scieee Open visual document viewer

Prielinksnių vartojimas lyginimo santykiams reikšti

E. Valiulytė

Full text

LIETUVIU TALBOS GRAMATINE SANDARA Ea p LU VIOms SiS "Ro MOK Ss, LU AKADEMIA PELIKSNIU USOTAZIONE LYGINIMO SANTYKIA- MS REIKSTI E. VALIULYTE P ielinksniai, come se izibinie ZodZiai, kalboje sa a ankiSkai ne a ojami. Jie s u u i iS- kai sieja daik a a dzio (a ojan io jj Zodzio) indi ec inj di e nj al o sa a ankiSku su ZodZiu: su eiksmazodziu (ei i luogo), { daik a a dziu (miskas da s ada), bud a dziu (bianca o- uz e ne e), j a dZiu (kas masy), i§ nume a dz- iu (uno del i§ plu ale), p ie eiksmiu ( olle da namy), eiskia i appo i- us a zodziy. y P ielinksniai possono bi i eiskiami j ai is elazioni: e d és (iSei i is namy, p aei i p o miska, i e e p esso eZe o), empo (iSei i i ma o, la o a e pe gio na a, sug iz i j pa aka j), p iezas ie ( e k i is dziaugsmo, dimen is i pe skubéjima), des inazio- ni ( ais ai con o in luenza), Sal inio (suzino i is amigo), seguadazione (di b i b olj), uz in e media ca- o ( asme e- e pe pazis am@), quan i àés (sumoké i di Sim q ubliy), del pa agoni- mo uz (sundότε- i ρο akmenj) k . S aipsnyje sa à esaminéjam- as p ielinksniy consumoim del pa aginimo appo oiy eiksme. P ielinks- nis uz P ielinksniu uz, einanéiu galininko su eselniu, gana daznai sono eiskiami pa igino elazioni. A seconda dal p e e incnio consumo ci cos ybiy, è possibile i8ski i wz qualche pa lamosios eik8més a spal ius. jo 1. Zodziy junginiuose, ku iy p incipale démeniu a aukS esniojo (a aukS élesniojo) g ado bid a dis p ie eiksmis, a dipendomuobe 0 koks ju — daik a a dis (a ojan e jj Zodis), p ielinksnis uz eiSkia pa iginima su di e enu- mo a spal iu. Si In ques o caso si dice che pa agona o c'è ogge o a jo azione ha più p incipale démeniu eiSkiamas peculia ybés, negu dipendomuoju démeniu indicy asis daik as. Va gas più pesan e akmenélj, zodziai aS esni dagilélj. uz uz Slk. uz Zalesnis ogus Zalius en klyka o Zal a nis. SNeé R 1 384. UZ po cule mino e, anglj juodesnis, uz ne ega bianca, baznyéig uz aukS esnis.Ms. UZ uz Sunj mino e, ué a klj maggio e. S . Teisybé uz saule S iesesn- 85 é. Jon. D qsi alia audona mie io kie esnéué ghus, g ani g. SNé R | 473. Allo a ques o jo gema p imoji giesmé, liidnesné uz gi iy o&Simg... Mai RR I 62. O mano sesulé uz Z uaigzdes S iesesné. Gi RP 10. A lo o noi e a amo paisesni agis uz i imogzZu- dzZius. VenclGD 288: Sodziaus coseca Rapolui non e a s anime- ni uz ssa o namy cose. VaizgRR I 137. A& a e pacig saulg ided ò, pe ché me skais esné sau le. u uz VaizgRR I 59. Ji ezési liudesj, galingesnj uz dziaugsmg i p ima e aj. C yR, I 90. Raulas e ai più g a, ui issimo i al i agazzi, uz più in elligen e i lo o, unok uz al i Raulg laiké Zemesniu uz sel . BiIIRI34. UZ gy ybe u b angesné, Si dyje ku plaka. SNé R I 295. Ta me gai é — len g esné uz ejq sk enda p iemies- ciy ga uém k ei om. SNé R I 277, Non emok me guzéle, is as mio Zi gas: che y y uoi i a elli, iesulus isizaboje, nepa y y mio Zi go, ku s uz iesulus eiklesnis. K éyP 58. Tu meglio agai suo uz olj. b JabIRR I 666. Neimynas g e- iau lo o uz i e. G i. Egli ha più penigy e. uz Pn. AukSéiau uz bainy Ciq pasikélé (pauk& is). G z. Vilnele, bék