Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos laiko konstrukcijos su galininku

LIETUVIY KALBOS GRAMATIKOS TYRINEJIMAI LIETUV.OS TSR MOKSLU AKADEMIJA DABARTINES LIETUVIU LITERATORINES KALBOS LAIKO KONSTRUKCIJOS SU GALININKU A, RUZE Jvadas § 1. Pagrindines laiko galininko reik8mes senuosiuose lietuviSkuose raStuose bei §nekamojoje kalboje yra iSkéles ne vienas kalbininkas'. Daugeliu atveju ju teiginiai tinka ir dabartinei literatirinei kalbai. Apie laiko galininko reik8mes ir vartojima dabartinéje literatirinéje kalboje daugiausia informacijos randame J. Jablonskio ,,Linksniuose ir prielinksniuose“? bei akademinéje gramatikoje*. Minétuose darbuose laiko galininkas aptariamas kaip viena galininko linksnio reikSmiu. Siame straipsnyje nagrinésime ne laiko galininka, kaip atskira galininko linksnio reik’me, bet laiko konstrukcijas?, sudarytas su galininko linksniu. Paméginsime i8aiskinti laiko konstrukcijy su galininku gramatine struktiira ir leksine sandara, tu konstrukcijy reik8mes, reikSmiy priklausomybe nuo konstrukcijos gramatiniy ir leksiniy ypatybiy, konstrukcijy vartojimo polinkius. § 2. Laiko konstrukcijos su galininku, palyginus su konstrukcijomis, kurios sudarytos su kitais linksniais, dabartinéje literatirinéje kalboje yra produktyviausios ir intensyviausiai vartojamos. Jos turi ir daugiausia reik8miu. Galima iSskirti keturias pagrindines laiko konstrukcijy. su galininku reikSmes: 1) veiksmo laiko momento ar periodo, 2) veiksmo trukmés, 3) veiksmo rezultato trukmés ir 4) veiksmo daznio. Be to, Siy reik’miy konstrukcijos gali turéti papildomy nivansu, iSplaukian- &iu i§ ju gramatinés struktiros ar Ieksinés sandaros. Laiko konstrukcijy su galininku reikSmés skirtumus paprastai lemia Sie svarbiausi veiksniai: 1) pagrindiniu konstrukcijos démeniu einantio veiksmazZodzio veikslas, 2) priklausomuoju démeniu einantio daiktavardzio leksiné reikSmé, 3) su daiktavardzio galininku einantio paZyminio~gramatines ir leksinés savybés, 4) konstrukcijos 1 A. Schleicher, Litauische Grammatik, Prag, 1856, p. 262—264; F. Kurschat, Grammatik der littauischen Sprache, Halle, 1876, p. 380—382; E. Fraenkel, Syntax der litauischen Kasus, Kaunas, 1928, p. 161—163. 2 J. Jablonskis, Rinktiniai ra8tai, t. I, Vilnius, 1957, p. 617-621. ® LTSR MA Lietuviy kalbos ir literatiros institutas, Lietuviy kalbos gramatika, t. 1, Vilnius, 1964, p. 197-199. 4 Laiko konstrukcijomis tia vadinami veiksmazodiniai ZodZiy junginiai, rei8kiantys laiko santykius. 85 priklausomuoju démeniu einancio daiktavardzio galininko skaigiaus forma. Ne visada Sie visi veiksniai vaidina vienoda vaidmenj. Vienais atvejais svarbesnis vienas kuris Siy veiksniy, kitais — kitas. I. Konstrukcijos, reiSkiantios veiksmo laiko momenta ar perioda § 1. Veiksmo laiko momento ar periodo reikSme lemia pagrindiniu konstrukcijos démeniu einantio veiksmazodZio veikslas. Veiksmo laiko momentas reiSkiamas konstrukcijomis, kuriy pagrindinis démuo yra ivykio veikslo veiksmazZodis. VeiksmazZodzZiu rei8kiamas veiksmas ivyksta tam tikru daiktavardziu pasakomo laiko momentu. Kastulis Narvilas i Vilniy atvaziavo vidunaktj alkanas. VaizgRR II 72. Rytmeti visos bobelés iSlaksté. ZemR 1 100. Sekmadieni, egzaminy ixvakarése, atéjo motina. AvyZ|SK 126, Pavasarj, parvaziaves atostogy, pusbrolis Jurgis Sauklys atvyko miisy aplankyti. SimonNTP 308. Veiksmo laiko periodas reiSkiamas konstrukcijomis, kuriy pagrindinis démuo — eigos veikslo veiksmazodis. Kiek laiko trunka veiksmas, aiSkiai nepasakoma: jis gali vykti trumpesni, ilgesni ar visa daiktavardZiu pasakoma laika. Verké Karusé nakti, i sunky pakulinj pagalyj jsikniaubusi. Gud-GuzR 1 26. Sekmadienj lynojo. MatAD 86. Juk paukstiai nieko daugiau nemoka, tik pypséti, 0 Ziema turi dvésti badq. BaléAP 184. Vasarq banguodavo auksiniy varpy réziai. MarcBR 148. Kitais atzvilgiais Sios artimy reik’miy konstrukcijos nesiskiria, todél cia nagrinéjamos kartu. Tik iliustracijose visu pirma pateikiamos konstrukcijos, reiSkiantios veiksmo laiko momenta, po to i§ naujos eilutés — konstrukcijos, reiSkiancios veiksmo laiko perioda. § 2. Konstrukcijy, rei8kiantiy veiksmo laiko momenta ar period, priklausomuoju démeniu visada eina daiktavardziy vienaskaitos galininkas. Sios laiko konstrukcijos sudaromos su gana apibréZtu leksiniy reik$miy daiktavardZiais. Paprastai vartojami paros daliy, savaités dieny, mety laiku, laiko mato vienetu ir neapibréZto laiko kiekio pavadinimai. Gana retai pasitaiko konstrukciju, sudaryty su kity laiko reikSmiy daiktavardZiais. Konstrukcijos, sudarytos su laiko mato vienetus ar neapibréZta laiko kieki rei8kian@iais daiktavardZiais, visada turi struktiriskai bitina pazyminj. Ty paciy reikSmiy konstrukcijos, sudarytos su kity auk8¢iau minéty semantiniy grupiy daiktavardziais, gali biti ir su pazyminiais, ir be ju. § 3. Dabartinéje literatirinéje kalboje labai produktyvios veiksmo laiko momenta ar periodg reiS8kian¢ios konstrukcijos, kuriy priklausomuoju démeniu eina paros daliy, savaités dienu ir metu laiky pavadinimy galininkas be pazyminiy. Be pazyminiu kartais pavartojamas ir vienas kitas kitokios laiko reikimés daiktavardis. Rytmetj suvaziavo daug vezimy i pasventorj. ZemR Ul 355. Kiek dienq nurauta, tie naktj turi bati nubraukta. KatkR 91. Vidurnaktj ‘visus is miego pribeldé. Gs. Pagaliau vidudienj prijojo didelj, klampy raistq. VienR IV 24. Pirmadieni, kartais antradienj vél grizdavo j téviske ligi kito SeStadienio. Myk-PutR Ill 256. Pavasarj viena karvé krito, dabar kita. Er. Rudenj Bartkus gayo nuo siinaus laiska. MarcBR 157. Vidurvasarijis atéjo pas Andriu86 ka, rado jj begulintj. GricZ 240. Patirs, biidavo, kad aS parvaziavau, ir ateina Sventadienj