Ežerų vardai

Gadčnas Semeliškės, N. Aleksandraukos k. <lie. pvd. Gadėnas, cf. Gadeika lake ; probably an elided possessive genitive that has become a iš proper name Gadéno lake*, Gaidė Rimšė, aldeia de Gaidė, cf. lago Gaidys Adutiškis, lago Gaidinis Rūdiškės, Gaidrio -upis 1. Girkalnis, 2. Užventis, Gaidžiupjs Jonava; la. rio Gaide, rio Gaid-upe EnLV I 288; pré. afluente. Gaiden Ger ON 34; compare. também a variante apofônica gied- (r)-: mentir. Gieda-vardys, lago. Leipalingis, Gied-ulis, rio. Viekšniai, Gied-r-js, lago. Daugailiai, Gied-r-ė, rio. Taujėnai; la. Dzied-ūkšli, aldeia. EnLV I 262 : tornar | claro, iluminar, claro „transparente, puro, limpo“; cf. p. gay-l-is „„weiB“; la. gai-š-s „Claro“, gr. pad-p-66 „klar, leuchtend“; balt. variantes apofônicos de apelações desta raiz gai-dgie-dg- | i-dgai-s- | | ( <*gai-d-sresp. gai-s-) | gai-Irepresentados na ir hidronímia; be cf. os acima mencionados etc. abrev. Lago Dzidrais ( : límpido „transparente, claro“) EnLV I 257, lit. rio Gais-upis. Naujamiestis, pr. lago Gailen GerON 35; alguns lie. hidrônimos su Gaidvėliau pode ter sido reinterpretado pela etimologia popular segundo gaidys ,,gallus gallinaceus“. Individuais Os hidrônimos de Gaidšaknis podem ter origem antroponímica ir ( : pvd. Gaidys). Gaid-inis Rūdiškės, aldeia de Panošiškės, cf. Gaidė; suf. -inja-. Gaidys || Lago Stajėtiškis Adutiškis, aldeia de Stajėtiškis, ver Gaidė. Gaidž-iūkas 1. Degučiai, floresta de Gražutė. 2. Molėtai, aldeia de Bebrusai, ver Gaidė; suf. -juka-. Gaigal-inis 1. Seirijai, Gudonių k. 2. Švenčionėliai, Kampuotėlės vs., cf. la. Gaigal-ena rio. EnLV I 288, pré. lago Gaygel-yth GerON 34 : mentira. mergulhão „,antinas“ cf. mentira. no mergulhão ,„Mėwenart“, antigo. gegalis , kleiner Taucher“ + suf. -inja-. Gaigil-is 1. Linkmenys, Pagailés I k. 2. Nemenčinė, Kragžlių k. 3. Želva, Virbalų k., cf. Gaigal-is río Gervėčiai, Sakalaičių k. BTSR, veja Gaigalinis; adjetivo substantivado, derivado de tema em -ja. Gail-iekas Seirijai, aldeia de Raganiškės, cf. lago Gdil-intas Merkinė, rio lago Gailen GerON 35 : pr. gaylis „weiB“, cf. lie. Gaidė (ver) lago, Giedrys lago: hidrônimo dos bálticos ocidentais, ver BgRR II 100, III suf. 135; -ieka provavelmente é um sufixo. -eika é uma variante apofónica, cf. lago Taur-eikūs Semeliškės ir rio Taur-ieka Stakliškės, ver ainda SkŽD 160. Gail-intas Merkinė, Galintėnų k., ver Gailiekas; suf. -inta-, cf. Žūv-intas ež. Simnas, lago Vieš-intas Viešintos; segundo a raiz, o ir território provavelmente dos ocidentais baltų (jotvingues) hidrónimo. Laguinho de Galintėnai < Galintėnai k. (< Gailinténai < Gdilintas (ver) lago + suf. -ėna-) Merkinė. Gaim-ynas Molėtai, aldeia de Čiulėnai, cf. lituano Geim-iniai k. Šimonys, Gim-balė bl. Subačius, Gym-alas