L Vilijg, o Vilija — j Nemuna, — diyk: é yne amiamo piu mes i iimg. uz SNé R I 367. Ski umo eiksmé può bi i pab éziama dalely émis e, e en, cui s oi p ies p ielinksnj uz. Ponas sug jzes miSko buodesnis i i us Se me. VienA 31. Bik mazza e i uz aguonos g idelj, niekam Сok akis. j Bal PV I 27. Domie Jonas PuodZiinas ilkéjo p aséiau i uz al o Sklypininkga. VienR V 31. Lui pensa a di quei icini, suo Salies i luomo Zmones, che amsiau i a ano i uz ku mius. C R, V 59. Ma i uz mazZus pauks elius €iulbuonélius, uz laks ingalél- es can ò più o e en gio anios sesulés... K é P 21. Sanus anche uz é a più bello. K k. Lyginamyjy sogge i pa icybés quan i à di e enzia- le di e p esso biid a dzio p ie eiksmio a sono consuma i quan j eiSkian ys ZodZiai a jungini. Si as yléjimas e a dau più pesan e & sma kiausia uz pio imq. VaizgRR I 165. T@ alandg giàciau, che Sioj aSa y pakalnéj esama Zmoniy, me mol o mol o uz nelaimingesniy. BilR I 213. Rozalijia ge okai Zemesné us al suo amico... C R; I 245. Eleng, uz sel Symiai jaunesneg sesu e, Pe as myléjo, sebbene gli j a odé quan o sen imen ali nai i. i VenclGD 57. Samdinys be nas, sebbene doppio e a più al o wus Kaziukg, anco a del o anco a mol o gio ane... VaizgRR 1 393. Jojo allena o e e a Auzbikiy SiukS a Mykolas, pe pus uz jj ju enile. VaizgRR1 36. Pe as Se a e a ol e du più ecchio ué suo Ma jonga. C Ri 1 9. Gal bu , egli Sim a ca e me uZ miglio e. BilRI 128. Due anni ankséiau al i ws nusi é é a klo dalgés. i VaizgRR | 394. Ques o u in pa ee a- is anni ué Ka ei a oy esnis Zmogus, quandoise en ambi buodu s udia o Be lyne. VenclGD 36. Jonas 86 PuodZi i- nas e a solo kReliai anni senio uz suo b o1j An ang... VienR V 11. Impo a- n e, con Va nelio e con lui, . y. Ju gila, lui pa lé come con se s essi egui, sebbene osse uz lo o conside - abilmen- e anziani e u a la es a aukS es- nis. VenclGD 128. 2. P ielinks- nis uz usa o Zodziy compoini- uose, ku iy p incipa- le démeniu a aukSciau- siojo o aukS es- nioio g ado biud a d- is o p ie eik- smis, a dipendo- mo j a dZiai u o, u o. in ale caso è eiskia- mo il con on- o con iSsky i- mo a spal i- u. Be gi uZ u i ge issi- ma ques o ka u é juodaau- sé ji Sigu ei gailes in- ga, ge o Zodzio lei nes inga. SNé R | 447. Come dio dà a cam salu eg, ques o uz u o h angiss- ima, la miglio e! Lp. Ma uz u i sop a - u o. pamilo jj skais i bajo o duk elé, bal a lelijélé... K é P 65....kaip D uk en- is a s Zodj, così semp e suo pa a mé iseis la miglio e, pe ché ge iausi- ai uz u i iSmano. ZemR III 25. Jisai, P anuka- s, uz u i colpi e... Zem R | 199. S eika a uz iskqg meilesné. Nj. Mes pabaigém ugius piau uz u i g eiéiau. K k. : P ielinks- nis uz i8ski iam- ajj pa agoni- ma indica e Zodziy junginiu- ose, ku iy p incipa- le demeniu a aukS es- nioio g ado biid a d- is o p ie eik- smis, appa e- nen e neiginj con eni- am zodZiui o jeinan is j klausiam- ojo saginio sudé j. P i du o la o o non e a uz jj miglio e. LzPRI 221. Né uz ja s ip esn- io, i yb- és nieks nenugalé- s. MiezML 99. Si o la o o nessuno meglio uz mi non paga. K k. Dimmi, c'è misy sodoj uz jj do esnis aikis?.. ZemR I 13. 