j mane naujieny pasiklausyti. BilR 1 104. Nakties pauksciai dienq miega. Jn8. As gerai Zinau, kq reiskia naktji savo kranto siekti. MiezSA 163. Su kuo per tvora rytq prie namy kuzdéjais ? SruogR Ill 10. Vidudienj, atsisédes kur nors kriauxy, skaitai, raSXinéji, kaitinies ixsitempes sauléje. VienR VII 40. Vilius nori antradienj ar treciadienj vasarojy kirsti. SimonR V 13. Pirmadienj eisime paziuréti. SimonNTP 224. Jo kambariai, vasarq nevédinami, 0 Ziemq nekirenami, ilgqa laika stovéjo uéversti visokiais atliekamais rakandais. Myk-PutR IV 9. Ziemqa neSiodavo storo milo kelnes ir juodus nudévétus, nutrintus kailinius. KrévRg 171. Darbymeti . ir senas, ir jaunas kruta. Gri. § 4. Labai daZnos konstrukcijos, sudarytos su daiktavardziy kartas, sykis vienaskaitos galininku. Siy Zodziu galininku pasakomas labai bendras, neapibréztas Jaikas®. Savo reikSme ir funkcija Siu ZodZiy galininkai artimi prieveiksmiams®. Kalbamos reikSmés konstrukciju su kartas, sykis galininku pagrindiniu démeniu paprastai eina bitojo kartinio laiko veiksmazodZio forma. Bet Stai kartqa atéjo Zmonés, paémé linus uz virsuniy ir iSrové su Saknimis. BaléAP 24. Syki net palydéti buvo pasixoves, bet né Zodzio nemoka Zmonisxkai istarti. Gru8K 122. Damijonui syki tokia ,,raketa“ ant kepurés uzkrito. SajK 111. Kartq juodu stovéjo ties Vilko Akies eZeru ir Zitiréjo i puSynq. VenclR I 50. Gyveno kartgq senas Zvejys. BaléTVN, 9. Retkaréiais pasitaiko konstrukcijy, kuriy pagrindiniu démeniu eina veiksmazodzio esamojo laiko forma. Syki parvaziuojame if bainycios — bestovis kieme arklys. ZemR 1V 314. Tatiau esamojo laiko forma tokiais atvejais visada zymi praeities veiksma. Su veiksmazodzio bitojo daZninio ar bisimojo laiko formomis ir daiktavardziy kartas, sykis galininku kalbamy reik8miu konstrukcijos be pazyminiy dabartinéje literatirinéje kalboje nesudaromos. Konstrukcijos su Zodziy kartas, sykis galininku reiSkia labai neapibréZta veiksmo laiko momenta ar perioda. Todél jos daZnai iSpletiamos dar kitu daiktavardzio linksniu, linksniu su prielinksniu arba prieveiksmiu, patikslinantiu veiksmo laika. Nusivariau kartq rudenj Burbiskin jaucius pidymo arty. BilR I 178. Paréjojis kartq po smarkios perkiinijos. SajJ 48. Syki per susisaudymq suZeidé kuopos vadq (tsp). Bet as neiskenciau ir kartq numoklinau nakéia i ganyklas. BaltPV ! 91. Sykj einu pavakary j dvarq ir sutinku elgeta (8). Karta per pertraukéle klipatuoju su savo draugais klipatomis ir randu kieme cigaretés nuoriikg. SruogR V 169. Tatiau konstrukcijos su kartq, sykj ir be tokiu iSpleciantiu ZodZiy yra pilnds struktiros. § 5. Daiktavardziy galininkas dazniausiai eina su fakultatyviais pazyminiais — daiktavardZiais, biidvardZiais, skaitvardZiais, ivardZiais ir dalyviais. Siais pazyminiais einantys Zodziai paprastai irgi turi leksing laiko reikSme. ® Lietuviy kalbos gramatika, t. I, p. 198. ~® K. Ulvydas, Dél vienaskaitos galininko prieveiksméjimo dabartinéje lietuviy kalboje, ,,Lietuviy kalbotyros klausimai“, t. II, V., 1959, p. 75. 87 1) Daiktavardiniu paZyminiu iSpletiamos tos konstrukcijos, kuriy priklausomuoju démeniu eina paros dalis rei8kiantys daiktavardzZiai. Rytojaus dienq Morta su motina atvaziavo pas Kavolius. ZemR IV 136. Kq mes galvojam, kada uZmiegam rudenio naktj po savo stogu? MaldSM 165. Sestadienio popiete Arvydas, kaip paprastai, vél pasuko e#ero link. LankNR 171. Taciau penktadienio rytq jos entuziazmas dingo. VienR VII 157. Sextadienio vakara kiekvienas laisvai atsikvépdavo. Myk-PutR VI 40. Prasidéjus vestuvéms, mergy vakara, Kupsciai nusivedé Petra i klétj atiduoti jam Zadétosios dalies. ZemR I 181. Apie Zarasus, siekiant apsaugoti pasélius nuo usniy, Zagré biidavo tepama uZgavéniy dieng virta mésa. LEB 59. Rytojaus rytqa, saulei tekant, Balsiy Petras su jauciy jungu jau trauké per sodziy i laukus. Myk-PutR VI 71. Kiciy naktj gyvuliai tarp saves kalba. Jn&k. Ir mano meilé skrieja rugpiicio nakti krintancia Zvaigzde. MaldSM 85. Daiktavardzio vakaras galininkas laiko konstrukcijose dazniau vartojamas su pazyminiu, negu be jo. Sio ZodZio galininka be pazyminio literatirinés kalbos laiko konstrukcijose baigia i8stumti vietininkas vakare’. 2) Bidvardiniai pazyminiai paprastai vartojami prie paros dalis, mety laikus ir savaités dienas reiSkiantiy daiktavardZiy. Bidingiausios ir daZniausiai vartojamos konstrukcijos, iSpléstos bidvardziais ankstus, ankstyvas, vélus it vélyvas. Kitais biidvardZiais laiko konstrukcijos su galininku i8pletiamos gana retai. Artimiausiq sekmadienj, po piety, Keduliy Katré issiruosé j Silénus. Myk-PutR VI 583. Ankstyvq rytq jie sudés anglis { popierinius maiselius ir karuciais iSveZios po miesto krautuves... MarukZSG 18. Nors meisteris parvyksta ankstyvq rytmeti, bet greitai visi, net senuté, isbéga jo pasitikti. CvMS 331. Kur uzsniisi vély vakarélj? SNérKBM 85. Julé iseidama, skubiai papietavus pasaké, kad gris tik vélyvq vakarg. KrévLZ 184. Vélyvq popiete Alma éjo namo. BubLK 155. Ankstyva rudeni, kada 2Zéri visa gamta, spalvas mato kiekvienas. LankNR 98. Anksty pavasarj pomidory daigai auginami inspektuose (tr8). Sventq dieng i galq lauko negindavau. MaSAMB 41. Jos aSara vaidenas mano sieloj ir tyliq nakti, ir neramiq dieng. Myk-PutBV 60. Mus bangose nakti gaiviq Zvaigidés glamonés. SNérP, 172) 3) Su paros dalis reiSkianéiais daiktavardZiais pazyminiu neretai eina ir kelintinis skaitvardis. Konstrukcijos, iSpléstos kelintiniais skaitvardZiais, aiskia veiksmo laiko momento reikSme turi tik tada, kai pagrindinis konstrukcijos démuo yra ivykio veikslo veiksmaZodis. Antrq dienq iséjau oran. BilR 1 217. Ketyirtqa naktele visus miegas numarino. KréyP 81. Antrajq naktj Zvejas pabarsté aplink backq smélio. CvR, VII 226. Treciq vakarg ir vél ateina velnias. CvR, VII 337. Kai pagrindiniu démeniu eina eigos veikslo veiksmaZodis, o priklausomuoju — daiktavardZio galininkas su kelintiniu skaitvardZiu, tai veiksmo laiko periodo reiksmé gali iSrySkéti tik kontekste. Izoliuotos nuo sakinio, tokios konstrukcijos reiSkia veiksmo trukme. * K. Ulvydas, Dél vienaskaitos galininko prieveiksméjimo dabartinéje lietuviy kalboje, »Lietuviy kalbotyros klausimai“, t. I, p. 80. 