Palatvės vakarų aukštaičių šnektų būdvardis, skaitvardis, įvardis

LIETUVIY KALBOS GRAMATIKOS TYRINEJIMAI LIETUVOS TSR MOKSLY AKADEMIJA PALATVES VAKARU AUKSTAICIU SNEKTU BUDVARDIS, SKAITVARDIS, [VARDIS* A. JONAITYTE BUDVARDIS 1. Bendrosios pastabos Giminé. Siu Snekty bidvardis turi 3 gimines: vyriskaja, moteriSkaja ir jau nykstancia bevarde, pvz.: bdugus, bdugi, bdugu; grazus, grazi, grazu; kiec, kieta, kiet. Bevardés giminés bidvardZiai apskritai vartojami gana retai, o a-, ia-kamieniu bidvardzZiy bevardés giminés formos ir visai baigia nykti. Be to, bevarde gimine béra i8laike tik nelyginamojo laipsnio bidvardziai. Bevardés giminés bidvardziy aukstesniojo laipsnio formos i§ seno yra sutapusios su aukStesniojo laipsnio prieveiksmiais, 0 senosios bevardés giminés bidvardziy aukStiausiojo laipsnio formos taip pat pakeistos aukS¢iausiojo laipsnio prieveiksmiais, pvz.: gefd'usei, saléd-usei. Bevardés giminés biidvardZiai paprastai vartojami nusakyti Zmogaus biisenai, savijautai, pvz.: md* blé-g; némd: Silt, né* Salt ,,tai man nesvarbu"; ...i tas rublé-- lis miel; gé-Fi nésveik Skn; ka da: k6-ke diena (—nieko), 0° ké-ke — negé@r i gana Sk; Sirdis vatal vatal (plaka), ka negér Dam; téip td'u ¢é linksmu, grazu Skn; teip nebesmagu be li-taus Darg; daba Siena pjd'ué bdugu — ga'l bwi li-taus Dilb; 0° jau su mazu kai bjauru, ka daféu ré-k; ma: jau ar nebemalé-nu va'lgi'?, nebéeskanu Sk. u-kamieniai bevardés giminés bidvardziai dar vartojami ir kitais atvejais, pyz.: lauke té’ks dvanks (tvankumas), td°ki Silima, o° tré-bo’ vésu Sk; Gust, Zitmu diena Dam; dvidesimt kapéiky: mdixas bird.a'va brangu ,,mokéti po 20 kapeikyu uZ mai8q biidavo brangu“ Darg; fd liga siinku i-ra pagi-di'i Dam. I§ pavyzdziy matyti, kad bevardé giminé iSlaikoma daugiausia beasmeniuose sakiniuose, kur bevardés giminés bidvardis eina sudurtinio tarinio dalimi?. Snektose bevarde gimine pakeitia: : 1. Prieveiksmiai, pvz.: a td'u gérai? Sa’ Ziema biwva gilei sniega Skn; bitim négerai; daba ka zalu: barkSéw bit-tu, tai bivt géerai Dilb; sd-ka, labai, grazei viliui; jau, adé-mai, mda: blé-gai Sk. 1 Straipsnis yra prieS keleta mety (1962) paraSyto didesnio darbo »Sakynos tarmé™ dalis. Straipsniu Sio darbo temomis yra skelbta ir ankstiau (Zr. LKK, t. 2, p. 109— 130; MADA, 1960 m., t. 1(8), Pp. 151-162; LKK, t. 3, p. 91-111 ir p. 79-86; LKMSR, p. 165—177; LKGS, p. 171-182. ® Dar dél bidvardZiy bevardés giminés iSlikimo priezZastiy Zr. K. Apuues, Ppammatuxa sToBcKoro s3bika, Flerporpaap, 1908-1916, p. 87. 183 2. Bidvardziy moteriSkoji giminé, pvz.: péfA visa pavad'sari biva Salta i Salta; ale, saka, & Slape Skn; saka, svéika su ri*tum (ritomis) trifi Dilb; daba vaikd°m taiso'm minkSéd-usei, o° pifmau piemuo parginei banda, ant sola acigilsi, nébus kieta ¥6:na'm, né* ga'lvai Dam; wzvé-jo", kiir n&pué vé-jes, ga'l i gera bit'tu guléi: Séndie né labai karsta Sk; biva nakti géera gé'udi‘i Dilb®, 3. BiidvardZiy vyri8koji giminé (retiau), pvz.: pasto'vé:jes vanduo skdnus gé-Ft; tritixis (triusis) bjaurus pjd'ut Sk; (pinigu) né* vére Si's?; nit, kas pas jum nauje Skn. Taip bidvardziu bevardé giminé nyksta ne tik apraSomosiose Snektose, bet ir gretimose Zemaitiy ir aukStaiciy tarmése. Skaiéius. Siy Snekty biidvardis turi tik vienaskaita ir daugiskaita. Dviskaitos pédsaky yra like tik visy kamieny dgs. naudininke ir 0, io, é kamieny dgs. inagininke, kur dél dviskaitos itakos yra jsigaléjusios formos be -s. Linksnis. Snekty biidvardzio Sauksmininkas sutampa su vardininku. I8imti sudaro tik daugiaskiemeniai ia-kamieniai bidvardZiai (medinis, rudbarzdis, api'- geris...) — jy vienaskaitos vardininkas ir Sauksmininkas paprastai skiriasi (vns. Sauksm.: medini, rudbarzdi, api-geri...). Bet retkardiais vietoj jo ir cia jau vartojamas vns. vardininkas. Linksniy galiinés, iSskyrus atskirus atvejus, daugiausia yra tokios pat, kaip ir Ik*. Kamienas. ApraSomujy Snekty biidvardziai yra a, ia, u, 0, io, ir é kamieny (baIc, medinis, ndujes, smarkus, balta, nduje, smarki, medine...). Atskiry bidvardziy kamienas kartais nesutampa su atitinkamo lk. bidvardzio kamienu, pvz.: glébnus, glébni; glatnus, glézni; léngvus, léngvi; linksmus, linksmi, tatiau tokiais atvejais jis paprastai sutampa su gretimy Zemaitiy tarmiy to pat bidvardZio kamienu (plg. lé-ngves ~ lengviis, liinksm?s ~ linksmus Pp). — Laipsnis. Snektose skiriami 3 pagrindiniai bidvardziy laipsniai: nelyginamasis, aukStesnysis ir aukStiausiasis. Be to, dar yra 2 tarpiniai: tarp nelyginamojo ir aukStesniojo — auk&télesnysis (gana retas), 0 po aukStiausiojo — visy aukStiausiasis. Laipsniuojami tokie pat biidvardZiai, kaip ir Ik. Kiréiavimas. Dviskiemeniai bidvardziai, kaip ir lk., turi tik 2 kiréiuotes: Ill (d-uksc, GukSta; li-gus, li-gi) ir TV (ndujes, nduje; smagus, smagi). Daugiaskiemeniai a-, ia-kamieniai bidvardZiai neturi [V kir¢iuotés, Daugiaskiemeniai u-kamieniai bidvardZiai neturi I ir II kiréiuotés, o-kamieniai bidvardzZiai — ILir IV kiréiuotés, io-kamieniai — IT ir II] ir pagaliau é-kamieniai — IV kiréiuotés. Be to, labai negausiis ir I bei III kiréiuote kirtiuojami daugiaskiemeniai bidvardZiai. Visy kamieny moteriSkosios giminés III ir IV kiréiuotés bidvardZiy vns. naudininkas, kaip ir daugelyje kity tarmiu, turi kirtj ne Saknyje, o galiinéje, pvz.: aukstd‘i, didelé-i, mo'lindi, panasé*i, silpna'i. Pasitaiko dar ir kity atvejy, kai apraSomyjy Snekty bidvardZiy kirtiavimas nesutampa su Ik. I§ tokiy atvejy minétini Sie: 1. Atskiri biidvardZiai su priesaga -ingas, -a, kile if pastovu kirti turingiy daiktavardziu, iSlaiko daiktavardzio kiréio vietq ir priegaide, pyz.: bd-iminks, bd-iminga; * Kad auk&tiau duotuose pavyzdziuose yra moteriSkoji giminé, rodo atitrauktinis kirtis ir iSlikes galiinés balsis a<a@. Senasis nekirtiuotas trumpasis a Snektose visais atvejais yra nukrites. * Dél Zemaitisky vyr. giminés dgs. naudininko formy Zr. LKMSR, p. 168. 