Vienaskaitos kilmininko prieveiksmėjimas ir prieveiksmiai su formantais „-(i)o“, „-(i)os“, „-ės“ dabartinėje lietuvių kalboje

LIETUVIU KALBOS MORFOLOGINE SANDARA IR JOS RAIDA fetal Vy OS Tc 8oOR MOKSLYJU AKADEMIJA VIENASKAITOS KILMININKO PRIEVEIKSMEJIMAS IR PRIEVEIKSMIAI SU FORMANTAIS -(i)o, -(i)os, -és DABARTINEJE LIETUVIU KALBOJE K. ULVYDAS ISskyrus prielinksnines konstrukcijas, suprieveiksméjusio vienaskaitos kilmininko pavyzdziy, iSlaikiusiy aiSkia, neabejoting linksnio galiine, dabartinéje lietuviy kalboje palyginti nedaug teturime. Jau i& to galima daryti isvada, kad Sis linksnis, bent tais atvejais, kai vartojamas be prielinksniy, nerodo rySkesniy tendencijy prieveiksméti. Ir J. Endzelynas nei savo ,,LatvieSu valodas gramatika“, nei ,,Baltu valodu skanas un formas“, kalbedamas apie linksninius prieveiksmius, nei8kelia né vieno suprieveiksméjusio i8laikytos galiinés kilmininko pavyzdzio lietuviy kalboje. Tik K. Baga, recenzuodamas A. Leskino ,,Litauisches Lesebuch mit Grammatik und Wérterbuch* (Heidelberg, 1919), pastebi: ,,Prieveiksmyje namon ieSkoti galininko drauge su Leskinu mes negalime, nes tuomet baty namai (<*naman+na). Namén bus kiles i$ kilmininko namo (:namo-pi). Galiiné -n bus pridéta nusiziuréjus j laukan. Lytj namon a& tepazjstu tiktai iS raSty, gyvojoje kalboje teesmi girdéjes vien tiktai namé ir (Marcinkonyse) namépi"'. Ypaé negausu vienaskaitos kilmininkiniy prieveiksmiy (Zinoma, iSskyrus prielinksnines konstrukcijas) dabartineje lietuviy literattrinéje kalboje. Tatiau to negalima pasakyti apie senyjy raSty kalba, o ypac apie atskiras tarmes — gyvaja liaudies Snekamaja kalba. Tarmése suprieveiksméjusiy kilmininko formy vartojama kur kas daugiau, negu vardininko. Tiesa, ¢ia kartais nepaprastai sunku, net nejmanoma iSaiskinti, ar turimas tiesiogiai suprieveiksméjes kilmininkas, ar analoginis darinys, bet Siaipjau vienaskaitos kilmininko galiine iSlaikiusiy prieveiksmiy esti ivairiy: daiktavardiniy, bidvardiniy, skaitvardiniy ir net dalyviniy; a, ia, o, io ir net iu kamieny; paprasty, prieSdéliniy, dvikamieniy ir net tokiy, kurie yra sudaryti i8 i8tisy ZodZiy junginiy. IS jy daZniau pasitaiko a, ia, o ir io kamieny prieveiksmiai. Labai retas iu kamienas. Kity kamieny vardaZodiniy prieveiksmiy tia, galima sakyti, nepasitaiko. 1K. Biiga, Kalba ir senove, I d., Kaunas, 1922, p. 160. il a kamienas: greito ,,greitai“ Lkm, R8&, OG 422 (Greito béR namo. Sv. Greito kojas raito (greit béga). Ds, Sv), gvolto sl. (Gvolto rékia. Sy. Plg. le. gwattu wotaé ,Sauktis pagalbos“), jauno (sc ménesio) »esant jaunam ménesiui* OG 419, kroémo sl. »uzsidéjus ant nugaros* (AS ji da krémo negiojau. Sv), piésto ,,piestu“ (Arklys piésto stoja. Sv, Skp), plozo sl. ,,visu ugiu i8sitiesus“ (Jis ant Zolés guli plozo. Kp. Guli purvynéj plozo. An. Plg. le. ptazem tos patios teikSmés), ryto ,,ryta, ryte® OG 419 (Ryto isginiau ag kéltavas. Bien. Rito miestan iSvaziavau, Sy. Ryto Salnos biita. Bien. Anas jau vakar ryto iséjo. Sy. Anksti ryto atsikéliau. ib), vakaro »vakare* OG 419, DglS (Vakaro ateik i mane. Bien. Plg. prieveiksminius junginius: rytoj vakaro Sy, vélai vakaro ib, anksti vakaro ib), zovado sl. ,Suoliais“ Sv, iSgrito® ,,i8 ryto* (Nesivéluok, ateik anksti, iSgrijto. Aly. Jis igvedé arklius isgryto ant lauko. Lp), iSilgo ,,i8ilgai* Sdk, iSvientaro ,,be perstojo, nuolatos“ (/Svientaro béga ir béga kaip pasiutes. Arm. Jis iSvientaro baras ir baras, Asv), palengvélinko »palengvéliais* (Tik tykiai, tykiai, palengvéliuko: vaiky nenubudinkit. Sv), palengviitko ,,t. p.“ ib, palefigvo ,,palengva, tyliai* Sv, Ds, Kp (Pasakyk jam palengvo, kad kiti negirdéiu. Pum. Plg. Vaizganto raSty kalboje vartojama prieveiksmj palengvo ta patia reik’me.), patykiuko ,,t. p.“ Ds, patyko ,,ramiai, tyliai, pamazu“ (Per liepta eik pat¥ko. ib, Sneka patyko. Sv), patyliiko .,t. p.” (Patylidko, patyliako ir priéjo. ib), aukstikatipo ,,auk8éiau kaupo“ Gmiz, dvisédo ,,dviem sédint (ant vieno arklio)* Skp, Slm (Ant dveigio nejokit dvisédo. Kp), naktigulto »miegot, nakvot* (Natiguito atéjau. Pl), nésiariko ,,nosimi rakdamas zeme, strimagalviais“ (Kur leki ndésiariko — dé sprandg nusisuksi? Lkm), sausagrido »sausai* (Uzvalgo sausagriido duonos ir dirba visgdien. Vik), trilapo ,,pusiau ris- €ia, pusiau Suoliais® (Misy bériokas béga trilapo. Ds). iakamienas: kilio »kiliais, kilveréiais* Sim (Einam nuo kriauSio killio virsty. Kp. Ar tu nebijotum virsti nuo kapy kalno kilio? Ds), namelio ,namo, namuéio“ r§, namytuzélio ,,t. p.“ JD 724, namolélio ,,t. p.“ Lnky, namolio ,,t. p.“ Brz, namulio nt. p.“ Kp (Prikroves brandéiy miezeliy, parvesiu namulio sausu keleliu. Str), riséio ,ristia“ Kp (ryséio nt. p.“ Sv: Nuvadiavo ryséio. ib), Sdolio ,,Suoliais“ (AS jau moku Stolio jot. Slm. Prie§ kaing Suolio, pakalnén — né zingsnio (balana kai dega). Kp), zimblio ,kad zimbty* (Paleidgiay akmenj zimblio, tai kad zimbe. Ds), Zingsnio ,,zingsniu, Zingine“ Ds, islydio ,,be perstojimo, nuolat, tolydzio“ ([Slydzio dirbkit, Prk. Mergaité jau per aStuonias dienas iSlydzio mieganti. pr&), palengvélio »pamazu, palengvéliais* Pnm, Kp, Sv (Eik palengvélio ir nueisi miestan, Ds), palengvélitko ,,t. p.* Sv, pamazélio vt. p.“ Ds (IS tykélio, pamazélio stiklelj ik dugni. (d.) Kls. Zemé is lengvélio déiiista ir pamazélio Syla nuo saulés, 18), patykélio ,t. p.* (Patykélio kolei nuvaziuosma, ir bus diena, Ds), patykio ,,t. p.“ ib, basamindZio ,,be kojiniy ar be auty isispyrus. j batus“ (/tokia spraguma — ? Prielinksnis if paprastai rasomas skyrium net suprieveiksméjusiose konstrukcijose (plg. i& léto, if lengvo, if auk8to ir t. t.). Taéiau kartais jis tiek susilieja su sustabaréjusia linksnioforma, kad jokiu badu negalima biity raS8yti skyrium. 12 net tuoros pyksi, o tu basamindzio apsiaves eini kulti. Arm), doieraicio dviséda“ (Abw jojo dvieraicio. 18), kiaiiliaristio ,,kiaulés ristia* Sv (Ot béga arkliokas kiauliariscio. Uzp. Tik jau Riatiliariscio bégdamas nepagauk arklio. Vins), tapédiio ,,i8 paskos, jkandin“ (Tapédzio tuoj paskui mane ir atsivijo. Upn), tolydzio ,,tuojau, daznai, visada, nuolat“ Lp, Kps, Vikv, r& (Kai parvaziuodavo per vakacijas, tai tolydzio ateidavo pas mus. Gs. Jis sveikatos visai neturi — tolydzio serga ir serga. Brt. Eiti buvo sunku, kojos tolydzio klimpo j gily, patizus; sniega, permirkusiuose batuose klerkséjo vanduo, BItSR 70. Plg. topalydzio ,,t. p.“ dz). o kamienas: bégtinés ,,bégte, bégtinai* rs (Bék bégtinds, kad tik buty greiciau! S|), duotinds ,duote, duotinai* (Duotinds jdavé, as nevogiau. Trk), 6ratos hibr. saukte, rékte, pagalbos!* Vrn, Smn, Zin, Alv, Dks, Bd, Klvr, Sn, Mrk, Knv (Domarko namai degé — visi ordtos Sauke. Sint. Kaip jam dantj trauké, jis 6ratos réké. L&. Plg. le. ratowaé ,,gelbeti*, ratunek ,,pagalba“, ratunku! ,,pagalbos!“), péstés ,,pestiom“ (Nuvéjo miestelin péstds. Pg), senybos ,,seniau, senais laikais* (Kai budo senybos (Kaip biidavo senais laikais). OG 419), skers6s ,,skersai* (Skersos §niiira traukt. Ds), Sautinds saute, Sautinai“ (Sautinds nusavo. KlvrZ), Sliurptinds ,,8liurpte (verkte), Sliurptinai“ Sts, visuotinos ,,visi, bendrom* J, intimpés ,,jtemptai, be paliovos* (Padirbék intimpOs visa diena, tai pamatysi. Ds), iSilgés_,,iSilgai* (Nugi Zitirau — guli isilgds purovynan. Lp), iStisds ,,iStisai, be pertraukos“ Likz, wédolankos ,uzuolanka, aplink“ (Uzbék uzdolankos ir pagausi. Pai), sausakimg6s ,,sausakimSai* (Priéjo Zmoniy sausakimSés. Ds), tavienatos (=tuovienatos?) ,,nuolat® (Jis taviengtos riko ir riko. Lnkv), twojtampos be sustojimo, be pertriikio“ (Kaip pradéjo varyti rugius per masing, tuojtampés ir isvaré. Up), tuoitimpés ,,t. p.““ Skrd, Sv (plg. tuo intimpds DP 296), visaplatés _,,visu platumu, iStisai* Ssk (Kad pradéjo visaplatés bitys ljsti, kad nieko nebegali padaryti. Grz. Pamatém, kad namas jau visaplatés bedegas. Jis tagko pinigus visaplatos. Kair. Jei jis taip visados leis gyvuolius visaplatos, tai bematant viskq numins. Lnkv. Udtat pamazu suzinoje zmones mano darbus, visaplatos émé peikti ir rodyti pirstais. LzP). io kamienas: riséids ,,ristia* Ds (Tokiam Slapiam kely riscios nepavadiuosi. Er), neziniOs ,nezinia® Lkm, pamazélios ,,t. p.“ ib, dviraicids ,,dviem sédint (ant vieno arklio)“ (Tévas su berniuku dviraici6és iSjojo j ganyklg. Sdk), galvatriktios ,,labai greitai, smarkiai* (Vaikas galvatriktios isléké. Vad. Atlekia galvatrik¢cids. Ds), kuliavirséids ,,kilvartomis (Kiliavirstiés nuriko (katinas) per laukus, Ut), tapradziés (=tuopradzi6s?) ,tuo pradéjimu, nuolat* (Tapradzids neklauso, kad ir sakai. Grz. Plg. Pulkai vaisko traukia tuopradzios i§ vienos vietos j kita. TZ VII 338), vienavalids ,,be perstojo, be pertriikio“ (Tai vaikelis — visa naktele réké ir réké vienavalids. Smn. Ko tia Smduzioji (landai) vienavalios per duris? Kt). iu kamieno pavyzdziu gali eiti tolydziaus ,,tuojau” K I 449, II 166, 190, 317, ,,kartu“ ib I 551 (plg. taip pat tuolydziaus ,,tuojau“ Sdr): 13 Pagaliau reikia i&kelti éia ir viena kita labai individualy darinj: greitosios ,,greitai, skubiai“ (Greitésios susirinko. OG 423), greitijos nt. p.