Pietinės šiaurės vakarų aukštaičių tarmės prielinksnių reikšmės ir vartojimas

LIETUVIU KALBOS GRAMATINE SANDARA Pere Te0V COPS Te SURe IMFOrR Si LAU SAK ADVE MIE A PIETINES SIAURES VAKARU AUKSTAICIU TARMES PRIELINKSNIU REIKSMES IR VARTOJIMAS! E. GRINAVECKIENE I. Kilmininkiniai prielinksniai 1. Abygaliai ,,abiejuose galuose“ —retas prieveiksminés kilmeés prielinksnis. Tos pacios jo konstrukcijos, be veiksmo vietos, dazZnai turi ir bido reikSmés atspalvj, pvz.: més jai gyvénam abygaliai namo’; abygaliai klojimo kurtiniai guziciy nuspdrdyti. 2. Abipus, abypusiai ,,is abiejy pusiy* vartojami veiksmo vietai zyméti, pyz.: kur nejSdks zuikiai: abipus tvorés pisnys su tvora ljgios; iSvargti didzidusiai kana@laiabipuskélio;abypusiaiplento berzq prisodjta; névarva ant pdmato: vandefs triibas (vamzdzius) jsitaisém abypusiai stogo. Prielinksnis abipus yra retas, daznesnis — abypusiai. 3. Abysaliai_ ,,i8 abiejy Saliy* tarméje gana retas, vartojamas veiksmo vietai reikSti, pvz.:abySaliai gra&bo (karsto) stovéjo po du vyrus. 4.Anapus. Jo konstrukcijos vartojamos veiksmo vietai reikSti, pvz.: jie gyvéna anadpus girios; anapus Némuno suvaryti leda kdlnai; as ési bitves ir andpus Siaulig. 5. Ankséiad — retas prieveiksminés kilmés laiko reik8me turintis prielinksnis, pvz.: jis iSvazig@vo ankséiaad manes, o dd (dar) néra. 6. Anéts. Jo konstrukcijos gana daznos; paprastai vartojamos pakartojant kieno nors Zodzius ir eina sakinyje jterpiniais, pvz.: andts Zmonig kalb@, jis it daig yra prisidéjes prie jy issiskyrimo;anots t6s padsakos, kaip yra, teip (taip), o gyvét reikia; andts tévo nabasninko (velionies), lduzyk vaikui ragis, kol tévo kiirpés ne i syki (per didelés). ! Straipsniui daugiausia panaudota medziaga, kuriq autoré 1949—1965 m. surinko i$ tarmés ploto, esantio tarp Smalininky, Vadzgirio, Girkalnio, Skirsnemunés. 2 Pateiktieji tarminiai pavyzdZiai transponuoti j literattrine kalba, nepakeitus jy morfologiniy formy. Dél apraSomosios tarmés fonetikos Zr. E. Grinaveckiené, Mituvos upyno tarmés fonetika, ,,Lietuviy kalbotyros’ klausimai“, t. 1, Vilnius, 1957, p. 119—180. 15L 7. Afit. Prielinksnio ant konstrukcijy tarméje pasitaiko kiek daugiau ir jvairesnémis reik8mémis, kaip literatirinéje kalboje. Jomis gali biiti reiSkiama: 1) Tiksli veiksmo vieta, pvz.: kiek naudés Némunu ant led q pavasariais praplatikia; sénas senélis ant stédgo uzsilipes pypki (pypke) riko (kaminas). é 2) Apytikré veiksmo vieta, pvz.: feip aukStai uézlipo { tios kdlnus: débesys bivo ant nigaros. Sia reikSme ant daznas ir tarmés frazeologizmuose, pvz.: kG pasnekata vienos, nekabjk visko vigjrui ant noésies (nepasakok vyrui). Kartais Sia reikSme prielinksnio ant konstrukcijos vartojamos vietoj literatirinés kalbos vietininko ar galininko su prielinksniu j, pvz.: tokie kriaukSlaj (suSale purvai) ant kédimos isklampéti gyjvuoliy; karvé iS@jo ant gan¥klos ir atitvifko. Pastarosios konstrukcijos greiéiausiai atsirado dél slavy kalby jtakos, nors yra nuomoniy, kad tai galéty biti ir prielinksniniy konstrukcijy lietuviy kalbos tarmése isigaléjimo padarinys?. 3) Veiksmo kryptis, pvz.: supyko ir nusistko ant sienos; susédo ir nuvazia@vo ant miés to; §u6é béga ant girios; taniis (sutinimas, putmenys) lipaant Sirdiés, ir numirsta zmégus. 4) Veiksmo laikas (paprastai su leksine laiko reikSme turin¢iais daiktavardZiais) : a) Veiksmo laiko kryptis, pvz.: ant rudefis (j rudenj) laikrodis ims skibjtis (trumpés diena); ant pavdsario (ij pavasarj) diénos ims ilgy eit. b) Veiksmo numatymas tam tikram laikui, pvz.: prisidziovinaa liepziedziy ant zZiem6s; kdrvés ant naktiés nepaliksiu lauké, vesiu { tudrtq; reikia uzmést kumelditei Signo ant naktiés. Sios reik&mées prielinksnio ant konstrukeija literatirinei kalbai neteiktina*, taéiau daugelyje lietuviy kalbos tarmiy ji vartojama. Pietinéje Siaurés vakary auk§- taiciy tarméje Salia minétosios konstrukeijos su ant vartojama ir laiko naudininko konstrukcija, pvz.: 2ié mai uzrdugiau ty mazitky agutky; as nepalieka vGsarai daug lasinig — rudy¥ja. c) Veiksmo laiko kiekis, pvz.: vists paléido namé ant trijqd ménesiy; iSvazidvo j girig ant visé6s dienés; ant ménesio vdlgyt jsidéjo. Salia siy konstrukcijy kartais yra vartojamas ir pobivio galininkas kaip literatirinéje kalboje, ta¢iau tarmei daug jprastesné konstrukcija su ant. Plaéiai ji vartojama ir daugelyje kity lietuviy kalbos tarmiy?. * Plg. J. Senkus, Prielinksniy vartojimas ir svarbesniosios jy reikSmés kapsy ir zanavyky tarmése, ,,Lietuvos TSR Moksly Akademijos Darbai*, Serija A, t. 1(8), 1960, p. 126. 