184 dioningi (mé@:tai); gé-dinks, -a; ka:lninks, -a (ké'Ins %nektose yra buves I kirtiuotés Zodis, plg. kd‘Inai ,,tam tikros maldos“); kd-ulinks, -a; kininks, -a ,,riebus, -i, pilnas, -a“; md‘links -a; miltinks, -a; pieninga; pré-tinks, -a; purlinks, -a; siltinks, -a; vé'jinks, -a; vilninks, -a... Tas pats reiSkinys pastebimas ir gretimose Zemaitiy tarmése, Pvz.: miltinks, pi-ninga, giedinks, pruétinks, smiltinks Kris. Sitoki bidvardziy su priesaga -ingas, -a kirtiavima reikia laikyti senojo lietuviu kalbos tos riiSies bidvardziy dvejopo kiréiavimo (Sakninio ir galiininio) liekana. 2. Sakninio kirgiavimo pédsaky yra iSlaike ir atskiri Snekty biidvard#iai su priesagomis -étas, -a; -dtas, -a; -totas, -a; pyz.? ka'ulé-c, ké-ulé'ta; pélké'c, -a; séuléc, -a; bé'mbo'c, -a; gi-slo-c, -a; kiilo'c, -a (su i8varza — ,,kuila“); d-nkStuoc, -a; kd'uluoc, -a; li‘tuoc, -a; miltuoc, -a; tra’ Skanuoc, -a; vé*juoc, -a. Siuo metu beveik visy duotyjy pavyzdziy jau kirgiuojama ne tik Saknis, bet ir Ppriesaga, ir tas priesaginis kirgiavimas vis labiau apibendrinamas. 3. BidvardZiai su priesaga -inis, -é dabar kirciuojami II kiréiuote, bet vienas Kitas i8 jy dar tebeturi Sakninj kirti, pvz.: barkstinis (atnesk kubiluka barkstini): kaulinis, -e \| kaulinis, -e; va'sarinis, -e || vasarinis, -e ir kt. 4. Il kiréiuote kirtiuojamas ir bidvardis pernikstis, perni*kste || perni*ksce. 5. Bidvardziai gelté-ns, gé'lto:na; mé-lins, méli-na: raud6'ns, raudo‘na kiréiuojami III kiréiuote. 6. Biidvardiiai aiskus, -i, lygus, -i, tankus, -i kirciuojami tik III kiréiuote (vns. vard. d'iskus, -i, li'gus, -i, td:nkus, -i), kaip ir visose gretimose tarmése. 7. Dyejopai — III ir IV kirtiuote — kirgiuojamas biidvardis bra-ngus \| brangus, brd'ngi || brangi. Apie aukStesniojo, aukStélesniojo, aukStiausiojo laipsnio ir ivardZiuotiniy bidvardziy kirtiavima Zr. p. 188, 189, 191. 2. Paprastuju bidvardZiy linksniavimas Vyriskoji giminée a kamienas Vienaskaita Daugiskaita V.S. baie, a@lkans balti, alkani K. ba'lta, a@lkana baltu’, alkanu* N. balta-m, alkana'm baltiem(s), alkaniem(s) &@ Ikanui G: ba'lta, a@lkana ba'ltus, a@lkanus In. ss bav'itu, a@lkanu baltais, alkanais Vt. baltam(e) alkanam/(e) baltuos(e) alkanuos(e) ApraSomujy Snekty a-kamieniy biidvardziy linksniavimas, apskritai, toks pat, kaip ir 1k., tik sutrumpinamos atskiry linksniy galtinés. I8skyrus vns. vietininka, a-kamieniy biidvardZiy linksniy galiinés trumpinamos taip pat, kaip ir a-kamieniy daiktavardziy galiinés®. Bidvardziy vns. vietininko galiiné -e numetama beveik visada, o a kamieno daiktavardziy — niekada. Be to, daugiaskiemeniai biidvardzZiai kaip ir gretimose Zemaitiy (pvz., Kursény) tarmése, i8skyrus tik spalvy pavadinimus (gelté-ns, mé'li‘ns, raudé-ns...), vns. naudininke Salia savo senosios ivardinés galinés jau turi ir retiau vartojama daiktavardine. * Zr. LKK, t. 3, p. 98-99. 185 ja kamienas Vienaskaita Daugiskaita Vv. langainis, za'ls V.S. langdinei, Zali K. langdine, Zale K. — langdaifiu’, Zalu: N. langdifiui, Zala'm N. _ langaifi\a"m(s), — Zaliem(s) G. langaini, Zale || 2a'li G. _ langdifus, Zdlus In. langdifiu, alu In. —_Langdineis, Zaleis Vt. langGini’, Zalem(e) Vt. langdifuos(e), Zdluos(e) S: langaini Daugiaskiemeniy ia-kamieniy bidvardziy vns. naudininkas turi daiktavardine galiine. ISimti sudaro tik bidvardis didelis. Tatiau ir jo vns. naudininkas kartais jau turi daiktavardine galine. ja-kamieniai bidvardziai, vns. vardininke turj galiine -ias, vns. galininke turi gretimine forma su galiine -i, pvz.: pésées || pésc: pésce || pé'sti. Formos su galiine -i atsiradusios pagal ty ia-kamieniy bidvardziy vns. galininka, kurie désningai vas. galininke turi -i*. Tas pats reiSkinys bidingas ir gretimoms Zemai¢iy tarméms. Vns. vietininke Salia daZniau vartojamos daiktavardinés galinés daugiaskiemeniai biidvardziai su priesagomis -ykstis, -inis dar retkarCiais turi ir senaja ivardine, pvz.: medini: || medinem, vakari*kSti: \| vakari*kScem. Gretimos Zemaitiy tarmés i8laiko sveika senaja ivardihe galiine. u kamienas Vienaskaita d Daugiskaita VS. li-gus li-gus K. li-gaus, li-gur lige N. lir-ga'm li-giem(s) G. li-gu li-gus In. li-gu li-geis Vt. li-gem li-Zuos(e) u-kamieniy bidvardZiy linksniavimas, i8skyrus vans. kilmininka, ‘nesiskiria nuo Ik. Vns. kilmininkas Salia senosios u-kamieniy bidvardziy formos Snektose kartais jau turi ir ia-kamieniy forma. Atrodo, kad ia kamieno formoms pereiti j u kamiena galéjo padéti gretimy Zemaitiy tarmiy (Kur8énai, Papilé, Akméné) pavyzdys, nes jose u-kamieniai biidvardzZiai ia kamieno formy turi jau gerokai daugiau. Taciau ia kamieno formos j u-kamieniy bidvardziy kilmininka gali brautis ir pagal paciy ty Snektu ia-kamieniy daiktavardZiy vns. kilmininko analogija, plg.: suklipa ant li-ge ké-le; niekur narandu dpuole mé-die; séne (karvé) isplempe puse kibila siv're va‘ndine Skn. ® Pig. tokios pat kilmés ia-kamieniy daiktavardZiy vns. galininka, Zr. LKK, t. 3, p. 100—101. 186 Moterigkoji giminé Visy kamieny moteri8kosios giminés bidvardiiai linksniuojami taip pat, kaip ir ty patiy kamienu moterigkosios giminés daiktavardZiai, todél nei paradigmu pavyzdziy, nei pastaby apie atskirus linksnius skyrium nebeduodama, nes tinka tai, kas pasakyta apie atitinkamy kamieny moterixkosios giminés daiktavardZius’. Cia galima pridéti, kad biidvardZiai ri-ti-ksee, Sindieni-ksée || Sendieni'kste, vakari'kSée Salia io-kamieniy turi ir é-kamienes formas (ri'ti'kSte, Sindieni*kste || Sendieni-kste, vakari-kste; vos. kilm. rivti‘kStes, sindient-kstes || Sendieni-kstes, vakari'kstes ir t.t.), 0 bidvardziai didele, désiné-, kairé’ vns. kilmininke, vietininke, dgs. naudininke, jnagininke ir vietininke Salia savo senuju é-kamieniy formy turi gretimines io kamieno formas, pvz.: vns. kilm.: didelé-s || didelo-s, désiné-s || déSifios, kairé's || kdifo-s; yns. vt.: didelé: || didelo-, désiné: \| déxino-, kairé- || kdifo-; dgs. naud.: dideliun(s) || didelé-m(s) || didelé-m(s)...; dgs. in.: didelum(s) || didelé-m(s) || didelo-m(s) ...; dgs. vt.: — didelé-s(e) || didelo-s(e) || dideluos(e).... Toks pat reiSkinys pastebimas_ ir gretimose Zemaitiy tarmése. Tai — kamieny miSimo rezultatas. Tiesa, iy biidvardziy kamieny miSimui