88 Antrq rytq visas vanduo kribzdéjo vibzdéjo pilnas aukso Zuveliy. LKZ VI 572. Zuvis ir svecias treciq dienq dvokia. PP 140. Tik treciq vakarq jis vél sédé jo savo kabinete. MarcBR 24. 4) Tatiau daZniausiai Siy reikSmiy konstrukcijy paZyminiais eina parodomieji ir neapibréZiamieji ivardZiai. Parodomieji ijvardzZiai vartojami su jvairiais laiko sqvokas reiSkianGiais daiktavardZiais. i Darbas uzviré visu baru, ir tq paciq dienq sustaté ir paskutines gubas. VienR V 45. Ang penktadienj uzsimusé Jankus. Gril. Si pavasarj umai isigaléjo silima. CvMS 39. Baltaragis tq Ziemq visai prazilo ir sulinko nuo riipesciy. BorBM 67. Taciau §i kartq baimé dél vaikoatvéré jai lapas. BaléHP 185. Juk ana sykj jam beveik akyte ismusé. SimonR V 140. Riiséiai paniiire jungé tq rytq prie zuobriy jaucius Silény artojai. Myk-PutR VI 291. Tikiuosi, kad dar §j rudenj graziausiai kirs rugius misy ligonis! LzPR II 363. Tai apie ka gi anq karta porinaw? MarukZSG 20. 18 neapibréziamyjy ivardziy Siose konstrukcijose vartojami tik bidvardiniai, daZniausiai — vienas ar kitas. Vieng popiete klebonas mosteléjo vikarui neseniai i¥ pasto parnestu laisku. Myk-PutR IV 12. Viena rytq motinélé iXsivedé visus vaikelius i dobilus. ZemR IV 447. Kokiq dienq ateisi ir prie akiy daktaro. Vk8. AS uzeisiu kurj vakara pas tave. AvyZISK 95. Klausyk, atvaziuok kurj sekmadienj pas mus j Ridzius. Pauk8tPM 108. Daug mety praslinkus nuo varno jungtuviy, vieng rudenij, prie& ixskrendant j Siltesnes pamario Salis, birys nutipé poilsio j uzsétq rugiy laukq. CvR, VII 75. Tiesa, vienq syki mane stipriai apkulé Mina. Simon NTP 42. Vieng vakaraq mits lauzo liepsnq véjai blaSké. SNérP, 416. Kitq dieng Gerda vél laksté po ta nuostaby géliy darzelj Siltoj saulutéj. BalcAP 232. Vienq Ziemaq baisiai Salo. Akm. Kita kartq trys seserys skalbé upelyje Zlugta. BsRP 96. 5) Dalyviniai paZyminiai vartojami taip pat prie jvairiy laiko savokas reiSkianciu daiktavardZiy. DaZniausiai pazyminio funkcijq atlieka ateinantis, pereitas, praéjes, praeitas. Zymiai reciau vartojami kiti dalyviai. Praeita naktj kazkoks vyras sumoterim pasibeldé j mano duris. BaleTVN, 194. Siilau ateinantj sekmadienj ateiti su pareiskimais! GricZ 354. Girdi, BertaSiau, ateinantj pavasarj tu ixbarstysi takelius, ir jis jais jau béginés! GricZ 192. Rimas su Nerimu pereitqa rudenj po antrq siny isleido kareiviauti. VaizgRR II 21. Sutartqa dienq atvaziayo pirsliai. Tr8. Ateinantij rytq vaziuojame j Siaulius. Trk. Juk pereita Sestadieni, j kriting musdamasis, Zadéjai viska sumokéti. MarcBR 17. Ir pereita sekmadienj dar agitacijq varei pas Icika. Myk-PutR IV 29. Jie (arkliai) turéjo net rastus tampyti, tokius pat, kokius a’ pereita vasarq tampiau. SruogR V 311. O juk praeita kartq[...] maéiau daily miestq. BilR 1 101 6) Daiktavardziy galininkas kartais eina ir su keliais pazyminiais. Pazyminiy funkcija gali atlikti jvairiy linksniuojamyjy kalbos daliy ZodZiai. Tokie paZyminiai daiktavardZiy galininku rei8kiama laika gali patikslinti ne tik laiko, bet ir kitais poZiiriais. 89. Gal bit, kad jujydovany tq Zvarby sausio rytq ir man keli krislai nukrito. Myk-PutBV 8. Kuri vély vakarq Vincas Kaniava, neberimdamas, pasuko pas savo bendra laiméje ir nelaiméje. VaizgRR 1 371. Po trijy ménesiy policija sugayvo ir tikraji bazny¢ios vagi, kuris Sv. Jono atlaidy naktj buvo nupléSes bainyCioje skardine. VienR II 137. : Kazin koks miisy sodziaus juokdarys vienq kaitriq vasaros dienqa vezé ix Paupés per lydimus vezimq Sieno. BilR 1 176. Ankstyvo pavasario vienq Silta pavakare skubéjau j téviske (tr). § 6. Visais auk8tiau aptartais atvejais paZyminiai veiksmo laiko momenta, ar perioda reiSkiantiy konstrukcijy struktiroje yra fakultatyvis. Konstrukcijos ir be tu paZyminiy iSlaikyty veiksmo laiko momento ar periodo reikSme, bitu pilnos struktiros. Kai Siy reik’miy konstrukcijy priklausomuoju démeniu eina laiko mato vienetus ar neapibréZta laiko kiekj reiSkianéiy daiktavardziy galininkas, jis visada vartojamas su pazyminiu, kuris yra biitinas konstrukcijos struktiros elementas. Be pazyminiy Sios konstrukcijos igyty kita, veiksmo trukmés, reikSme. Strukt ari8kai bitiny pazyminiy funkcija atlieka ty paciy kalbos daliu ZodZiai, kurie aukStiau aptartose konstrukcijose eina fakultatyviais pazyminiais. 1) Su daiktavardiniu pazyminiu platiai vartojamas tik daiktavardzio ménuo galininkas. Siuo atveju pa%yminiu paprastai eina daiktavardziai, reiSkiantys ménesiy pavadinimus. Konstrukcijy su kitais laiko mato vienetus ar neapibréZta laiko kieki reiSkian¢iais daiktavard7iais, einandiais su daiktavardiniu pazyminiu, pasitaiko labai retai. Bet rugséjo ménesi susirgau ir nuo to laiko nedirbu. T 1967 85. Vasario ménesj prasidéjo naujas didelis Vilniaus darbininky streikas. LI 11 304. Birzelio ménesj streikavo vezikai. LI 11 313. Niekas nematé, kaip ji gaudydavo rupiizéles geguzés ménesj. LKZ VI 815. Jurgéla mokédavo tvardytis ir pavojaus valandg (tsp). 2) Zymiai dazniau struktariskai bitinu paZyminiu eina jvairiy reik’miy badvardZiai. Paskutine minute pamaciau is seny laiky pazistamq advokatq (tr8). IX mano lipy tamsiqa valandqa isSoka snypsdami Zaléiai. BaltakPU 171. Istiesk sunkiq valandq mogui rankq. MilZP 66. Benius noréjo pasakyti, kad Anicetas Ji buvo nusivedes i darbininky susirinkimg, bet paskutine akimirka susivaldé. AvyzISK 104. Pastaraja savaite Vilniuje vie’éjo kelios uzsienio turisty grupés (tsp). 