kl. Telšiai, pr. Gimm-er ež., Gyme ež. GerON 41 (apofonia da raiz: gaim-|geim-|gim-|gym-): lit. gimus „glitus“ LKŽ III quanto à 316; semântica, cf. lit. rio Gleitė Endriejavas, rio Glit-upis Žarėnai, lago Glitis Gaurė; suf. -yna-, cf. Vėpr-ynas lake Veisiejai. Gala-dus§s Lazdijai, Galadusio village; because of Gal- (a)cf. Extremo ocidental. Lygumai, lago Gdl-stas. Lazdijai, distrito. Lago Gal-anten. A raiz dos 35; hidrónimos bálticos GerON é, na maioria dos casos, indistinguível (como variante apofónica) de gel-/gil-: lit. profundos, profundidade, cf. russo. 2010MA, 200Menb „offenes Meer“, s. ind. jala-m „„Wasser, NaB“, plg. dar lie. gal-vis * Ibid. 186 “um lago formado naturalmente no local do antigo leito do rio, ar num remanso” LKŽ III devido 85; a dusžr. Dausinas. Gal-glis (|| Davigiliai) Salakas, Zr. Galadusys; suf. -elja-. Galg-ditis Trakai, Principado de, cf. Galg-itkas río Vainutas; al. Galdz-ini vs. Galga vs. EnLV I 292; ver Galadusjs; suf. -g- +aitja-. Gal-inis 1. Giedraičiai, Gudeikiy k. 2. Lazdijai 3. (|| Geada) Smalvos, Šalnos k.; Ver Galadusys; suf. -inja-. Galn-ikis du eZ. Molėtai, Stirnių k., Zr. Gdl-nis; suf. -akja-, plg. Vis-akis up., žr. SkZD 125. Gal-nis Semeliškės, aldeia de Prūsiškiai, Zr. Galadusys; suf. -n-, ver SkŽD 221. Gal-6nas Joniškis (Nemenčinė), floresta de Dubingiai, Zr. Galadusys; suf. -ona-, cf. Pal-onas río. Ariogala, Zr. SkŽD 274. Gil-stas || Gau-stas Veisiejai, aldeia de Laibagaliy, ver Galadusys; Gdustas < Galstas, como resultado da / despalatalização; suf, -sta-, ver SkŽD 324. Gal-uonai || Gal-udnas || Geluonai Molėtai, aldeia de Simančiai, ver Galadusys; suf. -uona-, cf. Ėžer-uona rio Tauragė, ver SkZD 282. Gal-uonis Kuktiškės, aldeia de Pagaluonės, ver Galadusys; suf. -uonja-, ver SkŽD 284. Gal-vė (provavelmente iš *Galvis) Trakai, cf. lituano Gala-dusjs (ver) lago, lago Gal-Onas, rio Gala Planícies; pr. lago Gal-anten GerON 35 : galvis „lagoa formada naturalmente no local do antigo leito de um ar rio, num remanso“ LKŽ III cl. 85; dzelve „ein pantanoso im de Wasserloch pântanos; uma [corrente] que irrompe um lugar que não se pode atravessar” lie. (: profundos „profundo“); suf. -vė, ver SkZD Apofonija 379. šaknies gal-|gel-|gil-|gyl-. : Galy-člis Kuktiškės, Žiežulių k., žr. Galvė; suf. -elja-. Galv-inis Merkinė, Druskininkų k., žr. Galvė; suf. -inja-. Galvė-žeris (< *Galvo-ežeris) Onuškis, Kazokiškių k., ver Galvė; segundo componente ežeras. Gard-gliai Semeliškės, aldeia de Stancikai, cf. rio Gdrd-uva Laukuva, rio Gard-uva Gudžiūnai, rio Gdrd-upis Surviliškis, rio Gafd-inas Panevėžys; la. rio Gard-upe, rio Gard-auna EnLV I 279; as variantes apofónicas da raiz gard são gerdgird-, ir cf. lituano rio Gerd-aujé Gargždai, Gérd-upis Tverai, Gerd-ūšė (|| rio