“ (Ana tik greitijos apsivilko. R&), istosaficio (<iS to sanéio) ig to, kas yra, ka turi“ ([pilk pieno itosaftio, Ktk. Jau kam, kam, o pavargéliui duok istosaféio. ib). Visy Gia duotyjy prieveiksmiy pagrindinés reik&més turétoja — Saknis dazniausiai yra daiktavardiné ar bidvardiné, Vadinasi, i8 visy kalbos daliy daugiau yra prieveiksméjes ir prieveiksméja daiktavardzio ir badvardzio vienaskaitos kilmininkas. Be to, Gia pasitaiko ir veiksmaZodiniy (tikTiau sakant, dalyviniy) prieveiksmiy ir tiktai vienas kitas skaitvardinis (iSvientaro, plg. afitaras, kur skiriama priesaga -tara-, esanti ir Zodziuose kataras, pastaras). TaGiau reikia pasakyti, kad lietuviy kalboje ne vien daiktavardzio, budvardzio, skaitvardzio ar dalyvio kilmininkas gali suprieveiksméti. Galima jziuréti ir jvardio vienaskaitos kilmininko kai kuriy prieveiksmejimo tendencijy. Tiesa, jos dabartinéje kalboje labai silpnos, o dauguma jvardziy ju visai nerodo. IS visu ivardZiy vienaskaitos kilmininky kiek rySkiau lietuviy kalbos istorijoje yra prieveiksméje tik ivardziy kds ir tas kilmininkai k6, #6. IS ju paprastai tik pirmasis gali i&virsti prieveiksmiu ir pats vienas eidamas, t. y. be prielinksniy ir kity zodZiy. Siaipjau dazniausiais atvejais jvardziy kas ir tas kilmininkai sudaro sudurtinius prieveiksmius kartu su kitais ZodZiais Zodeliais, 0 ypaé su prielinksniu dé (dél), stovingiu pries ir po ty kilmininky, pvz.: k6 »kuriy galy, kodél, délko“ (Ko tu cia atéjai? tS. Ko éia dabar puldinéji prieS vyra! Sly. K6é vakar neatéjai? Up. Ko tu toks nuliddes? r&. K6 ag Zaliuosiu, k6 linksmas biisiu, Zadaq mane kirsti. d.), kodél ,,délko, dél kurios priezasties“ (Kodél nelaistai Zaliyjy riiteliy? d. Plg. senyjy tasty kodrin ,,t. p.“), déro (<délk6) ,,t. p.“ End, délgiko ,,kodélgi* XVIII—XIX ami. TS, délk6 ,,kodél“ Rdm, Als, Jb, delRo ,,t. p.“ Vrb, délkogi ,,kodélgi* P, delkogi ,,t. p.“ Rdm, kadin ko ,,kazin kodél“ (Man kadzin ko pusiau nujémé, gal jau reiks sirgt. Slm), mazko »beveik* Pc, niéko »pusétinai, gana gerai* (Jie niéko pragyvena. Jnsk), todéleigi ,,todélgi* st8, todélios ,,todél“ Grz, antaté »tam“ (Jis antaté stovi. Pn), beneté »beveik, netoli to“ (Pasitaiko benet6é kai kada ir susibarti. Nmn), délgito »déltogi* sr&, déligto nt. p.“ DP 286, délté ,.todel“ Kt, VnIP 16, Aly, Rm, Vvr, delté ,t. p.“ Rdm, Ds, déltogi »todélgi* BsP III 38, deltogi ,,t. p.“ Rdm. Kartu reikia éia paminéti ir tai, kad veikiauSiai sustabaréjusiu kilmininku laikytina ir lytis tiekés (plg. tiekas, -a) (Tiekés (tiek) jau nuvéjau, tai reikia ir pas jj azeit. Gry. Tiek tiekds (tiek to), einu gult. Pg. Su tuo miegu tiek tiekos! ib). Kaip rodo pavyzdiiai, kilmininko linksnis tegali prieveiksméti, eidatuju_pavyzdziy daugiausia yra biido prieveiksmiy, Vadinasi, kai tiktai kilmininko linksnis tam tikrame kontekste pradeda eiti biido aplinkybe, tipo biido prieveiksmiai pasizymi didesniu adverbializacijos laipsniu uz laiko ar vietos prieveiksmius. |vardZiy kas ir tas kilmininkai yra suprieveiksméje daugiausia priezasties reikSme. ; Palyginti menka kilmininko linksnio (vartojamo be prielinksniy) tendencija prieveiksméti paaiSkinama ne tik jo stipria objektine reikSme ir nelinkimu eiti aplinkybéemis, bet ir tuo, kad aplinkybinius santykius kalboje daugiau linkstama reikSti prielin ksninémis_ kilmininko konstrukcijomis. Prielinksniy ir kilmininky konstrukcijos pasizymi nepaprastu paplitimu. Kai kurie kilmininkai, nuolat vartojami su prielinksniu aplinkybes reiksme, stabaréja ir stabarédami kartu su prielinksniu pereina j prieveiksmj. Stabaréjimo ir prieveiksméjimo procesa Cia palengvina ir pagreitina prielinksninés konstrukcijos pagrindinio démens — paties kilmininko leksiné reik’mé: paprastai labiau linke prieveiksmeti bendresnés, abstraktesnés reik’més ZodZiai, jau paciu savo turiniu susije ypa¢ su biido, vietos ar laiko reik’mémis. Grei¢iau prieveiksmeja ir tokios prielinksninés konstrukcijos, kurios igyja labiau apibendrinta perkeltine frazeologinio junginio reik’me, nors paties jy pagrindinio ZodZio reikSme, paemus skyrium, ir yra visai konkreti. 18 visy suprieveiksméjusiy ar bent prie prieveiksmiy priartéjusiy Cia kalbamojo tipo konstrukcijy i8siskiria prielinksnio ig ir kilmininko konstrukcijos. Jy turime Zymiai daugiau, negu kity prielinksniy ir kilmininko konstrukcijy. Tad su jomis pirmiausia ir susipazinkime. Siy konstrukcijy pagrindiniais demenimis eina a) a, ia, o, io, é,i, u ir priebalsinio kamieno daiktavardiziai, b) dazniausiai substantyvuoti a, ia, o, io, é kamieny ir jvardZiuotiniai biidvardziai, c) vienas kitas skaitvardis, jvardis ar net dalyvis. a) Prielinksnis i§ ir daiktavardZio kilmininkas a kamienas: i& ddikto ,,kartu, i8 vieno* (Mes visi is daikto valgome. Y1), is judko ,,juokais“ (/& judko, jau ir isimyléjau. Ds), i§ Raklo ,,i8 paskutiniyjy“ Kp (O anas ginas is ka@klo. Ob), is kdlno Trgn, Rev, GGuzKIt 455 (veikiausiai vertinys i8 lenky kalbos, plg. z géry) ,,iS anksto“ (I§ kdlno tau sakau. Ktk. Prizadéjo is kdlno sumokéti. Sdb. Jau puse pinigy ig kdlno paémé. Dgl. Sumokék is kdlno, tai tada gausi. P|, Pinigus i§ kalno sumokéjau. VnlP 303), if karto ,,vienu kartu, staiga* (Jei arklys if katto gerai nepajema, tai paskui sunku beprisivyt. Ds. Ben po desimti gabany ik kafto (Zirniy) Zardan paduoda. Sl. Cia is karto pamaéiau, kad buvau teisingai nujautes, BIt8R 43), ,,pradzioje“ (/§ karto jis net nemokéjo paklausti brolio, nusakyti tiksliai, kas jam rupi. GGuzKIT 784), i& laiko ,,i§ anksto“ (/§ laiko Sluotvirbiy pasirapinau. Krtn. 18 laiko pasidaryk, tai paskiau nereiks. Gz), ,,pirm laiko, per anksti* (Kas i§ laiko dziaugias, tas pas15 Riau verks. Jn&), is laiiko ,,i8 lauko pusés“ (/§ latiko namas lentomis apmuStas. LIkz), if matymo ,,pagal iSore“ (AS jj if matymo padistu. Alk), is mdzimo ,,i8 mazens* (1§ maéimo jis toks pablendes (pabales) buvo. Jn&k), i§ oro ,,i8 pavirSiaus, i8 i8vaizdos, if lauko pusés“ (/§ oro nieko nematyti (ar néS¢ia, ar ne). Rgv. Prie kity dury i§ oro vis dar éjo ginéai. VnIP 144), is ryjto ,,ryta* Llkz, i§ vGkaro ,,vakare“ (Margis i§ vakaro loja, o daugiau miega per naktj. Pc). ia kamienas: i§ aféio (:aftis, aféio ,,artumas“ SD 15, Srv, Skr) viS arti* (/§ aréio Savo kiskj, ir tai neagavo, Prng), is kélio ,nepakeliui* (Jis man ig Rélio. Kdn. Pamislijes, labai i§ kélio, ir nebeazéjes. Ds), i§ priekio ,,i8 anksto“ (/§ priekio moka. Sv), i8 riidenio »tudenj* (Salnos i§ rudenio Zelmenis gadino. Jn&k), i§ s¥kio ,,vienu kartu“ Sd, »pradzioje“ (Reikéjo is s¥kio taip sakyti. L\kz), is télio ,,i8 toli, i& tolo“ (Ar is t0lio tas svecias? Grz. Ugnj i§ tolio matyti. OsG. Ir atvaziavo i§ tolio bernelis. RD 119), i§ nejiigio ,,i8 nejitiy* (UZpuolé zuikelj if nejatio ir sudraské, Uiv), i§ paskubio ,,i8 greityjy, skubinant“ (IS paskubio apsiriRo. ps.). i o kamienas: i§ didumés ,,pavirSutinigkai, Siek tiek“ (Visy obuolin nekrésim, tik i§ didumés. L8), i§ galvés ,,atmintinai“ (Ar visa knyga reikia i§ galvds mokéti? Ds. Jie tikt if galvds Sventus mokinosi mokslus. Dn), i8 madienos ,,i8 mazens“ (i§ madienos kojos prijunke prie rugienos. Pls. 1§ madienos jau jo toks zugimimas (prigimtis, bias). Rod), i§ ti€s6s ,,i8 tiesy, i§ tikrujys R 155, K (Us tiesos bylau jumus. BP | 15. lz tiesés gailékités, DP 12. Iz tiésos numiré. DP 459), i8 paskds (is paskos Kp) ,,jkandin, paskui, uzZpakaly“ (A& vadiavau pirma, o jis is pask6s. LI. I§ paskés seké. Griz. Ir motina ik pask6s atéjo. Pc. Paveizék, ben atvaziuoj kas i§ paskds. Lkvy.— Ar dar toli iki Sabalio lentpiiivés? — paklausé Mykolas Zmogy, kuris susiles ir susikiiprines stiimé if paskos pabégiy prikrautas vezétias ir vis nuokséjo savo kuing. VnIP 94. — Tui, tui! Ulia-lia-lid! — suklego vaikai, puldami is paskos ir stengdamiesi pralenkti viens kitg. BItSR 186. Tik nebit nuosaly, tik i§ paskos nepasilikt! GGuzKIt 674), i§ padidrés ,i§ i&vaizdos“ (IS padziérés grazus arklys. Llkz). io kamienas: i§ apadids ,nuo zemés, iS Zemai“* (Duok is apaciés, tai nereikia per pédus lipt. Vad), ,,i8 patiy darbo zmoniy gelmiy, iS platiyjy masiy pusés“ (Vystyti savikritikg ir ypaé kritika i§ apacios. tsp), if po apadids ,nuo Zemés, ig Zemai“ (Dabar kuliam ig po apaciés (patias javy apatias). Jn&k), i§ eilios iS eilés, paeiliui* rs, if mazumenios »l§ maZens“ TZ VII 321, ig nedZinios »i8 neZinojimo* XVI amz. rs, XIX amz. TS, i$ pradzi6s ,,pradzioje, pirmiausia; i§ karto“; i§ prieSéios ,,i8 priekio, i8 prieSakio“ (Pirkia is prieSéios gradiai aptvarkyta. Knv), ig vdlios Vs, Mrs, Vj, Ds ,,pamazu, i8 léto, palengva“ (Eik ig valios, kad nepailstum. Alk. Jis viskq i§ valios dirba, L’. Akédamas arkliy nevyk smarkiai, tegul eina i§ valios. Kps. 1§ valios ark. Ud. Per tiltg reikia vadiuoti i§ vdlios, Lp), »Savo noru“ (Grjzcia, jau griztia atgal pas tévelj, kurio ig valios apleidau namelj. (d.) Ply). 