4 Zr. J. Jablonskis, Rinktiniai raStai, t. I, Vilnius, 1957, p. 595. 5 Tai rodo ,,Lietuviy kalbos atlaso medziagos rinkimo programos“ (Vilnius, 1956) 123 klausimo atsaky medZiaga, esanti Lietuvos TSR Moksly akademijos Lietuviy kalbos ir literatiiros institute. 152 d) Tikslus veiksmo vykdymo laikas, pyz.: ateik ant Sveféi 4; pasivadino mani ant védarg (kai buvo kepami védarai); atvazia@vo ant o@6uolig (kai buvo obuoliy). Si prielinksnio ant konstrukcija daZna ir kitose lietuviy kalbos tarmése. Jai kartais budingas ir tikslo reikSmés atspalvis. 5) Daikto ypatybés riba, kuria pasakoma, kokiu atzvilgiu ribojama daikto ypatybé, pvz.: randénmolis sufkus ant igdirbimo (raudonmolj sunku i8dirbti); pirmininkas ant bausmés_ skatidus (pirmininkas skaudZiai baudzia); alas skanis ant gérimo, sufikus ant i§ssipagiridjimo (alus skanus gerti, sunkus iSsipagirioti); obuoliai ant vadlgymo skGnis (obuoliai skaniis valgyti, geras jy skonis); jis bitvo globis (gob’as) ant pinig G; jis labai igrafikus ant valgio; jibudri ant miégo. 6) Veiksmo biidas, pvz.: ta karvé né biibia (baubia), né niéko, gali sau ant §6no0, ir viskas; vis atvazidojam ant staigiajy ir ant staigifijy, tai né pas jus néra kada uéeiti; istrifigino (jsélino) ant pitsty galg { klétj ir tuoj atsigulé. - Kai kurios Sios reikmés prielinksnio ant konstrukcijos yra sustabaréjusios arba jeina j frazeologinius junginius, pvz.: ji gyvéna ant saves (savarankiSkai); tas vaikas tik ant moétinos pasikores (nepripazista kity aukliy). 7) Veiksmo kiekybé, jo gausumas, kai prielinksniné konstrukcija sudaro samplaika su to pat linksniuojamojo Zodzio vardininku, pvz.: ten bivo tdnkas ant ténko privaryta; tai sédas: obelis ant obels susodjta; kas ten laSinij: pdltis ant pdélties prikabjta. Pastaroji prielinksnio ant konstrukcija yra dazna. Paprastai ji pasitaiko beasmeniuose sakiniuose. 8) Apytikris skaitius. Sios reikSmés prielinksnio ant konstrukcijos vartojamos vietoj literatiirinés kalbos konstrukcijy su prielinksniu apie, pvz.:ant Simto vaikq bus tuds namués; ant poéros Rarvikiy pinigd pagriebém uz dbuolius. 9) Veiksmo tikslas. Sios reik’més konstrukcijos pasitaiko tikslo naudininko vietoje, pyz.: gluosnis géras médis ant §liu riy. 10) Veiksmo objektas. Sios reik&més prielinksnio ant konstrukcija vartojama: a) Po veiksmazodziy sakyti, barti, Saukti, siusti ir kt., pvz.: tévas §aikia ant vaikino, oa§ udsistoju; mama baras ant manes. b) Vietoj naudininko po veiksmazodzio sakyti, pvz.: sakai ant J6no (Jonui) parddoti tq kumeldite; sakai ant tévo (tévui) palikt kiurpes butiky (priemenéje); sakaad ant vaik@ (vaikams) nesildidyt su akmenais. Transformuojant tokius sakinius j prijungiamuosius, prielinksnines konstrukcijos savaranki8kas Zodis vardininko forma eina papildinio Salutinio sakinio veiksniu, plg.: sakai, kad Jénas pardioty iq kumelaite. ISkeltoji kalbamyjy sakiniy prielinksniné konstrukcija tarméje dazna. c) Po veiksmazZodzio sakyti vietoj literatirinés kalbos prielinksnio apie konstrukcijos, pvz.: kg jis sdké ant mano kepirés? saké ant 153 mano vgro, kad jis negrazis; kq tu sakai ant mano bilviy? Pastaroji prielinksnio ant konstrukcija tarmei labai jprasta. d) Su jungtuku jeigu Salutiniuose salygos aplinkybés sakiniuose. Siais atvejais pasakoma galima (tariama) veiksmo kryptis j kokj objekta, pvz.: jéigu ant vazidvimo, tai jie paris betémstant; jéigu ant dazymo, tai sitilus reikéjo dazyt, o ne nimegzta; jéigu ant lytads, tai vistos neina anksti téipt. Sios reik8més prielinksninés konstrukcijos yra galimos tam tikriems predikatyvams. Literatiirinéje kalboje Siuo atveju paprastai yra vartojama veiksmaZodzio tariamosios nuosakos forma, plg.: jéigu vazidoty (jeigu rengtysi vadziuoti), tai jie paris betémstant. 11) Daikto kokybé, pvz.: dabaF aS ponia ant sadvo galvéGs (savarankiSka, nepriklausoma). 8. Arti tarméje palyginti retas prielinksnis. Vietoj jo dazniau vartojamas nefoli (Zr. p. 156, 157). Sio prielinksnio konstrukcijomis rei8kiama: 1) veiksmo vieta, pvz.: gyvénam arti miésto. 2) veiksmo laikas, pvz..arti nam@ sutémo. 