Ežerų vardai

Gadčnas Semeliškės, N. Aleksandraukos k. <lie. pvd. Gadėnas, plg. Gadeika ež. ; probablemente un genitivo elíptico posesivo lexicalizado iš lago Gadéno*, Gaidė Rimšė, pueblo de Gaidės, compárese. lago Gaidys Adutiškis, lago Gaid-inis Rūdiškės, Gaidrío -upis 1. Girkalnis, 2. Užventis, Gaidž-iupjs Jonava; la. río Gaide, río Gaid-upe EnLV I 288; río río arriba Gaiden Ger ON 34; comp. también la variante apofónica gied- (r)-: mentir. Gieda-vardys lago. Leipalingis, Gied-ulis río. Viekšniai, Gied-r-js lago. Daugailiai, Gied-r-ė río. Taujėnai; la. Dzied-ūkšli pueblo. EnLV I 262 : hacer | despejado, aclarar, despejado «transparente, puro, limpio»; compárese por ejemplo gay-l-is «„weiB“; la. gai-š-s «Luminoso», gr. pad-p-66 «claro, brillante»; balt. variantes apofónicos de esta raíz en los apelativos gai-dgie-dg- | i-dgai-s- | | ( <*gai-d-sresp. gai-s-) | gai-Irepresentados en la ir hidronimia; be compárese lo mencionado anteriormente etc. lat. Dzidrais ezers ( : claro «transparente, despejado») EnLV I 257, lit. río Gais-upis. Naujamiestis, pr. lago Gailen GerON 35; algunos lie. hidronimia su Gaidvėliau pudo haber sido reinterpretado por etimología popular según gaidys ,,gallus gallinaceus“. Individuales Los hidrónimos de Gaidšaknis pueden ser de origen antroponímico ir ( : pvd. Gaidys). Gaid-inis Rūdiškės, aldea de Panošiškės, véase Gaidė; suf. -inja-. Gaidys || Lago Stajėtiškis Adutiškis, aldea de Stajėtiškis, véase Gaidė. Gaidž-iūkas 1. Degučiai, bosque de Gražutė. 2. Molėtai, aldea de Bebrusai, véase Gaidė; abreviatura -juka-. Gaigal-inis 1. Seirijai, Gudonių k. 2. Švenčionėliai, Kampuotėlės vs., comp. abreviatura río Gaigal-ena EnLV I 288, abreviatura lago Gaygel-yth GerON 34 : mentir. pato buceador „,antinas“ comp. la. pato buceador ,„Mėwenart“, ant. gegalis , kleiner Taucher“ + suf. -inja-. Gaigil-is 1. Linkmenys, Pagailés I k. 2. Nemenčinė, Kragžlių k. 3. Želva, Virbalų k., plg. Gaigal-is río. Gervėčiai, Sakalaičių k. BTSR, véase Gaigalinis; adjetivo sustantivado, derivado de tema en -ja. Gail-iekas Seirijai, aldea de Raganiškės, compárese. lago Gdil-intas Merkinė, pr. lago Gailen GerON 35 : pr. gaylis „weiB“, compárese lie. Gaidė (véase) lago, Giedrys lago: hidrónimo de los baltos occidentales, véase BgRR II 100, III suf. 135; -iekagreičiausiai yra suf. -eikaapofoninis variantas, plg. Taur-eikūs ež. Semeliškės ir Taur-ieka up. Stakliškės, žr. además SkŽD 160. Gail-intas Merkinė, Galintėnų k., véase Gailiekas; suf. -inta-, compárese Žūv-intas lago Simnas, lago Vieš-intas Viešintos; según la raíz, ir probablemente un territorio de los baltų (jotvingios), hidrónimo. laguito de Galintėnai < Galintėnai k. (< Gailinténai < Gdilintas (véase) lago + sufijo -ėna-) Merkinė. Gaim-ynas Molėtai, aldea de Čiulėnai, compárese lituano Geim-iniai