16 é kamienas: i& atidés ,atidziai* ([§ atidés pradékit galvoti, ir matysit, kad taip yra. 18), is mazatvés »is mazens“ GrZ, is mazenélés at. p.“ J, if mazentés ,,t. p.“ Ut, is madienélés ,,t. p.“ (1§ madzienélés jie taip vargiai ugauginti. Brt), if mazystés ,,t. p.“ Als, if mazumélés ,,t. p.~ (I& mazumélés be motinélés papratus vargti didj vargelj. (d.) Ds), is mazumés ,,t. p.“ Sd, Slap, Srv, Kdn, Grz, Svn, ZZ, Ktv, Mrs (/§ mazumés ji buvo grazesné, dabar kazin ko suprastéjo. Sim), ig mazuntélés ,,t. p.” Prng, is mazuntés ,t. p.“ Vj, & mazuomenés ,t. p.“ Ds, i§ mazdomés Grz (i§ maguomés Ad) ,,t. p.“, i8 mazuominés ,,t. p.“ DglS, if mazuotes at. p. (Jaw jis if mazuotées taip Sneka (Sveplas). Stk), i§ pusés ,,pusiau vaisiais dalijantis‘ Kp (Viskq dirbsime is pusés. Kbr. Tada pelé su Svirbliu i pusés kviecius séjo. (ps.) 18. Kad bus pinigai i§ pusés, tai pasakysiu, kur yra padéti. Ml), is teisybés ,,iS tiesy* (— Tai jau is teisybés — negnekétum, Palioni, kad taip nugneki! GGuzKIt 414), i§ valés ,,savo noru, savo valia“ Z., is nevalés ,ne savo noru, ne savo valia“ ib. i kamienas: i§ akiés ,,nelabai taikant, apytikriai* (/5 akiés Sauna. Grz. [| koja padiiiréjo. ir i8 akies pasiuvo kurpeles. Tvré), is arties (: aftis, -ies K) ,,i8 arti, i§ arto“, if ausiés ,,be gaidy, i§ klausos* (Gieda i8 qusiés. Jb), i daliés ,,ne visai pilnai* (Tatai parodo i§ daliés ir duotieji pavyzdziai. Jb. 18 daliés teisybé, i§ daliés ne. Grg. Jie if daliés birai, ig daliés Zvejai. K 11 226. Na, ir as is dalies, su rezervais, su jumis SUtinku. VnlP 212. Dabar gi tq kandig is dalies jis patyré pats. ib 358), i§ pat madinties ,,i8 pat mazens* Slk, if mazuntiés ,,i8 mazens“ Lkm, Tvr, i§ peties ,,smarkiai, uoliai* (Rugius visi sustoje i§ petiés kerta. GrZ. Cukriniy runkeliy augintojai pasidarbavo is peties. tsp. Tad nors pasnibzdom, bet liejo tulj ig peties ir atkise delng tikrino, ar ne j kerdziaus puse nega véjas. BItSR 49), ig Saliés ,,i8 paSalio, iS Sono, if kity* (Juk girdam i Saliés, kad visi iS ano juokiasi. S\nt. Taip atrodé tik Ziirint ig Salies, VnlP 23), ,,j Salj, 1 Sona“ (KliSa karvé — ig Salies kojq met. Z.), i§ pagaliés ,,i8 Sono, i8 paSalio, netiesiai* (/8 pasaliés Sneka. Lp. 18 paSaliés diiiréti. Gs). u kamienas: i§ vidatis ,,viduje, i8 vidinés pusés* (Dar Rlaikiau atrodé tie dideli pastatai if vidaus. VnIP 6. Kai kvépavo, regéjos, kad ikaitinta gelezimi degina jam krutine is vidaus. ib 393), i§ virSaiis ,,i5oréje, iS aukStai* (Dantis buvo kiauras ig virsaus, LIkz. [§ virsaus Zemsiurbés nedidukés, lyg plunksny dézutés. r8), i8 paskaus_ ,,uzZpakalyje, paskui, jkandin“ (Vilkos i§ paskaus kaip uodega. Zg). ; Priebalsinis kamienas: i§ mazefs ,,i8 mazu dieny“ (Jau jis if mazens buvo toks priesgina. Irk. Toks jis ir if mazens buvo. Jb. I§ mazefs ji tokia perdziavus. Srb. 18 mazens jau man israsé Zaibai Sirdy skausmus. LGR I 137), i mazumens ,t. p.“ (8 mazumens buvo lepinami. Lnkv). Savaime aigku, kad ne visos duotosios prielinksnio is ir daiktavardzio kilmininko konstrukcijos yra vienodu laipsniu suprieveiksmejusios. Jy suprieveiksméjimo laipsnj ypat sunku nustatyti todél, kad beveik visy ty konstrukcijy pagrindinio demens — daiktavardZio (iSskyrus gal tiktai 2, Lietuviy kalbos morfologiné sandara ir jos raida 17 LK ey Bipiiot ef if paskés, i§ pasaliés, if paskaus, is mazgefis) vartojami ir visi kiti linksniai, tiesa, ne su vienodu intensyvumu. Be to, dauguma ty pagrindiniy démeny slegia bent dalelé objektinés reikSmés, kuri taip biidinga kilmininkui ir kuri kaip tik sulaiko jj nuo prieveiksméjimo. Taéiau aplinkybiné funkcija ir pagrindinio demens jau anks¢iau minétieji leksinés reiksmés ypatumai, juo reiSkiamos savokos glaudus rySys su apibendrintomis biido, laiko ir vietos-erdvés reik&mémis blukina kilmininko objektine reikSme ir lenkia jj Siuo atveju kartu su prielinksniu j prieveiksmio kategorija. DaZniausios Sitaip kilusiy prieveiksmiy reikSmés yra laiko, vietos-erdvés ir biido. Kity reikSmiy (pvz.: prieZasties, tikslo) beveik néra. Analoginiy dariniy ¢ia taip pat beveik nepasitaiko. Vadinasi, duotieji pavyzdziai — tai vis tiesiogiai sustabaréjusios ar stabaréjanéios prielinksnio ig ir daiktavardZio kilmininko konstrukcijos. Jeigu Saliasiprasciausio prieveiksmio i§ mazefis (bent mano turimais duomenimis) kalboje vartojama daugiau kaip 20 tos patios Saknies varianty ta patia ar kiek kitokia reikSme, tai toji aplinkybé paaiskinama ne tik tarminiu susiskaidymu, bet dazZnai ir kalbos stiliaus, jos ritmo sumetimais (plg. emocing kalba, dainy kalba ir emocionaliai nenuspalvinta kalba). b) Prielinksnis # ir bidvardzio kilmininkas a kamienas: i afksto ,,pirma laiko, ankstiau“ Krtn, DkS (/§ afiksto nieko neZinau. Ds. AS tau pranesiu i afiksto. Dk&. Bidiau is afksto Zinojes, kad bitiau buves laukiamas. Sd. Jis ig anksto sumokéjo uz visq ménesj. GGuzKIt 661. Skubéjo apsipirkti ig anksto. VnIP 142), i¥ duksto ,,i8didziai, paniekinamai* (BuoZé diaria i valstietj i§ dukSto. Jrb. Dél ko iki Siol Zitréjai ant misy tritso ig auk&to? Kd), ,,pirma laiko, ankséiau“ Jb, Skr, if afto ,,i8 arti, iS Gia pat“ S, Pl, i§ dy¥ko ,netutint ka veikti* Ds (/§ dyko vaikai nebezino ko daryft. Slm), ig jduno »nuo jauny dieny“ (/S jduno to nedariau. Ldv), ne is géro ,,biitinai, verkiant prireikus“ (Ne i§ gero tq dantj i&trauké. Pc. Zinoma, kad ne i§ gero taip daré. Jb), i8 lefigvo (iz leiguo DP 254) »palengva* Er, Rev, Sd, Lp, SD 272 (J§ lefigvo ir nueisim, kol sutems. Slap. Abidvi i§ lefigvo ir atnesté. Pl. Eik is lefigvo ir nepailsi. Kps. Jie dirba i¥ lengvo. Jb), is léno ,,létai pamaZu“ GrZ, Ps (Js léno puciant, (Svilpa) iSduoda drat balsqg. LT II 107), if léto ,t. p.“ DZ (Jis §neka ig léto, Jb. Pakilo nuo stalo i§ léto. 18. 18 léto taré Zodj po Zodzio. GGuzKIt 383. Jos ig léto éjo susiglaudusios. ib 161), if lietavisko »vartojant naujus ZodZius, netarmiskai“ (Jis is lietuviSko kalba. Vb), if ma%o »iS mazZy dieny“ (Tingéjo mokytis if mado. Pc. I§ mazo buvau pasiligojes. Li. Ir vaikus... ¢ karciamaq velka, kad ir juos tuojaus i§ mazo surbt pamokinty. Dn), is pilno »Pilnai, visi8kai* (Atiduok, kas jam priklauso, i§ tikro ir ig pilno. Gs), iS résvo ,,létai* (Dirba ana sau ik résvo, nesiskubindama. Ktk), if réto »negreitai, netankiai, i§ léto, nesparéiai, palengva“ Mrk, Krtv, Skp, Slm (Mas tévas visada is réto klega (kalba). Kny. Jis taip if réto kalba, nesku18 bina. In&k. [§ réto eina, valgo ib. Kam taip is réto dirbi? Ut. Masy dédokas dar vaik&to, bet labai i§ réto. $8. Pradéjo kalbéti Kauno atstovas, is reto déstydamas Zodzius. G.GuzKIt 312), is réto nt. p.“ S, i§ séno ,,nuo seniai* (Jis jau if seno éia gyvena. Btr. Sventarééio dvaras is seno bylinéjosi su valstieciais dél bendry ganykly — servituty. VnIP 15. Si klampi ir nejauki vieta Zmoniy buvo is seno vengiama. GGuzKIt 87. Veislé ta pikta — if seno Tik plésimais ir gyvena. LGR II 58), is tieso ,,i8 tiesy R 354, i§ tykéliako ,i8 lengvo, tylutéliai, pamazéliais“ (/§ tykéliako eina. Ds), i& tykiuko ,,t. p.“ TDr IV 226, ig t¥ko, ,,t. p.“ Glv, Sd, Kps, Ds, Vj (Nepavargau, matai, éjau ig tyko. Ktk. 18 tyko, is tyko Snekéjo, é paskui kad jsismagino. Sy. Tik ka Zymu — is t¥ko vanduo teka. Ds. Eisiu ig t¥ko, tai nepavargsiu. Lkm. Teip ig tyko upé béga, kad, sakysi, stovi. Trgn. Tavo uosvis visuomet is tyko vaziuoja. Bgs. Is tyko, ma sineli! On), is tikro ,,tikrai, is tiesy* Krtn, Lkv, Sd (Ar i& tikro sakai? Ds. Pataisys kelj ig tikro. Sint), i8 t¥lo ,,tyliai, tykiai* Sd, i& tytdlo (i8 tytdlo Né) ,i8 tolo“ (IS tytélo nesduoda nei kalbét. Vik. Vengias mane dat ig tytélo sustikt. NC), ig tolimo ,,t. p.