3) daikto kokybé, pvz.: jai sdulé arti laidés. Su prielinksniais prie, nuo prielinksnis arti sudaro samplaikinius vietos reikSmés prielinksnius: arti prie, arti nuo, pvz.: Gia arti nuokrafto néra digno, o toliaai seklu; jie gyvéna arti prie miésto. 4) Apytikris skaitius (matas, saikas), pvz.: pasodinad ropaciy (bulviy) arti centnerio; parsiveziau Signo arti vezimo; is&géré pieno arti lyterio (litro). 9. Aréiad yra prieveiksminés kilmés prielinksnis. Jo konstrukcijomis reiskiama veiksmo vieta, pvz.: jis stovéjo aréiaad tvor6s; né vieno médzio nebivo aréiad Gvilio. Su prielinksniu prie jis sudaro samplaikinj tos patios reiksmés prielinksnj aréia& prie, pvz.: slifkis ar- €iad prie manes. 10. AukSéiadé. Sio prielinksnio konstrukcija daZniausiai reiSkiama daikto kokybeé, pvz.: rugiai aukSCiad galv6s; dobilai auksSéiad jdostos; arba daikto kiekis, pvz.: vandeis aukSéiad Réliy. Su prielinksniu wz retais atvejais jis sudaro samplaikinj prielinksnj auksciaa uz, kuriuo pasakomas veiksmo kiekis; pvz.: iSsikélé anténg au k 8- €iad uz visgG. 11. Bé. Jo konstrukcijomis tarméje reiSkiama: 1) Veiksmo galimumas po tam tikros laiko ribos, pvz.: jie be tamSOs neparvaziu6és; be mét y jis i§ pdtalo nesikels. 2) Veiksmo biidas, pvz.: jdi prisakyjta viska vdlgyt be driskos. 3) Veiksmo kiekybé (matas, skaigius), pvz.: be penkiq rubliy nedtosiu vistos; Ziedg buvo be skaiéiaus, o dbuolio — né vieno. 4) Veiksmo objektas, pvz.: jagu (jei) tik Roki sykij be més6s, as visqg diéng dlkanas;be skystimo tai kaip ir nevdlges; be kdrvés — pasninkas. 5) Daikto kokybé, pvz.: visas kélias be sniego, oj provézas jpustyta; tas vaikas be tévi@ ir be namag; zmégus visdi be gédos. 154: Prielinksnis be su andpus, po, Sidpus retais atvejais sudaro samplaikinius prielinksnius: be andpus, be p6, be Sidpus, kurie turi veiksmo vietos (be anapus, be Sidpus) ar laiko (be pd) reik&me, pvz.: be andpus Némuno niéko nebits, géusi te (ten) siektis; be Sidpus Girdzig niéko nerasi; be p6 natijo méto nesudés danti. 12. Del vartojamas tarméje literatirinés kalbos prielinksnio dél reikSme. Paprastai juo Zymima veiksmo ar rei8kinio prieZastis, pvz.: ar zilimas del senimo: kitas ir sénas nez¥la, o kitas ir jdunas bdlta galva. Jis pasitaiko ir tarmés frazeologizmuose, pvz..del mano raga (dél mangs) dargk, kaip nori. Vietoj jo tarméje retais atvejais gali biti vartojamos ir prielinksnio vélug konstrukcijos (plg. p. 159). 13. Greta. Prielinksnio greta konstrukcijos vartojamos veiksmo vietai zymeéti, pvz.: Sitg lovg pastaciad greta an6s; veFsiui ugtvéré gardg greta pafFsy. Kartais Sio prielinksnio konstrukcijos gali turéti be veiksmo vietos ir bido reikSmés atspalvj, pvz.: tié médZiai bavo susodjti greta kits kito. Retais atvejais su prielinksniu su jis sudaro tos pa¢ios reikimés samplaikinj prielinksnj greta su, pvz.: ji visa ménesj miegéjo tam tudrte gr eta su parSsiitkais. 14.18. Prielinksnis if tarméje daZnas. Jo konstrukcijos turi daugiau reikSmiy, kaip literatirinéje kalboje. Jomis gali biti reiSkiama: 1) Veiksmo kryptis, pvz.: parkdrkina vistos i§ dat¥zo; pargorioja (parlinguoja) mefgos i§ girios su gr¥bais. Sia reik&me i§ daznas ir tarmés frazeologizmuose, pvz.:i§ j6s nekrifta niékas (ji nedosni), nebijok; ta vaikg malonééiau laikyt, ale (bet), ji pasiémes, kéjy ifs nama neiskélsi. 2) Veiksmo laikas, pvz.: if dien6s (ta patia diena) nuvazidvusi tiriu eit prie darbo; ji i§ mazes daug vargo mate. 3) Veiksmo biidas, pvz.: jie i§ biéiy veréiase; k¥la pyragas, eina i§ padiikimo: supykusi maisé; leikt if §6no nesidtok; susikacidjau if vieno is kito po galiikg vilny ir nusindrpliojau pirstines. 4) Veiksmo prieZastis, pvz.: i§ virtimo Zdrnos triiko; i§ i8sgasCio liga gavo. Sia reikSme jis vartojamas ir tarmés frazeologizmuose, pvz.: i§ didelio ra@§to iséjo is krasto. 5) Veiksmo objektas, pvz.: jie ta némq veFzia if tévg; if bbby plepald teisybés nesuzinési; i§ ty darb@ iseina juokai; padarinis médis, i§ katr6 dirba vezima, Slajas. 6) Daikto kokybé, pvz.: Sita avdité yra i§ trijq (trynuké); a§ jau i§ méty (pasenes). Prielinksnis i$ su prielinksniais andpus, pd, Sidpus, WZ tarméje sudaro samplaikinius kilmininkinius vietos reikSmés prielinksnius: if andpus, is po, is Sidpus, i§ UZ, pyz.: jie yra if andpus GirdZid; iskisad ratka no; pakilo i§ uz stéalo ir drimsteléjo par duris. Pastarieji prielinksniai 155 tarméje yra gana patvariis. Retais atvejais su jais sudaroma ,,trilypiu“ tos pacios reikSmés prielinksniu, pvz.: i§ uz andpus, if po andpus, is po Sidpus: kySteléjo galua if uz andpus krimy; Vidduja pradeda bégt if uzZ anadpus Simkdiciy; isniro Sskas i§ po anapus darzinés; i§ po Sidpus kalnieriaus matit sk¥lés diddidusios. 