Vienaskaitos vardininko kilmės prieveiksmiai

LIETUVIU KALBOS GRAMATIKOS TYRINEJIMAI LIETUVOS TSR MOKSLU AKADEMIJA VIENASKAITOS VARDININKO KILMES PRIEVEIKSMIAI K. ULVYDAS I§ varda%odziu vienaskaitos vardininko iSriedéjusiy prieveiksmiy grupé lictuviu kalboje palyginti negausi. Vardininko linksnis su savo labai aiSkia nominatyvine reikéme i viso néra linkes j kokybiniu ir aplinkybiniy gantykiu Zyméjima. Dabartinéje kalboje vartojami vienaskaitos vardininko kilmés prieveiksmiai daugiausia eina ne sakinio aplinkybémis, o beasmenio sakinio vardinémis tarinio dalimis. Taigi jie priskirtini prie vadinamuyjy predikatyviniy prieveiksmiy grupés. 18 tokiy prieveiksmiy minétini Sie: gaila (negaila), ganda (neganda), garbé (negarbé), Slové (neslové), géda (ne géda), laikas (ne laikas), métas (ne metas), sarmata (ne sarmata) ,,geda (ne géda)“, valid (nevalid), Zinid (nezinia). Cia suminétus Zodzius prieveiksméjimo procesas yra palietes nevienodu laipsniu. Formos gaila (negaila), gana (negana) yra absoliutiai suprieveiksméjusios. Dabartinéje kalboje Salia ju néra ilikes joks kitas linksnis. Be to, ir pats tu formy vardininkiSkumas kalbandiojo samonéje visiSkai iSblukes. Prieveiksmis gaila, kuris Snekamojoje kalboje pazistamas tik su tvirtagale priegaide Saknyje, netgi ne su visi8ku tikrumu gali bati kildinamas i8 daiktavardzio vardininko linksnio, nors ir turime daiktavardzius atgaila DZ, gaild, -6s, gailq ,,gailumas, gailéjimas“ MI. Jei Siame prieveiksmyje, palyginti su daiktavardZiu, néra pasikeitusi kir¢io vieta, tai jis galéty biti kildinamas i§ bidvardZio bevardés giminés vienaskaitos vardininko-galininko. Prieveiksmis gand veikiausiai yra ne kas kita, kaip senas abstrak¢ios reik$més daiktavardzio vardininkas, kurio Saknies atliepima rodo senovés slavu gonéti. Nors Sio ZodzZio kitt linksniy dabartinéje lietuviy kalboje nepasitaiko, ta¢iau jo giminaiciu — kity tos patios Saknies ZodZiy apstiai turime, pvz.: gandtée* ,,gana (kreipiantis ne j viena Zmogu)“, gandtet ,,gana jau gana“, wzganatinti ,,patenkinti“, ganéti, -éja (gana), -éjo ,,biti gana, uZtekti, pakakti“, ganétinas, -a ,,pakankamas; gerokas”, ganétinai ,,pakankamai“, ganétinimas ,,pakankamumas“; ganéjimas .,t.p.“, ganédinti ,,tenkinti“, paganédinti ,,patenkinti*, uzganédinti ,,t.p.“, ganédinimas ,,tenkinimas“, ganingas, -a ,,pakankamas“, ganingai ,,pakankamai“, ganioliai ,,t.p.“, ganoliai ,,t.p.“, ganimas ,,ganéjimas“, uZganuoti »patenkinti“, gdnt (gafit) ,,gana“, gandéti, garda, -éjo ,,|. turéti pakankamai, i8tekti; 2. refl. noréti; 3. sektis, laiméti“, apgandéti ,,Sick tick nusibosti, ikyréti“, atsigandéti ,,nusibosti, ikyréti“, ganduotis, + Pavyzdziai imti iS ,,Lietuviy kalbos Zodyno™, III, Vilnius, 1956. -tiojasi, -dvosi ,,turéti pakankamai“, gandziatis (gan‘dziaus) ,,mieliau, vertiau, geriau, veikiau“, plg. ganveik ,,greit, veikiai“, gangreit ,,mazne, kone, beveik“. Cia bity galima dar paminéti ir tokius veikiausiai lenku kalbos pavyzdZiu sudarytus bazZnytiniy ra8ty vertinius, kaip gandaryti, -o, -é ,,atlyginti, atsileisti*, gan(a)darymas ,atlyginimas, atsiteisimas“, ganapadarymas ,,t.p.