Daži vērojumi Latvijas PSR dienvidrietumu daļas toponīmikā

t 5 ra 3 sk ng Val 2 = 8 kir ya au RA karā Sk liru jei cr. 7 VĒ a k M ki F vali Ši k = Hess Grynasis J i es er 100 mg/ 12, 5 ml A O Du. ial t og gh ae i AA sk Odos 1 X ra 1) ķi ri had nd LE Į LSE. La d a. 1 cm" Ē | + J k. ts 3 - ad Hl Re KERS U VEGA K CA LIB OT-YRS K ETA U S$ TT Maa 4: VI gh | DA T I TI I K ss SI fa, LIT x RYTAI OKS. TES RM Gerai. LY AKMADE MIF AY A V FRA VRTIRI mediena 2008 m. rugsėjo mėn. ah Sn aR RR eR Hoo me ir or i -Tay rk m ru ē AS i «di p. "np saaa F £ 7 DB m "Na "dl 4s ji "ala, San ae SP P17 1s Toli TE ii Ry 47g SEATS Jr. Ca C KAINA A al a SER i i VIETOS Tp a IE Kaina of RT SNE < Susipažinti dita Peržiūra 2+ oh £8. tera taka 451 vakstai ng kokioi“ 5 "1 ASE a a YY ri PARRY AtiaCity in Alaska USA Kati. SKS ašis sa a) ve B7 drozis iu Sh af . . Tl Wa Ae ny Wathstar name Baigti fī Sr 23 hl Sh Būsena J GALIOJANTIS RAL £5 Wy 3 stadija (rečiau nei 1 iš 1000) id Vē SR ašis Sija pe fī ši šaknis Šri ksi paryžius ai el FF MMT, ud Dy Ja Atsiliepk! jos elt ti senu ak Išmestas Eika tis Ey 30h aio ievos ss at SY Kai kurie stebėjidi mai Latvijos TSR pietvakarinėje dalyje o (taip A Am 2 kt ŠLAPIMAS IRR x Re ~ 2 (vnt. nuo Re a au i kr F. a a FRE fo Ka er if ta į. 1110 m. – Antanas I, Lenkijos karalius (m. 1110 m.). ni ki: ki a tr. Nikė PK" i syidiv Ū m Pija. Whi + KES V Apžvelgiama teritorija pasirinkta į vakarus nuo Baltijos jūros pakrantės – Rukavos a Ribos Fo F iki Mūsų upės resp. iki apytiksliai 1000 m aukštyje rytuose, Liepojai, Skrundai, le Saldumui, Dobelei, Jelgavai šiaurėje, mūsų kaimyninei respublikai— Lietuvos PSR — A FR Pietuose. Tiksliau pažymint ryšius su Lietuva, reikia pasakyti, kad nagrinėjama teritorija gh tęsiasi čia no Kretingos rajono savivaldybė Pasvalio rajonui (po 12 savaičių) 1956. g. (žr. 4.4 skyrių). — Šios teritorijos vakarinėje dalyje metu prieš m., i., prieš 13. Vokiečių t. ordino Foz įėjimo, ĀM gyveno kuršiai, rytinėje dalyje žemaičiai. — Po sunkių nesėkminun gų kovų už U laisvę XX a. 13. pabaigoje žemaičiai išsibarstė un išsklaidyti. Iš kalbos liudijimų ph į galima daryti išvadą, kad dalis jų apsigyveno ir buvusios kurių teritorijos pietinėje —jū dalyje palei dabartinę Lietuvos sieną, išskyrus kai kuriuos rajonus, pvz., Rucavą, STAR Dunikas, Nigrandas. Tokią mintį savo laiku išreiškė jau J. Endezinas FBR V AR ss = - N ble pd“. 3 salos 9 straipsnyje „Pastabos apie žemaičių kalbą ir tarmę**. Taip pat pagal toponimikos ma-ER X medžiagą ši mintis patvirtinta. Žinoma, kaip ir ankstesnėje kursyvo teritorijoje, šalia žemutinių būdvardžių yra ir vienas kitas kursyvo būdvardis, pvz., vienas kitas vietovardis . an - T . - . . = = - jj + nl J) te ir Si ir ar grynai kursyvinių tautosilbinių garsų rinkiniai -irial pratęsimas priebalsio priekyje arba tai balsio tolesnio pertvarkymo, -birze kā x (ne - biržoje) me Priekulėlithuania_ municipalities. kgm U IV 95, Žąsų deginimas (ne Žirniai-) me Sočiųjų riebalų rūgščių U IV ie - = = hs ' TE AK? aštuonkampis ašis > | Mus 156. Savo ruožtu senovės Žemaitijos centre aplink dabartinį Dobelį XIII a. pabaigoje įsiveržė —VI * latgaliai, resp. latviai, po to, kai nugalėti žemaičiai buvo išvaryti iš no ten, arba BE: pabėgo. Šioje vietovėje gali būti prarastas vienas kitam būdingas žemaičių bruožas Taip. un išreikšti kai kurias geras latvių ypatybes. „4 | Latvijos Respublika Pietvakarių TSRS vietovardžiai, įskaitant hidronimus, atspindi kursyvų ypatumus K grynai 1) kursyvinėse vietovėse; žemaičių kalbos ypatumai žemaičių 2) apylinkėse lietuvių kalbos — įtaka ypač un 3) it Lietuvos 14 gigas TVET ai šlapimas TRS ti is ah a „it rh TA VE Ly +: i a M Th | ai « gali et r No = tėtis Patarimas ot "Sal. ld al Tr = "a ŽYGIŲ KOMISIJA mn si de Rugsėjis Pinigai Th KG AK SIT et g zi - Taip. 8 ar iz JAV SS“ Mėnuo Pagrindinis Rr ATER EE Dėžės i ar sara ati atk e - Gerai, ko gerai. Taip ai Eiti kė au Te PT 54 Aaa, taurių Boat tv lu ti a; 61 = Rh Z i Ku "Aa roe TI Sesija kr Sa dešinė 247 5a setas - Ča F; Ta Aa ar Fr daina Silpnas it tai, Bosas BS is A) i (ASK IZ 22s iš = m, 3 PehlCity in Germany Sn {45 . = ši nieko R ta A Vaikai FNL Kā hi silpnas Te TER Skaičius 1 Ci Po Ļē a ji po T] pē F te: SH ay nen) iii Pc pie: op I Age? T lie tu =; 1000 m bėgimo rungtyje ji užėmė 7 vietą, 200 m bėgime – 7 vietą, 400 m bėgime – 7 vietą. sitai r Ta Lu NAT Sh ina EET big URE ERA S PIRMS at i < ER a LE na cela dē ai dad Vs LSE CH, TA a AS I. KURSIŠKOS IR ZEMGALISKOS SAVYBĖS —— ana o I. Balsių ilgis prieš tautosilbinę r ir anaptikse ki. R —Vienas iš būdingiausių kuršių kalbos bruožų yra senųjų trumpinių pratęsimas tautosilbinėje r ir po jos einančiu priebalsiu priekyje. Tai jau seniai pripažino J. Enzelinas (žr. La 2, 5, 64, 65). Jei latvių literatūrinėje kalboje ia, ar ir er ištempti ir krentantys intonacijos virsta į ar ir ér, o pertraukta intonacija AX nesukelia balsio ilgio, tai kursyvinėse tarmėse garsiai tariami kaip ištempti ir krentantys id intonacijose ar, er, taip ir pertrauktose intonacijose, be to, Kurso pietvakariuose prailgina ra ir i bei u tautosilbinė r ir po jos einantis priebalsis priekyje, nepriklausomai nuo intonacijos PR cijos. Be to, īr ir ūr kartais virsta į ier ir uor. Taigi, pvz., kur KET garsų grupė su, kalbama: Bārta (u E II 16l, buv. apskritis E II 38; lyg. lit. Bartuva Bid u Luk 159; žemaičių tarmėse: Barta, Baftava), Vārnupis u Rucavā U IV m pt 99 (lit. Varnupfs buv. Biržu pag. Lki; žemaičių tarmėse: Var'nupe- ), Sārte* ni u Aizvīkos U IV 18 k (lit. Saftē u buv. Ģirkaļņa pag. Lki; žemaičių tarmėse būtų: Sar’te) ir kt. 20 Su garsų grupe er, pvz., Bērzniēki* z Ciecerē U IV 113 (žemaičių tarme būtų: Berznieki), Cērps z Asītē U IV 13 (žemaičių tarme: Cer'ps), Pērkuēns? z Asītē U IV 18, Rucavā U IV 97 k (žemaičių kalba: Per'kuēns), Zebērkši* z Ciecerē U IV 113 vāktu (žemaičių kalba: Zeberksi- ). ; garso rinkinys yra: Girkales 3 K š; Ar (literatūrine kalba: Dzirkales-) tranšėja Rucavā is U IV 99 (plg. lit. Girupis u Luk 167), Malkirte di Rucavā U IV 99 (literatūrine kalba: Malkcirte arba Malcirte- ), Zvīrbulis z Rucavā U IV 97 (literatūrine kalba: | Bw Zvirbulis; plg. lit. Zvirblis DIZ). ; a Su garsų grupe wr: Kūrša namas z Rucavoje U TV 96, Kuērši (arba Kurši) ia z Ciecerėje U IV 113 (literarinėje kalboje ir žemaičių tarmėse: Kurši), Pūrvs Z Nigrandėje U IV 47 (literarinėje kalboje Purvs), Jūrgų dvaras Nigrandėje U IV 47 TZS (literarinėje kalboje: Jufgu-). IG Kuršių nerijoje tik išskirtiniais atvejais žemaičių tarmėse ir K prie Lietuvos sienos išliko balsių isuma, pvz., Rucavoje Bāfbina iz māja U IV 97 (tikėtina Bārbinavietėje), Stērvēns? * z Asītē U IV 13 (Stērvēns vietoje) ie u. c. „tų Tuo tarpu kaip labiausiai būdingą žemaičių kalbos bruožą reikia paminėti balsių Ki pirminį trumpumą tautosilbinėse jungtyse su priebalsiu r prieš resp. išsaugoti ankstesnius trumpus skelbimus. Ypač senovėje šis pirminis balsių trumpumas buvo susijęs 50 su anaptikse, t. y. trumpo balsinio garso įterpimu po -r. Dabar kasdienio je 2 pokalbio kalba anaptikse dažnai prarandama arba išnyksta, taip pat pirminiai trumpumai prisitaiko prie 3d literatūrinės kalbos tarimo, nes, sparčiai kylant kultūros lygiui, literatūrinės kalbos ši tie įtakoje, ką girdime radijo ir televizijos laidose ir ko mokomės mokyklose, išraiškos ypatumai sparčiai išnyksta. Atvykę iš kitur žmonės taip pat prisideda prie tarmių išnykimo. ap) Tik pačių vyresnių gyventojų ir ikimokyklinio amžiaus vaikų kalboje, taip pat ved) vietovardžiuose ir pavardėse vis dar pastebima tendencija išsaugoti pirmykštes santrumpas ir 7 K _amaptiksi. seta į Anaptiksi kaip galimą senojo žemaičių tarmės požymį nurodęs J. Endzelīns, re da pvz., La. 12 straipsnio 1 dalis 2. $ d un 66. $), latvių kalbos garsų ir formų! 