k. Šimonys, Gim-balė bl. Subačius, Gym-alas kl. Telšiai, pr. Gimm-er ež., Gyme ež. GerON 41 (apofonía de la raíz: gaim-|geim-|gim-|gym-): lituano. gimus „glitus“ LKŽ III 316; compárese por la semántica lit. Gleitė río Endriejavas, Glit-upis río Žarėnai, Glitis lago Gaurė; suf. -yna-, compárese. Lago Vėpr-ynas. Veisiejai. Gala-dus§s Lazdijai, lago Galadusio; por Gal- (a) compárese. Extremo sur. Lygumai, lago Gdl-stas. Lazdijai, pr. lago Gal-anten. La raíz de 35; los hidrónimos bálticos GerON en la mayoría de los casos no puede distinguirse (como variante apofónica) de gel-/gil-: lituano gilūs, gelmė, cf. ruso 2010MA, 200Menb „offenes Meer“, s. ind. jala-m „„Wasser, NaB“, plg. dar lie. gal-vis * Ibid. 186 «estanque formado por sí mismo en el lugar del antiguo cauce del ar río, en un remanso» LKŽ III debido 85; a dusžr. Dausinas. Gal-glis (|| Davigiliai) Salakas, Zr. Galadusys; suf. -elja-. Galg-ditis Trakai, Kunigaikštinės k., compárese. Galg-itkas río. Vainutas; la. Galdz-ini vs. Galga vs. EnLV I 292; véase Galadusjs; suf. -g- +aitja-. Gal-inis 1. Giedraičiai, Gudeikiy k. 2. Lazdijai 3. (|| Šalna) Smalvos, Šalnos k.; Véase Galadusys; suf. -inja-. Galn-ikis du eZ. Molėtai, Stirnių k., Zr. Gdl-nis; suf. -akja-, plg. Vis-akis up., žr. SkZD 125. Gal-nis Semeliškės, aldea de Prūsiškiai, Zr. Galadusys; suf. -n-, véase SkŽD 221. Gal-6nas Joniškis (Nemenčinė), bosque de Dubingiai, Zr. Galadusys; suf. -ona-, compárese. Pal-onas río. Ariogala, Zr. SkŽD 274. Gil-stas || Gau-stas Veisiejai, aldea de Laibagaliai, véase. Galadusys; Gdustas < Galstas, como resultado de la / despalatalización; suf., -sta-, véase. SkŽD 324. Gal-uonai || Gal-udnas || Geluonai Molėtai, aldea de Simančiai, véase Galadusys; suf. -uona-, compárese río Ėžer-uona Tauragė, véase SkZD 282. Gal-uonis Kuktiškės, Pagaluonės k., véase Galadusys; suf. -uonja-, véase SkŽD 284. Gal-vė (probablemente iš *Galvis) Trakai, comp. lit. Gala-dusjs (véase) lago, lago Gal-Onas, río Gala Lygumai; abreviatura lago Gal-anten GerON 35 : cabeza «estanque formado por sí mismo en el lugar del antiguo cauce de ar un río, en un remanso» LKŽ III la. 85; dzelve «ein pantano de im Wasserloch pantanos; un lugar que se precipita un lugar que no se puede atravesar» lie. (: profundos «profundo»); suf. -vė, véase SkZD Apofonía 379. de la raíz gal-|gel-|gil-|gyl-. : Galy-člis Kuktiškės, aldea de Žiežuliai, véase Galvė; suf. -elja-. Galv-inis Merkinė, aldea de Druskininkai, véase Galvė; suf. -inja-. Galvė-žeris (< *Galvo-ežeris) Onuškis, Kazokiškių k., véase. Galvė; segundo componente ežeras. Gard-gliai Semeliškės, aldea de Stancikai, compárese Gdrd-uva, río Laukuva, río Gard-uva Gudžiūnai, río Gdrd-upis Surviliškis, río Gafd-inas Panevėžys; la. río Gard-upe, río Gard-auna EnLV I 279; las variantes radicales apofónicas gardson gerdgird-, ir