“ (plg. lenk. zadoséuczynié, zadoséuczynienie). Vadinasi, Zodzio gand Saknis pasirodo labai jsigaléjusi lietuviy kalboje, tik pats Sis Zodis kaip daiktavardis pasirodé negajus ir peréjo i prieveiksmi, nepalikdamas dabartinéje kalboje jokio kito linksnio. UZtat prieveiksmis gand (kaip ir gaila) pasizymi didZiausiu prieveiksmi8kumo laipsniu, palyginti su kitais aukStiau minétais vardininko kilmés prieveiksmiais. Bet ir tie kiti vardininko kilmés prieveiksmiai vél néra visai vienodi pagal prieveiksmi8kumo laipsni. Nuo atitinkamy daiktavardziy labiau atsijusiais reikia laikyti prieveiksmius valid (nevalid), Zinid (neinia). Tais atvejais, kai jie eina beasmenio sakinio tariniais, prie ju negali biti jokiy pazyminiy. Kiti— garbé (negarbé), Slové (neslové), géda (ne géda), laikas (ne laikas), métas (ne métas), sarmata (ne sarmatd) — gali turéti Siokiy tokiy pazyminiy ir beasmenio sakinio tariniais eidami, plg.: Nedidelé garbé svetimomis kalbomis kalbéti, didi géda savosios gerai nemokéti; Tokia neslové dabar jiems!; Pats laikas dabar iSeiti, kol negavom j kailj Sint; Dabar pats tas (pats gerasis) metas rugius kirsti Vb; Ne tokia jau cia sarmata, kad kiek atsilikom nuo.jy. Zinoma, vartojami su pazyminiais, tokie vardininkai negali biti laikomi prieveiksmiais. Tuo bidu matome, jog Gia kalbamy Zodziy galima skirti net tris grupeles. Prie pirmosios priklauso neabejotini prieveiksmiai gand (negand), gaila (negaila), kurie nebeturi rySio su daiktavardZiais. Antraja grupele sudaro valid (nevalia), zinia (nezinia). Salia jy tebevartojami ir atitinkami daiktavard7iai, bet, eidami beasmenio sakinio tariniais, jie nebegali turéti jokiu pazZyminiy. Ir prie tretiosios priskirtini hibridai (daiktavardZiai-prieveiksmiai) garbé (negarbé), Slové (neslové), géda (ne géda), laikas (ne laikas), métas (ne métas), sarmatd (ne sarmata), kurie, it beasmenio sakinio tariniais eidami, gali turéti pazyminiy ir kuriuos tik salygi8kai galima vadinti prieveiksmiais. Visu Gia kalbamy grupeliy prieveiksmiams biidinga tai, kad jie yra buve susije, o dauguma ju ir dabar tebéra susije su abstrak¢ios reikimés daiktavardZiais. Tasai ju reikSmés abstraktumas i§ dalies ir bus lémes pati peréjima i prieveiksmius ar priartéjima prie prieveiksmiy. Jeigu paZitirésime i analogiskus prieveiksmius kitose kalbose, irgi pastebésime ta pati reiSkini: predikatyviniais daiktavardiniais prieveiksmiais ten taip pat yra iSvirte daugiausia abstrak¢ios reikSmés daiktavardZiy vardininkai, plg. rusyu kalbos analogi’ko tipo prieveiksmius: epemsa, epex, Oocyz, HedocYye, AeHb, OxoMa, nopa, cpam ir kai kuriuos kitus tokiuose sakiniuose, kaip Ha cwacmbe epex ponmame, — /Kyscymka omeeyaem?. Nors tia nagrinéjami prieveiksmiai lietuviu kalboje yra nevienodo prieveiksmiSkumo laipsnio ir, be abejo, nevienodo senumo, nors jy semantiniai rySiai su daiktavardZiais labai skirtingi, — vis délto speciali predikatyviné reikSmé juos rySkiai i8skiria i§ daiktavardZiy. V. V. Vinogradovas analogiskus prieveiksmius rusy kalbo2 Tpammatuka pycckoro a3bika, 1, MoxerHka u Moptonorus, Mocksa, 1952, p. 634. je priskiria prie tam tikros biisenos kategorijos*, dél kurios i8skyrimo j atskira kalbos dali, tiesa, kai kurie slavistai abejoja*. Kaip matome, vardazZodziy vardininkas lietuviy kalboje visi8kai nelinkes prieveiksméti. Vardininkiniu prieveiksmiy labai maza téra tiek literatirinéje kalboje, tiek liaudies Snekamojoje kalboje — atskirose tarmése. Be to, ir savo semantika bei sintaksine funkcija tie prieveiksmiai gerokai skiriasi nuo visy kitu linksniniy prieveiksmiy. Kaip jau minéta, bidingiausias vardininkiniy prieveiksmiy bruoZas yra ju predikatyviné reikSmé; daugiausia jie ecina beasmenio sakinio tariniu. Pvz.: gaila (negaila): Gaila man pasidaré CvR VIIL 19; Man motinos gaila, negaliu jos be duonos kasnio palikti VienP 167; Géda rinkti, gaila palikti JV 542; Gaila, kad siinaus neturiu SimonP 13; Man negaila riteliy, riiteliy, tik man gaila jaunyjy dieneliy d.; ganda (negand): Gana jau dafbuit, o jei tau maza — insipilk dar nedaugi Knv; Gana