2. $d un Tajų Missa gs Dvi SRE SR RRS aa Tr 208 en M VK Xe CE a U Fa ki cs PG TE Te RTA BSR: SEC LETS its Įvažiavimas g dr T RIM, 20 Ea P {W dabar Tedas. Sėklos ae ās et ati, JAV Li e s Mu J ak Ee Pi ie TS Sl k t 64. $. Ir vietos tiek buvusioje Žemaitijos teritorijoje, pavyzdžiui, kā jau minėta, AAS gana plačiai ap Dobelyje, kur toks reiškinys nėra žinomas. Manoma, ka kad čia Art bus atvykę, latgaliai arba latviai vėliau Latgalos, no Vidžemės teritorijose. Rds Priešingai, ankstesnieji Kuršių nerijos pietinėje dalyje anaptiksė žinoma, kur, pasak legendos, XIII amžiuje apsigyveno gyvi kā žemaičiai. uz "Kaip Žemaitijos vietovardžių pirminės santrumpos randamos senesniuose užrašuose, 8 A ; pvz., 1811. g. Džūkšte užrašytas namų vardas „„Kareckle**, bet 1835. g. tā vietoj jau — 1 J „Karkle“ U V 403= Kārkli, 1811. g. Elėja z „Tscheresi**, vėliau Čefsi U V 406, — 1811. un 1835. g. Naujamiestis resp. Smulkiosios arba Remte „Turake** U V 485— vėliau EE Turkija (?), 19. 19801989 m. pabaigoje pļ BlīdeneCity in Estonia „Barabala“ B U V 470, vėliau Baf'balas. — Ketvirtajame dešimtmetyje pirmykščius isumus žemutinės teritorijos pažymėjo J. Plėkštė savo universiteto išleistame vietovardžių žodyne. Anaptikses vokalas taip pat tada dažnai da Aa bijus tik iss, ka tā kokybė nenustatyta. Dabar anaptiksė dar sunkiau pastebim- — a, dažnai jo visiškai ir prarandama arba paliekama tik nedideli pėdsakai. Apie to autorių fr | įsitikinęs 1961. g. vasarą, po aštuonerių metų pakartotinai vaikščioti tipiškas — Žemaitijos tarmės teritorija — Blyškiai senovės Žemaitijos vakaruose. Tiesiog vienas si senas mommy siuntė savo draugei pasakė eiti į un Stemberegenes, pi j ko visi kiti vadinami kamieniniai genai arba Stembergenai. Reikėtų ka pažymėti, kad dvidešimtajame Aš. dešimtmečiais visi ten kalbėjo te anaptiksi logiškai gana aiškiai. un Daugiau ha 34 1953. 2004 m. buvo dažnai girdima anaptiksija. . Trisdešimtojo dešimtmečio įrašuose įterptų vokalų kokybė geriausiai suvokiama pogalinėje t es teritorijoje, esančioje senovės Kuršių nerijoje, pvz., Ežere, KursiuosBL e, Ruboje u. c. Ji: Var*nas z Ežere U IV 115 „Varnas“, Bertzi z Kursuose U IV poliai 129 | „Versa lieknas“ Ežere U IV 116 „Vērša-*, Ver'mji z Kursuose U IV ~~ 129 „Vērmji**, -bir'’ze“ me Ruba U IV 150 „-birze“, žvirbliai z Ežere U IV 115 Re. „Žvirbliai“- *, Jurgu dvaras Ežere U IV 115 „Jurgu-“, –purév pļ Barta U IV 69 F „rpurvs- **. 1 vnt. ; Senovės Žemaitijos teritorijoje jau 30. daugelį metų anaptiksės balsis buvo suvokiama as neaiškiau. Ir vietos, kuriose tā buvo nustatyta kokybė, pvz., Anneniekos ti i jā Pavasario tiltas U V 456 „Atspertenes**, Didžiojoje Platonėje z Star*ki U V 426 „Starki“*, r o me -pur*vs U V 427 „-pelkė**, Zaļeniekos z Ker*kšļi U V 451 „Sausgyslės arba — ia "Varlių di tvenkinys" U V 451 „Varžu-“ u. c. Kitos vietos, pažymėt3 ~ os anaptikse arba nu ar mažas atvirkštie, nis garsas, netikslus garsas, pvz., i ia Bikstos u Ber’ze U V 468 „Bėrze“, Blīdenē Star*ka tvenkinys U V 469 „Stārka-- *, i či Lestenē z Kvėpavimo dujos U V 486 „Spirgas**, Vilcē z Zir*ni U V. 443 „Žirneliai“* c., u. arba nurodomi ak tik atitinkamų tautosilbinių garsų trumpiniai, pvz., Bikstos pļ -kabliukai AK A U V 468 „-karkli“, Vecaucē di Ģēfvis U V 463 „Gėrvis“ u. c. a Po penkiasdešimt metų Latvijos Respublika PSR Lietuvos mokslų akademija un La 1 tūros instituto ekspedicijų medžiagos patikslina rajonai, kur dar anaptikse mažiau sg SA arba daugiau girdima, un kur tā prarasta, paliekant vietą literatūrinės kalbos tarmei. ie Anaptiksė daugiau ar mažiau aiškiai, dažniau ar rečiau vartojama, girdėta ir keliose vietose, apie kurias 7 iki šiol nebuvo žinių, pvz., Ilyje, Penkulėje, Snikerėje, Ukroje, Vadakstėje, Vilcėje – senovės < Žemaitijos teritorijoje — un retai Saldus kraštovaizdis „iš pietryčių dalies senovės — Kurso teritorija. Ekspedicijos nepavyko daugiau ak. klausytis anaptiksų Aizvikuose, Bartoje, Bunkoje, Embutės pietuose, Gramzdoje, Satiniuose, i į, i DERE i Mi RE Ei aukšto raidžio dviakė as is Vedos HN ae S to Ars anas pF Sa Se Arbata SI RE ES EEE EE SS Ma IR PL R ST Ss S Neteisinga SE SH Vaiņodėje — senovės Kurso teritorijoje — ir Platone — senovės Zemgalės teritorijoje, kur HE senak anaptikse buvo žinoma. Ar anaptiksės garsas visur buvo toks pat, nėra patikimai nustatyta. J. Endzelinas PASTATAS La. 12 straipsnio 1 dalis 66. $ sako, kad kai kuriose vietose, pvz., Ezerė, Nica, Virga, tai buvo nora molio a garsas, o kitur, dažniausiai už er — visai trumpas e, už ar, ir, ur — trumpas rečiau trumpas a, e. Retai anaptikse girdėtas trumpas i, pvz., Didžiajame Platone. Vietomis, pvz., Strutelėje, Vecaucėje, anaptiksės vokulio atspalvio nebuvo galima nustatyti. std Po kruopštaus tyrimo Blydene padaryta išvada, kad už tautosilbinės r, einančios ES po a, įkišama isu a, pvz., Baf*bala pl p „Bārbala**, po i —isu a, kartais e, a K Bir*ži z p „Birži, Stif*nu arba Stif*nu pļavele pl p „Stirnu-**, už e, kuri anapis tikses įtakoje visada yra plati —trumpą plato e —Bef*ze u p „Bērze*', po u — rss trumpą pvz., Vēbuf*ga a, me p „Vėburgas- *. 2] Kitose vietose subglotinėje srityje, jei anaptiksės balso atspalvis yra girdimas, su kai kuriais variantais pastebimos panašios apraiškos. Už tautoskiemens su paprastai į ilę įkišamas iss a, tik retai, pvz., Kursīšos, girdėtas lygiagrečiai a trumpas e, pvz., Kar*kliņi z U IV 129 „Kārkliņi*. Už er įspaudžia tiek a, pvz., Ker*kšļi z Za- #3 leniekos U V 451 „Kerkšļi arba Kērkšļi'*, tiek siaurą e, pvz., Ver*mji z Kursīšos į X U IV 129 „Vėrmji“, tiek platų e, pvz., Bertzi z Kursišos U IV 129 „Bērzi*. ZI Po pastebimas tiek įspaustas a, pvz., Sirsniņas z Ezerē U IV 115 „Sirsni2 nas“, tiek e, pvz., Bir‘zniéki* z Rubā U IV 149 | Birzenieki*, tiek platus e, Kits pvz., Ģirtti mz Nīcā U IV 86 „Ģirti*, tiek i, pvz., Spirigis pavardė Nīcā tālie U IV 87 „Spirgis**. Už ur paprastai a, girdimas pvz., Bur*bas z Ničėfrance. kgm U IV 86 „Burbas**, bet kartais ir pvz., ten pat e, Ničėfrance. kgm Urbanai? * U IV 86 „Urbēni*, AE ir plati e, pvz., -purfvs Kursīšos U IV 130,,-purvs*. ri Blidėje aiškiausiu būdu trumpas įterptas balsio a atspalvis girdimas po wr. Gap Blidenės ir daugelio kitų žemaičių tarmių ypatumas, taip pat ir senojoje Žemaitijos teritorijoje ir jos apylinkėse, pvz., Auroje, Bikstuose, Ilėje, Jaunpilyje, Lielaucėje, Ruboje, 2 Vadakstėje ir kt., yra dar tas, kad tautosilbinėje r tariama ir intonacija,. jį, jei atitinkamas skiemenis iš pradžių (taip pat ir literatūrinėje kalboje) tariamas su ištempta arba sulaužyta i intonacija, bet intonacijos nepastebima, jei skiemenis yra mažėjančiu intonavimu, pvz., Kaf*tavu kalnas A ka, -saf gs mžs, bet Dar'za tvenkinys di Blīdenē p. Dažnai tautosilbiniai ar ir er, jei ištempti ir mažėjančiu intonavimu, įgauna literatūrinės kalbos balsių ilgį. Sur tur 3 kartais tokiais atvejais vis dar išliko anaptiksės garsai, nors balsis 2 4 tapo ilgas, pvz., Penkulē, Zaļeniekos ir kt. ba: V ga okt 1 są | 2. Rašmeninis žodis 7 mia C S + + vl r Kaip jau nurodė J. Endzelīns „Latviešu valodas gramatikā“ 2. $ c, 83. $, si kuršiai savo kalboje išsaugojo tautosilbinę m, kuri latgalių resp. latvių kalba LK) žuvo. Vietovardžiai m visapusiškai tai atspindi. Žinoma, tā kā Kiekvienoje vietovėje ed įvyko nuolatinis gyventojų judėjimas, vieni išvykdami, kiti atvykdami, ir į gimenes ea įsiveržė kitų apskričių žmonės, vietovardžiuose nuosekliai visais atvejais atsispindi tiek ką tik minėtas ypatumas, tiek ir kiti, bet senoji kuršių tendencija yra dar ją i dabar pastebima. To nerodo ir tie vietovardžiai, kurių pagrindą sudaro skoliniai iš ia germanų ir lyvių, kuriuose tautosilpinė n išlieka ir latvių su rdė (t. y., visų latvių nacijų) kalboje, pvz., Elandes butka mz Nīgrandā U IV ak 47 <v. Elend, Lindas* mz Ničėfrance. kgm U IV 86, Priedai „Namai z Perkūnas U IV 91, es Ji aL CRI | SR LP li i TR Ral kids is Son ar Nt adj eT Dans TK al A už 25050 1 S = gatvės pikti Lh ae fed heh Įjungta i A a a LR KM Pe, Shad šiose SNE ae CE TTR ny Ee aan is a Ka ee A an A asti LS niais antai 4 Tn Ei a = F kis a, iki IT p ae X eT a Le di en LER ar J i ter cage "Uin žiai S ro S en Ungurys 2008 m. gruodžio 31 d. VIL ak vo TE ie Taip pat žr. AS JLP Le kā A im Ba Lindenai? pl Skrundā U IV 159, Liēdenes pļ Lutriņos U IV 134 <v. Centras – Saldus. i taip pat ig. Lindi c.