Ežerų vardai

Gadchnas Semeliškės, N. Aleksandraukos k. <lie. pvd. Gavin, pp. 10. Gadeika hedgehog. ; most likely consonantized elliptic progenitor iš possessive Lake Gadén*, Gadē Rimšė, Gaidės k., plg. Hedgehog. Adutiškis, Gaid-inis ež. Rūdiškės, Gaid- - sign up. 1. Girkalnis, 2. Užventis, Gaidž-iupjs Jonava; la. Wait up., Wait-up up. EnLV I 288; pr. vv. Gaiden Word ON 34; plg. also the apophonic variant of the gied- (r)-: lie. "Gida-vardys ež. Leipalingis, Gied-ulis up. 1998. pp. R-J. 2nd ed., rev. up. Taujėnai; la. Sing-along vs. EnLV I 262 : gaidryti | giedrinti, giedras ‘clear, pure, clean’; plg. pr. gay-l-is ‘weiB’; la. gai-sh-s ‘Light’, gr. pad-p-66 “clear, bright”; white. the apophonic variants of this root gai-dgie-dg- | i-dgai-s- | | ( <*gai-d-sresp. gai-s-) | gai-Represented in ir hydronymy; of be the above-mentioned plg. but. la. The Clear Lake ( : clear ‘clear, clear’) EnLV I 257, lie. Air-up up. New Town, pr. Gailen ež. Geron 35; some lie. hydronyms su It may have been a folk etymology reinterpretation of the phrase ‘gallus gallinaceus’. Transcript Hydronyms of the root can be of anthroponymic origin ir ( : pvd. Gaius). Gaid-inis Rūdiškės, Panošiškių k., žr. Cock; suf. -inja-. Gaidys || Lake Staičiai Adutiškis, Stajėtiškio k., žr. Bitch. Gaidž-iūkas 1. Degučiai, Gražutės ms. 2. Molėtai, Bebrusų k., žr. Cock; suf. - Yes. Gaigal-inis 1. "Serijai, Gudonių k. 2. Švenčionėliai, Kampotėlės vs., plg. la. Gaigal-ena up. EnLV I 288, pr. Gaygel-yth ež. GerON 34 : lie. Gaigalas ‘antinas’, p.g. la. gaigale ,,Mėwenart“, pr. gaussian , smaller "Suffolk- + ". -inja-. Gaigil-is 1. Linkmenys, Pagailés I k. 2. Nemenčinė, Kragžlių k. 3. Turva, Virbalų k., plg. Gaigal-is up. Gervėčiai, Sakalaičių k. BTSR, see Gaigalinis; adjective, -jakamieno derivatynas. Gail-iekas 1999. Rao, P.K. Gdil-intas ež. Merkinė, pr. Gailen ež. GerON 35 : pr. gaylis ‘weiB’, plg. lie. Gaidė (see) 2000. pp. 10. "West Baltic Waters". BgRR II 100, III suf. 135; -I'm sure it's suf. -eikaapophonic variant, cf. Taur-eikūs ež. Semeliškės ir Taur-ieka up. Stakliškės, see. but SkŽD 160. Gail-intas Markina, Galintėnų k., žr. Gailiekas; suf. -inta-, plg. Fishing in the lake Simnas, Vieš-intas ež. Publish; by the root territory ir most likely western baltų (jotvingių) watername. Lake Galintėnai < Galintėnai k. (< Gailinténai < Gdilintas (see) 100 mg/kg/day + suf. -no-) Merkinė. Gaim-ynas Molėtai, Čiulėnų k., plg. lie. 2000: The k. Game-ing Simonis, Gim-balė bl. Subačius, Gym-alas kl. Telšiai, pr. "Gimm-er ež., Gyme ež." GerON 41 (root apophony: gaim-|geim-|gim-|gym-): lie. at birth ‘glitus’ LKŽ III on 316; semantics plg. lie. Get up. Endriejavas, Glit-upis up. Zarenai, Glitis ežeras. Gaurė; suf. -yna-, plg. Vėpr-ynas ež. Veisiejai. Finale Lazdijai, Galadusio k.; for Gal- (a)plg. Gala up. Plaumas, Gdl-stas ež. Lazdijai, pr. Gal-anten oak. GerON white 35; hydronym root mayin most cases indistinguishable (as an apophonic variant) from gel-/gil-: lie. deep, depth, plg. Russian. 