Veikiamųjų dalyvių formos Karsakiškio tarmėje

, (Butėnų kaimo gyventojai) padediū' rauddi;, ané jos né Fu. išvari'i, o tė neinu.. Kalbant apie tam tikrą daikto ar asmens ypatybę, kartais (labai retai) pasakomos ir dgs. vardininko formos, padarytos pagal kitus linksnius, pvz.: sdpvnče.s rvūka.s;, stdvinčė. mėdžė. ~ stoviančiai mėdžiai", Vyr. g. vns. įnagininkas ir dgs. galininkas turi iš senesniojo galūnės dvibalsio wo suvienbalsėjusį ir sutrumpėjusį iki pusilgio balsį o, pvz.: sv gi.rgždvnéo. rath; švvd paskom važuojinčo.s nū.seke.?. Vyr. g. dgs. inesyvo ir iliatyvo formos dėl suvienbalsėjusio nekirčiuoto wo yra sutapusios su atitinkamomis mot. g. formomis sddžmčo.si, važubjinčo.snv. Vns. inesyvo formos sutrumpėjusios dėl sistemos: vyr. g. yra be galūnės balsio — tékvncem < tėkončemi ~ tėkančiame, ži'džmčem < ži'džinčemi ~ 2ydZianciame; mot. g.—be viso skiemens: dugvnčo. < dugvnéo.ji = dugančioje, stévinfo. < stdėvinČo.ji ~ stoviančioje. Sangrąžinės ir įvardžiuotinės formos gerokai retesnės, pvz.: šneki si(s) visi sostėji.; sdka., visbs ndrinčo.šo.s lais važubi. Būtojo kartinio laiko dalyviai Būtojo kartinio laiko veikiamieji dalyviai daromi iš to paties laiko veiksmažodžių, pvz. a kamieno: bū.va. (< *buva): bū.vi.s, bū.vos; norėje.: norėji.s, norėjis; é kamieno: rdde. (< *radė): rėdi.s, rėdžis, vėže.: vėži.s, vėžos. Vienaskaita V. dirbi.s, di.rbvs, Iški.s, Iškos K. di.rbvse., di.rbvse.s, Iškose., Iškvse.s N. dirbosem, di.rbvsé., lek sem, lekvseé. G. dirbusi., di.rbviu., Iškvsi., Iškošu In. di.rbošo., di.rbvsi, Iškošo., lškvosi In. di.rbosem, di.rbvšo., lėkvsem, Iškošo. Il. di.rbvsen, di.rbošo.n, lėkosen, Iškošo.n Daugiskaita V. di.rbi., leki. K. di.rbvsu., Iškošu. N. di.rbvsiem, di.rbošo.m, lekvsiem, 1Ekvso.m G. di.rbvso.s, di.rbvsis, Iškošo.s, Ilškosis In. di.rbvsė.s, di.rbošo.m, Iškosė.s, Iškošo.m In. di.rbošos.si, Iškvšo.si II. di.rbvso.snv, lekv§o.snv ' Tiek pastarųjų, tiek ir kitų formų, pvz, mot. g. vns. naud., vyr. g. dgs. įnag. galūnės balsis -ė (di.rbunčė., lakinčė., di.rbunčė.s, ži"'džmčė.s) Karsakiškio tarmėje fonetiškai atsiradęs iš dvibalsio iai, plg. kitas formas: arklé~arklial, gardžė ~ gardžiai, smaikė ~ smarkiai. * Tokias šių linksnių galūnės tarmėje dažniausiai turi daugiaskiemeniai įvardžiuotiniai ir neįvardžiuotiniai būdvardžiai, skaitvardžiai, dalyviai, taip pat galūninio kirčiavimo ir daugiaskiemeniai įvardžiai, pvz.: sv di.delo., pirkti.fio.s pirmubjo., ontruošo.s, katrė, visokės. Dvibalsis uo paprastai vienbalsėja iki o, būdamas nekirčiuotas žodžio kamiene ir kirčiuotas žodžio galūnėje, plg.: podėli.s, i.ndo., sesd, dės ~ duss. 189 tos Subačiaus tarmės formos savo kilme, atrodo, yra susijusios su tariamosios nuosakos trečiojo asmens formal Karsakiškio apylinkės tarmėje vartojamos tariamosios nuosakos dalyvių formos yra su kamiengalio afrikata ¢, pvz.: ailu.s~eicigs, aičint