Dvikirčiai ir trikirčiai žodžiai

LIETUVIŲ KALBOS GRAMATIKOS TYRINĖJIMAI LET UVIOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA DVIKIRČIAI IR TRIKIRČIAI ŽODŽIAI V. VAITKEVIČIŪTĖ Kiekvienas savarankiškas neilgas (vieno, dviejų, trijų, keturių skiemenų) žodis šiaipjau turi vieną kirtį, krintantį ant kurio nors skiemens. Pagrindinio kirčio vieta paprastai žymima priegaidės ženklu ant žodžio kirčiuotojo skiemens balsio, dvibalsio ar mišriojo dvigarsio sonanto, pvz.: ašis, paėmė, tau, užuovėja, vadėlės, kaltas ir kt. Tačiau yra žodžių, kurie, be pagrindinio, turi dar vieną ar net du šąlutinius kirčius. Pirmasis šalutinis kirtis žymimas prieš skiemenį vienu stačiu brūkšneliu', pvz.: 'angliavandeninis, o antrasis šalūtinis — dviem stačiais brūkšneliais ||, pvz.: 'astro" fotomėtrija. Vieną šalutinį kirtį dažniausiai turi daugiaskiemeniai lietuviškos ir svetimos kilmės sudurtiniai žodžiai, sudaryti iš dviejų dėmenų, pvz.: |keturiasdešimtas, gene'ralgubernatorius, bei daugiaskiemeniai žodžiai su Kuriaisne-kuriais priešdėliais, pvz.: deemulsūcija, bet kartais ji gali turėti ir triskiemeniai žodžiai (žr. II B b). Du šalutinius kirčius paprastai turi žodžiai, sudaryti ne mažiau kaip iš trijų dėmenų, pvz.: |meteoa'erobiuletėnis. Žodžiai su dviem kirčiais vadinami dvikirčiais, o su trimis — trikirčiais. Dvikirčio žodžio šalutinis kirtis paprastai yra ne toks intensyvus, kaip pagrindinis. Trikirčio žodžio abiejų šalutinių kirčių santykinis intensyvumas irgi skiriasi: vienas iš tų kirčių, esantis toliau nuo pagrindinio, dažniausiai yra intensyvesnis už antrąjį, bet abudu trikirčio žodžio šalutiniai kirčiai paprastai yra ne tokie intensyvūs, kaip pagrindinis kirtis. Šiame straipsnyje nebus nagrinėjamas žodžio pagrindinio ir šalutinių kirčių intensyvumo santykis, o tik bus nurodyta, kokie lietuviškos ir svetimos kilmės žodžiai turi vieną, o kokie du šalutinius kirčius. Ar žodis turi šalutinį kirtį, ar ne, sprendžiama iš jo balsių ir dvibalsių santykinio ilgumo. Esant visoms kitoms fonetinėms sąlygoms vienodoms, balsių, dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių santykinį ilgumą žodyje lemia šios aplinkybės!: 1) kirtis: kirčiuotas balsis, dvibalsis arba sonantas mišriajame dvigarsyje yra žymiai ilgesnis už tokį patį nekirčiuotą balsį, dvibalsį ar sonantą, esantį tolygioje fonetinėje pozicijoje; : 2) kirčio vieta žodyje: juo nekirčiuotas prieskirtinis skiemuo toliau nuo kirčiuoto, juo jo sudaromasis garsas trumpesnis; 3) žodžio skiemenų skaičius: juo žodis turi mažiau skiemenų; juo yra ilgesni jų sudaromieji garsai, ir juo daugiau — juo trumpesni; ! Žr. V. Vaitkevičiūtė, Lietuvių kalbos balsių ir dvibalsių ilgumas, arba kiekybė, „Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. 3, p. 207—208, Vilnius, 1960. 