“ (Qi ir atjojo i& tolimo bernelis, pradéj viliotie ig tévulio dukrele. Lp), i& tolo ,,i§ toli* Krtn, Ps, Ds, L8, Dk& (Prietemoj Ziburiat i§ télo matyti. Vrb. — Ar i& télo? — 18 atolo, dobilo sunus. Srv. Anas man giminé ig télo. Svné. Ar ik tolo kilimo tamstelée? Kv. | kursus ir ig t6lo yra privaziavusiy. Jnsk), ,uZuolankomis, atsargiai“ (/§ tolo kalbu, lanksmq darau. R 47. Kalbg jis pradeda is tolo, girdi, atuyke Zqseliy deréti. Up. Kiti tai nebijodavo pasimokyti rasto pas Didzky, o jau Stockai, tai tik i& tolo vis, i§ tolo... GGuzKIt 387. Pradék is tolo: pirma pasiskysk savo senatve, negalavimu. VnIP 316), ,,jokiu budu, visai* Aly (Jis is télo nenori kumelingos kumelés. Aly), ,,labai* (Jaw jie i§ tolo manes bijo. Skr), né (nei, anei) is tolo ,jokiu biidu, visai“ (NeiSvaziuosi né is télo su tokiu vegimu. Sts. Rugiy daga Sjmet nei i§ tolo nebus tokia. prs. Anei ig tolo nieko nebus (nesutinku). Rs), i§ amo ,,imiai, staiga* (Jeigu i§ Gmo griebty katé eziukq uz snukio, tai gal paimty. Pc. Kelkités visi i§ imo. Str), if netolo ,,i8 netoli* (— Ar ig tolo? — Ig netolo, gia pat uz eSero. Lnk), i§ palefigvo ,,palengva, pamazu“ Ps, R, Ndz (Mes tekini bégom, o jis i§ palengvo éjot. Skr. Teip ir susituarkém ig palefigvo. Skn. Pagilinti armenj tegalima per kiek mety, is palenguvo, kad neiSsiversty molis. Kl. Sujudéjo ig palengvo Prie krantinés juodi laivai. VnclR 131), i§ paléno ,,t. p.“ Griz, if pamaZo ,,i8 pamazi* ([§ pamaZzo visy pirmu éméme kalbéti. r8), i8 paniiiro ,,i8 paniury“ r8, if patyko »patyliais* (/§ pat¥ko prislinko. Gl. Eik is pat¥ko, kad jo nepribudintai. LS. Jis labai i§ patyko kalba. ib), i§ patdlo (i§ patélo) ,,i8 tolo; uzuolankom, atsargiai; i$ pasaly“ (Ziiiro taip i patélo in mane. Lp. Tu statiai neklausk, bet is patélo — ir suzinok, kur jis gyvena. Dk’. Mane Sunes uzpuolé is patolo. Klvr). ia kamienas: i§ didzio ,,su pasididziavimu, iSdidziai“ Jrb. (/$ diddio ziiri j savo buvusius draugus. $8. Jis visada is didzio eina. Alk), »pavirgutini8kai, Siek tiek“ (Tik if didzio kopusty lapus aplauzk. Knv), i§ lengvélio ,,i8 lengvo, pamazu“ (/§ lengvélio raSyk, kad nesuteptum. Si 19 ZR II 119, kattas po kaFto »retkartiais; paeiliui« tsp, ZR II 184, rytas po ryto ,,kas rytas; kurj nors artima ryta“ ZR II 127, zingsnis po zifigsnio ,pamazu“ CvR VIII 47, 3édis po z6dzio (Zodis po Sodzio, priekaistas po priekaisto, — dvarininkas pradéjo grimoti. CvR VIII 190), dienad uz diends ,,netrukus“ (Diend uz dienos — jau ir darbininkas, Ds), Roja uz Rdjos ,,pamazu, palengva“ (Ejome koja uz kojos. ZR II 410) ir t. t. Visi tokie posakiai yra sustabaréje ir jgije prieveiksmiy reikSme. Toji ju reikSmé kartais tiek subendréja, kad ja sunku kitais Zodziais ir nusakyti. Tagiau ne vien tik tokie frazeologiniai pasakymai igyja prieveiksmio reikSme ir tokiu budu savoti§kai suprieveiksméja: yra ir kitokiy, kur pirmuoju démeniu eina prielinksnis, o toliau kilmininkas su pilnu ar nutrupéjusiu pazyminiu, pvz.: be vieno gdalo ,nepaprastai“ (Be vieno galo mergaité grazi. Grg), be maza k6 (>bemazko) ,,kone, beveik“ (Be maza ko pilnas sykelis. Ds), iki dmziy démZio ,,amzinai“ BP II 151, iki gyvds galvés ,,visa gyvenima* CvR VIII 207, iki gyvo kdulo ,,labai* (Iki gyvo kaulo jkyréjo. VnlP 68), is dyko buvimo ,,i8 neturéjimo ka veikti, tinginiaujant* (/§ dyko buvimo ragai uzaugo. Rdm), i geraus gero ,,savaime" (Sitas eZeras if geraus gero atsirado, L8), if gers vdlios ,,t. p. (JS gerés véalios pradéjo rankq gelti. Pc. I§ gerds valios suka. Dk), is grazids vélios ,,t. p.“ (Akj i§ grazids vélios pradéjo skaudéti. Al), nuo vieno ddikto ,,istisai, nuolat“ (Vaikas apdygo piktskauduliais nuo vieno daikto. Plt, Mazas vaikas reikalauja valgyti nuo vieno daikto. Mik. Plg.: Nuo vien daikto kaip pradéjo, tai ir pabaigé siati. Sauk), nuo patiés kélmo ,,labai, nepaprastai“ (Motina ta mitri nuo patiés kélmo, Likz), nuo vien Z6dzio ,,vienu Zodziu“ (Nuo vien 26dzio tariant, Sauk), prie gijvo Raklo ,,jokiu biidu“ (Prie gijvo kaklo su uksusu nenoriu koSenos. Dr). Toliau plg. tarinj sakinyje Jau jis nuo pusafitro vélnio (gerokai, stipriai, drii¢iai blogas). Skr. Skyrium minétini tokie prieveiksminiai frazeologiniai junginiai, j kutiy sudétj jeina jvardziy kilmininkai su biidvardziais, prieveiksmiais ir tarnybiniais ZodZiais, Pvz.: viso géro ,,i8 viso“ (Kiek viso géro gauni pinigy? LIkz), viso labo ,,t. p.“ (Viso labo esam penki. ib), tiek t6 ,,nesvarbu, tesizinai* DZ, tiekd 16 ,,t. p.“ Ds, tiekai t6 ,,t. p.“ ib (plg. tiektodaug ,,t. p.“ Trgn), né ig Sio, né i§ t6 ,,savaime, be priezasties, be reikalo“ 1S, nei i$ S16, nei ik 16 yt. p.“ Lkm, kaip niékur niéko »Kaip nieko nebuve“ VnIP 92 ir t. t. 2 ee Pereinant prie formanty -(i)o, -(i)os, -és prieveiksmiy nagrinéjimo, reikia pastebéti, kad kalboje yra daug tokiy sustabaréjusiy lyéiy, kurios pirmu pozitiriu galéty biti kildinamos ig vienaskaitos kilmininko, nes jy galuné sutampa su io linksnio galune. Bet Gia turime nepamirsti,-kad prieveiksmio ,,galiiné“ néra tas pats, kas linksniuojamojo Zodzio galiiné. Kol linksnio forma neperéjusi j prieveiksmj, galiiné rodo linksnio reikSme ir Zodzio santykj su kitais sakinio Zodziais. Stabaréjant kuriai nors linksnio formai; blunka pati linksnio reik&mé ir kartu lengvai gali 26 pakisti formalinis linksnio rodiklis — pati galtiné. Buvusi linksnio galtine, kaip jau mateme, kartais visai nutrupa, o sustabaréjusios linksnio formos jgytoji nauja, prieveiksminé reik’mé nuo to né kiek nenuken¢ia. PrieSingai, galiinés nebuvimas kartais netgi iSkyla kaip Zodzio prieveiksminés reik’més rodytojas (plg. nwopavdsar<nuo pavasario). Be to, tam tikrais atvejais ,,galiiné“ (greitiausiai veikiant analogijai), nepakeisdama prieveiksmio reikSmés, gali pasirodyti ir ten, kur jos i§ viso nelaukiame, pvz.: vélios (vélids Dgl8) ,,vél* (Man velios galug sopa. Rgv), dabarés ,,dabar“ (Dirbom, dirbom, dabarés reikia ir pasilséti. InSk), tendjos ,,ten“ Rm, Lnkv. Todél, turint galvoje prieveiksmj, dazniausiai tiksliau bitty kalbéti ne apie galiine, kaip mes ja suprantame kaitomosiose kalbos dalyse, 0 apie formanta, nes i8 tikryjy daznai buyusios linksniy galiinés yra i8virtusios prieveiksmiy daromaisiais formantais, pagal kuriuos daroma naujy prieveiksmiy. Tie formantai, kaip parodé tik ka duotieji pavyzdZiai, daznai palieGia net tokius ZodZius, kurie Siandien neturi nieko bendra su vardazodZiais. Tokiu biidu bity netikslu visus prieveiksmius su formantais -(i)o, -(i)os, -és, kuriuos pirmu poZitiriu lengva susieti su vienaskaitos kilmininko galiinémis, laikyti suprieveiksméjusiais vardaZodziy kilmininkais, nes tie formantai daZnais atvejais tik iSoriniu pavidalu sutampa su kilmininko galiinémis, 0 tuos formantus turintys prieveiksmiai yra iSriedéje iS kity linksniy. Formantas-— (i)o dar6 ,,dabar, Siuo metu“ (Daré tai kas kita. Lp) dabartélio ,,dabar* Ds, dyk6 ,,dykomis“ (Dyk6 niekas nieko neduoda. Lnkv), skers6 (junginyje skersé iSilgd) ,,skersai iSilgai* (Bik skersé i§ilgo — niekur geriau nerasi. Mit), aplink6 ,,aplinkui* (Visi tik geria aplinko. Ml), apsuk6 ,apsukai, aplink“ (Rietimo galus apsuk6 atsiuva. Dgl8. Apsuk6 siuva. Bien. Vis darbas eina ir eina apsuko (éia baigi ir vél ta pati darba dirbi). Tvr. Vis apsuk6 ir apsuk6 niakia (uzuolankom kalba). Bien), apzargo ,apzergiant vezZes“ (Vaziuok apzargé su tokiu vezimu. Arm), atatupo ,atZagariai (tik apie arklius)“ (Arkliai tik atatup6 atatupo. Tvr), atgali6 ,atgal* (Ateitum atgalid, bet takai uzaugo. Bien. Stumk vezimg atgalio. Krok. Améiai kraunas, tolyn traukias, atgalid negrjzta. BM | 451), intimp6 ,,itemptai* (Nebesveika tiek kelio bégt intimpo. Sdk), isilg6 _,,i8ilgai* (/Silg6 perkirto. Bien), pasup6 ,,vienas po kito, i8 eilés“ (Pasup6 iris puodelius isgéré. OG 422), paSvyksto ,,pasnibzdomis, tyliai* (Anas pasaké pasvykst6, kad niekas negirdéty. OG 422), pavirsi6 ,,pavirsium, pavirSutiniskai* (Pavirsid pabadé (jei kas blogai nupiove su dalge). OG 422. Tik pavirsié darba daré. Bien), peréjd ,,kiaurai* (Kojg peréj6 perdiiré. Bien. Peréjé perlijo. ib), dviraitié ,,dviséda“ (Ant mago arklio bais bloga dviraitiod jot. Ds). Kaip matome i§ pavyzdziy, Sis formantas liaudies Snekamojoje kalboje dazniausiai esti kirgiuotas. Kilimo jis gali biti ne tik vienaskaitos 27 kilmininko, bet ir vietininko, o taip pat dgs. jnagininko galiinés. Liaudies Snekamoji kalba rodo didelj palinkima trumpinti visy moteri&kosios giminés linksniuojamyjy zodziy dgs. jnagininko gallines, kurios literatarinéje kalboje paprastai paliekamos pilnos. Daugelis tarmiy i8 viso neturi pilny galiniy -(i)omis, -emis, -imis. Trumpinant iSmetamas galinis i, 0 dazniausiai daugiskaitos inagininkui vartojama dviskaitos inagininko lytis, kuri i8 viso neturi gale -s. I§ dviskaitos atéjusios lyties galinis -m linksniuojamuosiuose zodziuose jau negali nukristi, Vadinasi, trumpéjimo procesas gale atsidirusio garso m nebelietia. Tas galinis -m kartu su prieS jj einanéiu balsiu (jeigu galiiné kiréiuota, tai tvirtagaliu balsiu), lieka kaip ZodzZio formos rodiklis. O tuo tarpu prieveiksmiuose, kur linksnio reikimé visigkai iSblukusi, ZodzZio galas néra toks stabilus, todél -m Gia veikiausiai gali nukristi, nepakeisdamas prieveiksmio reik&més. Ta dalyka rodo Sios vienareikSmiy arba artimos TeikSmés_prieveiksmiy paralelés: “dyk6||dykom Vb, Srv, Lnky, Ds, skers6||skersom LIkz, apsuR6llapsukém