Keriilé) Viduklė; pântano. rio Dzėrd-uptte. EnLV I 255; rio lie. rio Gird-elis. Krekenava; branco. a raiz dos hidrónimos gar-d|ger-d-|gir-dé inseparável do lituano gerti, girdyti; quanto à semântica, cf. s. russo žerelo „(FluB)mūndung“, ucraniano Zorlé ,,FluBbett®, s. checo žriedlo „Ouelle“ VSREW420; suf, -ėlja-. | Garg-ūšius Utena, Pušynėlės vs., plg. la. Gafg-alinš mš. EnLV I 297: mentira. gargazé „Objeto muito emaranhado e retorcido; garankštis“ LKZ III suf. 128; -ašju-, cf. Gerd-ūšiai k. Leipalingis, ver SkŽD 316. Gaspariškės &Zeras (|| Kicgeilis) < Gaspariškė k. Mielagėnai. Lago de Gastautiškiai < Gastautiškės k. Semeliškės. Gaudčšiaus čžeras <pvd. Gaudėšius Telšiai, Degučių k.; hidronímia possessiva genitiva. Gaūštv-inis || Gauštv-inšs Tytuvėnai; este nome de lago, que não tem equivalentes na hidronímia báltica, provavelmente é formado com o sufixo su -inja do iš apelativo *vaižt-vė, correspondente ao lit. gužt-vė „gênero de musgo — Hylo comium“, cf. lit. encolher- -se, encolher-se, contorcer-se „curvar-se, retrair-se“; apofonia da raiz: gauž-|gūž-|guž-|guož-. Gav-ditis Ignalina, ver Gavys; suf. -aitja-; diminutivo toponímico. 187 lago Gaveikių < Gaveikiai, aldeia de Kamajai. Gavčnas < antropónimo. Gavėnas, Molėtai, aldeia de Sanklodiškiai: genitivo elíptico lexicalizado? do lago possessivo Gavéno. lago de Gavčniškis < Gavéniskis vs. Jūžintai. Gav-iekas, Semeliškės, aldeia de Peliūnai, ver. Gavys; suf. -ieka-, cf. Gdil-iekas (ver) lago, ver SkŽD 160. Gavys || Gav-eikis Ignalina, aldaia de Antagavė, cf. lituano lago Gav-fekas Semeliškės: lago. Gav-ene pv. EnLV I 305; cf. vv. Gaw-en GerON 37; também lit. Gauja rio. Dieveniškės, lago. Gaiūja rio. (ver BgRR III 852) ir lie. Gdv-ija vs. Varniai; a raiz hidronímica gav-/gov-- (< *gau/*gau), talvez, inseparável de lie. goti „ir“: sinónimo de eZevardams rų gavbūtų su Aisetai (ver) lago. Labanoras; suf. -eikja-, ver. SkŽD 160. Gedmino ežerūlis <pvd. Gedminas Alsėdžiai, aldeia de Gegrėnai; hidrônimo possessivo no genitivo. lago Geiboniū < Geibdnys k. Vievis. Geisčiūlis, Onuškis, aldeia de Kaniūkai < avd. *Geisčiūlis, provavelmente um genitivo possessivo elíptico convertido em nominativo; cf. ainda pvd. Geisčiūnas, Geisténiai, distrito de Ignalina, Geisčiai, aldeia do distrito de Rokiškis. Gėj-ūkas, Onuškis, floresta de Gėjaus, ver Gėjus suf. -ūka-; diminutivo toponímico. Gėjus Onuškis, Gėjaus mš., cf. lit. Gei-upis up. Raseiniai; la. Dzejas strauts pv., Dzei-purs pv. EnLV I 251: lit. indireto. gija „fio, meada; drika“; geinjs „dispositivo feito de cordas numa árvore para subir até às abelhas“; quanto à semântica, cf. s. esl. žica „nervus- “, gr. Bibs „Bogen“; o significado hidronímico da raiz báltica gė-|gi-/geihé provavelmente é „curvo, arqueado“, cf. ainda