231 4) skiemens, kuriame yra balsis ar dvibalsis, pobūdis: atvirame skiemenyje jie kiek ilgesni, negu uždarame; 5) kitų žodžio skiemenų sudaromųjų garsų kiekybė: jeigu žodyje yra vienas ar keli ilgieji balsiai, dvibalsiai ar mišrieji dvigarsiai, tai visų to žodžio skiemenų sudaromieji garsai yra kiek trumpesni, negu žodyje, neturinčiame! ilgųjų balsių, dvibalsių bei mišriųjų dvigarsių; 6) priebalsis, po kurio eina balsis ar dvibalsis: po skardžiojo priebalsio jie yra kiek ilgesni, negu po dusliojo; 7) balsio ar dvibalsio užimama vieta žodyje: galiniame žodžio skiemenyje, ypač atvirame, balsiai ir dvibalsiai yra daug ilgesni už tuos pačius balsius ir dvibalsius kitose fonetinėse pozicijose. Pavyzdžiui, žodžio galo nekirčiuotas balsis ar dvibalsis paprastai esti ilgesnis net už kirčiuotą tokį patį balsį, esantį ne žodžio gale; 8) priegaidė: ilgųjų skiemenų sudaromieji garsai, tariami tvirtagališkai, yra kiek ilgesni už tolygiose fonetinėse pozicijose esančius tuos pačius tvirtapradžius garsus; 9) balsio kokybė: trumpieji ir atitinkami ilgieji balsiai, esantys tose pačiose fonetinėse pozicijose, visada yra nevienodo ilgumo; 10) kalbėjimo tempas: kalbant greitai (t.y. šnekamuoju stiliumi) visų žodžio skiemenų sudaromieji garsai yra trumpėsni, negu kalbant lėtai (t.y. aiškiuoju stiliumi). Norint nustatyti, kurie žodžiai turi vieną, kurie du šalutinius kirčius ir kurie visai neturi, į magnetofono juostą buvo įrašyta 104 sudurtiniai ir priešdėliniai žodžiai 380 mm/sek (milimetrų per sekundę) greičiu. Juos įkalbėjo aiškiuoju stiliūmi, o dalį dar ir šnekamuoju stiliumi 3 diktoriai (vienas vyras ir dvi moterys), gerai mokantys literatūrinę lietuvių kalbą. Nors diktorių kalbos tempas kiek skyrėsi (vyro sumontuoto įrašo perklausa truko 3 min, vienos moters — 2 min 48 sek, kitos — 3 min 12 sek) ir nulėmė garšų absoliutaus ilgumo įvairavimą, bet santykinio garsų ilgumo dėsningumų, kurie šiuo atveju mums svarbiausi, nekeitė. Iš šių magnetofono juostos įrašų buvo padarytos 312 (104 x 3) žodžių oscilogramos oscilografu H 102. Filmo juostelės sukimosi greitis — 250 mm/sek. Kiekvieno žodžio oscilogramoje yra trys įrašai: antro vibratoriaus, kurio dažnumas — 10 000 he (hercų), aštunto vibratoriaus, kurio dažnumas 1200 he, ir laiko žymeklio jrašas — 100 hc. Viena dviguba vibracija lygi 10 msek (milisekundžių). Visi magnetofono įrašai ir oscilogramos padaryti tomis pačiomis techninėmis sąlygomis. I. Remiantis eksperimentiniais tyrinėjimais, nustatyta, kad šalutinio kirčio atsiradimas žodyje priklauso ne nuo vienos, o nuo kelių sąlygų: 1) Kelintas sudurtinio žodžio dėmuo turi pagrindinį kirtį. Vienas šalutinis kirtis dažniausiai būdingas daugiaskiemeniams dviejų dėmenų sudurtiniams žodžiams, kūrių pagrindinis kirtis yra antrajame dėmenyje, pvz.: 'baltauodegiduti, ir du šalutiniai kirčiai — trijų dėmenų žodžiams, kurių pagrindinis kirtis yra paskutiniame dėmenyje, pvz.: 'hidroa'erodromas. Daugiaskiemeniai sudurtiniai žodžiai, kurių pagrindinis kirtis yra pirmajame démenyje, šalutinį kirtį turi rečiau, pvz.: |drūpanpalaikė (plg. 1 3). 