3. Junginiu- ose, do e all - ;al o&nb- sp; esn- eo o aukS éle- sneo g ado biid a d- Zio è aggies nedilj, nezymy ca a e- is iche quan i à di e en- za mos an- e Zodis, pa agon- amen o eiSkiam- as con debpnu iden i à, con o m- i à eikSmés i al iu (plg. ul e io - ami unioni su p elinks- niais su, sulig). Pikéiu ny akimis Zid in , Maloné e a quasi bu elnin- kas, sebbene, iesq pa akius, il suo ukis nedaug quan o maze ole e a uz Pikéiu ny ino. SimonP, 37. S o i kup elis mazai kq uz slenks j maggio - e. C RIX 204. Jo boba upu j jaunéles- né ud jj. K k. Panagy pa agoni- ma eiSkia e junginiai, cuiu p incipa- le démeniu a aukS es- nioio g ado di quan i à eikSmés p ie eik- smis con neiginio, collegus con amme - u nelygina- i o g ado di bid a dz- iu. Teisybé, a as, g ozis Zmogui necessa- io ne maziau wz duong quo idiin- g. VenclGD 331. Si as cosaik - as mi u ile non maziau uz ana. 4. P ielinks- nis uz è usa o j a dziy samplaik- ose: uno uz al a, al o uz al a, appa e- nen iese aukS es- nioio g ado biid a d- ziui o p ie eik- smiu. Così è eiSkia- mo mol i dei iena iiS- iy daik y a jy eiksmy pa agon- amen o a pusa- y (plg. analogi8- kq p ielinks- nio j a ose- na). Tu éjo egli e u is siinus come qzuolus placiasa- kius, che e ano o ie as uz Ri a s ip esn- is, uno uz ki qg na sissi- mo... K é P 245. Dideli, in qualche abi azio- ni namai esési i abiejy pusiy be galo, amcios ga és, iesios come 87 s alas, e a una i a. uz k g a- Zesnés... BiIR I 240. al o uno uZ meglio &nekéjo, uno al og uz iebesniais zodiiais plido kunigg... C R; V 129. Smukléje P adéjo ék i i Sauk i uno dau giau ki g. uz SimonR IV 66. Tiesq sakan , una g azesné ué ki g. SimonP, 10. J da Si y d a y bokS y, i che cambiosi in segui o uno al o, al o al o puikesni uz j uai esni, a k eipiu liadnas i i p op i occhi i Zaliuojandias p a o campi... i BilR I 132. P ielinks- niai i e a P ielinksniai iS, a, enan i kilmininku, su può ichiS i il con on o dei appo i iSsky imo ichimés i al iu, su come i wz su galininku. Tik pi myju p ielinksniy consumozi- one pa lamaja eik&me è mol o limi a o. Lo o così necessS- me hanno Zodziy junginiuose, ku iy p incipale démeniu a auks- Gijo a al oS esniogo g ado bid a dziai, o dipendomuoju — j a dzio u o kilmininkas, uno oppu e daik a a dzio kilmininku (plg. p ielinksniy wz, su pe , pa i p ies consumo ci cos anze. kalbamaja eiksme). i8 Eglé elicingissi- is ma isy ma ciy; ji nonieja gausiai axa y ka ciy. SNée R 1 419. 1§ is 4 nesuskai y y u y, nei quali aikinosi didzia osi bajo as, ca imissima e a gli duk é. K é P 64. E ig i i Sesnis sy c es ba a ykas. Ba anAS 21. Ma a ispuy ga siy os giminés uy y, a ispuy, che sédéjo al eds oje Me kinés cas ello, il più amoso e a il ecchio bajo as Mykis. K é P 24. P ielinksniui i buidingas yskesnis pa iginamo- jo daik o i&sky imas. P ielinks- nis pe In alcune a mése ( al ol a aS uose) i p ielinksnis pe , andan e galininku, può ichi& i su pa agonimo appo ius i$sky imo a spal iu, come su p ielinksnis li e a ii inéje kalboje. wé Taéiau p ielinksnio pe consumo in o noybés pa lamaja eikSme sono zymiai siau esnés, negu ques 'ul imo p ielinksnio. P ielinksnis pe dazniausiai usa o aukS esnioio g ado bid a dziy p ie eiksmiy junginiuose, appa enusanéi- uose Zodziams neiginiu. a su Pe sengjj be niokag di meglio non