Šešupės ir Jiesios intakai

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, VI LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA ŠEŠUPĖS IR JIESIOS INTAKAI J. SENKUS I. Vardų apžvalga kalbos mokslo požiūriu Šešupė ir Jiesia įteka iš kairės pusės į Nemuną, pirmoji — netoli Ragainės, antroji — ties Kaunu. Šešupės vaga eina daugiausia per kapsų ir zanavykų tarmių plotą, o Jiesia — per kapsus antruosius, dalį jų skirdama nuo vidurio aukštaičių. Šešupės ir Jiesios, kaip ir kitų baseinų, intakų vardų tarpe pasitaiko nemažai tokių, kurie yra labai įdomūs kalbos mokslui. Nemaža dalis iš tų vardų yra gana seni — baltiškos ar net indoeuropietiškos kilmės. Iš įdomesnių ar senesnių Šešupės ir Jiesios baseinų upėvardžių paminėtini, pvz.: Aistà, Gazdà, Jotijà, Jūré, Keklys, Kisnà, Nóva, Orijà, Pentà, Pilvė, Sasnà, Sūduonìa (Sūduónė), Šeimenà, Vilkaujà ir kt. Prie tokių vardų priklauso ir Šešupė su Jiesia. Aukščiau minėti ir panašūs kai kurie kiti upėvardžiai, įvairiai užrašyti, sutinkami ir senuose dokumentuose, mokslo darbuose, žodynuose ir kitur. Pavyzdžiui, Šešupės vardas randamas „Scriptores rerum Prussicarum“ III t., 189, 274 psl. užrašytas dvejopai, būtent: Szeszupe ir Suppe. 1422 m. Vytauto laiške rašoma: „fluvium S c h r e v i n t a (toliau ten rašoma S c h i r w y n t a — J. S.) intrat in fluvium S c h i s s c h u p p a“1. J. Sprogis „XVI a. senovės žemaičių geografinio žodyno“ 332 psl. rašo Шешупя ir nurodo į upelio vardą Шетупъ, kurio lizdė vėl pakartoja vardą Шешупя2. Pagal R. Šmitleiną, inventoriuose Šešupė yra rašoma net keleriopai, būtent: Šešupa, Šesupa, Sesupa, Šešuv i Sesuv. Remdamasis paskutiniąja forma, Šmitleinas mano, kad seniau vietoje Šešupės turėjusi 1 Э. А. Волтер, Списки населенных мест Сувалкской губернии, Санктпетербург, 1901, р. 4. Šiame straipsnyje senieji dokumentai tik šiek tiek panaudojami, taip pat tik šiek tiek paliečiami ir hidronimų senumo kriterijai. Daugiau tai stengsimės padaryti ateityje. 2 Зр. И. Я. Спрогис, Географический словарь древней жемойтской земли XVI столетия, Вильна, 1888. Kodėl Sprogis Šešupę deda viename lizde su Šetupė (Šetupiu) ir kuri čia yra Šešupė — kairysis ar dešinysis Nemuno intakas — neaišku. 213 būti *Šešuva³. Gaila, kad autorius nenurodo, kuriuose būtent inventoriuose dabartinis Šešupės vardas kitaip yra rašomas. Kyla įtarimas, ar Šmitleinas šios upės nesumaišo su kitų upių vardais, ir todėl pats aiškinimas, atrodo, nelabai patikimas. Upėvardžius, o ypač senuosius, neretai savo darbuose mini ir jais remiasi K. Būga. Jo dėmesį yra atkreipęs ne vienas Šešupės ar Jiesios baseinų upėvardis. Pavyzdžiui, jis taip rašo: „Lyginamuoju metodu naudodamiesi kalbininkai, reikia manyti, suras visą eilę upių vardų, kurie teks pripažinti esant paveldėtais iš indoeuropiečių prokalbės. Tokiais vardais, man rodos, gali būti laikomi ...liet. Nova⁴. Reikia pabrėžti, kad tokiais ypač senais baltiškais ar indoeuropietiškais vardais kalbininkų yra laikomi anksčiau minėti: Jūrė, Keklys, Kirsna, Orija, Pentà, Siesartis, Seimenà, Šešupė, Vilkaujà ir kt.⁵ Pavyzdžiui, Siesartės šaknis gretinama su senovės indų sisarti „jis teka, bėga“⁶; Kirsna — su senovės prūsų žodžiu kirsnan „juodas“, Sasnà — su žodžiu sasnis arba sasnas, senovės prūsų kalboje reiškusiu „kiškį“⁷, o Keklys pripažįstamas kuršių kalbos palaiku. Pastarasis vardas gali būti identiškas su šiaurės vakarų Žemaičių senosios srities pavadinimu, šaltiniuose rašomu dvejopai: Ceclis ir Cecklis, kurio šaknis, manoma, yra kek- (plg. kėkė, kėkulas „gniutulas, gumulas“, kek-tà „būrys, minia, kekė“) ir turi atitikmenų kitose indoeuropiečių kalbose⁸. Kai kurie minimi upėvardžiai yra bendrašakniai ir su kitais vardais. Pavyzdžiui, Šuduonià tikriausiai yra neatskirtinas nuo Šuduvõs vardo. Su Nõvos upės vardu, kaip žinome, yra susijęs zanavykų tarmės pavadinimas, o su Jotijõs upės vardu, gal būt, sietinas jótvingių (jótvingų) pavadinimas. K. Būga nurodo, kad jótvingas yra išvestinis žodis iš pagrindinio vardo (upėvardžio) *Jotva, o Jótvos upės vardas nėra atskirtinas nuo upėvardžio Jotijà⁹. Yra žinoma, kad daugelis gyvenamųjų vietų pavadinimų yra atsiradusių iš upėvardžių. Nemažai tokių pavadinimų yra atsiradusių ir iš Šešupės ar Jiesios intakų vardų. Kad taip iš tikrųjų yra, galime įsitikinti, palyginę, pavyzdžiui, šiuos gyvenamųjų vietų vardus su upėvardžiais: a) priešaginius darinius: Alksnėnai — Alkšnė, Gulbinai ir Gulbiniškiai — Gulbinas, Pilviškiai — Pilvė, Pentiškiai — Pentà, Sasnavà — Sasnà, Vilkaviškis — Vilkaujà; b) priešdelinius, ypač gausius su priešdėliu pa-, vardus: Pajevonys — Jevónis, Pajiesys — Jiesià, Parausiai — Raùsvė, Pasūduonys — Šuduonià, Pašeimeniai — Seimenà; c) nuo upėvardžių te- ³ Žr. R. Schmittlein, Etudes sur la nationalité des Aestii, t. 1, Toponymie lituanienne, Hofstetten (Bade), 1948, p. 114—115. ⁴ Žr. K. Būga, Upių vardų studijos ir aisčių bei slavėnų senovė, „Tauta ir žodis“, kn. I, Kaunas, 1923, p. 14. ⁵ Plg. K. Būga, min. darbas, p. 17 ir kt., R. Schmittlein, min. darbas, p. 101, 109, 112, 114, 125, 127 ir kt. ⁶ Plg. P. Skardžius, Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius, 1941, p. 24. ⁷ Plg. K. Būga, Lietuvių kalbos žodynas, sąs. II, Kaunas, 1924, p. LXXX ir LXXIII. ⁸ Plg. K. Būga, Lietuvių įsikūrimas šių dienų Lietuvoje, „Tauta ir žodis“, kn. II, Kaunas, 1924, p. 12; V. Grinaveckis, Dėl kai kurių vietovardžių kilmės, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. III, Vilnius, 1960, p. 322, 323. ⁹ Žr. K. Būga, Lietuvių kalbos žodynas, sąs. II, p. LXXXVIII. 