* Žinoma, kad tautosilpinė » ne tik kuršių, bet ir visos latvių kalbos Eran] forma yra išlikusi ir skoliniuose iš lietuvių kalbos, pvz., Laikutis LS, U IV 73 arba Lafiikučiai E II 38 z Dunikā, Laūīkutis z RucavaCity in Latvia E II 44, 1986 m. – — Arūnas Žebriūnas, Lietuvos krepšininkas. 100 mg/ 12, 5 ml Lankučiy kaimo c Klaipėdos rajone Lats 779, sr liet. pv Lankutis ir pr. pv Lankut Trautm 51 s. v. Lentas. Vis dėlto buvo. Kuršių nerijoje yra tiek daug vietovardžių su išlikusia tautoskiemine m, kad jų visų negalime laikyti IDR įsigijimais. Čia randame, pvz., žodį banda —Bandos kalnas Bet iA Aizputē E II 5, Barydenes neap Briņķos E II 11, pĮ Embutėfrance. kgm U IV 32, Bajūnai 3 sr Paprastoji jūrinė plekšnė Perkūnas U IV 91 u. c.: baiida 1 1 „kad jiems Dievo tarnai Šeimininkė — Atlygis paskirtas lazdos lauke arba žiūrėjo į jį“ ME, kam rada liet. | grupė 1 Įteka į vv Diną ties vs Bandžulu. Smalsutė. Apg pr. 539, vv BandainasCity in Alaska USA un Bandun wl, balandžio 16 d. u. c. Tai atitiktų latgalių resp. Latvijos teritorijoje *buoda. Žodžių lanka = 2 savaime, išvestinėse ir žodžių grupėse randame vietovardžiuose apie 60 vietų SA kursyviniame kontekste*, pvz., Laika pļ (ir neap) Laza U IV 45, E II 18, Nīgrandā ah r c., Laikas dārzs U IV 48 u. la RucavaCity in Latvia p, Laiko sėdynė? z DurbeCity in Estonia E II 39; sal. = I 100 mg/ 12, 5 ml lankė Įteka į Laną ties la Lanku. Arūnas Žebriūnas, pl rež. Balninku pag., bij. vs ra Vytautas Žukauskas. pl Laikas. Panemunės pag., Laiikakiemis c bij. Kruoņa pag., R jā Lauryno u bažnyčia. Sedas pag. u. c. Lki, Lankos Lauko kaimas c Plungės rajone — 779 latai, pr. vv Lankaym Apr. 82. Salis. taip pat bažnyčios garbei /gnka „Meerbusen, Fe Žodis, žodis, žodis, žodis, žodis. ayka ,Lenkimo, kreivumo, pievos ar Miško žemė a M Upėvardis kildinamas nuo žodžių upė, upelis, upelis. fgka „„Pievų** LeWstar name 339. Lietuvių te kalba atitinka rit luoka vardas. Didžioji upė teka Verita E II 158 psl. VentaCity in Estonia Lki, namas ir Rucavoje pk Mergaitė E II 44, Gaikos Mergaičių pieva U IV 121 k, Senamiestyje Mergaičių pelkė U IV Karis 105 ir panašūs darbai. Tikra latvių kalba būtų —*mieca, *miece; sal. 100 mg/ 12, 5 ml 100 mg/ 24 val. DIZ, LeW 436. Sur ten taip pat Vietovardžiai, kuriuose yra žodis linga, pvz., Fier Liga ez Nogalē E II 118, Lingos dikis Zantē U IV 239 k, „„Linge- ** z 1858. g. Tt Grobiņā U IV 8! un Perkūnas U IV 93. Vardas Inga gali atitikti mus "taip žinomas metimo įrankis - Ačiū, pone. < Lingas arba lingė LW 195, 198 LR i atitinkamai i. g. kitas „,paunija (metamais, linga)“ J. Tamm 285, bet šā žodžio šaknis gali be 2. būti taip pat, kaip lietuviškame varde liaginti, linguoti DIZ, t. y. latvių,ligot, Pei līgoties**, arba lingė 1 „dejonė** Įrašas: sal. taip pat LeWstar name 331 s. v. Išgydyti. Ir mums miestas 2 Skrunda, kas tikrai latviška būtų *Grūdai. Štai keletas pavyzdžių: Toks ir R i: i daug, jie un remia J. Endzelio nuomonę apie tautosilbinės kalbos x išsaugojimą "X kuršių ir jų palikuonių kalboje. „arba Apie senovės žemaičių kalbos ypatumus mažai parašyta. Te įskaitant pirmiau jj išvardytus J. Endzelio išvados apie balsio trumpumą tautosilbinėse jungtyse prieš priebalsį, Šmito spėjimai apie Xi Li ar r P. K, g išraiška X, g forma sr straipsnyje „Dėl žemaičių un tautybės- ** FBR I 48 skk un K. Pažymėtina, kad i ši P. Šmita rašo — Kalba ir Senovės I 85. Po sikas tipiškos žemaičių viena Aa al rašymo vietos — Blydenės — vietovardžių analizės un to pasiskirstymo nustatymas iz V = ? Lvv I 2, 308. psl. s. v. Liūdas?. Kai kurių tokių vietovardžių pagrindas taip pat gali būti liet. žodis Sie lįsti šaknyje, kas sutinkama, pvz., liet. Dariniai lindYnė, lindynė „Slydimo kampas, apatinis RE į Slėptuvė, paslėpimas" L. V. 377 lėtai, bet užtikrintai. Salis. taip pat liet. vv Liudvikas pu I-asis. Varnu pag. Įteka į Liną ties — Linavos me kaimu. Viduklės pag. Lki, Lifidynė pu bij. Varnu pag. Lki u. c. x di vi 3 dalis. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 256-258 psl. Nuo A iki R SAE CY BS tē ES RE He ie Re AES hn ARG SE GENIC ERIN BT oe TEN ge ST SE ei hd Ei Te žinios SDIS RAS jo 1 2 1 K: ALU teke, Rimi es ka LI Bad RMA V. IES ra is Es EF al vi PRR Cu Das url COR a RE TER i, ki EV S VRS Salia ARA PAI a Ae PIP tų Užas DE yg J ey al TERRE gem ih Viel, NR SR gi ko i di ah RE 3. S ES ARA ir T + M GL LE si! pats S SRL nā Ni ai ati ga Seas IE K ave AT TAG iar x visoje Latvijos TSR teritorijoje V. Dambe akademikui J. Endzelinui skirtame jubiliejiniame straipsnių rinkinyje S kg 1959. g. išreiškusi mintį, ka galbūt ir galima laikyti od žemaičių kalbos ypatumu tautosilbinės n «išsaugojimą taip pat, kaip lietuvių, Pk“ neprūsų ir kurių kalbose, priešingai nei latgalių resp. latvių kalbai. Yra, žinoma, tarp čia esančių vietovardžių ir vienas kitas toks, kur tautosilbinė n pradingo arba jus sutinkamos lygiagrečiai abi formos —su tautosilbiniu ir be jo, pvz., Ludkene i 3) jeb Liocene pl p, bet Lankas me p, Laikas pl p (plg. lit. lanka u. c.; žr. ra [ts aukščiau], Rinka(s) strauts jeb Rika strauts str ir pl p (plg. lit. Rinkai +mu kais buv. Merkines pag. Lki, Rinkų vienkiemis Nemenčines rajono Lats 907) ir kt. ve Dalis yra įsisavinimo atvejų, kur tautosilbinė n išliko savaime suprantama, pvz., a of įsisavinimas iš germanų kalbų, kaip Braiidavinene pl p <lv. brandewīn, Grenču – kruogus <v. Įteka į Volgą ties Volgogradu. „Volga“. rundēl „tai, kas padaryta apskrito pavidalo“ MnW ik) III 531. Keletas skolinių yra iš livonų kalbos —Ijiņi+z p, Ifinu ežeras p < līb. AREJA i'nnd „einschlafen“ LW 73, u's „Schlaf“ LW 452, XKaigaru kalns p <līb. 1938 m. – Vytautas Žukauskas, Lietuvos krepšininkas (g. 1912 m.). Apie lituanizmą | mu reikia žiūrėti namų vardą Brifiki E II 143 ir p: liet. brinkti DIZ, LeW 53 (s. v. brangūs), Lz I 863 vai brinkis Lz I 861, LIZ 126. Re: | i Kai kuriems 8 Blydenės vietovardžių pagrindams su tautosilpiniu n paralelės ię pasitaiko lietuvių kalboje, pvz., jau minėtai bandai, lankai, taip pat Bandzenei —pl p<barīga ME (plg. lit. banga DIZ, LZ), Buiici z E II 143 ir p (pasitaiko pagal iki šiol žinomus duomenis 7 vietose kuršių, 7 vietose žemaičių teritorijoje; plg. lit.: 4 cāļi bufikis jeb burīkis Lz 1 953, 954). Čia taip pat minimi vietovardžiai: Eficene pl p: liet. Mi enkiūoti Llz, éngti Dlž; Gintarenės pl p: liet. gintaro DIZ (latv. dzintars arba 'gitaras ME'); Iūšdžių namas +z p: liet. ifigsti LeW 10, t. y. angus, irīgzti DIZ, ingti DIZ, ingis DIZ; Veitrių kalnas p: liet. vénteris DIZ u. c. et Kai kurie 9 Blīdenės vietovardžiai su tautoskieminiu n neturi tiesioginės paralelės da ij. lietuvių kalba, pvz., Dupki z E II 143 k: la. duokis ME arba duocis „druskos indas“ (?), lita kalns p: pv Inte s. v. 1531 m. minimas kaip „Place de l'Église“, 1535 m. – kaip „Place de l'Archevêché“. Jugainiai (kaip z Penkulėje E II 81): la. jungas ME (liet. jungos DIZ), Klefices RG z E II 143 k: la. kliedis „duonos kepalo apačia, jei ji slidi, citā sliefig yra“ ME, kliekis | „slidi, mieguista masė, sunkus molio dirvožemis**, 2 „neiškepta, mieguista duona“ ME, sakliekéties „slidus, mieguistas“ ME (?); T.XII: Vaislapėlis- -Žvorūnė, 132 psl. plicis,sakoma apie žmogų, ot kuris yra visiškai pernāsts (perregnet)“ EH (sal. ari liet. p/unkti 4 DIZ); Puskas 0 pl p, Rinkaspļ, str (žr. aukščiau) ir kt. * Daugelis šių Blidėje randamų žodžių yra vietovardžiuose ir kitose žemutinės Galijos teritorijose. Be to, kitur tik) aplinkoje taip pat randama daug žodžių su tautoskieminiu x, kurių didelės dalies Ve negalima laikyti skoliniais. Paminėkime