piùpasisamdysi. G z. Pe mis §unj sa gesnio non o i. J b. Ne a gajesnio daik o pe bobg@. Pe. Né da besnés i g azesnés pe mio me ge e. Rod. Pe jijnio anzi non . c'e a. Lnky. Man né ge esniy g yby pe ba a ykus. Aly. Né miglio e mangiam- en o pe ba s- €ius. Pe. Pe a go me gele ne a g azesnés. V n. Pe né ji del più g ande alka os. Sn. A jok, be neli, pas me, né a man meilesnio pe e. Sk . Pe éjq@ né silnesnio. Lz. Né ge esniy pliksny pe Si as. Lp. ... allo a lui pensa a che pe sielininkg né a elicinge o- le zuomo mondiy. BaléHP comunque nien e non 206. 88 Pe me più non la o i, 0 as ho, come nonu éjau... K é Rg 105. Na, pa lé i i pe me nessuno g aziau sumaniau nonalbéjo. i K e AP 53. Pe Ziikelj meglio nessuno nepagied- a. Sn. Re ka éiais p ielinksnis pe i&ski iamajam eguagliamen o eikS i usa o j a dZio u o plu iskai os su galininku aukS esnioio g ado bud a dziu i posi i i accon i. Gaubys pe u i e esnis. Pl . P ielinksnis pe , di e samen e dallo wz, a pa ia eikSme aol bu i usa o daik a a diniuose i ZodZiy junginiuose, do e non unu odi o base di pa agone. Jis iS ySkéja iS con es o. Ne medio pe qaguola.,E . Né mésos pe kiaulieng. JablRR 1 658. Non c'è i s a o non a a e- so mia agazza. M c. Né ja o pe k ie j. E . Né mangiam- en o pe S iezias pa es su bu es u. Ds. Nieku non idi ali gegulés pe e. VIlk.. P ielinks- nis a 1. P ielinksniu p ies, che a galininku, daZnai eiSchia i i su appo i di pa agone p essoSpas a - ymo i al iu'. su Sis p ielinksnis iene usa o allo a, quando o ima pab éz i pa ginamu- jy daik y di e enu- ma kokiu no s a z ilgiu. O daik y di e enumas ypaé iS ySkéja, p ieSpas acius lo o. Pa yzdziui, sakiny Sanus medio ugio, ma p i é g mazas accon a che s inus mazas, compa a- us jj su e u. P ielinksnis p ies può mos a e, che pa igamujy daik y pa icybés, sug e inus lo o, pasida o pe sino p iSingas. Si p ielinksnio p i ekmé è aiskiausia biid a diniuose zodziy junginiuose, do e il basamen o del pa agone pasakomas nelyginamaja bid a dzio o ma. Pelé p ies Ziu ke (z yne) mol o maza (plg. : Ziu ké p ies pele mol o didelé). JabIRR I 663. Lo o i p esse - anno u a Ruai luéiai. JabIRR I 663. Masy g azios uogos p ies quel, do e Siandien ho is o. E . P ies ja Gnas ecchio. K k. Moky ojau p ies p esidenyk- ys e acile. K k. P ielinksnis p ies pa agonamen o necessime p ieSpas a ymo su a spal iu usa o azioneZodiniuose junginiuose, ku iy p incipale ma iu a i biiseng sua ki ima eiSkian is eiksmaZodis. a Tokie jungini negaus s. P ieg kenéianéius anco a nekenéiam. Vins. P ies j@ (AuS ine) nublanks a_ u e al e Z aigzdés, anche pelékis Jupi e is. VienA 185. Kélis inés bangy osimas nyko p iesS jy lingua i dainy skambumg. VienR I 13. P ielinksnis p ies indica y&ky daik y p ieSpas a yma daik a a diniuo- se (a j a diniuose) junginiuose, jeinandiuses j klausiamuosius sakinius. Kq eiskia panagés p ies pieng? Bal PV I 9. Na, lasciamo, egu anco a komjaunuolis, ma lui eiskia p iS ali e oliu1H. A. Wupoxkosa, Hs nc opun mpeaqnoxKubix KOHCTPyKUHi, BLIPaxKaloulMx kq cpaBHUTeNbHO-conocTaBuTe- bHbIe OTHOWeHHA, Kaszanb, 1963, p. 17, 28—33. 