m eičiant(i), biū'ču.s, būrčint. Tai verčia galvoti, kad tos formos yra padarytos iš tariamosios nuosakos vns. pirmojo asmens, plg. aiči m aičia, bi é& ~ būčia. © Tariamosios nuosakos dalyvių galūnės yra tokios pat, kaip atitinkamų veikiamųjų esamojo ia kamieno ir būsimojo laiko dalyvių galūnės. Tačiau tie dalyviai kaitomi tik gimine ir skaičiumi, pvz.: vyr. g. vns. vard. aiču.s da, al nebegdlu.s; jėgo biéu.s *mdji.s, kad nieka. negails, te nebir Ču.s nė iš vieta.s jū.dini.si.s; kad pajieškoču.s, te gal dė ir rėūšču.s koki vienu.; mot. g. vns. vard., sėūka. aičint (|tekdč int) vž jė, kad jimtū'; kad reiks, te galėčint ir jinė pahiopi kaūlos; apsidiFpé&unt ir vieno pati; jam visa pasaki'čint apė tir panu.; veščiūt parduot visds paršvs, kad sdu nereikt (ir nereikču.). Ir vyr., ir mot. g. dgs. vardininko forma viena (iš kilmės „apibendrintas bevardės giminės vns. vard.): rdša., kad atvažiuoču. visi, jėgo žmodno nesiškt (ir nesiFkčint); laišču. ir jė sdūva. sirnu. važuvi, al nebirsu. kam sėnu. žirėt; reikču. aplonkt'i tėvos, al nésu. vis laika.. Pasitaiko ir sangrąžinių tariamosios nuosakos dalyvių formų, pvz.: bafčintis ir jmé vš tokds darbos; kad birču iš kd, te stati.fu. si naiiju. gri-éu.; žėmču.si.s da ir vitrakart. Iš Karsakiškio ir Subačiaus apylinkių (maždaug iki XVIII a. vidurio įėjusių į Subačiaus parapiją) užfiksuotos savotiškos tariamosios nuosakos dalyvių formos greičiausiai nėra labai senos, o vėliau atskirose tarmėse atsiradę naujadarai pagal tiesioginės nuosakos dalyvius. Per ilgesnį laiką, gal būt, bus užfiksuota dar ir kitokių tariamosios nuosakos dalyvių formų iš kitų vietų. Pavyzdžiui, jų galėtų būti dar bent gretimose vakarinių puntininkų tarmės apylinkėse. ®OPMbI JIEACTBHTEJILHBIX IPHUACTHŪĖ B KAPCAKHMIINIKHCCKOM MmBOPE A. BHJIYTHPHC Pesiome B crarbe onHncbiBaiOTCA GOpMBI AeACTBHTENBHBIX NPHYACTHA, ynoTpe6aseMbiX B OKpecTHoctax cena Kapcakuwkue (p-n [lanesexuc JIutosckoit CCP), KOTopoe OTHOCATCS K roBOpY 3anajHbIX NYHTHHHHKOB. IlpuuacrHe B roBope o6pasyeTcsi Tak Ke, Kak H B JHTEPATYPHOM f3blKe, TOJIbKO BMECTO opm c ocHoBoli Ha -i B roBope ymoTpeGasiores dopuMsi ¢ ocHoBoli Ha -ia: gu.lu.s, gū.lint — „Jexamnt, -as“, tū.Fu.s, tū.rmt „HMeiOmnė, -am““. B roBope uame Bcero ynorpeGasiorcs AefiCTBHTE IbHBIE NpHuacTHA HACTOSINErO H Npomiejmero OAHOKPATHOrO BpeMeHH, CP. HMeHHT. nag. en. 4. di.rbu.s, di.rbont ,,pa6oraiomuū, -as“*“, di.rbi.s, di.rbos ,,paGorasumū, -as“*: poz. nay. ep. u. di.rbonče., -e.s; di.rbose., -e.s Hu T. į. OopMki HMEHHT. Naj. MHOX. U. OOMmHe AJA MYXCKOTO H JKeHCKOro poja, Hanp.: dirbu. ,,paGoraiomne“, važuboju. „enaymae““, bu.vi. „Okinuinė““, fordji. , nvenBmne“, 1! Plačiau apie tų formų kilmę ir vartojimą žr. A. Kučinskaitė ir K. Morkūnas, Retos lietuvių kalbos tariamosios nuosakos formos, „Lietuvos TSR Mokslų #kademijos Darbai“, serija A, t. 1(16), 1964, p. 215 tt. 191