3) Palyginti retai Siy reik’miy konstrukcijos bitinu pazyminiu eina kelintinis skaitvardis. Kiek daZniau tokio tipo konstrukeijy pasitaiko tik su daiktavardZiu valanda. Tos konstrukcijos, kuriy pagrindinis démuo — jvykio veikslo veiksmaZodis, turi aiSkiq veiksmo laiko momento reikSme. Penkt@ valandq nesuskaitomos minios uzplido rinka ir gretimas gatves. Myk-PutR VI 357. Antrqa pusmeij Vasaris parasé apie desimt ene Myk-PutR III 236. Kai pagrindinis démuo — eigos veikslo veiksmaZodis, tai veiksmo laiko periodo reikSmé iSrySkéja tik kontekste. Ne sakinyje tokia konstrukcija turi veiksmo trukmés reikSme. 90 Penktqa valandq, Ziirék, jis vél gimnazijoje, dirbinéja ka nors mokytojy kambaryje. Pauk8tPM 172. 4) Struktiriskai bitinais pazyminiais dazniausiai eina jvardZiai. IS jy paprastai vartojami parodomieji, Zymiai retiau — neapibréziamieji. Ta para birys nuéjo j prieso uinugari apie 50 kilometry. T 1967 4. Anq savaite Adomas atéjes islupo viskq iki paskutinio graxio. GricZ 83. Ta pat akimirka kotas suprato, kad Gia jis, Pranaitis. Myk-PutR VI 620. Siq akimirka dar siaubingiau panoro, kad jo dvaras staiga pasikeisty kaip pasakoje. MarcR 1 32. Kas Zino, o gal kaip tik ta momenta Vezuvijus atsidus. VienR VII 242. Kita savaite tarnas vél atéjes pakvieté berniuka aplankyti jo Seimininkg. BaltAP 321. Visa tai kartojasi diena dienon, ta paciq valandq, ta paciq minute, o gal net tq paciq sekunde. VienR VII 110. Si ménesj bina pacios trumpiausios mety dienos. T 1966 279. Juk Pundzius stovéjo tq sekunde ant bedugnés krasto. DovAA 269. Sia valandéle jis visa siela neapkenté Griauzinio. Avyz ISK 23. Sig akimirkg motina j mane neZiiiréjo. SimonOBT 84. Kitq ménesj visai nedirbu. VK8. 3 5) StruktiriSkai bitiny pazyminiu funkcija atlieka ir tie patys dalyviai, kaip ir einantys fakultatyviais paZyminiais. Ateinanciq savaite Zadu iXpiaudinti va Sita gumbelj. SajJ 14. Ateinantj ménesi gaunu atostogy. GrusK 155. Praéjusiq savaite redakcijoje dainai skambéjo telefonai. T 1967 84. Praéjusiq parq respublikoje lijo (tsp). Skirta valandq visi kviestieji sveciai buvo vietoje. LKZ VI 1085. Tl. Konstrukcijos, reiSkiancios veiksmo trukme § 1. Veiksmo trukme reikiantiose konstrukcijose veiksmaZodziy veiksmas uzima visa daiktavardZiu galininku pasakoma laika. Siu konstrukcijy priklausomasis démuo dazniausiai reiSkia laiko kieki. Tas laiko kiekis paprastai reiSkiamas dviem biidais: 1) Priklausomuoju démeniu eina daiktavardZiai, kurie patys turi leksine laiko kiekio reikSme (laiko mato vienety ir neapibréZto laiko kiekio pavadinimai). Us tas markes saksas lébaus ménesj. VienR VII 120. Beveik metus iXguléjo lovoje. CiurlRR 11 171. Visa tai tetruko gal minute. SajK 126. Barbelei tas pagyrimas netiko, blakstienas sutraukusi, klausé valandq. LzPK 9. Valandéle jiedu tylomis Ziiréjo vienas i kita. Gud-GuzR 1 72. Retkardiais uztikdavom kelio smély besivanojancius margus fazanus, kurie pamate mus ix tolo, pripuldavo prie Zemés ir, taip minutyte patupéje, smukdavo pagiizomis j miska. VienR VII 72. 2) Priklausomuoju ' démeniu eina daiktavardis su kiekybiniu pazyminiu. Pastaruoju atveju pats daiktavardis gali reikSti ne tik laiko kiekj, bet ir kai kurias kitas laiko savokas ar net procesus. j ‘Aklaji Serna, tvarte uzdare, septynias savaites Séré. BorJPK 75. Jokiibo visur kaip savo, kaip kokio svecio bobos dziaugdamos laukdavo, ir seniui ne naujiena -biidavo kelias dienas pabiati kur jkliuvus. LzPR Ul 359. Visa vasara gyveno Coliuké viena dideliame mixke. BalAP 182. Antai Jokimas visq vakarq sieloot jasi. GricZ 168. Kiauras dienas jis stoviniuoja kambario viduryje (tt8). Visq kelia ligi miesciuko Ignotas spéliojo, kuo tai baigsis. Gud-GuzR I 86. § 2. Veiksmo trukme rei8kiantiy konstrukciju pagrindinis démuo gali biti eigos arba ivykio veikslo veiksmaZodis. Vyrauja konstrukcijos su eigos veikslo veiksmazodzZiais. Juozas valandq stovéjo vietoje kaip i Zeme ikastas. LzPR Ul 17. Visq savaite Domantiené rengési baliui. Gru8K 15. Sirgau visq Ziema. MarcBR 217. Du ménesius éjau, iki paréjau... Gud-GuzR I 73. Gimnazijoje abi kelis metus sédéjo viename suole. KrévLZ 136. Ilgq laika cia dirbo tiktai vienas kalinys. SruogR V 354. Tatiau kartais pagrindiniu démeniu gali eiti ir ivykio veikslo veiksmazodziai, rei8kiantys tam tikros trukmés veiksma. Paganysiu dar pusvalandjir ginsiu namo. SajK 147. Jis susirauké, valandéle pagalvojo ir pagaliau sutiko. VienR VII 153. Sustoju prie kazkokio sandéliuko ir atsiremiu: noriu pastovéti tik vienq minutéle. Gud-GuzR V 126. Tik gyvas parsivariau namo ir tris savaites ixXguléjau lovoj... BilIR 1 179. Visq vakarq prakalbéjo dukté su motina, o sitilo galo nesurado. DovZE 126. Istisas valandas igstovédavo [Syvoji] ganykloje. CvR, VI 111. Tokiy veiksmo trukme rei8kiantiy konstrukcijy ivykio veikslo veiksmaZodzius paprastai galima pakeisti eigos veikslo koreliatais, iSlaikant ta patia konstrukcijos reik’me, pvz.: paganysiu pusvalandi — ganysiu pusvalandj, valandéle pagalvojo — valandéle galvojo. § 3. Konstrukcijos su galininku gali reik8ti ir apibréZta, ir neapibrézta veiksmo trukme. Siuos niuansus lemia priklausomuoju démeniu einantio daiktavardZio leksiné reik’mé arba konstrukcijos paZyminio leksinés ir gramatinés savybés, o tam tikrais atvejais — ir daiktavardZio galininko skai¢ius. § 4. Intensyviausiai vartojamos konstrukcijos, kurios reiSkia apibréZtqa veiksmo trukme. Jos sudaromos su daiktavardziy galininku, einan¢iu be pazyminio arba su pazyminiu. Be paZyminio einantis