2010MA, 200Menb ‘open More", s. ind. jala-m "Wasser, NaB", plg. But I'm lying. gal-vis * Ibid. 186 „self-made peat in the place of the old river bed in the inlet“ ar LKŽ III for the 85; dusee. Dausin. Gal-glis (|| Davigiliai) Salakas, Zr. Galadusys; suf. - oil. Galg-ditis Trakai, Kunigaikstinés k., plg. Galg-itkas upl. Guilty; la. Galdz-ini vs. Galga vs. EnLV I 292; see. Galadus; suf. -g- +father-. Final 1. Giedraičiai, Gudeikiy k. 2. Lazdijai 3. (|| Shall we? Smalvos, Šalnos k.; Zr. Galadusys; suf. -inja-. Galn-ikis du eZ. Molėtai, Stirnių k., Zr. Gdl-nis; suf. -akja-, plg. All-eye up., see. SkZD 125. Gal-nis Semeliškės, Prūsiškių k., Zr. Galadusys; suf. -n-, see SkŽD 221. Gal-6nas Joniškis (Nemenčinė), Dubingių mš., Zr. Galadusys; suf. -ona-, plg. Pal-onas up. Ariogala, Zr. SkŽD 274. Gil-stas || Gau-stas Veisiejai, Laibagaliy k., see Galadusys; Gdustas < Galst, as a result of / depalatalisation; suf, -sta-, see SkŽD 324. Gal-uonai || Gal-udnas || Geluonai Molėtai, Simančių k., žr. Galadusys; suf. -uona-, plg. Ēžer-uona up. "Tauragė, žr. SkZD 282. Gal-uonis 1999. pp. 10. See also Galadusys; suf. -uonja-, see SkŽD 284. Maybe. (most likely iš *Head) Trakai, plg. lie. Final Shower (see) Gal-Onas ež., Gala up. Plains; pr. Gal-anten oak. GerON 35 : cattle „self-made peat in the place of the old river bed in the inlet“ ar LKŽ III la. 85; diesel ‘a Water hole im swamp You had to; The Clatterer Place you can’t pass” lie. (: deep ‘deep’); suf. -we, see "SkZD Root 379. apophony gal-|gel-|gil-|gyl-- : ". Galy-člis 1999. pp. 10. See also. Head; suf. - oil. Head Merkinė, Druskininkų k., see map Head; suf. -inja-. Goat-jack (< *Head-of-lake) "Kazakhstan, K. K.". Head; the second component lake. Gard-gliai 1999. pp. Stanford, pp. 10. Gdrd-uva up. Laukuva, Gard-uva up. "Gdrd-upis up". Surviliškis, Gafd-inas up. Panevėžys; la. Gard-upe up., Gard-auna up. EnLV I 279; The apophonic variants of the root gard are ir gerdgird-, plg. lie. Gerd-aujé up. Gargždai, Gérd-upis Tverai, Gerd-ūšė (|| Keriilé) up. the midsection; la. Drink-uptte up. EnLV I 255; lie. Listen up. Krekenava; white. The hydronym root gar-d|ger-d-|gir-dneis indistinguishable from lie. drinking, giving water; on semantics plg. s. Russian. Cherelo "(FluB)mündung", ukr. Zorlé "FluBbett®, s. check. well ‘Ouelle’ VSREW420; suf, -ēlja-. | Garg-ūšius Utena, Pušynėlės vs., plg. la. Gafg-alinsh msh. EnLV I 297: lie. gargazé “A very scratched, twisted thing; garakštis’ LKZ III suf. 128; -ašju-, plg. Gerd-species k. Leipalingis, see. SkŽD 316. Gaspariškės &Zeros (|| Kicgailis) < Gaspariškė k. Lovely. The Lake of Gastautiškiai < Gastautiškės k. Semeliškės. Gaučšių ežeras <pvd. Gaudėšius Telšiai, Degučių k.; a noble possessive water name. Gaūštv-inis || Gaushtv-inš Tytuvėnai; this lake name, which has no equivalent in Baltic hydronymy, is probably made suf. su -injaapeliatiš ive *vaižt-vė, corresponding to lie. Aug ‘genus Samanus — "Hylo comium". lie. guožtis, gūžtis, gaiiZtis "to squeeze, to withdraw"; root apophony: gauž-|gūž-|guž-|guož-. Gav-ditis Ignalina, see Livestock; suf. -father-; a toponymic diminutive. 