214 siskiriančius kamiengaliu ar niekuo nuo jų nesiskiriančius gyvenamųjų vietų vardus: Guzdai — Gazdą, Jūrė — Jūrę, Krosnė — Krosną, Šlavanta, Šlavančiai — Šlavantą, Višakis — Višakį10. Darybos atžvilgiu didelė dalis Šešupės ir Jiesios baseinų upėvardžių yra dvikamieniai. Kai kurie jų yra gana įdomūs, nors ir ne visada lengvai išaiškinami. Iš įdomesnių dvikamienių upėvardžių paminėtini šie: Aukšpirtą, Klūšgiris, Leimantas, Menčtrakis, Mergūtrakė, Nóvar aistis, Sėnšėšupė, Sūrmiškis ir kt. Tarp jų pasitaiko ir labai keistų, pvz.: Striūngia-brūzis, Strūmbagalvė. Pasitaiko ir tokių upėvardžių, kaip Višakis, kurie neįsigilinus kai kam gali atrodyti dvikamieniais. Todėl šiuo atveju reikalingas gilesnis analizavimas. Višakį K. Būga lygina su Merštakiu (Lielupės intaku ties Žeimeliu), Smalakiu ir Várlakiu (Varlakys „Betygalos apylinkės upelis“); jis, pavyzdžiui, sako, kad „upės vardas Smalakis savo sudėtim nieko nesiskiria nuo Suvalkų žemės upėvardžio Višakis“¹¹ ir kad „Várlakis savo sudėtim niekuo nesiskiria nuo kitų upėvardžių su galūne -akis12“. P. Skardžius sudedamąją žodžio dalį -akis vadina išplėstine priesaga, kurią turi Merštakis ir Višakis13. Bene daugiausia Šešupės ir Jiesios intakų vardų yra tokių, kurių pirmieji sandai yra įvairių bendrinių žodžių ar (rečiau) asmenvardžių šaknys, o antrieji — upė, upis (upys), upa, upelis (upėlis, upaitis), pvz.: Akmėnupis (Akmenupis), Báltupis, Bártupė, Dainupis, Églupis, Gėdupėlis, Gėdup is (Gedupỹs), Girnupėlis, Jótupis, Júodupė, Júodupelis, Kriokupỹs, Kumpupaitis, Lankupà, Molupỹs, Nėnupė, Ožkupỹs, Skriáudupis, Šveintupė, Vilkupis (Vil kupỹs) ir kt. Tokių Šešupės ir Jiesios baseinų upėvardžių yra apie 150. Daugiausia jų yra Zanavykų krašte. Vien tik Novos intakų tokių vardų yra daugiau kaip 10. Paminėtini šie: Aíksnupis (t. Eíksnupis), Béržupis, Burliókupis, Kač̌upis, Mõčkupis, Poškupis, Rõgupis, Sparvinupis, Šilupė, Tamõšupis, Vinkšnupỹs. Šios darybos upėvardžių gausu ir kitose Lietuvos TSR teritorijos vietose. Iš šių dvikamienių Šešupės ir Jiesios intakų upėvardžių kai kurie tuo pačiu vardu yra keli upeliai, 10 Plg. Ю. Бальчиконис, Названия литовских населенных пунктов от названий рек и озер, „Lingua Posnaniensis“, t. 7, Poznan, 1959, p. 240—252. Yra nemažai gyvenamųjų vietų vardų, kuriuos su panašios šaknies upėvardžiais reikia labai atsargiai gretinti, pavyzdžiui, Kazlų Rūdos rajono Ąžuolų Būdos apylinkėje kaimo vardas Pentupiai gali būti kilęs ne iš Pentos, pirmą, kad tame rajone dabar nėra upelio, vadinamo Penta (Pėntos yra tik Šakių rajone, nuo Pentupių apie 40 km), antra, Pentupiai gali būti fonetikos keliu atsiradę iš Penkupiai, nes iš tikrųjų toje apylinkėje yra arti vienas kito penki maži upeliai. Vis dėlto, toks aiškinimas yra panašus į liaudies etimologiją, ir reikia manyti, kad Penkupiai yra atsiradę kitaip: pavyzdžiui, vienas iš tų penkių mažų upelių galėjo būti vadinamas Pentupe, iš kurios galėjo atsirasti ir Pentupiai. 11 Žr. K. Būga, Upių vardų studijos ir aisčių bei slavėnų senovė, „Tauta ir žodis“, kn. I, p. 37. 12 Žr. K. Būga, ten pat, p. 43, be to, plg. p. 14. 13 Žr. P. Skardžius, Lietuvių kalbos žodžių daryba, p. 125. 215 pvz.: Bėržupis, Kiaulupė, Rūd upis yra po 3, Juodupė, Mėckupis — po 4, Vil kupis (Vilkupys) — 514. Šių sudurtinių vardų įdomesnis yra pirmasis dėmuo; be to, savotiškai įdomios yra ir antrojo dėmens variacijos15, o ypač dėmens upa (Lankupė) kamiengalis. Galima manyti, kad šie sudurtiniai upėvardžiai nėra labai seni, tikriau sakant, nėra čia senas antrasis dėmuo. Kad taip iš tikrųjų galėtų būti, bent iš dalies galima spręsti ir iš pradžioje minėto Šešupės pavyzdžio, kurio senoji forma, gal būt, yra buvusi Šešuva. Upėvardžių, sudarytų iš žodžių junginių, t. y. sudėtinių upėvardžių, yra palyginti nedaug — galėtume nurodyti tik šiuos: Barčių upėlis, Barsukyno upėlis, Mažoji Aukspirta, Palaičių upėlis, Paukštynių upėlis, Strepetinės upėlis. Tokie upėvardžiai nėra seni. Jų nedaugiausia yra ir kitose Lietuvos TSR vietose. Šiek tiek daugiau Lietuvoje yra kilmininkinės darybos sudėtinių ežerų vardų. Sudėtinių upėvardžių, kurių pirmuoju sandu eina įvardžiuotinis būdvardis, galima nurodyti bemaž tik: Mažoji Aukspirta. Šešupės ar Jiesios intakų vardų tarpe nedaug tėra priešdėlių. Aiškesni bei dažnesni priešdėlinės darybos upėvardžiai yra tik su priešdėliu pa-, pvz.: Pabališkis, Pagrau žys, Pašiekštupis. Su kitais priešdėliais, išskyrus vienintelius du vardus su at- ir už-, būtent: Atšlėtė, Užupis, šio krašto upėvardžių, rodos, nėra. Vardas Ańtupelis, nors ir kirčiuojamas tvirtagališkai, bet, gal būt, yra dvišaknis, panašios darybos, kaip ir, pvz., Ančiupis. Atskirai minėtini priesaginiai upėvardžiai. Iš Šešupės ir Jiesios intakų varduose pasitaikančių priebalsinių priesagų paminėtinos šios: -i j a (Jotija, Orija, Reketija), -e i k a (Judreika), -e i k i s (Brideikis), -u k a s, -u k ė (Jiesiūkė, Judriūkė, Lembūdukas, Trumpūkas, Žasinūkas), -i š k i s, -i š k ė (Adverniškė, Bagdžiškė, Dūdiškis, Kiauliškė, Pabališkis), -k l ė (Kafklė), -l y s (Krioklys), -e l i s, -e l ė (Graižėlis, Novėlė, Žarstėlė, Želsvėlė), -ė l i s (Ežerėlis, Šešupėlis), -a m a s (Dótamas), -i m a s (Lydimas), -e n a (Bambenà), -m e n a (Šeimenà), -i n i s, -i n ė (Eglinis, Dóvinė, Kermušinis, Meškinis, Meškinė, Plaušinė, Stirninė, Stumbrinė, Šarinis, Vilktinis, Žagarinis), -i n a s (Gulbinas), -y n a s, -y n ė (Kermušynas, Klio kynė, Ruškynas), -o n a (Lieponà), -o n i s, -u o n y s (Jevónis, Girmuonys), -r ė (Jūdrė), -o r ė (Kalnórė), -s ė (Bálsė), -a š a (Lašąšà), -y t ė (Vasakýtė), -o t a s (Laukščiotas), -u t ė (Pentūtė), -a n t a (Šlavantà), -a n t ė (Kregždantė), -a i t i s (Keklāitis, Kumpupaitis, Nópaitis), -(s)vė (Raušvė), -u v a (Valčiuvà). Pasitaiko tos pačios šaknies vardų ir su mažybine priesaga, būtent: Jiesia ir Jiesiūkė, Jūdrė ir Judriūkė, Keklys ir Keklaitis, Nóva ir Novėlė, Pentà ir Pentūtė, Šešupė ir Šešupėlis. 14 Žinoma, pasikartojančių yra ir kitokios darybos upėvardžių, pvz.: Gulbinas, Orija, Pentà, Rūdė. 15 Neretai net tas pats upelis turi dvi gretimines antrojo dėmens formas: tą pačią giminę, bet skirtingus kamiengalio balsius, arba skirtingas gimines, pvz.: Gėdup is ir Gedupys, Ožkupis ir Ožkupys, Skriaudupė ir Skriaudupis. 216 Tai tik dalis Šešupės ir Jiesios intakų vardų būdingesnių priesagų. Žinoma, pasitaiko ir upėvardžių, pvz.: Amalvė, Šeimena, kurių priesaga yra reta ar gali būti nevienodai suprantama bei aiškinama. Kai kuriuose šaltiniuose yra ir Pentalė — dešinysis Pentos II, kuri įteka į Pentą I, o ši — į Novą, intakas16. Žinome, kad priesaga -alė, išskyrus substantivum mobile žodžius, pvz., dreiskalius, -ė, yra žemaitiška. Todėl zanavykų upėvardis Pentalė, jei nėra kokia korektūros klaida, gali būti įdomus kalbos faktas, rodantis žemaičių ir zanavykų tarmių buvusio artimumo liekanas. Reikėtų atskirai dar paminėti kapsų (Pajevonys) upėvardžio Smailiūtis priesagą -(i)ūtis, kuri bendriniuose žodžiuose atitikmenų šiame krašte visiškai neturi. Neteko čia jos girdėti ir pavardėse. Pažymėtina, kad Šešupės ir Jiesios baseinų upėvardžių šaknys ir priesagos su labai nedidelėmis išimtimis yra lietuviškos ar baltiškos. Naujų svetimos kilmės vardų ar juos sudarančiųjų elementų tik vienas kitas pasitaiko