cf. lit. río Gerd-aujé Gargždai, Gérd-upis Tverai, Gerd-ūšė (|| río Keriilé) Viduklė; la. Dzėrd-uptte up. EnLV I 255; lie. Gird-elis up. Krekenava; balt. la raíz hidronímica gar-d|ger-d-|gir-des inseparable del lituano gerti, girdyti; por la semántica compárese s. ruso žerelo «(FluB)mūndung», ucraniano Zorlé ,,FluBbett®, s. checo žriedlo „Ouelle“ VSREW420; suf, -ėlja-. | Garg-ūšius Utena, Pušynėlės vs., plg. la. Gafg-alinš mš. EnLV I 297: mentira gargazé «Una cosa muy enredada y retorcida; garankštis» LKZ III suf. 128; -ašju-, compárese Gerd-ūšiai k. Leipalingis, véase SkŽD 316. Gaspariškės &Zeras (|| Kicgeilis) < Gaspariškė k. Mielagėnai. Lago de Gastautiškiai < Gastautiškės k. Semeliškės. Gaudčšiaus čžeras <pvd. Gaudėšius Telšiai, Degučių k.; hidronimo posesivo genitivo. Gaūštv-inis || Gauštv-inšs Tytuvėnai; este nombre de lago, que no tiene correspondencia en la hidronimia báltica, probablemente está formado con su el sufijo -inja a iš partir del apelativo *vaižt-vė, correspondiente al lituano gužt-vė «especie de musgo — Hylo comium», cf. lit. guožtis, gūžtis, gaiiZtis „encorvarse, retirarse“; apofonía de la raíz: gauž-|gūž-|guž-|guož-. Gav-ditis Ignalina, véase Gavys; suf. -aitja-; diminutivo toponímico. 187 lago Gaveikių < Gaveikiai, aldea de Kamajai. Gavčnas < pvd. Gavėnas, Molėtai, aldea de Sanklodiškiai: ¿genitivo elíptico convertido en apellido? del lago posesivo Gavéno. lago de Gavčniškis < Gavéniskis frente a Jūžintai. Gav-iekas, Semeliškės, aldea de Peliūnai, véase. Gavys; suf. -ieka-, compárese. Gdil-iekas (véase) lago, véase. SkŽD 160. Gavys || Gav-eikis Ignalina, aldea de Antagavė, compárese con el lituano. Gav-fekas, lago. Semeliškės: la. Gav-ene pv. EnLV I 305; pr. vv. Gaw-en GerON 37; taip pat lie. Gauja up. Dieveniškės, la. Gaiūja up. (véase BgRR III 852) ir sig. Gdv-ija vs. Varniai; la raíz de los hidrónimos gav-/gov-- (< *gau/*gau), quizá, no separable de lie. goti «ir»: sinónimo de rų eZevardsu ams gavbūtų Aisetai (véase) lago Labanoras; suf. -eikja-, véase. SkŽD 160. Gedmino ežerūlis <pvd. Gedminas Alsėdžiai, Gegrėnų k.; hidrónimo posesivo en genitivo. lago Geiboniū < Geibdnys k. Vievis. Geisčiūlis, Onuškis, aldea de Kaniūkai < nombre personal. *Geisčiūlis, probablemente un genitivo posesivo elíptico que se ha convertido en nominativo; compárese también el apellido. Geisčiūnas, Geisténiai, distrito de Ignalina, frente a Geisčiai, distrito de Rokiškis. Gėj-ūkas, Onuškis, bosque de Gėjaus, véase. Gėjus suf. -ūka-; diminutivo toponímico. Gėjus Onuškis, Gėjaus mš., cf. lit. Gei-upis up. Raseiniai; la. Dzejas strauts pv., Dzei-purs pv. EnLV I 251: indirect lie. gija „thread, skein; drika“; geinjs „device made of ropes for climbing a tree to reach bees“; for semantics cf. s. sl. žica „nerve“, gr. Bibs „Bogen“; the hydronymic meaning of