Apie vieną kirčio neatitraukimo atvejį šiaurės vakarų dūnininkų ir pietvakarių dounininkų tarmėse

LIETUVIŲ KALBOS GRAMATINĖ SANDARA Lis ETUVIOS TSR M O KS L Ų A KA DE MTU A APIE VIENĄ KIRČIO NEATITRAUKIMO ATVEJĮ ŠIAURĖS VAKARŲ DŪNININKŲ IR PIETVAKARIŲ DOUNININKŲ TARMĖSE B. ROKAITĖ ir V. VITKAUSKAS Apie žemaičių tarmių kirčio atitraukimą, to atitraukimo pobūdį ir svyravimus daug rašyta; jau seniai išvestos gana tikslios kirčio atitraukimo izoglosos'. Tačiau toliau tiriant tarmes pagal Lietuvių kalbos atlaso programą, randama iki šiol dar nepastebėtų, neuzfiksuoty kirčio atitraukimo ar neatitraukimo atvejų. Apie vieną tam tikros dalies žemaičių kirčio neatitraukimo atvejį čia ir norima pakalbėti. Judrėnų, Veiviržėnų, Rietavo, Švėkšnos apylinkių tarmės, kaip žinoma, pri klauso visuotinio kirčio atitraukimo zonai: jose kirtis paprastai atitraukiamas tiek iš trumpos, tiek ir iš tvirtagalės galūnės. Tačiau pastaraisiais metais tiriant tas tarmes, buvo pastebėta, kad jose kirtis neatitraukiamas dviskiemeniuose žodžiuose iš trumpos galūnės į ilgą šaknį. Pvz.: e'tė (a dar vės e'tė malduda'ms?), la.ukos (vi‘td'uc [toks upelis] bieg pa.r tos la.ukgs), ma'rité (mė'sūos ma'r'té nadud) — Judrėnai, Jocių km.; nade'r'i¢ leisa, ma'šės (i'sedieja'u ma'šės aus'te), me'rga (dékté: me'rga bg.va navéspriote), Se.lta truoba (Se.lta truoba-siedo Zéimiioms truobiio), $'veisa (et reiv'jouta $'veisa, mac'd'u) — Judrėnai, Lelėnū km.; o'ntra deina (o'ntra deina kap nier noméi), k'a.ulės (k'a.ulés da eZdvasi'n'se), pe.lna (pe.lna šėlėrnę vé'n'dée'nc), Zmuogds (pasé.mere žmuogės tė'p sta'gé:') — Veiviržėnai, Upiténu km.; ga.lva (apsé.sok ga.lva so tū's kla.usené's), k'a.us'ps (Zo.ncii'n kla.ušlės sorinks), ki'mbės (tas i“ tioks ki'mbos, Jjouc), mi'nkšta (minksta me'- s¢.ke bė.va), sto.ngas (sto.ngas [ienas] nup'jū'us'te e palé-da), žo.nlcės (aš tūoks bova'u kap žo.n'cės), žmuogės (važė'va žmuogės so §'d.udin vėžemo) — Rietavas, Kadagynų km. (nors čia šiuo atveju keletą kartų teko girdėti ir atitraukiant kirtį, pvz.: gloudė'nc i: &lks, Ieiš'tė Ieiž d.nc); ka.lba (ta i'r viejo ka.lba), s'le.nks'- Cos (par sle.nks'é\ds kik as plri'sęža'rg'ūojo), vakos (pa.r vakds gava'u léjiios nu tieva) — Švėkšna, Skomantij km. ; da'rbės (da'rbės vi'rs ba gala), masa (sano'm Zmiiogi' masa nasva'k), pel'né (p'ri-ski‘d pe.'né lū.ukū' vestalp), pu'rds | „Archivum Philologicum“, t.4, Kaunas, 1933, p. 33; V. Grinaveckis, Siaurés vakarų dūnininkų kirtis, LKK, t. 1, Vilnius, 1957, p. 109; Kirčio atitraukimas ir nukélimas lietuvių kalbos tarmėse, LKK, t. 4, 1961, p. 117—119. * Pavyzdžiai su sakiniais duodami tam, kad geriau išryškėtų kirčio atitraukimo ir neatitraukimo visa sistema šiose tarmėse. Zenklu (/) žymimas priebalsio minkštumas. 10* 147 (pu'rės kor siesę — šlū'pęs dė'rvas), sta'gė, še.r'dės (sta’go mėrę, rasę še.r'dės anė'm p'li'ša) — Švėkšna, Būdviečių km. Panašus reiškinys užrašytas ir visuotinio kirčio atitraukimo zonos piečiausioje Pajūrio (Šilalės raj.) tarmėje. Ten kirčio atitraukimo iš trumpos galūnės į ilgą dviskiemenio žodžio šaknį nepastebėta (pvz.: ka.lba é't, ka gėrū' ė'sas; tuora stépra eš mi'to), nors iš ilgos galūnės į bet kokią šaknį ir iš trumpos galūnės į trumpą šaknį kirtis atitraukiamas gana dažnai (pvz.: aš paté padarisū't; žal'ūos mė'sūos pose keliiograma dave). Daugiaskiemeniams žodžiams minėtasis dėsnis negalioja: šiuose žodžiuose kirtis iš trumpos galūnės į ilgą šaknį visada atitraukiamas. Pvz.: jauni's'tė (jauni“sltė nieka navū'z), krū'mal'ės (sma'ksta'u kū'r've puo tos krū'mal'ės) — Švėkšna, Būdviečių km.; įierokė (kon aš esvé'rso tūok'o mažo pap'jūovęs įlerokė), ka.r'- vekés (vedo kd.r'vekés ganieu