Lietuvių kalbos dalyvių atributyvinė‑predikatyvinė vartosena

LIETUVIU KALBOS MORFOLOGINE SANDARA IR JOS RAIDA foes LEU PN 37S: TS-R MOK S LU AKADEMIJA LIETUVIU KALBOS DALYVIU ATRIBUTYVINE-PREDIKATYVINE VARTOSENA V. AMBRAZAS I8 visy gyvujy indoeuropietiy kalby lietuviy kalba geriausiai iSlaike jvairia ir sudétinga dalyviy reikSmiy ir vartosenos tipy sistemg. Tas vartosenos jvairumas yra paremtas dvilype dalyviy morfologine prigimtimi, ju tarpine padétimi tarp veiksmaZodzio ir biidvardZio, kuri savo ruoztu yra iStisus tikstantmeéius trukusios raidos rezultatas. Dalyviai, savo kilme vardazodinés formos, ilgainiui buvo i dalies jtraukti j veiksmazZodiniy laiko, riiSies bei veikslo kategorijy sistema. Todél dabar, priklausomai nuo sintaksinés funkcijos, pozicijos, i&skyrimo, iSplétimo laipsnio ir kity aplinkybiyu, vienais atvejais labiau i8rySkéja veiksmaZodiniai, 0 kitais — vardaZodiniai dalyviy bruozai. Dél labai jvairaus vartojimo ir daugybés pereinamyjy atvejy aiSkiai apibrézti dalyvio sintaksing funkcija kiekviename sakinyje yra sunku. Tatiau, atsizvelgiant j sintaksinius rySius su kitais ZodZiais ir vyraujandias reiksmes, galima i&skirti Siuos pagrindinius dalyviy vartojimo tipus: atributyvine, atributyving-predikatyvine ir predikatyvine vartoseng. Ta pati dalyvio morfologiné forma, pavartota‘ skirtingomis aplinkybémis, gali priklausyti skirtingiems vartosenos tipams. Atributyviniai dalyviai yra siejami su vardaZodziais ir zymi ‘ i8 veiksmo kylanéias daikty bei reiSkiniy ypatybes, pvz.: KruSa yra s uSales sniegas, apvalainas kaip dirniai. Ply. Kalnuoti atkranciai, ap a uge kriimais, graziai mainési Sviesesniu ir tamsesniu Zalumu. ZemR I 132. Atributyviniaipredikatyviniai dalyviai yra kartu siejami ir su vardaZodZiais ar jvardziais, ir su veiksmazZodzZiais. Jie zymi sakinio antraeili -veiksma arba dél to antraeilio veiksmo susidariusia biisena, pvz.: Jis atsikéles pasiziiréjo, kas ten per malkos, ir vél atsiguié. BsP IV 115. Predikatyviniai dalyviai sakinyje turi tarinio funkcija ir yra siejami su veiksniu einantiais vardazodZiais bei jvardZiais. ReikSdami pagrindinj sakinio veiksma, vieni i8 jy nuo atitinkamy asmenuojamy veiksmazodziy skiriasi tik tam tikrais modaliniais atspalviais ir sudaro vadinamaja netiesiogine nuosakqg (modus relativus), pvz.: Neses 47 velnias akmenj didumo kaip grycios. BaranAS 20. Kiti jeina j sudurtiniy veiksmaZodzio laiky sudétj. Sie dalyviy vartosenos tipai néra grieztai diferencijuoti. Daugelyje konstrukcijy dalyviai gali turéti ir vieno, ir kito tipo ypatybiy. Be to, he visiems dalyviams Gia suminéti vartosenos tipai yra vienodai bidingi. Pavyzdziui, bittojo dazninio laiko veikiamasis dalyvis beveik visada esti tik predikatyvinis, 0 bisimojo laiko neveikiamasis dalyvis tik atributyvinis. Tik tam tikrose konstrukcijose atributyvine-predikatyving vartosena iSlaike ir esamojo laiko veikiamasis dalyvis. Dél skirtingy reikSmiy ir vartosenos salygy dalyviy sistemos viduje, o taip pat tarp dalyviy ir kity jiems artimy veiksmaZodiniy formy (pvz., pusdalyviy) susidaré sudétingi koreliaciniai santykiai, kurie dar beveik netyrinéti. Ypaé maza démesio iki Siol tebuvo atkreipta j atributyving-predikatyvine dalyviy vartosena. Atributyviné-predikatyviné vartosena yra sudétinga, nevienalyté ir apima daug jvairiy dalyviy vartojimo atvejy. Cia pirmiausia priklauso vadinamieji apoziciniai dalyviai, zymintys antraeilj veiksma ir su sakinio tariniu einanéiomis asmenuojamomis veiksmazodzio formomis daznai susije jvairiais aplinkybiniais tySiais (pvz.: Vilkas pasimai Ses i8baidé aveles. Er). Atributyviniai-predikatyviniai dalyviai taip pat gali reikSti veiksnio biseng tarinio zymimo veiksmo metu ir dar glaudZiau Slietis prie asmenuojamy veiksmazodzio formy (pvz.: Seimininkas nuéjo Salin jnirées. BaltPV I 99). Tokie dalyviai ligSiolinése gramatikose yra laikomi sudurtinio tarinio dalimis. Prie atributyviniy-predikatyviniy skiriami ir antraeilio veiksmo reik&més dalyviai junginiuose su vardazodziy ar jvardziy galininku bei kilmininku (pyz.: /Sgirdo bitute at- &audzianéig. JD I 1203) ir kt. Visus Siuos dalyvius j vienq gru- * pe leidzia jungti jy dvilypiai sintaksiniai rySiai ir antraeilio veiksmo arba dél jo susidariusios rezultatinés biisenos reikSmé. Sio straipsnio uzdavinys — apibiidinti lietuviy kalbes dalyviy vardininko formy atributyvine-predikatyvine vartosena. Kiti dalyviy linksniai (be vardininko) antraeilio veiksmo reikSme daZniausiai turi tik tam tikrose konstrukcijose su vardazZodziais ar ivardziais, ypaé po kalbéjima, pojucius ar psichines biisenas zyminéiy veiksmazodziy (accusativus, genetivus cum participio). Tos konstrukcijos pasizymi specifinémis ypatybémis ir sudaro atskiro tyrinéjimo objekt@. Prie ju Sliejasi ir itin glaudiis dalyviy vardininko junginiai su Sangraziniais veiksmaZodziais (nominativus cum participio), kurie siame straipsnyje taip pat nebus lietiami. Nesileidziant j smulkesne atskiry konstrukcijy analize, éia tuo tarpu iSkeliami pagrindiniai atributyvinés-predikatyvinés dalyviy vardininko formy vartosenos atvejai ir jiems pailiustruoti pateikiama medZiagos i§ dabartinés literatiirinés bei liaudies Snekamosios kalbos. Senyjy kalbos Ppaminkly ir literatirinei kalbai nebidingi tarmiy duomenys daugiausia panaudojami tik ten, kur norima atkreipti démesj j Siuolaikinés dalyviy reikSmiy sistemos santykj su ankstesne sistema!, ' Pavyzd#iai i8 XIX—XX a. rasty ir tarmiy pateikiami pagal dabartinés literatiirinés kalbos normas. I§ senyjy raSty paimty pavyzdziy ra8yba bei skyryba iSlaikoma, tik ,,gotikos“ raidés keigiamos atitinkamomis lotyniskomis. 48 I § 1. Dabartinéje lietuviy literatirinéje kalboje atributyviné-predikatyviné vartosena yra biidinga biitojo kartinio laiko veikiamujy, esamojo laiko neveikiamyjy ir biittojo laiko neveikiamyjy dalyviy vardininko formoms. Atributyviniy-predikatyviniy dalyviy vardininkai daznai vartojami to paties veikéjo atliekamam pagrindiniam ir antraeiliam sakinio veiksmui diferencijuoti. Tas veiksmas, kurj norima iSkelti j pirma vieta, reiskiamas asmenuojama veiksmaZodzio forma, o maziau akcentuojamas veiksmas, susijes su pagrindiniu veiksmu laiko, priezastingumo ar kitais rySiais, rei8kiamas dalyvio vardininku. Pvz.: Kurmelis pabudes. varté pabalusias akis. ZemR 1 207. Stockaus Julé prilindusi saldéziai suciulbéjo. Gud-GuzKIT 264—265. Vilius iSjuokiamas tyléjo. SimonVK I 79. Gruzdi Zemé ariama gritina. Tl. Vilkas pabaidytas nebgriéta j ta pacig vietg. Val (DZ I 457). Akmuo paleistas nubimbé per stogg. Rm. Siuose sakiniuose aiskiai matome dalyviy dvilypius sintaksinius rySius. Jie siejami ir su veiksniu einan¢iais vardaZodZiais, ir su tariniu einan¢iais veiksmaZodZiais. Atributyviniy-predikatyviniy dalyviy vardininkai uzima tarpine padétj tarp atitinkamy atributyviniy ir predikatyviniy dalyviy formy. Ypaé akivaizdis yra atributyviniy-predikatyviniy dalyviy semantiniai rySiai su atributyviniais. Net but. k. 1. veik. dalyviu, kuriy reikSmés yra labiausiai diferencijuotos, atributyviné-predikatyviné ir atributyviné vartosena tam tikrame kontekste esti sunkiai iSskiriama. Kai Sie dalyviai