lit. geinjs „vara curva para bater na bola“. Gėla Nemenčinė, cf. lit. Gėlys lago. Kuktiškės, Gél-ainis lago. Tauragnai: lit. pa-gėluė „frio“, letão. dzeltrs „kūhl“; cf. also Lat. gelu „Kšlte, Frost“, Goth. kalds „šaltinis“. Gél-ainis Tauragnai, Gaidelių k., see Gėla; suf. -ainja-, cf. meld-ainis „užaugęs ežeras“, see SkŽD; according to its formation—most likely a substantivized adjective. Gėl-aitis Nemenčinė, Zr. Géla; suf. -aitja-. Geled-nia Švenčionys, Gelednios k., plg. lie. Gėld-upė Kaltinėnai, Gelda up. Raseiniai, Geld-upis up. Šiluva; la, rio Dzelda. EnLV I 251, palavras introdutórias. Geld-iten GerON 39, palavras introdutórias — lituano. Geld-ūpė, rio. LLR Geldapė: indiretamente, rio. dzeldét “tornar-- se firme (sobre a neve que se assentou- )” LVV I 540, compare o esloveno dar. žlėd „„Glatteis“, s. sl. žlėdica „gefrorener Regen“: ide. *ghelad-„- Eis“ W1 VW I 629; sufixo. -nja. GeleZ-inis Vievis, Zabakos k., cf. lituano. Gelžis lago. Alsėdžiai, lituano. Dzelz-upe rio. EnLV I 253: lituano. geležis, gelfis, lituano. dzélzs + suf. -inja-. Gelioniil &Zeras <Gelidnys vs. Auk3tdvarys. Gélys Kuktiškės, ver. Géla. Lago Gėliū, Balninkai, aldeia de Géliogaliy, ver. Géla; como indica o nome da aldeia Gélio-galiai, o nome do lago terá sido *Géljis || *Gėliai; o nome no genitivo não é outra coisa senão o genitivo do nome, já estabelecido, da forma Gėliai. Gel-ov-inė Merkinė, aldeia de Gelovinės, cf. Galvė; apofonia da raiz gal-|gel-|- gil-| -gyl-; suf. ov-+-iné. Gél-uotas Molėtai, município de Anturkė, cf. Géla,; suf. -uota-, plg. Klab-uétas ež. VyZuonos. 5: Ibid. 188 ~ Gėl-uva Kurtuvėnai, Pageluvio k., žr. Galvė; suf. -uva-. Gel-ūžis Aukštdvarys, Užuguosčio k., ver Galvė; suf. -užja-. Gėl-ūžis Utena, Margavonių k., ver Gėla; suf. -užja-. lago Gelvanė Gelvonai, aldeia de Šeiniūnai, etim. ver Galvė, Gelvé; suf. -ané <*oné; a forma do genitivo do nome, aparentemente, é um genitivo do nome iš lexicalizado Gelvonė, cf. jo derivado Gelvonai, localidade urbana Gely-aitis Semeliškės, aldeia Budiliy; suf. Gélvés -aitja-, diminutivo toponímico. Gėlvė || Gelva || Lago Gelvés Gelvonai, aldeia de Bagdisiy, Zr. Galvė. Gélvis Semeliškės, aldeia de Budiliy, Zr. Galvė. Gelžis Alsėdžiai, aldeia de Pagermantés, ver. Férreo; Lago de Genioniai <aldeia de Genionys, Onuškis. Lago de Gepai Onuškis, aldeia de Dembinos: ? Laguinho de Gėrkoniai <Gérkonys k. Dūkštas; Gefm-antas Telšiai, Džiuginėnų k., cf. p. vv. Germ, Germ-ayn, Germ-ynyn ~ GerON 40, o também lituano Girm-uonjs|Girmué up. Pakuonis, pr. vv. Girme ibid. 42 (apofonia da raiz: ger-m-|gir-m-): germé „floresta antiga, mata“, LKZ III 260. germ-enés „saliavas florestal; Peucedanum Oreoselinum®; uZ-germ-éti „crescer“, o também lit. giria cf. FTLEW 153; quanto à semântica cf. Misk-inis lago. 1. Daugailiai. 