Siek tick poveikio galéjo turéti ir ivardZiuotinés atitinkamu linksniy formos, kur kaip tik girdéti aiSkus kamiengalinis io, pvz.: vns. kilm. kaiF6'ses, vns. viet. kaif6-jo° ir t. t. 3. BidvardZiy laipsniavimas AukStesnysis bidvardzZiy laipsnis ApraSomuju Siaurés vakary aukStaitiu Snekty (kaip ir daugelio gretimy aukétaiciy bei Zemaiciy tarmiy) aukStesnysis bidvardziy laipsnis nuo Ik. skiriasi tiktai tvirtagale priegaide, pvz.: auksté'snis, auksté-sne; balté-snis, balté-sne; didé-snis, didé'sne. Sio laipsnio bidvardiiai linksniuojami: VyriSkoji giminé Moteriskoji giminé Vienaskaita Daugiskaita Vienaskaita Daugiskaita VS. balté-snis baltésni VS. baltésne balté-snes baltésnei K. balté-sne K. — baltéSfio-s baltésiu: baltésne (ret.) baltésiu: baltésné's (l. ret.) balté-snes N. baltesid'm baltesniem(s) N. — baltesnéi baltesitim(s) balté-Sfiui baltesié-m(s) baltesné-m(s) G. balté-sni baltéSfius G. balté-sne baltésnes In. baltésriu baltésneis [n. baltésne baltésium(s) baltésfio-m(s) baltésné*m(s) Vt. baltesnem(e) baltéSfuos(e) - Vt. —balteSfio baltésfio's(e) balté Siiobaltésné-s(e) baltesné baltéSfiuos(e) ? Zr. LKK, t. 3, p. 100-103. 187 Vyri8kosios giminés aukStesniojo laipsnio biidvardZiy vns. naudininkas ir dgs. vardininkas turi ir ia kamieno daiktavardZiy formas. Moteriskosios giminés aukStesniojo laipsnio biidvardZiy vns. kilmininko, vietininko, dgs. naudininko, inagininko ir vietininko senasias é-kamienes formas, kaip ir gretimose Zemaitiy tarmése®, iSstumia atitinkamos io kamieno formos. I§ paradigmos matyti, kad kai kurie aukStesniojo laipsnio biidvardZiy linksniai kiréiuojami dvejopai: arba jie turi kirti priesagoj, arba galiinéj (i8 jos jis atitraukiamas j pirmaji skiemenj). Toks kirtiavimas gali biti atsirades dél keliy prieZastiu: 1. Dél apraSomyjy Snekty kirtio atitraukimo savotiskumy. Taip, pvz.: vns. inagininkasir dgs. galininkas visai désningai gali biti kirtiuojami dvejopai: bdltesfu, baltesne; balteSius, bdltesnes ir baltéShu, baltésne; baltéStus, baltésnes. Pagal tuos linksnius, kur kirtis désningai gali biti atitraukiamas j prieSpaskutinj skiemenj, toks kirGiavimas gali biti apibendrinamas ir kitiems linksniams. Tokiam apibendrinimui ypaté palankios salygos rytiniame Snekty ploto pakra8tyje, nes gretimos vidurio aukStaitiy tarmés (JOniskis ir kt.) kirti paprastai linkusios atitraukti tik j prie’paskutinj skiemenj, pvz.: dgs. vard. senésni, dgs. kilm. senéSfiu. 2. Atskiry aukStesniojo laipsnio bidvardZiy linksniy kirtis gali biti apibendrintas pagal pastoviai kiréiuojamus linksnius, pvz.: vns. kilm. balté:snes, vns. viet. balté-Sfio' || balté-sné* ir kt. 3. Auk8tesniojo laipsnio bidvardZiy kir¢iavimo ivairavimui, ypaé vakarinéje Snekty ploto dalyje (Sakyna, SiupYliai, Auksuéiai), dar gali turéti jtakos ir gretima Zemaitiy dinininky KurSény tarmé, kurioje tie biidvardziai kirtiuojami II ir IV kiréiuote. Dél Sios tarmés balsiy asimiliacijos désniy kai kuriuose linksniuose nepailginamas kiréiuotas priesagos -esnis, -é balsis e, pvz.: vyr. g. vns. vard. gerésnis, vas. naud. mazésfu’, vns. gal. jaunésni ir kt. Tokios formos lengvai galéjo persimesti ir ij apraSomasias Siaurés vakary aukStai¢iy Snektas. AukSéiausiasis bidvardzZiy laipsnis ApraSomosiose Snektose, kaip ir visose gretimose tarmése, biidvardZiy aukS¢iausiasis laipsnis padaromas su priesaga -(i)ausis, -(i)ausia, pvz.: bjaurd-usis, bjaura'use; gefd'usis, gerd'use; pikédusis, pikéduse. Dél Sio laipsnio bidvardZiy linksniavimo pasakytina tik tai, kad vyriSkosios giminés aukStiausiojo laipsnio biidvardZiy nuo Ik. skirtingi ketvertas linksniy: vns. vardininkas (skafd-usis), galininkas (skafd‘usi), vietininkas (skafid'usem(e) || skafid'usi*) ir dgs. vardininkas (skafd'usei)®. Vos. vietininko daiktavardiné forma, vartojama Salia senosios aukStiausiojo laipsnio vns. vietininko formos, tebéra reta. Moteriskosios giminés aukS¢iausiojo laipsnio biidvardziy linksniy galiinés nieku nesiskiria nuo io-kamieniy daiktavardziy linksniy galiniy’®. AukS€iausiojo laipsnio biidvardziy kirgiavimas toks pat, kaip ir Ik. ® Dar Zr. LKMSR, p. 167. * Dél ju santykio su gretimy vidurio aukStaitiy ir Zemaidiy tarmiy atitinkamais aukS<iausiojo laipsnio biidvardziy linksniais Zr. LKMSR, p. 167. 1 Zr. LKK, t. 3, p. 102. 188 Kiti bidvardzZiy laipsniai 1. AukStélesnysis. Auk&télesnysis laipsnis padaromas su priesaga -élesnis, -élesné, pvz.: didé'lesnis, didé-lesne; mazé'lesnis, mazé-lesne. Sio laipsnio bidvardzZiai apraSomojo ploto Snektose gana reti. Vyri8kosios giminés auk%télesniojo laipsnio biidvardziy linksniu galiinés tokios ‘pat, kaip ir aukStesniojo laipsnio, i8skyrus vns. naudininka, kuris visai nebeturi ivardinés formos, o tik daiktavardine — mazélesfui. MoteriSkosios giminés aukStélesniojo laipsnio bidvardziai linksniuojami kaip moteriskosios giminés aukStesniojo laipsnio biidvardiiai tik, iSskyrus vns. vietininka, niekur neturi gretiminiy io-kamieniy formu. Sio laipsnio bidvardziy kirtis yra pastovus. 2. Visyu aukSéiausiasis bidvardziy laipsnis. Sis laipsnis padaromas i§ ivairiu sintaksiniy konstrukcijy: a) Ivardzio pats, pati ir bidvardzio jvardziuotinés formos, pvz.: pac didi‘sis: pace didza‘je isirinka; &je par pati gili:ji sniega Skn: as pati sené-ji, pati graz6-ji Sk; pa& tis geriejei vaistai Dilb. Si konstrukcija vartojama labai plagiai. b) Ivardzio pats, pati ir bidvardzio aukS¢iausiojo laipsnio formos, pvz.: elzbieta pati send-use; anie pa-tis bjaura-usei. Si konstrukcija apraSomosiose Snektose gana reta. c) AukSéiausiojo laipsnio bidvardzio ir Zodeliy uz vis (uz vis sefid-use), par vis par visus, par visas (stabarduskis par visus sefdé-usis Dilb; Stiovims, — tas par vis leigid-use mirtis Auks); visu’ (visu’ send-usis palikau Sk), k6° (k6ésend-use daine Zdaifhtiok Drg) ir kt. d) Nelyginamojo laipsnio bidvardziy daugiskaitos kilmininko ir aukStiausiojo laipsnio formos, pyz.: gérii* gefd'usis, naujit’ naujausis. e) AukStesniojo laipsnio bidvardziy ir Zodeliy uz vis, par vis ir kt., pwz.: uz vis geré'snis; par vis jauné-sne; par visas