Dėl senųjų baltų teritorijos pietryčių ribos

REGENZIJOS DEL SENUJU BALTU TERITORIJOS PIETRYCIU RIBOS B. B. Cegos, Baa o-upanckui Kon ak n J[nenposcKkom aeBoGepexpe, «Cope cKka apxeoso ua», 1965, Ne 4, p. 52—62. 1962 m. pasi odZiusi V. Topo o o i O. T ubaéio o monog a ija ,,Auks- u inés Padnep és hid onimy ling is iné analizé“! susilauké pla aus a ga - sio misy Salyje i uzsienyje. Tas a ga sis neapsi iboja ien daugeliu e- cenzijy bei ano acijy, be y a ku kas s a besnis. Miné oji monog a ija apo dalykiSky s a s ymy bei diskusiju objek u i uo s imuliuojanciu pama u, ku is ska ina olesnius ieSkojimus i y inéjimus?. Siandien da pe anks i spé i, a isos monog a ijoje kel os min ys i hipo ezés bus a ei ies y iné- jimy pa i in os, a iau s a biausios jy (bal i8ky hid onimy bu imas iki Seimo baseino, AukS u inés Padnep és bal i8ky i sla iSky hid onimy san- ykiné ch onologija) lieka nepaneigiamos. Viena s a biausiy i naujausiy V. Topo o o i O. T uba¢io o monog a- ijos iS ady bu o bal isky hid onimy papli imo pie y¢iy ibos nus a ymas i bal y-i anény iesioginiy kalbiniy kon ak y kons a a imas. Si d asi i8- ada ge okai pako ega o M. Fasme io eiginj, kad bal us i i anénus jau I iks an meéio p . m.e. pasku iniais Sim me iais sky usios sla y gen ys. Ma e ialiné kul i a, sky usi Siau inius i anénus nuo pie iniy bal y, a - cheology pap as ai adinama Juchno o (gy enamosios ie os a das) kul ii a. Iki pas a yjy me y Juchno o kul ii a bu o ieningai p iski iama ‘B. H. Tonopos, O. H. Tpy6aués, JIun suc uyecknii ananu3 ugponumos Bepxue o Nogzuenpospsa, Mocksa, 1962. 2 Pa yzdziui, po monog a ijos ,AukS u inés Padnep és hid onimy ling is iné ana- lizé“ pasi odymo j ykusiose d iejose pla aus mas o oponimikos kon e encijose ben keliy p anesimy au o iai, nag inéje bal isky ie o a dziy subs a o p oblema, émési i mi- né aja monog a ija, plg. ©. HW. Topaees, K sonpocy o nponcxoxeHHu HApoHuMa Mocxsa, kn.: BcecoiosHaa Kondepen un mo TomoHHMHKe CCCP (Te3ucn qoKnaqoB H cO- o6menni ), JIenuu pag, 1965, p. 100; A. C. C ps x ak, Ochopnbie nqpouumuueckue ape- ab Cpege-noznenposcko o sesoGepexes, en pa , p. 131; B. A. KyuKesu4, Tuaponn- MHYeCKHe HCCeOBaHHA M HCTOPHKO- eo padHyeckad PpeKOHCTPyKUMA TOMOHHMHYeCKO O aangmad a, kn.: Il] pecny6a“KancbKa onomac uuna ( igqpouimiuna) Kondepenuian (TesH), Kuis, 1965, p. 31; B. M1. Mle pos, Ban uxa i caapixa B igponimii Yxpainsi, en pa , p. 115. 