the Baltic root gė-|gi-/geiis most likely „bent, curved“, cf. además lit. geinjs «palo curvado para golpear la ripka». Gėla Nemenčinė, compárese lit. Gėlys lago Kuktiškės, Gél-ainis lago Tauragnai: lit. pa-gėluė «frío», letón letón „kūhl“; compárese además el lat. gelu «Kšlte, Frost», gót. kalds «fuente». Gél-ainis Tauragnai, aldea de Gaideliai, véase Gėla; suf. -ainja-, compárese meld-ainis «lago cubierto de vegetación», véase SkŽD; por su formación, probablemente un adjetivo sustantivado. Gėl-aitis Nemenčinė, Zr. Géla; suf. -aitja-. Geled-nia Švenčionys, Gelednios k., plg. lie. Gėld-upė Kaltinėnai, Gelda up. Raseiniai, Geld-upis up. Šiluva; la, río Dzelda. EnLV I 251, pr. vv. Geld-iten GerON 39, pr.-lie. Geld-ūpė, río. LLR Geldapė: la indirecto. dzeldét «volverse firme (de la nieve que se ha asentado- )» LVV I 540, compárese dar eslov. žlėd „„Glatteis“, s. sl. žlėdica,,gefrorener Regen“: ide. *ghelad-„- Eis“ W1 VW I 629; suf. -nja. GeleZ-inis Vievis, Zabakos k., compárese lie. Gelžis lago Alsėdžiai, pradera Dzelz-upe río EnLV I 253: lie. geležis, gelfis, la. dzélzs + suf. -inja-. Gelioniil &Zeras <Gelidnys vs. Auk3tdvarys. Gélys Kuktiškės, véase. Géla. Gėliū lago Balninkai, Géliogaliy k., Zr. Géla; como muestra el nombre de la aldea Gélio-galiai, el nombre del lago había sido *Géljis || *Gėliai; el nombre en genitivo no es otra cosa que un genitivo del nombre consolidado a partir de la forma Gėliai. Gel-ov-inė Merkinė, aldea de Gelovinės, véase Galvė; la apofonía de la raíz gal-|gel-|gil-| -gyl-; suf. ov-+-iné. Gél-uotas Molėtai, localidad de Anturkés, véase. Géla,; suf. -uota-, compárese. Klab-uétas lago VyZuonos. 5: Ibíd. 188 ~ Gėl-uva Kurtuvėnai, aldea de Pageluvio, véase. Galvė; suf. -uva-. Gel-ūžis Aukštdvarys, Užuguosčio k., véase Galvė; suf. -užja-. Gėl-ūžis Utena, Margavonių k., véase Gėla; suf. -užja-. lago Gelvanės Gelvonai, aldea de Šeiniūnai, etim. véase Galvė, Gelvé; suf. -ané <*oné; el nombre en genitivo, aparentemente, es un genitivo de nombre ya establecido iš en la forma Gelvonė, compárese jo el derivado Gelvonai, localidad urbana Gely-aitis Semeliškės, aldea de Budiliy; Gélvés suf. -aitja-, diminutivo toponímico. Gėlvė || Gelva || lago Gelvés Gelvonai, Bagdisiy k., Zr. Galvė. Gélvis Semeliškės, Budiliy k., Zr. Galvė. Gelžis Alsėdžiai, aldea de Pagermantés, véase. Geležinis; Lago de Genionys < aldea de Genionys, Onuškis. Lago de Gepai Onuškis, aldea de Dembinos: ? Lago de Gėrkoniai < Gérkonys k. Dūkštas; Gefm-antas Telšiai, aldea de Džiuginėnai, compárese. p. ríos. Germ, Germ-ayn, Germ-ynyn ~ GerON 40, o también lie. Girm-uonjs|Girmué up. Pakuonis, pr. vv. Girme ibid. 42 (apofonía de la raíz: ger-m-|gir-m-): germé „bosque antiguo, selva“, LKZ III 260. germ-enés „saliavas de pinar; Peucedanum Oreoselinum®; uZ-germ-éti «crecer», o también lituano. giria véase. FTLEW 153; compárese para la semántica. Misk-inis lago. 1. Daugailiai. 