jiems (kaizeriams, carams) darbo Zmoniy prakaita, kraujq gerti CvR VIII 14; Gédos juk gana padarei jau giminei miisy Don; Tik kazin kas jam nesiseké, ir gana CyR II 222; Dédé... atsiliepé j uzduotq jam klausima i pradzios gana meiliai BilR 216: Sukdavo [tekéla] tol, kol jam nepasakydavo gana VienP 193; Bet negana, kad isgastis ir baimé ji kankina SimonA 120; O tai! negana nejsileido, dar, mat, lieZuvi laido ZemR, 1 339; garbé (negarbé): Nei dievui garbé, nei velniui pagaikstis LKZ TL 115; Negarbé yengti darbo; i Slové (neslové): Slové didvyriams, Zuvusiems uz tévynés laisve; NeSlové yeltédziams ir tinginiams; géda (negéda): Buvo be galo nesmagu ir géda Gud-GuzKIT, IL 12; Man ty asary visai negéda, jos — kaip kraujas if gyvos Zaizdos SNér; laikas (ne laikas): Atsiminé, kad laikas pasiripinti gyvuliais CvR VIII 173; Laikas mokescius mokéti Grz; Atgyvenom amziy, savo jnesém dalj, laikas vietq uZleisti vaikams LKZ VIL 30; Ar nematai, kad laikas biity su Sluota apsisukti ir po pasaulio riimq ib 30; Jau seniai laikas, mano mergyte, i yezimélj séstie ib 30; Laikas jau man guitie, da miego nenoriu Ds; Ne laikas Sunj lakinti, kad vilkas kieme Pit; métas (ne métas): Man taip pat tekéti metas LKZ; Metas tau, metas tau iS darZelio sokty ib; Metas jotie bernuzéliu{i] in jaunq mergele ib; Kinkykite, sveciai, arklius: metas namo kakti ib; Rugiai jau metas piauti ib; Sietynas jau pusryciuos — metas kelties ib; Ne metas kurtai lakinti, kada reik medzioti ib; Ne laikas (ne metas Sunes (Sunys) lakinti, kad vilkas bandoje ib; sarmata ,,géda“ (ne sarmata ,,ne géda“): Kad pasaké — sarmata ir klausyt Slap; Argi tau ne sarmata taip kalbéti?; 5 valid (nevalia): Jam kilt su sakalais valia ir pazabot net Siaurés mirti SNérP U 208; Ar valid taip elgtis? Rg; Mes tuos mikkus atkariavom — valia mums juose ir Seimininkauti CvR VII 126; Niekam nevalia keikti Vrb; Spinduliy neséjui diisaut nevalia SNérP II 203; 2 Zr, .B. B. Bunorpagos, Pycckuii sank, Yurearus, M.-JI., p. 399-422. 4 Plg. O. K. BaliaSvilio kandidatinés disertacijos isvada: ,,Basenos kategorijos zodziai neturi gramatinés iSraiSkos; todél manome, kad rusy kalboje bisenos kategorijos kaip kalbos dalies néra, ir vargu ar pagrista nuomoné, jog toji kalbos dalis formuojasi“. O.K. Baanamsuan, Bonpocs © KaTeropuu cocrosHusa B pyccKom #3pIKe, Mocksa, 1951 (Bu6nuoTexa um. Jlenuna, pykonucp). 9 Zinia (nezinia): Kad Zinia, kq jis Selmis bernuzélis, biiciau vainikélio nedayus tep™ ti, biiciau tytolyn paaugenus Rod; Zinia, kad Zmonéms dirbti savo laukus ir dvaro dar nudirbti buvo sunku (ps.) Nm; Ar taip tikrai buvo — nezinia SimonP 4; Pasidaré be galo liiidna ir nezinia kas veikti CvR VII 27; Tik galulaukiuose stovéjo vétry nuplésytas, Zaiby suaizytas jovaras, tarytum ismirusio kaimo seniiinas, ir neZinia, apie ka masté ib 234. Kaip matyti i8 pavyzdziu, prieveiksmis gand iSsiskiria i8 visy kity vardininkiniu prieveiksmiy tuo, kad turi ne tik predikatyvine, bet ir biido-kiekio reik&me — jis gali eiti tick beasmeninio sakinio tariniu, tiek bet kokio sakinio bido aplinkybe. Be to, i§ visy minétyjy prieveiksmiy tiktai gand vartojamas ir nutrupéjusia forma gaf, kuri daZniausiai jau iSvirtusi dalelyte. Salia lietuvi8kojo prieveiksmio Jaikas tarmése vartojamas slaviskas skolinys césas ,,laikas, metas“ plg.: Jau césas rugius séti Slap. Cia suminéty formy stabaréjima ar suprieveiksméjima (tais atvejais, kai jos vartojamos predikatyvine, 0 kartais biido-kiekio reik§me) rodo ir toji aplinkybé, kad jos tam tikrais atyejais gali biti net laipsniuojamos, pvz.: Iséjo moksla, dabar sarmaciaii (labiau sarmata) su juo sueiti (susitikti) JnSk; Anksdiau jiem viskas buvo valiati (labiau valia, leista) Gs. Salia vieno antro vardininkinio prieveiksmio vartojamas ir inagininkinis (tik, Zinoma, jau visai kita — aplinkybine reik3me), pyz.: Jaikas || laiku, laikais ,,tarpais, kartais“, plg. Césas || Cési, Césais. Greigiausiai pagal Siuos pastaruosius pasidaroma net biidvardziu (césts, -i ,,ankstus“ R), i8 kuriy vél savo ruoZtu iSsivedama prieveiksmiu, plg.: Geriau, kai Césiai apsiliuobi Jn8k; Mes Césiaii atvaziavom ib. Tiesa, kartais sunku ir pasakyti, ar Siy prieveiksmiy aukStesnysis laipsnis vedamas i8 priesagos -iai prieveiksmio, ar Cia tiesiog laipsniuojamas sustabaréjes daiktavardzio inagininkas, plg.: Pusé antros kad biity atsikelta, tai jau laikiaii Ll; Laikiaii darzus sésme uz kitus metus J. Plg. taip pat prieveiksmj laikiai, pvz.: Laikiai kel LKZ VM 31. Kai kurie kalbininkai prie vardaZodZiu vienaskaitos vardininko kilmés prieveiksmiy priskiria zodZius réds, berdds, tiesa®. Pirmieji du siejami su senovés slavu rade, treciaji vél J. Endzelynas lygina su rusy npaeda, pateikdamas i§ F. KurSaigio gramatikos toki sakinj: as tai tiesd Zinaii, ale nesakaii, kuri voki8kai F. KurSaitis vertia ,,ich weiss es zwar, ich sage es aber nicht“. Zodi tiesa Siame sakinyje pats F. KurSaitis yra laikes suprieveiksméjusiu daiktavardZio jnagininku® ir sintaksés skyriuje, kalbédamas apie prieSprieSinj sujungima’, gretines su ZodZiais réds, bejé. F. KurSaitio teigimu, zwar — aber vokietiy kalbos prieSprie3iniame sakinyje atliepia rdds (arba tiesd, bejé) — alé (arba bét) lietuviy kalbos prie8prieSiniame sakinyje, plg. jo duota Sio teigimo iliustracija: a¥ tai réds (arba tiesd, bejé) Zinau, alé nesakaii, ,,ich weiss es.zwar, aber ich sag es nicht“®. Dél Zodziy réds, berdds pirmiausia reikia pasakyti, kad jie nieko bendra neturi su daiktavardziu. Jie tegali biti siejami su bidvardziu rédas, -d, kuri, pavyzdzZiui, pateikia savo Zodyne F. KurSaitis, kad ir abejodamas jo tikrumu. Sis biidvardis vei- ° A. Leskien, Litauisches Lesebuch mit Grammatik und Wérterbuch, Heidelberg, 1919, p. 176; J. Endzelins, Baltu valodu skanas un formas, Riga, 1948, p. 228. © Zr. F. Kurschat, Grammatik der littauischen Sprache, Halle, 1876, p. 385. _ ? Ten pat, p. 439. ® Ten pat, p. 439. 10 » kiausiai yra paskolintas i§ slavy kalby. Balt. pad, -a, lenk. rad, -a, rus. pad, -a vattojami tariniui reikSti, pvz.: balt. (2) 6e2omi pad ,,labai dZiaugiuosi, esu patenkintas*; Pad 6e: patl, Obi epaxi He nyckaroyo ,,Malonu [baty patekti] rojun, bet nuodémés neleidZia; lenk. Rad to czynie ,,Mielai tai darau“; Rad gosciom ,,Dziaugiuosi svetiais“; rus. 1 max pad, umo... ,,Taip diiaugiuosi (esu toks patenkintas), kad...“; Pad cmapamocal (carinés Rusijos kareivio atsakymas i pagyrima) .,Pasistengsiu! (Klausau!)“; {7 ovenb pad uepamb amy pore ,,Man labai malonu vaidinti 8i vaidmeni“. Badvardis rodas, -a panaSiai vartojamas ir senuosiuose lietuviy raStuose, pvz.: turim... rodi daryti pagal jo prisakymu; ji dirb roda savo rankomis; rodi... eisim®, taip pat gyvojoje liaudies kalboje, liaudies dainose, kur jis islikes tick bidvardzio, tiek prieveiksmio ir jungiamojo Zod7io reikSme. Badvardiio rédas, -a prieveiksméjimo’ procesa labai itikinamai paaiSkina E. Frenkelis!