15. /§ilgai. Sio prielinksnio konstrukcijomis reiSkiama veiksmo vieta, pvz.: iSilgaiaudimo eina toks dr¥ais. Su prielinksniu par jis sudaro samplaikinj tos pat reik’més prielinksnj iSilgai par, pvz.: padéré vézés iSilgai parrugiius. 16. Krasty. Retas vietos reikSmés prielinksnis, atsirades, greiéiausiai, sustabaréjus ir pakitus linksnio formai, pvz.: jie gyvéna krast¥ girios; tridbos but grazios, tikka Rra&sty¥ lauki. 17. Ligi (lig, iki, igi, ig). Visos Sio prielinksnio formos tarméje vartojamos lygiagretiai be jokio reik8més skirtumo, tatiau dazZniausia i8 jy — ligi. Ju konstrukcijomis reiSkiama: 1) Veiksmo kryptis ligi tam tikros vietos, pvz.: jis j@ nusivijo ligi miésto; léktivas pakilo ligi debes@. 2) Veiksmo kryptis ligi tam tikro laiko, pvz.: ligi naijo méto duys ganose laukués; mezgiaa ligi vientoliktos; sdbkom iki ryto. Sustabaréjusiuose pasakymuose kartais Sis prielinksnis eina su naudininku, pvz.: jis lig §iai diénai sveikas. 3) Veiksmo bidas: a) veiksmo kokybe, pvz.: tavo megztinis ugsdgstomas ligi kulsy. b) veiksmo kiekybé, pvz.: vdlgykit ig sdties; jklimpo ligi aq. 4) Apytikris kiekis (matas, skai¢ius). Sia reik8me prielinksnis ligi vartojamas vietoj literatiirinés kalbos prielinksnio apie, pv.: mergdité jau nemaza, ligi déSimts méty; kumelidka paliko ligi trija dieng@ (trejeto dieny amZiaus), o kuméle igvede. Prielinksnis ligi su andpus, p6, Sidpus sudaro samplaikinius vietos (ligi andpus, ligi Siapus) ir laiko (ligi p6) reik’me turinéius prielinksnius, pvz.: jau iSvedé plefitag ligi andpus girios; vandens biwo ligi Sidpus darzinés; ligi p6 néujo méto nesudés mq (man) dantd. 18. Lifikui (lik). Polinksnis lifkui tarméje gyvas ir vartojamas krypéiai reikSti, pvz.: (vietos prasme) nuéjo nam@q liftkui; garnys lékia girios lifikuwi; (laiko prasme) mésiu audima pavdsario linkui; rudens lifikui viend negyvésiu, isiléisiu Roki Zmogy. Pasitaiko atveju, kai trumpesné Sio polinksnio forma (lifk) tarméje vartojama ir prielinksniu, pvz.: nuéjo lifik nami. 19. Netoli. Prielinksnis netoli tarméje vartojamas kiek platiau, kaip literaturinéje kalboje. Cia daznai jis pavaduoja prielinksnj arti (plg. p. 154). Juo gali biti rei&kiama: 1) Veiksmo vieta, pvz.: netoli peilio smailumgno (smailiojo galo) yra vaguté; més gyvénam neioli kapini a. 156 Panasia reikSme turi ir samplaikinis prielinksnis nefoli nuo, pvz.: mdudémés netoli nuo krafito; ag sutikai jj netoli nuo nama. 2) Veiksmo artéjimas prie tam tikros. vietos, pvz.: kai pasispiriau, netoli tudrto nusispgriau. 3) Veiksmo artéjimas prie tam tikros laiko ribos, pvz.: atsigulém netoli dugliktos; parvaziavom netoli priespietiy. 4) Apytikris kiekis, matas, skaigius, pvz.: pieno pasilikdavom sdu netoli puodyndités; dtonos kepaliitkas — netoli riblio: ipyjliau medats netoli trijg@ lyteriy, (litry); jis jainetolimano dmziaus; ji netoli mano méty ir pan. Literatirinéje kalboje Siuo atveju paprastai vartojama prielinksnio apie konstrukcija, plg.: pieno pasilikdavom apié puodyndite. 20. Nuo. Prielinksnis nu6 tarméje yra tariamas né. Pastaroji jo forma greiciausiai yra atsiradusi i$ nuo dél proklitinés padéties®. Jo konstrukcijomis tarméje yra reiSkiama: 1) Veiksmo kryptis nuo tam tikros vietos, pvz.: kdrvé pakilo nito t6s krivés ir nuzirglidjo prié kités; tévas pareina nuo kdlno. Su prielinksniais andpus, sidpus pastarasis prielinksnis sudaro samplaikinius vietos reikSmés prielinksnius nuo andpus, nuo Sidpus, pyz. nuo andapus Némuno girdét daintiojant; ji yra nuo anapus Siaulid; jié yra nué Siadpus Simkdiciy. 2) Veiksmo laiko kryptis j priekj nuo tam tikros ribos, pvz.: nuo vaikystés dien@g jis toks; nuo pra&dzios viskas buvo labai gerai. 3) Veiksmo biidas (vietoj literatiirinés kalbos prielinksnio i§ konstrukcijos), pvz.: zitirék, kaip jtiodvi Snékase nu6é Sirdiés; reikia visus pasért nuo gG@lo (i8 eilés). Sios reik8més konstrukcija pasitaiko ir tarmés frazeologizmuose, pvz.: visdi nuo kodto (prastai) nusnekéjo. 4) Veiksmo priezastis, pvz.: nuo balviy kasimo nagai atserpetojo; viskas prasidéjo nuo dantiés. 