GrzZ, apzargé||apzargom »betkaip“ Kp, atatup6|latatupom, pavirsiol|pavirsiom Slap, 0 taip pat toji aplinkybé, kad ig visy linksniy lietuviy kalboje daugiskaitos jnagininkas yra daves ir tebeduoda daugiausia prieveiksmiy, kurie pasizymi nepaprastu gajumu ir paplitimu ne tik liaudies Snekamojoje, bet ir literatirinéje, ypaé grozinés literatiTos kiriniy kalboje. Siandien i dgs. jnag. kilmés prieveiksmius tegalima ziuréti kaip j labai iSplitusj prieveiksmiy tipa, kurj tvirtai jungia i didelj biirj jo specifiniai formantai, i&riedéje ig dgs. jnagininko galliniy. Ypaé daznas Gia formantas -(om(is), kuris dél nurodyty prieZasciy veikiausiai ir galéjo, bent kai. kuriais atvejais, iSvirsti formantu -(i)o. Pagaliau néra jokios abejonés, kad daugeliu atvejy Sis formantas yra analogijos padaras: kai jau jsitvirtino kalboje tam tikras Sio formanto prieveiksmiy kiekis ig minéty linksniy, imta ju pavyzdziu sudarineti prieveiksmius i8 kity formy, net i§ nekaitomyjy zodziy (plg. daré, dabartélio). Taigi formanto -(i)o Pavyzdys rySkiai rodo, kokie ivairis gali biti Saltiniai, iS kuriy kyla vieno kurio formanto prieveiksmiai. Formanto -(i)o prieveiksmiy morfologiné sudétis labai ivairi. Tatai priklauso nuo jy darybos individualumo. Salia tokiy dariniy, kaip daré, dabartélio, kuriy Siandien nebegalima susieti su jokiais kaitomaisiais zodziais, 0 tik su prieveiksmiais dar »dabar“ Kps, VIk, Lp, Vrn, dar ,,t. oF Arm, Krok, On8, dabartél ,t. p.“ SD 43, KIG 135, Lnky, dabartélej step Uzp, dabartélés ,,t. p.“ Dks, Pnd, Lel, Jb, dabartél nt. p.“ KIG 135, N, dabartélios ,,t. p.“ Brz, Grz, Ds, éia yra dar lengvai su bidvardiiais susiejamy prieveiksmiy, tiek Paprasty, tiek prieSdéliniy: dyk6 (: dykas, -a), skers6 (: skeFsas, -d), iSilg6 (: isilgas, -@). Taip pat pasitaiko tokiy pries: déliniy Sio formanto prieveiksmiy, Salia kuriy dabartinéje kalboje ar senuosiuose raStuose yra tos patios Saknies daiktavardziy arba bidvardziy, pvz.: apzargéllapzarga »persokimas griovelio, vejant virve“ Slv, apzdrga_,,persokimas lanko, metant audekla* Alk; aplink6|laplinkas, -a »aplinkinis® K ir aplinka ,,apylinké“ SD 222) Ji! »aplinkuma, tarpas* Jb; apsuk6||Gpsukas, -a »apsukai daromas, iStisas,. visas“ § jr apsuka ,,aSis, 28 sukutis, vyris; (kino) sanaris, sulenkimas“ SD 202; atgalid\|atgalias, -ia ,atbulas, atpakalias, atZagarias“ Prl, Trgn, Pg, Svn, Pe ir atgaliai dgs. vrd. ,smulkesnés javy liekanos, nuotrupos“ J, Grg, Prk, Kilt, Sv, Vks, Brs, .LZ, Kip; ,,i8galés, smulkmenos“ D, atgalis ,,liekana; Zemés réZio galas“ rs. J. Otrembskis pazymi, kad gio formanto prieveiksmiai Tvereciaus tarméje paprastai esti prieSdéliniai ir sudaromi iS daiktavardiniy, budvardiniy net veiksmaZodiniy kamieny bei Sakny®. Taciau kitos tarmés ir Saltiniai rodo dar didesnj Siy prieveiksmiy jvairuma: biitent, yra ir sudurtiniy dariniy, pavyzdziui, tokiy, kur pirmasis démuo skaitvardinis, antrasis — veiksmaZodinis (dviraicié). Formantas -(i)os Liaudies Snekamojoje kalboje Sis formantas esti kir¢iuotas ir nekiréiuotas. Jeigu pagal savo kilme vienais atvejais jis galéty biti siejamas su linksniy galinémis, tai kitais — jis téra prieveiksminis formantas, aprépiantis net modalinius ZodZius ir dalelytes. Kilmininko linksnis grei¢iausiai bus lémes kai kuriy to formanto prieveiksmiy atsiradima. Hipotetigkai dar galima buty tvirtinti, kad tam tikra Sio formanto prieveiksmiy dalis bus ir daugiskaitos jnagininko kilimo: buvimas kalboje paraleliy aplinkém|laplink6, apzargom|\apzargo..., kur antrieji Zodziai gali biti iSriedéje i8 pirmyjy, galéjo palengvinti kelig atsirasti paraleléms apsuk6ms|lapsuk6s, aigaliéms\|atgalios... Taciau laikyti visus Sio formanto prieveiksmius sustabaréjusiais linksniais negalima, nes pats formantas, jsitvirtines kalboje, galéjo antriniu budu atsirasti ir prie aptrupéjusiy formu, prie kity aptrupéejusiy prieveiksmiy ir, kaip matéme, net prie dalelyciy. Sio formanto prieveiksmiy morfologinei sudéciai, reikSméms ir sakininei vartosenai pailiustruoti Zemiau pateikiama kiek pavyzdziy. 1. Vardazodinés Saknies neprieSdéléti zodZiai: ankstickés ,,anksti* (Paskéliau ankstickés ir nuéjau karviy Serti. Grv), aplds ,,be tvarkos, padrikai“ (/Ssiziojus, tai visa apl6s ir aplés palieka. Ds), artickds (prielinksni8kai vartojamas) ,,arti« (Mes vienas kito artickés buvom. Grv), daugalios ,,daugel“ Mit TE 235; 2 Vardazodinés Saknies prieSdéliniai zodZiai: aplinkés (aplifkos) ,,aplink“ (Zmonés vazinéjo aplinkds. KS. Vaziuojam aplifikos, jei staciai néra kaip. Grz), apsuk6s ,,apsukui“ (Arklys neéda, tik eina ir eina apsukés aplink kuolg. Griz), atgalids ,,atgal“ (Priimk mane atgalids. Bien), atskirés ,,atskirai* (Atskirés jau gyvena nuo tévy. Ds). 3.Dvikamieniai dariniai: akimirkés ,,tuojau, beregint* (Tik idéjo, akimirk6s ir uzviré. Klov). 6 Jan Otrebski, Wschodniolitewskie narzecze twereckie, czes¢ I, Krakow, 1934, p. 422. 29. Cia priskirtinas ir kiekdienés_,,kasdien“ (Platesnio mokslo kiekdienos laukit: MZ 12. Ansai valgé ir géré apstu kiekdienés. DP 270), jeigu jis XVI amz. kalboje jau buvo visiSkai suprieveiksméjes ir tikrai vienu zodziu virtes. 4. Formantas -(i)os iSkyla ir su vadinamaisiais sen ybiniais ar jvardiniais prieveiksmiais, kuriuos Siandien su vardaZodZiais iS viso sunku susieti: anaipés ,,anaip“ (Ne Sitaipés daryk, bet anaipos. Gs), Ciandjos ,,éia, Sioje vietoje, Sitam daikte“ (Ciandjos Zemé kaip aguona (gera). Jn&k), kitaipos »kitaip* (Nuéjo kitaipos (iSéjo kitaip). Pls), niekad6s ,niekad, niekada“ DZ (Niekados taip nedaryk. Jb), nuolatés »daznai, i$vien“ DZ, ,,paeiliui, i§ eilés“ (Dirbk nuolatés, ko tia Sokuoji i§ vienos vietos kiton, Ds), Sitaipés ,,8itaip* (Sitaipés neapdusi vaiko — pasisodink ant keliy. Gs), véliakos ,,vél, is naujo“ (Lijo lijo, o pareinant véliakos sausa, gradu, Pc), visadés ,,visa laika, visuomet“ (Visadés vaikas geras. Griz). Kiek iSsiskiria tiktai tokie io formanto prieveiksmiai, kaip daba;- Cios ,,dabar“ (Dabartios ak jam parodysiu. Nmk), dabartélios purp. «(Ne dabartélios dirbsi? GrZ), kurie gali biti siejami ne tik su dabar, bet ir su dabar-t-, plg. dabartis, -iés, dabartj ,,dabartinis laikas* DZ, 5. Si formanta turi ir tokie prieveiksmiai, kur su modaline rodomaja reikSme susipynusi laiko ar vietos reikSmé, pyz.: anaurélios »takart, anakart“ (Anaurélios buvau uzéjes aplankyt, dabar nebebuvau. Grz), antendinos ,,8tai ten“ (Antendinos Zvilgterk. Bien). 6. Pagaliau Sis formantas igeina net uz prieveiksmio riby, paliesdamas prieveiksmio kategorijai artimus modaliniu s zodZius ir dalelytes: béigos ,,beje, gal, kaip matyti, Stai dél ko, beskuo“ (Béigos, ir tu, Jonai, ten buvai, LS), bitcegos sl. »lyg, tartum“ (Jis biicegos negirdi. Tvr), btidavos Ar (kaip jterptinis Zodis, plg. bddavo ta patia funkcija), bdteinos tarsi, lyg“ (Praéjo pro Salj. bitteinos nematydamas. Dgl8), dros ,,ar, beje“ (Aros, ir tu ten buvai? Giz). Formantas -és Su Siuo formantu pasitaiko nuo prieveiksmio dar galutinai neatitriikusiy modaliniy rodomyjy dalelyéiy ir aiskiy prieveiksmiy: anasgatés »kadaise, antai“ (Anasgatés tu taip negerai padarei! Grg), afisgatés nt. p.“ (Afisgatés taip buvau padares, o dabar taip nepadariau. Grg), dabartélés , dabar“ (Kas éia dabartélés man saké, ir uzmirgau, Dks), dabartés ,t. p.“ (Javus suvezém, dabaftés kulsim, Rm), dartélés (daftélés Rdm) ,,t. p.“ (Kur dartélés eini? Vrn), daftés ,,t. p.“ (Daftés tai jau einam namo. Dg), Ciondités ntia, Sioje vietoje, Sitam daikte“ Brt, cionuités ,,t. p.“ Viky. Toliau plg.: paskuités ,,po to, paskui“ Gs, tenditées (tendités) ,,ten“ Brt, Gs, tuojatités »tuojau“ ib. ir t. t. Nepaprasta lietuviy kalbos prieveiksmiy darybos ivairuma, jy formanty gausumg galima matyti jau iS to, kad daznai Salia Siy formanty 30 prieveiksmiy kalboje apstiai yra tos patios Saknies ir tos patios arba visai artimos reik&més kity prieveiksminiy formy, tiek pilny (turin¢iy daznai kitas priesagas ir kitus kamienus), tiek nutrupéjusiy, pvz.: ankstickos ,anksti“, ankstdinais ,,labai anksti* Sv, ankstdiniais ,,t. p.“ Als, Pin, Grsl, Brs, J, ankstdinintais ,t. p.“ Sv, ankstéinai ,,t. p.“, Ky, ankstéinais sepa Per, Kyy Vvr,Uzy, J, Tl, ankstéinyCiais ,,t. p.« Up, ankstélnais wt. p. Vdk, ankstérnais ,,t. p.“ Grg, Vvr, anksti ,nevélai* DZ, ankstybai at. p.“ KlvD 113, ankstybékai ,,ankstokai* Ktk, Gs, ankstickai (ankstickai Zt) ,,anksti, labai anksti* Asv, Arm, ankstickutéliai ,,t. p.“ Rod, ankstié nevélai“ Als, Sim, Mz 510, D, ankstienais ,labai anksti* J, Sv, ankstyvai ,nevélyvai* Lnkv, Smn, ankstyvokai ,,gana anksti* Er, ankstokai (ankstokai K, Ds) ,,t. p.“ Alk, Kp, ankstuckutéliai ,,labai anksti* Svn, anksticiai ,,t. p.“ R&8, ankstutéliai ,,t. p.“ BZ 479; aplinké ,,aplinkui“, aplink6s ,,t. p.