esti neiSplésti ir eina prie’ pazymimajj Zodj, be intonacijos ir platesnio konteksto kartais beveik nejmanoma aiSkiai pasakyti, ar jie laikytini atributyviniais, ar atributyviniais-predikatyviniais. Pyz.: Sustojes autobusas brizgia, o arkliai traukias atatupsti ir neina, nors tu juos uzémusk. An. 1Ssigandes Syviukas pabégo prie motinos. CvR Il 61. Vis délto subrendusi Darata jauté, kad niekam nieko bloga nepadaryti tai maga. VaizgR VII 41. []sidake vaikai nebenori né miego S (DZ II 570). Kai jsibumbéjo susirinke seniai, tai juoku trik. Ssk. Supykus merga kaip Séré teliui su kultuvu, ir subyréjo tas piniguos. BsP II 201. Retkartiais tokia aiSkiau nediferencijuota reik8me bit. k. 1. veik. dalyviai (vieni arba i8plésti kitais ZodZiais) turi ir eidami po sakinio veiksnio. Pyz.: Bulvés neiSvirusios gruk&éioja valgant. J 1 478. Saris i &- purijes turi daug akeliy. Er. Antys peralkusios greitai znabuoja lesala. J (DZ I 87). Kidikis nudeges bijos ugnies. B (DZ 1 665). Béga kaip arklys, dagj po uodega gaves. Zyr. Ddiaugiasi kaip vista, priperéjus andiuky. Mrk. Ko verki kaip boba, dantj p ametus? Vik. Dar sunkiau aptiuopiama riba kartais esti tarp ypatybe ir antraeilj veiksma reiSkiantiy neveikiamujy dalyviy, kurie, apskritai, turi daugiau vardaZodiniy ypatybiy. Todél, zymédami antraeilj veiksma, 4, Lietuviu kalbos morfologiné sandara ir jos raida 49 jie labai daznai kartu i8laiko ir tam tikra atributyvinés reik’més atspalvj. Tokie neveikiamieji dalyviai sakinyje gali eiti ir prieS veiksnj, ir po jo. Pya: Nepriziurimos zemuogés iseis j laukines. Alk. Verkia duonelé, tinginio valgoma. BaltPV I 265. Niauzga kaip katinas, uodega lauzZomas. Als. Nugintas vilkas grjzta j miskqg. Sim (DZ III 324). PagSautas kareivis nesuspéjo né aikteréti. LzP (DZ I 31). Niurna kaip meska sg ubausta. Sim (DZ 1 566). Akmuo, leistas ig metyklés, zirgédamas lekia. J (DZ 1 67). Nors riba tarp atributyviniy ir atributyviniy-predikatyviniy dalyviy yra kartais nerySki, Siy tipy esminis skirtumas, paremtas auk&éiau minétais sintaksiniais rySiais ir reik3mémis, yra neabejotinas. Jis ypaé aiskiai matyti tuose sakiniuose, kuriuose greta eina to paties laiko bei rusies atributyviniai ir atributyviniai-predikatyviniai dalyviai. Pvz.: Jo uzsimaséiusios, gilios akys, staiga kuo nors susidomeéjusios, tuoj vél gesdavo. CyR Ill 257. Netek @s kasdienisko, iprasto garso, sakyium ismires avilys, slénis nutilo. CvR Ill 44. § 2. ReikSdami antraeilj veiksma, atributyviniai-predikatyviniai dalyviai kartais sakinyje gali atlikti panaSy vaidmenj, kaip asmenuojamos veiksmaZodzio formos. Imkime, pavyzdziui, 8} sakinj: O tuo metu senis apsimastes, pagalv Ojes sugrizo skiedrynan. KrévR 93. Bit. k. 1. veik. dalyvius éia galétume pakeisti bit. k. 1. veiksmazZodziais, tuo neiskreipdami_ sakinio prasmes (plg.: O tuo metu senis apsimasteé, pagalvojo ir sugrizo skiedrynan). Vis délto bit. k. 1. veik. dalyviy ir veiksmazodziy funkcija Siuose sakiniuose néra vienoda. Jei pirmajame sakinyje jau i§ dalyviy gretinimo su veiksmazodZiais matome, kuris veiksmas laikomas pagrindiniu, o kurie veiksmai — antraeiliais, tai antrajame sakinyje visi trys veiksmai nusakyti kaip lygiareikSmiai. Esamojo ir biitojo laiko neveikiamieji dalyviai, reigkiantys antraeilj veiksma, panaSiai santykiauja su atitinkamomis sudurtinémis neveikiamosios ruies laiky formomis, pvz.: Pirklio sinus, gerai uzZlaikomas, graziai augo ir po keletui mety jau buvo gudrus vaikas, LTR (Plg.: Pirklio sinus buvo gerai uzlaikomas ir gradiai augo...). Keliai aplynojami_ tviskéjo valkelémis, bet jas laiké lyg dubenéliuose, patys nepermirke. VaizgRR 1 277 (Plg.: Keliai buvo aplynojami ir tuiskéjo valkelémis...). Kitas akmuo pritrék&tas sprogo, net kibirkstys igléké. ZemR I 145 (Plg.: Kitas akmuo buvo pritrék&tas ir sprogo...) Saka nukirsta vél ataugo. Lp (Plg.: Saka buvo nukirsta ir vél ataugo). Siais atvejais atributyviniai-predikatyviniai dalyviai nuo vienariiiais tariniais einanéiy asmenuojamy veiksmazodzio formy taip pat ai&kiai skiriasi antraeilio veiksmo reiksme. § 3. Taéiau taip santykiauja su asmenuojamomis veiksmazZodzio formomis tik nedidelé dalis atributyviniy-predikatyviniy dalyviy. Ypaé ne50 (irre veikiamieji dalyviai veiksmazZodinius koreliatus tegali tureti palyginti retai. Pirmiausia tai aiSkintina’ auk8tiau minétu atributyviniy ‘ir atributyviniy-predikatyviniy dalyviy artimumu, dél kurio pastarieji kartais turi ir tam tikra atributyvinés reikSmés atspalyj. Be to, dalyviai, zymintys antraeilj veikma, daZnai esti susije su tariniu einanéiais veiksmazZodZiais priezasties, salygos, biido ir kitais aplinkybiniais rySiais. Imkime, pavyzdziui, sakinj Svetimieji vyrai, nudure §unj, paliko ji suoly Rampe patys iséjo, Sakes per peti persimetge. SimonOBT 42. Cia pirmasis dalyvis, zymédamas antraeilj veiksma, nurodo tik tam tikra jo laiko santykj su pagrindiniu sakinio veiksmu, iSplaukiantj i§ pacios dalyvio laiko reikSmés. Tuo tarpu antrasis dalyvis (persimetg) su priklausomais zodziais kartu paaiSkina ir pagrindinio veiksmo pobidj2. Kaip matome, atributyviniai-predikatyviniai dalyviai pasizymi tam tikru reikSmés sinkretizmu: jie daZnai turi ir atributyvinés, ir predika-. tyvinés, ir aplinkybinés reikémés atspalviy’. Priklausomai nuo jvairiu sintaksiniy salygy (pozicijos, i8skyrimo, sakinio struktiiros ir kt.), kartais labiau iSkyla vienos, kartais kitos jy semantinés ypatybés. Tam tikrose konstrukcijose (Zr. §§ 26—27) jie priartéja ir prie predikatyviniy dalyviy, sudaranéiy netiesioging nuosaka (modus relativus). Skirdami atributyvinius-predikatyvinius dalyvius nuo kity dvieju pagrindiniy vartosenos tipy, remiamés dviem svarbiausiais aukS¢iau minétais kriterijais: sintaksiniy rySiy dvilypumu ir antraeilio veiksmo arba dél jo susidariusios biisenos reikSme. II § 4. Atributyviné-predikatyviné vartosena ypaé biidinga bit. k. 1. veik. dalyviams, kurie dabartinéje lietuviy kalboje i8 viso yra platiausiai vartojami. Pazymeétina, kad bit. k. 1. veik. dalyviai ‘antraeilj veiksma zymi kelis kartus daZniau, negu ypatybe. Antraeilio veiksmo reikime galima laikyti pagrindine, vyraujanéia Siy dalyviy reik&me. AtributyviSkai daZniausiai vartojami bit.