ir tai tik paprastai mažam ar nedaug kieno žinomam upeliui vadinti, pvz.: Brazamōskas, Brōkinis, Reketkà (ret.) šalia Reketijos, Ute-linka. Kaip jau minėta, dalis šio ploto upėvardžių yra indoeuropietiškos kilmės, nors kai kurių, pavyzdžiui, Šeimenos, etimologija gali būti ir nevienodai aiškinama17. Nemažai upėvardžių yra ir naujesnės kilmės. Tokių, gal būt, daugiausia yra anksčiau minėtų dvišaknių upėvardžių su antruoju dėmeniu -up-. Nemaža dalis Šešupės ir Jiesios baseinų upių bei upelių vardų savo reikšme ar kilme yra susijusi su įvairiomis vagos, krantų ar vandens savybėmis, pagal kurias žmonės vienaip ar kitaip yra praminę tas upes. Tos savybės bei ypatybės ir pagal jas praminti upėvardžiai yra, pvz.: a) vandens spalva: Juodupė, Juodupis, Raudenyčia, Rausvė, Rūdė, Skāistis; čia priskirtina ir Kirsnà, senovės prūsų kalboje reiškusi „Juodę, Juodupę“; b) upės (vandens) srovė bei tekmė — tekėjimo būdas: Jūdrė, Judriū-kė, Grāužė, Grāužupis, Krioklys, Kriokupys; c) upės dydis, gylis ar, apskritai, pavidalas: Didupis, Ežerėlis, Prūdupėlis, Smailiūtis, Trumpūkas; d) upės dugnas: Akmėnupis, Geležynupis, Geležupis, Klamūpis, Mólė, Molupys, Pūrvė, Rūdūpis, Žvirgždė, Žvirgždūkas; e) vandens temperatūra: Šaltupis. Žinoma, šios ypatybės, pavyzdžiui, vandens spalva, gali priklausyti ir nuo upės dugno, taigi, ir upėvardžių atsiradimo nuo čia minėtųjų ypatybių kartais negalima griežtai tik su viena kuria jų sieti, pvz., upėvardžio 16 Pvz., žr. M. Lasinskas, J. Macevičius ir J. Jablonskis, Lietuvos TSR upių kadastras, d. 1, Vilnius, 1959, p. 188. Šiame leidinyje pasitaiko ir daugiau vardų, neatitinkančių šių dienų liaudies kalbos duomenų, pvz., Rokupė. 17 Žr. Die altpreussischen Ortsnamen gesammelt und sprachlich behandelt von G. Gerullis, Berlin und Leipzig, 1922, p. 251; P. Skardžius, Lietuvių kalbos žodžių daryba, p. 233; A. Vanagas, Akmena, Lašmuo ir kiti panašios darybos upėvardžiai, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. 4, Vilnius, 1961. 217 Rūdupis atsiradimą galėtume susieti ne tik su jo dugno ypatybe, bet ir su vandens spalva, Geležynupis, Geležūpis — ne tik su upės dugnu, bet ir su vandens temperatūra, arba, pavyzdžiui, upėvardžiai Krioklys, Kriokupys laikytini garsąžodiniais, neatskiriamai susijusiais ir su srovės bei tėkmės stiprumu. Taip pat yra nemažai upėvardžių, atsiradusių nuo įvairių medžių, bei augalų, paukščių, žvėrių, gyvulių, žuvų, vabzdžių ir kitų gyvių vardų, pvz.: a) medžių: Alksnė, Bėžupis, Eglinis, Eglupis, Kašklė, Lieponė, Obelūpis, Ūosupelis, Vinkšnupys; b) augalų: Mėžubalė, Rūškynas, Samanupis, Žolupis; c) paukščių: Ančiupis, Gaŕnupelis, Gulbinas, Kėkštupis, Sakalupis, Strazdupysis, Šarkyčia, Vaŕnupelis; d) gyvulių ir žvėrių: Aviniškė, Barsukynas, Briedupis, Kiaulyčia, Kiauliškė, Kiaulupė, Kumėlupis, Meškinė, Ožkupys, Ožupis, Ožupelis, Stirninė, Stumbrinė, Šernupis, Ūdrupis, Ūdrupys, Vilkupis, Voverupelis; e) vabzdžių ir kitų gyvių: Blūsupis, Dėlupis, Vaŕliaupis, Vėžupis. Kalbant apie upėvardžių atsiradimą, susijusį su upės ir upelio fizinėmis ar kitomis ypatybėmis, reikia pasakyti, kad gali pasitaikyti upių ir upelių, kurių vardo reikšmė šiandien gali neatitikti jų fizinės ar panašios tikrovės arba net jai visiškai prieštarauti, pavyzdžiui, Novos ir Pilvės intakai Didupis ir Didžupis yra visiškai maži upeliai. Arba, pavyzdžiui, Blūsupis tikriausiai taip vadinamas dėl to, kad yra mažas. Pasitaiko Šešupės ir Jiesios intakų, gavusių pavadinimus ir nuo asmenvardžių (dažniausiai pavardžių) ar gyvenamųjų vietų (kaimų ir kt.) vardų, pvz.: Močkupis, Pračkūpis, Švedupys, Tamošupis. Iš šių kelių pavyzdžių jau matome, kad jie yra dvišakniai, kurių antruoju sandu eina šaknis up-. Šios kilmės upėvardžių yra nedaugiausia, ir jie tikriausiai nėra seni. Reikia pabrėžti, kad Šešupės ir Jiesios baseinų upėvardžių tarpe yra apie 50 tokių, kurių kitose Lietuvos TSR vietose bei tarp kitų baseinų intakų vardų nepasitaiko. Didesnę jų dalį bei svarbesniuosius čia suminėsime, būtent: Aistą, Aukspirta, Dōvinė, Gazdą, Ūglė, Jevōnis, Jotiĭa, Jōtupis, Keklys, Keklaitis, Krosną, Laukščiōtas, Nėnupė, Nōva, Novėlė, Pāikis, Pentā, Pentūtė, Pilvė, Sasna, Sūduonia, Sėdvyga, Šeimenā, Šiulė, Tūrupis, Vaňdupė, Vasakytė, Viemuonia, Višakis, Žarstėlė. Dar čia galima būtų pridėti ir tokius darbiniu atžvilgiu įdomesnius vienintelius Lietuvos TSR upėvardžius, kaip Vabalkšnė, Vilkauja, nors jų šaknys gali kartotis ir kituose toponimuose. Iš mažiau įdomių upėvardžių paminėtini tokie Šešupės baseino asmenvardiniai upėvardžiai, kaip: Milupė, Noreikupė, Tamošupis ir kt., kurie irgi niekur kitur nepasitaiko. Kita didelė grupė upėvardžių yra tokie, kuriais vadinami ne tik Šešupės ir Jiesios baseinų intakai, bet ir kitų Lietuvos TSR upių intakai. Iš tokių Lietuvos TSR teritorijoje pasikartojančių po du, tris ar daugiau upėvardžių įdomesni, pavyzdžiui, yra: Balsė, Gulbinas, Jūd­rė, Jārė (: Jūria — Tauragės raj.), Juodupė, Orijà, Siesartis, Šaltupis, Širvinta, Švent- 218 upė (Šventupis), Vėžupis (Vėžupis), Vinkšnupis, (Vinkšnupis, Vinkšnupys). Iš šių bene gausiausi (po kelias dešimtis) yra Juodupė (Juodupis) ir Šalupis. Yra nuomonių18, kad vandenų vardai, kurie dažnai pasikartoja, turi senumo požymį, tačiau ši nuomonė ne visiems, ypač Šešupės ir Jiesios baseinų intakų, vardams tinka. Galima manyti, kad daugelis Šešupės ir Jiesios intakų vardų, kaip tik niekur kitur Lietuvos TSR teritorijoje nepasikartojančių (nors, žinoma, kai kurie iš tokių upėvardžių gali turėti panašių atitikmenų kitose baltų kalbose), yra vieni iš seniausių. Palyginkime aukščiau minėtus upėvardžius, pvz.: Aistą, Gazdą, Jotiją, Keklįs, Pentą, Sūduonią, Šeimeną ir kt. Kad yra nemažai upėvardžių, pažįstamų ne viename kuriame Lietuvos TSR plote, tuo, kaip sako K. Būga, iš tikrųjų nėra ko stebėtis: tokie vardai, nors ir ne visi, dar tebėra sykiu arba bendriniai žodžiai, arba išvestiniai iš bendrinių19. Be to, dalis upėvardžių gali būti ir atsineštiniai. K. Būga tokiais, pavyzdžiui, laiko Suvalkų krašto Širvirtą ir Siesartį. Pagal jį šių upėvardžių senoji tėviškė esanti Rytų Lietuva, kaip jis sako — Vilniaus žemė, kur iki šiai dienai tebėra Širvintā ir Siesartis20. Atkreiptinas dėmesys ir į upėvardžių kirčiavimą. Upėvardžių kirčiavime daugiau, negu bendrinių žodžių, išlaikyti kai kurie senoviškumai. Pavyzdžiui, išlaikyta senovinė tvir tapradė priegaidė mažybinėse upėvardžių priesagose -aitis ir -ytė; bendriniuose žodžiuose šios priesagos kirčiuojamos šiame krašte paprastai jau tvirtagališkai; palyginkime, pavyzdžiui, upėvardžius Keklaitis, Kumpupaitis, Vasakytė ir bendrinius žodžius kepalaitis, vežimaitis, mergytė, žuvytė. Upėvardžių senovinis kirčiavimas matyti ir iš to, kad kai kurie iš jų, pavyzdžiui, su priesaga -inė, kaip Dóvinė, Žvikinė, kirčiuojami šaknyje, o ne priesagoje. Senesni žmonės visada tvir tapradiškai kirčiuoja tokius upėvardžius, kaip Gráužė, Páukis, Pilvė, Váiliškas, o jaunesnieji kartais jau tvirtagališkai, pvz., Pilvė21. Upėvardžiuose pasitaiko ne tik formų, bet ir kirčiavimo dvejopumų bei gretimybių. Štai, pavyzdžiui, sudurtiniai upėvardžiai, sudaryti su antruoju dėmeniu bei žodžiu upis, kirčiuojami dvejopai: pirmame ir antrame dėmenyje, tiksliau — a) pirmojo žodžio šaknyje ar priesagoje, b) antrojo žodžio šaknyje. Iš kirčiuojamų pirmojo žodžio šaknyje ar kartais priesagoje paminėtini, pvz.: Gražupis, Girnupis, Klamupis, Skriāudupis, Sparvinupis, Šiekštupis, Tamošupis, Tūrupis, Vilkupis, Vỹžupis. Kirčiuojamų antrojo žodžio šaknyje upėvardžių yra mažiau; paminėtini, pvz.: 18 Plg. R. Schmittlein, min. veik, p. 76. 19 Žr. K. Būga, Upių vardų studijos ir aisčių bei slavėnų senovė, „Tauta ir žodis“, kn. I, p. 16. Taip pat galima manyti, kad visi vietovardžiai yra atsiradę iš bendrinių žodžių arba asmenvardžių. 20 Žr. K. Būga, ten pat. Rytų krašto Širvintos ištaka yra Nemenčinės rajone, Siesarties — Molėtų rajone, o įteka abidvi į Šventąją. 21 Žinoma, yra ir iš senovės tvirtagališkai kirčiuojamų panašių upėvardžių, pvz., Graižė. 219 Geležupis, Gražupis, Obelupis, Sakalupis, Samanupis. Aiškaus pagrindo šitam dvejopam kirčiavimui, atrodo, negalima nustatyti. Pasitaiko net ir tų pačių upėvardžių (to paties ar kito tuo pačiu vardu upelio) kirčiuojamų dvejaip, pvz.: Akmenupis ir Akmenupis, Vėžupis ir Vežupis. Pirmasis kirčiavimas, atrodo, turėtų būti senesnis. Be to, kirčiavimas, gal būt, yra susijęs ir su daryba. Gretimų kirčiavimo pavyzdžių pasitaiko ir kitais atvejais, pavyzdžiui: a) skirtinga kirčio vieta bei kirčiuotė: Jūdrė ir Judrė, Orijà — kilm. Orijos ir Orijõs (plg. Jotijà, Jotijõs); b) skirtinga priegaidė, pvz.: Naũsupė ir Náusupė (ret.). Tvirtapradė priegaidė čia, galima manyti, yra naujesnė, atsiradusi, gal būt, dėl tarmiškumo ar kitų priežasčių. Šešupės ir Jiesios intakų varduose vienas iš sunkiausių bei painiausių klausimų yra tarminių elementų a ir e žodžio pradžioje santykis. Šis klausimas ypač yra aktualus vietovardžius ir vandenvardžius norminant, todėl čia reikalingas nemažas apdairumas. Pavyzdžiui, zanavykų upėvardžio Álnupio negalima atstatyti į Elnupį todėl, kad: pirma, zanavykai lk. žodžio pradžios a verčia į e — jie taria, pvz., ekėčios, ekmuõ, o su šiuo upėvardžiu taip nesielgia; antra, jie neturi žodžio elnias, o jį vadina briedžiu; trečia, šiame upėvardyje iš tikrųjų gali būti ir senovinė šaknis al-, kurią paliudija ir kiti upėvardžiai ar ežerų vardai, pvz.: Alnà (Lazdijų rajono upelis), ten pat ežeras Al̃nas22; be to, plg. Álnis (Molėtų rajono ežeras), ten pat Álnės upėlis. Kad ir aiškiais atvejais su a ir e žodžio pradžioje painiavos pasitaiko, akivaizdžiai rodo kartais dvejaip rašomi du to paties vardo intakai, būtent, kai kurie norminamieji žodynai, atsižvelgdami į tarmę, rašo, pvz., Álksnė ir Elksnė23. Nors kapsų tarmėje, kur žinomi tiedu upėvardžiai, iš tikrųjų yra dvejaip tariama, būtent: kapsų II (Kapsukas ir kt.) — Álksnė, o kapsų I kai kur, pavyzdžiui, apie Pilviškius, — Elksnė, tačiau, rodos, aišku, kad lk. turėtų būti tik Álksnė. Įdomus yra kapsų upėvardis Aistà. Jo šiandien nedrįstama versti į Eistą, todėl ir iš jo kilusio kaimo pavadinimo Aistiškių nereikėtų atstatyti į Eistiškius, kaip kad kai kurie leidiniai daro24. Nors toje kapsų tarmės dalyje, kur daugiausia pažįstama Aistà, lk. e yra verčiamas į a, tačiau šios šaknies vietovardžiuose a ir e santykio klausimą ne taip lengva išspręsti, todėl negalima laikyti tarminė forma tiek Aistõs, tiek tuo pačiu ir Aistiškių. Plg., pvz., dar Aisė (Kretingos rajono upelis), Aisetas (Labanoro apylinkės ežeras) ir kt.25. 22 Upėvardį Alnà K. Būga (žr. jo Lietuvių kalbos žodyną, sąs. I, p. 63) laiko jotvingišku. 23 Žr. Lietuvių kalbos rašybos žodynas, Kaunas, 1948, p. 384, 393. Be to, ypač nevykusiai daroma, rašant upėvardį Elksnė, o iš jo kilusį ten pat esantį gyvenamosios vietos vardą — Alksnėnai. 24 Žr., pvz., Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas, Vilnius, 1959 m., p. 687. 25 Plačiau žr. K. Būga, Lietuvių kalbos žodynas, sąs. I, p. 24, 25; B. Savukynas, Ežerų vardai, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. 3, p. 292. 220 Yra ir kitų sunkiau išaiškinamų, gal būt, su tarme susijusių, dalykų, pavyzdžiui, tariama ir rašoma visada Yglė (Kapsuko rajono upelis), bet — Igliūka ir Igliškėliai (ten pat esantieji gyvenamųjų vietų vardai)26 Čia apžvelgti upėvardžiai yra tik vienaskaitiniai. Apskritai, upėvardžiuose daugiskaita yra gana retas dalykas. Daugiau ji pasitaiko ežerų varduose. Galima būtų ir, žinoma, reikėtų daug plačiau ir dar kai kuriais kitais atžvilgiais čia pateikiamus upėvardžius apžvelgti bei nagrinėti, tačiau autorius pirmiausia nori, kiek buvo įmanoma, smulkiau bei pilniau paskelbti bent pačią medžiagą. Tam reikalui čia pridedamas Šešupės ir Jiesios intakų alfabetinis sąrašas — žodynėlis. Pradėjus skelbti tokią ar panašaus pobūdžio vandenvardžių medžiagą, o ypač išspausdinus upių ir ežerų vardyną, susidarys gera bazė vertingiems bei reikšmingiems aiškinimams ir plačioms išvadoms. Tokia, reikia manyti, yra racionali toponimikos darbo bei tyrinėjimo eiga. Žodynėlyje yra duota daugiau kaip 400 upių ir upelių vardų. Apie 50 upių bei upelių yra su pasikartojančiais vardais, pvz.: Juodupė, Rūd-upis, Skriaudupis, Vilkupis ir kt.; taigi skirtingomis šaknimis vardų yra apie 350, iš kurių didžiausia dalis yra Šešupės baseino, o tik maža dalis — apie 30 vardų priklauso Jiesios baseino upėms bei upeliams. Šis žodynėlis sudarytas, remiantis daugiausia Lietuvių kalbos ir literatūros institute esama vietovardžių medžiaga (kartoteka ir sąrašais), surinkta iš liaudies kalbos. Nemažai šios medžiagos yra užrašęs pats žodynėlio sudarytojas, pradėjęs ją rinkti prieš 25 metus. Žodynėlyje duodamų upių ir upelių įtekėjimo į didesnę (vyresnę) upę nurodymas nustatytas, remiantis daugiausia minimos medžiagos