“ K&, Ds, aplifik ,,t. p.“ Rz, aplinkai ,,t. p.« SD 98, P, aplinkiniai ,,aplinkui, visoje apylinkéje* JnSk, aplinkiniais ,,t. p.“ J, aplinkiniui ,t. p.* Jb, Z, aplink6j ,,aplink“ Pls, aplitkom Kp, Jn&k (aplinkom Dgl8, Prng) ,,t. p.“, aplinkomis ,,t. p.” SD 201, aplifiku ,,t. p.“ J, aplifikui at. p. DZ, aplinkun ,,t. p.“ N, aplifikuo z. (= aplinkui); atgali6é ,,j prieSinga puse, j uzpakalj“, atgaliés ,,t. p.“, atgdl K, DZ, Pn, Rm, Kp, Jz, Lp, Pe (atgal DZ) ,,t. p.“, atgali ,,t. p.“ Mrn, atgaliai ,,t. p.“ Gr, SP II 70, D, Arm, ,,atbulai* VoL 205, atgaliai »atgal* J, D, atgalidusia ,,t. p.~ Lz, atgalioms ,,t. p.“ d., atgali6n ,,t. p.“ Aru 17, Né, atgaliona ,,t. p.“ KlvD 264, atgalidnai ,,t. p.“ J, atgaliop ,,t. p.“ r&; cionajos »cia, Sioje vietoje, Sitam daikte“ J, Ciondités ,,t. p.“, Gionuités ,,t. p.“, ci6n Gs (cién K) ut. p.“, iondi Pe, Gs (éidnai K, ci6nai 5, Gionai RZ) ,,t. p.“, ciondis VD 358 (Gionais Ds) ,,t. p.“, Cionaja ,,t. p.“ Lp, cidntais ,,t. p.“ Kip, gionui ,,t. p.“ Gs, éiondis ,,t. p.“ Sil, plg. dar cianaikos ,,t. p.“ Grv, ciandités ,,t. p.“ Rdm, cianajos ,,t. p.“ Er, Jnsk, iais ,,t. p.“ Pun, éiandi Er, Pn, Jnsk, Kp (cianai Kp) at. p-“, ciandis ,t. p.“ Er, cianaja ,,t. p.“ Mrc, GianGjonais ,,t. p.“ Jn&k, Gianaja ,,t. p.* Lp, Cianajuos ,,t. p.“ Tvr, Gianajus ,t. p.“ Lzd, cianui at. p.“ Rdm, ciantjaka ,,t. p.“ Rod; dar6 ,,3iuo metu, Siuo laiku, Siuo tarpu, niinai*, dabartélio ,,t. p.“, dabardios ,t. p.", dabarés ,,t. p.“, dabartélios ,,t. p.“, dabartélés ,,t. p.“, dabartés ,,t. p.“, dartélés ,,t. p.“, dartés ,,t. p.“, daba ,,t. p.“ Pg, Rm, BM 239, dabaz ,,t. p.“ DZ, dabarai ,,t. p.* Srv, dabaréiu ,,t. p.“ Mit III 458, dabafciui ,,t. p.“ Nz, D, V, §, dabarciuo Zz. ,,t. p.“, dabarféiuos ,,t. p.“ Zr, dabark&éiai ,,t. p.“ br8’, *dabarnai ,,t. p.“ N, dabafstél ,,t. p.“ Jn8, K, dabartél Lnkv, Grz, dabartélei ,,t. p.“ Uzp, dabartélenai ,,t. p.“ Ds, dabartéli ,t. p.“ KIG 135, dabartinau ,,t. p.“ BsP II 181, da? Kps, Dsm, Vlk, Lp, Vrn (ddr Arm, Krok, On8) ,,t. p.“. daftéliais ,,t. p.“ Rdm; kitadés ,,kadaise, kitasyk“, kitadd ,,t. p.“ DZ, niekados ,,niekuomet“, niekadd ,,t. p.“ DZ, niékad nt. p.“ ib, nuolatés ,,visa Jaika, i8tisai“, nuolatai ,,t. p.“ DZ, nudlat nt. p.“ ib, véli6s ,,dar karta, i$ naujo“, véliakos ,,t. p.“, vélei (véliai) ,,t. p.“ K, véliais ,,t. p.“ K,, vel ut. p.“ DZ, vé ,,t. p.“ Slap, visadés ,,visa laika, visuomet", visada ,,t. p.“ K, visadai ,,t. p.“ ib, visad ,,t. p.“ DZ. 31 Sie pavyzdiiai rodo, kad prieveiksmiai su formantais -(i)o, -(i)os, -és toli graZu néra vieni&i: Salia ju turime apstiai tos pat Saknies kity prieveiksmiy. Toje didziuléje prieveiksminiy formy ivairybéje iSkyla trys budingi bruoZai. 1. Vienais atvejais tos atskiros prieveiksminés formos néra paprastos viena kita pakartojanéios paralelés, o i8siskiria jvairiais prasminiais atspalviais. 2. Kitais vél atvejais Sia turime viena kita pakartojanéias paraleles — provincializmus ar dialektizmus, kurie, badami nesusije su reikéminiais skirtumais, literatiirinés kalbos Zodyninés sudéties negali praturtinti, o ja tik apsunkina, daro maziau lanks¢ia. 3. Toje nuostabioje prieveiksmiy jvairybéje iSrySkéja_ bendratautinis pagrindas — bidingiausieji formantai ir atskiros lytys, labiausiai paplite tiek liaudies Snekamojoje, tiek literatiirinéje kalboje. Ties Siais trimis bruoZais reikia kiek stabteléti, parySkinant juos ir Pailiustruojant pavyzdZiais. Kad Gia ne visada turime reikalo su Paprastomis, viena kita pakartojanciomis, paralelinémis lytimis, rodo tos patios Saknies lyciy_ palyginimas. Imkime, Pavyzdziui, tokias lytis, kaip anksti, ankstybai (ankstyvai), ankstybokai (ankstyvokai), ankstokai, anksticiai, ankstutéliai. Jeigu anksti téra zodzZio vélai antonimas ir rei&kia »evélai“, tai ankstokai jau issiskiria savyo reiSkiamos kokybés laipsniu, lygiai kaip ankstybokai (ankstyvdkai ), palyginti su ankstybai (ankstyvai). Vel anksJiciai, ankstutéliai skiriasi nuo anksti ne tik jais reigkiamos kokybés laipsniu, vadinasi, ne tik tuo, kad jie reiSkia »labai anksti“, bet Gia dar prisideda ir ypatingas emocionalinis atspalvis, formaliai igreik&tas mazybinés-maloninés reikSmés priesagomis. Lygiai taip pat prieveiksmiy aplifkiniui, aplinkiniais formy skirtumas, palyginti: su aplifk(ui), motyyuotas semantiskai: pirmieji du turi specifing reiksme ,,visoje apylinkéje“. Tokio pobidzio jvairybé rodo prieveiksmiy darybinés sistemos lankstuma, ivairiapusigkuma, plagius prieveiksmiy darybos galimumus, esanCius liaudies Snekamojoje kalboje, kur, naudojantis gausiomis prieveiksmiy darybinémis priemonémis, — priesagomis ir formantais, — iSvedama naujy formy subtiliausiems reikSminiams niuansams nusakyti. Gausumas tokiy formy, kurios viena kitos nepakartoja, o iSkelia Naujy prasminiy atspalviy, yra prieveiksmiy turtingumo rodiklis, o tatai jau tam tikry laipsniu rodo ir kalbos zodyninés sudéties turtinguma, nes _prieveiksmiai joje uzima itin svarbia vieta. ‘ Taciau toli grazu ne visada mes tatai galime konstatuoti, turédami prieS akis tokiqa gausia prieveiksminiy formy ivairybe: labai dazna atveju, kai atskiri tos paéios Saknies prieveiksmiai, kad ir rodydami ios kategorijos platiausius darybinius galimumus, néra susije su jokiais Prasminiais skirtumais, 0 vienas kita tik pakartoja ir tuo, zinoma, nepraturtina nei patios prieveiksmio kategorijos, nei kalbos Zodyninés sudéties. Pavyzdziui, kuo galéty praturtinti kalbos zodynine sudéti buvimas 32 joje kokiy trijy deSiméiy (imant skyrium) Zodziy Cia ir dabar varianty su jvairiopa kiréio vieta ir priegaide, su jvairiomis priesagomis ir formantais, jeigu visais tais variantais tik pakartojamos ¢ia ir dabar reiksmés? Si nepaprasta formy jvairybé yra, be abejonés, praeities epochy padaras, kiles kalbinés diferenciacijos salygomis, savo Saknimis siekiantis atskiry tarmiy gelmes. Lygiai tokiu pat poZitriu tegalima traktuoti ir buvima Salia anksti, ankstitiai, ankstutéliai tokiy prieveiksmiy, kaip ankstickés, ankstdinais, ankstdiniais, ankstdinintais, ankstéinai, ankstéinais, ankstéinyCiais, ankstélnais, ankstérnais, ankstienats, ankstickutéliai, ankstuckutéliai ir kt., kurie téra vienas kito reik8més pakartojimas (tik skirtinga forma, skirtingomis priesagomis). Sidks formy ir priesagy skirtingumas irgi kyla ne iS kur kitur, o i8 tarmiy. Tokiy tik atskirose tarmése pazjstamy formy vartosena grozinés literatiiros kiriniy kalboje pateisinama tik tada, kai ji stilistiskai motyvuota. Kaip jau minéta tos pat Saknies prieveiksmiy ir jy formanty ivairybéje nesunku jZifiréti bendratautinj pagrinda — placiausiai pazjstamus ir vartojamus prieveiksmius ir biidingiausius jy formantus. Pavyzdziui, beveik i8 trijy deSiméiy Saknies ankstprieveiksminiy dariniy, iSsimeciusiy atskirose tarmése, iSsiskiria anksti, labiausiai paplites, paZjstamas ir vartojamas tiek liaudies Snekamojoje, tiek literaturinéje kalboje. Dél lokaliniy Zodziy darybos polinkiy atskirose tarmése kile prieveiksmiai aplink6, aplifkés, aplifkém, aplink6j, aplinkun ir kt. irgi yra ne kas kita, kaip tarminés paralelés. IS visy tos Saknies ir reikSmés formy tik aplifikui ir aplifk labiausiai paplitusios visame lietuviy kalbos plote. Lygiai tokiu pat biidu i8 gausiy paraleliniy ly¢iy iSkyla kaip bendratautinés kalbos turtas ir tokios lytys: atgdl, cia, dabaf, vél ir kt. Reikia pazyméti, kad ir visi8kai tapa¢ias aplinkybes reiskiantys vienos Saknies prieveiksmiai bendratautinéje kalboje esti paplite ne butinai viena kuria forma: daZnai susiduriame su visuotinai paplitusiomis paralelinémis formomis, ir kartais lengviau, o kartais tiesiog nejmanoma pasakyti, kuri i8 tokiy paraleliniy formy laikytina pirmaeile vartosenos poZiiiriu. Stai keletas tokiy paraleliy pavyzdziu: aplifikui ir aplifik, apsukui ir apsukai, cid, cidn ir cionai, kitada ir kitadés, niekada, niekad6s ir niékad, nuolatés, nuolatai ir nudlat, visadd, visadés ir visad ir t. t. Tos riiSies paraleliniy lyéiy buvimas né kiek neprieStarauja literatirinés kalbos normai: jos cia pasirodo bitinos. Jeigu jau tokios lytys isliko bendratautinéje kalboje, tai jy vartosena motyvuota. Ir iS tikryju, kalbai jos teikia tam tikro jvairumo, melodinio spalvingumo, kuriuo ypat daznai pasinaudoja poetai. Tokios paralelinés lytys, be jokios abejonés, yra bendratautinés kalbos turtas. IS formanty -(i)o, -(i)os, -és tais atvejais, kai jie mera aiSkiai suvokiamos kilmininko galtinés kilimo, kai jie iSriedéje i8 kity linksniy galiniy arba kai jie yra analogijos padaras, bendratautinéje kalboje kiek 3. Lietuviy kalbos morfologiné sandara ir jos raida 33 daznesnis yra tik -os. Bet ir §j formanta ¢ia turi tokie prieveiksmiai, kutiy Siandien nebegalima sieti su vardazodZiais, — vadinamieji senybiniai