-k. 1. veik. dalyviai, padatyti i intranzityviniy savaiminiy veiksmaZodziy. Tuo tarpu antraeilio ? Del jvairiy aplinkybiniy reikSmiy, kurios néra tviréiau paremtos formaliomis ypatybémis (zr. §§ 24—25), kai kurie atributyviniai-predikatyviniai dalyviai ligSiolinése lietuviy kalbos gramatikose yra skiriami prie aplinkybiy, plg. J. Jablonskis, Rinktiniai raStai, I, Vilnius, 1957, p. 478 tt; J. ZiugZda, Lietuviy kalbos gramatika, II, Sintaksé, Kaunas, 1961, p. 33 tt.; J. Balkeviéius, Dabartines lietuviy kalbos sintaksé, Vilnius, 1963, p. 205, 212, 223, 230 tt. Antraeilj veiksma Zymintiems dalyviams taikomas ir aplinkybinio paZyminio (przydawka okolicznikowa) terminas, Zr. T. Buch, Uzycie participisw w utworach Ch. Donelajtisa, ,,Biuletyn Polskiego towarzystwa iezykoznawezego“, 21, Wroclaw—Warszawa—Krakéw, p. 148 tt., 157; ten pat kritiSkai vertinama padZiiira j pusdalyvius ir dalyvius kaip aplinkybes. * RySiai su atributyviniais dalyviais ir daznos aplinkybinés reik8més kliudo antraeili veiksma Zymin¢ius dalyvius laikyti tiesiog antraeiliais tariniais, kaip tai siiilo kai kurie Tusy gramatinés mokyklos atstovai, plg. C. HW. Tpysaena, Arpu6yrasntie u mpequKaTHBHbIe QyHKUMM MpHiacTHA Ha -gs B JIMTOBCKOM ASbIKe B CpaBHeHHH c pyccKHMH koncTpyKunsamu, «Mccnenosanna m0 rpaMMatuKe pycckoro s3pika», I, JI., 1958, p. 242-245. ae 51 veiksmo reikSmés biit. k. 1. veik. dalyvius, prieSingai, linkstama daryti iS tranzityviniy arba intranzityviniy nesavaiminiy veiksmazZodziy. Tokie dalyviai zymi antraeilj veiksma, ivykusj prieS’ prasidedant pagrindiniam, asmenuojama veiksmazZodzio forma nusakytam veiksmui, ir paprastai esti ivykio veikslo. Bajoras jéjes rado merging skaniai bemiegantiq ant didZiausios verpaly kriivos. CvyR III 231. Ozys isibégéjes vozé j tvorg raguota kakta. Db. Nenusimink, brolau! Kai bus tau bloga, atbéges isgelbésiu. CvR V 124. Romas atrigo maliino sparnus, isibégéjes juos pasuko. CvR V 89. Vieversélis paSokes pavyturiuos, pavyturiuos ir vel krinta ant Zemés. ZemR I 407. Pirmasis pabudo Rukinas, pasokes pasiziuréjo ; langq, kailinius ant nugaros ir isbégo prie arkliy. ZemR II 145. Prisijudink nuéjes jj, klételéj miega. Ink. Dabar doylika broliy sugrjzo atgalios, o karaliinas pasi likes éjo patsai vienas. BsMt II 89. Senis apsisukes vél béga, BsMt II 85. Suo nu éjes priéjo prie tos karalaités ir uzsideda galvg ant jos keliy. BsP 1 7. Paamséjo kieme Suva ir nutiles atsigulé. Brt. Dabar ir Grigas ats ikéles priéjo, nusilenké ir pabuciavo Zemaitukui rankq. KrévR 52. Turguj negaisk —pardavei, apsigrezes vadiuok. Syn. Antys susidraséje nuéjo pirkion. Syné. [sidrasin @s priéjau‘as prie vieny varty, subeldziau. BaltPV I 156. Atéjes pasédéjo ir kaip deléiq isdilo. Gs. Atlékes tas paukStukas truput; paciulbéjo ir purpt nuléké. Gs. Prisokes ir a& uéréZiau pora antausiy. Gs. Cituotuose pavyzdzZiuose uzbaigta ankstesnj veiksma Zymi nei§plésti dalyviai, padaryti i8 intranzityviniy veiksmaZodziy. Dalyviai, padaryti is tranzityviniy veiksmazZodziu, daZniausiai eina su vardazodziy ar jvardziy galininku. Nei8plésti tranzityviniy veiksmazodziy dalyviai Sia reik&me vartojami gana retai. Pyz.: Niekas jau nebeatneSa jam i§ miestelio riestainiy ar saldumyny nupirkes. BilR I 158. Nuviliojo (karalius) juos i svetaing ir ten u zrakinegs paliko. CvR V 34. Mudvi su Marcele turéjom Cia duonelés; paemes uésikgsk, paskui padési statinéti. ZemR | 150. Turédami priklausomy ZodZiy, antraeilio veiksmo reik&més biit. k. 1. veik. dalyviai sudaro sakinyje iSskirtines dalyvines konstrukcijas. a) I8plésti dalyviai, padaryti i tranzityviniy veiksmazodziy: Ponas taip perpyko ué tokius Zodzius, kad, pagriebes kirvj, sviedé jj visu smarkumu j{ berng. CvR V 31. Senolaité, perkélusi akis, apsizvalgé po troba. ZemR II 145. Baisu pasidaré Januliui, kai jis, apéjes soda, paégvelgé j klétis, tvartus, klojimg ir pamaté vien plikas sienas ir kiaurus stogus. VienR I 152. Priéjo Janulis prie lango, giliai atsiduso ir, jtraukes j nesveikus plautius kvepiancio sodo oro, jsiklausé j nakties tyla. VienR I 148. Stai Enskys tuojau, igtra ukes didelj peilj, virtas ir keptas mésas jau pradeda piaustyt. DonR 129. Tusé, staltieses tuojau atne&usi plonas, svotbiskai, kaip reik, igrédé didelj stalg. DonR 67. Lapé, kukele bobos’ pagavus, pribégo aketélius ir 52 sako, Svné. Simukas, pasikases blauzdele, sako, CvR II 15. Sené kumelé, apiplaukus porq karty eZero atsiautg, islipo. krantan ir pavirto pasivolioti smélyje. CvR Il 67. Surinkes is dirvos akmenis, sudék ant antezio. Rt. Dar kartg apzZvelgusi laukwus, moteriské jéjo pirkion. CvR II 105. b) ISplésti dalyviai, padaryti i8 intranzityviniy nesavaiminiy veiksmazodziy: Piemeniokas, atsisédes prie gubos, pribluso, ir suéjo galvijai vasarojun. Kp.,Viena rytq vaikai, susirinke j mokykla, kélé triuksmq tarpusuoliuose. VenclR II 36. Bernas, vidury pirkios atsistojes, apsidairé aplinkui ir nusiémé kepure. KrévR 144. Visa vyresnybé, i 8éjusi su kunigais pro didziaja angq vietovés, Gediming pasveikino. Dauk (DZ I 110). Pabugau, kad Perkins, tuojau pasikéles, neprieteliy tokiy namus j plenta supleskins. DonR 132. Rudos skruzdélés, wu &- kopusios jo kojomis, réplinéjo nugara. CyR Il 78. 1S éje¢s j vieskelj, sutikau birj mokiniy su mokytoju priesaky. VienR 1 212. UZlindusi uz stakliy, a& atsistojau prie lango. SimonOBT 83. Ankstokai nukiles, eisiu grybauti. Alk. Paréjes pacioj dvyliktoj, bildenasi i duris. Sil. Apie myliq tenuvaziaves, turéjo grizti. Jnsk. Daug retiau antraeilio veiksmo reikSme turi but. k. 1. veik. dalyviai, padaryti iS intranzityviniy savaiminiy veiksmazodziy. Pvz.: Sinus papykes iSgriuvo ant Zemés. Er. Siaudai sudzZiiive net rausti ima. ZemR I 212. Tasai vaikelis, paauges lig aStuoniy mety, pradéjo ganyti. BM 257. Perkins, didei supykes, jj kardu perdalijo, KlvD 334. Elena, putinun paraudusi, nejkirusi dar trikojo, spruko, kaip vandeniu apsutinta, i§ trobos. KrévR 38. As velyciau, antele pavirtusi, po mareles plaukyti. JV 28. Todél vos dyvai, kad kartais mezliavg miela uzmokét n’jmanau, ir amtmons iSbara visa ar, nesvietiskai supykes, musa per ausj. DonR 52. Taigi savo santykiu su tranzityvumu-intranzityvumu ir bendriausiomis leksinémis reikS’mémis antraeilj veiksma zymintys butojo kartinio laiko veikiamieji dalyviai rySkiai skiriasi nuo atributyviniu. § 5. Antraeilj veiksma dazniausiai Zymi prieSdéliniai bit. k. 1. veik. dalyviai. NeprieSdélinés formos yartojamos reciau ir paprastai tik tokios, kurios gali nusakyti veiksma kaip iSbaigta visuma ir turi jvykio veikslo reikSme. Pvz.: f Bet ir to negana; jis, €mes didelj peilj, gerkle su stemple jau perpiaut istiesé ranka. DonR 28. Kur linkiau, ten tyrulis, kur jkalniau, ten per sausa; nors €mes slesnavietes sausink, 0 kalnavietes drékink. VaizgRR I 260. Sis tuojaus kéles taré. ValVK 66:S édes prie lovos, vyras taré. ValPZK 123. Kaip paprastai, mazasis kalvio vaikas ir Sj karta, spéjes papietauti, atnesé Mikei medumi pateptg duonos rieke. CvR II 8. Nusirezges tinklg, pirkes luotg, Bebenciukas dieny dienas praleisdavo egere beévejodamas. CvR V 7. Vegimas, kresteléjes nuo kranto, suiro, ir bastuciy galvos pradéjo dribti j vandenj. BsP III 105. Nieku déjesis, nuéjau prie kaimyno. Kv. Taéiau tam tikrais atvejais neprie&déliniai bit. k. 1. veik. dalyviai gali nusakyti antraeilj veiksma ir kaip praeityje kurj laika trukusj procesa. Tokia reik3me, biidinga eigos veikslo formoms, neprieSdéliniai slinkties ir kai kuriy kity veiksmazodziy dalyviai turi palyginti retai, Pyz.: Nesulaukusi vyriausios sesers griztant, iséjo Bebenéiuko iexkoti antroji sesuo. Ejusi priéjo obelj. CvR V 11. Tris dienas Jojes, egys pasieké antrojo pono dvarg. CvR V 79. Valandg keliave, pamaté vyrd, beréq grauziantj. CvR V 32. Tas zmogus, kurs, daug triisiné- /e@s bei prisivarges, savo prastus valgius vis su pasimégimu valgo... tas apgauna ta, kurs vis kasdien iSsirédes, ale disaudams ir vis sirgdams nutveria Saukstg. DonR 41. Kurj laika kabojusi virsum pievy, saulé greitai nusileido. CvR III 190. Iigai Snirps&tes pro nosi, i§ visy pusiy apziuréjes daikta, margalka