duomenimis ir „Lietuvos TSR upių kadastru“27. Dalies, ypač smulkiųjų, upelių įtekėjimo nustatyti ar šiaip lokalizuoti nepasisekė. Žodynėlyje stengtasi, kiek buvo įmanoma, nurodyti kirčio vieta ir priegaidė ar kirčiuotė, tačiau ne visų vardų pavyko sužinoti bei nustatyti kirčiavimą ar kt., nors paskutiniu laiku ir klausinėta vieno kito tarmių atstovo ar naudotasi kitais įvairiais šaltiniais28. Kai kurie smulkesni upeliai, kurių vardai seniau užrašyti, dabar dėl melioracijos ar panašių priežasčių yra išnykę. Jau nebežinomi dažniausiai ir jų vardai, todėl dabar juos patikslinti iš tarmės atstovų beveik neįmanoma. Čia apsiribojama tik Lietuvos TSR teritorijoje esamų ir buvusių upių bei upelių vardais. Šešupės baseino upių ir upelių, esančių Kaliningrado srityje ir Lenkijos Liaudies Respublikos teritorijoje, vardai į žodynėlį neįtraukti. Žinomesnieji iš jų paminėtini, pvz., Kaliningrado srities: Aiksnupė, Bālupė, Bādūpė, Dirvōnupė, Ežerūpė, Liepond, Lėpupė, Prūdūpė, 26 Apie kai kuriuos kitus tarmiškumus žr. čia pridedamo žodynėlio pastabose. 27 Plg. M. Lasinskas, J. Macevičius ir J. Jablonskis, Lietuvos TSR upių kadastras, Vilnius, 1959, d. I. 28 Pvz., M. Paškevičiūtė, Kalvarijos rajono vietovardžiai, diplominis darbas, 1960 (rankraštis Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto Lietuvių kalbos katedroje). Darbe upių bei upelių vardų visai nedaug ir tie patys užrašyti nepergeriausiai. 221 Raušvė, Skūrupė, Vėžupė; Lenkijos Liaudies Respublikos: Juodupė, Peisė, Vižainė. Žinoma, žodynėlis nepretenduoja į visiškai pilną ir tikslų apimamo ploto upių bei upelių sąrašą. Kai kurie čia pateiktieji vardai nėra, kaip jau minėta, galutinai išaiškinti. Dalis esamųjų Lietuvių kalbos ir literatūros instituto toponimikos kartotekoje upėvardžių, pvz., Arkliūnykė (Šilavotas), į žodynėlį neįtraukta, kaip kelianti vienokių ar kitokių abejonių. Šis žodynėlis bei sąrašas ateityje bus galima didinti ir tikslinti. Papildomos medžiagos galėtume rasti ypač nuošalesnėse vietose. Kad taip iš tikrųjų gali būti, matyti ir iš spaudoje neseniausiai buvusios informacijos apie Kazlų Rūdos rajono Ąžuolų Būdos girininkijos Mikolavos miško upelius; čia rašoma: „Nesumaišo jų (t. y. upelių — J. S.) vietiniai žmonės. Visi vardus turi: Šaltinbalis, Klevelių, Širvintos, Alkšnės, Lukošbalių, Gylės, Vabalkšnės ir kiti upeliai“29. Žodynėlyje pirmiausia (I-oje skiltyje) duodamas vardininko linksnyje upės bei upelio vardas, kuris paprastai sukirčiuojamas ir nurodoma (II-oje skiltyje) jo kirčiuotė. Kaip jau minėta, kirtis bei kirčiuotė nepavyko išaiškinti kai kurių, ypač smulkesniųjų, vardų. Toliau, kiek buvo įmanoma, nurodoma upės bei upelio lokalizacija: a) iš kurios pusės (d. — dešinės, k. — kairės) ir į kurią didesnę (stambesnę, vyresnę) upę įteka (III, IV skiltys), b) kuri nors artimesnė vietovė (miestas, miestelis, apylinkė, kaimas), pro kurią upė bei upelis teka arba kur jos vardas labiau žinomas, girdėtas ir užrašytas. Sutrumpinimais, kurių sąrašas duodamas atskirai, pažymima paprastai stambesnė vietovė, o prie kai kurių, ypač smulkesnių upelių, vardų dar pridedamas ir kaimo pavadinimas. Didelio tikslumo ar vienodumo čia nepavyko pasiekti. Paskutinėje (VI) skiltyje kartais duodama viena kita įvairaus pobūdžio pastaba (jų, žinoma, reikėtų duoti daugiau). Be to, jei vardas plačiai liaudyje yra įsigalėjęs su mažiau literatūroje žinoma tarminė forma, tai žodynėlyje kartais ir ji įrašoma, tik pastabose (VI skiltis) prie jos dedama nuoroda į literatūrinės kalbos formą, pvz.: Overupelis žr. Vóverupelis. Tačiau į žodynėlį nedėti: a) labai aiškūs, dėsningi ir plačiai žinomi fonetiniai tarminškumai, pvz.: Aglinis, Ekmenupė, Elksnė; b) formų ir kirčiavimo kai kurie iškraipymai, pvz.: Suduonia, Šūduonia. Pasitaikančios gretiminės formos paprastai rašomos atskirais antraštiniais žodžiais. Šiauriau vartojamos ar literatūrinei kalbai neteiktinos formos dažniausiai nurodomos į pagrindines formas, tačiau griežtesnio norminimo čia nesiekta — stengtasi tik vienaip ar kitaip užfiksuoti pačius faktus. 29 G. Isokas, „Tiesa“, 1961. III. 1. 222 Šešupės baseinas II. ŠEŠUPĖS IR JIESIOS BASEINŲ UPIŲ BEI UPELIŲ VARDŲ ŽODYNĖLIS Upės bei upelio vardas | Kirčiuotė | Įtekėjimo krantas | Į ką įteka | Kuri nors artimesnė vietovė | Pastabos | 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 Adverniškė | 1 | | | Sk., Šlišai | Aistà | 4 | d. | Širvinta I | Brt. | Akmėnupis | 1,2 | | Nova | Grš., Galiniai | Taria Ekmėnupis Akmenu̇pys | 3⁴b | | Šlavanta | Gdl., Gražiškiai | Alksnė I | 2 | k. | Šešupė | Alk. | Senesni taria Elksnė Alksnė II | 2 | k. | VabalKšnė | AžB., Alksniškiai | Alksnupis | 1 | d. | Nova | Grš. | Taria Elksnupis Alnupis | 1 | d. | Šešupė | Žvr. | Plg. ež. Alnas (Lazdijai), Alnis (Molėtai) Amalvė | 3ᵇ | d. | Dovinė | Dkš. | Iš Amalvo ež. Ančiupis | 1 | k. | Jiesia | Sil. | Anškupis | 1 | | Nova | Snt., Žaltynai | Anšlaukine | | | Zanyla | Pjv., Ėglupiai | Ančlaukine? Antupelis | 1 | d. | Širvinta I | Kbr., Stanaičiai | Apylankos upė | | | Pilvė | KzR., Kajackiškė | Asinis | 2 | k. | VabalKšnė | Ss. | Plg. vandenvardžius Asys, Asupis Ašmonų upelis | | | | Kps., Ašmonai | Atšlietė | 2 | | Sūduonia | Ldvn. | Aukspirta I | 1 | d. | Šešupė | Snt., Rukšniai | Aukspirta II | 1 | d. | Aukspirta I | Snt., Plioriškiai | Aukspirta Mažoji | | | | | Žr. Mažoji Aukspirta Aukštazis | 1 | | | | Žr. Aukštažys Aukštažys | 3ᵇ | k. | Jiesia | Grl. | Bagdžiškė | 2 | | | Dkš. | Plg. pvd. Bagdžius; be to, Bagdžiškė < Bagdžiškė < Bagdiškė Balsė | 1 | d. | Rausvė I | Kps. | Bāltsupis | 1 | d. | Višakis | Br., Pabalsupiai | Taria ir Bálcupis Bāltupis | 1 | | Siesartis | Šk., Baltkojai | Bambenà | 3ᵇ | | Žuvinto ež. | Smn. | Dovinės aukštupys (iš Simno ež.) Barčių upėlis | | | | KzR., Jūrė | Barsukýno upėlis | | | Jūrė | KzR., Vasiliaucižna | Baštupis | 1 | | | Pjv., Užupiai | Baštupė | 1 | d. | Pilvė | Vv. | Bėržupis I | 1 | d. | Nova | Lkš. | Bėržupis II | 1 | | Jiesia | Grl., Pajiesys | Bėržupis III | 1 | d. | Noreikupė | Jnk., Beržupiai | Blužupis | 1 | d. | Šešupė | Snt., Juškakaimis | Braukrytupis | 1 | | | Šk. | Brazamōškas | 2 | | | KzR., Jūrė | Brazamāškas? Bredeikis | 2 | | | | Žr. Brideikis 223 Lentelės tęsinys 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 Brideikis 2 k. Širvinta I Alvt., Kaukakalnis Bričiškis 1 Žr. Gričiškis Briedupis 1 Siesartis Šk. Briedupys 3a Žr. Briedupis Brōkinis 