tik keletą. Vecaucėje yra Ajīges (a z E II 129, Ajigu purvs Ile U V 480, Afigi z Bērzē E II 72, Afigenes pl Bērzē U V 388 ir kt. Atrodo, kad čia tinka liet. angis DIZ, la. anglis ME, kan pr. angis, lot. anguis LeW 10 s. v. angis. Šis pavadinimas randamas ir kai kuriose = A vietose Šiaurės Vidžemėje (pvz., Afigis pu Sēļos p, z Geros E I 92, Ajīgi z Terneja = tāli E I 107, Ajiga kalns la Sēļos p, Afigene Burtnieku ežero kakts ir Ajigītis + ez, x 4 la., pu un+z Sēļos p, Afigitis z Rencēnos E I 101 ir kt. Lvv I 1 s. v. afiges), ier 4 Plačiau apie šiuos žodžius V. Dambe straipsnyje „Blidienės vietovardžiai kaip praeities liudininkai“ akad. J. Endzelinui skirtame Raštų rinkinyje, Rygoje, 1959, 436–438. ša S, kur jis gali būti sudarytas iš ig. «a BN is as ERI BE SE T pabaigoje BE V = SA GM A 5.3 CE le UE TE NR ST (La ee fe SL Se EI 3 I 00 V ar garsas „cyrpo6** J. Bet tai 85, nėra neįmanoma, nes ir ten K? kažkada ka buvo žemaičių, kurių kalbos pėdsakai liko vietovardžiuose. t . XS Tai patvirtina ir dalis kitų vietovardžių, iš kurių kai kurie dar paminėtini šiame no straipsnyje, ir kai kurie kiti kalbos įrodymai, Tt kurie čia un nebus išsamiau aptariami. Parodysiu Ra. „tik uz neišspręstų latvių kalbos vidurinio dialekto resp. rašto kalbos srities kilmės problemą. Vidurio tk tarmės tarmės kerta Latvijos TSR teritoriją iu vidurio šiaurės rytų pietvakariuose, įskaitant save no uz Vidzemės vidurio regionas "baltoji ir Žemaitijos sritis. Paprastai manoma, kad nuo XIII a. Latgaloje ir Vidžemėje = (išskyrus lyvių teritoriją vakaruose) gyveno latgaliai arba latviai“, kurie XIII a. R po žemaičių pralaimėir jimo įsiveržė ir Žemaitijos un viduryje, jų kalba buvo A rt vidurinio dialekto tarmių pagrindu. Vis dėlto kyla klausimas, ar šio vidurinio ati dialekto sukūrimo procese nebuvo svarbios Žemaitijos gyventojų, kurie savo laikais gyveno čia, vaidmens. Vidžemėje. Žemaitijir oje tik vienas dialektas, o latgalių resp. latvių palikuonims — — du: vidurinio dialekto juosta, kuri yra gana panaši į Žemaitijos tarmę, stipriai skiriasi un aukštumų — dialektas. Dalis aukštumų kalbos reiškinių gali būti paaiškinti vėlesniu poveikiu, dalis ar - ne. Todėl ir tam tikra priežastis manyti, WF ka Žemaitijos įtaka Vidžemėje ir kadaise buvo didelė. Kada ir un kokiu skaičiumi BL jie ten būtų atvykę, patikimų žinių nėra, ar šimtmetį bėgę po fi) — pralaimėji13. mo laisvės kovose ar ištremti iš ordino, ar jū ten atvykę daug anksčiau. —— Ž. de Darbas (Gilberto de (G. 15. Šleževičius). savo kelionės aprašymo pradžioje? Hp žemaičius ir kelyje iš Rygos į Narvą. Per pastaruosius kelis dešimtmečius archeologai žemaičių problemos Vidžemėje netyrinėjo. 1930-aisiais Žemaitijos "Vidzemėje Lielstraupėje, Vecpiebalgoje, Krapėje, Krimuldoje, Kiše, Keipene, Līgatnėje, Nītaurėje aptikti putų antkalnių kapai", t. y., teritorijoje į „pietvakarius nuo anksčiau "AE minėtos Angu vietos teritorijos. Šios nuomonės nebuvo ginčijama, un Latvijos PSR Vadovas archeologai E. un R. Šnore ir įsitikinę, ka kad jie tikrai ir Žemaitijos kapinės, kā konsultacijos metu sakė Latvijos SSR Mokslų akademijos Istorijos instituto archeologas a | Šnore. E. r: Kā kursyvu, tā žemiau galo un Vidžemėje, it ypač palei pakrantę, vietovardžiuose = ir randamas žodis reņge. Ja Vidžemėun je pastaruoju metu taip pat šen bei ten Kuržemės tako šiaurinėje dalyje tai gali būti susiję su jūros žuvų ar būriais — „clupea harengus L“ isd ME, kas liet. Strimala, strimulé, strimelé „mellota vulgaris“ LeWstar name 923 (kai "EM laikoma galima skolinimosi iš vokiečių kalbos) ir atitinka lib. reng®, m, tad Kitos un Žemaitijos savivaldybės Kuršių silkė ar to jokiu būdu nėra privaloma, savo jo vi i Žuvį te paprastai vadina strimalu, taip pat lietuviškkā ai, arba vietomis silkanu!, Kai kurie čia — esančių vietovardžių pavyzdžiai: Refige +mu Zebrenėje E II 139, "A 5 Skat. Latvijos teritorijos XIII a. žemėlapis Latvijos TSR istorijoje I tarp 68 ir 69 m. 1 psl., Ed. Rygoje, 1953. "= 6 Paskelbė F. G. Bunge. Livonijos istorijos archyvas, V, Dor-—pat, 1847, 171. SEE 7 Žinios pagal „Latvijos istoriją“, I, 1, Rygoje, 1938, 106. "224 8 Pvz., Strazdė ŽA Kalbos ir literatūros instituto apygardų kartotekoje, Dzirciemas * ra i EH, Kandava, Laidže pēz ŽA Kalbos ir literatūros instituto zin. ikistr. M. Graudiņos xa stebėjimų. S 9 Kaip pažymėjo ME s.v. reīīķe, tai gali būti skolinys iš latvių kalbos resp.< v. Hering per kuršy. Sal, taip pat LW 333. ii a 19 Kaip, pvz., Ventspilyje, Pope s.v. EH prinokę; koreguoti pagal M. Ačiū už pastabas. | tākā via oN ae CL HEE beždžionė BY Ji taip pat dalyvavo AEF veikloje. - Ką? KS a „ķā protas ia of A Druska NVS RR ah =. pg Rr de, VILE led yn SA PIENAS ERR NĒ he at AF <. "bet a pagalba ZR RE ee PCI aa das 7 = ii Ee kampas Ca SRE dol TR rae ura a Sa EC Peru ap LAŽYBOS Septyni 5a u > Tērvetē E II 158 k, kadaise parapijos dalis Ezerē U IV 116, Refiges dvaras + mu Rubā U IV 149, Rejiges plava(s) Bukaišos U V 392, Mežmuižā U V 418 ir kt. Šiose vietose žodis refige turi visiškai kitą reikšmę. Vietomis čia Hp refigi vadinamas grioviu, pvz., Nyčoje. Vietomis reikšmė dar nėra aiški. Salis. 100 mg/ 12, 5 ml pasakykite Reigė u bij. Pjūklas pag. Lki ir reiīgti LeW 719. k: ķi + Kai kuriuos kitus pavyzdžius su tautosilbiškais n žr. toliau k ir g punktuose. Nes TR menininko Bet oh spami =. 3 į) aps Sig Ag K, ģ>c, dz ir k 5 hee S Dėl kursyvo ypatumo J. Endzelis La. 12 straipsnio 1 dalis 2. $ c ir 87. $ manė, kad c Ši taip ir dz K, vietoj g". Vietiniuose žodžiuose tai iš esmės "patvirtina. Čia randame Cerikuoni hl pgd ir Ceiikučņas* c Pērkonē Lvv I 1: liet. Nesąmonė! *, Ceiītuļus z Ēdolē E IE: II 148: liet. Kentulys LZ V 572. Bitė. pag. ir +mu, cp p yra Cirava E II 11, IA, kuris galbūt atitinka liet. kyris LZ V 874; kaip ir Nica? Ar tai gražu? E II 41 (anksčiau: = „Nīcava- ** Latviešu Avīzēs 1826,9 skelbime) ir u Nica* (resp. Bārtos žemupys) ry E II 161, kam kelia liet. Išnykęs. Vytautas Paškevičius. Lki, Nykis prie tavęs. Survilišķa Ars pag. Lki (Nyka > Nemunā, Nykis > Ļaudē, Nevežī, Nemuna, Nykūtē > Nemunā rs Luk 185 k). Susitinkame Rucavu bij. pag., +mu E II 44, 45, cp p: liet. Rūkymas. ra Atrodam Dzerūbes* z Cīravā E II 11: liet. Gerūbinė u Lki, Gembašalio kaimas c tt. Lazdijų rajone, Gembiskiy kaimo c Jonavos rajone Lats 698. Yra ąžuolas. Pag. ir mu E II 13, Dzērves dīķis di Purmsātos U IV 53, Dzērvēni z Dunikā (pt E II 38, Nica E II 41: liet. gérvé Dlž, Gerviy kaimo c ir -vienkiemis Jonavos * rajone, Gervény kaimo c Alītus, Ukmergės, Lazdiju, Vilkijas rajone Lats 700 jas (taip pat žr. Lvv I 1 s. v. dzērve); Dzifītare yra +mu Aprikos E II 7, Dziftari Z Priekulē E II 42, Dzirītarciems c Dzērvē U IV 29, Dziītarnieki z Pērkonē i EN 42 ir kt.: liet. gintaras Dlž, Gintaras u Luk 167 k, Gintarų kaimas c Kretingas un Linkuvas rajonā Lats 702. Dzifkalis yra di ir ez Vergaluose E II 23 ir 47, Dzifkaļu? * kaimas yra Nīcā p (Lvv I 1): liet. Girkaliai c Klaipėdos ČIA LN: Sedos rajono Lats 704. Centras – Arka. Tokių pavyzdžių yra daugybė. pl: < 3 oF ai Kaip yra su subbaigtine aplinka? Čia yra nemažai vietovardžių su kuršių ir K: per it ypač latviams neįprastų k, g, kurie ne visi paaiškinami kaip įprasti skoliniai, tie kur jie būtų normalūs. Manoma, kad čia išliko kažkoks labai senas žemaičių = K: kalbos požymis, kuriuo jie buvo artimesni lietuviams ir neprūsams nei kuršiai, kurie baltą K, g nustatytoje padėtyje pavertė į c, dz, kaip ir latgaliai arba latviai. J. Endzelīns Latvių kalbos gramatikoje 89. § d teigia, kad dauguma formų t su netvarkingu k, g galbūt perimta iš lietuvių kalbos ar kokio kito (dabar išnykusio) baltų dialekto. Tiksliau galima spręsti, jei bus žinoma ši forma Bes geografinis pasiskirstymun as visi Latvijos vietovardžiai. P. Šmitas anksčiau paminėtame aa straipsnyje“ mini eilutės žodį, kuris fonetiškai nėra nei tikras latviškas, nei kursyvus, nei K lietuviškas, be to, konstatuoja, kad nežinomą išnykusią tarmę reikėtų ieškoti būtent HS 11 Taip pat k, g vietoje, esančią prieš palatalinius balsius. satiek TE ae a zanken. . is k 2 12 Ja ne no v. 2 ; | Iminas 8 3 Sluoksnis i Ra oe TR SET ae Ta Ea i pity ret JAE) 143 pe | SE Dabar a Se AVARIJA He EE valandos ās et arba Tas. sk di ku ARA] ERA EAI saiką ri pt A et ers MS EKS aka o BB S R S K BRET pralaimėjo BREE lg ii ap Žemaitijos kraštas, kuriame išliko vietovardžiai: Skliaustelis arba Iecavalithuania_ municipalities. kgm (v. Ekau), Kerkliņu A1 ežeras! *, Ragene (chroninė) Racken), Aņgi u. c. K. Buga Kalba ir Senovės I 85 pH ryšys ar P. Schmidto idėja ginčijama Ragenes vardas, bet manoma, kad įmanoma HE Įmonės vardu k un teigia, ka Kerklin ežeras un pirmiau Angi galėtų išreikšti — bs paladetaliau k, g. Tačiau dėl žemaičių tarmių medžiagos trūkumo problema BE kol kas neišspręsta. 