daiktavardis visada turi vienaskaitos galininko forma. ISimtis yra tik daugiskaitinis daiktavardis metai. Be pazyminiy Sios reik’més konstrukcijos paprastai sudaromos su laiko mato vienetus reiSkiantiais daiktavardZiais. Mes pasirodé yveltui dirbome ménesj todél, kad turéjome padengti Seimininko nuostolj. Gud-GuzR V 97. Isleis kiaules, paskui kuk si pusdienj, ligi vél susaukia. Vj. Pusmetj girdé versius. SajJ 24. Taip vaikSéiojo Petras Alesiinas savaite. BaltVRA 158. Zinoma, prieSinsis dar bent metus... VaizgRR I 414. Purvynas dar igsilaikys savaite, o gal ir ilgiau. DovZE 430. Kas gi cia tokio, jeigu jis sugaix pusvalandj. LankNR 148. Pragiedojo para, kima Vaurus matés silpnesnis, VaizgRR 1 374. Paklauses valandq _ tokiy ispazinciy, Vasaris pajuto, kad jo démesys ima atbukti. Myk-PutR IV 35. Isbuk metelius, ixvark vargelius. LTt 1 55. § 5. Zymiai reciau apibréztos veiksmo trukmés konstrukcijos sudaromos su kitas laiko savokas rei8kiantiy daiktavardziy galininku be paZzyminio. Tokiy konstrukciju pagrindinis démuo visada yra ivykio veikslo veiksmaZodis. Dienq pabuvo vistos palaidos ir paklojo visa darZq. Trgn. Krizas ir meisteris praleidzia dienq pas Adomq kaip dideléj *ventéj. CVMS 130. Ikdirbau rudeni 92 . uz pavalgymq. Kr8. Naktele prarymojo, jau saulelé teka, dar akiy bernelis nesumerké. KrévP 66. Jau buvo minéta, jog veiksmo laiko trukme rei8kian¢iy konstrukcijy priklausomuoju démeniu akcentuojamas laiko kiekis. Kadangi paros daliy, mety laiky, savaités dieny ir kity apibréZty laiko tarpy pavadinimai neturi aiSkios laiko kiekio reiksmés, tai konstrukcijas, sudarytas su jy galininku, linkstama iSplésti kiekybiniais pazyminiais. Matyt, dél Sios prieZasties konstrukcijos su minéty reik$miy daiktavardziais be paZyminiy dabartinéje literatirinéje kalboje ir néra produktyvios. Retkaréiais pasitaiko atvejy, kai apibrézta veiksmo trukme reiSkia ir tos konstrukcijos, kuriy pagrindinis démuo yra eigos veikslo veiksmaZodis, 0 priklausomasis — minétu reikSmiy daiktavardis be kiekybinio pazyminio. Tatiau tokia reiksme Sios konstrukcijos gali igyti tik kontekste. Guli diena, kita, drybso savaite — ir vis nieko neveikia. Gru8K 108. Ganiau vasarq, ganiau antrga. Ma8AMB 53. Lauké dukterys dienq, lauké savaite, ménesi, 0 motinos kaip néra, taip néra. CvRy VII 161. § 6. Dazniausiai daiktavardZiy galininkas eina su pazyminiais, kuriy funkcija gali atlikti kiekiniai ir kelintiniai skaitvardZiai, neapibréZiamasis apibendrinamasis ivardis visas ir biidvardziai apskritas, istisas, kiauras. Vienais atvejais Sie pazyminiai yra bitini konstrukcijos struktiros elementai, kitais — fakultatyviis. Kiekiniai skaitvardziai, nepriklausomai nuo veiksmazodzio veikslo ir nuo daiktavardZio reik8més, visada yra struktiriskai bitini, nes be Siy skaitvardziy konstrukcijos reik’ty neapibrézta veiksmo trukme. Kelintiniai skaitvardZiai, neapibréziamasis apibendrinamasis ivardis visas ir biidvardziai apskritas, itisas, kiauras struktiriSkai bitini tada, kai konstrukcijos veiksmaZodis yra eigos veikslo, o daiktavardis rei’kia paros dalis, savaités dienas, mety laikus, kitus apibréZtus laiko tarpus ar procesus. Kai konstrukcijos pagrindinis démuo yra ivykio veikslo veiksmaZodis, tai pastarieji pazyminiai yra fakultatyvis. Fakultatyvis jie yra ir tada, kai konstrukcijos daiktavardis reigkia laiko mato vienetus. Siuo atveju konstrukcijos veiksmaZodis gali biti ne tik ivykio, bet ir eigos veikslo. Pirma apzZvelgsime konstrukcijas su struktiriSkai bitinais pazyminiais. § 7. Labai intensyviai vartojamos konstrukcijos, i kuriu struktira jeina kiekiniai skaitvardZiai. Daiktavardis, eidamas su kiekiniu skaitvardZiu, paprastai turi daugiskaitos galininko forma. Vienaskaitos galininko forma vartojama tik su skaitvardziu vienas. As dvi savaites negaléjau né kryptert, né krustert. Trak. Tris valandas Kordusas lauké jeinant dukters. MarcR 1 46. O viespatie, dar trejus metus dziati ir nokti prie knygy?! DovZE 125. Tris dienas kepami_ pyragai. SimonR V 15. Nakvojo bernelis po aukstu tiltu tris nakteles. KrévP 66. Ne veltui devynis vakarus po devynias ivaigideles skaiciau, klausdama, kas bus manasis. BorBM 46. Magdute isveZus, Adomiené dar keturis pavasarius if eilés a¥arojo, isleisdama ,,ij Zmones“ vienq po kito savo vaikus. GricZ 79, Dirbau keturias vasaras. Rm&. Cia du semestrus skaité bendrosios fizikos kursq (tsp). Jei Zmogus gyventum du amZius, tris amZius, desimt amziy — visus juos turétum skirti tokiam gyvenimui griauti ir naujam statyti! GricZ 307 —308. Nenumirsi, jei viena nakti nemiegosi. Gri. 93 sudaromos su eigos veikslo judéjimo veiksmazodZiais. Priklausomuoju démeniu dazniausiai eina neapibréZta laiko kieki ir laiko mato vienetus reiSkiantys daiktavardZiai, taip pat diena ir laikas. Pasitaiko konstrukcijy ir su mety laikus reiSkian¢iais daiktavardiZiais. NeapibréZta laiko kieki ir laiko mato vienetus reiSkiantys daiktavardZiai Sios reik’més konstrukcijose vartojami ir vieni, ir su paZyminiais. Kity reikSmiy daiktavardZiai vartojami tik su struktirikai bitinais paZzyminiais. Pazyminiy funkcija paprastai atlieka kiekiniai skaitvardZiai ir neapibréZiamieji ivardZiai keli, keletas, keleri, keliolika, vienas kitas, visas, kuris. § 3. Veiksmo rezultato trukmé, kaip ir veiksmo trukmé, gali biti 1) apibrézta ir 2) neapibréZta. Laiko trukmés apibréztuma ar neapibréZtuma lemia priklausomojo démens leksinés ir gramatinés savybés. 