1 k. Kokė Skrd. Burčiokinė 2 k. Šešupė Klvr., Kumečiai Burliokinė 2 k. Pilvė ĄŽB., Ožnugariai Burliōkupis 1 d. Nova Grš. Cedra 4 k. Šešupė Lbv. Čerābūdis 1 Siesartis Lkš., Liepalotai Čiunčius 2 Vv. Dainupis 1 d. Bartupė Grl., Padainupys Daubà 4 k. Širvinta I Alvt., Mažućiai Didupis 1 k. Nova ŽVt., Žėgliai Didžgrabė 1 Žr. Kalnorė Didžupis 1 k. Pilvė Vv., Belevičiai Dielupis 1 Penta I Snt., Starkai Dótamas 1 d. Širvinta I Grž., Dotamai Dōvinė 1 d. Šešupė Ldvn., Padovinys Drebulinė 2 d. Pilvė KzR. Duburys 3b Gž., Dapkiškiai Dūdiškis 1 Dovinè Kps., Netičkampis Eglinis 2 Ig., Mergašilis Taria Aglinis Eglinis 2 Brt., Vartai Eglupis I 1 d. Šešupė Slv., Žiūriai Eglupis II KzR., Eglupis Eglupys 3b k. Širvinta I Pjv., Eglupiai Ežerėlis 2 k. Nova Jnk., Vinkšnupiai Ežupis 1 Siesartis Sk., M. Gotlybiškiai Garāntupis 1 Siesartis Snt., Juškakaimis Garūupelis 1 k. Šešupė Kps., Kumelionys Gazdà 4 k. Kirsna Klvr., Gazdai Gėčupis 1 d. Jotija Sdr., Gėčiai Gėdupelis 1 Orija I Šk., Kerutiškė Gėdup̀is 1 d. Šešupė Slv., Žiūriai Gėdupys 3b Žr. Gedupis Geležynupis 1 Rausvė I Plv., Paurausiai Geležupis 2 k. Nova Būbl., Bliükiškiai Gylė ĄŽB., Mikolavos mš. Girmuo 3a Žr. Girmuony s Girmuony s 3a d. Jiesia Iš., Pagirmuonys Girnupėlis 2 Žr. Girnupis Girnupis 1 k. Višakis Bgt., Girnupiai Gyvūpis 1 Snt., Kuodžiai Gorėika 1 Jūrė KzR., Kazliškiai Vadina ir: Gorija, Gorupis Graižė 2 k. Jiesia Skrd., Graižbūdė Graižėlis 2 k. Eglupys Kbr., Kybeikiai Graužė 1 k. Šešupė Lbv., Skaiščiai Per Grauželio ež. Graužupis 1 Pjv., Stolaukis Gražupis 2 Graž., Gražupiai 224 Lentelės tęsinys 1 2 3 4 5 6 Gričiškis 1 Raisupelis Įgl., Raisupiai Lk galėtų būti ir Gričiškis Gudėupis 1 Graž., Gudeliai Gūdupėlis 1 Ldvn., Gudupiai Gulbinas I 3b k. Šešupė Plv., Gulbiniškiai Gulbinas II 3b k. Sūduonia Ldvn., Gulbiniškiai Yglė 2 d. Šlavanta Įg. Dėl y plg. Igliauka, Igliškėliai Jevónis I 1 k. Zanyla Pjv. Jevónis II 1 d. Šešupė Kps. Jiesia 4 k. Nemunas Grl. Jiesiūkė 2 Jiesia Šil., Šiurupys Jotija 4,3b d. Šešupė Kdl. Jōtupis I 1 Jotija Gl. Jōtupis II 1 k. Orija Šk., Zajošiai Jūdrė 2,4 k. Višakis VšR., Runkiai Judréika 1 k. Jūrė VšR., Kajackai Judriūkė 2 Žr. Judreika Juodupė I 1,3a k. Šešupė Nm., Puodiškiai Juodupė II 1 Šeimena Kbr., Kurmiškiai Juodupė III 1 Jiesia Šil., Pajuodupis Juodupė IV 1 Balsė Kps., Balsupiai Juodupėlis I 1 Skarupis VšR. Juodupėlis II 1 Nendrupis Graž. Juodupis I 1 d. Siesartis Slv., Juodupėnai Juodupis II 1 d. Jotija Gl., Albertiskiai Juodupis III 1 Orija I Lkš., Būdv iečiai Juodupis IV 1 Rausvė I Plv., Baziliai Juodupis V 1 Brt., Ožkabaliai Jūrė 1 k. Višakis KzR., Jūrė Jūrgupis 1 k. Siesartis Lkš., Jurbūdžiai Jurgupys 3a Žr. Jurgupis Kalkūtis 1 Šelmenta Lbv., Kovai Kalnōrė 2 Sk riaudupė Gs. Iš baigiančio už-akti Pracapolės ež. Karalių upėlis Gdl., Miknoniai Karč(i)upis 1 d. Nova Jnk., Karčrūdė Karklė 2 d. Liepūna Pjv., Karklupėnai Kaŕklupė 1 Žr. Karklė Karpōčius 2 d. Šėdyga Jnk., Bažnytgiris Kastinė 2 Paežerių ež. Alvt., Vaičlaukis Iš Širvintos I Kaušupis 1 Vandupė Br. Kavoliškė 1 Kps., Meškučiai Keklaitis 1 Jiesia Iš., Pajiesys Keklys 2 k. Rudė I Vv., Grabava LKRŽ klaidingai rašoma Kelkys Kėkštupis 1 d. Nova Grš., Bliuviškiai Kelnorė 3a Žr. Kalnorė Kermušynas 1 Lašaša Šil., Naujasodis Kermušinis 2 Valčiūva I Kps., Beraginė Kiaūlyčia 1,2 k. Bambena Krsn. 15. Kalbotyros klausimai VI. 225 Lentelės tęsinys 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 Kiauliškė | 1 | d. | Jiesia | Šil., Pakiauliškis Kiaulupė I | 1 | d. | Višakis | Br., Možūrai Kiaulupė II | 1 | d. | Aukspirta I | St., Joniškiai Kiaulupė III | 1 | k. | Alksnė I | Alk. Kiūpelis | 1 | d. | Laikštė | Kps., Adomiškė Kirsna | 4 | d. | Šešupė | Klvr., Rdm. Kytrupis | 1 | | Vilkupis I | Lks., Pūstauniškiai Klampupis I | 1 | k. | Višakis | Bgt., Klampupiai Klampupis II | 1 | | Šeimena | Kbr., Lauckaimis Klampupis III | 1 | | Milupė | Br. Kliodžiupelis | | | | Kt., Rakauskai Kliokynė | 2 | | Višakis | KzR., Skindeliškė Klūsgiris | 1 | | Jūrė | KzR., Muraškynė Kokė | 2 | d. | Vabalkšnė | Vv., Gudeliai Kregždantė | 2 | d. | Jotija | Gl., Žygenai Kreidupis | 1 | k. | Viemuonia | Vv., Lizdeikiai Kreivupis | 1 | | | Ldvn., Varnupiai | Kreivupis? Kreivupelis | | | | | Žr. Kreivupis Krioklyš I | 2 | d. | Višakis | Plv. Krioklyš II | 2 | d. | Šešupė | Žal. Kriokupis | 1 | | | | Žr. Kriokupys Kriokupys | 3b | d. | Siesartis | Lkš., Kupriai Kryžupėlis | 1 | | Orija I | Šk., Melninkai Krosna | 4 | d. | Kiaulyčia | Krsp. Kumė | 4 | k. | Jiesia | Grl., Pagiriai Kumėlduobė | 1 | | Širvinta I | Graž., Duonelaičiai Kumėlupis | 1 | | Nova | Jnk., Šunkariai Kumpupaitis | 1 | k. | Orija I | Šk., Kumpupiai Kunigupis I | 1 | d. | Širvinta I | Kbr., Bijotai Kunigupis II | 1 | k. | Pilvė | Vv., Pažėrai Kūnupis | 1 | | | | Žr. Kunigupis II Kužupelis | 1 | d. | Šešupė | Ss., Kuzai Kvėsupis | 1 | k. | Višakis | VšR., Garan kščiai Laikštė | 2 | d. | Šešupė | Kps., Adomiškė Lanč kava | | | Jūrė | KzR., Kazliškiai Lankupà | 3b | k. | Širvinta I | Graž. Lankupelis | 1 | | | Gl. Lašaša | 3b | d. | Jiesia | Šil., Ingavangis Lauk būdis | 1 | | Vilkauj a | Vlkv. Laukščiotas | 1 | | Jiesia | Šil., Palaukščiotis Lazda | | | | (Senieji dokumentai) | Žr. Lazdija Lazdija | | | | Lzd. (rš.) | Žr. Raišupis Leikupis | 1 | | Noreikupė | Jnk., Rūda Leimantas | 1 | | | Brt., Skerpėjai Lėlupis | 1 | | Orija I | Šk., Emiliava Lembūdukas | 2 | | Siesartis | Šk., Lembūdžiai Lendrynupis | 1 | | Siesartis | Šk., Baltkojai Lėnkupis I | 1 | | Milupė | Br. Lėnkupis II | 2 | | | | Žr. Lenkupys Lenkupyš | 3a | d. | Siesartis | Lkš. Lėvas | 4 | | | Būbl., Gudačiai 226 Lentelės tęsinys 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 Liaūšupis | 1 | k. | Jotija | Kāl., Liausiai Lydimas | | | | KzR., Sena Rūda Lieponà | 2 | k. | Širvinta I | Kbr. Lygė | 1 | | | AžB. Lōpė | 1 | d. | Vabal kšnė | Ss., Subačiškė Maišys | 4 | k. | Jiesia | Grl., Rinkūnai Maňkupis | 1 | | Jotija | Gl., Jotyškiai Maršalkupis | 1 | | | Vv., Pažėrai Martišiškė | 1 | | Jotija | Plk., Martišiškiai Mažoji Aukspirta | | d. | Aukspirta I | Snt., Valakbūdžiai Mėlynbalis | 1 | | Jotija | Šk., Bedaliai Menčtrakis | 1 | | Jiesia | Ig., Menčtrakis Mėn kupė | 1 | k. | Šešupė | Klvr., Menkupiai Mėnkupių upėlis Žr. Menkupė Mergupelis | 1 | | Širvinta I | Alyt., Jnkl. Mergupis I | 1 | k. | Šešupė | Plv., Sausbaliai Mergupis II | 1 | d. | Šešupė | Būbl., Meistai Mergupis III | 1 | | Paežerių