5) Veiksmo objektas. Sios reikSmés prielinksnio nuo konstrukcija vartojama: a) Kaip literatiirinéje kalboje, pyz.: kRadrué nuo vefsio negilia ilgai nutadsti (nuprasti); as$ nuo liubés niékur nenulieki. b) Vietoj literattrinés kalbos prielinksnio apie konstrukcijos, pvz.: ji nuo pinigd@ nejsisneka: lyg niékur niéko (lyg neskolinga); midvi Snékava nuo kiadliy. Pastaroji prielinksnio nuo konstrukcija daugeliui kity lietuviy kalbos tarmiy néra biidinga. Galimas daiktas, ji yra germanizmas (plg. vok. von ihm sprechen’). c) Vietoj literatiirinés kalbos prielinksnio i§ konstrukcijos (plg. p. 155), pvz.: arjinu6é geleziés, ar jinuo RG, kad niéko nepabagsta? 6 Pilg. E. Grinaveckiené, min. veik., p. 133. T Pig. dar J. Senkus, min. veik., p. 138. 157 6) Daikto kiekis, matas, saikas, pvz.: nusdvé Sérng_ nuo trijé cefttneriy; nusivijai vitve nuo penkiq sieksniy. 7) Daikto paskirtis, pvz.: dtnesé Zolig nuo dant@ skaudéjimo. 21. Paskiai—retas prieveiksminés kilmés prielinksnis, tarméje vartojamas veiksmo laikui reiksti, pvz.: mq rod (man rodos), kad tu paréjai paskiaa& manes; auys parbéga paskiad karviy. 22. Pir ma—retas prieveiksminés kilmés prielinksnis, vartojamas veiksmo vietai ir laikui reik8ti, pvz.: eik pirma mane, rédyk keliq! a§ atsikéliau pirma tave. 23. Pirmiad—retas prieveiksminés kilmés prielinksnis, vartojamas veiksmo laikui zyméti, pyz.: a§ pirmiadg visa uézmigad; tai kvaila vista: pirmiad viséiak y lésa pati. 24. Prié. Prielinksnis prie tarméje tariamas pré. Pastaroji jo forma, kaip ir prielinksnis nuo (Zr. p. 157) greiéiausiai yra atsiradusi dél proklitinés padéties. Jo konstrukcijomis gali biti reiSkiama: 1) Veiksmo vieta, pvz.: a§ savo turgy (j turgy atneStus daiktus) pasidéjau prie tives; més gyvénam prié girios; ziémg prie ratélio pasodjdavo. 2) Veiksmo kryptis, pvz.: j6s akj trdukia prie mezgimo, kaip mano prie audimy; pédrsalimai prie plaaéiy métas. Sios reiksmes konstrukcija pasitaiko ir tarmés frazeologizmuose, pvz.: Zmogus eini seny, prie vargo arty. 3) Veiksmo vykimo laikas, pvz.: jimiré prié vokieéia; prié caro j mokykids niékas is miisy nejo; tévai, kdm tu via barabanyji tds duris prie svétimo Zm6gaus? 4) Veiksmo bidas, kai prielinksniné konstrukcija sudaro samplaika su to pat linksniuojamojo Zodzio vardininku, pvz.: ia médis prie médzio susodjta; tia stulps prie st ulpo suvaryta. Sia reik’me jis pasitaiko ir tarmés frazeologizmuose, Pvz.: Snekéjomés prie keturi G akig. 5) Daikto kokybé, kai prielinksnine konstrukcija sudaro samplaika su to pat linksniuojamojo Zodzio vardininku, pvz.: smafkas (geri) rugiai: pédas prie pédo; tai pieva: kiipstas prie kipsto. 6) Veiksmo objektas. Sios reik&més prielinksnio prie konstrukcija vartojama: a) Kaip literatirinéje kalboje, pvz.: negalia prie {6s prizibét: ji pasidabinus, o as nuskurus. b) Vietoj literatirinéje kalboje jprasto naudininko, Pvz.: brafktas priklaiso prié akééiy; prie pakojy priklaiso visos lentélés, ple. literatiirinés kalbos konstrukcija: pakdjoms priklaiso visos lentélés. c) Vietoj prielinksnio j su galininku, pvz.: jéigu tdu bas té (ten) negerai, Saikis (kreipkis) prie mas 4. d) Vietoj prielinksnio pas su galininku, pvz.: ji bfina prie tév@. 158 7) Daikto kokybe, palinkimas j ja, pvz.: jis yra prie tifiginio (jis linkes tingéti); jis yra prie pladéiy (linkes sirgti plauéiais); mutsy laukai prie SdltzZemio. 8) Daikto paskirtis, pvz.: padGré viédrg (kibira) prie Silinio. 25. Pusidu—retas prielinksnis, rei8kiantis veiksmo biida arba ypatybés kiekj, pvz.: kdrvés Nemuné susibridusios pusidu blauzdi; versiai tam zatdy(je) pusidu Sd6ny méSlini. 26. Skersai tarméje vartojamas veiksmo vietai reikSti, pvz.: uzviftes skersai l6v0s ir gilia. Kaip rodo pateiktas pavyzdys, kartu su vietos reikSme yra ir biido reik&més atspalvis. Su prielinksniu par jis sudaro samplaikinj vietos aplinkybés reik8més prielinksnj skersai paf, pvz.: padaryta didzidusia sliuzé skersai pat dodbilus. 27. Salida. Kaip ir literatiirinéje kalboje, prielinksnis Salida yra vartojamas veiksmo vietai reikSti, pvz.: ji visa laikg stovia\Salia j6. 28. Sal¥—retas vietos reik’més prielinksnis, atsirades sustabaréjus linksnio formai, pvz.: jj paldidojo §al¥ kapinid; jié gyvéna Sal¥ miésto; ji namai Sal¥ Kaidino. Literatirinéje kalboje §j prielinRsnj atliepia ne prielinksnis Salid, 0 prieveiksmis pakrastyjé, pasalyjé. 29. Sidpus—retas prieveiksminés kilmés prielinksnis, reiSkiantis veiksmo vieta, pvz.: pifkom Siéno Sidpus Viesvilés. 