Nauji duomenys iš toponimikos

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI V LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA NAUJI DUOMENYS IŠ TOPONIMIKOS A. VANAGAS 1961 metais Lietuvių kalbos ir literatūros instituto suorganizuotų dialektologinių-toponiminių ekspedicijų dalyviai ir talkininkai surinko daugiau kaip 800 kaimų toponimiką. Iš viso užrašyta apie 6 000 vietovardžių, kurių dalis iki šiol buvo negirdėti ir nežinomi. Kai kuriems jau seniai žinomiems vardams yra surasta naujų variantų, kurie galės padėti teisingiau aiškinti vietovardžio darybą ir semantiką. Praktikos reikalams surinktoji medžiaga naudinga tuo, kad ji leis patikslinti kelias dešimtis dabar žinomų iškreiptų vietovardžių, daugiausia gyvenamų vietų vardų. Iš šiais metais užrašytų iki šiol nežinomų, arba žinomų tik iš raštų, vietovardžių galima suminėti šiuos: Apstą || Āpstė up. Pgg. Vilkyškių mstl., Jūros int. Baltupis up. Pgg. Lauksargių apyl., Gilandės int. Brideikis up. Šk. Liepaloto apyl. Marčiukų k. Činkupys up. Vlkj. Lebedžių apyl. Galà up. Pkr. Vilūnaičių apyl. Paliečių k. Garšpelkaitis up. Rs. Paalsio apyl. Paalsio I k., Alsos dš. Garšpelkis up. Rs. Paalsio apyl. Paalsio I k., Alsos kr. Gervynas up. Pgg. Pagėgių apyl. Pavilkių k., Vilkos kr. Juošakis t. Juocakis up. Jrb. Viešvilės apyl. Smalininkų k., Šventosios kr. Kreivė up. Pgg. Gniežpelkių apyl. Kreivenų k., Vilkos int. Kreivūtė up. Pgg. Stoniškių apyl. Berštininkų k., Gegės dš. Medūnupė up. Pgg. Katyčių apyl. Anšyšių k., Šyšos kr. Medžiūkė up. Pgg. Stoniškių apyl. Aleknų k. Mylė t. Milà up. Švnč. Trečiūnų apyl. Mylionių k., į Gilūto ež. Nekščupis up. Ukm. Lyduokių apyl. Nuotekų k., Šventosios int. Pelekà up. Švnč. Ropiškės apyl. Papelekio k. Skaistupis up. Švnč. Vosiūnų apyl. Stajėtiškio k., Svylės dš. Šūdūpis t. Šūdūpis up. Mžk. Tirkšlių apyl. Jonaičių k. Šandys t. Šundys up. Švnč. Švenčionėlių mst., Žeimenos kr. Žaizdrupė up. Šlu. Rusnės mst., į Kuršių marias Anglis || Uglis || Jūsis ež. Švenč. Trečiūnų apyl. Žąsinų k. Liūnaitėlis ež. Švnč. Švenčionėlių mst. Praplėšimas ež. Jrb. Dainių apyl. Greičių k. 185 Sirvėtas t. Sirvėtas ež. Švnč. Kirkučių apyl. Keriškės k. Snieginis ež. Švnč. Baranavos apyl. Peršuoškos vs. Strūgis ež. Jrb. Dainių apyl. Palėkių k. Krakinys pv. Švnč. Jurgeliškės apyl. Drarykščių k. Linga pv. Švnč. Svirkų apyl. Girdenų k. Pāškypėlė pv. Švnč. Kavališkės apyl. Jakelių k. Paukštė pv. Švnč. Adutiškio apyl. Linkonių k. Sālyvis pv. Pkr. Mažeikonių apyl. ir k. Skverblys pv. Ukm. Žemaitkiemio apyl. Antatilčių k. Spuigė pv. Ukm. Žemaitkiemio apyl. Antatilčių k. Vaidminas pv. Akm. Aukštujų apyl. Suginčių k. Āliai b. Švnč. Svirkų apyl. Nādžius b. Rk. Verksnionių apyl. Taraldžių k. Skalavys b. Šl. Kairių apyl. Kirbaičių k. Alputai mš. Vlki. Lebedžių apyl. Asinis mš. Švnč. Kavališkės apyl. Antanų k. Legmynės mš. Pkr. Pakruojo apyl. Sudėlis mš. Švnč. Kavališkės apyl. ir