2) Iš kelių skiemenų sudaryti sudurtinio žodžio dėmenys. Dviejų dėmenų sudurtiniai žodžiai šalutinį kirtį paprastai turi tada, kai abudu ar bent vienas jo dėmuo yra daugiaskiemenis, pvz.: 'angliavandeninis (išimtis žr. IV A a). Trijų men232 kai suaugusių dėmenų sudurtinio žodžio šalutiniam kirčiui atsirasti ši sąlyga nebūtina, pvz.: 'astro| fotomėtras. 3) Kelintas sudurtinio žodžio pirmojo ar antrojo dėmens skiemuo turi pagrindinį kirtį. Kai kirčiuojamas antrasis dėmuo, tai juo toliau pagrindinis kirtis nuo antrojo dėmens pradžios, juo didesnė galimybė pirmajame dėmenyje atsirasti šalutiniam kirčiui, pvz.: 'pasikiskiakopiistduti. Kai pagrindinis kirtis yra dviejų dėmenų sudurtinio žodžio pirmojo dėmens pradžioje, tai antrasis dėmuo turi šalutinį kirtį, pvz.: kanigpa'laikis. Trijų dėmenų sudurtinis žodis turi vieną ar net du šalutinius kirčius tada, kai pagrindinis kirtis yra trečiajame dėmenyje — toli nuo viso Žodžio pradžios, pvz.: 'astro" fotométrija. 4) Kaip stipriai suaugę sudurtinio žodžio dėmenys ir kiek savarankiškos tų dėmenų reikšmės. Iš dviejų nelabai suaugusių dėmenų sudarytiems naujiems specialiems terminams ir šiaipjau knyginiams žodžiams, pvz.: 'angliavandeninis, di'namometamorfizmas, bei menkai suaugusiems daugiaskiemeniams sudurtiniams žodžiams, sudarytiems iš dviejų skaitvardinių dėmenų, pvz.: aš'tuoniasdešimtas, būdingas vienas šalutinis kirtis, o sudarytiems iš trijų nelabai suaugusių dėmenų — du šalutiniai, pvz.: 'astro'fotoskopija. 5) Kiek daugiaskiemenio sudurtinio žodžio pirmasis dėmuo akcentuoja naują žodžio reikšmę, skiriančiąsi nuo sudurtinio žodžio antrojo dėmens savarankiškos reikšmės, pvz.: 'ikiburZudzinis® (plg. burfudzinis), 'ikikapitalistinis (plg. kapitalistinis), 'porinkiminis, 'priesrinkiminis (plg. rinkiminis), plg. dar II A d. 6) Kalbėjimo stilius, kurį lemia kalbos proceso tikslas, aplinkybės ir emocinis turinys. Kalbant aiškiuoju stiliumi, t.y. palyginti lėtu tempu, bet laikantis įsigalėjusių tarimo dėsnių bei taisyklių ir tiksliai bei aiškiai ištariant visus garsus kalbos sraute, tas pat žodis gali turėti šalutinį kirtį, pvz.: 'atlapauodėgis, o, kalbant šnekamuoju stiliumi, t.y. greitu tempu ir ne taip rūpestingai ištariant visus kalbos garsus, tas pat žodis šalutinio kirčio gali ir neturėti, pvz.: atlapauodėgis. II. Vieną labai ryškų šalutinį kirtį, būdingą kalbant ir aiškiuoju, ir šnekamuoju stiliumi, visada turi: A) Pirmame dėmenyje: a) Sudurtiniai žodžiai, sudaryti iš dviejų skaitvardinių ir vieno nelabai prie šių priaugusio neskaitvardinio arba dviejų neskaitvardinių ir vieno nelabai prie šių priaugusio skaitvardinio dėmens, ir pagrindinį kirtį turintys paskutiniame dėmenyje, pvz.: aš'tuoniasdešimtmėtis, aštuo'niolikaviėtis, devy'niolikaaūkštis, devyniolikamėtis, 'dušimtmetinis, 'dvilinklieZuvduti, pen'kiolikaviétis ir kt. Imkime, pavyzdžiui, žodį 'dvilinkliezuvauti®. Jo skiemenų dvi ir link balsiai ede. 1] n kl ie Z u vi au t i 1 59 57 65 105 65 300 68 1 61 38 67 92 48 249 90 III 48 45 98 99 60 274 86 56 47 77 98 58 274 81 * Prielinksnio iki literatūrinėje kalboje kirčiuojamas antrasis skiemuo, o priešdėlio ikišiuose žodžiuose kirčiuotas buvo ištartas pirmasis skiemuo. 