239 sla ams. Bene pi masis Sios kul ii os sla iSkumu suabejojo H. Mo a, j a damas, kad ji gali bi i bal iSka. Vienas Zymiausiy misy Salies a cheo- logy P. T e jako as, Juchno o kul ii a laikes sla iSka, éliau (1963 m.) sa o nuomone pakei é. Taéiau Juchno o kul i os e ninio p iklausymo p oblema uo da nebu o i8sp es a. Sia p oblema, naudodamas ling is ikos, ypaé oponimikos, duomenis i sp endZia a cheologas V. Sedo as sa o s aipsnyje ,Apie bal y-i anény kon ak us Dnep o kai iajame k an e“’. Nesigilinan j a gumen acijos de ales, galima paminé i s a biausias iS a- das, ku ios daug padés ling is ams, besidomin iems bal y-i anény, bal- y-sla y kalbiniais ySiais. Visy pi ma, au o ius eigia, kad Juchno o kul- i a y a neabejo inai bal i8ka. Au o ius aSo: ,,De alus anks y ojo gelezies amZiaus a cheologinio i oponiminio zemélapio sug e inimas odo eisin- guma iS ados, kad dauguma i anizmy Paseiméje y a palik a ski y gen¢iu..., i leidZia many i, kad didelé dalis bal i8kos kilmés anden a dziy Seimo baseine i8liko i8 y laiky, kai Gia gy eno Juchno o kul ii os gen ys* (p. 57). Si iS ada, pa em a k uopS ia lyginamaja ma e ialinés kul os elik y Sei- mo baseine analize, isiskai pa i ina V. Topo o o i O. T ubacio o hipo- eze apie bal y-i anény kalby iesioginiy kon ak y bu ima Seimo baseine. Taéiau bene labiausiai kalbininkus sudomins bal y-i anény kon ak y da a, nus a y a V. Sedo o s aipsnyje. Vien ik kalbos duomenimis, kaip zino- ma, Sios da os nebu o galima nus a y i (ling is iné hid onimy analizé ge iausiu a eju gali pa ody i ik san ykine Siy kon ak y ch onologija). V. Sedo o nuomone, Juchno o kul i a j Paseime a neSa bal ai apie V—IV a. p . m. e. Bal y judéjimas j Paseime g ei¢iausiai ykes iS Siau és, gal bi , iS Desnos baseino. Vadinasi, bal y-i anény kalby kon ak ai u éje p asidé i apie V—IV a. p . m. e. V. Sedo as, be o, bando nus a y i, kiek ilgai galéjo uk i bal y-i anény kon ak ai. Jo nuomone, bal y-i anény kon- ak ai, p asidéje apie V—IV a. p . m. e., galéje es is kokius ke u is penkis Sim me ius, . y. iki miisy e os p adzios. Paseimés i anény (ski y) gen ys, bal ams a éjus j Paseime i8 Siau és, g ei¢iausiai nepasi aukusios, o p ies miusy e os p adzia bu usios a ei iy bal y asimiliuo os. IS o, kas Gia pasaky a (ne jeigu dalis Siy eiginiy a ei yje bu y ko- eguojama), ma y i, kad Seimo baseinas ik ai bu o bal y-i anény kalby iesioginiy kon ak y ie a. Be o, daba jau né a jokios abejonés, kad Pa- seimés bal ai — Juchno o kul ii os palikéjai — y a pe i e iné pie iniy bal- u g upé, en a éjusi i§ Siau és éliau i , ma y i, isnykusi anks¢iau uz ki us Dnep o bal us. Tad V. Sedo o s aipsnis ,,Apie bal y-i anény kon ak us kai iajame Dnep o k an e“, ku io pasi odyma iS dalies galéjo suges ionuo i anks¢iau miné osios V. Topo o o i O. T uba io o monog a ijos iS ada apie bal y- i anény iesioginius kalbinius kon ak us Seimo baseine, sa o uoZ u ne ik pa i ino a iS adq a cheologiniy duomeny analize, be i nus a é bal y- » 3 V. Sedo as y a pa aSes i daugiau da by, susijusiy su bal y p aei imi: B. B. Ce- os, Caeap soc ouxo6aa ui cko o no pe6anbuo o o6pawa B kKyp aHax spesueii Pycn, «Cope ckaa apxeo o na», 1961, Ne 2, p. 103—121; B. B. Cenos, Kyp anb a pa os, en pa , 1964, No 4, p. 36—Sl, i k . 