2. Obeliai, lago Šil-inis. 1. Dusetos, 2. Linkmenys; suf. -anta-, compárese. río Al-antas, río Sal-antas, véase. SkŽD 374. tres lagos Gerv-&tis Salakas, compárese. río Gerv-ėčia. Musninkai; la. lago Dzėry-itis. EnLV I 256 : lie. grulla, la. grulla «grus grus» +suf. -ėtja-, véase SkŽD o 351; lie. : Zerv-énti «fluir impetuosamente». compárese lie. Žerv-jnos ej. Keturvalakiai ir un hidrónimo frecuente Zerv-ynas (Lazdijai, Krosna, Leipalingis), que por su relación se considera ž : z yotvingio*; debido a la alternancia velar-palatiir na (g/ž), compárese lit. gnybti|Znybti, gumbas|Zambas. Gerv-inis 1. Leipalingis, VerSiy k. 2. Rūdiškės, Panosiskiu k., véase Gervétis; suf. -inja-. Gervin-iikas Leipalingis, véase k. Cerniausky. Gervinis + suf. -uka-, diminutivo toponímico. Gieda-vardys Leipalingis, k. Vilekiy; por GiedCf. Gaidė; por comp. de nombres verd-éné «fuente» ir lituano hidronimia : río Vaidas. río Želva, Vard-uksné. río Šeduva, Vird-uva. río Mažeikiai, VardZius. Ūdrija; apofonía de la raíz vard-|verd-. Giedraičiai &Zeras (|| Kiementas) < pob. de Giedraičiai : Giedr-8lis Linkmenys, PaZemio k. : lie. giedras, cf. Gaidė (véase); suf. -elja-. Giedrys Daugailiai, Ruklių k.: lie. despejado, cf. Gaidė (véase). Gil-andis (|| Gel-dndis) Onuškis, aldea de Derionys, compárese. Galvė (véase) : lituano profundos „tief“ + suf. -andja-, véase. SkŽD 101, compárese. río Kūr-andas. Betygala, río Gir-andas. en el mismo lugar; gilsantykiuoja gel-, su como una profunda gelmė. ir Gil-aūšis Betygala, aldea de Prociūnai, véase. Gil-andis; suf. -aušja-, compárese Lėk-aušis río Laukuva, véase SkŽD 318. Gil-b-ietis Rudamina, aldea de Gilbietis, compárese Gil-ba río Kuktiškės : lago suf. profundos -b-+-ietja-, compárese Rim-ietis lago Lazdijai, véase SkŽD 360. * Más ampliamente sobre la etimología Zervynas, véase S. Karaliūnas, Observaciones sobre el nombre De origen Zervynos, ,, Zervynos, rasgos de historia regional", Vilna, 1964, p. 136-139; B. Casykunac, K tipoOjieMe 3anajnoGantuiickoro cy6erparta lorosanannoi B Jlatse, «Baltistica», 2, 1966, Vilna, p. 171. 189 Gil-inė Smalvos, Gilinės vs., véase Gilandis; suf. -inė. Giliéji Simnas, Atesninkų I k.: giligji — forma pronominal del adjetivo gili (f.).. Gyl-iūkas Linkmenys, Ūniškių I k.: lituano. gjlis «profundidad», gylė «hondura» + sufijo. -joka-, compárese. Ėgl-iokas lago. Gilis Daugai, Pagilės k.: lituano. gilūs, compárese. Gilidji lago, Simnas; Derivado adjetival de tipo Baltis (: baltas), con tema en -iaka-. Gil-šė Merkinė, aldea de Pagilšis, véase. Gilis; suf. -šė, compárese skėp-šė «pañuelo- », véase. SkŽD 316. Lago Giltinės, Kurkliai, aldea Kurklių I: giltinė «muerte, símbolo de la muerte». Giluč-iūkas Švenčionėliai, distrito de