iSsitraukdavo ig danty pypke pasiklausti kainos. CvR III 54. § 6. But. k. 1. veik. dalyviai, sakinyje santykiuodami su tariniu einanCiomis asmenuojamomis veiksmaZodziy formomis fr skirdami antraeilj veiksma nuo pagrindinio, igalina nurodyti veiksmy eile (nuosekluma). Todél jie yra patogi priemoné pasakojimui pletoti. Vienas po kito vykstantys veiksmai dabartinéje literatiirinéje kalboje neretai zymimi i&tisa but. k. 1. veik. dalyviy ir veiksmazodzio asmenuojamy formy grandimi. Pyz: Antanas, nusidaué es Sluotraziu kojas, numet es nuo uosty ledus, atsisédes taré. ZemR I 231. Oniké, apkloséiusj senolaite, atsisédusi kojy gale, snaudé. ZemR II 142. Jr kaip tik Dudjonis jéjo pro duris, tai jis, baisiai nusikeikes, iSkvietes rupuzes ir velnius, i§sitrauké ig pintinio visa pakq degtuky ir visa jega sviedé j suoly kampa. SimonOBT 130. Rukinas, padéjes pypke, susilankavo kailinius ir, pasidéjes po galva, iSsitiesé ant suolo uéstaléje, ZemR Il 145. Atsikélus ios anksti ryta, isidéjusios kraitelén sario ir duonos, uZsklendusios nami duris, jos i§eidavo ué miesto. CvR III 28. Tas (stinus), jai padéRavojes ué jos dovanas, atéjes vél kurina ugnj. BsP III 154 (Brt). Apsukes ratu sodybq, varnas porg karty Rrankteléjo ir nutupé j tg patj topolj. Apsidaires pamané (382), ar kartais nepaklydo, bet, geriau jsiziaré J@s, pazino tuos patius namy stogus, dengtus éerpémis. CvR II 32-—33. Ypaé biidingos tuo atzvilgiu Sios K. Donelaigio ,,Mety“ eilutés: Stai Doéys tuojau, tepaly smarkumg suuodes Ir Zyniavimo bobisko baisuma pajutes, Su sykiu nei koks perkiins ig patalo §oko Tr, i§ papykio nusitvér es didelj strampa, O paskui, stubos ryky dauguma sudauzes Ir Cerpes su liekarstuoms pro duris iSmetes, Tuo vaikus, kurie jo sterva buvo suvale, Dukdams vis ir rékaudams kone numué é smirdas. DonR 85. § 7. Atributyviniai-predikatyviniai bat. k. 1. veik. dalyviai gali reikSti ne tik ankstesnj antraeili veiksma, bet ir dél jo susidariusia rezultatine bisena, trunkan¢ia tarinio zymimo veiksmo metu. Tokie dalyviai labiau, negu aukSciau aptartieji, yra susije su tariniu tiek savo reikSme, tiek pozicija. Dazniausiai jie esti jvykio veikslo ir eina po tarinio. Kai dalyvis yra iSpléstas priklausomais ZodZiais, greta rezultatinés bisenos daZnai jauéiama ir ankstesnio antraeilio veiksmo reiksmé. a) Dalyvis padarytas iS tranzityviniy jvykio veikslo veiksmazodziy: Ilgai sédéjo Veronika, jsmeigusi akis { paslaptingg misko tamsgq, ir vis kazin ka galvojo. VienR I 175. Grigiené nepaleido ratelio, bet ilgai sédéjo, rankas ant keliy susidéjus. KrévR 34. Guli vilkas, kojom apsikabinegs girinj kuilj. BsP IV 284. Verkia gailiai merguzélé, rankeles suémus. Srj. Bégom padus pasipuste, kad net balos dZiiivo. Alk. Pabiétum su tokiu ligoniu vieng naktj, galug s usiémus bégtum. Sint. Kenték dantis sukandes, nelaimé buvust praeis. M (DZ II 796). Mes su Stepuku jau tiek ir beveikém, kad, u zverte galvas, ziuréjom aukstyn. BaltPV I 114. Stepukas net kvépavima sulaikes klausési. CvR III 199. b) Dalyvis padarytas i§ intranzityviniy jvykio veikslo veiksmazodziu: Jis guléjo dabar ant Sono, iSsitieses visu kunu, galug padéjes prie pirmutiniy kojy. CvR I 41. Mes su Stepuku. sukom Zilvitio Svilpukus ir grojom suséde vienas pries kita kur ant akmens. BaltPV I 55. Pazymeétina, kad taip vartojami iSplésti dalyviai kartais néra_skiriami intonacija ir nesudaro iSskirtiniy sakinio daliy, pvz.: Petras dar labiau nustebes Ziuréjo j dédés bendrakeleivj ir nezinojo, ka sakyti. Myk-PutS 55. Kurs turéjo dar pasiémes kapeika, iSgéré alaus, persikando pyrago, o kurs neturéjo, itraukes pilug kentéjo. ZemR Il 25—26. As stovéjau apstulbes nuo motinos Zodziy. BaltPV I 74. Ponas rankas j Sonus jsidieges vaikscioja. J (DZ II 341). Nei&plésti bit. k. 1. veik. dalyviai, zymédami rezultatine busena, dar labiau prisiglieja prie tariniu einanéiy asmenuojamy veiksmazodzio formy. Tokie jvykio veikslo dalyviai, skirtingai nuo aptarty §§ 4—6, daznai daromi i8 intranzityviniy nedarybiniy, ypa¢ rezultatiniy, veiksmazodziy. Jy antraeilio veiksmo reik’mé téra silpnai jauciama, o neretai ir visiskai iSblanksta. Pvyz.: Serzantas nutilo ir pasilenkes Zitiréjo i tolumg, kur nuéjo karavanas. CvR VI 270. Glidéjau prisispaudus ir klausiau, ka kalbés. Srv. O ka tu cia veiki atsigules? BsMt II 99. Ateik privalges, ir éia gausi. B (DZ II 773). Jo pati ig tolo vyrq pasitiko nigus. BaltPV I 245. Oras radosi troskus, visy Zoleliy lapai isvyte 55 slépti veltiniuose ir kepuréje. VenclEV 211. Kaziukas blaskési, vars tomas skausmo. CvR VIII 176. Panagiai, kaip rezultatinés basenos reikSmés bit. k. I. veik, dalyviai (Zr. § 7), es. 1. nev. dalyviai gali Slietis prie tariniu einanéiy asmenuojamy veiksmazZodzio formy ir sudaryti su jomis glaudZius sintaksiniussemantinius junginius. Pyz.: Ieik mylimas, ‘ateik laukiamas. SchG 318. Staiga ausis iSgirdo keistg garsq, lyg kas vejamas bégty per Silynus. SimonR 1 62. Paaugéliai neprasomi verzési j talkg. CvR III 36. § 15. Atributyviniy-predikatyviniy es. |. nev. dalyviy vardininko formos savo laiko ir veikslo reik&memis visiskai atitinka pusdalyvius, bet skiriasi nuo jy ra8imi, Pusdalyviai turi aktyvine, o es. 1. nev. dalyviai — Pasyvine reik$me. Plg.: Lapé vejama dar paspéjus perlist pro ratus. Suva gi vy damas jkliuves tarpu jy ir buves labai Zmogaus uzgautas. LTR. Pamokomas Mikés, Juozapélis lauzo lieZuvj, prie kiekvieno Zodzio skiemenio pridédamas »ver“ CvR II 86. Girneles traukiau neilsédama, ugnele kiiriau neraginama. LT III 438. Zmogus, lydimas klykaujanéiy pempiy, vis Sokinédamas nuo kupsto ant kupsto, nuéjo Salimais. CvR III 105, Imdamiesi kurio kito darbo ar verCiadmi atlikti kurj i§ kasdieninio Syvenimo riby iseinantj reikala, kiekvienas jy ilgai rengdavosi, ilgai suarstydavo. KrévR 151. Katé slastuose kasdama Girgkina pele, o pelé Randama cirskia. J (DZ II 88)’. Es. |. ney. dalyviy ir pusdalyviu reik&més santykis itin aigkiai matyti iS formos duodamas, kuri, pavartota aktyvine reikSme, suprantama kaip es. I. nev. dalyvis, o pavartota Pasyvine reiksme — kaip pusdalyvis, Pvz.: Duodamas imk, musamas bék. Erz (es. |. nev. dalyvis). — Du odamas visq turtg iSdalysi, o visy vistiek neapdalysi. Al (pusdalyvis). Tatiau toks santykis toli grazu nerodo antraeilj veiksma Zyminéiy es. I. nev. dalyviy ‘ir pusdalyviy vartosenos paralelizmo. Jeigu pusdalyviams antraeilio veiksmo reik&mé yra pagrindiné, tai es. |. ney. dalyviai ja turi daug karty reéiau. ‘ § 16. Bitojo laiko neveikiamieji dalyviai zymi antraeilj pasyvinj veiksma, jvykusj prie’ prasidedant pagrindiniam sakinio veiksmui. Skirtingai nuo atitinkamy es. |. dalyviy, jie daZniausiai daromi i8 prieSdéliniy veiksmazodziy ir turi jvykio veikslo reikSme. a) Bat. 1. nev. dalyvis neiSpléstas: Vilkas pabaidytas nebgrjat i ta pacig vietg. Val (DZ I 457). Ir jautis atSertas Seriau traukia junga. Myk-PutS 134. Akmuo pa7 Tais retais atvejais, kai es. 1. ney, dalyviai, Zymintys antraeilj veiksma, pavartojami aktyvine reiksme, skirtumas tarp jy ir pusdalyviy visigkai iSblunka, pvz.: ...Tankiai Pentepoléj gyveno, o tia nepatelpams kélés j kitq vietg. ZS 104, Senuosiuose taStuose trunkantj antraeilj veiksma .retkaréiais zymi ir i§ beasmeniy veiksmazodziy padaryti esamojo laiko neveikiamieji dalyviai, Pvz.: Szytdy téwas tdwas ir asz s Opami (bolejgc W 111) iészkoiome tawés. DP 63,9... Tassdi szytai waystd... prieme nieko to ne réykiamas. DP 55, (Bez zadnej potrzeby W 86). 