Nauji duomenys iš toponimikos

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI V LrErETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA NAUJI DUOMENYS IŠ TOPONIMIKOS A. VANAGAS 1961 metais Lietuvių kalbos ir literatūros instituto suorganizuotų dialektologinių-toponiminių ekspedicijų dalyviai ir talkininkai surinko daugiau kaig 800 kaimų toponimiką. Iš viso užrašyta apie 6 000 vietovardžių, kurių dalis iki šiol buvo negirdėti ir nežinomi. Kai kuriems jau seniai žinomiems vardams yra surasta naujų variantu, kurie galės padėti teisingiau aiškinti vietovardžio darybą ir semantika. Praktikos reikalams surinktoji medžiaga naudinga tuo, kad ji leis patikslinti kelias dešimtis dabar žinomų iškreiptų vietovardžių, daugiausia gyvenamų vietų vardų. Iš šiais metais užrašytų iki šiol nežinomų, arba žinomų tik iš raštų, vietovardžių galima suminėti šiuos: Apsta || Apstė up. Pgg. Vilkyškių mstl., Jūros int, Baltupis up. Pgg. Lauksargių apyl., Gilandės int. Brideikis up. Šk. Liepaloto apyl. Marčiukų k. Cinkupys up. Vlkj. Lebedžių apyl. Gala up. Pkr. Vilūnaičių apyl. Paliečių k. Garšpelkditis up. Rs. Paalsio apyl. Paalsio I k., Alsos ds. Garspelkis up. Rs. Paalsio apyl. Paalsio I k., Alsos kr. Gervynas up. Pgg. Pagėgių apyl. Pavilkių k., Vilkos kr. Jūodšakis t. Jūočakis up. Jrb. Viešvilės apyl. Smalininkų k., Šventosios kr. Kreivė up. Pgg. Griežpelkių apyl. Kreivėnų k., Vilkos int. Kreivūtė up. Pgg. Stoniškių apyl. Berštininkų k., Gėgės dš. Medinupė up. Pgg. Katyčių apyl. Anšyšių k., Šyšos kr. Medžiūikė up. Pgg. Stoniškių aypl. Aleknų k. Mylé t. Mild up. Švnč. Trečiūnų apyl. Mylionių k., į Gilūto eZ Nėkščiupis up. Ukm. Lyduokių apyl. Nuotekų k., Šventosios int. Peleka up. Švnč. Ropiškės apyl. Papelekio k. Skdistupis up. Švnč. Vosiūnų apyl. Stajėtiškio k., Svylės dš. Suddupis t. Soudupis up. Mžk. Tirkšlių apyl. Jonaičių k. Šandys t. Šundys up. Švnč. Švenčionėlių mst., Žeimenos kr. Žaizdrūpė up. Shu. Rusnės mst., į Kuršių marias Adiglis || Ūglis || Jūsis ež. Švenč. Trečiūnų apyl. Žąsinų k. Liūnaitėlis ež. Švnč. Švenčionėlių mst. Praplėšimas ež. Jrb. Dainių apyl. Greičių k. 185 sirvétas t. Sirvėtas ež. Švnč. Kirkučių apyl. Kėriškės k. Sničginis ež. Švnč. Baranavos apyl. Peršuokšnos vs. | Striūgis ež. Jrb. Dainių apyl. Palėkių k. Krakinys pv. Svné. Jurgeliškės apyl. Drarykščių k. Linga pv. Švnč. Svirkų apyl. Girdėnų k. Pūskrypėlė pv. Švnč. Kavaltiškės apyl. Jakelių k. Paukštė pv. Švnč. Adutiškio apyl. Linkonių k. Salvis pv. Pkr. Mažeikonių apyl. ir k. Skverbljs pv. Ukm. Žemaitkiemio apyl. Antatilčių k, Spuigé pv. Ukm. Žemaitkiemio apyl. Antatilčių k. Vaidminas pv. Akm. Aukštųjų apyl. Suginčių k. Aliai b. Švnč. Svirkų apyl. Nūdžius b. Rk. Verksnionių apyl. Taraldžių k. Skalyys b. Sl. Kairių apyl. Kirbaičių k. Alputai mš. VIkj. Lebedžių apyl. Asinis mš. Švnč. Kavaltiškės apyl. Antanų k. Legmfynės mš. Pkr., Pakruojo apyl. Sudélis mš. Švnč. Kavaltiškės apyl. ir k. Grynė b. Švnč. Bielionių apyl. Daukšių k. Vaidai b. Ps. Švobiškio apyl. Gailionių k. Aukšrūtas kln. VIkj. Lebedžių apyl. Kaūkalnė kln. Ukm. Lyduokių apyl. Jogvilų k. Zasiūtė t. Zašūta. kin. Pnd. Čedasų apyl. Janikūnų k. Kad kai kurie čia išvardintųjų vardų tikrai galės būti vertingi įvairiems lyginimams ir etimologijoms, gal būt, bent iš dalies galėsime pastebėti