geré'sne ir kt. Ypatybés intensyvumas gali biti nusakomas ir dar kKitaip, pvz.: bale baléé-usis »,labai baltas, nepaprastai baltas“, gérs gerd'usis, jlioc juodzdé-usis. 4. \vardziuotiniai bidvardziai IvardZiuotiniai biidvardziai 8nektose labai gyvi ir placiai vartojami. Jy kilmé™ ir vartosena™ tokia pat, kaip ir Ik. IvardZiuotinés formos daromos ir i§ aukStesniojo bei aukStiausiojo laipsnio biidvardZiy. Tagiau aukStélesniojo ir visu aukS¢iausiojo laipsnio biidvardziu jvardZiuotinés formos palyginti retos. . PavyzdZiai: aukStesniojo laipsnio ivardziuotinés formos: geresni'sis, geresio-ji; tamsesni‘sis, tamsesio-ji; aukStélesniojo laipsnio — geré-lesni-sis, geré-leSho-ji; auk8Giausiojo laipsnio — gefd-usi'sis || geFd-usesis (tet.), gefd'uso-ji; send usi'sis || sefé-usesis, sefid'ufo‘ji; visy aukStiausiojo laipsnio — visu: geFa'usi'sis || visu’ geFd-usesis, visu’ geFd'uSo*ji. 4 Zr. Z. Zinkevitius, [BIB, p. 5—18 ir LD, p. 277-279. 18 Zr. A. Valeckiené, Dabartinés lietuviy kalbos jvardZiuotiniy biidvardZiy vartojimas, Literatiira ir kalba, t. 2, p. 172-256; LKG, t. 1, p. 505—513. 189 Linksniavimas Vyriskoji giminé Vienaskaita V.8. _ baltasis, aiskisis, aukitesni‘sis, __sefidusi'sis, ba'ltasis, aiski‘sis \\ diski-sis || grazesis, senid-usesis (l. ret.) K. ba'lto-je, awisko-je, auksteshio-je, send-uSo'je N. ba:lto-jui, aisko-jui, aukstéSiio-jui, —_—-senéuSo°jui G. ba'lta‘ji, @iskuji, aukstésni‘ji, send'usi'‘ji, @iskiji, sefid'use’ji(l. ret.) stambe’ji, In. baltioju, aiskiioju, auksteShuoju, seid uSuoju Vt. baltamé-je, aiskemé je, aukStesnemé-je, — sefid"useme*je Daugiskaita vS. baltiejei, aiskiejei, aukStesniejei, send usiejei K. baltiv ju’, aiskirju’, aukstesnit ju’, sed’ uSu'ju" N. balties,a'm(s), — aiskieS\a°m(s), aukStesnieS\a"m(s), senid'usieSa°m(s) baltiesiem(s) (1. ret.), G. baltioSus, aisktosus, aukSteSiiosus, sefid"usuosus In. baltaiseis, aiskéiseis, aukStesnéiseis, seid useiseis Vt baltiioSuos(e), aiskitosuos(e), aukSteSitioSuos(e), sefid’uSuosuos(e) I§ uw kamieno kilusiy jvardZiuotiniy bidvardziy vns. vardininkas turi dvejopas gretimines formas, pvz.: aiski-sis, grazésis. Ju atsiradima, tur bit, reikia laikyti gretimy Zemaitiy tarmiy jtakos rezultatu’®. Kartais sutinkame ir kitokio pobidZio gretiminiy formu, pvz., ri@*kstus — ru'kstusis || ru’kstasis Dilb. Forma ru’kstasis, tur bit, atsirado dél a kamieno analogijos (plg. baltdsis, piktasis). Auk&tiausiojo laipsnio ivardZiuotiniy bidvardZiy vns. vardininko gretiminiy formy su -ykilme galima paaiSkinti paprastyjy bidvardziy aukStiausiojo laipsnio ypatumais: gefd'usi'sis < gefd'usis +-jis. IvardZiuotiniy bidvardZiy vns. naudininkas, kaip ir gretimose Zemaiciy tarmése, beturi tik daiktavardine galiine™. Vyr. giminés ivardZiuotiniy bidvardZiy vns. galininkas turi tokios pat kilmés gretimines formas, kaip ir vns. vardininkas. ia-kamienés formos grdze‘ji, stambe‘ji vietoj u-kamieniy bus atsiradusios pagal vns. vardininko analogija. Vyr. giminés jvardZiuotiniy bidvardZiy vns. vietininkas padarytas panaSiai kaip gretimose Zemaitiy tarmése, pvz.: didemi-jie Kr8, dideméijie Pp'®. Patioje PaZemaitéje pasitaiko jau beveik grynai Zemaiti8ky vns. vietininko formy, pvz.: mazamé‘jie Krp. 18 Pilg. LKMSR, p. 167—168. 14 Dél prieSgaliininio -o(j)- kilmés Zr. Z. Zinkevitius, [BIB, p. 93—94 ir LD, p. 285. 1% Dél kilmés Zr. K. Apuuct, Tpammatuxa nutoscxoro ssbika, Ilerporpagn, 1908— 1916, p. 114.; Z. Zinkevitius, LD, p. 113. 190 Dgs. vardininkas ir dgs. naudininkas, kaip ir gretimose Zemaiéiy tarmése (Papilés, KurSény), turi daiktavardines galiines!*. Vyri8kosios giminés jvardZiuotiniy bidvardZiy vns. vardininkas visu Zemaiciu paribiu kartais kirtiuojamas Zemaitiskai, pvz.: bd'/tasis, didi'sis. balté’ji, balté-ses, ba'lta‘jei, ba'lta‘je, balta-je, balté-jo-, AS K. N. G. In Vt. v.8. ba'lto'ses, balté'ses, baltiv ju, baltiimsum(s), balté-Sum(s), balté'So"m(s), G. ‘balta’ses, 2A In. baltiimsum(s), baltd'Ssum(s), balté"So'm(s), balté'So's(e), baltiiosuos(e), Mt Moteriskoji giminé Vienaskaita aisk 6-ji, aukstesno-ji, aisk6'ses, auk§tesno'ses, aitk a'jei, aukstesh a’jei, aiska’je, auksteSsiia‘je, aiska'je, aukstesfdje, aiskéjo-, aukstesno-jo-, Daugiskaita aisko'ses, aiskéses, aiskivju-, aiskiinsum(s), aisk6-Sum(s), aisk6°S0'm(s), aiska'ses, did26-ses, aiskiimsum(s), aiské-Sum/(s), aisk6-So'm(s), aisk6°So's(e), aiskiiosuos(e), auktéSfio'ses, aukstesnd ses, aukstesnit ju’, auksteshiimsum(s), aukStesid sum(s), aukstesid'So'm(s), aukStesid'ses, aukstesniunsum(s), aukstesid Sum(s), aukStesid'so"m(s), aukStesid'So's(e), aukStesiiiosuos(e), send uso ji send uSo'ses send'uSs a°jei sehd'uSa‘je Sefid'uSa‘je sefid'uSo'jo" Sefid'uSo'ses sendusujwi sefia'uSumsum (s) sefia' uso’ Sum(s) Sefid'uSo°So°m(s) senid'uSa'ses send usumsum(s) sefid'uSo'Sum(s) Seid’ uso°So°m(s) Sefid'uSo'So"s(e) send usuoSuos(e) Dgs. naudininko ir inagininko linksniai Snektose visais atZvilgiais jau sutape ir turi po 3 vienodas gretimines formas, i8 jy"viena su i8laikytu 1 komponento priebalsiu m ir tuo patiu sudvigubinta galiine um. Rytiniame ploto pakraStyje (Skaistgirio apylinkése) retkartiais sutinkamos tokios gretiminés dgs. galininko formos, kaip pyz.: didé-ses, didfo'ses. Atrodo, jos bus atéjusios i§ ryty aukStaitiy tarmiu, plg. Kriuki dgs. gal. geré-8s (Sia Ik. ¢ vertiamas j 9, pvz.: ko’SAS ~ kdsnis)*. ApraSomosiose snektose dvejopai kirtiuojamas dgs. vardininkas. Dgs. naudininkas ir dgs. inagininkas kirtiuojamas vienodai — priegaidés skirtumas i§ klausos nejautiamas. % Dél daiktavardiniy galiniy atsiradimo Zr. Z. Zinkevitius, IBIB, p. 83—85ir LD, p. 268 — 269. 17 Dél Siu formy kilmés ir paplitimo Zr. Z. Zinkevitius, [BIB, p. 27—28 ir LD, p. 291-292. 