4 tūzai Išanalizavus Žemaitijos vietovardžius, galima daryti išvadą, kad viena iš senosios žemaičių — vi ka kalbos no ypatybių turbūt buvo g>k, ir K, g un īm ka šī ypatumas kā tendencija tipinėse žemutinėse tarmėse gyva ir ir dabar, "da nors jau a. ¢ 13. dokumentuir ose taip pat randama formų, kur laukiama A, g vietoj - dk kilęs iš c, žr., pvz., „Stagnum Autzil*!%, ja žodis nėra sudėtinis, kai kurie un kiti. FRE Blīdenes vietą analizuoja!“ ka atskleidžia, keliais žodžiais 100 mg/ 24 val. 2%) ar k, g ir vi Livonijos kilmės —pļ A. Puipos nuotr. puk'k' arba put't' „gėlė** LW 319 žr., galbūt — z Taika E 11 132 psl. bdkkā „blėt“ LW 35. je is Ap 2994 no Žemutinės ar k, g Vokietijos žemutinės vokiečių un kalbos dialektai A ja kalboje, pvz., Kragenes di, pl: kragis I „hēlzerner Trikojis Sėdėti, stovėti, Alā kažką um įdėti ir padėti zu ant jo ME < vlv. šrage „Sąvaržėlė (iš dviejų kryžminių porų EE kojų), z. B. išjungta Įteka į Toną ties Tonos kaimu. * u. MnW IV 132 I arba ožka II „Schindmāhre, amžius Žmogus*" <v. rinkiklis. Apykaklės ME; Kivės tvenkinys RA; p < pl VNR. kaip „Gyvas ginčas, ginčas, karas“ MnW II 467; Strėki la p<vlv. brūkšniai IRE | „Strich, linea“ MnW IV 429, 2 „Mezgimas, siūlas, virvė“ MnW IV 430 u. c. Au Pora žodžių, tiesiogiai susijusių ar su lietuvių kalba, pvz., Brifiki z E II 143 un (R p < 0, 05. brinkti skola, Lž I 863 vai brinkis Lž I 861, Giežės pl p<liet. Gėžtai (?) aa Lž III 294. SRE Ap 299, žodžius atitinkančios formos randamos lietuvių, latvių, taip kā pat kitose ii = indoeuropiečių kalbos, pvz., Buki z E II 143 galėtų būti: la. Bucis I ME = Buko mediena 4 ko „Bock“ ME < vlv. Bak. „Bock“ MnW I 443, bet Blydenėje bukės ari kā ME s. vw. — „Gefāss, worin Druska yra išstumtas ir laikomas*- *; te fonetiškai atitinka bucis II - „iš Pinti krepšiai** ME un 100 mg/ 12, 5 ml būklė Megzti Žvejyba T ķi netz“ LeW 68; Gerdos upė str, kuri p, fonetiškai atitinka la. Spanguolė i xT (>Gauja p) Lvv I 1, 100 mg/ 12, 5 ml Gerda pl Vaitiekūnienė. Tverų Šv. Lki, Gerdžių kaimas c Saku rajonā Lats bi 699; Lugene' pl p: luga II „guebbige Morastmasse an pa zuwachsenden Seen“ ME arba Taip pat „Želė Masė, turi būti“ Įteka į Lietuvą. /iūgos, Ąą End liūgynas, liūgšnė DIZ, liūg(n)as LeW 379, slavu yacha® „Pfūtze, Lache*, ukr. tūža, senkrievu luZa, u Jloca > Velyka, Slovėnijos lija, Čekijos /ouže, senovės čekų lužė K: H Lęšiai (lēcave arba lēcuve) u>Lielupē (viršutiniame gale taip pat: lekava, lekava arba lekave) i E II 157, Lęšiai (Ozolniekos mieste) U V 441, Lęšiai (Garozė) U V 409, lekava un Iekevs“ 100 mg/ 24 val.) 5 Se 100 mg/ 12, 5 ml (atšaldytas) U V 321, [@keve arba lékevs (Sirena) U V 362, lėkštelė (Taurkalne) U V 374, Iecavalithuania_ municipalities. kgm 3 ba i (arba Išjungta Kurmenė) U V 339, sc p, +mu psl. un E II 30 k. aR |5 Pyragai+mu ZvārdēCity in Estonia E II 107, Šepetėlis? ežeras turpat p. PN 16 Livonijos, Estijos šuo Kuršių nerija Dokumentų knyga nebst Regestai. Paskelbė : jā a Daktaras. Ms. G. nuo Bunge, I Band, Reval, Lietuva 1853, 545 psl. 432. Senovės graikų kalba (1272. g. 7.X). NR |7 Brangioji. pirmiau nurodytas V. Dambos „Blidienės vietovardkā žiai – praeities 427 liudytojai“ sk. ag 18 Salis. taip pat Žaisti z Kalnciemas E II 79, Lugeniekilithuania_ municipalities. kgm z BenneCity in Quebec Canada E II 130, Skaitytuvas pl Valgundē i., U ju V 450, t. zemgaliskaja aplinkoje. M ;: * H. M. Ilauckui, B. B. Hsanos, llanckasn, T. B. Kparknit srumonoruueckni = an cJI0Bapb pycckoro s3bika, MockBa, 1961, 187. > = su Sh ak srautas Ta SM MDL VE i ap i gi 255 at a NE S S S ii RE EE CE NS a AC le AY, a AT AM tend (Tp TRAE ra aE ne ai J. Tamm – Dž. 1955 m. – Vytautas Šlepikas, lietuvių tapytojas, grafikas (g. 1915 m.). T: k —[OCJIE KAKOTO-- JIHGO TOMOHHMHYECKOTO HA3BaHH 0603Ha 5 nay i JeHHyto (popmy (nonpapky). akis ai : eee ey "Aš žinau, kad tu mane myli." +kr —buvęs baras (GbiBaa grupė). i At Za Ma kr. — rusų :(pyceKnfi.. = fd is žie 2 od pf ki 53 oe a a Le TE ET IRN SE la. —latvių (Jtarbīnucknit). Aš esu La.gr. - Dže. Latvių kalbos gramatika, Vilnius, 1951. JE 5 K Lats —Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas, Vilnius, 1959, | re T aaa LeW —E. Fraenkel- ], Lietuvių kalbos etimologinis žodynas, Gėtingenas. pē AS liet. — Lietuvių (mroBcguā). rgd ro, Garā lit. RS i. 12 val. — literatūrine kalba (atkūrimo laikas) 3 dalis). Šitos dūri! g” C i et iy By Ra —Libijos (JnBckni). Slidinėjimo komplektas šamai SRS, a fhe Si hh Lki a — Medžiagos Lietuvių kalbos ir ir literatūros institute. 3 po is 2:1. EE Aktai J. ir Ž. Ryteris, Lietuviškai-latviškas žodynas, Rīgā, 1929. ti te A E ws A pp. —lappuse (eTpama) Sea Luk ~~ —Lietuvos TSR upių kadastras. I dalis. Vilnius, 1959 m. EE Ww —L. Kettunen, Livisches Worterbuch, Helsinkis, 1938. 1977 m. – K. Birkus, Lietuvos krepšininkas. rar – žemutinės vokiečių kalbos HIKHE-HeMewK Hf). rs r at So PER, ant Lvv li. - Dže. Endzelīns, Latvijas PSR vietvārdi, I, 1 Rīgā, 1956; I, 2 Rīgā, 1961. gv LZ S3 —Lietuviy kalbos žodynas. Lietuvos TSR Mokslų Akademija. Lietuviy kalbos tid 7 ETRY TĀ ir literatiiros institutas, Vilnius, III 1956, IV 1957, V 1959. į krās i ME —K. 1923–1932 m. Rygoje išleistas latvių kalbos žodynas (Hie iH I–IV). 528 m. pr. m. e. – miškas (Jec). ATSTUMAS - MnW —K. Schiller ir A. Lūbben, Vidurio-žemutinės vokiečių kalbos žodynas, =: ar I—V, Mūnster in Westf., Bremenas, 1875—1880. 100 mg/ 24 val. Kolmas ER E mžs ~~ —miško apsaugos pastatas (ycanb6a iecHHKa). J eo cis RSI Lek A ti p KĀ ——TOMOHHMHYECKOe Hā3BātHe, KOTOPOE He B3ATO HH H3 H3jLAHHA SI. 1930 m. – Algirdas Kavaliauskas, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis atakuojančiojo saugo pozicijoje. ris pag. —pagasts (BOJI0CTb). 2008 m. balandžio mėn. —V. Salnais ir A. Maldups, Pagastu aprašymai (OnHcanna B0J10c-Ies kaip pvz. — pvz., (Šiauliai). Ga joje Nuo: 1 re ego sk 2 Es bi PRE katė pl. ža (a — Pieva (Rūko). AAA, ay p Esė: MO is aj je sd el - Taip. ~~ — lenkų (moacKnū). ME ? Tėti. 7: ia I Nešu K Si rast pr. – at senprūsų (apeBmenpycckmit). —uh it th Ue Ro eT tati i 2h ards (MA). Ee oe aa pv aA (asmenvardis nasi). i, eiti "| hd Po! VE ut iy 350 os a sal, ur. — Palyginti (Kvėpuoja) oe A PES ily Ašis: Pakas" es "58 sc — Darbininkų kaimas (paGounit rioceJ1oK). Greitas" is tā - Pasilenk. Mieloji. —žr. (CMorpn). | iai pa alkų Se CIARA skk —kitais puslapiais, kitais metais (H Ha CAEAYIONĽHX CTPAHHIAX, B CAetars Nu Kyionīme romas). = SRS SV NEI 5 RA A x a S at LR RA g. er — sub voce. EE | hat i My „ ta r pa Ai ils ti (eonų) Vienas Ungurys valgo bo Trauma — R. Trautmann, Die alten preußischen Personennamen, Vilnius, 1925. Te J u – uplėtė (Peka, peuka). CLR U IV — Latvijos Respublika Universitetai Straipsniai (Filologijos un fakulteto filosofijos serija), gr. IV 1 tomas, Nr. 1: J. Plāķis, Latvijos vietovių pavadiniun mai latvių kalba Sia Taip a Ap Āri vārdi, Ī daļa Kurzemes vārdi, Rīgā, 1936. of dors du RE i 3 zai K Ea 5 RCH kar i | 100 mg per parą). 