240 i anény kon ak y apy ik e da a. Me odologiniu poZi i iu ai labai s a bu, nes oponimika i a cheologija, eidamos ka u, gali duo i labai s a biy Zi- niy apie seniausig au y is o ijos pe ioda. Siuo a eju jdomu y a ai; kad oponimika a liko aidmenj Z algo, ku io pédomis eidami, ki y s igiy y i- né ojai ne ik nesuklydo, be i pa i ino p elimina ines oponimikos. i3- adas. A. Vanagas SLAVU KALBU MORFOLOGIJOS ISTORIJOS BRUOZAI TI. C. Kysnenos, O epku 10 Mopdoao mu npacaaBancKo o a3bika, Mockea, 1961, 144 p. P. Kuzneco as, zymus sla y kalby specialis as, sa o knygoje nag i- néja p asla iskyjy a dazodzio i eiksmazodZio kai ybos sis emy susi o - ma imo klausimus, paliecia kai ku iuos y sis emy aidos momen us sla u p okalbés me u. Au o ius kalbinius eiSkinius analizuoja, susiedamas ie- nus su ki ais. Tai leidZia jam gana ykusiai a sek i p iezas is, sukélusias analizuojamuosius ei&kinius. P asla iSkosios mo ologinés sis emos susi o ma imo i aidos nejma- noma sup as i be bal y kalby. P. Kuzneco o knygoje bal y kalby duomenu analizé uzima labai s a bia ie a. P abal i8koji mo ologiné sis ema is isy indoeu opiediy kalby y a a imiausia sla y mo ologinei sis emai. Dél os p iezas ies P. Kuzneco as, a a imuma gal kiek pe dédamas, a oja e mina ,,bend oji bal y-sla y kalba“ (o6mecaaBano6aa uiicKuli SI3bIK) - »Bend oji bal y-sla y kalba“ (a ba p okalbé) nei one ikos, nei mo olo- gijos s i yje ne ekons uo a. Jos ekons ukcija nepa yko né kalbamosios knygos au o iui. Bal y i sla y kalby mo ologinés sis emos y a panaSios., aciau ne iden iSkos. An ai a dazodzio kai ymo sis emose y a nemaza galuniy, ku ias P. Kuzneco as nelaiko kilusiomis i8 ieno Sal inio: ns. kilm. lie . a ik-os (ku -os i8*-as) i s. sl. Zen-y (ku -y P. Kuzneco as kil- dina i8 *-om-+-s); ns. jn. lie . sdnu-mi (ku -mi g eiciausiai i$ *-m ; aj ody y Zemai¢iy -mi!) i s. sl. abo-mo (ku -mo i8 *-mi); dgs. kilm. lie . ilk-@ (ku -y is *-6n) i s. sl. ab-® (ku -% i§ *-on, nes *-on sla y bi y -g), dgs. jn. lie . ilk-ais (ku -ais iS *-dis) i s. sl. ab-y (-y i& *-dis o- ne iSkai negaléjo a si as i). Cia suminé i leksijos ski umai gali bi i labai seni, pa eldé i i8 indoeu opieciy kalbinés bend ys és. Apsk i ai, bal y i sla y kalby a dazodzio leksija y a labai pana&i, a¢iau as panaSumas a si ado ne del bal y i sla y kalby bend y ino aciniy paki imy, o dél o, kad bal y i sla y kalbos jj pa eldéjo i8 ide. kalbinés bend ys és. Tu in ai gal oje, e minas ,,bend oji bal y-sla y kalba“ a odo nepag is as. Skai an knyga, ma y i, kad au o ius ke ina ne ienam bal y i sla y kalby mo ologijos ak ui i ei8kiniui, no s i ski ingam, su as i bend a pama g. An ai P. Kuzneco as eigia ( iesa, labai a sa giai), kad »bend oji ' K. Bi ga, Rink iniai aS ai, I, Vilnius, 1958, p. 566 (i8naSa).. 16, Lie u iy kalbos g ama iné sanda a 24