89 c onie ius, come S imas, in ine p ies okj Zmogy, come Sydy ojas? VenclGD 289. Cos quei soldi p ies dang y? ZemR III 231. Chi li sie e p ies me? ZemR III 582. Anks iau kas m es siamo s a i p i& quei signus, o a lasciano o lo o nusizemina. Nm. Ta pa ia eik8me p ielinksnis p ieg pa a ojamas daik a a diniuose junginiuose nelle al e occasioni. i Eik u, eik, nabage, p ies ang u ik bambino esi. Skn. Tu p essoS me solo dulké. Ds. A ol e il con on o può bii i eiSkiamas di due di e si di e sii p ielinksnio p ies junginiais, giun i dalely e come. Tu p ies jj come de ono p ies Z i blj. M k. 2. P ielinksnis a, come uz i pe , può eikS i pa igima i s- su ky ia sp- mo al iu. Tokia eik8me &is p ielinksnis ha aukS esniogo g ado bud a dziy p ie eiksmiy junginiuose, a appa enusanéu- se neiginj a en i Zodziams (plg. p ielinksniy uz i pe le ci cos an- ze di consumo). P ies lakS ingélés né a g azesnio giedojimo. Ds. P ies lie u ius nessuno nonca can a e g aziau. Viln. P ielinksnis p ies, come e. pe , iSsky imo eikSme u ilizza o i daik a a dini- uose compoiniuose, ela i e nelle su neiginj u in¢iu ZodzZiu, P ieg Adéle {ai già mis b igadoj la o inkés ne . T gn. Visa amiciys é p ipazino, che né a dain p ies 4 Li huanian dainas i né dainininkiy p ie§s Lie u os me geles. Didz-ZmA 84, Niekas quel o ucs né a gab as p ies gio ni jo is és. Sk. Ta mése p ielinksnis p ie§ su jya dzZio. u o i daik a a dzio plu iskai os galininku nonché aukS esnioio g ado bad a dziu ale pacia eikSme e ka ¢iais pa a ojamo in posi i e acconimen i. i Anas aziuoja ka ie oj — p ies u i ponus g aze ole. T . P ielinks- nis j P ielinksnis j su galininku u ilizza o, eiScendo panagiy daik y pa ginima. P ielinksnis j pa lamaja eikSme hai Zodziy junginiuose, ku iy p incipale démeniu a bid a dis panagus, -i2 eiksmaZodziai a sigim i, nusiduo i pan. i i Siuo insieme Zaibas e a panasus mol eiasa- i kj ognies medj. C R, V 105. Roz i mo ingelé panaSi e a; solo skais esné, pe ché an o a go anco a non maciusi. LzPR I 117. Nelle mon agne già e a possibile ii é i ghiaccius, b iauno y i suniy a sesélius, Ru ie ... olo e a pana- i Sus j ménulio démes. VienA 195. ? Plg. sud o A. Valeckiené, Kai ku iy biid a dziy pa alleliniai junginiai i ai iais daik a a dziy linksniais su p ielinksninémis kons ukcjami,,,- Kalbos kul ii a, sas. i 6, Vilnius, 1964, p. 17. 90 E i kq@ ji a sigimé una g adi e Z ali Si oj apsileidél- iy ku ély Seimoj! Myk-Pu S 166. A gimé egli j é q suo i§ ly ies i i budo (j e a panasus gimé). J. A sigimk u a me così j suo é g! Sk . 1 ka@ Zen as jsigimeé, così biau ybé! J. Egli nusigimé j dédele. M k. Pasigimé j é g. Plng. Pagimé j dédes. S s. Uno bambino j é q@ iSsida e- s. Gs. No s una duk é nusida - eé j mocig. Skp. Lui j é a nuaugo. Sly. Ka ais miné as biid a d- is (a eiksma- Zodis) può bi i e nepasak- y as, egli lyg numano- mas. [ka e i ka ukai. Kps. Visai j éug caip is akies lup as! K . Masy u i iSéiukai j gaidj bal i. Gs. AS nome sono ij déde ( u iu dédés a da). S s. P ielinksnis {es i u ilizza o e zodziy samplaikoje uno j ki g, appa enus- an¢ioje bid a dzio panasus mol eiskai - os o mai. Taip eiSkiamas iena isiy daik y panaSumas a pusa y. Non c'e a lo o uno j al a e panaSis, sia bidu, sia iSo ine i§ aizda. VienA 5. Essi e ano unij al i panaSgis... C R, Il 321. P ielinksnis j es i usa o e sus aba éj- usiose