°, naudodamasis senujy raStu ir gyvosios kalbos pavyzdZiais. Sio proceso pradzZia galima konstatuoti jau Bretkuno Postilés kalboje. Cia Salia senesniojo pasakymo rodi nueit jau vartojamas pasakymas kq Sie rodas daré, kaip ana (pekla) rodas noréty. Vadinasi, Gia jau vyksta giminés (vyri8kosios — moteriSkosios) ir skaitiaus (vienaskaitos — daugiskaitos) reik¥miy sutapimas vienoje formoje, kitaip sakant, biidvardzio rédas giminés ir skaitiaus reikSmiy blukimas, o kartu ir prieveiksméjimo procesas. Giminés skyrimo atveju galima dar rasti ir liaudies dainu kalboje, pvz.: — Va, mergele lelijéle, ar eisi uz mane? — Roda eitie, roda neitie, roda pauliotie Mrk. Gia, kaip matome, tebeiSlikes bidvardzio rédas derinimas su veiksniu gimine. Bet, i§ kitos pusés, veikiausiai mergelés pasakyme: Rodas atduoti riteliy vainikéli, oi tik nerodas aukselio Ziedelio Rdm, taip pat dainu antytés skunde: Rodas biicia isimtie, vainikéli paduotie, ale stovi tykiai du strieléiu kelyje TZ TV 145, to derinimo nebéra (ZodZio rédas giminés reik8mé Gia jau tiek iSblukusi, kad jis vartojamas ir esant numanomam moteriSkosios giminés veiksniui). Be to, pastarajame pavyzdyje, kaip pastebi E. Frenkelis, Zodis rédas beigaungs nuolaidos reik$me. Reikéty tik dar pridurti, kad Gia rédas savo reik$me ir funkcija priartéja prie jungtuko, sudarantio pora su ale (1 rodas — ale, plg. nors — bet). s Dabartinéje Snekamojoje kalboje pavartojamas bidvardis rédas, -a ,,patenkintas“ daugiausia tarinio yardine dalimi ir predikatyviniu pazZyminiu, plg.: Anas Situo arkliu rédas Ds: Visi nerodi buvo, kai suzinojo Sitokiq naujiena Trgn, Smakst rankas azupakalin ir vaikstinéja rédas Km. Be to, tarmese yra dalelyté réds < rédas, plg.: Kastuvo ten nereikia; kiryj rods pasiimkite — be kirvio nieko neveiksi Sr; Pernai rods peléda cia, tame uoksve, peréjo; kas Zino, koks paukstis Si meta bebus Cion jsimetes ib; Rods kam man vienam dirbt uz visus Vrb; Imame rods pirmiau Sita darbq ib; Bitty r6ds bepigu, kad Zmogus galétumi Zinoti, kas bus rytoj Grg; Tau rods gerai gyventi, kad pinigy turi Ky. E Dabartinéje literatarinéje kalboje nei to biidvardzio, nei tokios dalelytés nevartojama. Tik Donelaigio raStu kalboje rods vartojamas jungiamaja funkcija, ple. jo .,Ziemos ripestiy™ pasakyma Rods negrazu girdét ir birui didelé géda, ale ka veiks Zmogus, stokodams ir badu mirdams. ® Pavyzdiiai paimti if E. Fraenkel, Syntax der litauischen Kasus, ,,Tauta ir Zodis“, IV, 1926, p. 145. 1° Ten pat. it Nuo biidvardZio rédas, -d neatskirtinas u kamieno bidvardis rodus, -i, plg.: Vaikai labai rodus kermosium Slm; Ar Sienelis grébt nubodo, ar namulio buvo rodu (d.) Kp. Su tais dviem bidvardZiais vél susijes prieveiksmis rodziai ,,mielai* MT 91 ir beasmenis veiksmaZodis rodéti(s), plg.: Taip man rodéjo jj pamatyti V8k; Man rodétys namo parvaziuoti Grz. Reikia skirti réds < rédas nuo modalinio Zodzio rédos (: rédytis). Tiktai modalinés dalelytés reikSme prigijo lietuviy kalboje ir hibridas beréds, plg.: Berdds geras dalykas biity pagauti zuiki bemiegantj Skr. Pagaliau Zodis tiesd dabartinéje lietuviy literatirinéje kalboje prieveiksmi8kai i§ viso nevartojamas. Jis eina tik iterpiniu — modaliniu ZodZiu; jo suvokiame ne jnagininko, o vardininko forma. Bidvardzio bevardés giminés vardininko-galininko kilmés prieveiksmiais laikytini ZodZiai datig (<daiigia), maz (maz) (<mé@Za). Pirmasis (daiig) ju nepaprastai intensyviai vartojamas kiekybine reikSme, antrasis mdz (mdz) yra retokas Zodis, pasitaikantis daugiau Snekamojoje kalboje. I8 ivardzio bevardés giminés vardininkogalininko yra kiles prieveiksmis vis (<visa), kuris gana daZnas tiek raStuose, tiek Snekamojoje kalboje. Prieveiksmio maz (md) retumas aiSkintinas tuo, kad jo vietoje daZniau linkstama sakyti pilng bevardés giminés vardininko-galininko forma mdaza arba prieveiksmi mazai. Prieveiksmio vis gana ribotas daznumas