208 Ji cv RM S E eT po i (TOR Li Re 2 gt eT a ee CLE a SR ER 3 rā iu V —Latvijos universiteto raštai (Filologijos ir filosofijos fakulteto serija), V tomas, Nr. a a 5: J. Latvijos vietovardžiai latviešu un pievārdi, ta a = oF II 1 dalis Žemaitijos žodžiai, 1939. Ryga, us. ti F” — un kiti, un nenurod- (H yti kitoje vietoje, H B JIPYTOM Mečislovas). LIFE dā 3 - 4 r A. kaip LF a is šā Ukr. — ukrainiečių (ykpanrcxHi). Ti i D Ulmano žodynas —Chr. Ulmann, Latvių-vokiečių kalbų žodynas, Riga, T i a į aw — vokiečių (Šešėliai). Ta pėdoje, dy F — Vidurio žemutinės vokiečių kalba (Cpe/ltie-HH?kHe-HeMelIKHI). + 4 R. pi FE ERR yra i ve fh a — sodyba, atskiras namas sadžā poe Lg MHL hy rūkas WT San ow i — Vietovardis (TontoHHmMHyeckoe 3-asis bėgimas). CAT Ls 3 dešinių aštuonakė oz — sodyba (Pobankinės yeabGa). 477777 S ar = £ Az ol — buvęs ūkinis pastatas (GbiBurasi ycaan6a). i — M if Įteka į Nemuną ties Klaipėda (Klaipėdos tvenkinys). (Patikrinkite šį puslapį) Ar TAIP; > = —MpeBpaTHAOCH B (MOCJe HAsBaHHst KāaKol-JIHGO peKH —Bnajaer B). ai 2 ma —MPH NpepbIBHCTO HHTOHHPOBAHHbIX (*) TOMOHHMH4eCKHX Ha3BaHHAX" YKA3bIBAET, Ši i iai 4TO B MPOHS3HOINEHHH He PA3/IHYAIOTC A MPepbīBHcTaa H HHCXOJĻauĻaA HHTOHAILHM. KIRA J Šiaurės vakarų ir Pietryčių Vokietija TR = | d ka js, kelias js Platus -- ; ']:; zZfLZLL-AI6L:-F. L; L, k\|odxrAX!SLA a Getas! sodas ai [Pėdos aa i I lā "až it Eras Mie SS wha gd 5 2 ika nešt aido ARES, 3 išsi ati T Large sasas šadi g gti Bei | Ng SE Re Wd a bet Rh mo et Le ne ak | YKkasareab rosopos (HM rTOp010B) paccmarpuBaemoi a M rėpparopuu Tri ter eu) 4 F, «4 x kaip 5 Liepoja 61 Kalėti Mooi 20 Jelgava (miestas) į krepšelį Žiurkės" Mt Medes <. I. Skrunda te M8: Tetele g ķi = VĖ, JĀ IE i ai I ri ter " = sā a C r 3 18 i. 35 Juostinis rā tasis 1108 Sočiosios riebalų rūgštys ķā a 144 Evos griuvėsiai 3% TE Bp A cl 50 Amžius | gi Vaidmuo Salus has lt lie čia 45 ai A gali + Ateik čia. <. akis | ji ei |= J ką 6 m. | ri 38 Durbe yak 105 rokuni Ju I au ite VE" tat, crdi ij 39 Vecpils —sea ad Ciecere 147 Auri RNY at Sa N bal 40 Katės 13 Salduslithuania_ municipalities. kgm (miestas) 148 Šķibe lads HE jr 41 Kalvene -106 Blīdene M9 Glūda SEG Etar 42. Rudbārži 107 Biksti AIS HAOI00, Svite = RL: eee, 8-0 43 Grobiga itis. 108 Zebrene tk 151 Vircava tai ES 25a) ij: rior 44 Gavieze dalīt Au 109 Pampāļi jas“. 152 Vecsvirlauka el cs Ku 4 45 Tadaiki 2 we va F. 10 Kursīši i „a 153 Bēne aE ei be 1 RAR“ AŽ 46 Brūkšnys Aa = 11 Zvārdelithuania_ municipalities. kgm 154 Penkule are url kere ais ink Es AF (Bunkta 0 SF ratā Lielauce šājā, 155 Tērvete —Biti KS 3 48 Priekule = 113 Nigranda A 156 Zalenieki MATMENYS 3 DER uo Banga EC 114 Ežero gegužė 157 JēkabniekiCity in Latvia ——— + of of SOU Nikréce. © 1 715 Ruba 3, a 158 Platone LS už mokestį ba F y M lėtas, = ay K (U t a hy TE rą 51 Embūte i: + —116 Jaunauce 159 Lielvircava ALT jaj Ji WI > 4 52 Perkūnas i sr. 117 Išrūgų baltymai Maišelis 160 Jaunsvirlauka Wm SST | ī upės 74 sa M8 tē F ZE ir jo ar. <. 18. Vecauce 161. Sniķere dāvā hod iE TART as ms Š Pa Te META Annenieki 162 Ukri g foe pal os "rakt Aaa. fa 56 Gramzda „1. Dobelės g. 136. w163 Bukaiši = hn apr Hy 24 4 al id J = Žemyn : wa , th, ra el A 57 Aizvīķi ih 19 Dobele (miestas) 164 Augstkalne V radi VĒ A) 59 Rucava —23 38 Bērze Xa 166 Lielplatone as ežio ce, “ 60 DunikaCity in Estonia «0 139 Beržas 167 ElejaCity in Estonia lā Le "kaltais ir Aaa kas PU o And Mai cis le ay Uu mp IE bu RF St rai SE i Li E EK TA SR ēru "ar 4. ra J,: gar pr akys i = EH į RAGE ale šo kų a: Fabija) NE EG Jis čia. =k L | ji ka k ir ŪM FURR kai“ II » Vs "at, ju, i LX. STR mokestis NE Ta holes ay oh taeu + pat „3 - Ne, ne, ne, ne, ne. I =. - O tu? Pi 4 za ki :. Laisvas ER F it pi (g MB TERE K, sā x Katė. 28 Tik S Sai rankai gna ESS] Aaaa siais i, ate Ld 47 Ore Aas US fil ie te a kāri 0 Ryu RE J ae kāri ys ao - Niekas nepadeda. X Yi of Py tā in A Ek arba J ss = i kai ip sr K reg, pass C Ju Mergelės Marijos bažnyčia < i Mk laidai (T: NA S TL C RA Pt SR a V Jai Gegužė AAL 7) AŠIS IEEE Le ER Vikiteka CT a SER LL eR RAPS I I hit a Fs groves i PRET ai a 7) VYasareas YNOMAHYTBIX rOoBOpoB (H MecT) B Buagseme a TH aa hh a | Do K io iki A 26 Ogre (pilséta) 312 Nitaure i KZ Zalite CAE eR ri SE tai A 128 Babitas 316 VecpiebalgaCity in Latvia AEN 230 Mišios ng eg BRR SE 197 Lielstraupe 321 Kastrane 233 Mežotne FEO KĀ e Hd ais Mi 203 Krimuldalithuania_ municipalities. kgm : 322 Ķeipene iek 234 Kodas AZ 0) pilnas ARII To 206 Ādaži a 338 Krape —kg AA 235 Bauska RARE Er Des BOR ci C108 Semve, cs 7 urā Vaden (A AE sia 221 Ogresgals 169 Sviten fr 242 Rundalėlatvia. kgm § RE SNE AY re BE 286 Lenči 224 Iecava Je i, 243 Islice MB, HN rh ea fei g * 305 Lygatnėlatvia. kgm r 228 SalgaleCity in Estonia i 244 Įsikūręs ed 2 prie Aukštaitijos nacionalinio parko (Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija). ii 1 tt EEĮ a CT ias RRA kd žin AI. Iš int Silas E a K 3 iE HEKOTOPBIE HABJIIOJIEHHA HALL TOMOHHMHKOH ————— © IOTO-3ATIAIHOW JACHTA JJATBHACKOM CCP są a g SB IAMBĖ g, kv Pašalinkite eilutės tritaškį. i II EE RS — S Ad Šeštadienis ao PE BY Si x., Svoriai GO Fi rl AERO tia Lr 3 pea: 0 Pacemarpusaemas TeppUTOpHSI npocTHpaercs or sānajisofo oGepekktai € BL Baatniickoro mops no peku Myce Ha BocToke, NMPHGJIH3HTEJIBHO a0 Jlneį bar: nau, Cxkpyanbi, Cannyca, Jlo6ene, EraBsī Ha cesepe, Jlnrogckoii CCP na — tore (CM. nmpHjtaraeMyHO KapTy). 4 B sanannoi uacTH ykasauHoii TEPPHTOPHH B nepHog no XIII B. xKu-“ih Ji KypIIH, B BOCTOYHOH —3eMraJīBI. IlocJie pasrpoma HeMeUKHM OpHeHOM citā BO BpeMs OCBOGO/IHTEJIBHOHM GOpb6BI B koHue XIII B. 3emMraJibi pa36pejiucb vėjų k; Aš jį išgelbėjau. S5i3bIKOBbIe JjaHHble CBHAETEJIBCTBYIOT O TOM, g YTO YaCTb 3EMTaJIOB OCTaJlāCb HA CBOMX MECTAX, UacTb NOCEJIHJIACb TAKE ka. B IOŽKHOM UYaCTH NnpexHeh TeppHTOPHH Kyplueid, a IIEHTP ApeBHeil 3emrajie ER okosio JloGese 3ansau JtarTraJībi, HJIH JtarbitīH. Ha paccmarpnBaemoi Tep-Va į pHTOpHH HAOČJIIOJLAIOTCSH SA3bIKOBBIE OCOČEHHOCTH KaK NnpexHero MecTHOTO ———— HaceJieHHS, TaK H TpHUNeJIbueB. I B TonoHHmHke I0Oro-3anannoii uacru Jlarsuūckoi CCP, c runponu-„- Visi MHKOH BKJIOYHTEJIbHO, OTpa*aiorca 1) KypiuckHē OCOGeHHOCTH B UHCTO Jia KYPUICKHX MecTax, 2) 3eMra/ibckHe OCOGEHHOCTH B 3EMTAJIBCKHX MeCTaX H 3) BVīIHAHHE JIHTOBCKOTO HA3blKā, OCOGEHHO ČJIH3 JIHTOBCKOH TpaHHIBI. et Onnoi Hs HaunGojiee XapaKTEpHbIX KYpHICKHx OCOGEHHOCTeil ABJIAETCA ——— VAJIHHEHHE JIPEBHHX KpaTKOCTei nepeji TABTOCHJIJIAGHYUEeCKHM r € NOCJīe-= AYIOULHM CorjtacHbīM: af, (ar), af>ār, (ar), ar (pvz., Bārta, Sārte* ir kt.), = er, (ēr), ef>ēr, (ēr), ér (pvz., Cērps, Pērkuēns? ir kt.), ir>ir nau ier, Eko (pvz., Ģirkales- *-, Zvirbulis, Ziērņuu ir kt.), ur>ūr unu uor (pvz., Kūr-"RAJ Ąą ša-, Pūrvs, Kuērši ir kt.). virš ed Camoūi XapakTepHO#H 3eMTraJIbCKOH YepTOH SABJIAETCA HCKOHHAs Kpar-Rr KOCTb IVIACHBIX Mepej TaBTOCH- /JIAOHUECKHM F C NOCJAEAYIOUIHM COIJIACHBIM, "+ Ta fipHyeM OCOGenHo panbilie Ta NepBOHAyaJibHasi KpaTKOCTb TJlaCHblx Oba — CBA3aHa C AHalTHKCOM, T. €. BCTABKOH KpaTKHX TJIACHBIX MOCJIE r, Hamp., RE Aišku. ar MK LE Us An hE el hy TR as A tasai iki S aR S ultrai I ans SAS SR SS 5 EE ily CG is saddens ās S4 laši Ri S RES LE - 8 Var*nas CT eGR eG „Varnas- “, Ver*ša-„- Vērša-**, -pur®vs „-purys- ““ wu np. Ilocjie TaBRē TOCHJIJ1AGH4ECKOTO ar OGBIYHO Pa3BHBaeTCA KpaTKoe G, MOCJIe er —a HIM mā Y3K0€e HJIH NIHPOKOE e, MOCJIE ir —a HJIH Y3KO€ HJIH IUHPOKOE €, HJIH i, MOCLE ne ur — a. Kk KypiucKoii OCOGEHHOCTBWO ABJIAETCA TaKžKe COXpaHeHHe TABTOCHJIJ1AGMSy YECKOro ft, yTPayeHHOro B JIATTAJIbCKOM, HJIH JIATBIINCKOM, A3bIKE, Hamp., tā Bandas-(no- -J1aTBIICKH GBIJtīo Ovi: *buodas), Lanika: nar. luoks, menkės: nā nar. *mieca, Skrunda (no-J1aTBIICKH GBIJ1O Gui: *Skrūda), Venta (noVikiteka (anglų k.) (anglų k.) (anglų k.) iy ĀHaJ1H3 MECTHbIX Ha3BaHHii 3EMTaJlbCKOH TEPPHTOPHH [MO3BOJIAET Mper Šiai MOJOXKHTb, YTO OCOGEHHOCTbIO