Prof. M. Petersonas

PROF. M. PETERSONAS 1962 metų lapkričio 22 dieną mirė žinomas Maskvos universiteto profesorius lingvistas M. Petersonas (gimęs 1885 metais). Jo specialybė buvo slavų kalbos ir bendroji kalbotyra, bet jis turi nuopelnų ir lituanistikai. Tai buvo darbštus mokslininkas ir talentingas pedagogas. Lig šiol jo paskelbta 67 mokslo darbai, iš kurių nemažas skaičius turi didesnę išliekamą reikšmę. Jam rūpėjo įvairiausi kalbos dalykai. Jis rašė recenzijas dėl pasirodžiusių svarbesnių mokslo darbų, rašė aktualiomis temomis straipsnius, rašė vadovėlius studentams ir šiaip platesnius mokslo veikalus. Dėl pavyzdžio iš daugelio galima paminėti vieną kitą jo recenziją (išvertus antraštę į lietuvių kalbą): N. Durnovo, Rusų kalbos istorijos aprašas (1925 m.); E. Polivanovas, Kalbotyros įvado ir bendrosios fonetikos paskaitos; A. Šachmatovas, Šių dienų rašomosios rusų kalbos aprašas; A. Šachmatovas, „Rusų kalbos sintaksė; Ferdinand de Saussure, Cours de linguistigue générale. Daug démesio M. Petersonas skyré sintaksés mokslui. Minétini jo straipsniai: Senoji ir naujoji sintaksé; Sintaksés sudarymo klausimu; Lermontovo sintaksé; Akademikas Fortunatovas (1938); Fortunatovas ir Maskvos lingvistiné mokykla (1941); Indoeuropiečių kalbotyros problemos (1929). Jis domėjosi ir rusų kalbos dialektologija, 1938 metais išleido Dorofejevo sodžiaus tarmę. Iš stambesnių M. Petersono veikalų reikia paminėti: Kalbotyros įvadas (1938); Šių dienų rusų rašomosios kalbos paskaitos (1941); Rusų kalbos vadovas (1947); Etimologinio žodyno rašymas; Trumpa prancūzų kalbos gramatika (1938); Šių dienų prancūzų kalba (1941). Iš lituanistikos jo darbai yra šie: I. Seniausias lietuvių kalbos paminklas (iškeltos svarbesnės Mažvydo katekizmo kalbos ypatybės) Becr. MI'Y Ne 3. 2. Rusų kalbos mokslas lietuviams (,,Pycckuii s3bIK B MKOJIe“, 1941, Ne 1). Tame straipsnyje autorius lygina lietuvių kalbą su rusų nurodydamas, 335