187 "Gaveikiai k. Kamajai". "Pvd". 2000. pp. 10. "S.E.S.: The Eternal Evil". from the possessive Gaven Lake. "Gavčyškio ežeras <Gavéniskis vs. Jūžintai. 1996. "Gav-iekas Semeliškės, Peliūnų k., žr. Livestock; suf. -ieka-, plg. Gdil-iekas (see) e.g., see Page 160. Gavys || Gav-eikis Ignalina, Antagavės k., plg. lie. Ga-Fek Ezh. "La La". Gav-ene pv. 305 pp. ; ill. Gaw-en GerON 37; also lie. Gang up. Goddess, la. Going up. (see section 4.4). BgRR III 852) ir lie. GDV vs. Crows; the hydronym root gav-/gov-- (< *gau/*gau), perhaps, indistinguishable from delie. goth "to go": rų synonymsu ous with eZevards had been Aisetai (see) 100 mg/kg/day Labanor; suf. -eikja-, see SkŽD 160. "PWYZ". pwyz.pl. Gedminas Alsėdžiai, Gegrėnų k.; a noble possessive water name. Lake Geiboniū <Geibdnys k. Guy. "Onuškis Geisčiūlis, Kaniūkų k. <avd. *Geisčiūlis, probably a consonant elliptic possessive pronoun; plg. dar pvd. Geisčiūnas, Geisténiai vs. Ignalina, Geisčiai k. Rokiškis. "Gay-uncle Onuškis, Gejaus mš., žr. Gay suf. -nephew-; a toponymic diminutive. "Gay, Lesbian, Bisexual, and Transgender". Gay-upis up. Raseiniai; la. Poetry stream pv., Poetry-purs pv. EnLV I 251: implicitly lies. thread “thread, strand; drika’; geinjs "a device to climb from ropes to a tree to the bees"; for semantics see s. sl. Nervus wire, gr. Bibs “the bow”; the balt. root gė-|gi-/geihydronymous meaning is probably "bend, risted", cf. But I'm lying. geinjs "a bent stick to beat the ripper". "Nemenčinė, plg. lie". Flowers. 1999. "Gél-ainis ež. Tauragnai: lie. pa-gėluė "cold", la. yellow ‘kühl’; "Snow, Frost, Ice". kalds ‘source’. Gél-ainis Tauragnai, Gaidelių k., žr. Shame; suf, -ainja-, cf. meld-aic "overgrown lake", see SkŽD; by action —most likely a compounded adjective. 1999. Nemenčinė, Zr. Gela; suf. - Dad. 2000. "Ice Cream, Ice Cream, Ice Cream, Ice Cream". "Rio Grande do Sul, Rio Grande do Sul". Raseiniai, Geld-upis up. Heating; La, Zelda up. 251, pp. 251. Money-eten GerON 39, pr.-lie. Geld-up. LLR Geldapė: netiesiogiai la. dzeldét “to become firm (from the snow that has settled firmly)” LVV I 540, plg. dar slov. "Glatteis, s. l. 'gefrorener Regen': id. *gelad-‘Eis’ W1 VW I 629; suf. - Yeah. 1999. "GeleZ-inis Vievis, Zabakos k., plg. lie.". Gelžis ež. Alsidziai, la. Iron-up up. EnLV I 253: lie. iron, gelphium, la. diesel + suf. -inja-. Gelioniil &Zeras <Gelidnys vs. Auk3tdvarys. Gélys For example, see. It's cold. Balninkai, Géliogaliy k., Zr. Gela; as the name of the village Gélio-galiai indicates, the name of the lake has been *Géljis || *Gėliai; a noble name is nothing more than an established name descendant from the form Flowers. 