3 1) Kai priklausomuoju démeniu eina laiko mato vienetus reiSkiantys daiktavardziai vieni ar su kiekiniais skaitvardZiais, konstrukcijos rei8kia apibrézta veiksmo rezultato trukme. Tokia pat reikSme turi konstrukcijos su paZyminiu visas, kuris prie laiko mato vienetus reiSkianéiy daiktavardziy yra fakultatyvus, o kitais atvejais bittinas. Jonas pasiprasé ir mane bent pusvalandj i trobq. JabIRR I 619. Skandalq pajunta vyresnybé ir visa klase cia pat dulkése uzrakina tris valandas. Vaizg RR II 445. Trejetq dieny mes turime isnykti. DovAA 293, Miestan ar visq dienq iseini? Jabl. Visq pusdienj Téfa pasiliko prie savo sesutés kapo. VienR VII 204. Ir jis iXvaziavo visq vasargq if namy. JablIRR I 619. Po savaités ligonis pirma kartq atsikélé visq valandq. BaléAP 284. Vaziuosiu savaite { namus. Lz. 2) Kai priklausomuoju démeniu eina neapibréZtq laiko kieki reiSkiantys daiktavardZiai, konstrukcijos reikia neapibréZta veiksmo rezultato trukme. Tomukas minutyte nusiminé, susigédo, bet tuojau susigriebes issitempé ¥ paprasé pacios paziuréti, ar nesiskiria uzZpakaly frako klostés. VienR I] 164. Dukté, valandéle sustojusi prie slenkscio, staiga, lyg smarkiai pastumta, puolé prie motinos. Gud-GuzR I 53. Na, uzZmik minute. P&I. ; Kartais pasitaiko atvejy, kai neapibréZtq laiko kiekj rei8kiantys daiktavardziai eina ir su pazyminiais, kurie konstrukcijoje yra fakultatyvis. Brazgio veidas apsiniauké, bet tik vienq momentq. Myk-PutR III 318. Trumpa valandéle uzsnidau. Kp. Su kitais daiktavardZiais sudarytos neapibréZtos veiksmo rezultato trukmés konstrukcijos visada turi struktiriSkai biting pazymini, kurio funkcija atlieka auksgiau minéti neapibréziamieji ivardZiai. Ir Gia stabtelkim kelias minutes. JablIRR I 620. Savo vyriausiqji siny as. cia paliksiu bent kelias dienas. ZiugzdLKG Il 33. Kurj laikq kalvis dingsta, nematyti jo piety nei vakarienés metu. CvMS 263. § 4. Tatiau dabartinéje literatirinéje kalboje, konstrukcijos, reiSkiantios veiksmo rezultato trukme, su galininku sudaromos gana retai. Vietoje jy isigali konstrukcijos su naudininku'*, kurios yra sinoniminés konstrukcijoms su galininku. Plg.: 18 Pilg. J. Kruopas, Laiko aplinkybés reiSkimas lietuviy kalboje, ,,Tarybiné mokykla“, 1953, Nr. 7, p. 23; B. Kalinauskas, Kai kurios linksniy vartojimo tendencijos dabartinéje lietuviy kalboje, ,,Tarybiné mokykla“, 1955, Nr. 5, p. 19; Lietuviy kalbos gramatika, t. I, p. 199. “100 Vyrai ifeina j pievas savaitei. KatkR 33. Ir aX iSvykau namo keturiom savaitém. SimonNTP 154. Pasodino [dukterj] dvejiems metams... GricZ 429. I§ tarnybos iSsipraSé visai savaitei. LzPR VII 338. Valandélei ir aS pamirsau savo baile. VaiigRR I 341. Kartg bajoras igvaziavo kelioms dienoms. BsRP 144. Klebonas buves vokieciy arestuotas kelioms yalandoms. BitKMD 275. IV. Konstrukcijos, reiSkiantios veiksmo daZnj § 1. Konstrukcijos, rei8kiantios veiksmo daZnj, dabartinéje literatirinéje kalboje sudaromos su eigos ir ivykio veikslo veiksmazodZiais. Vyrauja konstrukcijos su eigos veikslo veiksmaZodZiais. Struktiriniy skirtumy tarp konstrukcijy su eigos veikslo ir konstrukcijy su ivykio veikslo veiksmaZodZiais néra. Aptariamos reik’més konstrukcijy priklausomuoju démeniu visada eina daiktavardZiu galininkas su struktiri8kai bitinu pazyminiu. Pagal priklausomojo démens sandara galima i8skirti du Sios reikSmés konstrukciju tipus: 1) su neapibréZiamuoju apibendrinamuoju ivardziu kas ir 2) su neapibréZiamuoju apibendrinamuoju ivardziu kiekvienas arba bidvardziais danas, retas. J. Jablonskis apie Sios reik$més konstrukcijose vartojama galininka atskirai nekalbéjo. Jo vartosenos pavyzdziy jis pateiké, kalbédamas apie laiko ir ,,ilgio tolio ir braukds trauk6s“ galininkus". Sitaip vartojamas galininkas dabar paprastai vadinamas daznio galininku’®. 1) Pirmojo tipo konstrukcijy priklausomuoju démeniu eina daiktavardZiu galininkas su neapibréZiamuoju apibendrinamuoju ivardziu kas, reiSkiantiu ,,kiekvienas“. [vardis kas Siuo atveju yra nelinksniuojamas" ir visada turi vardininko forma’. Sio tipo konstrukcijy daiktavardZiai paprastai reiSkia laiko mato vienetus, neapibréyta laiko kiekj, paros dalis, savaités dienas ir mety laikus. Labai retai pasitaiko konstrukcijy su kitais laiko savokas ar procesus reiSkiandiais daiktavardZiais. Daktaras ,,Inteligenty“ palatos kasdien nelanke, nes jis pats gyveno cia pat ir kas valandq galéjo matyti savo isrinktuosius ligonius. VienR 11 138. Viskas kei¢iasi kas minute, kas akimirkq. T 1967 85. Atvezk Genés daiktus ir kas ménesj mokék po penkiasdesimt rubliy, tuomet auginsim vaikg. T 1968 67. Kas savaite mano vilnas kir po, barzdg visai nukirpo. CvR, VII 295. Kas valandéle syajone vis naujqa kelia jaunyjy dieny atminimai. GirR, 1 48. Nulitidusiai_ Minijai paslaptj vienq noréciau atdengti, kai nieks negirdés: kas ilgis antrasis jos kranto kas dieng. MairRR I 74. Paskui vaiksdiojau kas dienq: vis negatavas ir negatavas. VaizgRR II 413. Zinau ax daing vienq — dainuoju jq kas dienq, kas vakara, kas ryta, ta pacig, o vis kita. GirR, 183. Kas nakti laukiau suéeZant, subrazdant, subildant. SimonNTP 85. Senio uzsispyrimas kas rytq Zvejoti pykdo moting. CvMS 73. Pradzioje senuté su marcia ir sinum valgydavo prie 4 Zr, J. Jablonskis, Rinktiniai raStai, t. I, p. 618—619. 8 Zr. K. Ulvydas, Dél vienaskaitos galininko prieveiksméjimo dabartinéje lietuviy kalboje, ,Lietuviy kalbotyros klausimai*, t. II, p. 81; Lietuviy kalbos gramatika, t. I, p. 199. % A. Schleicher, Litauische Grammatik, p. 264; F. Kurschat, Grammatik der littauischen Sprache p. 381. : 17 Lietuviy kalbos gramatika, t. I, p. 703. 