 3. Dažniniai-mažybiniai veiksmažodžiai. Tautologiniuose jų apibrézi-. muose vartojami veiksmo kartojimą, lengvumą, silpną veiksmo intensyvumą nusakantys prieveiksmiai ar kitomis kalbos dalimis išreikštos būdo aplinkybės. Pvz.: keplioti dažnai, po truputį kepti. kalinėti pamažu, iš lengvo kalti vieną po kito. 4. Priežastiniai veiksmažodžiai. Aiškinami formulėmis „daryti, kad“ su tos pačios šaknies veiksmažodžio tariamosios nuosakos III asmeniu. Pvz.: kepinti daryti, kad keptų. kirmydyti daryti, kad kirmytų. „girgždinti daryti, kad girgždėtų. jukdyti daryti, kad juoktųs. „Lietuvių kalbos žodyne“ tautologiniais apibrėžimais aiškinamos veiksmažodžių reikšmės ir kitais, čia nesuminėtais, atvejais. Pavyzdžiui, taip aiškinami ir negausūs veiksmažodžiai, kilę iš skaitvardžių, įvardžių, prieveiksmių: ketverinti keturis kartus didinti; vienodėti darytis vienodesniam; ganéti būti gana ir t.t. Tautologiškai dažniausiai aiškinami ir dvišakniai veiksmažodžiai, pvz.: gardžiakąsniauti valgyti gardžiuosius kąsnius; kiškiakopūstauti rinkti kiškio kopustus. Pagaliau tautologiniais apibréZimais „Lietuvių kalbos žodyne“ aiškinami ne vien veiksmažodžiai, bet ir kitų kalbos dalių žodžiai, pavyzdžiui, daiktavardžiai 211 (globėjas kas globoja; gamtininkas gamtos mokslų specialistas; jaunuolis jaunas žmogus), būdvardžiai (gūbriuotas su gūbriais; iltingas kuris su ilgomis iltimis). Kitų kalbos dalių tautologinio aiškinimo atvejai šiame straipsnyje nenagrinėjami. | * Nors tautologiniai reikšmių aiškinimai kai kurių leksikologų laikomi nepakankamais'?, tačiau, kaip matėme, tam tikrais atvejais jie visiškai pateisinami ir priimtini dėl kelių priežasčių: 1) Tautologinis apibrėžimas pasižymi trumpumu (pvz., garuoti leisti garus); 2) yra pakankamai aiškus (pvz., kainoti nustatyti kainą); 3) tautologiniu apibrėžimu paaiškinama ne tik žodžio reikšmė, bet parodoma ir žodžio kilmė ar jo ryšys su kitu tos pačios šaknies žodžiu (pvz., kairiuoti dirbt kairiąja ranka). | Suprantama, tautologiniai aiškinimai pateisinami tik tada, kai apibrėžime vartojamas tos pačios šaknies Žodis yra Zodyne paaiškintas apraSomuoju būdu arba plačiai vartojamu sinonimu. Aiškinimai siaurai vartojamais sinonimais apsunkina žodyno vartotojus. Kartais reikia pereiti net kelias „pakopas“, kol galutinai paaiškėja aiškinamojo žodžio reikšmė?'*, Tinkamai pavartoti tautologiniai aiškinimai savo verte beveik prilygsta netautologiniams aprašomiesiems apibrėžimams ir Žymiai geriau atskleidžia žodžių reikšmes, kaip sinonimai ar nuorodos. TABTOJIOTHYECKOE TOJIKOBAHHE TJIATOJIOB B «CJIOBAPE JIMHTOBCKOTMO S13bIKA>» A. KYUHHCKAHTE Peswme TaBTosOrHYecKHMH OnpejnjejieHHAMH B «CjooBape JAUTOBCKOro sA3biKa» TOJNKYIOTCSl pa3jiHyHble IIpOH3BOJIHbIe TJarojbi: |) HMEHHOro KPOHCXOXKIieHus (oOGpa3oBaHHBIE OT CVILECTBHTEJIbHbIX, HNp., kilpoti daryfe kilpas — aneTJIATb — 0eaars nerau»; OT NpuJiaraTeJIbHbIX, Hnp., juodinti daryti juo12 pyz., J. Galkina-Fedoruk, kritikuodama S. OZegovo žodyno tautologinius aiškinimus, sako, kad žodžio mepka apibrėžimas ,orirpeAeAeHHEkIū pasMep“ esąs, tiesa, trumpas, bet nepakankamai atskleidžiąs žodžio reikšmę, nes savo turiniu jis tautologinis. Plg, E, M. TaaKuHa-DepopykK CoBpeMeHHsilū pyccKuit s351K, Aekcura, M., 1954, p. 191. 18 Ryškus tokių neleistinų „pakopų“ pavyzdys yra „Lietuvių kalbos žodyno“ V tome: kabarzuoti kabarzu, kabarzu joti. kabarzu kepersu. kepersu kiverzai. kiverzai keverzai. keverzai nevikriam, negražiam ėjimui nusakyti. Be to, reikia žiūrėti, kad tautologiniame apibrėžime vartojamas tos pačios šaknies žodis nebūtų aiškinamas, nors ir netiesiogiai, , idem per idem" („ratu“), pvz.: gailėti jausti gailestį. gailestis gailė jimas. gailėjimas — gailėti, 212