62 leistas nubimbe per stogg. Rm. Kitas akmuo pritr ék&tas sprogo, net kibirkStys igléké. ZemR 1 145. Sutryptas, aplamdytas ponas apalpo, o kai aisibudo, pasijuto besédis ant to patio kupsto. CvR VeLbL. b) Bit. 1. nev. dalyvis iSpléstas priklausomais zodziais: Tik pries valandéle ramus pavieskelés kaimas, uztvindytas gurguoliy, virto triuksminga stovykla. CvR Ill 208. Nupraustas galtu vandeniu, *Juozas atmerké akis. LzPR II 55. Pa leistas i§ tvarto, ponas atéjo pas pacig ir sako. BsP III 303. Ar dyvai, kad svotai jo, dosniai primyléti, kumy viezlyby kalbas kalbét nenumané? Donk 84. Zmogaus pavaisintas ir apnakvintas, senis iskeliavo toliau. CvR V 61. Pamasinti linksmy Sneky, sprukdavo j gatve ir kiti. Myk-PutS 35. Bit. |. nev. dalyviai, kaip atitinkami veikiamieji (plg. § 7), gali reiksti ir rezultatine biisena, susidariusia dél ankstesnio pasyvinio antraeilio veiksmo. Pvz.: Ona uzaugo Zelvio namuose nemaciusi vaikystés, nuo pat pirmosios jos dienos uz duonos kasnj {kt nkyta j darbg. CvR Ill 30. Arklys stovi pazabotas. Kp. Bernai su mergoms tik erzinasi, juokiast, 0 linai stovi nebrukti. Rdm. —/r salyklas liko nep adiegtas,— dejavo senis. BaltPV I 269. Bet Stai pasibaigeé Riesutyné, praretéjo miskas, ir ilgas pilkas, if vienos pusés medziy SeSéliais nuklotas, pasirodé protekéj vieskelis. VienR I 173. Sunkios ir tamsios buvo varno mintys, kaip pati Zemé, kuri guléjo su mirkyta vélyvo rudens liunciy. CvR II 33. Vyrai tyliai prieina, nepaste béti laukia, GrusD 95. § 17. Kaip es. 1. nev. dalyviai, zymintys antraeilj veiksma, santykiauja su pusdalyviais, taip atitinkami bat. 1. nev. dalyviai — su bit. k. 1. veik. dalyviais. Jie turi panaSias laiko bei veikslo reikSmes ir skiriasi ruSimi. Bitojo laiko veikiamyjy ir neveikiamyjy dalyviy santykis matyti kad ir i8 Sin pavyzdziu: Ponas, né valandélés nesvars tes, godulio Su imtas, paSoko ir apkabino aukso maisg, Saukdamas. CvR V 111. Vilkas, gerai i §- pertas, nutraukes uodega, pabégo. BsP III 310. Paleista ganykloje, Syvoji, tik pamacius toli vedima ar besigananéius arklius, pasileisdavo per laukus lyg pakvaigus. Cvr Il 59.— Nezinau, kur tau ir lenda! — sako Simukas karvei, bet toji APS ilaiziusi ima sekioti paskum jj ir, tokiu budu ig§paikinta, tik ir diuri j darzq. GvRiID 1. : Atributyviniai-predikatyviniai bit. 1. nev. dalyviai nuo atitinkamy but. k. 1. veik. dalyviy skiriasi ir daug siauresne vartosenos sfera (plg. § 15). Antra vertus, santykinés laiko ir dazniausiai veikslo reikSmés pagrindu bat. 1. nev. dalyviai prieSpastatomi es. |. nev. dalyviams. Es. |. nev. dalyviai Zymi antraeilj veiksma, bent tam tikra laiko tarpa trunkantj 63 drauge su pagrindiniu veiksmu. But. 1. nev. dalyviai zymi ankstesnj uzbaigta veiksma. Plg.: Bet Sis plakamas né ai nepasaké, o paleistas. vél savo darbq dirbo. Val (DZ I 26). Skubinamas nekepa, uzgmirstas sudega. R; 73 (DZ II 251). Zento baramas, eik pro duris, sinaus baramas, lipk ant peciaus. An.—Sanaus bart as—lipk ant peéiaus, Zento — eik pro duris. PI. § 18. I8 atributyviniy-predikatyviniy dalyviy vardininko ir pusdalyvig vartojimo apzvalgos matyti, kad Sios formos yra prieSpastatomos dviejy santykiniy laiko reikSmiy ir dviejy riSies reikSmiy pagrindu. Jy koreliacija galima pavaizduoti gia schema: Atributyviné-predikatyviné vartosena Ankstesnio (daZniausiai uzbaigto) Vienalaiki8kumo reik&mée aan veiksmo reikSmé pusdalyvis but. k. |. veik. dalyvis ea ee ere UN ANN Fel a Gan ea eee a al es. 1. nev. dalyvis bit. 1. nev. dalyvis Aktyvine reikSmé Pasyvine reikSmé . Atributyviniai-predikatyviniai dalyviai savo tarpusavio santykiais gerokai skiriasi nuo atributyviniy dalyviy, kurie yra prieSpastatomi trijy laiko reikSmiy ir dviejy rigies reikSmiy pagrindu. Atributyviné vartosena Bisimojo Esamojo laiko (vienlaiki8kumo) Bitojo laiko (ankstesnio laiko (vélesreikSmé veiksmo) reikSmé Inio veiksmo) reikSmé @ 5 5 es. |. veik. dalyvis bit. k. 1. veik. dalyvis |biis. 1. veik. | fs dalyvis me | 2 Oo 25 es. 1. nev. dalyvis bat. 1. nev. dalyvis biis. 1. nev. ax dalyvis ee: Palygine Sias schemas, matome, kad pusdalyvis, visi§kai neturintis koreliaciniy ry8iy su atributyviniais dalyviais, atributyviniy-predikatyviniy dalyviy vardininko formy tarpe funkcionuoja kaip pilnateisis sistemos narys su dviem semantiniais skiriamaisiais pozymiais: vienalaikiskumo ir veikiamosios riigies reikSmémis, 64 Ill § 19. Lietuviy kalbos dalyviy antraeilio yeiksmo reik’mé yra paremta i8 vienos pusés jy morfologine prigimtimi — veiksmaZodiniy ir vardazodiniy kategorijy saveika,—o i8 kitos pusés — dvilypiais sintaksiniais rySiais sakinyje. Bet Siai reiksmei padeda iSrySkéti ir kitos salygos, is kuriy atskirai paminétina pozicija, iSskyrimas ir iSplétimas priklausomais ZodZiais. a) Atributyviniai-predikatyviniai dalyviai sakinyje paprastai eina Salia tarinio ir tuo skiriasi nuo atributyviniy dalyviy, kurie linke Slietis prie veiksniu ar papildiniu einantiy vardazodziy bei jvardZiy. Budingiausia antraeilj veiksma Zyminéiy dalyviy bei dalyviniy konstrukcijy (D) pozicija sakinio veiksnio (V) ir tarinio (T) atzvilgiu yra_tokia: V —D—T (pvz.: Ponas atéjes nuciupo jo taukus ir prarijo. BM 29). Sakinio veiksnys gali buti neiSreikStas ar numanomas (pvz.: Paémes apynasrj, parvesk arklj. Skd), o tarp dalyvio ir tarinio-gali jsiterpti pastarojo papildinys ar aplinkybé (pvz.: Motina, mergaite apkabinusi, kilvertina isbégo j virtuve. SimonOBT 42). Daznai pasitaiko ir pozicija D—V—T (pvz.: Dar kartg apzvelgusi laukus, moteriskée jéjo pirkion. CyR Ul 105). Tokiais atvejais dalyvis, ypa¢ neiSplestas, neretai turi ypatybés reik&més atspalvj (Zr. § 1). Visi8kai skirtinga vaidmenj dalyvio reik8mei turi pozicija V—T— D. (Pamatysiu, ant ko jus bekabinsit liezZuvj, manes nebetekusios? ZemR II 338). Sioje pozicijoje dalyvis paprastai esti itin glaudZiai siejamas su tariniu (Zr. § 7). Pozicija T—V—D (—Stai, Stai! —Saukia merginos, pamaciusios vanagg. CvR II 56) pasitaiko palyginti retai, 0 pozicija T—D— V yra visai nebiidinga. Apskritai, dvilypiai antraeilj veiksma Zymin¢iy dalyviy sintaksiniai rySiai su veiksniu ir tariniu geriausiai iSrySkéja, kai dalyvis eina tarp jy abiejy ar bent prieS tarinj. i b) Atributyviniai-predikatyviniai dalyviai, iSplésti priklausomais Zodiziais, daZniausiai eina iSskirtinémis sakinio dalimis. Intonacinis iSskyrimas pabréZia ir dar labiau i&kelia. aikStén tokiy dalyviniy konstrukcijy predikatyvuma ir suteikia joms rySky papildomo teigimo ar neigimo atspalyj. Tam tikrais atvejais (pavyzdziui, kai iSpléstas dalyvis eina prieS sakinio veiksnj) intonacinis i8skyrimas turi lemiama vaidmenj antraeilio veiksmo reikSmei i8rySkinti. Palyginkime Siuos sakinius: Paleistas i§ tvarto, ponas atéjo pas patig, BsP II 303. — Vietomis jau visai nunuogintos kalneliy virsinés juodavo tarp lauky. Gud-GuzKIT 566. Jeigu pirmojo sakinio dalyving konstrukcija paleistas ig tvarto pasakytume neigskirtine intonacija, paverstume ja atributyvinés reikSmés i8pléstiniu paZyminiu. Tuo tarpu antrajame sakinyje iSskirdami atributyving dalyvine konstrukcija vietomis jau visai nunuogintos, tuo paciu suteiktume jai antraeilio veiksmo reik’me. Ypaé didelj vaidmenj antraeilio veiksmo reik&mei intonacinis i8skyrimas turi tada, kai dél savo pozicijos ir morfologiniy bei leksiniy ypatybiy dalyvis gali buti suprastas dyejopai (plg. § 1 cituotus pereinamojo tipo pavyzdzius). 