k. Grỹnė b. Švnč. Bielionių apyl. Daunkių k. Vaidai b. Ps. Švobiškio apyl. Gailionių k. Aikšrūtas kln. Vlki. Lebedžių apyl. Kaūkalnė kln. Ukm. Lyduokių apyl. Jogvilų k. Zasiūtė t. Zašūta. kln. Pnd. Čedasų apyl. Janikūnų k. Kad kai kurie čia išvardintųjų vardų tikrai galės būti vertingi įvairiems lyginimams ir etimologijoms, gal būt, bent iš dalies galėsime pastebėti ir iš šių kelių pastabų: Ežero vardas Anglis, vartojamas greta suslavintos lyties Ūglis (plg. liet. anglis rus. уголь), turi dar vieną variantą, tiesa, jau beveik užmirštą — Jūsis. Ežeras Anglis yra kelių ežerų grupėje, kurioje kitas, visai netoli esąs, ežeras vadinasi Mūsis. Abu vardai — Jūsis ir Mūsis — labai asocijuojasi su apeliatyvais jūsu ir mūsu. Šių dviejų visų vartojamų bendriniu žodžiu analogija galėjo turėti įtakos ežerų vardams Jūsis ir Mūsis. Galima manyti, kad poros seneliu težinomas vardas Jūsis dėl minėtos analogijos galėjo atsirasti iš *Juosis, kurio šaknį juos-, gal būt, galėtume gretinti su bendriniu žodžiu juōsti „juodėti“, juosvas „ne visai juodas“. Tada vardus Anglis ir *Juosis, gal būt, galėtume laikyti lyg ir sinoniminiais. Tuo atveju ežero vardas Anglis turėtų perkeltinę reikšmę. Pastebėtina, kad vienas vietinis senukas rusas, gerai žinąs visos grupės ežerų vardus, dar ir dabar jaučia ežero vardo Anglis semantiką ir neklausinėtas paaiškina, kad tai „чёрный, чёрный“. Miško vardą Asinis, tariamą asinis, galima lyginti su upių vardais Asinis (Sa-snava, Vabalnėsknės int.), Asytė (Imbradas, į Auslo ež.) ir kitais šios šaknies hidronimais1, kurių žodžio pradžios a kai kas rašo su nosine ir lygina su apeliatyvu ąsà. Jeigu miško vardas Asinis turėtų ką bendra su ąsà, tai vietos žmonių jis būtų ištariamas *ūsinis. Dėl Asinis plg. asỹs = asiūklis. Dėl Asinis mš., Asinis up. semantikos 1 Plačiau žr. B. Savukynas, Ežerų vardai, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. 3, Vilnius, 1960. 186 plg. Asiūklys up. (Babtai, Nevėžio int.), Asiūklė up. (1. Debeikiai, Bigulio dš. 2. Svedasai, Maleišos int.). Pievos vardas Šalvis yra neatskiriamas nuo bendrinio, literatūrinėje kalboje retai vartojamo, žodžio salvėti „sunktis, varvėti, tekėti“ (Daugai, Nemunaitis), salvėjimas „lašėjimas“ (Linkuva). Upės vardas Āpstė || Apstā (Vilkýškiai, Jūros int.) papildo grupę lietuviškų hidronimų, siejamų su liet. apūšė, lat. apsę, pr. abse. Savitai įdomus yra pievos vardas Spuigė. Lietuvių kalbos ir literatūros instituto „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekoje iš tos pačios apylinkės (Žemaitkiemio) yra užrašytas bendrinis žodis spuigė „pieva, kurią pavasarį vanduo užlieja“: nedaug bus šieno spuigėse, mat, pavasarį maža vandens buvo. Dabar nelengva pasakyti ar pievos vardas Spuigė yra atsiradęs iš apeliatyvo spuigė, ar apeliatyvas spuigė yra ne kas kita, kaip dažnai vartojamas tikrinis vardas. Daugiau nei bendrinių, nei tikrinių žodžių su šaknim