191 Bevardés giminés yra tik ivardis kas kita, pvz.: va daba tai jau kas kita Skn; daba tai kas kita ravé-t: 2é-me atlijus, minksta Darg. Kad Gia bevardé giminé, matyti iS sakiniy prasmés, bet senoji Snekty bevardés giminés forma turéty biti fonetiskai sutrumpéjusi: kas kit. Dél to Si ivardZio forma ji apraSomasias Snektas arba yra patekusi iS kity tarmiy, arba buvo priderinta prie moterigkosios giminés vns. vardininko, iSlaikantio galininj a. Visur kitur vietoj bevardés giminés paprastai vartojamas: a) VyriSkosios giminés vns. vardininkas, pvz.: tas jau né° didele laime Zg; b) Vyriskosios giminés vns. galininkas, pvz.: a pddarei ta’, ka’ a¥ tau sakau Skn. Skaiéius. I8skyrus asmeninius ivardZius a5, ti, td-msta, negimininiai jvardZiai skaitiais nekaitomi. Asmeniniai jvardZiai as, ti, dns, dna, jis, ji turi 3 skaitius: vienaskaita, daugiskaita ir dviskaitq. Tiesa, Salia jy dviskaitiniy formy lygiai taip pat daZnai dabar jau vartojamos ir daugiskaitinés. Atskiry linksniy dviskaitiniy formu pasitaiko ir parodomujy ivardziu sis, tas paradigmoje, pvz.: vard. tuodu, té-dvi (mot. g.), Stiodu || Siedu; kilm. tiodvieju'. Gal bit, dviskaitos formos ¢ia bus uZsilikusios pagal ivardi dns, dna, didesnéje Snektu ploto dalyje vartojama ir kaip asmeninj, ir kaip parodomaji. Kaip asmeninis ivardis jis désningai turi dviskaitos formas, kurias kartais iSlaiko ir vartojamas parodomuoju. Visi kiti Snekty ivardZiai beturi tik vienaskaita ir daugiskaita. Linksnis. Vns. ir dgs. vietininko nebeturi asmeniniai jvardZiai as, tz. Vietininko neturi ir negimininiai jvardZiai nieks, viskas, kas ir visi su juo padaryti sudétiniai ivardziai (bele kas, kas néns || nént...). Siy ivardziy vietininka pakeitia prieveiksmiai. Ivardziy linksniavimo skirtumy nuo Ik. pasitaiko ir daugiau. Pvz.: a) VyriSkosios giminés ivardZiai dns, jis, kas, katras, Sis, tas, tatras ir negimininiai nieks, viskas vns. jnagininke, be pagrindinés formos dnuo, jud, kué, katruo, nieku, Siio, tio, viskuo, turi dar ir kiek retesnes gretimines formas su -m: dnuom || dnum, jiiom, kiiom || kiim, katruom || katrum (reé.), niekuom || niekum, Stiom \\ Sim, tiiom || tim, tatruom || tatrum (ret.), viskuom || viskum. b) Ivardziy dns, kic, tas vos. vietininkas Salia formy dnam(e), kitam(e), tam(e) vakarinéje Snekty ploto dalyje turi retkar¢iais ir gretimines formas dnem(i), kitem(i), tém(i)?", c) Vyriskosios giminés ivardziy daugiskaitos naudininkas artiau Zemaitiu ribos (Auksuéiai, Kruopiai, iS dalies ir Sakyna) greta formy su galiine -iem(s), pvz.: aniem(s), kitiem(s), turi ir Zemaiti$kas formas su galiine -im(s), pvz.: tims. d) Ivardziu dns, kdtras, Sis, tas, tatras daugiskaitos galininkas Salia formu antos, katrtios, Stos, tios, tatrios vakarinéje §nekty ploto dalyje turi ir Zemaitiskas formas dnus, katrus, Sis, tis, tatrus®®, e) MoteriSkosios giminés ivardziu jokia, kokia, tokia, Siokia, kitokia, yienokia, visokia vns. vardininkas turi galiine -i pvz.: j6°ki || jé°ki || jO-ki ~ joki \\ joki, ko°ki \\ ké-ki || ké-ki ~ k6ki || koki. Tokia pat galiine Sie jvardZiai turi kai kuriose gretimose vidurio aukStai¢iy (pvz.; Rudiskiy, Daunoravés kéki, téki) ir Zemaitiy dounininky (pvz.: Papilés tiiok;? ~ toki) tarmése. * Dél jy kilmés Zr. LKMSR, p. 169. * Pilg. LKMSR, p. 168. * Placiau Zr. LKMSR, p. 169. 198 f) [vardZiy dna, ji, katra, si, ta, tatra vns. inagininkas visame Snektuy plote dazniausiai turi tik jvardZiuotines formas: and:je, jd-je, katrd'je, Sd-je, té-je, tatré:je. Be to, apie Auksuéius, Kruopius, o kartais ir Dilbinus, Sakyna pasitaiko ir jau sutrumpinty ivardziuotiniy formy: and‘i, katrd‘i, §€i, td*i. Tokios sutrumpintos formos vartojamos ir kai kuriose gretimose Zemaitiy tarmése, pyz.: Kursénu andi ~ andja, katrdai, 5éi, tai. Nejivardziuotiniy formy kiek dazniau sutinkama prie vidurio aukstai¢iy ribos apie KYburius, kartais Skdistgirj ir kt., pvz.: sii_ja~su ja, ta Kyb, td Sk. Ivardziuotinés vns. inagininko formos vietoj neivardziuotiniy pasitaiko ir gretimose vidurio aukStai¢iy tarmése, pvz.: Rudiskiu td ir jd-je, ta’je. g) Ivardis td vienaskaitos vietininke Salia moteriskosios giminés formos 16 labai daZnai turi ir vyriSkosios giminés vns. vietininko forma tam(e)®. h) Ivardziai dna, ji, katra, tatra, si, ta daugiskaitos galininko linksnyje turi ilga galininj a: and’s, jd-s, katra-s, §d's, ta’s, tatrd’s. Tatiau kartais, ypaé aréiau Zemaiéiy ribos, sutinkamos formos ir su trumpu a: tas, dnas. i) |vardZiai kas ir tas galininke kartais turi ir neaiSkios kilmés formas kilo, tio (Sakyna, Kruopiai)". Kiréiavimas. Vieningos kiréiavimo sistemos jvardZiai neturi. Pagal kiréiavima jie suskyla i keleta grupiy, kurios viena nuo kitos daugiau ar maziau skiriasi. 2. Linksniavimas Asmeniniai ivardZiai Snektose vartojami asmeniniai ivardiiai: as, tu, dns, dna, jis, ji, tamista, pac, pati. IvardZiai as, tv. Prie vns. vardininko as, ti gana daznai pridedama enklitiné dalelyté -ai: aSai, tijei. Vns. kilmininko formos madné’s, tavé's, tur bit, padarytos galininio kirtiavimo é-kamieniy daiktavardziy vns. kilmininko pavyzdziu, plg. katés, varské's. Snekty fonetinémis ypatybémis jy kitokios kilmés paaiskinti negalima. Gretimose Zemaitiy ir vidurio aukStaitiu tarmése tokiu vns. kilmininko formy néra. Vns. naudininko formos yra md-n, td-u. Salia md‘n plagiai vartojama ir sutrumpinta forma md’. Vas. galininko formos mani ~ mani, tavi ~ tavi sutampa su gretimy vidurio aukStaitiy ir Zemaitiy atitinkamomis formomis. Apie Kruopits, Dilbinus, Sakyna kartais vietoj iprastinés vns. galininko formos tavi pasakoma ir ¢évi. $i forma greigiausiai atéjusi i8 akmeniskiu Zemaiciu, bet atskirais atvejais gali biti pasakoma ir dél latviy kalbos jtakos. Vns. jnagininko formos mdnim, tavim nuo Ik. skiriasi tik sutrumpinta galine. Dgs. vardininko formos yra més, jis. Tagiau Salia formos més beveik visame Snektu plote vartojama ir mds. Plg. gretimy zemaitiy tarmiy (Kursény ir Papilés) mas. * Platiau Zr. LKMSR, p. 169 ir LKGS, p. 178. “ Dél jy Zr. LKMSR, p. 169 ir LKGS, p. 177. * Dél dns, dna ir jis, ji vartojimo ploty 2r. LKMSR, p. 169—170. 