ZodZiy combinazio- ni, suda y uo- se i$ o s esso ZodZio a dininko e galininko. Tokiei casi sono pasakomas iena uSiy daik y ienodumas kokiu no s a z ilgiu. Kad g azus, che g andi Zi niaig uid- as j; g idq ( u i uniodi)! Pe. Kokios g azios logkos pagalys j; pagalj (né a p as y pagaliy)! E . Tu e e una j ieng (ligios g andumo e g agumo) sua iglia. BsM I 12. P ielinksniai sulig, con 1. P ielinksniai sulig, con con jnagininku sono consuma i, pa agonan- do le coseik us, qualeu qualche a z ilgiu co ispond- ¢ius uno al o. Sie p ielinksniai, di e samen- e da ki y, del con on o eik&me con co ispondi- mo i al iu u ilizza i no malmen- e daik a a di- niuose Zodziy junginiuose. | okiy junginiy sudé j ne e ai jeina a z ilgio kilmininkas, al quale pasakoso ondamen o del pa agone. Rugiai Sieme sulig Zmogum g andumo. Ku . Sapas sulig klojimu la umo. Kp. Medis maes à sulig collnu. S . Se muksnis con namu g andumo. K k. PuSsai és sulig Zmogum. KzR. Sulig meddZiu i liemuo. V kj. Quando alla pa agonam- aji daik a eiSkian¢io daik a a d- zio è Zodis bend iau nasakan is suo pozymj, allo a p ielinksniy su, sulig cos uzioni, conc e ciau apibidinan i- os a daik a, es i sa a ankiS- kesnés. Tai ga ai didelj y elj: sulig slenksciu auk&éio. Ign. Kokia Cionai s o ia, quale be s ociu é: con pies ad ii - umo, con slenks- €iu auk&S umo. An s. Siy p ielinksniy cos uzioni con jnagininku pa a oja- mo e u a sa a ankiS- kai. $ Del gio kilmininko Z . J. Jablonskis, Rink iniai aS ai, I, Vilnius, p. 586. 91 Sulig kamuoliu di g andez- za, sulig apyniu di legge ezza (piislé). UZp. Sulig slenksciu g andum- o, sulig pies a d ii umo. Ds. P ielinksniy su, sulig a osena daik a a diniuose zodziy junginiuose può bi i appa dusi co ispondamy eiksmaZodiniy junginiy pag indu, plg. : Besdzionés bii a su zmogumi g andumo. Rm. Il bambino anco a non piccolino, sulig s alu é a. E . P ielinksnis su pe pa agonam- su en o bisognome iden umo i i al iu usa o bud a dziy ligus, apa us, anche os pacios Saknies eiksmazodziy be daik a a dziy junginiuose. Lygus su meziu, nickad saulés nema o. L8. Sinus già egu e u. su K k. Pe sino medu inée mokykloje nebu au poe u i niekados me ginos akin nelyginau ugiagélémis. su SluckGMN 363. Va lé uole ligin is su jauéiu. PP 435. Ma, Siaip sì, a Sal eikiy su Ka alium ne ciascuno può ligin is. SimonVK I 291. (Saidas) ai as jojo plauké i così bene, che cia nessuno non po éé con lui su suscila - e. BaléHP 228. Rai as su pésciu susilygino. Dgls. B on ola - e: d ambli su muse pa ly gino. Ds. Mo e ies eisiy sulygini- mas su ma i o eisémis ( S.). Con on o gio no su no imi ( 8.). Las a asis (nuSau as Gudy gi ioje) i inio suopio exemplio ius è u a apa us nella mia accol a esanciais paukS&éiais su is Lening a- do apylinkiy. I anLP II 253. Realismo I. Kos ke i ii és la o o pag indo be s apa izza o pazangumu. su LK II 438. Li uiy li e a u i - oje sono Zinomi Mai onio i pa ios S. Né ies p o es ai p ies poe o ku ybos ly inio he ojaus su apa inima su poe o asmeniu. LK IV 543. P ielinksniais sw, sulig da può bi i eigkiamas daik y eiksmy pa agoname- n o a quan i ybiniu poZi iu. Nepanes Kazys sulig manim. Ds. Sulig manim hai me y. S s. Ana su manim y me y. K k. 2. P ielinksnis