1999. "Gel-ov-inė Merkinė, Gelovinės k., žr. Head; root apophony gal-|gel-|- gil-| -gyl-; suf. ov-+-other. Molėtai, Anturkés mstl., Zr. Gela,; suf. -uota-, plg. Klab-uétas hž. You guys. 5: Ibid. 188 ~ Gėl-uva Kurtuvėnai, Pageluvio k., žr. Head; suf. -grape-. "Gel-ūžis Aukštdvarys, Užuguosčio k., žr. Head; suf. -I'm sorry. Gėl-ūžis Utena, Margavonių k., žr. Shame; suf. -I'm sorry. Lake Gelvanė 1999. K., K., et al. see. Head, Gelvé; suf. - Yeah. <*one; ascendant name, apparently, is an established name ascendant iš forms Żółkiewski, plg. jo derivative Msgr. Gely-aitis Semeliškės, Budiliy village; Gelvés suf. -aitja-, a toponymic diminutive. Gėlvė || Gelva || Lake Gelvés Gelvonai, Bagdisiy k., Zr. Head. Gélvis Semeliškės, Budiliy k., Zr. Head. Gelžis Alsėdžiai, Pagermantés k., žr. Iron; "Genious Lake" (Genionys k. Onuškis). Lake of Geps Onuškis, Dembinos k.:? Lake of Gėrkoniai <Gérkonys k. Dust; Gemm-antas Telšiai, Džiuginėnų k., plg. pr. vv. Germ, Germ-ayn, Germ-ynyn ~ GerON 40, o also lie. Girm-uonjs|Girmué up. Pakuonis, pr. vv. Entry ibid. 42 (root apophony: ger-m-|gir-m-): germé "old forest, meadows", LKZ III 260. germ-enés ‘side salivas; Peucedanum Oreoselinum®; uZ-germ-éti "to grow up", also lie. o giria see. FTLEW on 153; semantics plg. Misk-inis ež. 1. Many. 2. Obeliai, Šil-inis ež. 1. Dusetos, 2. Linkmenys; suf. -anta-, plg. Al-antas up., Sal-antas up., see SkŽD 374. The Three Lakes Salakas, plg. Get up. Musninkai; la. DZėry-itis ež. EnLV I 256 : lie. goodness, la. dzērve ‘grus grus’ +suf. -it-, see SkŽD or 351; lie. : "Zerv-énti" "fluid flowing". plg. lie. Pv. Four-time ir common watermark Zerv-ynas (Lazdijai, Krosna, Leipalingis), which due to the relationship ž : z is considered jotvingisk*; on the velar palatal ir change (m/f) plg. lie. squeeze|Squeeze, knob|Zamba. Gerv-inis 1. Leipalingis, VerSiy k. 2. Rūdiškės, Panosiskiu k., žr. Gervetis; suf. -inja-. Gervin's eagle Leipalingis, Cerniausky k. see. Gervinis + suf. -uka-, a toponymic diminutive. Gieda-vardys Leipalingis, Vilekiy k.; for GiedZr. Cock; on vardplg. green ‘source’ ir means. hydronimus : Wait up. Turtle, Vard-eyed up. Sheduva, Vird-uva up. Mažeikiai, VardZius up. Udrija; root apophony ward-|verd- -. Giedraičių &Zeras (|| Kiementas) < Giedraičiai mstl. : Giedr-8lis Linkmenys, Underground k. : lie. giedras, plg. Gaidė (see); suf. - oil. Giedrys 2000. pp. 12. "Lie". giedras, plg. Gaidė (see.) Gil-andis (|| Gel-dndis) 1999. Derionių k., plg. Head (see) : lie. deep ‘deep’ + suf. -and-, Zr. SkŽD plg. 101, Cur-andas up. No problem, Gir-breath up. ibid. gilrelates to gel-, as deep depth. su ir Gil-aush 100, pp. 100, cf. Gil-andis; suf. -aušja-, plg. Go-cool up. Waiting, see SkŽD 318. Gil-b-ieth Rudamina, Gilbiečio k., plg. Gil-ba up. The Lie. : deep suf. -b-+-ietja-, plg. Rim-iets hedgehog. For Lazdijai, see Lazdijai. SkŽD 360. * More about etim. Zervynas see. S. Notes on the name Origin of Zervyna, ,, Zervyna, characteristics of local history“, Vilnius, 1964, p. 136-139; B. Casykunac, K tipoOjieMe 3anajnoGantuiickoro cy6erparta lorosanannoi B Jlatse, ‘Baltistica’, 2, 1966, Vilnius, p. 171. 