5. Lietuviy kalbos morfologiné sandara ir jos raida 65 Tatiau iSskirtiniy ir atributyviniy-predikatyviniy dalyviy savokos toli graZu nesutampa. Pirmiausia, iskirtinémis sakinio dalimis gali eiti ir atributyviniai dalyviai, dazniausiai iSplésti kitais ZodZiais, pvz.: Kalnuoti atkranciai, apauge krimais, graziai mainési Sviesesniu ir tamsesniu Zalumu. ZemR 1 132. Bet ir mas valgius, lietuviskai padarytus, tuls iSdykélis nenauds ispeikt nesibijo. DonR 51. Antra vertus, antraeilio veiksmo reik&més dalyviai, eidami vieni, neiSplésti kitais Zodziais, daZnai neigskiriami pauzémis (raSomojoje kalboje — skyrybos Zenklais). Vis délto ir tokiais atvejais jie turi specifing balso tono bei sptidzZio moduliacija, skirianéiag juos nuo atitinkamy atributyviniy dalyviy. Pvz.: : Pasibéginéjes berniukas sugrizo ir, iSgirdes senelj pasakojant, iSsitiesé Sieno pradalgéje. CvR III 192. Pab udes dar jis kokia valanda padrybso, paskui tik keliasi. Gs. VisiSkai neskiriama intonacijos priemonémis dauguma_ rezultatine busena Zyminéiy dalyviy, artimai susijusiy su tariniu (pavyzdZius Zr. §§ 7, 14, 16). c) Dalyvio iSplétimas priklausomais zodZiais taip pat sudaro palankesnes sglygas antraeilio veiksmo reik&mei iSrySkéti. Bidamas nei&pléstas ir nesudarydamas igskirtinés sakinio dalies, dalyvio vardininkas yra palyginti labiau linkes sudaryti arba atributyvinius, arba predikatyvinius zodziy junginius. Daug savaranki8kesnj vaidmenj sakinyje paprastai turi iSpléstinés dalyvinés konstrukcijos, j kurias gali jeiti iStisi Salutiniai sakiniai. Pvz.: Bene dél to ir verkia motina, prisiminusi, kad nebeturi féviskés. SimonOBT 26. Susilaiké Veronika, lengviau atsiduso netoli Sventosios vietos ir, apsidairiusi, ar néra ko ant vieskelio ir po kryzium, i8lindo ik po medziy. VienR | 174. Ale tas sinus, paklaustas, kur jis buvo, sako. BsP II 130. IV § 20. Atributyviniai-predikatyviniai dalyviai, zymédami antraeilj sakinio veiksma, kartu daZnai nusako ir ivairias pagrindinio veiksmo a plinkybes. Tokie dalyviai, ypaé i&plésti priklausomais ZodiZiais, savo reikSme gali biti artimi Salutiniams laiko, priezasties, salygos ar nuolaidos sakiniams. Pusdalyviai eina pilnateisiais aplinkybes Zyminéiy atributyviniy-predikatyviniy dalyviy vardininko formy koreliatais ir santykiauja su jomis taip pat, kaip § 18 aptartais atvejais. Todél greta aplinkybinés reikémés dalyviy vardininko formy Zemiau pateikiami ir atitinkamy pusdalyviy pavyzdZiai. Atributyviniai-predikatyviniai dalyviai ir pusdalyviai labai daznai vartojami asmenuojama veiksmazodZio forma zymimo veiksmo laikui nurodyti. 66 Pusdalyviai: Eidamas pasiimk lazda —jy Suva abuojas. Sy. Dauzdamas wmaniau, kad daugiau atadus. Kp. Prisidaryk langa guldamas. Grg. Kas nediko Zeldamas, tas uédiks Zildamas. Kp. Darbg dirbdamas, nediirék, kur varnos lekioja, Ppr 32. Vaziuodamas balomis, saugokis neuzsalusiy akiy. Skn. Ziurédamas { kokj nors danguje besivartant{ paukstj, galvodavau apie ateities zygius. CyR Il 47. Bijok vilko, eidamas miskan, tai ir kiSkis iSgasdins. Kp. But. k. |. veik. dalyviai: Susile mes toliau keliausim, juk vilko namy nesugriausim. CvR V 119. Paréjes kiekvienas Zitri, kad tik kur nuvirtus uzmigti. KrevSP 140. Tokig tvarkg jis rado atvaziaves, ir jam neatéjo galvon, kad jq reikia pakeisti. KrevR 8. Pabaiges dvare dienas, galéjau ir sau kq prasimanyti, Grz. Apynius nurinke, apynojus paklokit ant tako, kad nebuty Slapia, Er. Vieversys nustoja giedot, guba pamates (per rugiapitite). Kp. Vilkui kojos nepadauzes, netark, kad raisas. Dauk (DZ II 229). Es. |. nev. dalyviai: Kad neverksi Eeptiuojama, verksi, vyro Sukuojama. Sin. Nei darbui dirbti, nei gyouliams ganyti Saulius darési nebetinkamas. PraSomas dirbs, bet nepabaigs, liepiamas eis, bet nenueis. VaizgP III 121. (Jonas) nieko aplinkui nemato ir net Saukiamas neatsiliepia. BaltPV 1 66. Tau pamiegoti reikia, pats maciau, Raip alpuliuoji, Zadinamas rytais. BaltPV I 60. Malang ar miesta pasiekti (gyventojai) bandé tik kruvino reikalo spiriami. CvR Ill 105. Zmogus galg daromas tegaléjes tenai mokti. DB 111. But. |. nev. dalyviai: Suo Pliuskis retai, ir tik paprasytas, drisdavo jeiti ; kambarj. CvR UI 155. Vegéjas is pradzios atsikalbinéjo, bet, galutinai prispirtas, turéjo parodyt. BsP Il 96. Senas vynas, supiltas { naujg butelj, dar nejgyja naujo skonio. VenclEV 11. Vagis, smarkiai suimtas, tuoj prisipazsta. Sint. Nuvestas pas karaliy, bernas pasaké, kad jis ir jo draugai sutinka atlikti tris sunkius darbus. CvR V 33. § 21. Su laiko reikSme yra artimai susijusios ir prieZasties, salygos bei nuolaidos reik8més. f a) Priezasties reikSmé. Pusdalyviai: Kad jkaitau bebégdamas, net’ prakaitas ismusé. Vv. Tévas musa vaikg mylédamas, o svetimi nekesdami. An. Viens paklydo nezinodamas, antras jo ieskodamas. Sim (DZ I 137). Katinas, turédamas geras akis, pamaté migke Ziburi. LTR. Vilniuj gyuendamas, negaliu su tévais Z0dziy pasikalbéti, tik laiskais susizinau. Sn. Per dieny dienas nieko nedirbdama, jj turi net per daug laiko. SimonVK | 9. Ligonis, silpnas bidamas, negal paeiti. Kr (DZ III 60). But. k. 1. veik. dalyviai: Nevertg pagyres, turéjau didelj akibrok&tg. Sr. Nevalgo svotelis kiaulienos, jsigeides kumelienos. NS 821. Ziemg nesuspéje, vasara parvezém visus atlikélius medzius i§ misko. Grz. Jaunystéj iSsidauzZes, ramus buvo suauges. * 67 Jnsk. Karsto nudeges, ir ant Salto spiauna. Pin. Dar niekad Byvenime tiek daug mésos neturéjusi, senuté visai jos netaupé. CvR V 59. Gustis godziai griebési valgio, kaip isalkes vilkas, taciau menkai.tesuvalgé, atprates sociai privalgyti. VaizgP II 244. Es, 1.. nev. dalyviai: Ogys keikiamas tunka, MZ 1-186. Akmuo vis ritamas neapéelia. Pn. Ir ankStas nertinis benesiojamas iSbliursta. Vvr. Dvaras, niekieno nepriziirimas, visai isgriuvo. TZ III 323. Suva, dagnai Raikinamas, émé abuojéti. S|. Jau ir taip Sviesds Mikucio plaukai, nuolat prausiami lietaus ir svilinami saulés, nubluko. CvR III 137. Lepinamas namie, kaip visy maZiausias, (Aleksys) priprato vieSpatauti ir ko uzsigeisdamas staéiai reikalauti. VaizgP III 10. Bit. 1. nev. dalyviai: Mike medziai pabraz duo ti nudZiusta. O (DZ I 839). Aguolas juodéja apgenétas. Sts. Per laukg eitas, véjelio piistas, to raudonas veidelis. Jabl (DZ II 771). Kautyniy j ka itintas, as nepastebéjau, kas vyksta aplink. Tsp (DZ V 80). Kaip matyti i pavyzdziy, prieZasties reik’mé i8kyla bendresnés vienlaikiskumo ar ankstesnio veiksmo reik’més fone. Ja daZniau turi ispléstos dalyvinés zodziy grupés, einantios prie’ sakinio tarinj. Kai dalyvis neturi priklausomy Zodziy, priezasties reikSmé jauéiama silpniau. b) Salygos