3 Tliustracijose priebalsių, einančių prieš užpakalinės eilės balsius ir dvibalsius ai, aw, ui, uo minkštumas žymimas ženklu“, pvz.: k". Skaičiai, einantys stulpeliu po raide, rodo ja pažymėto garso, kurį ištarė I (vyras), II ir III (moterys) diktoriai, ilgumą milisekundėmis. Paskutinis vertikalaus 233 i abudu eina po skardžiųjų priebalsių. Kadangi pirmasis i yra atvirame, bet tolesniame nuo kirčiuoto skiemenyje, o antrasis — uždarame, bet arčiau kirčiuoto esančiame skiemenyje, tai abudu i turėtų būti maždaug vienodo ilgumo. Bet pirmasis i yra ilgesnis už antrąjį, o tai rodo, kad skiemuo dvi turi šalutinį kirtį. b) Sudurtiniai žodžiai, sudaryti iš dviejų skaitvardinių dėmenų, kurių pirmasis yra vieno, dviejų ar trijų skiemenų, o antrasis — ne mažiau, kaip trijų skiemenų, turintys pagrindinį kirtį antrojo dėmens antrajame nuo galo skiemenyje, pvz.: |dutūkstantasis, 'dusimtasis, |dvišimtinis, trišimtasis, sep tyniasdešimtas, aš tuoniasdešimtoji, de'vyniasdešimtasis, 'keturiasdesimtainés „tokios svarstyklės“ ir kt. Salutinis kirtis ypač ryškus, kaip pirmasis dėmuo yra dviskiemenis arba triskiemenis ir ne toks ryškus — kai vienskiemenis. Pavyzdžiui, žodžio 'dvišimtinis skiemens dvi balsis i ilgesnis už skiemens ši baldv i § i m t i n i S 1 62 52 93 68 76 II 54 46 94 70 72 III 68 51 93 60 78 61 50 93 66 75 sį i 11 msek, o už pagrindinį kirtį turinčio skiemens ti balsį i pirmasis i trumpesnis tik 5 msek, nors yra trečiame nuo šio skiemenyje. Šis trijų balsių i ilgumų skirtumas gali būti paaiškintas tik skiemeniui dvi būdingu šalutiniu kirčiu. c) Sudurtiniai žodžiai, sudaryti iš dviejų nemažiau kaip keturskiemenių dėmenų, kurių pirmasis turi priešdėlį, pvz.: |pasigervuogidudamas, |pasikiškiakopūstaudamas, 'pasikiškiakopūstduti ir kt. Pavyzdys — žodžio 'pasikiškiakopūstduti garsų santykinis ilgumas. pa. § 4 kri fk atk "op fl. st au. t i 1 60 45 44 60 91 77 308 140 11 55 40 44 49 57 63 244 90 II 54 45 53 50 90 90 232 90 56 43 47 53 79 77 261 107 Balsių a, einančių po dusliųjų sprogstamųjų priebalsių p ir k' atviruose skiemenyse, minimalus — 3 msek — skirtumas rodo, kad skiemuo pa turi šalutinį kirtį, nes kitaip a, būdamas septintame skiemenyje — pa — nuo kirčiuoto, turėtų būti žymiai trūmpesnis, negu a ketvirtame — k'a-— skiemenyje nuo kirčiuoto. d) Sudurtiniai žodžiai, sudaryti iš dviejų dėmenų, kurių pirmasis dviejų, o antrasis — ne mažiau kaip keturių skiemenų. Tokio sudurtinio žodžio pirmuoju dėmeniu akcentuojama viso žodžio reikšmė, pvz.: 'angliavandeninis, 'baltauodegiduti, 'ikiburžuūzinis, 'ikikapitalistinis, 'ikimokyklinis, 'ikimonopolistinis, 'ilgapirščiūvimas, 'kitanaciondlinis ir kt. stulpelio skaičius, esantis žemiau horizontalios linijos, rodo kiekvieno garso vidutinį ilgumą, kuris gaunamas visų trijų diktorių ištarto to paties garso ilgumų sumą padalijus iš trijų. Straipsnyje operuojama vidutiniu balsių ilgumu. 