101 vieno stalo, Zodelj tardavo iikiniais reikalais irkas sekmadienj aStuonis kilometrus eidavo j baznyciq. MarcBR'99. Maz kas pavasar{ reikéjo manta i vezimus kraustytis. ZemR IV 415. Taip dirbdami kas pamoka pasiekéme neblogy rezultaty (tsp). Kas minute gali iSmuSti lemiamoji valanda. BinkGR 77. Jiem tiktai . iSimties keliu buvo leidziama ix savo einamosios saskaitos kas ménesi pasiimti po 15 markiy, SruogR V 352. Kas savaite isverkdavo penkis-deximt lity. MarcBR 17. Kas vakara, eidama namo, gaudavo Jungiené litra pieno. LzPR VII 372. Kas diengq i darbq paleidziamos vis naujos staklés ir masinos. LKZ VI 280. Po kiek laiko pradéjo suva kas rytq ilgai uztrukti. ZemR IV 204. Kas rudenj, piautinas avis iSpiovus, i miisy kaimq atvaziuodavo kailiadirbiai. GricZ 384. Kas sezonq jq (Traky pilj) takstandiai aplanko (tsp). Sio tipo konstrukcijy priklausomuoju démeniu einantis jvardZio kas ir daiktavardzio galininko junginys yra linkes prieveiksméti, tatiau visiSkai suprieveiksméjes néra, nes dar gali turéti pazyminiy'®. Jo paZyminiais kiek daZniau vartojami kelintiniai skaitvardZiai ir neapibréZiamieji neZymimieji ivardZiai kelintas, kelioliktas, labai retai — biidvardZiai. Apskritai, konstrukciju, iSpléstu paZyminiais, pasitaiko retai. Kas antrq dienq leido j kiemq pasivaikscioti. SruogR V 38. Badavome kone kas antra treciq ménesj po kelias paras... Gud-GuzR V 195. Kas kelinta ménesj vaziuoja su vilnomis j Liepojga. Mzk. Per visa amézeli varga turési, kas mielq dienele asaras liesi, LKZ 1 631. Kas naktele tyliq ¥vaing lanko jaunq mylimasis, LKZ V 365. Kiekvienas spektaklis pasieks Zitirovg tik kas antrq ménesj. T 1967 141. Impulsy dainumas pakinta kas keliolika sekundZiy (tr). Retkaréiais pasitaiko pirmojo tipo konstrukcijy, i kuriy struktarg ieina kiekinis skaitvardis. Kas keturis ménesius keitési valstybés galva. PalM 57. ISeidamas gydytojas liepé priimti iSraSyty vaisty po dvi tabletes Si vakarq ir ryt ryta ir kas tris valandas matuoti temperatiirg. KrévLZ 194. 2) Antrojo struktirinio tipo konstrukcijy priklausomuoju démeniu eina daiktavardZiai su paZyminiais: su neapibréziamuoju apibendrinamuoju ivardZiu kiekvienas arba su bidvardziais daznas, retas. Sio tipo konstrukcijose vartojami tu patiy reik$miu daiktavardZiai, kaip ir pirmojo tipo konstrukcijose. Produktyviausios yra konstrukcijos su neapibréziamuoju apibendrinamuoju ivardZiu kiekvienas. Jos reiskia reguliaraus veiksmo daZni. Regina kiekvienq sekunde lauké Zingsniy Slepséjimo ir klebteléjimo j duris. LKZ VI 22. O jisy tévai kiekvienq valandq dél savo kailio arba net gyvybés drebédavo. BiIR I 107. Jis kiekvienq rytq su skustuvu skutasi ir apsikrapina roziy vandeniu. LKZ V1 429. Kiekvienq dienq tikéjosi Cia sutikti Murzq. Gru8K 106. Kiekvienq pavasarj i misy kaimeli suka placialaukiy gaspadoriy rogés: piemeny pirkti. BaltPV I 21. Liucé gadindavo visiems ipa kiekvieng §ventadienj. Myk-PutR III 219. 48 Pig. K. Ulvydas, Dél vienaskaitos galininko prieveiksméjimo dabartinéje lietuviy kalboJe, ,,Lietuviu kalbotyros klausimai“, t. IT, p. 81. 102 Jis gali kiekvienq valandq uzkristi. Up. Jam atrode — sinus jj kiekvienq akimirka apipléSias (tr8). Kiekvienq rytq abi moterys ateidavo, nesxinos kapliais ir duonos plutele, dirbti Zemés. BaltRn 5, Motina kiekvienq sekmadienj duoda po keliasdeximt centy. AvyZ1SK 45. O i ta skardj, kur buvo Baltaragio malinas, o dabar tiktai akmeny kriva,. kiekvienq pavasarj trenkia perkiinas. BorBM 259. Siandien motina Karaliené keleta karty peréjo per didziaja virtuve ir kiekvienq karta pastebéjo, kad Grété kazkam ruosiasi. SimonR V 187. Retkartiais Sitokios konstrukcijos iSpletiamos ir kitais pazyminiais. Tatiau jie yra fakultatyviis, konstrukcijos reikSmés nekeidia. Kiekvienq SeXtadienio vakara, apsiruosusi, Ona iXeina i vakaruskas. BaltPV I 40. Konstrukcijos, kuriu priklausomuoju démeniu eina daiktavardZiai su bidvardiiais dafnas, retas, dabartinéje literatarinéje kalboje vartojamos retai. Sios konstrukcijos rei$kia nereguliaraus veiksmo dazni. Daina vakarq pareina tik apie vidurnaktj. Gri. Jis jau nuo vidurvasario retq dienq bepajégdavo iseitiikiemg. GricZ 14. Tos mergos tai retqa rudenj neparsinesa kraicio! Gud-GuzR V 21. ISyados 1. Dabartinés lietuviy literatirinés kalbos laiko konstrukcijos su galininku reiSkia: 1) veiksmo laiko momenta ar perioda, 2) veiksmo trukme, 3) veiksmo rezultato trukme ir 4) veiksmo daZnij. 2. Laiko konstrukciju su galininku reik’més skirtumus lemia: 1) pagrindiniu démeniu einangio veiksmazodzio veikslas, 2) priklausomuoju démeniu einantio daiktavardZio leksiné reik’mé, 3) su daiktavardZio galininku einantio pazyminio gramatinés bei leksinés savybés ir 4) daiktavardZio skaiéius. 3. Konstrukcijos, reiSkian¢ios veiksmo laiko momenta, nuo konstrukcijy, rei8kiandiy veiksmo laiko perioda, skiriasi veiksmazodZiy veikslais. Veiksmo laiko momenta reiSkia konstrukcijos su ivykio veikslo veiksmaZodziais, veiksmo laiko perioda — konstrukcijos su eigos veikslo veiksmazZodZiais. Kitais atZvilgiais tu artimy reikSmiy konstrukcijos nesiskiria. Konstrukcijy, reiSkian¢iy veiksmo trukme, pagrindiniu démeniu daZniausiai eina eigos, retiau — ivykio veikslo veiksmaZodfiai, rei8kiantys tam tikros trukmés veiksma. Konstrukciju, rei8kian¢iy veiksmo rezultato trukme, pagrindinis démuo paprastai yra ivykio veikslo, gana retai — eigos veikslo judéjimo veiksmaZodis. Konstrukcijos, rei8kian¢ios veiksmo daznj, sudaromos ir su eigos, ir su ivykio veikslo veiksmaZodZiais. 4. Laiko konstrukcijy priklausomuoju démeniu daZniausiai eina paros dalis, savaités dienas, mety laikus, laiko mato vienetus, neapibrézta laiko kieki, reciau — kai kurias kit&s laiko savokas rei8kiantys daiktavardZiai vieni arba su paZyminiais. Procesus reiSkiantys daiktavardZiai visada vartojami su paZyminiais. 5. Pazyminiai bina fakultatyvis ir struktiiriskai bitini. Ju funkcija atlieka daiktavardiiai, bidvardziai bei dalyviai, paprastai turintys leksine laiko reikSme, taip pat skaitvardZiai ir parodomieji bei neapibréZiamieji ivardziai. 