ež. | Alvt., Patunkiškiai Mergūtrakė | 1 | k. | Gazda | Klvr., Mergutrakis Plg. Mergūtra-kio ež. Pns. Meška upis | 1 Žr. Meškupis Meškinė | 2 | k. | Pilvė | Vv. Meškinis | 2 | | Orija I | Plk., Meškinė Meškupis | 1 | k. | Jūrė | KzR., Trakiškė Meškupys | 3b | | Aukspirta I | Snt., Kiaulupiai Mielaišupis | 1 | | | Šil. Miesbalė | 1 | | | Gž., Bardauskai Milupė | 1 | d. | Šešupė | Br., Žardeliai Myžupis | 1 | k. | Tamošupis | Grš., Patamošupiai Mockavėlė | 2 | | Kirsna | Klvr., Mockava Mōckupis I | 1 | | Siesartis | Lkš., Girniai Mōckupis II | 1 | | Seimena | Kt., Mockabūdžiai Mōckupis III | 1 | d. | Nopait ys | Žvr., Mockupiai Mōckupis IV | 1 | d. | Nova | Snt., Mockupiai Mōlbedis | 1 | | Juodupė I | Žal. Mōlė | 1 | | | AžB. Mōlynė | 2 Žr. Molė Molupys | 3a | | | Brt., Moliniškiai Muštinis | 2 | | Orija I | Šk., Ašmučiai Naušupė | 1 | | Dovinė | Igl., Panausupys Naušupelis Žr. Naušupė Nendrupis | 1 | | | Graž., Duonelaičiai Nėnupė | 1 | d. | Šešupė | Grš., Panenupiai Niūkas | 2 | | Višakis | VšR., Braziūkai Nōpaitis | 1 Žr. Nopai tys Nopait ys | 3b | k. | Nova | Būbl. Noreikupė | 1 | d. | Višakis | Jnk., Būda Nóva | 1 | d. | Šešupė | Grš. Nōvaraistis | 1 | | | Jnk., Kury nė Novos ištaka 227 Lentelės tęsinys 1 2 3 4 5 6 Nõvė Žr. Nova Novėlė 2 Nova Griš., Sėdvyga[i] Obelūpis 2 Širvinta I Alvt., Obelupiai Orija I 4,3b k. Jotija Šk., Ašmučiai Orija II 2 k. Gazda Klv. Overupelis 1 Iš Orijos ež. Žr. Voverupelis Ožkupis 1 Žr. Ožkupys Ožkupỹs 3a Lenkupys Lkš., Peleniai Ožupelis 1 d. Šlavanta Igl., Šventragis Ožupis I 1 k. Jiesia Šil., Mieldažiškė Ožupis II 1 Kregždantė Kdl., Karališkiai Pabališkis 2 Ss., Molupis Pagraužys 3b Prūdų upelis Graž., Graužiniai Paikis 1 d. Rausvė I Gž., Paikiai Palačių upelis Ūt. Pašodgiris 1 KzR., Marackai Pašiekštupis 1 Vv., Pašiekštupis Paukštynių upėlis AŽB. Vabalkšnės (žr.) aukštupys Pavobelkė Pečiškas 2 Nova Jnk., Šunkariai Peisė d. Liepona Pjv. (rš.) Pentà I 4 d. Nova Grš., Pentiškiai Pentà II, III 4 d. Penta I Snt. Du upeliai; jų yra dar ir daugiau Plg. Pentutė. Čia -dlė yra žemaitiška priesaga Pentalė d. Penta II Kad. Pentinupis 1 VĮkv. Pentutė 2 d. Penta II Lkš., Svediškiai Kad. ir Pentalė Perkasas 1 Šešupė Plv. Plg. Peisė Pesà 4 Pjv. Pilvė 1 d. Šešupė Plv. Pjaūnis 4 k. Nova Būbl., Užpjauniai Lanka su išdžiūvusiu upeliu Plaušinė 2 k. Pilvė Vv. Plaūtupis 1 Siesartis Snt., Juškakaimis AŽB. Plavas Plg. bendrinį žodį plova Plūnupelis 1 Dotamas Graž., Karpiejai Plynupis 1 Nm., Jančiai Pokis Kt., Žydroniai Paikis? Poškupis d. Nova Gts. (Kad.) Prančkupi I 1 Šešupė Plv., Jurkšai Prančkupi II 1 Jotija Plk. Preikšupis 1 d. Šešupė Žal. Priešgìnis 1 Zvr., Pieciškiai Prūdbalis 1 Šešupė Ldvn., Baraginė Prūdupelis I 1 Širvinta I Alvt., Šeštiniai 228 Lentelės tęsinys 1 2 3 4 5 6 Prūdupėlis II 1 Viemuonia Vv., Kalveliškiai Prūdų upė Šešupė Graž. Pūknupis 1 Jotija Kdl., Pūkniai Pūrupis 1 Blusupis Snt., Šilgalai Pūrvė 2 d. Siesartis Snt., Šilgalai Pūstežeris 1 Graž., Dotamai Pūstingiris 1 Jūrė Grš., Antabūdis Ragašūpis 1 Nemupė KzR., Kazliškiai Raišupė Kad. Žr. Raišupelis Raišupelis 1 Valčiūva Igl., Raišupiai Raišupis 1 Rimečio ež. Lzd. Kirsnos aukštupys Raudenyčia 1 Iš Raudenio ež. Raudōnupis 1 d. Graižė Sil., Raudonupis Raušvė I 2 k. Šešupė Plv., Gž. Raušvė II 2 k. Širvinta I Vrb. Reketija 2 d. Šelmenta Lbv., Reketija Iš Reketijos ež. Rytupis 1 Šešupė Kps., Ašmonai Rytupėlis 2 Žr. Rytupis Rõgupis I 1 d. Nova Grš. Rõgupis II 1 d. Penta I Grš., Pentiškiai Rõgupis III 1 d. Penta I Lkš., Bartkai Rūdė I 2 k. Jiesia Grl., Pajiesys Rūdė II 2 Smn., Drinkiškiai Rūdýnas 1 Šešupė Kps., Kuktiškiai Rudiškis 2 Kps., Narteliai Rūdupelis 1 Šil., Rūda Rudupis 1 Jotija Sdr., Iltrakai Rūdūpis I 1 Siesartis Lkš., Milakiškiai Rūdūpis II 1 Jiesia Šil., Raudonupis Rūdūpis III 1 d. Pilvė KzR., S. Rūda Rūškynas 1 Nova Jnk., Šunkariai Sakalūpis 2 Brt., Šilbaliai Samanūpis 2 k. Siesartis Lkš., Kerai Sąnaša 3a k. Jiesia Grl., Ireniškiai Santakà 3b k. Sasna Igl. Sasna 4 d. Šešupė Ss. Taria ir Sesnà Sabinė 2 Žvikinė Lkš., Sabinė Savinė 2 Žr. Sabinė Senaširvintė 1 Žr. Širvinta I Senaširvintis 1 Žr. Senaširvintė Senaupė 1 k. Amalvė Dkš. Vadina ir Senukė Senplivis 1 KzR., Griešiai Pilvės senasis vingis Sėnšešupė 1 k. Šešupė Plv., Gulbiniškiai Gulbino I pabaiga Taria Sénčiašupė Sėnšešupis 1 Br., Miknaičiai Senoji Šešupės vaga Senukė 2 Žr. Senaupė Sėnupė I 1 d. Širvinta I Kbr., Stanaičiai Sėnupė II 1 Klvr., Lakinskai Sėnupis 1 Jūrė KzR. Sesnà 4 Žr. Sasna Siesartis,-jės 3a d. Šešupė Šk., Snt. 229 Lentelės tęsinys 1 2 3 4 5 6 Lietuva AžB. Skaistis 1 k. Graužė Luv., Skaičiai Plg. Skaisteliai du ež. Klvr. Skaudupelis 1 Kalnynų ež. Gdl., Skardupiai Skaudupis I 1 Siesartis Šk., Skardupiai Skaudupis II 1 d. Nopaitis Būbl., Užpjauniai Skalupis 1 d. Višakis Vš., Paskarlupiai Skerdupis 1 k. Jiesia Vv., Skerdupiai Skersinis 2 d. Rogupis I Grš. Skėrsravis 1 Lbv., Lediškiai Skirstupelis 1 Orija I Šk., Švarpliai Skriaudupelis I 1 Amalvo ež. Dkš. Skriaudupelis II 1 Skrd. Skriaudupelis III 1 Žr. Skriaudupis II Skriaudupė 1 k. Šešupė Gs. Skriaudupis I 1 d. Šešupė KzR., Nedėberžis Skriaudupis II 1 d. Šešupė Kps., Domeikai Skriaudūtis 2 d. Laikštė Kps., Adomiškės Skriaudutėlis 2 Žr. Skriaudūtis Skrynupis I 1 Nova Grš., Skrynupiai Skrynupis II 1 d. Šlavanta Šil., Skrynupis Slavika 2 d. Šešupė Slv. Slavikupis 1 Žr. Slavika Smailiūtis 2 Pjv., Šakiai Priesaga -ūtis yra reta Šorupis 1 Lenkupys Lkš., Akėčiai Sparvinupis 2 k. Nova Grš., Sparviniai Spernia 4 Simno ež. Smn. Bambenos aukštupys Stirninė 2 Jnk., Pakalniškiai Strazdupis 1 Lenkupys Lkš., Akėčiai Strepetinės upėlis Všt., Žirgėnai Striaunė 2 k. Vyčius Grl., Vainatrakis Striungiabrūzis 1 Pjv., Šakiai Strūmbagalvė 1 Rdm., Strumbagalvė (Bg.) Stumbrinė 1 k. Kiaulyčia Krsn., Pėdiškiai Sūduonia 4 k. Šešupė Ldvn. Sūduonė 2 Žr. Sūduonia Sūrinis 1 Všt. Sūrmiškis 1 Pjv., Trilaukis Sūrusis Lbv., Klinavas Svirnupelis Judrė VšR., Agurkiškė Šakiškis 2 d. Paikis Gž., Dabravolė I Šaltinbalis 1 AžB., Mikolavos ms. Šaltinis I 2 KzR., Senaižiškė Šaltinis II 2 Jiesia Šil., Sarginė Šáltupis I 1 Seimena VIkv., Pustapėdžiai Šáltupis II 2 Šešupė Žal. Šarkyčia 1 d. Šešupė Lbv., Salapera(u)gis Iš Šarkaičio ež. Sedvyga 2 d. Nova Grš., Sedvy(g)ai 230 Lentelės tęsinys 1 2 3 4 5 6 Seimenà 3b d. Širvinta I VĮkv., Pašeimeniai Selmentà 4 d. Šešupė Lbv. Plg. ež. Selmentas Šernupis I 1 Tamošupis Jnk., Balgudžiai Šernupis II 1 Kt., Valavičiai Šešupė 2 k. Nemunas