234 Pavyzdžiu imamas žodžių 'ikikapitalistinis ir 'kitanaciondlinis garsų santykinis ilgumas. Kadangi pirmasis žodžio 'ikikapitalistinis skiemuo yra toliau nuo i k 10k ap i t a 1 i SS ince 1 S I 64 42 52 40 60 74 39 98 II 54 44 46 38 68 61 50 59 III 75 53 45 40 70 68 3277-7180 64 46 48 39 66 68 37 79 pagrindinį kirtį turinčio skiemens, negu antrasis, o pirmojo skiemens balsis i yra ilgesnis už antrojo skiemens balsį i net 18 msek, tai aišku, kad pirmasis balsis i yra skiemenyje, kuriam būdingas šalutinis kirtis. k i tos a Riga” er Foon Vil in vhs I 40 55 60 40 83 165 55 57 II 33 55 55 29 53 245 41 100 III 48 72 51 48 62 229 48 80 40 r 61 55 39 66 213 48 79 Žodžio 'kitanacionūlinis skiemens ki balsis i yra 1 msek ilgesnis už skiemens ci balsį i, t.y. abu i yra maždaug vienodo ilgumo. Kadangi skiemuo ki yra šeštas nuo kirčiuoto, o skiemuo ci— trečias, tai skiemuo ki, be abejo, turi šalutinį kirtį, nes tik tuo galima paaiškinti jų panašų ilgumą. e) Sudurtiniai svetimos kilmės arba mišraus tipo žodžiai, sudaryti iš dviejų nelabai suaugusių dėmenų, pvz.: ace'tilceliuliozé, ar'teriosklerozé, 'balneoterūpija, 'chromoalbuminas, 'difenilaminas, 'hidroinkubatorius, 'liumpenproletariūtas, mikrobiologija, 'nukleoalbuminai, para'lelepipedas, 'poliembrionija, 'rentgenotėchnika, se'kundometristas, 'trofobiozé, 'trofoneurozé, 'ultramarinas, 'ultratrumposios, lultraviolétiniai ir kt. Pavyzdžiui, palyging žodžio 'mikrobiologija skiemenų mi ir bi balsius i, matome, kad jie yra vienodo ilgumo, nors jų atstumas nuo kiréiuoto skiemens skirtingas. Tai rodo, kad skiemuo mi turi šalutinį kirtį. 'm i kr o b...d į ozis: d g | j a || 44 66 45 93 98 43 157 II 42 50 42 120 122 50 139 III 40 79 40 119 126 79 140 42 65 42 111 115 57 145 Ypač ryškus šalutinis kirtis skiemenų, kurių sudaromasis balsis yra a. Šiaipjau nekirčiuotas lietuvių kalbos balsis a yra trumpas ir palyginti uždaras. Būdamas skiemenyje, turinčiame šalutinį kirtį, jis tariamas daug ilgesnis ir atviresnis, ir jį tiesiog iš klausos nesunku atskirti nuo trumpojo a, pvz.: 'astronavigūcija, dinamometamorfizmas, generalbėsas, gene'ralguberndtorius, kris'taloliuminesce iicija, nacio'nalliberūlai, 'radiofonija, 'saltomortūlė, ti tanomagnetitas ir kt. i niiard mio mi ei ta mo r f 1 ama 1 69 100 60 69 42 32°52 96 81 II 42 78 60 52 40 80 40 86 90 TI 45 72 92 60 41 79 40 76 85 52 83 71 64 41 80 44 86 85 Pavyzdžiui, žodžio di'namometamorfizmas skiemens na balsis a yra ilgesnis už skiemens fa balsį a daugiau, negu du kartus, nors pastarasis yra trečiame skiemenyje nuo kirčiuoto, o pirmasis — net šeštame. Toks balsių «a ilgumo skirtumas paaiškinamas tik skiemeniui na būdingu labai ryškiu