103 Konstrukcijose, rei§kiantiose veiksmo ar jo rezultato trukme, pazyminiais einantys kiekiniai skaitvardZiai ir neapibréZiamieji neZymimieji ivardziai keli, keletas, keleri, keliolika, vienas kitas, kelintas, kelioliktas, kuris visada yra struktiri§kai bitini. % Konstrukcijy, reiSkianéiu veiksmo daZnj, priklausomuoju démeniu visada eina daiktavardzio galininkas su struktiriSkai batinais pazyminiais: neapibréziamaisiais apibendrinamaisiais jvardiiais kas, kiekvienas ar bidvardziais daznas, retas. Visais kitais atvejais pazyminiy struktirinj bitinuma ar fakultatyvuma lemia veiksmazodzio veikslas arba daiktavardzio leksiné reikSmé. 6. Veiksmo laiko momenta ar perioda reiSkiangiose konstrukcijose daiktavardis visada turi vienaskaitos galininko forma. Konstrukcijos su daiktavardziy daugiskaitos galininku, i8skyrus konstrukcijas su kiekiniais skaitvardZiais ir daugiskaitiniu daiktavardziu metai, vartojamu ,,vieneriy mety“ prasme, visada reixkia neapibréZta veiksmo trukme. i Kitais atvejais daiktavardzio skai¢ius konstrukcijos reik’més nenulemia. 7. Dabartingje literatirinéje kalboje vyrauja veiksmo laiko momenta ar perioda ir veiksmo trukme reiSkiangios konstrukcijos. Regiau vartojamos konstrukcijos, rei8kiantios veiksmo dazni. Konstrukcijos su galininku, reiSkiantios veiksmo rezultato trukme, pasitaiko retai. Jas i8stumia sinoniminés konstrukcijos su naudininku. BPEMEHHBIE KOHCTPYKLMH C BHHUTEJIBHbIM MAJEKOM B COBPEMEHHOM JIMTOBCKOM JIMTEPATYPHOM ASbIKE A. PYXKE Pestome ' B crarbe ocsemaerca CTpykTypa H 3HaveHHA BpeMeHHEIX KOHCTPYKHHii C BHHHTCJbHBIM Ma@KOM UMGH CYIeCTBUTeAbHBIX B COBPeMeHHOM JIHTOBCKOM 1HTePaTypHom s3bIKe. YcraHoBsieHbl TakxKe HEKOTOpbIe TeHACHUHK, KaCaloulMeca mpoAYKTHBHOCTH 4 ynloTpeOjeHHA M3 y4uaeMbIx KOHCTpy Kui. B cospemeniom sutoscKom JHTepaTYPHOM ASbIKe BPeMeHHbIe KOHCTpYKIMH C BHHHTEJIbHBIM NaexKOM BbIparxkalor: |) MoMeHT CopeplleHHA elicTBHA HK TePHOA BpeMeHH, B KOTOPOM NpoucxoguT jelicrBHe, 2) NpOAOMKUTEbHOCTh JelicTBHA, 3) NpoAOMKHTeTbHOCTS pesyubtara jelictpaa u 4) vactory gelicraus. Pasymunie 3Hayenna BpeMeHHBIX KOHCTPYKUMH C BHHHTebHBIM 1a JeKOM onpeACNAIOTCA CHEAYIOUMMH OCHOBHbIMH cpakTopamH: 1) BHZOM Tyiarona, 2) neKcu4€CKHM 3Ha¥eHHEM MMeHH CYLlecTBHTebHOTO, 3) neKcHUeCKOli H rpammatuueckoii OcoGeHHOcTHio ONpereneHua, BxOAMIero B cocTaB KOHCTpykunu, u 4) 4HCnOM HMe€HH CYUleCTBHTebHOrO. KouerpyKunn, Bpipaxkalole MoMeHT CobeplieHuaA JelicTBHA, OTAMYAaIOTCA OT KOHCTPYKUMi, BbIparkalomlux NepHoy BpeMeHH, B KOTOpOM TIponcxoguT JelicrBue, TObKO BAAOM TJlaroua; KOHCTpyKIMM ¢ raaronamu CoBeplleHHOrO Bua BbIpa7Ka10T MOMEHT CoBepilleHHA AelicTBHA, a KOHCTPYKIMMH C raaronaMn HeCoBepllieHHOTO BHJa — NepHok BpeMeHH, B KOTOPOM NpoucxoguT JelicrBne, 104 OchoBHbIM KOMMIOHeHTOM KOHCTPYKUMii, BbIpaKalollMX MpOJOMKUTebHOCTE AeHcTBUA, OObMHO ABAAIOTCA rnarowbl HecoBepWieHHOrO Bua. Tnaroubl coBepIeHHOTO BUJla B TaKHX Cy4YaAX BCerya OOosHavaloT MpofoMKUTeMbHOE JelicTBHe. OcHoBHbIM KOMMOHEHTOM KOHCTPYKUMi, BbIpaKalowlMx MpoLOMKUTEbHOCTS pesymbrata JelicTBuA, OObMHO ABAAIOTCA raarovbl coBepiienHoro Bua. KoucTpYKUMH C TrylaronaMM HeCOBepileHHOrO BUyla BCTPeyaloTCA JOBOMbHO peLKO. T'naroabi HecopepiieHHoro Bua B TAaKUX CLyYasx OOO3HAyaIOT ABHDKeHHE. KoxcrpyKuuMu, BbIparkaiollue vacTory AelicrBus, ynoTpeOA10TCA Kak C raTOjlaMM HecopeplleHHOrO, TaK M C TarosaMu COBepleHHOrO Bua. 3aBHcHMBIM KOMMOHEHTOM BpeMeHHEIX KOHCTpyKUMi MoryT ObITb HMeHa cyMeCTBUTeIbHbIe, O6O3HAUAaIOINIMe YaCTH CYTKH, AHH HeJesIM, BpeMeHa TOfa, eAHHHILbI BpeMeHH H pyre BpeMeHHbIe NOHATHA, C ONpeteneHHAMM uM Ges Hux. MMena CyleCTBHTeIbHbIe, OGoSHayalolMe Mpolecchl, yNoTpeOmA!OTCA TObKO C OmpeJeneHnsamn. @yHKunio0 onpeyemeHuli BEINOJHAIOT HMeHa CYMlecTBHTeJbHbIe, HMeHa MpHJiaTaTesIbuble H MpHuacTHs, Yallle BCero C JeKCHYeCKUM 3HaYeHHeM BpeMeHH, a TaKKE UMeHa YHCIHTeIbHBIe, YKasaTebHbIe H HeoNpeseseHHble MECTOHMeHHA. KoymuectBeHHble 4vcuIMTebHbIe H HeompefesenHbie Mectoumenus keli, keleri, keletas, keliolika .,.uecxonbKo“, vienas kitas ,oqMuu Apyroii“, kelintas, kelioliktas ,,koTopbili“, kuris ,,HeKoTopbili“, BxXOJaltwe B COCTaB KOHCTPyKUWHH, BbIpaXHalOulWX MPOJOMKUTENbHOCTh JeHCTBHA HIM MpOMO/MKHTeEABHOCTh pesybTaTa UelicTBuA, ABAIOTCA CTPYKTYPHO OOA3AaTEbHbIMH. B posu 3aBHcHMoro KOMNOHeHTa KOHCTpYKIMH, BbIpaKaIoUl4x YacTOTY JeiicTBHA, BCerfa BbICTYMaeT BUHUTEJIbHbI Malek UMEH CYIeCTBHTeAbHBIX C OOA3aTeNbHEIM ONpeyeseHHeM: HeompeyesteHHbIMH MecTouMeHuaMH kas, kiekvienas »Kak bili WIM HMeHaMH MIpHyiaratesbHbIMu danas ,uactblii “, retas ,,peqKuli~. Bo Bcex Apyrux cyyaadx BO3MOXKHOCTh NPHMeHEHHA ONpeseeHH 3aBUCHT OT BHJla ruaroia HJM JIeKCHYeCKOTO 3HaveHHA HMeHH CYULeCTBUTeJIbHOTO. B KOHCTPYKUHAX, BbIpaxKaloulHX MOMeHT COBepUleHHA AelicTBHA HIM MepHoy Bpe€MeHH, B KOTOPOM MpoucxoguT JelicrBue, Bcerfa ynoTpeOmsAeTCA BHHUTeMbHbIT NaJ@K CAHHCTBEHHOTO 4HCJIa HMéH CYHLeCTBATeJIbHBIX. KoxcTpykuHu C BHHHTeIbHBIM NajlexKOM MHOMKECTBEHHOTO YHCMa, 34 HCKIIOYeHHEM KOHCTPYKUHii C HMCHEM CYI[eCTBHTEJbHBIM mefai OHH TOA“ MU KOHCTpyKuni, B COcTaB KOTOPbIX BXOJMT KOJIMYeCTBEHHOe YHCIHTebHOe, BCera O603HaualoT HeonpejeseHHY10 MpOLOMKUTeAbHOCT AelicTBHA. B aApyrux cay4aax 4HCO HMeHH CYylleCTBUTebHOTO He BIMAeT Ha 3HaYeHHe KOHCTPYKILHH. B cospeMeHHOM JIHTOBCKOM JIHTepaTYpHOM Si3bIKe CAMBIMH XOJKHMH ABJIAIOTCA KOHCTPYKIUMH, BbIPaxKalolMe MpOAOMWKUTeAbHOCT AelicTBHA H MOMeHT COBeplleHHA JelicTBHA HIM MepHo BpeMeHH, B KOTOpOM MpoucxosuT JelicrBue. Topasyzo peke BCTpevaloTCA KOHCTPYKUMH, BbIpaKaroulwe YacTOTY AelicTBHs. KoxeTpykuMH ¢ BHHHTesbHbIM NajexKOM, BbIpaxKalollMe NpOAOJMKUTEIbHOCTS pe3yubrata JelicrBHa, BCTpeyalorcaA AOBONbHO pexko. Mx BbITeCHAIOT CHHOHAMHyeCKHe KOHCTPYKIMH C JaTeJIbHbIM MaeKOM.