ir iš šių kelių pastabų: Ežero vardas ĄAriglis, vartojamas greta suslavintos lyties Uglis (plg. liet. anglis rus. y20.16), turi dar vieną variantą, tiesa, jau beveik užmirštą — Jūsis, Ežeras Aiiglis yra kelių ežerų grupėje, kurioje kitas, visai netoli esąs, ežeras vadinasi Mūsis. Abu vardai — Jūsis ir Mūsis — labai asocijuojasi su apeliatyvais jūsų ir mūsų. Šitų dviejų visų vartojamų bendrinių žodžių analogija galėjo turėti įtakos ežerų vardams Jiisis ir Mūsis. Galima manyti, kad poros senelių teZinomas vardas Jūsis dėl minėtos analogijos galėjo atsirasti iš *Juosis, kurio šaknį juos-, gal būt, galėtume gretinti su bėndriniu žodžiu judsti „juodėti“, judsvas „ne visai juodas“. Tada vardus Ariglis ir *Juosis, gal būt, galėtume laikyti lyg ir sinoniminiais. Tuo atveju ežero vardas Aiglis turėtų perkeltinę reikšmę. Pastebėtina, kad vienas vietinis senukas rusas, gerai Žinąs visos grupės ežerų vardus, dar ir dabar jaučia ežero vardo Aiiglis semantiką ir neklausinėtas paaiškina, kad tai „uėpnbiė, juodas“. Miško vardą Asinis, tariamą asinis, galima lyginti su upių vardais Asinis (Sa- - snava, Vabalkšnės int.), Asytė (Imbradas, į Auslo ež.) ir kitais šios šaknies hidionimais*, kurių žodžio pradžios a kai kas rašo su nosine ir lygina su apeliatyvu ąsd. Jeigu miško vardas Asinis turėtų ką bendra su ąsd, tai vietos Žmonių jis būtų ištariamas *ūsinis. Dėl Asinis plg. asys =asiūklis. Dėl Asinis mš., Asinis up. semantikos ! Plačiau žr, B. Savukynas, Ežerų vardai, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. 3, Vilnius, 1960, 186 plg. Asiūklys up. (Babtai, Nevėžio int.), Asiūklė up. (1. Debeikiai, Bigulio ds. 2. Svėdasai, Maleišos int.). Pievos vardas Sdlvis yra neatskiriamas nuo bendrinio, literatūrinėje kalboje retai vartojamo, žodžio salvėti „sunktis, varvėti, tekėti“ (Daugai, Nemunaitis), salvėjimas „Jašėjimas“ (Linkuva). Upės vardas Apstė || Apsta (Vilkyškiai, Jūros int.) papildys grupę lietuviškų hidronimų, siejamų su liet. apušė, lat. apse, pr. abse. Savitai įdomus yra pievos vardas Spuigé. Lietuvių kalbos ir literatūros instituto „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekoje iš tos pačios apylinkės (Žemaitkiemio) yra užrašytas bendrinis žodis spuigė „pieva, kurią pavasarį vanduo užlieja“: nedaug bus šieno spuigėse, mat, pavasarį maža vandens buvo. Dabar nelengva pasakyti ar pievos vardas Spuigė yra atsiradęs iš apeliatyvo spuigė, ar apeliatyvas spuigė yra ne kas kita, kaip dažnai vartojamas tikrinis vardas. Daugiau nei bendrinių, nei tikrinių žodžių su šaknim spuigkol kas, rodosi, nežinoma. Ežero vardas Striūgis yra pirmas šios šaknies hidronimas mūsų vardyne. Jis sietinas su apeliatyvu striūgas „trumpas“, striūgis „trampasis“ (Šakyna), striugėti „trampėti“ (Radviliškis), stringinti „trampinti“ (Gruzdžiai). Dėl semantikos plg. Trumpė up. (1. Eržvilkas, Vidaujos kr. 2. Gargždai, Žvelsos dš. 3. Jurbarkas, Kamės int., ir kt.). Kalno vardas Zasiūtė, tariamas zašūta., greta Zasos kalnėlis, viensėdžio vardas Zasiniškis dėl žodžio pradžios z gali būti sėliškos kilmės. Ypač įdomus yra upės vardas Gala. Šaknis -gal-, dažnai pasitaikanti vietovardžiuose, daugiausia gyvenamųjų vietų varduose, yra ne kartą kalbininkų aiškinta. K. Būga gyvenamų vietų pavadinimų antrąjį komponentą -gala yra siejęs su lietuvių apeliatyvu galas, lat. gals reikšme „KOoHel, OKpecTHOCTb, OOjnacTb“*, Plačiai apie lietuviškus vietovardžius su -gala rašė R. Šmitleinas, šaknį -gala lyginęs su liet. galia, galėti.