šalutiniu kirčiu. Jeigu skiemuo na neturėtų šalutinio kirčio, tai jo balsis a būtų kiek trumpesnis už skiemens fa balsį a. Kartais šio tipo sudurtinių žodžių, kurių dėmenys menkai suaugę, šalutinis kirtis esti toks ryškus, kad po pirmojo dėmens, turinčio šalutinį kirtį, kaip ir po savarankiško žodžio, padaroma nedidelė pauzė ir tik po jos ištariamas antrasis sudurtinio žodžio dėmuo. Pauzė, tiesa, yra fakultatyvi, bet pasitaiko gana dažnai. Pavyzdžiui, žodžius 'chromoalbuminas, para'lelepipedas ir kitus su pauzémis tarė du diktoriai iš trijų. chro “mo "pauzė a ‘1. bu. m. i n a s I 88 73 297 70 50 73 65 97 IT 81 40 — 70: -52 68 64 96 III 102 96 15 -— - 52 52 75 81 103 90 70 Nn 64 351 72 70 99 p a r a Te V pauzé e pi pie-diiaiijąų I 72 90 70 35145 41 43 75 94 II 69 75 96 55 — 89 61 83 102 III 60 109 70 61 121 40 41 70 83 67 91 79 50 89 57 48 76 93 f) Sudurtiniai lietuviškos ir svetimos kilmės žodžiai, sudaryti iš trijų nelabai suaugusių dėmenų, kurių paskutinis gali būti ir nesavarankiškas, turintys pagrindinį kirtį trečiajame dėmenyje. Antrasis šių žodžių dėmuo, ypač, kai kalbama aiškiuoju stiliumi, gali turėti fakultatyvų antrą šalutinį kirtį, pvz.: 'astro fotomėtras, 'astro fotométrija, 'astro'spektroskėpija, 'chlora'cetofendnas, 'chromo'litogrifija, 'hidroa"erodrdmas, 'hidroa 'eroplūnas, 'meteoa’erobiuleténis, 'mikro fotografija, 'mili ampermėtras, 'rentgeno'spektroskopija ir kt. Pavyzdžiui, žodžio 'meteoa’erobiuleténis pirmojo skiemens balsis e, būdamas skiemenyje, labiausiai nutolusiame nuo pagrindinį kirtį turinčio skiemens, yra ilgesnis už skiemenų nekirčiuoto re ir le balsius e. Iš to matyti, kad skiemuo me turi šalutinį kirtį. Be to, tai patvirtina po dėmens meteo daroma pauzė. Dėmens aero antrasis skiemuo taip pat turi šalutinį kirtį, nes šio skiemens balsis e, būdamas penktame skiemenyje nuo pagrindinį kirtį turinčio skiemens tė, už pastarojo balsį ė yra trumpesnis tik 5 msek, o už skiemens Je, esančio šalia kirčiuoto, balsį e — ilgesnis 28 msek. ‘mete o pauzé a Yer o bul e t ss ER EY I 72 39111 105 138 78 9 54 76 96 74 II 84 72125 —- 142 90 69 46 70 79 109 II 9 8173 102 94144 105 39 82 152 78 82 66136 69 91 104 88 46 76 109 87 Žodžio 'chromo'litografija pirmą šalutinį kirtį turi skiemuo chro, nes jo balsis o 'chr ora AL) RE | fo gr 2 f dc.) a I 75 59 50 58 180 40 105 1 65 47 32 57 165 40 122 III 81 58 40 70 191 23 168 74 55 47 62 179 34 132 yra ilgesnis už skiemens mo, esančio arčiau pagrindinį kirtį turinčio skiemens, balsi o 19 msek, nors kitos abiejų balsių o fonetinės sąlygos yra vienodos, o už skiemens fo, esančio šalia kirčiuoto, balsį o ilgesnis 12 msek. Antrą šalutinį kirtį turi skiemuo /i, nes jo balsis i yra ilgesnis už skiemens fi, esančio antrame nuo galo skiemenyje, balsį i 13 msek. Išimtis iš šios grupės yra svetimos kilmės žodžiai, sudaryti iš trijų labai trumpų dėmenų, kurių visi arba bent du yra labai suaugę. Jie šalutinio kirčio