con, come i j, è consuma o nel compos o su bid a dzio panasus mol iiskai os o ma i ei&kia iena iiSiy daik y panaSuma a pusa y. Nel a em- jo po il a ello, che e a su lui come acqua du lagu pana- §as, jjojo i a d a g s essa. Lnk . B olis su so e i panaSsis. K k. P ielinks- nis secondo P ielinksnis secondo su galininku usa o sayo i$kam pa agonime- n o eiks i. Siuo p ielinksniu è Zymimas daik o a a o pa icola - eybés limi o um. Secondo i compa a iam- uosius sogge i du i&ski ini p ielinksnio secondo mo a ojia ej- ai pa lamaja eikime. 1. P ielinksnis secondo iene usa o, g e inan du. o s esso dalyko pozymiu- s, ku iy uno iboja al o. Tokia eikSme gis p ielinksnis daZniau usa o Zzodziy junginiuose, ku iy p incipale ma iu a neleginamojo g ado biid a dis pa ecipan i- is, p ie eiksmis, e¢iau a eiksmaZodis. — 92 Egli u éjo g azy be niukg, dailaus iso, i o sudéjimo i già, paga 1 jo as uone iy me y amziy, gana nebemazq (nebemazas, compa us al i su aS uone iy me y amZiaus be niukais). BaléHP 113. G azus anco a secondo anni. MieZBP 10. Secondo il suo senumg è abbas a- nza u bo. K1477. Secondo il suo anno lui ge okai paauges. JabIRR 1656. Secondo anni anco a nonene, solo così semb a. Zal. Secondo anno bene nugneki. Lk8&. Secondo suo anni oppo oppo di u o edéme pe daug i g ei pasenome... SimonVK II 268. Home e a col issimo g azioso i uz A is o elj, secondo il suo amziy éjo u o d i o... BaléGK 193. Ki ados g adi i di e m- ji ne a, secondo anni su y o in quelle case, che pu i e ano le sue case, aciau la sua schiaija. i C Ri II 68. 2. P ielinksnis secondo u ilizza o, g e inan le du coseus secondo una pa icybe. Si o caso si dice che una cosa di cosa è limi a a da una cosa di al a cosa di quella s essa peculia ib- és. Séemenai secondo al i ja us neb angis. E . Misy bambino secondo al i nonbada o. K k. P ielinksniu secondo può bi i eiSkiamas daik y pa agonam- en o i quan i a i- iniu pozi i iu. Secondo a ea Zemés più gy uliy u é y bu ie. M . Secondo jo mokslq eiké y iks an is ubliy gau (salgos). G l. 3. P ielinksnis secondo u ilizza o, unsacando una cosai a di al o daik o a lui su connesso a z ilgiu. Sen o caso di con on- o&mé ha i lesso di con o mi àj (plg. su p elinksniu sulig). Tokie jungini a p iZodZiais. Secondo bocna i nasis. Kps. Secondo s ogg i lasas. K k. Secondo Ju gj i kepu é. Skn. Secondo slék q i pan as. Zs|. Pagal pong i Ziponas. K k. Ta mése ale pacia di pa agonimo eikSme, come secondo, i usa o p ielinksnis i palei galininku. su Lui lascii al i oksda ne malad. Vik . Palei ce ku e da pagiedu. K n. Jiji palei suo g azumg no éjusi is ink i g azy i jaunikai j. BsM 132. Palei anni u é y bu i g andi accol i. Kps. Palei ko a i ybas. G &. Palei Ju gj i kepu é. Lp. IS ado Pe i Rappo i di Pa aglismo eikS i u ilizza i i Sieelinksniai: uz, pe , p ies, su, sulig, secondo, i is i a. A ce e p elinksniae ei8kiami di e si appo i di con on o. Siy appo iiy signi icminiai di e enumai dipendono dal pa iy i p ielinksniy, da consumo in o noybiy. i P ielinksniu ju eiSkiamo compa incam- yjy daik y w% di e enzaum nei compo, ku iy p incipale démeniu a aukS esniojo (a aukS elesniojo) g ado di biid a dis a p ie eiksmis: più bianco uz ne ega, g aziau me. uz 93