ir jvardiniai. Visais kitais atvejais Sie formantai pasitaiko atskirose tarmeése, kur, palyginti su kitais formantais, jie irgi nepasizymi didesniu gajumu ir paplitimu. Net ir tarmése juos iSstumia formantai -(i)ai, -(i)ui, 0 ypaé buvusios jnagininko galiinés ir kt. Tokios pat tendencijos (tik dar stipriau) pasirei8kia ir literatiirinéje kalboje. Cia pirmiausia pastebimas rySkus skirtumas tarp grozinés litetaturos kiriniy kalbos, i8 vienos pusés, ir mokslinés, publicistinés literatiiros, o taip pat periodikos ir literatirinés Snekamosios kalbos — ig antros. ‘ Pirmiausia reikés pasakyti, kad literatirinéje kalboje Siu prieveiksmiy vartosenos srityje padaryta didelé atranka: formantus -(i)o, -(i)os. -és turi tik palyginti ribotas prieveiksmiy kiekis. IS visy ty formanty literaturinéje kalboje dazniau pasitaiko -(i)os ir zymiai retiau — tik atskirais atvejais — -(i)o ir -és. Su -(i)os formantu dazniausiai vartojami tik tokie prieveiksmiai, kaip niekadés (Tévo savo Raulas suvisai nepazinojo ir niekados nematé. BinR 3), visadés (Ir paniido ji, kad griezéjas visados pasilikty Kistyno tarpukalnéj ir kad visados, kiekviena naktj, tiktai Jai vienai grie%ty ir kad niekados jo grieXiant nebeklausyty né vienas zmogus. VnlU 13), kitad6s (Taip, kitados Cia tikros pilies bata. SimnA 7), nuolatos (Nuolatos atsirasdavo vis naujy trukumy ir lopytiny viety. MPutA II 7), atgalios (— O mes — atgalios! Per upelj, — Sauniai atsiliepé Dziikas ir, lyg skirdamas delnais vandenj pries save, parodé plaukimo judesj. GGuzBr I 314). Labai retais atvejais pavartojama tokiy Sio formanto prieveiksmiu, kaip taipos (Kaip pavasario saulé giliausigjj sniega Nuo miis diroy nuvaro, taipos isméginti kovose raudonieji Taryby pulkai Greit atgal pikta priesq varys mus laukais. LGR 279), véliakos (Véliakos grapas jai (Agastelei) dvi, 0 tijanas tris rykstes. CvR III 11), kanakadés »kadaise, kitados“ TPrg I 2, 198, Sitaipos (Tai Sitaipos apgauti Snipa reikial MntvR 210). . Formantas -(i)o atskiry lyéiy gausumu ir ypaé ju vartosenos daznumu Zymiai atsilieka nuo formanto -(i)os. Su formantu -(i)o tevartojama vos keletas prieveiksmiy, jy tarpe atgalié, taipo ir dar vienas kitas. Pvyz.: Eina jisai namo. Adutigkin atgalio. GGuzB I 270, O jeigu taipo, tad bitinai reikalinga susipadginti ir su blogomis draugijos gyvenimo pusémis. BlInR 265. Cia priklauso ir kaipo, vartojamas tik lyginamaja dalelyte. Taéiau Siuolaikinéje literatirinéje kalboje ir Si dalelyté beveik visi8kai iSeina is vartosenos, uZleisdama vieta Zodziui kaip, o prieveiksmis taipo Siandien formanta -o teturi tais atvejais, kai vartojamas su dalelyte -gi (taipogi »taip pat“). ; IS. minétyjy formanto -(i)o prieveiksmiy kai kurie (pvz., Raipo ir ypaé tatpo) pasene. Zodzio taipo archaiskumu puikiai pasinaudojo Petras 34 Cvirka, pateikdamas savo romane ,,Frank Kruk“ evangelija skaitancio elgetos lipomis Zargoninés kalbos atkarpa: ,,...veizdékite ant fygos ir ant visy medziy kad jau sprogsta Zinote jog arti yra vasara taipo ir jus kada iSvysite tai dedantis... CvR VII 207.“ Su formantu -és grozinés literatiiros kiriniy kalboje pasitaiko tokiy prieveiksmiy, kaip dabartélés, daftés ,,dabar“, kadai kadés ,,kada“, paskuités, tuojatiités. Pvz.: O Besasparis, paleides ig burnos naujg dimy kamuolj, vél:— Tai tau pravers dabartélés ta Zaizda. GGuzBr | 167. Taip akimirkq trumpg, Zvelgiau kol j jiji, Man prisiminé misy tévyné senoji, Pagerbta kada jo, dartés — mano dainoje. LGR 268. Naktis uzeina; kadai kadés bus, o Cia reik spériai, ZR 1 195. Paskuités, ant peciy jj uésidéjes, jis link baznygios palengva nuéjo. MntvR 234. Durelés atsidaré, ir tuojautés islipo kunigas stambus kaip jautis. MntvR 224. Dviejy pastaryjy prieveiksmiy (paskuités, tuojaiités) skirtini ,,kamienai“ paskuit-, tuojaut-, kur -tatsirades grei¢iausiai pagal tokiy zodziy analogija, kaip dart-és, dabart-és. 18 viso zodziy paskuités, tuojatités galas -tés yra ne kas kita, kaip analogijos poveikyje atsirades tam tikras pratesimas, pasitaikantis daZniau prieveiksmiuose, kur pats zodzio galas vaidina kitokj vaidmeni, negu linksniuojamyjy ZodZiy galtinés. Tai patvirtina mums jau ir toji aplinkybé, kad tiek paties ZodZio galo, tiek priesaginiai pakitimai ir nutrupéjimai, lygiai kaip ir pats zodzio pailgéjimas jvairiais formantais ar visai neetimologiniais elementais, daZniausiai visiskai nesusije su patios prieveiksmio reikSmés pakitimais arba kartais tesusije su neZymiais emocionalaus pobiidzio reikSminiais niuansais. Tokiu biidu matome, kad palyginti su ta ¢ia kalbamujy formanty prieveiksmiy jvairybe, kuria galima konstatuoti tarmése, jy vartosena groZinés literatiiros ktriniy kalboje labai ribota. | literattrine kalba jie ateina, be abejonés, i$ tarmiy ir pasirodo tik specifikuotoje (dazniausiai veikianéiyjy asmeny) kalboje. Jeigu paimsime mokslinés ir publicistinés literatiiros kalba, o taip pat Snekamaja literatiirine kalba, tai Siy formanty prieveiksmiy is viso beveik nerasime, iSskyrus viena kita, ypaé jvardinj ar senybinj, kaip kitad6s\||kitadd; niekadés||niekadad, niékad; visad6s||visada, visad; nuolat6s||nudlat; taipdgil|taip pat ir kt. Sie faktai rodo, kad dabartiné literatiriné lietuviy nacionalinés kalbos forma, susiktrusi pietiniy vakary aukStaiciy tarmés pagrindu ir tokiu biidu savo Saknimis siekianti liaudies gyvosios Snekamosios kalbos gelmes, tolesnio vystymosi ir turtéjimo procese toli graZu ne visa ima ne tik iS kity tarmiy Zodyninés sudéties, bet ir i$ savo tiesioginio Saltinio pietiniy vakary aukStai¢iy tarmés. Gausios paralelinés prieveiksmiy formos, dar ir miisy dienomis esantios jvairiose tarmése, j literatiiring kalba ne visos jsilieja: i8 jy atrenkamos tik tos, kurias visa lietuvi8kai kalbanti visuomené geriausiai pazjsta, kurios yra bendriausios ir tokiu bidu ekspresyviausios. 3a* 35. 42 OsG Paj Pe Pg Pgr Pl Pik Pin Pls Pit Ply Pn Pnd Pnm Prk Pri Prng prs ps. Ps Pun RD Rdm Rev Rod sc Sdb Sdk Sdr Sim SimnA Skd Skdt Skp Skr Skrd Neue Litauische Grammatik ans Licht gestellt von Gottfried Ostermeyer... Kénigsberg, 1791. Ambroziejus Pabréeta (1771—1849), jo raSty kalbos Zodis ar sakinys. Pajstrys, Panevézio r, Pociiinéliai, Seduvos r, Pagiriai, Ramygalos r. Pagramantis, Tauragés r. Palévené, KupiSkio r, Plok&éiai, Sakiy r, Plunge. Pelesa (Baltarusijos TSR). Plateliai, Salanty r. Pilvi8kiai, Vilkaviskio r, Panevézfs. Pandélys. Panemunélis, Rokiskio r. Priekulé, Perloja, Varénos r, Paringys, Ignalinos r, Prisy (Tilzés ir Klaipédos kraSto) maZiau zinomy ra&ty, kur nenurodomas Saltinis, ar laikraS¢iy Zodis bei sakinys. Ppasaka, Psalmiy knyga (biblijoje). Punia, Jiezno r. Littauische-Deutsches und Deutsch-Littauisches Lexicon... von Philipp Ruhig.. K6nigsberg... 1747. R-Littauisch-Deutsches Lexicon. R su puslapio nurodymu — Deutsches-Littauisches Lexicon. Liudo Rézos. dainos, Pirmojo lietuvigko dainyno III leid. I ir II dalis... Kaunas, 1935, (Skai€iai rodo dainos numerius.) Rudamina, Lazdijy r. Raguva, Trogkiny r. Ramygala. Roduné (Baltarusijos TSR). Raséiniai. Naujesniyjy raésty, laikraSéiy ar zurnaly, kur nenurodomas smulkiau Saltinis, kalbos Zodis ar sakinys. RimSé, Dak&to r. Lietuviy kalbos TaSybos. Zodynas, Valstybiné enciklopedijy, Zodyny ir mokslo literatiros leidykla, Kaunas, 1948, (Puslapiai nurodomi tik tuo atveju, kai cituojama ne i§ alfabetinés Zodyno dalies.) scilicet, reigkiaDictionarium trium linguarum... Avctore... Co nstantino Sz yrwid... Quinta editio.., Vilnae MDCCXIII. (Skaigiai rodo puslapius.) Sidabravas, Seduvos r, Sudeikiai, Utenos r. Sudargas, Sakiy r, Simuéio patarliy tinkinys (i8 visur). Jis pats kilimo esas nuo Kartenos. (P. Sragio Saltinis.) Teva Simonait yté, AukStujy Simoniy likimas, Valstybiné grozinés literatiros leidykla, 1948, (Skaiéiai rodo puslapius.) Skuddas. Skuditiskis, Moléty r, Skapiskis, Pandélio r. Skifsnemuné, Jurbarko r, SkriatidZiai, Kazly Ridos r, sl. SI Sld Sik Sim Sint Smn Sn Snt srs Srv Ssk Str StrR Sv Syn Sauk Sd Sil Skn Sl Slap Slv Ss Sts TDr TI t.p. TPr; Trgn Trk tsp TTSon Tvr a2 Up Upn Ut Uip Uiv Vad Vb VD Vdk Vk slavy (kalby). Salos, Roki8kio r. SalditiSkis, Sventionéliy r. Salakas, DiikSto r. Salamiestis, Vabalninko r. Salantai. Simnas. Seinai (Lenkijoje). Sintautai, Kudirkos Naumies¢io r. senieji rastai (ZodZiai paimti i§ senyjy raSty, kur nenurodomas Saltinis). Survili8kis, Dotnuvos r. Siesikai, Ukmergés r. A. Strazdas (1763—1833), jo ra8ty kalbos Zodis ar sakinys. Antanas Strazdas, Ra&tai, Valstybiné grozinés literatiros leidykla, 1952. (Skaigiai rodo puslapius.) Svédasai, AnykS¢iy r. Suvainigkis, Pandélio r. Lietuviy ir rusy kalby Zodynas. Sudaré D-ras J. Slapelis. Vilnius, 1921. (Tuo paéiu Zenklu Zymimi Zodziai, paimti i8 kity J. Slapelio Zodyny ar i8 jo lapeliy, kur nenurodytas Saltinis.) Saukénai, UZventio r. Seduva. Silavétas, Prieny r. Sakyna, Zagarés r. Siauliai. Slapaberzée, Dotnuvos r. Siluva, Tytuvény r. SaSudliai (SeSudliai) Ukmergés r. Satés, Skuodo r. Svékna, Priekulés r. Tautosakos Darbai, I—VI t. Lietuviy Tautosakos Archyvo leidinys. 