paprastai neturi, pvz.: kilogrammėtras. B) Antrajame dėmenyje: a) Sudurtiniai žodžiai, sudaryti iš dviejų skaitvardinių dėmenų kurių antrasis yra dešimt, o pagrindinį kirtį turi pirmojo triskiemenio dėmens antrasis arba dviskiemenio démens pirmasis skiemuo, pvz.: astionias dešimt, devynias'dešimt, pefikias'dešimt, šėšias'dešimt ir kt. Balsio e, kuris šiaipjau nekirčiuotas išlieka trumpas, pailgėjimas dėl šalutinio kirčio šiuo atveju aiškiai girdimas iš klausos. Jį patvirtina ir eksperimentiniai duomenys. a š t ūo n’ a s 'd e § tį mt I: '27 200 94 127 33 92 II 46 150 103 100 55 108 III 76 190 101 77 45 92 50 180 99 101 44 97 Pavyzdžiui, žodžio aštūonias' dešimt skiemens de balsis e yra 101 msek ilgumo, tuo tarpu žodžio aš'tuoniasdešimtmėtis atitinkamo skiemens balsio e ilgumas — tik 54 msek, t.y. beveik dvigubai trumpesnis. Toks didelis ilgumų skirtumas paaiškinamas tik skiemens de šalutiniu kirčiu. Šitokio akivaizdaus skirtumo negali nulemti skirtingos fonetinės sąlygos — didesnis žodžio aš'tuoniasdešimtmėtis skiemenų skaičius ir pagrindinis kirtis paskutiniame dėmenyje. b) Sudurtiniai svetimos kilmės žodžiai iš dviejų menkai suaugusių dėmenų, kurių pirmasis — vienskiemenis — turi pagrindinį kirtį, o antrasis dėmuo yra grafas, pvz.: bur'grafas, mdr'grafas, pfale grafas. pfr a Ji c'gr/ a f a S I 116 64 40 80 1 146 72 93 74 II 115 68 31 52 126 68 61 69 Pavyzdžiui, žodžio pfdlc'grafas skiemens gra balsis a už pagrindinį kirtį turinčio skiemens p/dlc balsį a yra daugiau, negu dvigubai trumpesnis, bet jis tik 8 msek trumpesnis už galūninio skiemens balsį a, o tai rodo, kad dėmens grafas pirmasis aturi šalutinį kirtį, kuriam energija paimta ne iš pagrindinį kirtį turinčio skiemens, bet iš galūninio. Pravartu prisiminti, kad paprastai trumpasis galūninio skiemens nekirčiuotas balsis gali būti žymiai ilgesnis už tokį patį kirčiuotą balsį, esantį antrame ar net trečiame skiemenyje nuo galo (žr. II A bir II A dir plg. žodžio 'dvišimtinis dviejų paskutinių skiemenų balsius i ir žodžio 'ikikapitalistinis trijų paskutinių skiemenų balsius i). C) Priešdėlyje: a) Daugiaskiemeniai tarptautiniai Žodžiai arba terminai su priešdėliais de-, inter-, re-, kurių pagrindinis kirtis yra per kelis skiemenis nuo priešdėlio, pvz.: \deemulsdcija, 'dekalcinūcija, 'dezabiljė, 'internacionūlinis, 'internacionališkūmas, 'reorganizūcija ir kt. Pavyzdžiui, žodžio 'internacionališkūmas pirmasis balsis i, esantis devintame li n ti e ri5inicai Go, bojai o na T Tšk ūrma s E73 72 51 50 85 40 57 84 78 38 83 II 45 88 63 64 59 28 48 52 47 50 90 III 60 67 58 33 61 57 75 64 48 53 77 59 76 57 49 68 42 60 67 58 47 83 skiemenyje nuo pagrindinį kirtį turinčio skiemens, yra ilgesnis už skiemens ci, esančio daug arčiau kirčiuoto skiemens, balsį i 17 msek. Tai rodo, kad priešdėlio interpirmasis skiemuo turi šalutinį kirtį. Tuos pačius priešdėlius turintys palyginti trumpi žodžiai, kurių pagrindinis kirtis