*. Pastaruoju metu V. Gudelis apie vietovardžius su -galpaskelbė straipsnį*, kuriame davė savą originalią, tiesa, lingvistiškai ne visai motyvuotą, šaknies -galetimologiją. V. Gudelio manymu, prabaltiškoji forma gala galėjo reikšti „vanduo, šlapia vieta, klampynė, pelkė““*. Pakruojo raj. upės vardas Gala bus pirmas vienkamienis nepriesaginis šaknies -galupėvardis lietuvių vardyne, ir, matyti, bus reikšmingas vietovardžių šaknies -gal-semantikai toliau aiškinti. Varėnos raj. Dubičių apyl. iki šiol buvo žinomas kilmininkinis ežero vardas Lynežerio ėčžeras. Šiemet užrašytas šio ežero vardas Lynas suponuoja tokią Ljnežerio ėžero atsiradimo eilę: Lynas ež. — Lynežeris ež. —> Lynežeris k. — Lynežerio &%eras. Dėl Lynas || Lynežeris plg. Aklas || AklaZeris (Liubavas). Labai įdomios paralelės yra užfiksuotos miesto ir upės vardui Viešvilė : Viešvilvė, Viešulvė, plg. Viešulvėnį giria (ten pat), viešulvėnas „Viešvilės gyventojas“ (užrašė El. Grinaveckienė). Dabar nelengva pasakyti, kuri iš trijų formų — Viešvilė Viešvilvė, Viešulvė — yra senesnė, kuri pirminė ir kuri išvestinė, tačiau jau pats šių variantų buvimas griauna žinomą R. Šmitleino duotą upės vardo Viešvilka ir - 2 K. Būga, Rinktiniai raštai, I, Vilnius, 1958, p. 251; 134. SR. Schmittlein, Etudes sur la nationalitė des Aestii, I, Toponymie lituanienne, Bade, 1948, p. 153. > 4 Žr. Geografijos metraštis, t. 3, Vilnius, 1960. 5 Ten pat, p. 74. 187 4 miestelio vardo Viešvilė aiškinimą?, R. Smitleinas teigia, kad vietos gyventojų kartais (o ne visada, kaip mano R. Šmitleinas), pasakoma upės vardo forma Viešvilka yra sena, o miestelio vardas Viešvilė formanto -ka nebeturi todėl, kad vietos gyventojai vokiečiai jį yra numetę. Upėvardį Viešvilka jis skelia į dvi dalis viešir -vilka ir -vilka lygina su lietuvių apeliatyvu velka „valka“, lat. valks „upokšnis“. Mums rodosi, kad upėvardyje Viešvilka, jokios -vilk-, -velk-, -valknėra, o formantas -kyra naujai atsiradęs, kaip jis neretai atsiranda ir kituose lietuviškuose upių varduose (plg. Upėlė — Upėlka, Vabūlė — Vabdlka, Vyžuona — Vyžūnka, Žiežmara — Žiežmarka, Akmena — Akmėnka), todėl aiškinimui reikėtų pasirinkti ne Viešvilka, o Viešvilė || Viesvilvé || Viešulvė. Keliems dabar vietos žmonių žinomiems ir oficialiai vartojamiems gyvenamųjų vietų vardams užrašyta kitų variantų ar senesnių lyčių, pvz. : Baltūniškė k. Švenč. Vosiūnų apyl. — senas šio kaimo vardas Grūodžiai. Bandariškė k. Švnč. Vosiūnų apyl. — senas vardas Norėliai t. Noraliai. Kaltanėnai mstl. Švnč. — greta vartojama ir forma Kaltanėnys. Kniceriškė k. Švnč. Kirkučių apyl. — senas vardas Bulbieniai. Milésai k. Švnč. Svirkų apyl. — senas vardas Vasilkai. Stepanovščizna k. Švnč. Kirkučių apyl. — kitas vardas yra Gudeliai. Subatiškė t. Subačiškė < *Subaciškė k. Švnč. Adutiškio apyl. — senas vardas Meškiniai. Šiais metais surinkta toponiminė medžiaga rodo, kad dokumentuose, spaudoje, iškabose, pakelių rodyklėse, žemėlapiuose ir kitur dar daugelio vietovardžių yra iškreiptos, netikslios formos. Vien Švenčionių rajone konstatuota kelios dešimtys tokių iškraipymų, kurių akivaizdesnius čia