189 Gil-inė Smalvos, Gilinės vs., see Gilandis; suf. -ine. Giliéji Simnas, Atesninkų I k.: giligji —substantive form of the adjective gili (f.).. Gyl-iūkas Linkmenys, Ūniškių I k.: lie. gjlis "depth", gylė "depth" + suf. -joka-, plg. Ēgl-iokas ež. 2000. pp. 12. "Lie" (PDF). deep, cf. Gilidji ež., Simnas; White (: baltas) is an adjective -iakamieno derivative. "Gil-she Merkinė, Pagilšio k., žr. Deep; suf. -šė, cf. skėp-šė "skepeta", see SkŽD 316. "Giltinė ežerėlis Kurkliai, Kurklių I k.: giltinė "mirtis, mirties simbolis"". Giluč-iūkas Švenčionėliai, Santakos vs., žr. 3 - +suf. -yes-; a toponymic diminutive. Gil-uiSis 1. Markina, Netiesų k. 2. Punskas, Giluišių k., LLR 3. Veisiejai, Babrų k.: liepos mėn. deep +suf. -ears-, see Page 319. Gil-uitis Simnas: lie. deep + suf. -uitja-, see SkZD 365. Gil-ūšis Trakai, Babriškių k.: li. deep + suf. -ears-, see Page 319. Gil-species 1. 2, pp. 2. 3.Derionių k., Onuškis. Semeliškės, Bičkaučiznos k. 4. Semeliškės, Gilūšio k. 5. Semeliškės, Klevinės k. 6. Semeliškės, Strėvos k.: liepos mėn. deep + suf. -mouth-. Gilūt-aitis Mielagėnai, Gilūtų k., žr. Gilutas 3 +suf. -father-; a toponymic diminutive. Gil-iitas 1. Kaltanėnai, Pagilūtės k. 2. 3, Maniac Mansion Vol. 2014. "Svetlana Kuzmina: Lie". deep suf. +-oot-, see Page 364. Gil-Otis 1. Joniškis (Nemenčinė), Žukų k. 2. Smalvos, Salų vs. 3. 2012: The Shadows vs. The Lies. deep -+suf. -outja-. "Gil-ūtis Dūkštas, Karačiūnai vs. žr. Gilūtis; suf. -knitted-, see SKZD. Gil-Oz 1. Alanta, Gilužių k. 2. Kuktiškės, Buitūnų k. 3. Molėtai, Kulionių k. 4. Riešė, Gilužių k. 5. "Lie". gilės + suf. -ujja-, see SkZD 392. 2000. pp. 10. "Zelaby k., plg. Gin-t-ins up. Ylakiai, Gim-t-iné ms. Molėtai, Bijutiskio k.; la. Dzim-t-gn ez., Dzim-t-ene ez. EnLV I 259: lie. LKZ III 316, cf. lip. Gim-balé bl. Subačius, pr. Gimm-er ež. GerON 41; suf. t = +-inja-. "Genetics: Genetics". genealogy.- com. Ginorų ežeras Joniškis (Nemenčinė), Jukniškių k.:? Gipin-€lis Jūžintai, Zabūbiškio k.; Gipinjs +suf. -eelja-; a toponymic diminutive. 1999. pp. 10. "Gip-inys Jūžintai, Zalūbiškio k., plg. la". 259. ^ a b c d e f g h i j k l m n o p q r s t u v "About Us". Girbys Vyžuonas; Vyžuonų k., Girbjs up. there; la. 1999. "Džerb-ene mš., Dzērbji ys. EnLV I 255; plg. dar lie. Mr President, 1999. pp. 17. "About us". rsssf.com. gėrb-ums,- Rodeland’ FrLEW 148, lip. gefbti "to clean, to purify" LKŽ 111 248, gerbūs "Clean" ibid. 250. 1988. "Gyro-Lake Varėna, Girežerio x. plg. lie". Turn-up up. 1. Batai 2. 