199 Dgs. kilmininke Salia mitsu, ji-su* labai platiai vartojamos ir gretimoms iZemaitiy tarméms bidingos formos mii‘sa ~ miiso, jisa ~ jiso. { asmeniniy vardziy dgs. kilmininka galiiné -o greigiausiai pateko per savybinius jvardZius mana ~ mano, tava ~ tavo", Dgs. naudininko formos yra miim/(s), jim(s). Galinini s i8laiko tiktai pati pazemaité ir tai nedésningai. Dgs. galininko formos apraSomosiose Snektose labai ivairios: Salia iS dgs. naudininko atéjusiy formy miim(s), Jjéim(s) imamos vartoti ir dabartinés dgs. inagininko formos miim/(s), jum(s). Argiau Zemaitiy ribos dgs. galininkui reik8ti vartojamos senosios dgs. inagininko formos mumis, jimis, 0 apie Sakyna ir Atksuéius retkartiais pasitaiko dar tolimesni jy perdirbinéjimai — mivmes, Jjtimes*. Dgs. inagininko formos mam/(s), jaim(s) yra sutrumpéjusios: neturi galiininio -i-, o -s dazniau pasitaiko irgi tik patioje paZemaitéje. Siy ivardziu dviskaitos vartojamos tokios formos: VyriSkoji giminé Moteri8koji giminé Ni midu, jiudu V. midvi, judvi K. midvieju', jidviejue ; miidves, jidves (Skn, Auks)‘? N. midviem, jidviem K. mitdvieju’, jidvieju™ midum, jidum (Skn, Auks, N. miudviem, jidviem Krp, Dilb)** G. midvi, judvi G. midu, jiudu midves, judves (Skn, Auks) In. midviem, jidviem In. midviem, jidviem mudum, jiudum (Skn, Auks, Vt. ay Krp, Dilb) Vt. - - TreCiojo asmens jvardziai dns, ana, jis, ji linksniuojami taip: Vyriskoji giminé Vienaskaita Daugiskaita Vv. ans, jis Vv. anie, jie K. ano’, jo K. anu’, jit N. anad'm, jdm N, aniem(s), jiem(s) G; ana’, ji’ anim(s) In. anuo, jiio G. anuos, jtios anuom, jiiom anus anum In. anais, jéis Vt. anam(e) Vt. dnuos(e), jiios(e) *° Nekirtiuota dgs. kilmininko galiiné, igskyrus patia pazemaite, visada biina ilga; iximtj sudaro tik Sie jvardziai. * Pig. J. Jablonskis, Raitai, t. 1, Vilnius, 1957, p. 266. * Dél kilmés Zr, LKMSR, p. 170. ** Dél Siy dvs. naudininko ir jnagininko formy santykio su Zemaiciy tarmémis Zr. LKMSR, p. 170. ? *? Dél iy formy santykio su Zemaitiy tarmémis Zr. ten pat. 200 MoteriSkoji giminé Vienaskaita Daugiskaita V. ana, ji Vv. ano's, j6's K. ano's, j0's K. anu’, jit” N. an@i, jéi N. anum(s), G. ana’, ja’ ano'm(s), j6°ms In. ana@je, jéje G. and's, ja's anai, anas, ana, ja ' In. anum(s), ano'm(s), j6°m(s) Vt. ano’, jo Vt. ano's(e), ji-s(e) anuos(e), jiios(e) Dviskaita VyriSkoji giminé Moteriskoji giminé V.G. aniidu, jiedu V.G. anidvi, jiedvi antiodu, jtiodu antodvi, juodvi K. . anidvieju’, anidves, aniodvieju’, juodvieju’ antiodves N. In. anidviem, jiedviem K. anidvieju’, . antiodviem, jtiodviem antodvieju’, jiodvieju’ anidum, N.In. anidviem, jiedviem antiodum, antodviem, juiodviem Vt. anitdviejuos(e), Vt. anitdviejo's(e), antiodviejuos(e) anidviejuos(e), antiodviejo's(e), antiodviejuos(e) Be ty dalyku, kurie apie Siy ivardziy atskirus linksnius pasakyti ,,Bendrujy pastaby“ skyrelyje, dar minétina, kad Salia tretiojo asmens ivardzio moterikosios giminés vns. vardininko formos ji artiau vidurio auk&taitiy ribos gana daznai sutinkama ir jin. Ji atsiradusi i€ jinai, nukritus enklitinei dalelytei -ai. Tretiojo asmens jvardziy dviskaitos formos daromos tik i vyri8kosios giminés ivardZiy Saknies; Siy formy gimine parodo galiné. Be to, ivardziy dns, dna dviskaitos paradigmoje platiai jsigaléjusios tokios formos, kur pirmojo komponento senoji vyri8kosios giminés dviskaitos vardininko-galininko galiiné -wo, greitiausiai pagal skaitvardzio abu, abudu analogija, sutrumpinta j -u, pvz.: antidu, antidvieju’. Ivardziu dns, dna, jis, ji dviskaitos linksniy galinés yra tokios pat, kaip ir ivardZiu as, tt dviskaitos. Ivardzio jis, ji dviskaita retesné, negu ivardzZio dns, dna. Kadangi jis, ji prie Zemaitiy ribos nevartojamas, tai jo paradigmoje néra Zemaiti8ky formu. SangraZinis ivardis SangraZinis jvardis sdvé's linksniuojamas kaip asmeniniy ivardZiy a¥, tz vienaskaita. Skiriasi tik tuo, kad turi vietininko linksni — sdvi*. Toje Snekty ploto dalyje, kur turima vns. galininko forma févi, ir Salia savi Kartais pasakoma tokios pat kilmés, kaip févi, forma sévi. 201 Savybiniai jvardZiai ApraSomosios Snektos turi Siuos nekaitomus savybinius jvardZius: mdna, tava, sava, mirsu || mivsa, jirsu || jirsa. Be to, apie Skaistgirj ir GruzdZits pasitaiko ma ,,mano“, pvz.: tu ma vdika suvilé-jei Grz; ma vdiks, lai pasté" (karvé) pas pirti; éik ti, ma: vaiks, kas ja dés péenkur meétiku: Sk. Kaitomieji savybiniai ivardZiai: a) mandsis, mandé-ji; savasis, savo-ji; tavdsis, tavo-ji; ju'sdsis, ju'so-ji; mu’sdsis, mu'sé-ji; b) maniskis, maniske; taviskis, taviske; saviskis, saviske; jusiskis, ju'siske; mu'siskis, musixke. IvardZiai maniskis, manixke... linksniuojami ir kirtiuojami kaip bidvardZiai su priesaga -iskis, -é. Jy vyriSkosios giminés vns. naudininkas ir vietininkas dazZniausiai turi daiktavardines galiines, pvz.: mu‘siskui, mu‘siski’. IvardZiai mandsis, mand‘ji; tavdsis, tavé-ji... linksniuojami ir kiréiuojami kaip ivardZiuotiniai bidvardZiai (baltasis, balté:ji). Kaitomieji savybiniai jvardZiai, kaip ir Ik., jau savotiSkai linke daiktavardéti, pvz.: mu'sdsis (t. y. tévas ar sinus) kai va'kar isé-je, tai da'r i nesiré'da; maniskis (t. y. vyras) i miska isvafa-va Skn. Kaitomieji savybiniai ivardZiai nuo nekaitomuju skiriasi dar tuo, kad nekaitomieji gali biti vartojami visais atvejais, o kaitomieji tik kalbant apie asmenis arba apie gyvulius (kartais) ir tik tada, kai ivardis vartojamas vienas, t. y. be daiktavardzio, Pvz., ne mandsis vi'rs, tavé'ji pati, bet tik mandsis, tavd-ji. Prie savybiniy ivardZiy galima paminéti ir jvardZio tava darinj tavinis, -e ,,tavo, tavasis“, pvz.: jau tavine géro‘je gré-bluka nébé:; kir ta tavine sake Skn. Tiesa, Sis darinys retas ir, tur bit, néra senas. Dar retiau pasitaiko famstinis,-e ,,tamstos, tamstu“, pvz.: to's tamstines bilbes gréiéau pin Skn. Parodomieji ivardZiai ApraSomosios Snektos turi Siuos parodomuosius jvardzius: dns, dna; §6°ks ~ Sidks \| So°ks || S6-ks ~ Sidks, §6°ki ~ 8idki || S5-ki || §O-ki ~ Sioki; Sis, Si; tas, ta; to-ks ~ tks || to-ks || to-ks ~ toks, to-ki ~ t6ki || té°ki || t6°ki ~ torki. [vardis Sitas, Sita vartojamas retai. Kaip atliepiamasis Zodis klausiamajam-santykiniam jvardZiui katras, katra Salia parodomojo ivardzio tds, td vartojamas ir jvardis tdtras, tatra, pvz.: katras va%uoste i Zaga're? — katras vaiiiosme, tatras, a td-u ne vis tiek; katra’ Sake