ir suminėsime (pirmiausia eina literatūrinei kalbai teiktina forma): Aidūkai k. (netiksl. Gaidukai) Bielionių apyl. Akmenyniškė k. (netiksl. Akmeniškė) Svirkų apyl. Atdukai k. (netiksl. Gataukai, Gataukos) Svirkų apyl. Aučynos k. (netiksl. Aučina, Aučinas) Bielionių apyl. Baltrutiškė k. (netiksl. Baltrutiškės) Ropiškės apyl. Bėržuvis || Beržuvys ež. (netiksl. Bežuvys) Bielionių apyl. Beržuvio k. Bielionys k. (netiksl. Belionys) Bielionių apyl. Gasiūliškė k. (netiksl. Gasiuliškiai) Strūnaičio apyl. Gyliškė k. (netikšl. Giliskis) Jurgeliškės apyl. Girdžiūliškė k. (netiksl. Girdžiuliškiai, Girdziuliškiai) Trečiūnų apyl. Guzéniské k. (netiksl. Guzeniškė) Modžiūnų apyl. Jaciūnai k. (netiksl. Jacūnai) Trečiūnų apyl. Janūtiškė vk. (netiksl. Janutiškis) Ropiškės apyl. Juodynas ež. ir k. (netiksl. Jodinas) Reškutėnų apyl. Krašuona k. (netiksl. Krašona) Kirkučių apyl. Kretūonas || Kretūonis ež. (netiksl. Kratonas, Kretonas) Reškutėnų apyl. Kretionys k. (netiksl. Kretonys) Reškutėnų apyl. Kryčėlės k. (netiksl. Kričelės) Bielionių apyl. Kūrpės k. (netiksl. Kurpė) Grigaliūnų apyl. 6 R. Schmittlein, Etudes sur la nationalitė des Aestii, I, Toponymie lituanienne, Bade, 1948, p. 125. 188 Kūsliškė k. (netiksl. Kusliškiai) Strūnaičio apyl. Lygumai k. (netiksl. Lygūmai) Grigaliūnų apyl. Margūmiškis k. (netiksl. Margūmiškiai) Modžiūnų apyl. Medišionys k. (netiksl. Meduišonai, Medušonys) Trečiūnų apyl. Mėlnykai k. (netiksl. Melnikai) Strūnaičio apyl. Meškiniai vk. (netiksl. Meškinė) Trečiūnų apyl. Miežionys k. (netiksl. Mežionys) Modžiūnų apyl. Myliai k., vk., gelež. st. (netiksl. Miliai) Strūnaičio apyl. Kaimo pavadinimas iš upės vardo Mylé. Mylionys k. — (netiksl. Melionys, Milionys) Trečiūnų apyl. Kaimo pavadinimas iš upės vardo Mylė, plg. to paties rajono Svyla up. — Svyliénys. k Minėliškė vk. (netiksl. Mineliškiai) Strūnaičio apyl. Moliūniškė vk. (netiksl. Maliūniškė) Grigaliūnų apyl. Papiské k. (netiksl. Papiškiai) Bielionių apyl. Pėršaukštis k. (netiksl. Peršukšta, Peršukštis) Modžiūnų apyl. — iš suslavinto. Peršukštoi. Peršuokšna up. ir vs. (netiksl. Peršokšna) Baranavos apyl. Pervėniškė k. (netiksl. Perveniškis) Reškutėnų apyl. Rėkūčiai k. (netiksl. Rekučiai) Reškutėnų apyl. Rūdabestis k. (netiksl. Rudabestis) Vidutinės apyl. Sakališkė k. (netiksl. Sakališkės) Trečiūnų apyl. Stajėtiškis k. t. Stajėčiškis, Stajėciškis (netiksl. Stajatiškis) Vosiūnų apyl. Stūgliai k. (netiksl. Stugliai) Kirkučių apyl. Svyla up. ir vk. (netiksl. Svilka) Vosiūnų apyl., plg. Svyla k. Ignalinos raj "Svylionys k. (netiksl. Svilionys, Svilonis) Vosiūnų apyl. — iš upės vardo Svyla Svirkos k. (netiksl. Svirkai) Svirkų apyl. Šakališkė k. (netiksl. Šakališkiai) Strūnaičio apyl. Šaučiškė || Ušaučiškė < *Užšaučiškė vk. (netiksl. Užautiškė) Kirkučių apyl. Vaikūčiai k. (netiksl. Vaikučiai) Bielionių apyl. Vajūonis ež. (netiksl. Vajonis) Reškutėnų apyl. Rėkučių k. Vėžiškė k. (netiksl. Viaziškė, Viažiškė) Jurgeliškės apyl. Vėjinė k. (netiksl. Vejinė) Juodiškio apyl. Zadvarnykai k. (netiksl. Zadvornykai) Grigaliūnų apyl. Žvyriai k. (netiksl. Žvirkai) Svirkų apyl. Santrumpos apyl. — apylinkė b. — bala dš. — dešinysis (intakas) ež. — ežeras gelež. st. — geležinkelio stotis int. — intakas k. — kaimas kln. — kalnas kr. — kairysis (intakas) mstl, — miestelis 189