Santaka, véase. Gilūtis 3 -+suf. -juka-; diminutivo toponímico. Gil-uiSis 1. Merkinė, aldea de Netiesų 2. Punskas, aldea de Giluišiai, LLR 3. Veisiejai, aldea de Babrai: lie. gilūs +suf. -uišja-, véase SkŽD 319. Gil-ūitis Simnas: lie. gilūs + suf. -uitja-, véase. SkZD 365. Gil-ūšis Trakai, Babriškių k.: lie. gilūs + suf. -ušja-, véase. SkŽD 319. Gil-ūšis 1. Daugai, aldea de Daugai 2. Onuškis, aldea de Derionys 3. Semeliškės, aldea de Bičkaučizna 4. Semeliškės, aldea de Gilūšis 5. Semeliškės, aldea de Klevinė 6. Semeliškės, aldea de Strėva: lie. profundos + suf. -ūšja-. Gilūt-aitis Mielagėnai, Gilūtų k., véase Gilūtas 3 +suf. -aitja-; diminutivo toponímico. Gil-iitas 1. Kaltanėnai, Pagilūtės k. 2. Rimšė, aldea de Maniukai 3. Švenčionys, aldea de Avižieniškės: lie. suf. profundos. +-ūta-, véase. SkŽD 364. Gil-ūtis 1. Joniškis (Nemenčinė), aldea de Žukai 2. Smalvos, aldea de Salos 3. Švenčionėliai, Peršuokšnos vs.: lie. gilūs -+suf. -utja-. Gil-ūtis Dūkštas, Karačiūnos vs. žr. Gilūtis; suf. -ūtja-, žr. SKZD. Gil-ūžis 1. Alanta, pueblo de Gilužiai 2. Kuktiškės, pueblo de Buitūnai 3. Molėtai, pueblo de Kulionys 4. Riešė, pueblo de Gilužiai 5. Stakliškės: lituano: bellotas + suf. -užja-, véase SkZD 392. Gim-t-iniai Švenčionys, Zelaby k., compárese. Gim-t-inas río. Ylakiai, Gim-t-iné pueblo, distrito de Molėtai, aldea de Bijutiškis; allá. Dzim-t-gn lago, Dzim-t-ene lago. EnLV I 259: lit. gimūs «pegajoso» LKZ III 316, compárese. Gim-balé bl. Subačius, pr. Gimm-er lago. GerON 41; suf. t= +-inja-. lago Gineitiškių < aldea Gineitiškės. Riešė. lago Ginorų Joniškis (Nemenčinė), aldea Jukniškiai- :? Gipin-€lis Jūžintai, aldea Zabūbiškis; Gipinjs +suf. -ėlja-; diminutivo toponímico. Gip-inys Jūžintai, Zalūbiškio k., compárese la. Dzip-šni EnLV I 259: «?». Girbys Vyžuonos; Vyžuonų k., Girbjs río allí mismo; la. Dzėrb-ene mš., Dzėrbji ys. EnLV I 255; compárese también lit. Gerb-ėnės pv. Telšiai, aldea de Viešvėnai (apofonía de la raíz gerb-|girb-- ): let. gėrb-ums,- Rodeland“ FrLEW 148, lit. gefbti «limpiar, asear» LKŽ 111 248, gerbūs «Limpio» ibid. 250. Gir-ežeris Varėna, x. de Girežeris, compárese lit. Gir-upis río. 1. Batakiai 2. Kelmė 3. Luokė 4. Tauragė; la. Dzir-ęzęrs ež. EnLV I 261: lie. giria „bosque grande; desierto, tierras yermas“ lago. el laguito de GirgZdiités < la aldea de Girgždūrė. Varniai, aldea de Pagirgždūčis. + 190 7 Gir-ija (|| lago de Bernotai) Paberžė, aldea de Bernotai, compárese. lit. río Gir-ija. Nemenčinė: letón. Dzir-ene pv. EnLV I 261 : lie. bosque «bosque grande; desierto, yermo» + suf. -ija. Girnakaliy &Zeras < Girnakaliai k. Vievis. Gir-ut-ditis Labanoras, Prūdiškės k., Zr. Girija; suf. -utja- + -aitja-. Gir-ut-iSkis Labanoras, aldea de Prūdiškės, véase Girija; compárese Girutaitis ibídem; suf. -utja- + -iskja-. Gyi-eZeris Kelmė, Gailių