pareina nuo to, jog Salia jo vartojami ir prieveiksmiai visdd, visada, visadés, nuolat, nuolatés ir kt., kurie turi ta patiq ar visi8kai artima reikSme. Stai pluoStelis prieveiksmiy daiig, maz (maz), vis vartosenos pavyzdZiu: daiig: Daug saké, bet nieko nepasaké LKZ 11 210; Labai datig zmoniy buvo ib; Daiig Silciau su kailiniais ib; Daug medziy, maz kirtéjy ib 209; Su nedaiig Zmoniy iskiléme (maza talka tebuvo) ib 210. maz (maz): Misy Seimyna maz (maza) teivalgo ib VII 960; Daug Zinok, maz kalbék ib; Si¢ia maz apsistokime ib; Karyés tikt maz pieno davé ib; Vilkas neveiz, ar daug, ar maz yra aviy ib; vis: Ant ledo vis slidu, 0 uzpecky vis tamsu LKZ; Vis geriam, vis geriam — vis pra; vis Zitirim, vis Zitirim — vis pilna ib; Vis kitoki balseliai, vis kitokios bylos ib; Gal ir ne vis jin tokia susiraukus ib; O po langeliu stovi medelis, tai vis saldzios uogelés ib; Visi véjai puté — vis mane uzkliudeé, visi lietiis lijo — vis mane uilijo ib. Visi bevardés giminés bidvardziy ar dalyviy vardininkai-galininkai, vartojami beasmenio sakinio tariniu, be abejo, priartéja prie predikatyviniy prieveiksmiy grupés. Bet juk Sios formos gali atlikti ir kitas funkcijas: veiksnio, papildinio, asmeninio sakinio vardinés tarinio dalies. Dél to, 0 i8 dalies ir dél tradicijos Sios formos ir paliekamos budvardZio kategorijoje. IS visu nenutrupéjusiy bevardés giminés badvardZiy vardininky-galininku labiausiai suprieveiksméjusiu reikia laikyti md@Za. Sios formos reik8mé ir vartojimas tam tikrais atvejais visiskai sutampa su prieveiksmio maZai reik8’me ir vartojimu™, plg.: ma@Za supranta || mazai supranta, ma@Za Zmoniy tebuvo \| mazai Zmoniy tebuvo. Formos mdZa, kaip ir daiigia, suprieveiksméjima ypaé bus lémusi apibendrinta kiekybiné reik$mé. Visigkas linksnio reikSmés praradimas palengvino formu maza, daigia nutrupéjima. Tik reikia pasakyti, kad iy formy nutrupéjimas néra u Zr, LTSR MA Lietuyiy kalbos ir literatiros institutas, Lietuviy kalbos gramatika I, Vilnius, 1965, p. 528. 12 vienodas. Daiigia dabartinéje kalboje menkai tevartojama (plg.: Kas daugia sneka, tas mazai tezino LKZ I 213). Si forma daZnesné senuosiuose taStuose. Maza vartojama daZniau, negu nutrupéjusi forma mdz (maz). Kai kurie gia kalbamy prieveiksmiu, ypat mdz (maz), vis, tam tikrais atvejais yra peréje j dalelytes, plg.: Kokia ta kelioné buvo, sunku apsakyti: maz auStant parsikrapsté LKZ VII 960; Jie vis geriau mums patalkins, nei vaikai. Vadinasi, galima kalbéti apie prieveiksmius maz (mdz), vis ir apie tos patios formos dalelytes (0 kartais net modalinius Zodzius, plg.: Jis m@% (mazZiausiai) penkis yetimus Sieno gavo if lankos LKZ VII 960). Tdomu tai, kad Kaniavos tarméje prielinksnis per sudaro prielinksnines kon- * strukcijas su dienos, paros, savaités laiko tarpus ir mety laikus reiSkianciy daiktavardziu vardininkais, pvz.: per povakaris ,,per povakari“, per rytas ,,per ryta“, per popietis ,,per popieti“, per ménasis .,per ménesi“, per nedélia ,,per nedélia“ ir t.t. Plg.: Sviestq musiau, musiau per vakaras ir nesumusiau; Per vakaras tu man nedayei miego; Per popietis visa pieva nusienau (nugienavo); Per pdpietis karvés kai backos priéda, Negalima nepazyméti tam tikro Siu konstrukcijy sustabaréjimo, o kartu ir priartéjimo prie prieveiksmiu. Reikia i&kelti ir viena kita suprieveiksméjusi frazeologini jungini ar samplaika, i kuriy sudeti ieina vardininkai (kartais nutrupéje), pyz.: laikas metas: Jau laikas metas, mano dukrele, i vezimeé sésti (d.) Prn; yalia nevalia ,norom nenorom, nori nenori“: Valia nevalia turéjo nuryti, net asaros bobai apsoko