2. Obeliai, Šil-inis lago. 1. Dusetos, 2. Linkmenys; suf. -anta-, cf. Al-antas river, Sal-antas river, see SkŽD 374. Gerv-&tis three lakes Salakas, cf. Gerv-ėčia river Musninkai; abreviatura de lago lago Dzėry-itis EnLV I 256 : abreviatura de liepa garça, abreviatura de lago garça „grus grus“ +suf. -ėtja-, ver SkŽD ou 351; lie. : Zerv-énti „fluir rapidamente“. comp. lie. Žerv-jnos ex. Keturvalakiai ir um hidrônimo frequente Zerv-ynas (Lazdijai, Krosna, Leipalingis), que devido à relação é considerado ž : z jotvingiano*; devido à alternância velar-palatal ir (g/ž) cf. lit. gnybti|Znybti, gumbas|Zambas. Gerv-inis 1. Leipalingis, VerSiy k. 2. Rūdiškės, Panosiskiu k., ver Gervétis; suf. -inja-. Gervin-iikas Leipalingis, Cerniausky k. žr. Gervinis + suf. -uka-, diminutivo toponímico. Gieda-vardys Leipalingis, Vilekiy k.; sobre GiedCf. Gaidė; sobre a comparação de nomes verd-éné «fonte» ir lituano hidrônimos : rio Vaidas. Želva, rio Vard-uksné. Šeduva, rio Vird-uva. Mažeikiai, rio VardZius. Ūdrija; apofonia da raiz vard-|verd-. Giedraičių &Zeras (|| Kiementas) < Giedraičiai, vila : Giedr-8lis Linkmenys, PaZemio k. : lit. giedras, cf. Gaidė (ver); suf. -elja-. Giedrys Daugailiai, Ruklių k.: lie. giedras, plg. Gaidė (ver). Gil-andis (|| Gel-dndis) Onuškis, aldeia de Derionys, cf. Galvė (ver) : lituano profundos „tief“ + suf. -andja-, cf. SkŽD cf. 101, rio Kūr-andas. Betygala, rio Gir-andas. no mesmo lugar; relaciona-se com gel-, su como profundos gelmė. ir Gil-aūšis Betygala, aldeia de Prociūnai, ver Gil-andis; suf. -aušja-, cf. Lėk-aušis river Laukuva, see SkŽD 318. Gil-b-ietis Rudamina, Gilbiečio village, cf. Gil-ba river Kuktiškės : lake suf. profundos -b-+-ietja-, cf. Rim-ietis lago Lazdijai, ver SkŽD 360. * Mais sobre a etim. Zervynas, ver S. Karaliūnas, Observações sobre o nome De origem Zervynos, ,, Zervynos, traços de estudo regional”, Vilnius, 1964, p. 136-139; B. Casykunac, K tipoOjieMe 3anajnoGantuiickoro cy6erparta lorosanannoi B Jlatse, «Baltistica», 2, 1966, Vilnius, p. 171. 189 Gil-inė Smalvos, Gilinės vs., ver Gilandis; suf. -inė. Giliéji Simnas, Atesninkų I k.: giligji — forma pronominal do adjetivo gili (f.). Gyl-iūkas Linkmenys, Ūniškių I k.: lit. gjlis “profundidade”, gylė “abismo” + suf. -joka-, cf. Ėgl-iokas lago. Gilis Daugai, Pagilės k.: lit. gilūs, cf. Lago Gilidji, Simnas; forma derivada adjetival de tema em -iakamieno, do tipo Baltis (: baltas). Gil-šė Merkinė, aldeia de Pagilšis, ver. Gilis; suf. -šė, cf. skėp-šė «lenço», ver. SkŽD 316. Lago Giltinės, Kurkliai, aldeia Kurklių I: giltinė «morte, símbolo da morte». Giluč-iūkas Švenčionėliai, circunscrição de Santaka, ver. Gilūtis 3 -+suf. -juka-; diminutivo toponímico. Gil-uiSis 1. Merkinė, aldea