k., compárese. GaiZ-upis 1. Anykščiai 2. Viekšniai; pr. Gysyein vv. GerON 42 : mentir. giZus ,,lago podrido y + apestoso“. Lago de Gižiūnai <Gižiūnai k. Trakai. Glamb-6t-iškė Kurtuvėnai : mentir. glambyti «pisotear, aplastar, chapotear» LKZ III 394 +suf. -ot- +iškė, comp. para la semántica lit. río Klampjnė Josvainiai, río Klampė. Joniškis, Klamp-upis Barzdai. Glasmynas Alanta, Svobiškėlio k. <*Gluosnynas (trm. Gla.smi'nas por n disimilación), cf. mentira. río Gliosné Simnas, río Gliosn-upis río : Alytus saucedal ,,cubierto de sauces (salix) lugar cubierto de vegetació- ; n“ por la semántica compárese lago Eglynas Molėtai, lago Ažuolynas. Kaišiadorys. Glėbas Varėna : lie. glebūs «pegajoso, resbaladizo» LKŽ III glébéti 408, «untar, embadurnar, pringar, ensuciar» ibid. 406; compárese por la semántica lago Gljnas Merkinė, lago Glitis Gaurė. Glynas Merkinė, aldea de Mardasovo, cf. la. Glinu- ¢zers En LV I 311 (sin fundamento se relaciona allí directamente su Glinovka vs. ir su rus. eauwa) : lie. glinti (glina, gliné) „untar, alisar“, gléinia „tierra pegajosa, lodazal“, gleinis ,,istiZes, lipus, slidus“ LKŽ apofonía de la 409: raíz III glein-|glin-|glyn-, compárese dar Glitis|Glytežeris (: glitus — ta la propia raíz solo como determinativo su -f-). Glitis, -čio || Glitis, -ičs || Glyt-ežeris Gaurė, Eičių k., compárese lit. Glit-upis río Žarėnai, río Gleitė Endriejavas; letón Glite vs. EnLV 1 309; pr. vv. Glitt-eynen GerON 43 : lie. glitūs ,,glebus, tižus; resbaladizo, anegado“ LKŽ III la. 427; glits (con el mismo significado) LVV I 627; apofonía de la raíz gleit-/glit-|glyt-, cf. aún lago Gljnas, donde la propia raíz es un ta determinativo su -n-. Glitiškių &Zeras < pueblo de Glitiškės, Paberžė. Glūdas Varniai, pueblo de Pavandenė, cf. mentira. río Glūdas. en el mismo lugar; izq. aldea Glude, aldea Gluėdis EnLV I 310-11; antes. pantano Glode : ment. gludūs «liso, llano, uniforme; resbaladizo» LKŽ III gluodas 438, «uniforme, liso» ibid. 440; la. gluds «glatt, aalglatt, schlūpfrig; eben, sauber“; apofonía de la raíz glud-|gluod-|glūd-. Glūk-aitis Varėna, aldea de Glūko, véase Glūkas +suf. -aitja-; diminutivo toponímico. Glūkas Varėna, de Glūko k. (cf. ? la. Gloga pl.): lic. glitk-snis ; ,kluk3nis, gurgšnys“; apofonía de la raíz gluk-|glūk-. Glūš-nia Švenčionys, Žąsinų k., cf. Glus-okas lago: lituano glūšas «sordo» (Zr. FrLEW) + suf. -nia, comp. Geled-nia ez. Glus-okas 1. Degučiai, Viliūniškių k. 2. || Glusok-élis Degučiai, Zarkiskiy k. 3. Dusetos, Norkyčių k. 4. Smalvos, Aukštakalnio k. 5. Smalvos, Jokubaukos k. 6. Smalvos, Obeliskiy k., véase Glisnia. Gojčlis (|| Kieliskas) Ūdrija, Kieliško k.: lie. eslavismo gojelis «pequeño bosquecillo sagrado, arboleda». Gėj-inis Švenčionėliai, Pakarvinės k. : lit. eslavismo gėjus (brus. ead) «pequeño bosque» suf. + -inja-. 191