reiksmé. Pusdalyviai: Bégdamas vis pribégsi gala. Ds. Gyvendami vis kada pasimatysim. Grz. Kiaulés akis turédamas, visur jljsi. Kps. Daug benorédamas, nieko negausi. Prk. Kaip pamokysi kitus, patsai nieko nemokédamas? SimonVK I 185. Kas ir Zmonés mes bebitume, j tokj vargg leisdami. LzPR IIl.74. Nenorédamas apsigerti, né ragauti neragauk. VP 33. But. k. |. veik. dalyviai: Jauéiaus toks apleistas ir toks nesveikas, kad sumanes, regéjos, gyvas budiau Zemésna lindes. BilR I 209. Primanius SaukSte paskandyty. Ply® Pasidési, pasidési, kurgi deésies nepasidéjes. BaltPV I 18. Pasakoju tam, kad tave kiekviena merga aplink pirstg panoréjus apvynioty kaip siiila. KréevR 150. Kq darysiu nedejaves — zadu dukra duoti. Griz. Tur bit, sviete vietos neradai, lLindes ¢ia j tg pekla, misy dvara! ZemR I 325. | dumbla krites, sausas nekelsi. Krp. Saves neprigaves, antro nepamylési. Sts. Aketén patekes, kailiniais nesirapink. Ndz. Es. |. nev. dalyviai: Suges laSiniai nevalgomi. BaltPV 1 36. Kuo vaikai iSaugs nebaudziami., Lp. Genamas bék, duodamas imk, musamas tylék. Vké, But. 1. nev. dal.: Sudriks ta knyga neaptaisyta. J (DZ Il 493). Taip drengia, kad né §u0 i§varytas neity. Alvt. Druska, kiek reikia indéta, gardina, padauginta— gadina. Vj. Salygos reikSme dalyviai paprastai turi apibendrinamuose sakiniuose, kuriy tariniu eina biisimojo laiko, tariamosios arba liepiamosios nuo- ®Plg.: Kad primanyty, Sauk&te origirdyty. Mrk, Rm, Dks. 68 sakos veiksmazZodziai. Dalyvis, kuris gali buti tiek iSpléstas, tiek ir neispléstas, daznai esti su neiginiu. Tarp neveikiamyjy dalyviy, kurie Sia reik8me tik retkaréiais tevartojami, gana biidingos konstrukcijos su dalyviu détas. Pvz.: Petrone déta ne kitaip pasielgty. ZemR 11 215.-AS, vyru déta, tokios patios nepriiméiau. J (DZ Il 308). Tavimi détas, as: biciau kitaip pasielges. Jabl. Tavo détas, ag badiau spioves j akis.. Skd. Uz to aplépausio as, jos déta, neiciau. Ss. c) Nuolaidos reikSme. Pusdalyviai: Bégi Zmogus ir nepabégdamas, eini népaet damas, ir vistiek nieko neturi. KrevSP 273. Sédi Dziugas... su mazais vaikais ir galvoja, nieko nesugalvodamas. CvR V 54. Bet mergaités, patios dar privalydamos aukliy, jau is lopy margas sau léles madaravo. DonR 30. Patsai verkdamas,.: jis ramino ir guodé Gréte. SimonVK I 207. Keista, kaip mudu, buidami jvairiausiy paziury ir bady, susijungém. VienR | 212. Cia dabar vienas karalaitis, ne beturédamas tévo ir tikros mocios, bet moéekq turéjo. BsMt I 105. Visoki karaliai, turédami maziaus Rariumenés, mane pergali — uzkariauja. Dk§ (BsP II 82). i But. k. 1. veik.. dalyviai. Jesko nepametes. Dbk. Akimirksni tepadirbéjes, gavo didelj uzmokesnj. St. Zmogus, dantis nu édes, proto nejgauni. Sint. Tokj kelig nuéjus, tik kojas ibaudziau. Zp. A& neilstu, nuo rugiy lysvés paréjusi, ko tu ilsti? Skr. O Sitas (ponas): tia gimes, Cia auges, Sity dirvony duona iSmites, neiggali, nemégsta apzioti gimtinio Zodzio! LzPR II 16. Valséius, jokios naudos Niaurai nedaves, paliko betgi jo bude nebeisdildoma déme. VaizgP Ill 48. Tame maline dirbo malinininkas, kurj baisiai isimyléjau, jo dar nemaéiusi. SimonOBT 183. 3 Es. |. nev. dalyviai: UZgriuvo kalneliai negriau jami, palinko liepelé nelenkiama. JV 912. Verks mano tévelis nevirkdomas. JV 460. Nekvieéiamas, nevadinamas visur eina ir pareina. Ds. Kas nedaromas pasidaro? JabIRR 304. Sarj. pagriebiau neduodamas. J (DZ Ill 591). Apyniai augo tenai ne diegiami. Dauk (DZ I 111). Laiméjo tie, kurie (337) m ugami ir vaikomi iSsaugojo sirdyje pasiryzimg toliau kovoti ir kada nors, gal ir negreit, laiméti! Myk-PutS 337—338. Bat. |. ney. dalyviai: Naslaicio galvelé gludi ne Sukuota. NS 1317. Juodasis varnelis tas juods nedazytas. KlvD 160. Kelsiuos ryteli nepabudinta, dirbsiu darbelj n eparupinta. NS 175. Juodvarnélis juodas nedarytas. NS 104. Aving duotas, dar gaidzio greibia. Kv. *Sakiniuose su teigiamos formos tariniais nuolaida daznai Zymi neigiamos formos dalyviai, ir atvirkSciai. Nuolaidos reikSme éia jautiama dél dalyvio ar dalyvinés konstrukcijos ir likusios sakinio dalies turinio 69 priesingumo, bet dazniausiai esti gana neapibrézta. Norint ja aigkiau nusakyti, diferencijuoti, vartojami jungiamieji zodziai ir, nors, nors ir. § 22. Aplinkybes Zyminéiose konstrukcijose paprastai iSlieka dalyviu bei pusdalyviy formoms biidingos santykinés laiko reik&més. Tik tada, kai priegastingumo tySiai ypaé pabréZiami, pagrindinio ir antraeilio veiksmo laiko santykis kartais jauciamas silpniau. Tokiais atvejais bit. k. 1. veik. dalyviy ir pusdalyviy semantinis prieSpastatymas i8 dalies niveliuojamas. Plg. bit. k. |. veik. dalyviy ir pusdalyviy reik’mes Siuose sakiniuose: Prakaito nepridé J@S8, gero nepadarysi. Dauk (DZ.;114303) — Seng daikta pirkdama S, antratiek uz taisyma pridési. Gs. Beprotiskai padaryéiau, u% puoles tokiy émogédry gaujg. S (DZ III 168). — Sunkiai nusidéciau, kitaip manydamas: tévai buvote man, naSslaiciui! LzPR II 64. Aplinkybinés reik&més kartais turi itakos ir dalyviy veikslui. Anta: bitojo kartinio laiko veikiamieji dalyviai, zymintys ‘prieZasti, salyga ar nuolaida, dazniau, negu kitais atvejais, yra daromi i§ nepriesdéliniy veiksmaZodziy ir neturi jvykio veikslo reikSmés. Pyz.: Stovéjes arti kelio, Vitkaus Sulinys buvo mégstama kaimo merginy vieta. CvR III 223. A¥ tai vis zinau, tiek mety jau jodiné j es ir ant baudziavy daug visokiy aSary mates. DonR 132 (Priezasties reikSmé). Vandenj géres, nebtsi girtas. Rr. Ne savuoju Jojes, ir klane nusési. Sim (Salygos reiksmé). Zmogus, is medio iSdribes, pasilsi, 0 a8, tiek kelio éj es, nepasilsésiu! Er. Skersai iSilgai éj e, nerastume kito tokio globéjo! LzPR I 90 (Nuolaidos reiksmé). § 23. Zymédami antraeilj veiksma ar i§ jo kylanéia veiksnio bisena, dalyviai bei pusdalyviai daznai Paaiskina ir pagrindinio veiksmo pobudj. Pusdalyviai: Kg tévelis sudéjo disaudams, tai siinelis prarado klykaudams, Ppr 245. Pramyniau takeli bevaik&éiodamas, sulauziau tilteli bejodamas. LTR. Katré su visa kuo sutiko ty leédama. SimonVK I 136. Jautis, kaip girdi, saw var gdams pasgara pelno. DonR 36. Namie sutiko jas Grigas, piktai Zuairuod amas. KrévR 31. Steponas Britka godziai ritké, pro nosj leisdamas aamus. VenclGD 398, But. k. 1. veik. dalyviai: U3simeté velnias akmeny maisq ant peéiy ir eina persigembes. P&&. Katé sus igauzus slinksta prie pelés. Tr. Rozalija sédéjo §alia manes, placiai iSskétus alkanes. BaltPV I 37. Palengva, Susima@gstes &engdavo jis... Mas (DZ I 190). Bet Snairiuks, zibus igtem Pes, birbino vamzdj. DonR 69. Es. |. nev. dalyviai: Sis balsas girdimas, kai antys nebaidomos lesinéja ar plaukioja kokiame nors ramiame ezero uzkampyje. IvanL.P II 88. Kas savaité, kokios nors mergytés vedama, éjo jinai i§ kiemo kieman per savo sodziy. BilIR I 243. Mergaité augo skurde, visy pajuokiama, pravardziuojama, nekenéiama, Myk-PutS 26. 