1935—1939. (Skaitiai rodo tomus ir puslapius.) TelSiai. tas pats, ta pati reikSme. J. Tumas-Vaizgantas, Pragiedruliai. Tauragnai, Utenos r. TirkSliai, Mazeikiy r. tarybiné spauda, kur nenurodomas Saltinis. Teofilis Tilvytis, Sonetai apie laime, Valstybiné grozinés literatiiros leidykla, 1951. (Skaitiai rodo puslapius.) Tverétius, Ignalinos r. Tauta ir Zodis. Humanitariniy Moksly Fakulteto leidinys, I—VII kn: (Skaiéiai rodo knygas ir puslapius.) Upyna, Skaudvilés r. Upninkai, Jonavos r. Utena Uzpaliai, Dusety r. Uzventis. M. Valanéius (1801—1875), jo raSty kalbos Zodis ar sakinys. Vadokliai, Ramygalos r. Vabalnifikas. A. Virelitiinas, Kupi8keny dainos (Zr. Tauta ir Zodis III ir IV kn. Skaigiai rodo dainos numerius.) Vidiklé, Raseiniy r. Vajasiskis, Zarasy r. ViekSniai, Akmenés r. 43 Vik — Valkinifikai, Eisigkiy r. VncelIR — A. Venclova, Rinktiné, Valstybiné groZinés literatiiros leidykla, 1950. (Skaiéiai rodo puslapius.) VniIP — A. Vienuolis, PuodZitinkiemis, Valstybiné groZinés literatiros |eidykla, 1952. (Skaitiai rodo puslapius.) VnlU — A. Vienuolis, UzZélusiu taku, Valstybiné grozinés literatiros leidykla, 1946. (Skaigiai rodo puslapius.) VoL — E. Volteris, Lietuyiska chrestomatija, St. Peterburgas, 1904. (SkaiGiai rodo puslapius.) VP — M. Valanéius, Patarles Zemajcziu, Tilzéje 1867. (Skaigiai rodo puslapius.) Vrb — Virbalis, Kybarty r. Vrn — Varéna. Vs — Veisiejai. Vvr — VeivirZénai, Priekulés r. Vins - — VyzZuonos, Utenos r. Zt — Zietela (Baltarusijos TSR). Zi — Zemaitiy (tarmés), zi — Zemaité-J. Zymantiené (1845—1921), jos ra8ty kalbos Zodis ar sakinys. Zg — Zagaré. Zin — Zilinai, Daugy r. Zr ~- Zarénai, Tel8iy r. ZR — Zemaité, Ragtai, I-IV t, Valstybiné grozinés literatiros leidykla, 1948. (Skaigiai rodo tomus ir puslapius.) Zz — Ziezmariai, KaiSiadoriy r. AJBEPBHAJIN3ALLHA POJHMTEJbHOrO NAREKA EX. 4. H HAPEYHS C ®OPMAHTAMH -(i)o, -(i)os, -és B COBPEMEHHOM JIMTCBCKOM ASbIKE K. YIIBBH AAC Peswme 1. Xora B coppemenxom suToBcKkom asbike Cily4aH aqBepOuanusoBaHHoro Han aapepOuannsyiomeroca poguTemuoro nazexa eA. 4. BCTpeyaloTcad 3Hay¥HTeAbHO Yale, dem cayyan aapepOuannsopannoro wan ampepOuanusyiomeroca. uMeHHTenbHOrO Taqexka ef. 4, OHaKO M POAMTeNbHBI Nanexk ef. 4, aBAReTCH ONRUM HB Tex nanexkeli, KoTOppie He oTAMUaIoTcA Gombuol cKOHHOCTHIO K apepOuanusanun. Cpasnuterbxo OrpaHu4eHHas CKAOHHOCTE poANT@NbHOTO Naleka eq. 4. K anpepOnanusanun OObACHAeTCA APKO BEIPAKeHHbIM OGBEKTHbIM 3HaYeHHeM, a TakKe TeM, 4TO JWIA Hero He XapakTepHa oOcTosteapcTBeHHan cbyHKuns. [laa Beipaxkenus o6ctostemerBennnix OTHOWMeHHH B COBpeMeHHOM sHTOBCKOM s3zLIKe waule ynoTpeOamiorca KOHCTpyKHH poguTeTbHOrO naqeka ef. 4. ¢ mpeqnoramu. 2. Baxnelimmm u camp Heo6xonumem ycMOBHeM afpepOnanu3anun pozuTerbHoro Nanexka ef. 4, Kak mM Apyrux nanexkel, sBuisetca o6cToaTenbetRennaa (pyukunsa. PonnTeIbHbI Taqex eq. 4. yame atpepOuasusayerca B bynkunn o6cTosTembeTBa cnocoéa nan O6pasa AelictBua, uTo NOATBEPK aor WH. CaMH PesybTATHI aqpepOuanusauun: y Hapeunii, COOTHOCHTE/IbHBIX C POAHTEIBHLIM nanexKoM ef. 4., 3HaveHHe cnoco6a u o6pasa geticransa BbIcTyNaeT Yale, YeM BDeMeHHOe nan mpoctpauctpentioe. Kpome toro, Hapeuia storo TuMa, HMeiomHe 3HaveHHe cnoco6a uaAH o6pasa selicrsua, otanuawrcs cpeau apyrux TakxKe Oombulei creneHbIo aBep6HadbHocTn. 3. Hapeuua, nponcmenume or POMHTeMbHOrO Mawerxka en. 4., uae ynorpe6asiotes B AHadeKTax, YeM B JMTepatypHoM s3bKe. B GombuMACTBe cay4aeB OHH COOTHOCHTesbHBI C HMeHaMH CyllecTBHTeAbHBIMH HM MIpHaaraTembHBIMH, Octanbupie vactu peyn oven caacv 44 yuacTByioT B OGpasoBanHH 9THX Hapeunil. Hanpumep, B HcTOpHH AMTOBCKOTO ASbIKAa H30 ncex (opm pOAHTeMbHOrO NamexKa ef. 4. MeCTOMMeHHit noABepranHch alpepOnasusanan auulb popmpt kG «sero», t6 «Toro» (Bropaad ToAbKO B TeX cy4anx, Kora ynotpe6s1aqacb ¢ npexworom dél «Ana» HAM APyrHMM COBaMH, C/IMBINMMHCA C (opmo poxutTetpHoro naflexka ef. 4. B omno caoBo. Yame Bcero BcrpeyaioTca O6pasoBanuaA C¢ OCHOBaMH Ha (i)au (i)o-; Apyrue ocHOBEI O4eHD PeAKH uJM COBCeM He BCTpeHaloTcs. 4, Cuntetuyeckue (npoctiie, mpucTasounbie, cocroamime u3 AByX KopHel HH OCHOB, a TakxKe OOpasoBaBUMecd M3 wWebIx cMOBOCOYeTAaHHIi) HapewHA, COOTHOCHTEBHBIE C POJUITeEIbHBIM Mafex%KOM ej. 4., MeHee NPOAYKTMBHEI, JEM aHaJIHTM4eCKHe HapedHa, NPOHcuIelWHe OT TBOPHTeBHOrO nMaqexKa en. 4. c mpensoramu iS «us», aft «Ha», bé «6e3», ik(i) «no», lig(i) «no», nud «oT», po «nocne>, prié «pH», oe «3a». AnpepOuanusaumio mpelNOXKUBIX KOHCTPYKWM BEISLIBAeT He TONbKO HX MHTeHCHBHOe ynoTpebueHHe B OOcTOATeEMbCTBeHHOM (yHKWHH, HO H JeKcW4ecKOe 3HaYeHHe HX OCHOBHOTO KOMMOHeHTa — poquTenbHoro nahexka ef. 4.: Jlerue afpepOnamu3yioTca Takue B OOcTosTembcTBeHHOK (byHKuMH ynorpe6AAeMbIe MpeAMOXKHbIe KOHCTPYKUMH, OCHOBHOM KOMMOHEHT KOTOPbIX HMeeT Gonee o6utee, aOcTpaKTHoe 3HaveHHe mM KOTOpbie mpHOOperawT mepeHocHoe sHaueHHe (ppaseomornueckoro cmopocoyeranua. KoxcrpykKuHa pOAMTeMbHOTO MazexKa C MpeAOTOM, HHTCHCHBHO ynoTpe6iseMad B OOCTOATeNBCTBEHHOM (pyHKUMH, H3MeHAeTCH CCMAHTHYECKH: OHA JCKCHKanusyeTca, mpHoOperad B mpolecce atpepOuasHsalluH 3HaveHHe OAHOrO CAOBAa. Tloka taka! KOHCTPyKUMs| He aBepOuaH30Batacb, OCHOBHOM KOMMOHeHT eé (pogutTeabupti nanex ef. 4.) MOKeT HMeTb NpH cebe onpeseneHue. 5. Mso scex aqpepOnaM30BaBuiuxca uu afBepOuamnsyloulnxca KOHCTpyKWM poHTebHOTO MaslexKa ef. 4. ¢ MpesMOramMH cBOel MHOTOUMCMeCHHOCTHIO BLIMeMAIOTCA KOHCTPYKum ¢ mpenmorom 75 «H3», Yale BCero HMelollHe 3HaYeHHA BpeMeHH, MecTa-npocTpaHcTBa, a TakwKe cnoco6a nau o6pasa felicTBua. SHayeHMaA Wen WM MpHYHHbI 34ecb He BCTpeyaiores. B KavecTBe OCHOBHBIX KOMMOHeHTOB HapeuHit, MponcuenIMx H3 KOHCTPyKUMit POAWTeMbHOrO MajexKa ef. 4. c MpedoraMH, Yale BCerO BEICTyNaloT HMeHa CyMecTBHTe/bHole cyOcTaHTHBHpOBaHHBIe MpHJaratTembHbIe (KaK MpOcTsle, Tak H MeCTOHMCHHBIe); MpHYemM mpollecc cyOcTaHTHBallHH OT MpHaraTebHbIX KOMMOHCHTOB MpOHCXOAHT, 10 Bceii BePOATHOCTH, OMHOBpeMeHHO c mpoleccom ux axpepOuanusaluu. Viutepecho oTMerTuTb, 4TO Gonee apKOi anBepOuasbHOCTbIO OTAMYAIOTCA 3fecb Te HapewHs, B KavecTBe OCHOBHOTO KOMMOHeHTa KOTOPbIX BbICTyMaeT HMA MIpHJlaraTedbHOe, a He HMA CyllleCTBHTeMbHOe. 6. Hexoroppe Hapewns, nponcmesmme us KOHCTpykuMit ponuTeNbHorO Makexka en. 4. ¢ mpeanorom i§ «H3>, OTMMYAIOTCA MHOTOUHCMEHHOCTHIO BapHalTOB, HMEIOUMX TOT Ke cambifi Kope# H TO %Ke caMoe MH GaM3KOe 3HayeHHe (HaNpHMep, Hapaly Cc Hapeduem ig mazefis «cuiamana> B QMameKTax ynorpe6asetes Oomee 20 BapHanTos). Sto obbacaercH He TOAbKO AMameKTHOM pas—poGmeHHOCTbIO, HO4aCTO M CTHMCTHYeCKHMH HJM pHcMomeJOAMYeCKHMH COOGpaxKeHHAMH. 7. Kpome nomHiix alpepOvaMs0BaHHBIX MpeAMOXKHLIX KOHCTpyKunit, ynorpe6msioTca H TaKHe, OCHOBHOH KOMMOHeHT KOTOPBIX yMpOUleH. OTH MOcMeAHMe KOHCTPYKUMH Kak pas BbIensloTCA caMOli ApPKOl aBepOnasbHOCTbIO, TaK Kak 3/@Cb HE TO/IbKO «BBIMHAJO> najlexkHoe 3Ha4ueHHe OCHOBHOrO KOMMOHeHTa, HO H OTMat copMadbHbIii e€ MOKasaTenb — okonuanve, OAHOBpeMeHHO c OTMAaXeHHeM OKOHYAHHA NpesMor OOLHHO cAMBaeTCA C OCHOBHbIM KOMMOHeHTOM B OZHO cmOBO. CaenyeT OTMeTHTb, YTO OTMATeHHe OKOHYAaHHA OCHOBHoro KoMMoHeuTa cpasy Mpespamaer B Hapewe u OGLIBUIyIO He asBepOuamHs0BaHHyl0 KOHCTPYKIMIO POAUTeMbHOTO Nafex*ka ef. 4. ¢ Mpesmorom (cp.: nuopavdsar<nuo pavasario «c pecubi>, nuotolaik<nuo to laiko «c Toro Bpemenu> HT. 1). 8. Or napeunii, cooTHOCHTembHEIX C POAHTeNbHKIM MawexKoM, caetyer OTAMYATD Hapeaua ¢c dopmantamu -(i)o, -(i)os, -és. OTH opMaHTbI MOryT BOCXOAHTh He TOMbKO K OKOH'aHHAM POAHTeMHOTO MakexKa eX. ¥., HO H K OKOHYAHHAM MpyrHx Magexkeli equHcTBeHHOrO H MHOxKecTBeHHOrO unca (uHeccHBa eX. 4, TBOPHTe*bHOTO MaqexKa MH. 4). Kpome Toro, Bo MHorHx cayyaax. Hapeunsd c 9THMH cbopMaHTamu, 10 Bceli BepOATHOCTH, culemyeT paccMaTpHBaTb Kak pesyJbTaT CHOBCOOpas0BaHUA MO aHaNOrHH yrKe HMeIOULHXCH B asLiKe npuMepos. Ecav OHH HapewMa Cc 3THMH (hOpMaHTaMM COOTHOCATCH C HMeHaMH CYMICCTBHTEALHDIMH, MpuMaraTeNbHbIMH 1 APYTHMH M3MeHAeMBIMH C/IOBAMH, TO apyrie 45 BooOlle yxke TpyzHO cooTHecTH € mo6ol H3MeHsemMoH YacTEIO pew (cp.: daré «Tenepb», anaurélios «orga, B ToT pas»). 9. Hapany c Hapediamu, HMelomMMH opmaHTer -(i)o, -(i)os, -és B MHasextax OOuleHapoaHOM s3biKe. 10. Ynorpe6nenue Hapeuit c opmantamy -(i)o, -(i)os, -és B wuTepaTypHom s3pIKe, © OfHOH cTopoHH, H B HapOQHO-pasropopHoli peux — c Apyroli, pasauauo: p AUTepaTypHOM AZbIKe STH Hapeuwusa pelKo BCTpeyalorca; KpOMe Toro, smech He MHOrOUHcaeHHE HX BaPHaHTHI, -HMetoutne Te xe KOPHH.