si‘k'¢0) — Judrėnai, Lelény km. ; bré.nges'né (soselake vése, la'uke kė.l bro.nges'ng [javai] bis) — Veiviržėnai, Upitény km. ; mė.l'ž'ūonės (tūoks ka.imi'nc i'r mė.l'ž'ūonės), žė.rnokės (ana vė'rp ę vės ko'nd tos Zé.r'n'okos) — Rietavas, Kadagynų km. Tai kaip paaiškinti, kad minėtose tarmėse kirtis iš trumpos galūnės neatitraukiamas tiktai į ilgą dviskiemenių žodžių šaknį? Galima būtų manyti, kad čia yra vienas iš visuotinio kirčio atitraukimo zonos pakraštinių tarmių svyravimų. Įvairių kirčio atitraukimo nedėsningumų pasitaiko šiaurės vakarų dūnininkų pietiniuose pakraščiuose*, pietinėje Kuršėnų dalyje*; taip pat kirčio atitraukimo nedėsningumų pastebėta į pietus nuo Ūžvenčio. Tačiau čia kirčio atitraukimo svyravimai (ypač apie Kuršėnus, Sdukénus, Užventį) liečia daugiaskiemenius žodžius, ir jokiu būdu kirtis nepaliekamas trumpose galūnėse, 0 aukščiau minėtu atveju kirtis neatitraukiamas tik dviskiemeniuose žodžiuose (turinčiuose ilgą šaknį) ir — iš trumpos galūnės. Taigi nors visuotinio kirčio atitraukimo zonai nepriklausančios tarmės galėjo turėti tam tikros įtakos aprašomųjų tarmių kirčiui išlikti galūnėje, vis dėlto gali būti ir kitų to reiškinio priežasčių, juo labiau, kad kirčio neatitraukimo iš trumpos galūnės į dviskiemenio žodžio ilgą šaknį plotas yra gana nemažas ir gerokai nutolęs į šiaurės vakarus nuo kirčio atitraukimo ribos. Viena iš tokių priežasčių, atrodo, gali būti prieškirtinių dvigarsių pirmojo sando pailginimas minėtose tarmėse“. Pvz.: ge.ltūona, la.ukū'lęs, pa.r pėc'ės, pra.usi's, Ze.l'vé.tes (Judrėnai), ata.ugi'n'tę, sotru.m'pieję, spro.n'dė'lęs, va.ik'oka: (Švėkšna), ga'lvūojū'u, ka.rtė.ma, la.ukū'ms, napsoga.lvūos, pę.rkū'u, sę.r'gė'ms (Veiviržėnai). Panašiai ilginama ir prie visuotinio kirčio atitraukimo ribos esančioje Pajūrio tarmėje (pvz.: b'ja.uri"be, ka.l'vi‘s'te, ma.r'tė"lę), ir visai kirčio neatitraukiančioje Vainūto tarmėje (pvz.: a.lga, pa.r nėgara, ža.n'ciena). Šitas 8 V. Grinaveckis, Šiaurės vakarų dūnininkų tarmių fonetinės ypatybės ir jų raida, „Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto Mokslo darbai“, t. 11, 1960, p. 46. | 4 Vyt. Vitkauskas, Kuršėnų tarmės kirtis ir priegaidė, LKK, t. 3, Vilnius, 1960, p. 64. 8 Ilgi prieškirtiniai balsiai tarmėje išlieka ilgi, o šiuo atveju jie dar šiek tiek, rodos, yra ilgesni. 448 prieškirtinių skiemenų dvigarsio sando pailginimas, įvykęs, matyt, prieš kirčio atitraukimą (tai rodo toks pat pailginimas Šilutės r. Saūgų ir Ramūčių tarmėse, plg., dra'ugūs, me'rga, sa'ugas, va'kū, ir kirčio visiškai neatitraukiančioje Vainuto tarmėje), tikriausiai, dėl pokirtinių ir prieškirtinių skiemenų ilgumo suvienodinimo, ir galėjo lemti kirčio iš dviskiemenių žodžių trumpos galūnės neatitraukimą. Švėkšnos, Judrėnų, Veiviržėnų tarmės, vėliausiai gavusios kirčio atitraukimo impulsą ir jau turėdamos pailgintą prieškirtinį skiemenį, ir pasitenkino tik tuo pailginimu. Tuo būdu šitas kirčio neatitraukimo atvejis pietvakarių žemaičių tarmėse rodytų, kad tarmės, be bendrų kirčio atitraukimo ar neatitraukimo dėsnių, turi kirčio atitraukimo dėsningumų, būdingų tik vienai kuriai tarmei ar tarmių grupei. Ob OAHOM CJIYYAE COXPAHEHHS VJLAPEHHS B KOHILE CJIOBA B TOBOPAX CEBEPO-3ANAJAHbLIX JĮYHHHHHKOB H IOTO-3ANAJ1HbIX JOYHUHHUHKOB . B. POKAHTE u B. BUTKAYCKAC Pes3siome B xemaiitckux TOBOpax OKpecrHocTeH lOnpenaii, BeiiBupxenaii, Perasac, llIsexmmna, BXOASIIHX B 30HY BceoOileit OTTHXKKH yJAapeHusi, B J[BYCJOXKHBIX CJ0Bax YylapeHHe He OTTACHBAETCS C KpaTKOTO OKOHUaHHs Ha JNOJITHĖĄ Kopenb. B cratbe mnpeamosaraercs, UTO O/IHOH M3 OCHOBHBIX NPHYHH, ONMpeNeJMBIIHX AAHHBIA cayuaii, MOXHO CYHTaTh YAJHHEHHE rJ1IacCHOTO 3BYKa B NpeaylapHOM cJiore. 149