de Netiesų 2. Punskas, aldea de Giluišiai, República Popular de Polonia 3. Veisiejai, aldea de Babrai: lituano. gilūs +suf. -uišja-, véase SkŽD 319. Gil-ūitis Simnas: lie. gilūs + suf. -uitja-, žr. SkZD 365. Gil-ūšis Trakai, Babriškių k.: lie. gilūs + suf. -ušja-, žr. SkŽD 319. Gil-ūšis 1. Daugai, aldeia de Daugai 2. Onuškis, aldeia de Derionys 3. Semeliškės, aldeia de Bičkaučizna 4. Semeliškės, aldeia de Gilūšis 5. Semeliškės, aldeia de Klevinė 6. Semeliškės, aldeia de Strėva: lituano profundos + suf. -ūšja-. Gilūt-aitis Mielagėnai, aldea de Gilūtai, véase Gilūtas 3 +suf. -aitja-; diminutivo toponímico. Gil-iitas 1. Kaltanėnai, aldea de Pagilūtė 2. Rimšė, aldeia de Maniukai 3. Švenčionys, aldeia de Avižieniškės: lit. suf. profundos +-ūta-, ver SkŽD 364. Gil-ūtis 1. Joniškis (Nemenčinė), aldeia de Žukai 2. Smalvos, aldeia de Salos 3. Švenčionėliai, Peršuokšnos vs.: lituano. profundos -+suf. -utja-. Gil-ūtis Dūkštas, Karačiūnos vs. ver Gilūtis; suf. -ūtja-, ver SKZD. Gil-ūžis 1. Alanta, aldeia de Gilužiai 2. Kuktiškės, aldeia de Buitūnai 3. Molėtai, aldeia de Kulionys 4. Riešė, aldeia de Gilužiai 5. Stakliškės: lit. gilės + suf. -užja-, ver. SkZD 392. Nascidos em Švenčionys, aldeia de Zelaby, cf. Rio Gim-t-inas. Ylakiai, aldeia Gim-t-iné, Molėtai, aldeia Bijutiskio; idem. Lago Dzim-t-gn, lago Dzim-t-ene. EnLV I 259: lituano. gimūs „viscoso“ LKZ III 316, cf. lituano. Gim-balé bl. Subačius, pr. Gimm-er ež. GerON 41; suf. t= +-inja-. Gineitiškių éZeras < Gineitiškės k. Riešė. Ginorų ėžeras Joniškis (Nemenčinė), Jukniškių k.:? Gipin-€lis Jūžintai, Zabūbiškio k.; Gipinjs +suf. -ėlja-; diminutivo toponímico. Gip-inys Jūžintai, Zalūbiškio k., cf. la. Dzip-šni EnLV I 259: „?“. Girbys Vyžuonos; Vyžuonų k., Girbjs rio no mesmo local; la. Dzėrb-ene mš., Dzėrbji ys. EnLV I 255; compare also Lithuanian. Gerb-ėnės pv. Telšiai, Viešvėnų k. (apofonia da raiz gerb-|girb-- ): la. gėrb-ums,- Rodeland“ FrLEW 148, lituano. gefbti „limpar, purificar“ LKŽ 111 248, gerbūs „Limpo“ ibid. 250. Gir-ežeris Varėna, Girežerio x. compare Lithuanian. Gir-upis rio 1. Batakiai 2. Kelmė 3. Luokė 4. Tauragė; la. Dzir-ęzęrs ež. EnLV I 261: lie. giria „didelis miškas; deserto, ermos“ lago. GirgZdiités ežeriūkas < Girgždūrė kl. Varniai, Pagirgždūčio k. + 190 7 Gir-ija (|| lago de Bernotų) Paberžė, Bernoty k., cf. lit. rio Gir-ija. Nemenčinė: letão. Dzir-ene pv. EnLV I 261 : lie. floresta „grande floresta; deserto, ermo“ + suf. -ija. Girnakaliy &Zeras < Girnakaliai k. Vievis. Gir-ut-ditis Labanoras, Prūdiškės k., Zr. Girija; suf. -utja- + -aitja-. Gir-ut-iSkis Labanoras, aldeia de Prūdiškės, ver. Girija; comp. Girutaitis ibidem; suf. -utja- + -iskja-. Gyi-eZeris Kelmė, aldeia de Gailiai, cf. GaiZ-upis 1. Anykščiai 2. Viekšniai; p. Gysyein