30. Sitapus. Kaip ir Sidpus, jis rei8kia veiksmo vieta. Tarméje Sis prielinksnis retas, pvz.: Sitapus girios labai prastas kélias. 31. Tefp. Sis prielinksnis vartojamas tarméje vietoj literatirinés kalbos tarp. Juo gali buti reiSkiama: 1) Veiksmo vieta, pvz.: jas gyvénat tefp kdlny, né véjas neuzpucia. 2) Veiksmo biidas, pvz.: Zdrnas pirmidusiai reikia tefp rafiky i§gniduzyt. 3) Daikty ypatybiy lyginimas, pvz.: katras tefp juodviejy drilésnis (stipresnis) ? 32. Toliaa&—retas prieveiksminés kilmés prielinksnis, vartojamas veiksmo vietai reikSti, pvz.: toliaa Reséiniy (Raseiniy) dd (dar) a& sdvo dmziuj nésit biivus; cia galiat lakstjt apie namis, tolia& zZardzio nenubékit! 33. Véliad—retas prieveiksminés kilmés veiksmo laika reiSkiantis prielinksnis, pvz.: a& acikéliau véliaa& tadves, o jaw nusipriausiau ir pavdlgiau. 34. Velug— palyginti retas slaviskos kilmés prielinksnis, tarméje vartojamas veiksmo prieZas¢iai reikSti, pyz: vélug méty dd (dar) galéty gyvént, tik sveikata neléidzia; vélug grazimo sienos teip (taip) istinkdotos. Vietoj jo dazniau yra vartojamas prielinksnis del (Zr. p. 155). : 35. Vidury—retas prieveiksminés kilmés prielinksnis, reiSkiantis veiksmo vieta arba laika, pvz.; jié gyvéna vidury girios; susitgo vidury ziemés. 159 Siafidien po tuf gy vdikstiojau, po miés tq; Sé5kas po daféine laksto, plg.: SéSkas paliido po daf zine. 2) Veiksmo kryptis. Siuo atveju yra vartojamos kilmininkinés ir naudininkinés prielinksnio po konstrukcijos (sustabaréjusiuose pasakymuose), pvz.: dntys éjo nuéjo po velnidg, kas jds surds dabaf; eik po tieSamui ir rasi namis raudonais stogais. 3) Veiksmo laikas. Siuo atveju paprastai vartojamos kilmininkinés, © sustabaréjusiuose pasakymuose ir naudininkinés konstrukcijos, pvz.: paréjo po dugliktos; ateik po piéty; i8éjo ir po Siai diénai nesigarsina; paréjai po vis dé m (viskam pasibaigus). 4) Veiksmo biidas. Siuo atveju paprastai yra vartojamos jnagininkinés prielinksnio po konstrukcijos, pvz.: tévas pyksta, bambariuoja (murma) po noésia; jeg (jeigu) dobilai sugile, po gérkle (prieSais) piduja. Sustabaréjusiuose pasakymuose kartais pasitaiko ir naudininkinés konstrukcijos, pvz.: més gyvénam po sendvei. Su skaitvardZiais prielinksnis po reiSkia, kokiais etapais ar kiekiais atliekamas veiksmas. Siuo atveju pastebétos tik galininkinés konstrukcijos, pvz.: vdnagas vistas po vieng ikgdudé; po tris sustaté, ir demonstravom. 5) Objekty kiekis. Siuo atveju yra vartojamos tik galininkinés konsttukcijos, pvz.: visiems po madr&kinius pasiuvai; pavdsari po du rubliii mokéjo uz 6buolius. 6) Veiksmo padarinys, daikto pasikeitimas. Siuo atveju vartojamos tik kilmininkinés konstrukcijos, pyz.: bdvo Jénas J6nas, — ir po Jo6no (gerasis Jonas pasidaré blogas); tai tdu: vaikas vaikas, — ir po vaiko (gerasis sinus pasidaré neklauzada). Sia reik&me prielinksnio po konsttukcijos tarméje daZnos. 7) Skiriamasis daikto pozymis. Sios reikSmés prielinksnio po konstrukcijos vartojamos vietoj literatirinés kalbos prielinksnio pagal konsttukcijy. Po Gia eina su jnagininko linksniu, pvz.: kaip tavo pavardé po uyru? 3. Salig. Prielinksnis sdlig vartojamas vietoj literatirinés kalbos sulig. Jo konstrukcijos Gia pasitaiko su kilmininku, naudininku, inagininku be jokio reikSmés skirtumo. Tarmei jis néra labai bidingas, gana retas. Jo konstrukcijomis yra rei8kiama: 1) Veiksmo vykimo riba, pvz.: sdlig Alsai baigias méasy laukai; piduk salig sudegimiu; nupidvé rafka salig alkinés. Kaip rodo pavyzdZiai, kai kurios Sios reik’més konstrukcijos turi ir veiksmo bido reikSme. 2) Daikto kokybé, pvz.: tai médziai — sal ig Z2mo6gaus stiomeniu. 4. UZ vartojamas su kilmininku ir galininku. Jo konstrukcijomis yra reiSkiama: 1) Veiksmo vieta. Siuo atveju vartojamos kilmininkinés konstrukcijos, pvz.: jié gyvéna uz tos girités; uz Mantoviliy (kaimas) — Mituva,o uz Mituvos — Mantviliné (miskas). 166 2) Veiksmo laikas. Sios reik&més prielinksnis wz taip pat eina su kilmininku, pvz.: uz trijq@ dien@ turia ristise vistiukai; uz ménesio vdikas bio (gimé);uzméty, kitdg ir uzaaigs. Pasitaiko tarméje sakiniy, zyminéiu veiksmo vieta ir jo kiekj kartu, pvz.:uz sieksnio jau vandué (sieksnj iSkasus ir sieksnio gylyje). 3) Veiksmo bidas. Sia reik’me vartojamos kilmininkinés konstrukcijos, kurios sudaro samplaika su to pat linksniuojamojo ZodzZio vardininku, pvz.: Zm6gus sénas, vds paeina: koja uz kOjos; tié pafsai éda, spraudzias uz kits kito. 4) Veiksmo kiekybé. Sig reik&me prielinksnis uz turi eidamas su galininku, pvz.: uz riblj tris pakelius sékl@ gavaai; uz Simtq tokio drabiuzio negdusi. 