Šešupėlis 2 Lbv., Aguonėlis Šiekštupis 1 d. Milupė Br., Skardupis Sikupis I 1 d. Šešupė Būbl., Matarna i Sikupis II 1 k. Nova Žvr., Žėgliai Jų yra ir daugiau Šilupė I 1 k. Nova Jnk., Užarai Šilupė II 1 d. Sėdyga Lkš., Peleniai Šilupė III 2 d. Liepona Kbr., Kybeikiai Širvinta I 3b k. Šešupė Kbr. Širvinta II 3b k. Seimena Žal., Biliūnai Širvinta III 3b AžB., Mikolavos mė. Šulė 4 k. Aista Brt. Šlapakšnà 4 k. Jiesia Grl., Ilgakiemis Šlavantà 3b Amalvo ež. Igl., Šlavančiai Šlavantė 2 Žr. Šlavanta Švedupelis 1 Žr. Švedupys Švedupys 3b d. Šešupė Būbl., Gluobiai Šventupė 1 d. Jiesia Iš. Šventupis 1 Jnk., Ardzijauskai Tamošupis 1 k. Nova Jnk., Patamošupiai Tiltupis 1 Nova Žvr., Žėgliai Tridūnių upėlis Graž., Duoniškiai Trydupis 1 d. Nenupė Grš., Leliokiškė Jų yra ir daugiau Trumpūkas 2 d. Judrė KzR., Runkiai Tūrp(is) 1 Žr. Tūrupis Tūrupis 1 d. Suduonia Ldvn., Tūrupis Tūtupis 1 d. Šešupė Kdl., Žiūriai Ūdrupis 1 Žr. Ūdrupys Ūdrupys 3a Šešupė Ldvn., Ąžuolynas Ūsio upėlis Asinis Ss., Pentupiai Ūosupelis 1 k. Šešupė Kps., Uosupis Utelinka 1 Ss., Utalinka (Utalina) Plg. Utelyne Kad. Ūžupis 1 Pjv., Būdvietčiai Vabal(k)šnė 2 k. Pilvė ĄžB. Plg. Vabal(k)šnė-Pavobelkė Kad. Vailiškas 1 Žal. Taip vad. Širvinta II ties Vailiškių k. Vaiponė 2 Žr. Vaiponia Vaiponia 4 k. Gazda Klvr., Vaiponiškiai Vaitiekupis 1 d. Aukspirta I Snt., Vaitiekupiai Vaitupė 1 d. Vandupė Grš., Kubiliškė Vaitupis 1 Žr. Vaitupė Valčiuvà I 3b k. Sasna Ss., Tautkaičiai Valčiuvà II 3b d. Šešupė Igl., Kuktai Valkupis 1 d. Lenkupys Lkš., Zypliabūdis Vandupė 1 d. Šešupė Br. 231 Lentelės tęsinys 1 2 3 4 5 6 Varliaupis 1 Pjv., Ėglupiai Varnupelis 1 k. Dovinė Ldvn., Varnupis Vasakytė 1 Slavanta Ss., Pavasakė Plg. Kad. Vasakė Vasakūtė 2 Žr. Vasakytę Velniadaubė 1 Širvinta I Alvt., Dailučiai Velnupis 1 d. Šešupė Köl., Slv. Vėmbrė 2 k. Seimena VIkv., Pavembriai Vešnė 2 k. Širvinta I Alvitas, Versnupiai Versnupė 2 Žr. Versnė Vėrupis 1 d. Višakis KzR., Bagauskai Vėžupis I 2 d. Rausvė I Kt., Navininkai Vėžupis II 1 d. Milupė Žvr., Pavengrūpiai Vyčius 4,2 d. Jiesia Grl., Margininkai Viemuonė 2 Žr. Viemuonia Viemuonia 3a k. Jiesia Skrd. Vijūnupis 1 d. Širvinta I Kbr., Slibinai Vikšrupis 1 Orija I Šk., Prūseliai Vilkaujā I 3b d. Seimena VIkv. Vilkaujā II 3b d. Seimena VIkv., D. Selviai Teka pro geležinkelio stotį Vilkabalė 1 Juodupė I Žal. Vilktinis 2 k. Penta III Snt., Pavilktiniai Vilkupis I 1 k. Siesartis Lkš., Vilkupis Vilkupis II 1 k. Penta I Grš., Pentiškiai Vilkupis III 1 Silupė II Ikš., Akėčiai Vilkupis IV 1 k. Seimena Žal., Vilkupiai Vilkupys 3b Žr. Vilkupis IV Vingelupis Snt., Kiaunupiai Vingrė k. Šešupė Kad. Plg. Vingrupis Vingrupis I 1 d. Seimena Žal., Vilkupiai Vingrupis II 1 d. Milupė Žvr., Pavingrupis Taria ir Vengrūpis, Pavengrūpiai Vinkšnupys 3a k. Nova Jnk., Vinkšnupiai Viršrūdė 1 Višakis KzR., Kardokai Višakis 1 d. Šešupė VšR. Višakūtis (2) Plv., Jurkšai Vyžupis 1 k. Šešupė Klvr., Akmenynai Voverupelis 1 Sasna Ss., Barsukinė Taria Overupelis: overė Zalburgis 1 Nova Grš., Mureikai Zanyla 2 k. Širvinta I Pjv., Kletkininkai Zebrys 4 Slavanta Gdl., Skėšbalai Zomč(ia)upelis 1 Jiesia Igl., Zomčinė Žagarinis 2 Brt., Daukšaičiai Žarstėlė 2 d. Jiesia Šil. Plg. Zorstrata Kad. Žąsinukas 2 Ančiupis Šil., Liepalotas Želsvėlė 2 d. Šešupė Ldvn., Paželsviai Žydgrabė 1 Šešupė Kps. Žilupis 1 Rausvė I Gž. Žiogas d. Bartupė Kad. Žiogys 4 VIkv., Kisiniškiai 232 Lentelės tęsinys 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 Žolupis | 1 | | Lenkupys | Lkš., Akėčiai Žvikine | 1 | k. | Siesartis | Lkš., Žvikinei Žvirblupis | 1 | | Višakis | Jnk., Karališkė Žvirgždė | 2 | k. | Šešupė | Šn., Bebrininkai Žvirgždukas | 2 | k. | Žvirgždė | Šn., Oželiai SANTRUMPOS Alk. — Alksnėnai, Vilkaviškio raj.30 Alvt. — Alvitas, Vilkaviškio. ĄžB. — Ąžuolų Būda, Kazlų Rūdos. Bg. — K. Būga. Bgt. — Bagotoji, Kazlų Rūdos. Br. — Barzdai, Vilkaviškio. Brt. — Bartninkai, Vilkaviškio. Būbl. — Būbleliai, Šakių. d. — dešinys, dešinė. Dkš. — Daukšiai, Kapsuko. dv. — buv. dvaras. ež. — ežeras. Gdl. — Gudeliai, Prienų. Gl. — Gelgaudiškis, Šakių. Graž. — Gražiškiai, Vilkaviškio. Grl. — Garliava, Kauno. Grš. — Griškabūdis, Šakių. Gs. — Geistarai (Didvyžiai), Vilkaviškio. Ig. — Igliauka, Kapsuko. Igl. — Igliškėliai, Kapsuko. Iš. — Išlaužas, Prienų. Jnk. — Jankai, Kazlų Rūdos. k. — kairys, kairė. Kad. — Lietuvos TSR upių kadastras, 1 d., Vilnius, 1959. Kbr. — Kybartai, Vilkaviškio. Kdl. — Kiduliai, Šakių. Klvr. — Kalvarija. km. — kaimas. Kps. — Kapsukas (Marijampolė). Krsn. — Krosna. Kt. — Keturvalakiai, Vilkaviškio. KzR. — Kazlų Rūda. Lbv. — Liubavas, Kalvarijos. Ldvn. — Liudvinavas, Kapsuko. Lkš. — Lukšiai, Šakių. Lzd. — Lazdijai. mš. — miškas. Nm. — Kudirkos Naumiestis, Šakių. Pjv. — Pajevonys, Vilkaviškio. Plk. — Plokščiai, Šakių. Plv. — Pilviškiai, Vilkaviškio. pvd. — pavardė. 30 Toliau sutrumpinimų sąraše ši santrumpa nerašoma. 233 Ras. — Rasiai, Kalvarijos. Rdm. — Rudamina, Lazdijų. Iš. — raštai. Pns. — Punskas (Lenkijos liaudies respublika). Sdr. — Sudargas, Šakių. Skrd. — Skriaudžiai, Kazlų Rūdos. Škv. — Slavikai, Šakių. Smn. — Simnas, Alytaus. Snt. — Sintautai, Šakių. Ss. — Sasnava, Kapsuko. Šil. — Šilavotas, Prienų. Šk. — Šakiai. Šn. — Šunskai, Kapsuko. t. — taria, tarmiškai. Ūt. — Naujoji Ūta, Prienų. VIkv. — Vilkaviškis. Vrb. — Virbalis, Vilkaviškio. VšR. — Višakio Rūda, Kazlų Rūdos. Všt. — Vištytis, Vilkaviškio. Vv. — Veiveriai, Kazlų Rūdos. Žal. — Žalioji, Vilkaviškio. ŽD — P. Skardžius, Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius, 1941. Žvr. — Žvirgždaičiai, Šakių. ПРИТОКИ РЕК ШЕШУПЕ И ЕСЯ И. СЕНКУС Резюме Статья состоит из двух частей: I. Обзора названий с точки зрения языкознания, II. Словарика названий рек и ручьев бассейнов Шешупе и Еся. В первой части даётся систематический обзор важнейших с точки зрения языкознания названий рек и ручьев бассейнов Шешупе и Еся. Наиболее древние и интересные названия следующие: Aista, Gazda, Jotija, Jūrė, Keklys, Kirsna, Nova, Orija, Penta, Pilvė, Sasna, Siesartis, Sūduonia, Šeimena, Vilkauja и другие. Например, корень Siesartis сопоставляется с древнеиндийским sisarti «он течёт, бежит», Kirsna — с древнепрусским словом kirsnan «черный». Следует отметить, что корни и суффиксы названий рек бассейнов Шешупе и Еся, за исключением очень немногих, являются литовскими или балтийскими. В словарике даётся более 400 названий рек, из числа которых около 350 с различными корнями.