3th ed. Class 4. Tauragė; la. Żyr-ęzęrs iż. EnLV I 261: lie. praises "a large forest; desert, pure” lake. "Giro d'Italia - Giro d'Italia". Varniai, Pagirgždūčio k. + 190 7 Gir-ija (|| Bernotas Lake) Paberžė, Bernoty k., plg. lie. Gir-it up. "La". Dzir-ene pv. EnLV I 261 : lie. giria ‘a large forest; desert, pure’ suf. + - I. Girnakaliy &Zeros < Girnakaliai k. Guy. Gir-ut-ditis Labanoras, Prūdiškės k., Zr. Girija; suf. -utja- + - Dad. Gir-ut-iSkis 1999. pp. 17. See also. Girija; plg. Girutaitis there; suf. -utja- + - I know. Gyi-eZeris Kelmė, Gailių k., plg. GaiZ-upis 1. Anykščiai 2. Velvets; pr. Gysyein vv. GerON 42 : lie. giZus ,,surging, sweaty” + lake. "Gižiūnų ežeras <Gižiūnai>". k. Trakai. Glamb-6t-ish Kurtuvėnai : lie. glambyti "to knead, to knead, to knead" LKZ III 394 +suf. -of- +iškė, plg. on semantics lie. The viscosity is up. Jošvainiai, Klampė up. Joniškis, Klamp-upis Beard. Glasmynas Alanta, Svobiškėlio k. <*Glossary (trm. "Gla.smi'nas dėl n disimiliacijos", plg. lie. Gliosné up. Simnas, Gliosn-upis Alytus : lies. Willow ,,in rags (salix) overgrown place" for ; semantics plg. Eglynas ež. Molėtai, Ažuolynas ežeras. Kaišiadorys. Glėbas Varėna : lies. glebūs ‘slippery, slippery’ LKŽ 3 glébéti 408, "to smear, to tarnish, to lick, to rub" ibid. 406; on semantics plg. Gljnas hž. Markina, Glitis ežeras. Gaurea. Glynas Markina, Mardasovo k., plg. la. Aluminum ¢zers En LV I 311 (without ground there directly linked su Glinovka vs. ir su Russian. eauwa) : lie. glinti (clay, clay) “tepti, glieti”, gléinia "gluti earth, dirt", slime ,,istiZes, lipus, slidus“ LKŽ III šaknies 409: apofonija glein-|glin-|glyn-, plg. but Glitter Glitter (: Glitter — ta the root itself only in the determinative su -f-). Glitis, -čio || Glitis, -ichs || Glyt Lake Gaurė, Eičių k., plg. lie. Glit-upis up. 2014. Up. Endriejavas; la. Glite vs. EnLV 1 309; pr. vv. Glitter eyes GerON 43 : lie. Gluten ,,weak, strong; slippery, submerged’ LKŽ III la. 427; glits (with the same meaning) LVV I 627; root apophony gleit-/glit-|glyt-, cf. but Gljnas ež., where the root itself is a ta determinative su -n-. Glitiškių &Zeros < Glitiškės k., Paberžė. Glūdas Varniai, Pavandenės k., plg. lie. Slip up. ibid. la. Glude vs., Glued vs. EnLV I 310-11; pr. Glode bl. : lie. smooth "smooth, smooth, smooth; slippery’ LKŽ III 438, gluodas, „lygus, lygus“ ibid. 440; la. smooth “smooth, slippery, slippery; eben, sauber’; root apophony glud-|gluod-|glūd-. Glūk-aitis Varėna, Glūko k., žr. Glūkas +suf. -father-; a toponymic diminutive. Glūkas Varėna, Glūko municipality k. (plg. ? la. Gloga pl.): lic. glitk-snis;,- kluk3nis, gurgšnys’; root apophony gluk-|glūk-. "Gluš-nia Švenčionys, Žąsinų k., plg. "Glu-okas ež.: lie". smooth ‘deaf’ (Zr. FrLEW) + suf. -nia, plg. It's a good thing. Glus-okas 1. Degučiai, Viliūniškių k. 2. || Glusok-élis Degučiai, Zarkiskiy k. 3. Dusetos, Norkyčių k. 4. Smalvos, Aukštakalnio k. 5. Smalvos, Jokubaukos k. 6. Smalvos, Obeliskiy k., see A glitch. Gojčlis (|| 2000. (in Polish) Żuławski, K.. Slavism gojelis "little goj, grove". Gay in Švenčionėliai, Pakarvinės k. : lie. Slavism gay (Bruss. ead) “small forest” suf. + -inja-. 191