5) Tikslas arba paskirtis. Sia reikime vartojamos galininkinés konstrukcijos, pvz.: uz pieméne mani (mane) parsisamde bivo; uz kéliq mokéti smalkus (pinigas) geriad. 6) Veiksmo prieZastis. Sia reik8me vartojamos galininkinés konstrukcijos, pvz.: uz girtuma biwo teisés atéme; uz Zmbgaus sumuSima pé teismit paptole. 7) Veiksmo objektas. Siuo atveju vartojamos kilmininkinés ora cijos, pvz.: kimbi uz dtionos, o dr@siai (tikrai) j6s nevdlgysi; kapt mq (man) uz rafikos; ji uz séno krépelio i8éjo (iStekéjo); tévas uégsistoja uz vaiking. 8) Daikty ypatybiy lyginimas. Siuo atveju vartojamos galininkinés konstrukcijos, pyz.: tévas senésnis (vyresnis) uZ moting; jis uz tavi (tave) mazésnis, diok jdm; jis uz mani (mane) geriaa raSo. 9) Vieno daikto pakeitimas kitu. Sia reik8’me vartojamos galininkinés konstrukcijos, pvz.: nueik uz mani (mane) j talka. ISkélus paéias bidingasias pietinés Siaurés vakary auk&tai¢iy tarmés prielinksniy reikSmes ir jy vartojima, galima padaryti Sias apibendrinan- ¢ias pastabas bei iSvadas: 1. Tarméje yra kilmininkiniy, galininkiniy, inagininkiniy prielinksniy ir prielinksniy, vartojamy su keliais linksniais (kilmininku, naudininku, galininku, jnagininku). Be to, joje yra palyginti nemazas kiekis samplaikiniy prielinksniy, sudaryty i8 dviejy savaranki8ky prielinksniy: arti pris arti nuo, , aursciaa He, be Sidpus, be an be pO, ig oe nuo, nuo ptehpan nuo didnes: eel par, j andi) L Ridius! pagal pndipies Kartu su jais pasitaiko ir vienas kitas ,,trilypis“ prielinksnis, sudarytas i8 trijy prielinksniy: if uz andpus, if po andpus, is po Sidpus. Be Siu, tarméje sutinkamas ir polinksnis lifikui, kurio trumpesné forma (link) pastaruoju metu vartojama kaip prielinksnis. 167 2. Daugiausia tarméje yra kilmininkiniy prielinksniy (38). Kai kurie i$ ju (abygaliai, abypusiai, apySaliai, anksciad, aréiai, paskiad, Sidpus, Sitapus, toliad, véliai) yra prielinksniy reik&mes ir funkcijas igije tarmés prieveiksmiai, o prielinksniai krasty, Sal¥, virsaiis yra atsirade greigiausiai tiesiog sustabaréjus atskiriems linksniams. IS jy matyti, kaip vyksta tarmeje prielinksniy pasipildymo procesas. 3. Galininkiniai prielinksniai yra bemaz tie patys, kaip ir literatirinéje kalboje, tik prielinksniai pagal ir palei yartojami lygiagretiai be jokio reikSmés skirtumo, o prielinksniy par ir pro konstrukcijos, atrodo, néra maiSomos: konstrukcijos su par paprastai rodo, kad veiksmas vyksta paciu objektu, jo viduriu, 0 propro jo Salj, Salia jo. 4. I§ jnagininkiniy prielinksniy tarméje vartojami tik su ir ties, Prielinksnio su konstrukcijomis, be kity reikSmiy, tarméje visada yra reiskiama veiksmo priemoné (su §liota dobiliukis siSlavé) ir daikto kokybé (sogras su ilga nésia). 5. Prielinksniy, vartojamy su keliais linksniais, skyriuje nagrinéjami Pas, po, salig ir uz prielinksniai. Skirtingai nuo literatirinés kalbos, prielinksnis pas lygiagreéiai vartojamas su kilmininku ir galininku be reiksmés skirtumo. Kilmininkinés prielinksnio pas konstrukcijos yra bidingos ir tiriamosios tarmés Siaurés vakary kaimynams Zemaidiams. Prielinksnis salig, atliepiantis literatirinés kalbos sulig, vartojamas be reik3més skirtumo su kilmininku, naudininku, jnagininku. 6. Daugiausia samplaikiniy prielinksniy sudaro kilmininkiniai prielinksniai. ,,Trilypiai* prielinksniai taip pat yra sudaryti tik i8 kilmininkiniy. Samplaikiniy prielinksniy konstrukcijos dazniausiai turi vietos ir laiko reikSmes. Ne visy Ju atskiri démenys yra tarpusavyje vienodai suauge. Labiausiai patvariis i8 jy yra i§ ud, ig po, be po, if anadpus, is Siapus, ligi anapus, netoli nuo, nuo andpus. Visy kity samplaikiniy prielinksniy démenys turi zymiai silpnesnj tarpusavio ry8j. Antrasis samplaikiniy prielinksniy (,,trilypiy* treciasis) démuo paprastai sukonkretina, patikslina pirmojo reikSme, plg.: jis leida i§ kraimo; jis leida i§ p6 krimo; jis lefida if po Sidpus krimo. 7. NemaZa dalis tarmés prielinksniy turi daugiau reik&miy uz atitinkamus literatiirinés kalbos prielinksnius. Tai pasakytina apie aft, aplifik, aukSsciaG, j, is, netoli, nué, prié, pré prielinksnius. 