ZemR, | 242; Valia nevalia — reiks kita i jos pédas statyti ib 111; géda ant gédos (solecizmas ?) didvziausia géda“: Géda ant gédos nemokéti savo tévy kalbos Sim; visy geroji ,,geriausia“: Parsq visu geroji laikyti: pena geriau ima, kaip kiaulé Vk8; 4i vieta ,,toli*: Kur aS te nueisiu — Si vieta Trgn; kaip kartas ,,tikrai“: Kaip kartas tai ir bus Tyr: Kaip kartas buvo prapuolus Ad; kaip sykis ,,kaip tycia“: Vos Sienq suvezéme, kaip sykis ir émé lyti Nmk; kas kartas: Saulelé, kildama kas kartas aukstyn, plésés per miglq ir kas kartas karstiau kaitino. Zem. Toliau minétini sustabaréje ar apstabaréje junginiai, i kuriu sudétj jeina ZodZiai datig, maza, maz (mdz), vis. Stai ju pavyzdzZiai: tiek daug ,,bent, kas kita“: Kad jau but Zinomi keliai, tai tiek daug (buty nesunku nuvykti), 0 dabar tai ir susivélinsit RZ ID 210; vis tiek daiig ,,vis tick, nesvarbu“: Vis tiek daug kuo apsivilksi, bet tik nenuogas ib; daiig maa ,,mazdaug, apytikriai, Siek tick“: Daug mata savo kortq Zinau ib: gana daug*; Reiké iimoket daug maa, bet neturéjo ib; daiig daiig ,,daugiy daugiausia*: Daig daug lig Velyky Sieno jei uzteks ib; Datig daig jei gausi tris desimtis (pury) ib; maz maz ,,vos vos“: Kad didysis mistras, pagrizes i Parusni, ilséjo, lietuviai maz maz nejgavo pile ib; ,,mazu maviausiai*; Paséjau desimtj piry.avizy ir viliuos gausigs maz maz penkias desimtis piiry ib; Antukui kelioné kastuos maz maz penki Sesi rubliai ib; Teipogi imk laivon visokio gyvio maz maz po du, patinq ir patele ib: maia kq ,,nedaug, truputi, vos“: Kiaulés maza ka didesnés uz ezZius ib; maza kiek ,,bent kiek, vos“: Tai man ne yaikas, kad maia kiek prisikliudai, tai ir verkia ib; 13 yisa lygu ,,vis tiek“ LKZ; vis ir yél ,,nuolat“ ib; vis ir vis ,,nuolat“ ib; vis lygastis ,,vis tiek“ ib; vis lyg daug ,,vis tiek“ ib; vis lygu ,,vis vien“ ib; vis tasid ,,vis tiek**: Vesk — vis tasia tau ib; vis tiek ,,nesvarbu“: Vis tiek, ar mazas, ar senas ib; vis tieka ,,vis vien“ ib; vis tiekaja ,,vis vien“: Gal ne vis tiekaja? ib; vis tiekam ,,vis vien“: Vis tiekam prapuls! ib; vis tik tiek ,,vis vien“:Man tai vis tik tiek, ar tu ateisi pats, ar jj atsiysi ib; vis toja ,,vis tiek“ ib; vis uzZ vis ,,ypaciai, labiausiai“ ib; vis vien ,,vis tiek“: Vis vien aS pas jj eisiu ib; vis viena ,,vis tiek“: Vis viena turiu taip padaryti ib; Seniau buvo suvarginta mergaité, é dabar kai backa vis viena ib; vis vientara ,,vis vien“; Jo vis vientara nér ib; Vienas sako: man dienq geriau, kitas sako: man nak¢cia geriau, 0 trecias sako: man yis yientara ib. visa vientara ,,vis tiek“ ib; Pig. taip pat jungtukq ir dalelyte vis délto. Kartais ir skaitvardzio vardininkas eina frazeologinio junginio démeniu, pig.: trecia j vienq ,,bet kaip, neriipestingai, pavirSutiniSkai“: Trecia i vienq nuaké (akéjo neakéjo), tai augs te jo kas R8; Dirbk, vaike, darai visakq ne trecia j vienq, aja (ale) kaip sau, tada ir kitiem ir tau bus gerai Lkm; trecia pernai ,,labai seniai“: Trecia pernai netepti batai ZemR, 1 403. I§ tokiy junginiy kyla sudurtiniy prieveiksmiy, plg.: kaskarts Val, Stn (< kas kartas); kasmets Kurs (< kas metas): Eik, Zioply, tu juk kasmets dél édesiy skundies Don: kasmén (< kas ménuo): Kasmén gauna alga § (Dgl8); kasrft ( < kas rytas): Kas ryt valgo bulvas su pienu Ob; kasnedél (< kas nedélia): Duong reikia kept kasnedél ib*2. Suprantama, jog i8 bidvardziu bevardés giminés vardininko-galininko yra kile ir sudurtiniai prieveiksmiai mazdaiig (< mda daiigia), daugmaz (< daigia ma2a), plg.: mazdaiig ,,apytikriai, beveik, apie“: Suarém mazdaug visq padyma; Liko mazdaug pusé darbo