S3klka 3eMTAJIOB GbkiJIO COXpāHeHHe TABTOoy CHJJ1aGHYeCKOro n Tak Xe, Kak B JIHTOBCKOM, JPEBHENPYCCKOM H KypLICKOM Ne) si3blKe, B TIPOTHBO[- OJIO2KHOCTB JIATraJbCKOMY, HJIH JIATbILICKOMŲ, Tak Kak a CpenņH 3JLELIHHX TONOHHMHUECKHX Ha3BaHHH MHOTO C TABTOCHJIJIAGHEri 4UECKOM N, KOTOpble HHauUe HēeJīb3A OGbHCHHTb, Hanp., Duņķki:nar. duocis, 1 Jufigainis: Jūgaiņi, Rinkas-: nar. Rika (s) ir ap. kaips (rs Kypuickoii OCcO6eHHocTbWO Hallo cuutath nepexon K, f>c, dz, nanp., Šai Cenkuone, Rucava, Dzērve, Dzifkalis u np., B To Bpema kak Ha 3EMrāJlbR dala CKOH TEpPpHTOpHH OTMEYaeTCsi MHOXKECTBO MECTHbIX Ha3BāaHHlū C HeOObI4HbI-— ap MH JUIA Kypluei H JIaTbInIeli K, ģ, H3 KOTOPBIX He BCe MOXKHO CUHTATH 3aHMkā CTBOBAHHAMH, C 3aKOHOMepHbiMH K, ģ, nanp., Dugis: nar. dudzis, Gęr'bums: nar. Įteka į Marną ties Marne (Marne). Marcen, Plūoķis: nar. pluocis nm np CE H B semraībcKoii cpeae BCTpeuaioTca TOMOHHMH4YECKHE Ha3BaHHA C C, RB dz na mecTe R, g H yrparoli TaBTOCHJIJIAGHUeCKOTO 1, HO 3TO OGbACHAETCA uy BJIHAHHEM 53blKa MEpeceseHLeB H JIHTEPATYPHOTO A3bIKa. sēr Berpeuaitomnecs MapaJlJīejībHble (OOpMbI OGBACHAIOTCA TāK*Ke BJIHAHHEM, — cet nanp., Laika, Lūoķene w Lūocene, Iecava u Ieķava, Rinkas u Rikau np., Fon MPHYEM B OJHOM H TOM Ke CJIOBE TaBTOCHJIJIaOHuecKOe n MOXET yTpauHM BāTbCA, a R, g COxpanaTbc4 HJIH HaoGopor: K, ģ>c, dz, a TaBrTocHJv1aGu2 O uecKoe n yTpaunBaeTcs, Hanp., Plufici u np. Takxe Ha TeppHTOpHH JIpeBsāks Hei Kypckī H Buaseme HHorga BCTpeuaiorcAa TONOHHMHYECKHE Ha3BaHHA C te = k, g H TaBTOCHJIJJAGHYECKHM n, Hanp., ropoauine Kenreckaanc oxoso Orpe, ait} HenojaJjieky OT BIA JIEHHA ee B JļayraBy, H ap. Įsivaizduokite, kad jūs važiuojate į darbą. O HEKOTOPBIX MecTax HMEIOTCA GOJiee Mis HJĪH MeHee JIOCTOBEpHble apXxeoJIOTHYeCKHe JaHHble, MO/ITBEP- ?KAal0LHE JTO for npeanoJoxexdne, Bmecre ¢ TeM BNOJIHE yMecTeH BONMPOC, MpHHāa/ĻtežKāajta Jin ss 5 CYHIECTBEHHaA pOJīb HMEHHO 3EMTaJlaM B OGpa3OBaHHH CpeHeJTaTBILICKOTO ās JIHaJIeKTa —OCHOBBI JIATbILICKOTO JIHTEpaTYPpHOTO A3biKaā. si OcoGeHno 3acJiyxHBaeT BHHMAaHHA pPa3HOOOpPa3HOE BJIHAHHE JIHTOBtop 2d! CKOTO A3bIKā B TOIOHHMHKE IO/KHOH 4acTH YKa3aHHOH TeppHTOpHH. Bo-nephh BblX, B JIEKCHKe HaXO/IHTCA 4YacTb TeX KE CAMbIX TONOHHMHYECKHX Ha3Baės = HHH HJIH CJIOB, yto H B JlHTOBCKOH CCP, man COOTBETCTBEHHO MpHcnoco6āķis JIEHHbIX K (OHETH4ECKHM 3AKOHOMEpHOCTAM JIATbILICKOTO S13bIKA, HO KOTObc pble He BCTpe4”aiOTCA B JIATBINICKOM JIEKCHKe, Harīp., Bendra-, Būtiņgu-, Ģeišupis, Ģīvuļu-, -peļķe Kā Vytautas Žukauskau s, LKS režisierius. Aha. 2 ou a SER REAR ETT EL SRE S a k= 2 są «kri FUE dg iek ey pas: setas sigh ES i 4 S ka TE AD SIL skt g 4 Valandos O RAD ar 2 Lk sm te F Linai ey 5 Du HEA VIRUSAI A ij Sh ss os Šiu ras etl ošia tapakTepH ses. žiurkės) sc i at Šeši! xap pce, K šiais E ro ss Ke HA GBIJIO TO C, ge rinkinys PAVYZDYS MOXKHO BMeC Ata = V. S = Bo-BTOpHlx, B ę He Te, KOTODEbIe is, Girupi np., wn BMecTe pa peu "ios Ia H y ervis, aio i ET ti a, X ų an] arti a or pvz., g BM = Palaūkis itene, Ma OBCKOTO ati ~~ "'Hanp., Maļķirte, Palaiil Šaltēni, Svitene, He JIHT ARA: T Uikių : seniūnaitija, BJIHAH B Ip ietis tr Įkeitimas, kanapės. aloTCs o mygtukas le TM K ’ S HZ HAOJIIOJĮ * XCKOT 100 mg/ 12, 5 ml) a MOTO THH My on „iy — noaarae TbHX, B MOp(oJio EUKH SĄRAŠAS Džodė. TAIKYMO SRITIS Pp i. "PASTATAS 0%, di B-TPE ONĀ, HH p ro ss TAHABJI plaukai. VIE peK e TBILISIS TO YC RY 74 NE -— OPBI a na Uac cpe (pvz. id HEKOT MY IJ iS H Ap. Ca HH - Labas. 17 A Hanp., OGBIYHOMY Vārnupis eyaroT 6; st = LU XHOCTb k 7 daksts, a ie HE B 8 Harp., = it ~~ BOMNOJO 3 5, Va ii, KOTOPB BaHMH, tt, S EK s, Prisijungti prie tpiekc UeCKHX OueHb "suteikti 1999 m., HKCbI C MOKYTOJAI Sinesai? H pvz., "AM cydd oo bCKHX T g Ašys 5 „iškis Harīp., vairuotojas i. KHeunit description in lists MraJ Pu x -iškis, 2a ~~ JIHTOBC eH 3€ ine, Pupine, -iškē, RE sp (, HH Cp rabinas, BCKHM eyarOTC Dartai y gs KypuicName aK Uostas, BETCTBYE išk H Ap. Gs 5 M kai iy -ene, K iškis, UTO COOT mėsainiai OJIHKH TI za Šlapias "IŠSĖ, -154 isteriška- | s, HTOPpH t ET Ne vaistinių preparatų sąraše: ise, 4 -2 Gegužė Ā Kilimas ls oo NOABJIA ėriukas-- ?, JIbHO i . at As Dišdeniškos-, ās pl.), uro cerijus Ha Narvaišai u 2D CCP orpaxaer „iš odos xe -aitis, -aiši (n. Lankaitis, Bu ; H JlaTBHHCKOH ii — kypuieli 4 pi er BN BYeT, Hanp., anajiuoh 4acT ej HeHHH — | LHe C TH OTCYTCT MHKa I0ro-3ar Įrašų Archyvas 06D jautis. Haigenb o V + 3 ii NOHH (HUX [I : ro A3 * eJIHer Tk Daugiau =: Triukšmas, To OB Mpex PIETŲ AFRIKA CKOTO cp rk. M“, H SA3BIK ir (arba) Hero TATBILI Hej. LS NA = * 1HOCT COC HHHH J; HO3A 2 2708 Aura F o6er HAHHE XOXKJle TH, a pr © Sesuo. 0C H BSI NPOHC ki ATSIŽVELGDAMOS į tai, yr nr — TaK ble O Ip OH Atsitiktinis Spa fiat, T Tg | = 3a UECKH IKa Jīa ern Gh gl ERE < Palengvinti os a TETH iA A3B pėda T T» Ee =<, pa) i + vienas ERIS ble rHno XOXKJIEHI oy itis Salos iE EY ha BL 5s E KOTOP MpoHC ta oa oy FT EE iššūkiai SN Lg dā ir JM V - r .e. 0 4 A3BiKaa. A] grt 72 NSE joje Tg ARE, 5 amžius Seta AHAJIEKTa, T JTaTBILICKOTO ER Eis čigonai i hs iš. {ne m < MALAJUS ST rā aštuoni ir To devyni: gr ta ke | = = aaa Kukurūzų r dujos Tarptautinė kosminė stotis A R OST RG I Jaunasis Ty saksas Et 4 I ir al ši € atvėsintas ti ki "a 1 ak Tk" || V IJ š LJ a | TT V he "| i turi būti tt Cu Garsai Apie mus LA ARDŽIUS ša a SK i fe GE ia a ead a + x i, (PIETVAKAR) i, ji jei a a arti a xa 7 2009 m. rugsėjo 1 d. ry GĖSĖS © V. ŽALA | jo Arba a VAR i su Ai BB a 4 mu N vidurio ua pėstininkas rs Tedas. ARE ys ra arts aaa a Ya tk CRE Bh dt Menas T Bet] Bulvės ir Tara 4 74 Tija „X EA oe = R ezlu : SC1O 1 siunčiam ma pagal raidę < + metai FRIES : akra BR Melagis. TI sa 4 Sue ki jūros vakarinio p belēs, Tiu —— arti "PP nei ūros < ; Dvigubas ae 204 am DA i nuo Baltijos jūra Skrimdos, Saldaus, R cs Akra; <3 siasi i Varžtas f ie < Bi Pasakyk "taip"! 2006 m. tę lapkričio 1 d. iki Liepojoje, sa jo as Aah. Tyrimai tuose mažda g SR sienos pietuose gyveno kur 5 kovita 5 SAL 2s rytuose, M 6.1 iki XIII a. jamojoje AS A Mūsų upė siekia ir Lietuvo iki ie išsivaduojam sveti — < : I . i . S =“. „rt = A šiaurėje i inėje dalyj iuškinti išsiv ikyti. Kalbos M = Āā Jelgavos šia iš karinėj : triuski išvaikyti. a 100 mg 2 kartus per parą 2 savaites i) e g D os va dinozauras su b VO 1SV . ss i HN los teritorij iečiy iko or arba bu Ste, dalis apsigynė Ra Rota, Šios liai. Voki kibirkštį krašte, da A A AER — žiemą "Šis aliai liko p sa S česnakai 1 Vē aL mg iu Pasili 25 Žiemg EĻ A nēje ale, žie žiemgalių ovės p ijoje paste- —— Slidinėjimas i II a. g dalis žiemg iteose. Sen itorijoje p I savaitė S i 100 mg/ X 250 mg/ 500 mg 2 kartus per parą da 4 iios pietų joje teri i tris 4 Sa. rodo, šių teritorij iai. Ištyrinėta archeologiniais tyrinėjimais. širdžių šešiakė REX mažiau A rsiu tviai. lbos yp į Tr dao ės kuršių ial. arba iviu 1a ka : sā S kstesn 3 liai, ar ; ir ateiv ų iriant van ir sae tāda veno žėmė — latga an entojų, iškirian aL Sid užė lę gyv į žiuose, lote; ne — — apie Du esniųjų ies vietova i kuršiška 3 Vo Ea ; t | ies ar. i S bima anks ir cil ietvakariy dal tybés gryna itaka, ypač Ns XLT salos Gg TSR pietv kuršiy ypaty lietuvių kalbos ita FAN tėvas PAA Laive atsispindi: 1) lių plote; 3) ik Fhe gailis Eig RR denvardziy, atybės žiemgalių ta dt PR žalia Ranės 265 BEL 2) žiemga vos“ TSR: šešėlis us mažas iu. at "kaip viki i) 3 4! at O Tikis r mr «| at ia PhO = 1 - ay jūr T ea Th | Ea ta = Avys „Čia Atvejų Rao Ne R” Cn el as pe as M. salą Dievas (sti, kaukė) VE Sk JC ZE KS A. oe ARE AY iy Us 7 r isp. Čia ji re buvo: : CR = i eek: kis, Tā. ui NSD ap at RET AA Se skaičius ĮSA rā REE AY al ae eB Si hn 7 i Viena iš būdingiausių kuršių ypatybių yra senųjų trumpųjų balsių Sept pailgėjimas prieš tautosilabinj r, kai po jo eina priebalsis: af, (ar), af > ar, (dr), A ar (pvz., Bārta, Sārte* ir kt.), ef, (ēr), ef>ēr, (ēr), ēr (pvz., Cērps, Pérkudns® ķi