spuig- kol kas, rodosi, nežinoma. Ežero vardas Striūgis yra pirmas šios šaknies hidronimas mūsų vardyne. Jis sietinas su apeliatyvu striūgas „trumpas“, striūgis „trumpasis“ (Šakyna), striūgėti „trumpėti“ (Radviliškis), striūginti „trumpinti“ (Gruzdžiai). Dėl semantikos plg. Trūmpė up. (1. Eržvilkas, Vidaujos kr. 2. Gargždai, Žvelsos dš. 3. Jurbarkas, Kamės int., ir kt.). Kalno vardas Zasiūtė, tariamas zasūta, greta Zasōs kalnėlis, viensėdžio vardas Zasinìškis dėl žodžio pradžios z gali būti sėliškos kilmės. Ypač įdomus yra upės vardas Galà. Šaknis -gal-, dažnai pasitaikanti vietovardžiuose, daugiausia gyvenamųjų vietų varduose, yra ne kartą kalbininkų aiškinta. K. Būga gyvenamų vietų pavadinimų antrąjį komponentą -gala yra siejęs su lietuvių apeliatyvu gãlas, lat. gals reikšme „конец, окрестность, область“². Plačiai apie lietuviškus vietovardžius su -gala rašė R. Šmitleinas, šaknį -gala lyginęs su liet. galia, galėti3. Pastaruoju metu V. Gudelis apie vietovardžius su -gal- paskelbė straipsnį⁴, kuriame davė savo originalią, tiesa, lingvistiškai ne visai motyvuotą, šaknies -gal- etimologiją. V. Gudelio manymu, prabaltiškoji forma gālā galėjo reikšti „vanduo, šlapia vieta, klampynė, pelkė“⁵. Pakruojo raj. upės vardas Galà bus pirmas vienkamienis nepriesaginis šaknies -gal- upėvardis lietuvių vardyne, ir, matyti, bus reikšmingas vietovardžių šaknies -gal- semantikai toliau aiškinti. Varėnos raj. Dubičių apyl. iki šiol buvo žinomas kilmininkinis ežero vardas Lynėžerio ežeras. Šiemet užrašytas šio ežero vardas Lýnas suponuoja tokią Lynėzerio ežero atsiradimo eilę: Lýnas ež. → Lynėžeris ež. → Lynėžeris k. → Lynėžerio ežeras. Dėl Lýnas || Lynėžeris plg. Āklas || Āklāzeris (Liubavas). Labai įdomios paralelės yra užfiksuotos miesto ir upės vardui Viešvilė: Viešvilvė, Viešulvė, plg. Viešulvėnų giria (ten pat), viešulvėnas „Viešvilės gyventojas“ (užrašė El. Grinaveckienė). Dabar nelengva pasakyti, kuri iš trijų formų — Viešvilė, Viešvilvė, Viešulvė — yra senesnė, kuri pirminė ir kuri išvestinė, tačiau jau pats šių variantų buvimas griauna žinomą R. Šmitleino duotą upės vardo Viešvilka ir 2 K. Būga, Rinktiniai raštai, I, Vilnius, 1958, p. 251; 134. 3 R. Schmit tlein, Etudes sur la nationalité des Aestii, I, Toponymie lituanienne, Bade, 1948, p. 153. 4 Žr. Geografijos metraštis, t. 3, Vilnius, 1960. 5 Ten pat, p. 74. 187 miestelio vardo Viešvilė aiškinimą6. R. Šmitlėinas teigia, kad vietos gyventojų kartais (o ne visada, kaip mano R. Šmitlėinas), pasakoma upės vardo forma Viešvilka yra sena, o miestelio vardas Viešvilė formanto -ka nebeturi todėl, kad vietos gyventojai vokiečiai jį yra numetę. Upėvardį Viešvilka jis skelia į dvi dalis vieš- ir -vilka ir -vilka lygina su lietuvių apelatyvu velka „valka“, lat. valks „upokšnis“. Mums rodosi, kad upėvardyje Viešvilka, jokios -vilk-, -velk-, -valk- nėra, o formantas -k- yra naujai atsiradęs, kaip jis