8. Kai kuriy tarmés prielinksniy reikSmé yra iSplésta kity prielinksniy saskaita. Sakysime, daug reéiau vartojamas tarméje prielinksnis apie. Apytikriam skaiéiui reikéti, be jo, daZnai vartojamos ir prielinksnio ant, -arti, ligi, netoli, j, par konstrukcijos. Be to, prielinksnis aplink, be savo reikSmiy, turi ir visas apie reikémes. Palyginti retai vartojami prielinksniai arti ir virs, nes prielinksnis nefoli visais atvejais pavaduoja prielinksnj arti, o prielinksnis aukSéiat — viré. 9. Prielinksninés konstrukcijos tarméje gana daznai vartojamos ir tais atvejais, kur literatirinéje kalboje i8siveréiama linksniais be prielinksniy arba kitomis konstrukcijomis. 168 3HAYEHHE HW YNOTPEBJEHHE MPEQJOFOB, XAPAKTEPHBIX [JIA 1OKKHOTO FOBOPA CEBEPO-3ANAJHbIX AYKUITAHTOB 93. TPHHABALKEHE Pestnme B cratse paccmMatpupawotca 3nauenue n ynoTpeGsenHe MpemnoroB, xXapakTepHbIx AVIA 1OxKHOTO FOBOpa CeBepo-3alaAHLIX ayKUITaliTOB, Ha KOTOPOM TFOBOpAT Ha TEPPHTOPHH J1HTOBCKOFO s3bIKa MexKAY HaCeeHHBIMM NyHKTaMM CMasunnukall, BagoKrupuc, Tupkaapauc, Cxupcenemyne (IOp6apxcKnii x Pacefinaiicknii paiiount). Ucnoabsopannbiii B CTaTbe AHaleKTHbIii MaTepHaa B OCHOBHOM co6upasen aBTopom c 1949 no 1965 r. Bee npejoru ropopa B 3aBHCHMOCTH OT yilpaBAAeMoro HMH MafexKa pacnpesesenbl Ha YeTbIpe OcHOBHEIe rpynmbi: 1) mpeqorH c POAMTebHbIM Ma1exKOM, 2) c BHHHTeTDHEIM, 3) ¢ TBOpHTenbHBIM HM 4) C HeCKObKHMH NadexKamu (C POAHTEAbHIM, LaTeAbHbIM, BHHHTE/IbHBIM H TBOPHT@JIbHBIM). TIpeanoros c poguTebHbIM Taq@KOM B roBpope HaCuMTbIBaeTCA 0 38 — Gonbute, 4eM B JHTePaTYPHOM AS3bIKe, B ux 4ncO BXOAAT H HEKOTOpPbie HapewHa nccaeyeMoro ropopa, Hanp.: abygaliai «8 o60ux Kontwax», abypusiai «c 6oenx cropoH, abySaliai «c oGenx ctopou», anksctiad «panpue», arciai «6nuxe», paskiai «nosxKe», pirmiaai <panpuie>, Sitapus «c stoi cropoubi», toliad «zanpite», véliai «nose», a TAaKKE OTAeAbHbIe OKOCTEHeBuiMe OpMEI HeKOTOPHIX Magexell, Hanp.: krasty «na Kpaio», Saly «Ha Kpalor, virSatis «cpepx». B mpHBezeHibIxX npHMepax oTPaxaeTCA Mpolecc NOMOAHEHHA KaTeropHH Mpensora B HCcAeAyeMOM roBope 3a CueT HapewHii H MMeH: aHHble HapewisA H OTeTbHbIC nacexun NpHoOpenu 3HayeHHe mpeAoroB. Tipeznoros ¢ BHHHTeIbHBIM Male@KOM B TOBOPe CTOADKO Xe, CKONbKO H % ATepaTYPHOM si3bIKe, OTCYTCTBYeT J1HIb npewmor pds «y». IlpeasoroB c TBOPHTeAbHBIM mMaA@KOM TONBKO Apa: su «ce», H Tiés «y>, a C HECKOABKHMH MagexKaMu — ueTbIPe: pas «y>, p6 «non», salig <no> u Oz «3a>. B oramuue oT aMTepatypHoro A3bIKa Mpeaaor pas ynorpeOuserca B roBOpe C POAHTENbHBIM HM BHHUTeABHBIM NaleKaMH B OHOM MH TOM Ke 3Hauenun. Koncrpykiua mpeamora pas c pOAHTeAbHBIM NaqexKOM XapaKTepHa HM AMA CoceAHX a#KemaiitcKux ropopos. [Ipeanor p6 ynoTpe6setca ¢ POAHTeIbHBIM, aTeIbHBIM, BHHHTeJIbHbIM H TBOPHTCABHBIM MalexKaMu, a uz—c POAHTeEIbHBIM H BHHHT@CJIbHbIM, KaK H B JHTepatypHom si3apike. B oTaMune oT aMTepaTypHoro s3bIKa npenaor salig napataenbHo ynotpe6aserca C pOHTeJIbHBIM, aTeMbHbIM H TBOPHTeJIbHBIM TlawexkaMH 6e3 Ppa3HHilbt 3HaueHua. Kpome yka3aHHbIx pplllle, B ropope BcTpeyaetca Takx%ke onpejleseHHoe KoaHyecTBO CHOXKHLIX MpeAIOTOB, COCTOAULHX, H3 ABYX CaMOCTOATeAbUBIX, Hanp.: arti prie <61n3KO K>, arti nuo «6au3Ko oT», be Siapus «6es stoii CTopoHbI>, be andpus «<6e3 Toil cTOpoHbi», i§ Siapus «c stoi croponis, if andpus «c Tol cTopounm, be pd «Ges nocaes, i§ pd «us toa», if oe «u3-3a», iSilgal par «aonb vepes», i anapus «B Ty croponys, { Siapus «B sty cropony», ligi anapus «no Toi croponbi», ligi Siapus «no stoi croponsi», ligi pd «no nocae», netoli nuo «HefaneKo oT>, nuOo anapus «c Toll cTopoHbi>, nuo Siapus «c 3Toit cTopoubl», skersai par «nonepex uepes», pagal anapus «no Toit ctopone>. Bmecte c HUME n3peKa BcTpewaloTcad H «YTPOeHHbIe> CHOKE Mmpeioru, CcOCTOAIMHe H3 Tpex yacteil, nanp.: i§ uz anapus «u3-3a Tol croponbi», iS po Siapus «us-3a stoi cropouni». He sce KOMMOHEHTLI CIOKHBIX MpeAAOrOB ABAMIOTCA B OAHHAKOBO] Mepe cnasHbl Mex Ay co6oii. Boaee tecHad cBA3b OTMeYeHa M@K TY KOMMOHCHTAaMH TaKHX CAOKHBIX Mpeqioros, Kak if O%, i§ pb, be po, is anapus, i$ Siapus, ligi anapus, netoli nuo, nuo anapus. TipusenenHbIe MpessiorH B roBope ynoTpeGusioTes Yallle nO cpaBHeHuio c ApyruMu. Or Hux O6bINHO NpH MOMOWLH TpeTbero npeswora oGpasyioTca «ytTpoenHbie> npersorn. Bce octambane CAOKHBIE Mpediorn MeHee ycToiunBel. KoncrpykuHH BCeX CTOXKULIX NpesAoroB yallle Bcero HMeIOT 3HayeHHe Mecta Hu BpemeHn. Bropoii KOMMOHeHT TaKHX npesmoroB BCcerga yTOoUH#eT 3HayeHHe Nepsoro. 169