LKZ VIL 967; Mazdaiig triskart tiek dar reikées sugaisti ib; Mazdaiig ismokau, bet dar reikéty pakartoti; daugmaz: Tu daugmdaz tokio iigio, kaip brolis LKZ V1 219; Turi skaityti kiekvienas daugmaz prasilavines Zmogus ib; Lig dvaro bus daugmaz pusé kilometro ib. Vietomis prieveiksmis mazdaig turi reik’me ,,Siek tiek, truputi, bent kiek, kiek nors“, plg: Suprasé mazdaug sveciy LKZ VII 960: Kiti broliai maidaug atsileido ib; * Kai kuriais atvejais Siy prieveiksmiy pagrindinis démuo gali biti ir nutrupéjes vienaskaitos galininkas: kasryt<kas ryiq, kasnedél<kas nedeélia. 14 Jei:man adi duoti mazdaug pinigy, tai ix mano dalies leisk Stasiuka dar mokyties ib*8. } Pasitaiko ir visi8kai individualiy dariniy, plg.: kadkadé (<kada kadé) ,,jau kada kas, senokai, seniai*: Jau kadkadé kumeliukas nujunkytas Griz. Taigi matome, kad vienaskaitos vardininko prieveiksméjimo atvejy lietuviy kalboje pasitaiko palyginti nedaug. Sis linksnis dél savo ry8kios nominatyvinés, ivardijamosios reik8més beveik visai nelinkes j aplinkybiniy santykiy Zyméjima. Vienaskaitos vardininko kilmés paprastieji (nesudurtiniai) daiktavardiniai prieveiksmiai gaila (negaila), gana (negand), garbé (negarbé), Slové (neslové), géda (ne géda), laikas (ne laikas), métas (ne métas), sarmata (ne sarmata), valid (nevalia), Zinid (nezinid)... vartojami daugiausia predikatyviSkai, ir tik biidvardiniai prieveiksmiai daiig, maz (maz), maa bei ivardinis vis, taip pat palyginti negausis suprieveiksméje idiominiai ar Siaip frazeologiniai junginiai turi ir aplinkybiy reikSme. HAPEYHA, BOSHHKIWWME H3 HMEHHMTEJIbHOrO MAJE)KA EJMHCTBEHHOrO 4UHCJIA K. YJIbBH,AC Pestome B cratbe ucenesyercsa Bompoc 06 OTHOMeHHH HMeHHTe/IbHOrO MajewKa eAMHCTBeHHOTO “HCa K HapeuHAM, paccMaTpHBaloTea cyyad aypepOvanusallun HMeHUTeNbHOTO Nasexa u OnpewenseTcA sHaueHHe, OOpasoBaHHe H yroTpeOwleHHe Hapeunii, BOSHHKINHX H3 HMeHHTebHOTO Majerka EAMHCTBeHHOTO UHCa. Auanu3 dakTHuecKorO MaTepHiasia MOKasbIBaeT, YTO STOT MaexK BBAY CBOeFO APKO BbIpaxKeHHOTO HOMMHATHBHOTO 3HaYeHHA MaJIO MPHTOMeH Mua BbIpaxkeHHA KaYeCTBeHHEIX H OOCTOATEIBCTBEHHEIX OTHOWWEHHH. MMenuTenbHblit Nake eHHCTBeHHOTO UHCNa alBepOHaM3yeTCA B MCKJIOUHTEIbHO peAKHX CyWaAx, H, CueNoBaTembHO, paspA Hapewili, BOSHHKINUX 43 STO cbopMbI, HeMHorouvcJeHeH, Hanp.: gaila ,«anb“, negaila we wKanb“, ganda »foctaTouHO, negand ,,HejjocTarouno", garbé ,,cnapa“, negarbé ,,cTuiqHo", Slové ,,cnapa“, neslové ,,nos0p“, géda »CTbIAHO", né géda ,nectbinno”, laikas ,spema“, ne laikas ,ne Bpema“, métas .lopa“, ne métas ,,He nopa“, sarmatd ,,cpam“, ne sarmata ,,He cpam™, valid 1630, nevalia ,,He1b39, Zinid ,vsnecTHo™, nezinid ,,HeusBecTHO“. OTM Hapewia, Kak BHHO H3 MIPUMepOB, BO3HHKJIH 13 HMCHMTebHOTO MajexKa e(HHCTeBHHOTO YCJa HMeH CYULECTBHTeNbHBIX C aOcTpaKTHbiIM 3HaueHHeM. AHanormuHoe sBeHHe HaOsI0WaeTCA HB APYTUX UHLOeBpONeliCKUX ASbIKAX, OCOOEHHO B C/aBAHCKHX, Cp. PYCCK. epems, epex, Oocye, HeOocy2, AcHo, oxoma, nopa, cpam. Kak B Apyrux ABbIKaX, TaK MH B JIMTOBCKOM SA3bIKe Hapewsl 9TOTO THMa O6bINHO ynoTpeOnsIoTCA NpenukKaTuBHO. ToAbKO B OMeHb peAKUX CAYYaAX HeKOTOpble W3 37€Cb HCCeRyeMbIX 18 Lietuviy kalbos Zodyno“ VII tome Sios reik8més prieveiksmis mazdaig raSomas prieveiksmio 1 maz lizde po rombo taip: maz daug, vadinasi, kaip tam tikra samplaika. Kadangi abu démenys Gia yra nutrupéje, tiksliau biitu juos ra’yti drauge. Cia kalbama reikSme vartojama Zodj mazdaug reikia laikyti sudurtiniu prieveiksmiu, Taigi mazdaijg yra prieveiksmis, vartojamas dviem reikSmémis, kurias trumpai galima taip nusakyti: ,,1. apytikriai; 2. Siek tiek“. 15