neretai atsiranda ir kituose lietuviškuose upių varduose (plg. Upėlė — Upėlka, Vabalė — Vabalka, Vyžuonà — Vyžunka, Žiežmarà — Žiežmárka, Akmenà — Akménka), todėl aiškinimui reikėtų pasirinkti ne Viešvilka, o Viešvilė || Viešvilvė || Viešulvė. Keliems dabar vietos žmonių žinomi­ems ir oficialiai vartojamiems gyvenamųjų vietų vardams užrašyta kitų variantų ar senesnių lyčių, pvz.: Baltūniškė k. Švenč. Vosiūnų apyl. — senas šio kaimo vardas Grūodžiai. Bandariškė k. Švenč. Vosiūnų apyl. — senas vardas Norėliai t. Norãliai. Kaltanėnai mstl. Švenč. — greta vartojama ir forma Kaltanėnys. Kniceriškė k. Švenč. Kirkučių apyl. — senas vardas Bulbieniai. Milošai k. Švenč. Svirkų apyl. — senas vardas Vasilkai. Stepanovščizna k. Švenč. Kirkučių apyl. — kitas vardas yra Gudeliai. Subatiškė t. Subaciškė < *Subaciškė k. Švenč. Adutiškio apyl. — senas vardas Meskiniai. Šiais metais surinkta toponiminė medžiaga rodo, kad dokumentuose, spaudoje, iškabose, pakelių rodyklėse, žemėlapiuose ir kitur dar daugelio vietovardžių yra iškreiptos, netikslios formos. Vien Švenčionių rajone konstatuota kelios dešimtys tokių iškraipymų, kurių akivaizdesnius čia ir suminėsime (pirmiausia eina literatūrinei kalbai teiktina forma): Aidūkai k. (netiksl. Gaidukai) Bielionių apyl. Akmenyniškė k. (netiksl. Akmeniškė) Svirkų apyl. Ataukai k. (netiksl. Gatau­kai, Gataukos) Svirkų apyl. Aučynos k. (netiksl. Aučina, Aučinas) Bielionių apyl. Baltru­tiškė k. (netiksl. Baltrutiškės) Ropiškės apyl. Bēržūvis || Beržuvys ež. (netiksl. Bežuvys) Bielionių apyl. Beržuvio k. Bielionys k. (netiksl. Belionys) Bielionių apyl. Gasiuliškė k. (netiksl. Gasiuliškiai) Strūnaičio apyl. Gyliškė k. (netiksl. Giliškis) Jurgeliškės apyl. Girdžiuliškė k. (netiksl. Girdžiuliškiai, Girdziuliškiai) Trečiūnų apyl. Guženiškė k. (netiksl. Guzeniškė) Modžiūnų apyl. Jaciūnai k. (netiksl. Jacūnai) Trečiūnų apyl. Janutškė vk. (netiksl. Janutiškis) Ropiškės apyl. Juodynas ež. ir k. (netiksl. Jodinas) Reškutėnų apyl. Krašūona k. (netiksl. Krašona) Kirkučių apyl. Kretūonas || Kretūonis ež. (netiksl. Kratonas, Kretonas) Reškutėnų apyl. Kretiūonys k. (netiksl. Kretonys) Reškutėnų apyl. Kryčėlės k. (netiksl. Kričelės) Bielionių apyl. Kūrpes k. (netiksl. Kurpė) Grigaliūnų apyl. 6 R. Schmittlein, Etudes sur la nationalité des Aestii, I, Toponymie litunienne, Bade, 1948, p. 125. 188 Kūsliškė k. (netiksl. Kusliškiai) Strūnaičio apyl. Lygumai k. (netiksl. Lygūmai) Grigaliūnų apyl. Margūniškis k. (netiksl. Margūniškiai) Modžiūnų apyl. Medišionys k. (netiksl. Meduīšonai, Medušonys) Trečiūnų apyl. Mėlnykai k. (netiksl. Melnikai) Strūnaičio apyl. Meškiniai vk. (netiksl. Meškinė) Trečiūnų apyl. Miežionys k. (netiksl. Mežionys) Modžiūnų apyl. Myliai k., vk., gelež. st. (netiksl. Mil iai) Strūnaičio apyl. Kaimo pavadinimas iš upės vardo Mylė. Mylionys k. — (netiksl. Melionys, Milionys) Trečiūnų apyl. Kaimo pavadinimas iš