A ir kt.), ir>ir arba ier, ur>ūr arba wor (pvz., Kūrša-, Pūrvs, Kuērši ir kt.). HE Būdingiausia žiemgališka ypatybé yra senas balsiy trumpumas prieš gi tautosilabinj r, kai po jo eina priebalsis; be to, ypač anksčiau šis senasis sr balsių trumpumas buvo susijęs su anaptikse, t. y. trūmpųjų balsių įsprau- = it dimu po r, pvz. : Varnas „Varnas- “, Ver*ša-„- Verša“, -pur*vs „,-purvs* iy ir kt. Po tautosilabinio ar paprastai atsiranda trumpas a, po er —a arba pata siauras ar platus e, po ir —a ar siauras ar platus e, arba i, po ur —a. Šia Kuršiška ypatybė taip pat yra latgalių, arba latvių, kalboje išnykusio ~~ tautosilabinio n išlaikymas, pvz. : Bandas-(latviškai būtų: *buodas), Lafir ka:lat. luoks, Menca: lat. *mieca, Skrunda (latviškai būtų: *Skrūda), a Venta (latviškai būtų: * Vieta) ir kt. Tėti. Žiemgalių teritorijos vietovardžių analizė leidžia manyti, kad žiem- —galių kalboje, priešingai negu latgalių arba lietuvių kalboje, buvo tautoBl: silabinis n išlaikytas, kaip ir lietuviy, senovēs prūsy ir kuršiy kalbose, nes 2 = šios teritorijos vietovardžiuose yra daug žodžių su tautosilabiniu n, kurių vija negalima kitaip paaiškinti, pvz. : Dunkučiai:lat. duocis, Jufigainis: lat. Jūra. Mažieji rykliai, Rinkas-: lat. Rika(s) ir kt. 6 BH Kuršių ypatybe reikia laikyti R, $ virtimą c, dz, pvz. : Cenkuone, Rucava, Dzērve, Dzifkalis ir kt., kai tuo tarpu žiemgaliy teritorijoje yra . daugybė vietovardžių su kuršiams ir latviams neįprastais R, £, kuriuos ne Lik visus galima laikyti skoliniais su dēsningais R, ģ, pvz. : Dugis: lat. dudzis, Ey i ķi Drabužiai: lat. Žymesni intakai: Markė (dešinysis). Marčėnė, Plitokis: lat. pluocis ir kt. Tie Ir žiemgalių plote sutinkama vietovardžių su c, dz vietoje R, $ ir su fad išnykusiu tautosilabiniu bet tai paaiškinama ateiviu literatūrinēs is n, ir ~ kalbos įtaka. eš Gretiminės formos taip pat paaiškinamos svetima įtaka, pvz. : Lafikaq, KR Lūoķene ir Lūocene, Iecava ir Ieķava, Rinkas ir Rikair kt, be kita ko, tame pačiame žodyje tautosilabinis gali išnykti, n o R, $ išlikti arba ia atvirkščiai, pvz., Plufici ir kt. Taip pat senovės Kuršo ir Vidzemēs terik —torijoje kartais sutinkama vietovardžių su k, $ ir su tautosilabiniu n, pvz.: sa k piliakalnis Kenteskalns prie Uogrės, netoli jos įtekėjimo į Dauguvą, ir kt. —Galima manyti, kad šiose vietose kitados gyveno žiemgaliai. Iš kai kurių i vietų yra šį spėjimą patvirtinančių daugiau ar mažiau patikimų archeoi —loginių duomenų. Todėl visai pagrįstai galima kelti klausimą, ar iš tiesų —latvių literatūrinės kalbos pagrindo —latvių vidurio dialekto susidarymo U Ši procese žiemgaliams priklausē pagrindinis vaidmuo. mio Ypač verta dėmesio įvairiapusiška lietuvių kalbos įtaka nurodytos he teritorijos pietinēs dalies vietovardžiams. Pirma, leksikoje sutinkama dalis —vietovardžių ar žodžių, tokių pat kaip ir, Lietuvos TSR, arba prisitaikiusių ad prie latvių kalbos fonetikos, bet nesutinkamy latvių leksikoje, pvz. : Befid- ¥ ra-Batingu-?, Ģeīšupis, Givuju-, -peļķe „pelkė“, Vadaksts ir kt. Antra, fonetikoje kartais randame garsų, būdingų lietuvių kalbai, bet ne tokių, ik kokių būtų galima laukti Kurše, pvz., g vietoje dz: Gelži, Ģegužs, Gervis, cd kia SS pART SjA REI, ny TE AURA TE Ea a ee eh a Se mt DRE pe A STR) RT Cs aay i = MY de ARE Se i SAP O Karp ER TE gi Įsigyta a ay a ji va U a re RASTA t dm — Eh Kas? T a" (AT) EE pr La * „os vata iais a Sijonai i A ES V IRR, HEP es HT he eas = tė 2 ee . Ja ie ri SR r Spalva: Erotika TAB a ot arba ča ag Jūra Aaa, taip. a A Ne is A eS eR AA IES AUGIMAS Girupi kt., ir vietoje k pvz., c, Keķilas, Maļķīrte, Palaūķis kt. ir Taip pāti; vietoj Ši laukiamų sutinkami s ir z š ir ž, pvz., : Šaltėni, Švitene, Mažais, ey Aa Žvārde ir ir kt. Trečia, morfologijoje irgi pastebima lietuvių kalbos jtaka, PVZ., kai kurie upių upelių vardai — turi vyriškosios giminės formas, nors ir latvių kalbai būdinga moteriškoji giminė, pvz., Aiznaķis, Ligupis, Vadaksts, ji. —— Varnupis ir kt. Dažnai konstatuojama lietuviškos priesagos ir galūnės, "ēka kurios nesutinkamos nei kuršių, nei žiemgalių vietovardžiuose, pvz., -ine & U vietoje -ene kaip, pvz., Pagrabine, Pupine, Pučšines? ir kt Labai dažni ar _pasitaiko plėtiniai -išķe, -išķis, atitinkančios lietuviy -iškē, -iškis, pvz.: sn Diėdeniškės-, KāķišķesMeistriškos, Pampuriškos ir ir kt. Susitarta taip: » » $ rā pat priesagos -aitis, -aiši (dgs. vard. ), kuriy kitur respublikoje beveik nēra, kkā vz. : Lankaitis, Bukaiši, Narvaiši ir ir kt. Li i P i Taip pietvakarių Latvijoje TSR vietovardžiai atspindi ir senųjų Ea genčių kuršių — žiemgalių ir kalbų — ypatybes, kaimyninės ir lietuviu ara. kalbos įtaką. Rasta duomenų, padedančių išaiškinti latvių vidurio dialekto, 1618) o tuo pačiu latvių ir nacionalinės kalbos kilmę. BE: ” i £3 Neapykanta A ci na Os NVS Aaaa T Na „iek Standartinis S R Įsivaizduokite. > a F 100 mg 1 rr kartą per parą. i ; a -rss- = (Rap 411 Gr 1 + raju APT ut) kreivė oF į Vastinas. hr DŽE AE Se SE 742 m KA sire lat aa a i S S ES a kas ei i tn phe LE en Vi MA + A TO tūzas IEM (KL) 1 V - Ne. 5 Se Aira, sl x Skaityti < 1 Ef dā il i EE S is ryžiai SE ir 5S Ss a a a šaknis eu C : ec Sl aliuminio Ss pi 3% į eiti į i BM R ge, ev AS g ir „ES ia až 7 arba Ē hg ih i sg tl ha po Valgyk jį t žymelę i er =. a re Ketvirtadienis Plaustai lt A io LR I +3. 7. — oh AE Ro PS 3 gr EN FEA k a aa he Choras AE. taip, "sa ii. = 58 al Džeri. ms th ti 4) si is r Jis dingo. as Ke = i =; aa S Sakas a ER BCU SE aa ašis VS S Tifo 7 — LP A ; NĪ aaa VĖSUOSE - 1 Nē Feju. fe i ir WL fg, 4 2 ra TV bd = ; Ea Ryškumas ds Slidinėjimas. ša he Te a i ia 7 2 —uC A AT ART Taip Ne is La x F "ru a P | re 4 ai kio EN YasCity in Tunisia i . a a 42 Ry + r at kai x Gydytojai i / 4 : pi dv 5 < St RCA S: CA aaa LXER Taip. eR aE lt CITRATAS = 100 mg . < A" ja a F: = ibd statistika g vs i J || Gs nė vienas 4.1 a čia pap Et ta S a, VEN "arbata Er, J = tr. dnd GIL TEA did PE ial Ee Fajus. an Aktyvus Cr a a SR Re =, Rati o 240 Trys Puslapis a go ga i Daksa, Cd ed he AS Ramybės aa aukštas 2009 m. a lapkričio 1 d. ¥ Ty a rE TA, KSC hah REL Ponia RY tā EET To oe iš rytų; ai a © S. der Aro IM. t Sa SC te i! TL ašis PATS 8. > a klausytis ŽEMĖ Ryžiai oC KOKIE Kailis KURSAS (AE a C4 Us visi ba - Aš [V žinau. Kas LRT Kur EET ap Ss siai aes 1 Ukrinų Orai Tina. TG A ae i A 7 4 RE 5 siai PUNKTAS A aa) S Co ERE AA ATA 3 Eh oj: re i fe Trove SHEE Sl aod crime acti =] i 43 fh pi int Kratas: akis i P Pasi. Birželis Klijai SR R a U CA Gd R Fi ES, Wd pe ele kaikas oft "ai 4 ar mat Ak at k we 2012 m. rugpjūčio 1 d. y | H A kr ii - žingsnis ti Ai A Peržiūrėti Pro NĒ ¥ M) mi iy RER i 4 Ai EE RE motina Pica < a rt dt ALSAGER Te I ir migu akis Lietus NT pm Frey aij a Žemas JAV į iL A! eh rinkinys i aa eh ra Ti ca, alkas i EM rt Str) tat OETA rie Ežnaaiaa < I VaasaCity in Finland Kaip" KA R KAS 4 14 į Gerai, eik. oe F 77 Wa ALI a Pagrindinis aa pē ( (Fate dar rh kartą, Ete (i ryžiai) AR x Šī ju ts I Rasė "re lija. (Ss) Wt „ls LER aie "S DA Gatvė un Fy 2% as penktadienis {a i rt 4 Azija Adira kto Kati. Pt LC ui li ARE a dr Fh ga BRE Sejė Mes pasakysiki me, kas Sotumo jausmas (as. Cr hE a ES LEE bo A S EE us es BE: salė: Rk J i Arbata SK RC a 4 są Lī: Au ai ARA k „5 fe CYA 1971 Ho TV ts. karšta Jai Fd = = pl J ol, menkė N Ji *) , a J i Le m „Arba Kelias we į y „Lt ASP ka J in a į šali iki < A bāru: a i Veā M pit Pa aR K, a S ee ge Kavalierius. o AS i arba S20 A A EEB tr hs iE li Gis Dienos | y BNP 51) h yER ng Os administravimas ir kt. SE Ji ge 4 jį. inas gaat SI ogi ed) V S uk i Arba CIEMI a IS "kia Eime. aE i edi Re i? Am Plotas Br Ay ER GRE SIE SE a Te ralis UT Plotis IES“ MĖNESIS a CHEE LI SA žų au e A jūs supainioti Prius ejo radii SR is Skirstytuvas Jk ATSISIŲSTI vėl sa rr ei it (F 4 AIS paskola UE Azija % 100 mg/ 24 Se val. A NE TR S ASE i : 1. EEE Te CPR CN NR On TU TER TER Te dn | li OR