vv. GerON 42 : mentir. giZus ,,lago pútrido e + fétido“. Lago de Gižiūnai <Gižiūnai k. Trakai. Glamb-6t-iškė Kurtuvėnai : mentir. glambyti „pisar, esmagar com os pés, chapinhar“ LKZ III 394 +suf. -ot- +iškė, cf. quanto à semântica, cf. Klampjnė, rio Josvainiai, rio Klampė. Joniškis, Klamp-upis Barzdai. Glasmynas Alanta, Svobiškėlio k. <*Gluosnynas (trm. Gla.smi'nas devido à n dissimilação- ), cf. mentira. rio Gliosné. Simnas, Gliosn-upis rio : Alytus salgueiral ,,coberta de salgueiros (salix) lugar coberto“ quanto à ; semântica, cf. lago Eglynas Molėtai, lago Ažuolynas Kaišiadorys. Glėbas Varėna, : lago glebūs „viscoso, escorregadio“ LKŽ III glébéti 408, „untar, sujar, lambuzar, besuntar“ ibid. 406; quanto à semântica, cf. lago Gljnas Merkinė, lago Glitis Gaurė. Glynas Merkinė, aldeia de Mardasovo, cf. c. Glinu- ¢zers En LV I 311 (sem fundamento, ali diretamente associado su Glinovka vs. ir su rus. eauwa) : lit. glinti (glina, gliné) „untar, alisar“, gléinia „terra lamacenta, lamaçal“, gleinis ,,istiZes, lipus, slidus“ LKŽ Apofonia da 409: raiz III glein-|glin-|glyn-, cf. ainda Glitis|Glytežeris (: escorregadio — ta a própria raiz apenas com determinativo su -f-). Glitis, -čio || Glitis, -ičs || Glyt-ežeris Gaurė, Eičių k., cf. lituano Glit-upis rio Žarėnai, rio Gleitė Endriejavas; letão Glite vs. EnLV 1 309; pr. vv. Glitt-eynen GerON 43 : lie. glitūs ,,glebus, tižus; escorregadio, aguado“ LKŽ III la. 427; glits (com o mesmo significado) LVV I 627; apofonia da raiz gleit-/glit-|glyt-, cf. ainda Lago Gljnas, onde a própria raiz é um ta determinativo su -n-. de Glitiškiai &Zeras < aldeia de Glitiškės, Paberžė. Glūdas Varniai, aldeia de Pavandenė, cf. falso rio Glūdas no mesmo lugar; leste aldeia de Glude, aldeia de Gluėdis EnLV I 310-11; antes de Cristo pântano de Glode : mentira. liso „polido, plano, uniforme; escorregadio“ LKŽ III gluodas 438, ,,uniforme, polido“ ibid. 440; mentira. gluds „liso, completamente liso, escorregadio; eben, sauber“; apofonia da raiz glud-|gluod-|glūd-. Glūk-aitis Varėna, Glūko k., ver Glūkas +suf. -aitja-; diminutivo toponímico. Glūkas Varėna, Glūko k. (cf. ? la. Gloga pl.): lic. glitk-snis ; ,kluk3nis, gurgšnys“; apofonia da raiz gluk-|glūk-. Glūš-nia Švenčionys, Žąsinų k., cf. Glus-okas ež.: lit. glūšas „surdo“ (Zr. FrLEW) + suf. -nia, cf. Lago Geled-nia Glus-okas 1. Degučiai, de Viliūniškiai k. 2. || Glusok-élis Degučiai, Zarkiskiy k. 3. Dusetos, Norkyčių k. 4. Smalvos, Aukštakalnio k. 5. Smalvos, Jokubaukos k. 6. Smalvos, Obeliskiy k., žr. Glisnia. Gojčlis (|| Kieliskas) Ūdrija, Kieliško k.: lie. slavismo gojelis «pequeno bosque sagrado, arvoredo». Gėj-inis Švenčionėliai, Pakarvinės k. : lit. slavismo gėjus (brus. ead) «pequena floresta» suf. + -inja-. 191