upės vardo Mylė, plg. to paties rajono Svylà up. — Svylionys. k Mineliškė vk. (netiksl. Mineliškiai) Strūnaičio apyl. Moliūniškė vk. (netiksl. Maliūniškė) Grigaliūnų apyl. Papiškė k. (netiksl. Papiškiai) Bielionių apyl. Peršaukštis k. (netiksl. Peršukšta, Peršukštis) Modžiūnų apyl. — iš suslavinto. Peršūkštu. Peršuokšna up. ir vs. (netiksl. Peršokšna) Baranavos apyl. Perven iškė k. (netiksl. Perveniškis) Reškutėnų apyl. Rėkučiai k. (netiksl. Rekučiai) Reškutėnų apyl. Rūd abestis k. (netiksl. Rudabestis) Vidutinės apyl. Sakališkė k. (netiksl. Sakališkės) Trečiūnų apyl. Stajetiškis k. t. Stajėtiškis, Stajėtiškis (netiksl. Stajatiškis) Vosiūnų apyl. Stūgliai k. (netiksl. Stugliai) Kirkučių apyl. Svylà up. ir vk. (netiksl. Svilka) Vosiūnų apyl., plg. Svylà k. Ignalinos raj Svylionys k. (netiksl. Svilionys, Svilonis) Vosiūnų apyl. — iš upės vardo Svylà Svirkos k. (netiksl. Svirkai) Svirkų apyl. Šakališkė k. (netiksl. Šakališkiai) Strūnaičio apyl. Šaučiškė || Ušaučiškė < *Užšaučiškė vk. (netiksl. Užautiškė) Kirkučių apyl. Vaikučiai k. (netiksl. Vaikučiai) Bielionių apyl. Vajūonis ež. (netiksl. Vajonis) Reškutėnų apyl. Rėkučių k. Vėžiškė k. (netiksl. Viaziškė, Viažiškė) Jurgeliškės apyl. Vėjūnė k. (netiksl. Vejinė) Juodiškio apyl. Zadvārnykai k. (netiksl. Zadvornykai) Grigaliūnų apyl. Žvy riai k. (netiksl. Žvirkai) Svirkų apyl. Santrumpos apyl. — apylinkė b. — bala dš. — dešinysis (intakas) ež. — ežeras gelež. st. — geležinkelio stotis int. — intakas k. — kaimas kl n. — kalnas kr. — kairysis (intakas) mstl. — miestelis 189 mš. — miškas netiksl. — netikslus pv. — pieva raj. — rajonas t. — taria Akm. — Akmenės raj. Jrb. — Jurbarko raj. Mžk. — Mažeikių raj. Pgg. — Pagėgių raj. Pkr. — Pakruojo raj. Pnd. — Pandėlio raj. Ps. — Pasvalio raj. Rk. — Rokiškio raj. Rs. — Raseinių raj. Šk. — Šakių raj. Šl. — Šiaulių raj. Šlu. — Šilutės raj. Švnč. — Švenčionių raj. Ukm. — Ukmergės raj. Vlkj. — Vilkijos raj. НОВЫЕ ДАННЫЕ ПО ТОПОНИМИКЕ А. ВАНАГАС Резюме В 1961 году участники диалектологическо-топонимических экспедиций собрали топонимику 800 деревень. Всего записано около 6000 географических названий местностей, часть которых до сих пор были неизвестны. Многие из них представляют большой интерес. В частности, название леса Швянченского района Asinis (в произношении местного населения asinis), который можно сравнивать с гидронимами Asinis, Asytė, вновь подтверждает мнение, что гидронимы Asinis, Asytė и т. п. нельзя производить от лит. asa<ansa. Название реки Пакруойского района Galà пополнит группу литовских топонимов с корнем gal-, лингвистическая интерпретация которой очень разнообразна. Варианты названия города и реки Viešvilė, Viešvilvė, Viešuvė опровергают гипотезу R. Schmittlein’a, пытавшегося доказать, что Viešvilė<Viešvilka. Любопытны также параллельные названия озера Anglis//Jūsis//Uglis, название реки Apstėl//Apsta, название луга Spuigė и др. 190