70 Bat. |. nev. dalyviai: Kity pagistamy berniukas vardzési, stengési prasmukti pro juos nepastebétas. Avyz]SK 41. [ tuorg atremtas, stovéjo botagas, 0 rankoje berniukas laiké seng kalendoriy. VenciR Il 17—18. Riekémis sukrauti, guléjo pyragai. SimonVK | 11. (Plg. dar §§ 7, 14, 16 cituotus pavyzdzius). § 24. Cia suminétos reik’més, kurias gali turéti sakinyje atributyviniai-predikatyviniai dalyviai bei pusdalyviai, néra aiSkiai diferencijuotos. Tiek literatiirinéje, tiek ir Snekamojoje kalboje labai daznai randame sakiniy, kuriuose dalyviai turi keliy aplinkybiniy reikSmiy atspalvius arba gali buti interpretuojami jvairiai. Pavyzdziui, sakinyje Duksliais katliniais apsivilkes, nesusalsi (Syn) dalyvis su priklausomais zodZiais nurodo ne tik laika, bet ir salyga, o taip pat paaiSkina pagrindinio veiksmo pobidj. Laika ir prieZasti kartu Zymi dalyviné konstrukcija sakinyje Koriy akys, prinestos medaus, uzako. J. Tokios konstrukcijos jgalina pagrindinio sakinio veiksma apibidinti tuo pa¢iu metu i§ jvairiy pusiy, aigkiai nenurodydamos kurios nors vienos jo aplinkybés. Pvz.: Laiko-prieZasties reikimés: Troboj biudamas, zmogus blyksta. Kp. Prisipykes, prisibares kelyje, j pabaigg kelionés senis jau gerokai atvéso. VaizgR VII 191. Patyres tiek skriaudos, vokietis rimtai nusprendé Zemaiciui atkersyti. CvR V 66. Rasos atgirdyti, visi daiktai linksminasi. PG (DZ III 333). Trys beplakami numiré. ZemR II 17. Laiko-prieZasties-salygos reiksmés: Pats alkanas bidamas, alkano nepapenési. Pnd. Gaves dovang, prasidziunga zmogus. Simon DZ II 741. Nenumirsite suvalge, bet atsidarys jums akys. Val (DZ II 200). Laiko-salygos reikimés: JeSkodami jo neberasite, Sau kdami nebeatsigauksite, laukdaminebesulauksite! ZemR II 49. Blogai pasielges, nenusimink, gerai pasielges, nesigirk. TZ Il 38. Dar ne tai igirsite, ilgiau su juo pakalbéje. KrévSP 13. Salygos-biido reik3més: Palengua eidamas, toliau nueisi. Ppr 223. Lig pazastiy jsibrides, prie§ vandenj cia nepabrisi. Grg. Nuolaidos-budo reik’més: Tadiau vieng rytg, nebeapsikesdama, kad aS vis paskutiné, atsikéliau neza dinta. SimonNTP 20. Laiko-nuolaidos-biido reikimés: Ar a& kuailas, kad niekieno neveréiamas, eitau ten, kur man, kaip zmonés sako, bus ne visai gerai. KrévR 257. : § 25. Lietuviy kalbos dalyviy aplinkybinés reikSmés nera gramatizuotos ir neturi apibrézty rai8kos priemoniy. Pozicija, santykiai su sakinio tariniu, dalyvio veikslas ir kitos formalios salygos kartais padeda vienai ar kitai reik’mei labiau iSrySkéti, bet neturi lemiamo vaidmens. Visos aplinkybinés reik’més pirmiausia priklauso nuo dalyvio ir j dalyvine konstrukcija jeinantiy kity ZodZiy leksinés teikSmés, nuo viso sakinio turinio ir nuo® konteksto, Zymédami pagrindinio veiksmo laika, prieZastj, salyga, nuolaida ar paaiskindami jo pobiidj, dalyviai iSlaiko dvilypius sintaksinius rySius su veiksniu bei tariniu ir antraeilio veiksmo 71 Sil — Silavétas, Prieny r. Skn — Sakyna, Zagarés r, Sll — Silalée. Sn — Sunskai, Kapsuko r, Sts — Satés, Skuodo r. Svné — Svenéidnys ir Sventionéliai, Tl — TelSiai. Te — Traitpis, TroSkiiny r. Tsp — Tarybiné spauda. he — Tauta ir Zodis, Humanitariniy moksly fakulteto leidinys, I—VII, Kaunas, 1923—1931. Ud -- Udrija, Simno r. WwW — Postille... Przez D, Jakoba Wv yka.. w Krakowie... 1617. VaiéR — P.Vaiéaitis, Rinktine, Vilnius, 1956. VaizgP — Vaiigantas, Pragiedruliai, Kaunas, 1942. VaizgR — Vaizganto raStai. VaizgRR — WVaizgantas, Rinktiniai raStai, Vilnius, 1957. Val — M. Valanéiaus ra8tai. ValPZK -- Paaugusiu zmoniu kningiele Joteiko, 1868. ValVK — Wajku kningiele su abrozdelejs, 1868, VenclEV — A. Venclova, Epochos vejas, Vilnius, 1962. VenclGD — A. Venclova, Gimimo diena, Vilnius, 1959. VencIR — A. Venclova, Raitai, I-III, Vilnius, 1955, Vien — A, Vienuolio ra8tai. VienR -— A.Vienuolis, Raigtai, I—VII, Vilnius, 1953—1955, Vj — Vajasiskis, Zarasy r. Vks — ViekSniai, Akmenés r. Vik — Valkinifkai, Eigiskiy r. Vp — M.Valanéius, Patarles Zemajcziu, TilzZéje, 1867. Vv — Veiveriai, Kazlu Riidos r. Vvr — Veivirzénai, Priekulés r. Zogr — Quattuor evangeliorum codex glagoliticus olim Zographensis nunc PetTopolitanus... edidit V. Ja gié, Berolini, MDCCCLXXIX. Zp —- Zapy&Skis, Kauno r. Zal — Zalidji, Vilkavi8kio r. ZemR — Zemaité, Rastai, I—VI, Vilnius, 1956—1957. ZemR; — Zemaités ra8tai, Kaunas—Marijampolé, 1924. ZS — Ziwataj szwetuju... Wilniuj 1861. Zvr —— Zvirgzdaitiai, Kudirkos Naumieséio r. ATPHBYTHBHO-NPEAMKATHBHOE YNOTPEBJIEHHE NPHYACTHA : JIMTOBCKOFO A3bIKA B. AMBPA3AC Pesime Atpu6yTusxo-npeauKkatupnoe ynotpe6aenue npnyactuit Xapaktepusyetcs cnegyiounMH OCHOBHEIMH MpH3sHakaMH: a) xBoitnemn CHHTAKCHYCCKHMH CBA3AMH C HMeHaMH HI MECTOHMEHHAMH H C JMYHBIMH dopMamn raaroma B (pyHKuMH cKasyemoro; 6) sHauennem 4acTHA CO 3HaveHMem BTOpocTeneHHOrO Telicraua, KOHCTPyKUMH THMa accusativus cum participio, nominativus cum participio u ap. Uame scero p aTpHOyTHBHO-npefNKaTHBHOM 78 ynorpeOeHHH BbICTYMaIOT NpHYacTHEIe opME! HMeHHTeMbHOrO NawexKa, KOTOpHIe H HccweayloTCA B HaCTOAULei cTaTbe. ArpuOyTHBHO-npeAuKaTHBHOe ynoTpeO.eHHe HaHGovlee cBOlCTBeHHO jeliCTBUTeAbHbIM fpuyacTHAM mpolleAulero OAHOKpaTHOTO BpeMeHH HM T. Ha3. NowynpHYacTAAM, a Topa3ilo Menee — CTpaaTeIbHBIM MpHyacTHAM HAaCTOAMero H Mpomexmero BpemMenu. DopMbI HMeHuTeMbHOTO MawexKa elicTBHTeAbHLIX MpH4acTHi HacTOAMero BpeMeHH B aTpHOyTHBHOnpeAHKaTHBHOM ynoTpeOeHHH HaGMOLaWTCA THU B PeAKHX KOHCTPYKIMMAX PeJMKTOBOTO IH MpOMeXKyTONHOrO XapakTepa (HaMp., ¢ COCAMHHTeNbHDIMH CJIOBaMH). @opMbl WMeHHTeMbHOrO NMakexa aTpHOyTHBHO-npeAMKaTHBHBIX npHyacTHi O6pasyioT cneumpHyeckyio cHCTeMy MpoTHBonocTaBaeHH, OTAMUHYy!O OT CHCTeMBI aTPHOYTHBHBIX H npesukaTHBHEIX npuyactuii. OHM MpOTHBONOCTaBAAIOTCA Ha OCHOBE OTHOCHTE/bHBIX 3HalIeunii BpeMeHH (3Ha4eHHe OAHOBpeMeHHOCTH — 3HaveHHe MpeAulecTBoBaHHA) M 3avlora (3Hayenue felicTBATeMbHOrO CTpaaTesbHOro 3astora). Tlonynpuyactue, KoTOpoe cOBCeM He HMeer KOPpeJAMMOHHEIX CBASeH HH Cc aTPHGOYTHBHBIMH, HH C MpeAHKaTHBHBIMH MpH4acTHAMH, B cHcTeMe aTpHOYTHBHO-npeqMKaTHBHBIX npHuacTHit dyHKMHORMpyer Kak paBHonpaBublil uaeH C ABYMA AudepennatbHLIMH MpH3sHaKaMH: 3HaYeHHAMH OJHOBpeMeHHOCTH H jelicTBliTebHOrO 3alora (CM. TaOAHUBI NpOTHBOMOCTaBNeHUit Ha cTp. 64). Koppeasyua nomynpuuactuii c dopMaMH uMeHHTeNbHOrO nagexKa npnuacTHii B aTpHOyTHBHO-MpeAMKaTHBHOM yMOTpeOMeHHH, 0-BHAMMOMY, He ABMAAeTCA neppEmnol. JLanHpie peBHHX MMCbMeCHHBIX MaMATHHKOB M MHaJeKTOB yka3bIBaloT Ha TO, 4TO No/yNpuyacTHa B 9TOH :byHKUHH 3aMeHHM HM BBITeCHHIH Govlee ApeBHHe topMbi WeHCTBHTeJbHbIX TIpHuacTHii HacTosilero BpeMeHH. ArpHOyTHBHO-IpeAuKaTHBHLIe TpH4yacTHx, OOosHatad BTOpocTemeHHoe Telictpue (cocTosHue), YaCTO yKa3bIBalOT H XapakTep OcHOBHOTO elcTBHA HH ero MPHYHHHBIC CBASH (sHaveHHs MpHYMHI, ycMoBHA HM yctynkH). OTH sHavenus cabo AndepenuMpoBannl, He WMelOT OMpPeeNeHHBIX CpeACTB BbIPAKeHUA UH Mpexkze BceroO saBHCAT OT MeKCHYeCKOrO guayeHHA MpHyactua (NosynpuyactuaA) HM APyHX COB, BXOMAULMX B MpH¥acTHylO KOHCTpyKUMIO, OT COMepXKAHHA Bcero UpeAoxKeHuA H OT KoHTeKcTa. BpicTynad c BblllleyKasaHHbIMH 3HaYeHHAMM, NpHYACTHA HM MOAyMpHYacTHA COXpaHAIOT OCHOBHBIe MpHsHakH aTpH6yTHO-p@AMKATHBHOTO yNOTpeOMeHHA: ABOliHbIe CHHTAKCHYeCKHe CBASH H 3HAYeHHe BTOpocTeneHHoro Melictaua (cocTrosHus). Tlpomexyrounoe 3BeHO MexK Ay aTpHOYTHBHO-NpeAMKaTHBHBIM H MIpeAHKATHBHBIM YItOTpeOweHnem OOpasyloT mpH¥acTua u NeenpHuacTud 9M@aTHecKoro SHaYeHHA HM KOHCTpyKUNH ¢ CO@AHHHTEIBHBIMH CJIOBaMH. “3