man imi? katra’ no-ri, tatra’ Skn. Linksniuojami parodomieji ivardziai nevienodai: §6-ks || §6°ks || fo°ks, §6°ki || 56°ki || §0°ki, t6°ks || té°ks || t6°ks, té°ki|| to-ki\| to-ki linksniuojami kaip Klausiamasis ivardis kévks || kd-ks || ké"ks, kévki\| ké°ki || ké-ki; tatras, tatra — kaip Klausiamasis kdtras, kdtra; dns, dna — kaip asmeninis dns, dna; ivardiiai sis, Si, tas, ta linksniuojami vél skirtingai, plg.: Vyriskoji giminé Vienaskaita Daugiskaita Vv. Sis, tas Vv. Sie, tie K. 56°, 16° K. Sa, tr 202 N. Sém, tam N. Siem(s), tiem(s) Sim(s), tim(s) G. Si, ta : G. Stios, tos Sus, tis In. Siio, tito In. Sis || Séis, tdis || tais Stiom, titom Vt. Stios(e), titos(e) Sim, tim Vt. Sam(e), tam(e) MoteriSkoji giminé Vienaskaita Daugiskaita Vv. Si, -ta Vv. S6's, to's K. §6's, t0's K. Sa, tir N. Si, tei N. Sum(s), tim(s) §6°m(s), té-m(s) G Sa, ta G. Sas, tas In Séje, t&je In. Sim(s), tim(s) Si, tai §6'm(s), té-m(s) Sa, ta Vt. S6°, to Vt. §6:s(e), té-s(e) tam(e) Siios(e), tiios(e) Be ty dalyku, kurie dél atskiry Siy jvardziy linksniy pasakyti,,Bendryjy pastabu“‘ skyrelyje dar reikéty pridéti, kad ivardis tas vns. kilmininke kartais turi ir priklausyma reiSkian¢ia forma tdno, vartojama alia paprastosios vns. kilmininko formos 16°, t6s. Forma tdno* vartojama tik kaip atliepiamasis Zodis savybine reik§- me turin¢iam Klausiamajam jvardZiui kdno™ || kéno’ ,,kieno“ pvz.: kano’ tas péilis? kano’ tas péilis? kano i tano*, ti sava nagu’ nékisk; kano riinkelus pirmu atvagot? kano’ no-ri, tano*, tik vagé-k gréiéau Skn. MoteriSkosios giminés vns. galininkas Snektose retkartiais turi ir forma Si, pvz: Si na@kti ,,8iq nakti* Auks, Siva-sara ,,ia vasara“ Skn**. Klausiamieji ir santykiniai jivardZiai ApraSomosios Snektos turi Siuos klausiamuosius ir santykinius jvardZius: kas; katras, katra; kéli, ké'les; kélinc, kélinta; kéleri, ké-leres; keleFé:ps, keleFé-pa: korks \| ké-ks || k6.ks, k6-ki \| ké-ki || kO-ki. Ivardis kiris, kurilabai retas. Paprastai vietoj jo vartojamas kdtras, katra, o kartais ir kds ar k6évks || ké-ks || ko°ks, kO*ki |k6"ki\| kO-ki, pvz.: katrieno-?, tie viska’ padara Skn; tas klavuS, kas (kuris stovi) lauka piisé*: ,,a? ilindai?“; kai ré&Zuos (Zemé) bird,a-va, tai pirmiejei, kas (kurie) nupja'ud,a'va (savo rugius), pé-dus mé*t i duksta: ,,riduo, riduo, riduo*, saki-d,é°- va Zg; aX desu (tas), kas diona diiodu Dam; ka ké-ke sen&la gduée, kas paded (kuri padéty) givé-Ai; i¥ ké-ko's (kurios) né-ri pises, if t6°s gali mési Kyb. Klausiamieji ir santykiniai ivardZiai linksniuojami nevienodai. Kas linksniuojamas kaip parodomojo jvardzio tas ‘vyri8kosios giminés vienaskaita, tiktai neturi vietininko linksnio; vietoj jo vartojamas prieveiksmis Kir. Vie- ** Dél jos kilmés Zr. LKMSR, p. 170. 203 tininkas uZsilikes tik senuose eiliuotuose posakiuose, pvz.: vdikai, vanagai, kame té-va piningai? Skn. Be to, vns. kilmininkas Salia formos ko turi ir priklausyma reiSkiantig forma kano’ || keno ,,kieno“. IvardzZiai Keli, ké-les, kélinc, kélinta, kelefé'ps, kelefé-pa linksniuojami kaip atitinkamo kamieno bidvardiiai. Ivardis kéleri, ké-leres linksniuojamas kaip dauginiai skaitvardiiai. IvardZiai katras, katra, kovks || ké-ks || ko-ks, ko°ki || ké-ki || ko°ki linksniuojami taip: VyriSkoji giminé Vienaskaita Daugiskaita Vv katras, ké°ks || ké-ks || kovks V. — katrie, k6é-kie || ké-kie K. katro’, ko-ke K. — katrur, ké-kur N. — katré'm, ko-kd-m N. _ katriem(s), ko'kiem(s) G. katra’, ké"ki ~ k6kj\| kéki- ~ koki katrim(s), ko*kim(s) (Skn, Auks, Krp) In. — katruo, ko-ku G. _ katruos, katrus, ko-kus katruom In. = katrais, ké-keis katrum (ret.) Vt. katruos(e), ké-kuos(e) Vt. katram(e), ké:kem(e) Moteriskoji giminé Vienaskaita . Daugiskaita ¥. katra, k6°ki || ké°ki || ké-ki V. katro's, ké'kes K. katro's, ké-ko-s K. — katru, ko-kar N. katra@i, kovké&i N. _ katrim(s), ko-kiim(s) katré-m(s), ko:ké-m(s) G G In. katra’, ko-ke katra's, kékes katra‘je, ko-ke In. katrum(s), ké-kum(s) katra@'i katro-m(s), ké-ko-m(s) katra Vt. katro's(e), ké-ko-s(e) Vt. katro-, ké-kokatruos(e), ké-kuos(e) Prie to, kas apie Siy ivardZiy linksniavima pasakyta ,,Bendrujy pastabu“ skyrelyje, galima pridéti tik tai, kad skirtingas ivardzio koks, koki kirtiavimas_greiGiausiai bus atsirades, susidiirus §nektose ryty auk8taiciy formai kokis su vakary — koks. Pazymimieji jvardZiai Pazymimuyjy jvardziy Snektos turi palyginti nemaza, pvz.: Jorks \\ jo°ks || JOks, j6:ki ~ joki \\ jé-ki || jo"ki ~ joki; kdtras, katra ,,kiekvienas, -a“; katras viens, kdtraviena ,,kiekvienas, -a“; kité:ks || kité-ks || kité-ks, kit6°ki|| kito’ki |j kitorki || kitoki; nebeké-ks \|...9°, .nebakorki || n€bekorki || nebaké:ki || nebako-ki; nakorks \\ neké-ks || neko-ks (neeko'ks), nakorki || neko'ki || naké-ki || neko-ki; né'j6"ks || néjoks || né-jo-ks (né-jo'ks), né-jorki \\nd-jorki || né-jo-ki || né-jo'ki; né-- “* Visi ivardZiai su priesagomis -oks, -oki turi taip pat trejopai kiréiuojamas vns. vardininko formas, kaip koks, koki, joks, joki. 204 kévks..., né-k6°ki || né-ko'ki...; nleks; pac, pati; 86°ks... S6"ki...3 16°ks.0., t6"Ki...3 tas pac, ta pati; to-ks... pat || pdt, té°ki... pat || pdt; visas, visa; viskas; viend-ks..., viendki..., visdks || viso*ks..., visé'ki || visoki... ir t.t. ; IvardZiai joks, joki, toks, toki, Sioks, Sioki, kitéks, kitoki, vienoks, vienoki, visoks, visoki, néjoks, néjoki, nekoks, nekoki ir kiti panaSis linksniuojami kaip klausiamasis-santykinis jvardis koks, koki. Svyruoja tik ivardziy kitoks, -i, nebekoks, -i, néjoks, -i, nekoks, -i, nékoks, -i, visoks, -i kai kuriy linksniy kiréiavimas, todél duodama ivardZio visoks, -i paradigma. VyriSkoji giminé Moteriskoji giminé Vienaskaita Daugiskaita Vienaskaita Daugiskaita Vo Vise ks || 205, vis0°kie || viso-kie, V. visé-ki||..., visé’kes viso*ks viso’kie viso'ki K. visé-ke viso-ku', K. _ visé-kors, visé-ku-, viso*kur viso-ko-s viso*ku: N. visoké-m viso*kiem(s) N. _ viso*kéi viso"kim(s), viso"ké-m(s) G. _ visé°ki|| visé-ki-, visé-kus G. visé-ke viso-kes viso’ki* In. visd-ke visd-kum(s) In. visé-ku