yra skiemenyse, esančiuose šalia priešdėlio arba netoli jo, tariami be šalutinio kirčio, pvz.: dekalkioti, interlinija, interliūdija, intermėdija. b) Svetimos ir lietuviškos kilmės žodžiai su priešdėliu kontr-, kurių pagrindinis kirtis paprastai yra ne šaknyje, pvz.: 'kontrataka, 'kontrmanévras, 'kontrreceiizija, 'kontrrevoliucija, 'kontrivalgyba ir kt. Žodžio 'kontrrevoliūcija priešdėk o n tr re Vv © I's ded ja I 60 60 60 66 54 74 88 II 72 85 57 66 63 96 75 II 85 50 80 96 79 105 44 72 65 66 76 65 92 69 lio kontrbalsis o trumpesnis už skiemens vo balsį o tik 4 msek. Toks mažas ilgumo skirtumas rodo, kad priešdėlis kontrturi šalutinį kirtį. Jeigu šalutinio kirčio nebūtų, tai skiemens vo balsis 0 dėl savo fonetinės pozicijos (balsis 0 eina po skardžiojo 238 priebalsio atvirame skiemenyje, esančiame šalia kirčiuoto, o skiemens kontrbalsis 0 — po duslaus priebalsio ir ketvirtame uždarame skiemenyje nuo kirčiuoto) turėtų būti žymiai ilgesnis už priešdėlio kontrbalsį o. III. Du labai ryškius šalutinius kirčius turi iš trijų menkai suaugusių skaitvardinių dėmenų sudaryti sudurtiniai žodžiai, kurių pagrindinis kirtis paskutiniame dėmenyje, pvz.: penkias" dešimttūkstantasis, 'keturias'desimttitkstantasis arba 'keturias'desimttūkstantysis*). kate tis or" via ogde of dm ota kst Sa ini t y sis fire 32 106 92 38 62 48 79 60 170 90 nm:-82 47 85 70 23:80 47 61 80 157 59 Ir 60 37 91 88 35 54 21:38 59 13 175 1. @2 71 39 94 83 32 65 51 66 71 101 70 Pavyzdžiui, žodžio 'keturias' deSimttiikstantjsis skiemenų ke ir de balsiai e yra palyginti labai ilgi — 71 ir 83 msek. Tai rodo, kad šie skiemenys turi šalutinius kirčius. Pavyzdžiui, žodžio keturiavalentiškūmas, kuris vienu skiemeniu trumpesnis už nagrinėjamą žodį ir kuriame yra tik vienas ilgas skiemuo, o todėl jo garsai kiek ilgesni, skiemens ke balsis e yra tik 53 msek ilgumo, o skiemens /en — 65 msek. IV. Silpną šalutinį kirtį (kurio gali ir nebūti, kalbant šnekamuoju stiliumi): A) Pirmajame dėmenyje: a) Tam tikri svetimos kilmės sudurtiniai žodžiai, kurių pirmasis dėmuo vienskiemenis ir abu dėmenys nelabai suaugę, pvz.: 'grosméisteris, 'kvintesericija, 'landsaftas, 'prespapjé, 'berkkolégija, grammolėkulė ir kt. Žodžio 'kvintesefiicija pirmasis dėmuo turi šalutinį kirtį, nes jo balsis i yra ilgesnis už priešpaskutinio skiemens balsį i 10 msek. Jeigu pirmasis dėmuo neturėtų šalutinio kirčio, tai skiemens ci balsis i, būdamas atvirame priešpaskutiniame skiemenyje, neturėtų būti trumpesnis už pirmojo skiemens balsį i. ~ ky 1 n t e S e ū Cc i j a I 48 62 79 81 130 31 145 II 50 61 68 138 111 43 123 III 60 80 75 98 148 54 118 53 68 74 106 130 43 129 b) Būdvardis žūtbūtinis. Iž ū t b ū t i n i S || 92 84 70 62 II 78 72 68 68 III 77 75 43 75 82 77 60 68 4 Šitokia žodžio forma, nesutampanti su literatūrinėje kalboje isigaléjusia normine forma \keturias" desimttiikstantasis, paimta iš Lietuvių kalbos žodyno V (V., 1959, p. 656). 239