visd'keis, viso-kum(s), viso*keis visé-ko'm(s), Vt. visé-kem(e), —_visé-kuos(e), viso"ko-m(s) viso'kem(e) viso"kuos(e) Vt. visd-ko-, visé-ko-s(e), viso‘koviso-ko's(e), visé-kuos(e), viso*kuos(e) Kirtis i8 galiinés yra atitraukiamas arba j prieSpaskutini, arba j pirmaji skiemenj. Galiinés ilgumas kiréio atitraukimui reikSmés neturi, todél atrodo, kad prie’- paskutinis skiemuo greitiausiai pradétas kirtiuoti pagal tokio tipo ivardzius, kaip joks, -i, koks, -i, toks, -i ir kt. Dabar Snektose daZnesnés formos su prieSpaskutinio skiemens kiréiu. Ivardis nieks linksniuojamas kaip parodomojo ivardzio fds vyriskosios giminés vienaskaita, tik inagininke turi daiktavardine galiine nieku; bet gretiminés to linksnio formos tokios pat, kaip ivardZio tds. Be to, vietoj vietininko linksnio vartojamas prieveiksmis niekur. Kaip tds linksniuojamas ir jvardis viskas, tik visuose kituose linksniuose jis turi gretimines formas su jungiamuoju balsiu a, pvz.: kilm. visako-, naud. visakd°m (ret.), gal. visaka’, in. visakuo... Tiesa, naudininkas su i8laikytu jungiamuoju _ balsiu Zymiai retesnis, negu tokios pat kity linksniy formos. Sio jvardzio vietininka atstoja prieveiksmis visur. IvardZio pac linksniavimas toks: Vienaskaita Daugiskaita V. — —pac Ni pa tis K. __ paties, K. paéur pace N. _ patiem(s), N. — paéd‘m patim(s) G. pati G. pacus In. padu, In. _ paceis patim Vt. paéuos(e) Vt. . pacem(e), patem(e) (ret.) Ivardzio pats vns. kilmininkas turi ir retiau pasitaikantia gretimine ia-kamiene forma, tikriausiai atéjusiq i8 daiktavardZiy per Zodi pde ,,vyras (Zmonos)“. Vns. jnagininkas Salia ia-kamienés formos retkartiais turi ir i-kamiene. Vns. vietininko gretiminé forma pdtem(e) gali biti Zemaitybé, bet gali biti atsiradusi ir patiose Snektose pagal tuos linksnius, kurie turi ne ¢ bet t. Dél gretiminés dgs. naudininko formos Zr. ,,Bendrasias pastabas“. NeZymimieji jivardZiai Nezymimyjy ivardziy Snektose gana daug. Pagal darybos tipa juos galima suskirstyti i kelias grupes: a) NeZymimieji ivardZiai be priesagy ir prieSdéliy, pvz.: kéli, ké-les; kas ,,kazkas“; kic, kita ,,kai kas“; kiris, kiwi ,,kai koks, kai kokia“; viens, viena. b) Nezymimieji ivardziai su priesagomis ar prieSdéliais, pvz.: kélinc, kélinta »kazkuris, -i*; ko°ks, kéki... ,,.kaZkoks, koks nors“; n@-kuris, -i || nekuris, -i ,,kai kas“ (nekiiris vezd d-vo's (vezdavosi) i kibilus Zg; nekuri gérai, ka vaika pasistuortioje Krp.). Sis ivardis néra labai gyvas. Dainiau teko girdeéti tik apie Zagare. c) Sudétiniai neZymimieji ivardziai: 1. Sudaryti i dviejy ivardziu, pvz.: sis tas; §6°ks té-ks, §6°ki to-ki... 2. Pirmasis komponentas yra dalelyté kdzi || kazin || kazint, o antrasis — ivardis. Be to, abu komponentai gali biti visai susilieje ir nesusilieje, pvz.: kazikas; kazikoks, kaziko*ki; kazinkas; kazin(t) kas; kazin(t) katras, kdzin(t) katra; kaZin(t) kévks, kazin(t) kovki... 3. Pirmasis komponentas yra dalelyté kai, antrasis — jvardis, pvz.: kai kas; kai koé-ks, kai kovki... 4. Pirmasis komponentas yra ivardis (kds; katras, -a; k6-ks, -i; kivis, -i), antrasis — dalelyté ndns || nént || ndrs, nd‘refi || né‘rentais (plg. Papilés niorinta's), pvz.: kas néns; katras, -a nént; ko-ks..., -i no‘refi. 5. Pirmasis komponentas yra svetimos kilmés dalelyté bil(e) || béle™, o antrasis — ivardis (kds; katras, -a; k6-ks..., -i; kuiris, -i...), pvz.: bil(e) kas || bel(e) kas; bike) katras, -a\| bee) kdtras, -a. % Moteriskoji giminé (pati) linksniuojama kaip io-kamieniai biidvardziai (grazi). * Pig. Lietuviy kalbos Zodynas, t. 1, Vilnius, 1941, p. 671. 6. Pirmasis komponentas yra dalelyté jeb, o antrasis — ivardis (kas; kdtras,-a: korks...; kuris ir t.t.), pvz.: jepkas; jepkatras, -a; jepko'ks... 7. Kartais tarméje sutinkamas neZymimasis ivardis kas nebit't(u) ,,kas nors“, padarytas su neaiSkios kilmés dalelyte n@bat(u) ir labai retais atvejais — bar. NeZymimujy ivardZiy linksniavimas Nesudétiniai neZymimieji ivardZiai linksniuojami kaip atitinkami paZymimieji ar klausiamieji ivardziai (kds; k6é-ks..., -i; kic, kita ir t.t.). Ivardis kéli, ké'les linksniuojamas kaip dviskiemeniy ia-, io-kamieniy bidvardZiy daugiskaita. Ivardis kélinc, kélinta — kaip a-, o-kamieniai bidvardiZiai. Ivardiiu Sis tas, §6°ks... té°ks..., §6:ki... t6°ki linksniuojamos abi sudedamosios dalys atskirai. Visy kity neZymimujy sudétiniy ivardziy linksniuojamas tik tas komponentas, kurj sudaro jvardis. MMA MPHJIAPATEJIBHOE, YACJIMTEJIBHOE A MECTOMMEHHE B 3ANMAJ\HO-AYKUITAHTCKHX TOBOPAX MOrPAHHUbSA JIATBHMCKOH CCP A. HOHAMTUTE Pe3ome B cratpe paccMaTpHBalorcd HMA MpHaraTesbHoe, YACUTeEAbHOe H MeCTOUMeHHe CaMbIX CeBepHBIX 3aNaHO-ayKUITaHTCKUX TOBOPOB, YKa3bIBaIOTCA COOTHOLLIeHHE HX C COOTBETCTBYIOUHMH (PakTaMH AHTOBCKOTO JHTepaTypHOTO A3bIKa a TaK- "Ke cocequHX 2KeMaiircKUXx H cpeqHe-ayKuITaliTcKHX TOBOPOB (B OTJEMbHBIX C.1yyaaX — HW C (PakTaMH JaTbILICKOTO s#3bIKa). Koucratupyiorcs cnefyloutne HanOoee XapakTepHbie OCObeHHOCTH STHX 4acTeli pew: Uma npiaaratesbuoe. B uccnexyembix ropopax nocTeneHHO ucuesaioT npHaaraTesbuble cpeqHero pota. Tlanexuble OKOHYaHHA NpuaraTenbHBIX 2%KeHCKOTO pOa TOK MeCTBeHHbI C COOTBETCTBYIOUIMMH MaJexKHbIMH OKOHYAHHAMH HMeH CYUJ€CTBHTEJIBHBIX 2KCHCKOTO pojla Tex xe OcHoB. IlayexkHbIe OKOHYaHUA mpHtaTaTeAbHbIX MYXKCKOTO pOJla B GO/bINMHCTBe Cy4aeB CBOAATCA K COOTBeTCTBYIOUMHM Mae%KHIM OKOHYAHHAM JIMTepaTYpHOTO S3bIKa, TOMbKO nOABepraioTcs pasHoro poga coxpatienuam. Kak 6ozee spkue OTKOHeEHUA OT AMTepaTypHOTO S§3bIKa MOXKHO YKa3aTb: a) BTOPKeHHe OKOHYAHHA HMeH CYWLECTBHTeIbHBIX B jlaTesbHbIit MaM@K 1.4. MHOPOCOXKHIX MPHJIaraTesbHbIX C OCHOBAMH Ha @, ia (alkand-m \\ &lkanui ,,rononuomy“, vakart-k&Eui »BuepalliHeMy“) H B MeCTHBI magzex el. 4. MHOFOCJOXKHBIX Ip araTeJbHbIX C OCHOBOII Ha ia( vakari-ksti-); 6) wacry1o 3ameHy (PopM poAHTenbHOTO Mayexka ef. 4. MpHaraTeAbHBIX Cc OCHOBOii Ha u cbopMamHt poAUTebHOrO NayexKa NpHaratebHbIX C OCHOBOM Ha ia (li-gaus || li-ge ,rnaaKoro, posroro). Kpome Toro, BiOu1b KemaiiTCKOH rpaHHUbl NpuwiaraTesbHble My2KCKOTO ™ Platiau Zr. LKGS, p. 175-176. 207