Dėl keleto lietuvių kalbos skolinių

1S LIETUVIVY LEKSIKOLOGIJOS IR LEKSIKOGRAFIJOS LIETUVOS TSR MOKSLU AKADEMIJA DEL KELETO LIETUVIU KALBOS SKOLINIU S. KARALIONAS Kaip Zinoma, adiciniuose indoeu opie iu kalby e imologijos y inéjimuose démesys pi miausia bu o k eipiamas j a i ikmeny su adima ki ose ide. kalbose, siekian i8 ySkin i a chaiSkiausia ide. kalby leksikos sluoksni a apiman ias kelias giminingy kalby g upes ino acines leksemas. Tie ZodZiai, ku iems a i ikmenu ki- ose ide. kalbose nepa ykda o su as i, biida o palickami nuoSaly kaip ély i, is o- inéms ekons ukcijoms be e iai naujada ai. DaZniausiai su ma e ialine kul- i a susijusias ealijas Zymin¢ias leksemas, ku ios, pa i Su iniSkai paZi éjus, kalbos sis emoje a odé esandios izoliuo os, be u éjo leng ai ki ose (ide. a ne- ide.) kalbose andamus a i ikmenis, daugeliu a ejy bu o links ama laiky i skoli- niais. Kad ma e ialinés kul i os objek ai i juos zymin ys ZodZiai keliauja i8 au- os j au a esp. iS kalbos j kalba, y a ge ai Zinomas ei8kinys (plg., p z., gd é, pi- pi as, Silkas, u gus i k .), Ta iau ai — eks aling is inis ak o ius, i , sa aime sup an ama, jo nepakanka, i , ien juo emian is, ne ikslinga nus a y i, a Zodis y a sa as a skolin as, no s jis i Zymi kokia no s kul i ine ealija. Pas a uoju me u, paas éjus démesiui j kalbos leksiniy elemen u padé i sis e- moje, ju san ykius su ki ais elemen ais i padidéjus pas angoms leksema pi miausia e imologizuo i panaudojan pa ios kalbos sis emos duomenis, ne e ai i8keliamas i naujai pe Zi i imas skoliniy klausimas. An ai J. O kupS iko as, emdamasis bal y kalby ak ais, paneigia nuomone, kad lie . ka s as esas pe sla us a éjes ug o- iny kalby Zodis, i labai a gumen uo ai j odinéja jo bal i8kuma: ,,[MockonpKy B JMTOBCKOM s3bIKe Yepe oBaHne ke s as/ka s as ,, poO“ monHOCTEIO coBnayzae ¢ yepeyopannem ke s as/ka s as ,,3emMnepoiika“, MOXKHO BbICKa3aTb Mpesnos0xKe- Hue O OasITHHiCKOM MpoucxomKJeHuH JH. keFs as ,, poO* u s u. skiFs s. Conoc apse- HHe JHT. ke -s- as ,, poO“ c ke -s-las ,,jonoTo“ u ki s i ,,pyOuTb, BuipyOupa B OCTaTOUHOH Mepe MposcHsAeT STHMONO HIO paccMaTpHBaeMBIX GanTulicKUXx cso. Popma c o sacoBKoii o (aT. ka -s- as) copnayaeT no cBoeii cemMaHTHKe, a TakyKe B PeHETHYeCKOM MlaHe C WMT. p a-ka - as ,,acnu“ (=,,BbIqoN6NeHHaA KoNo a“). S umoso ua s u. SkiFs s nposcse ca mpu conoc apeHHu c JT. ske s i ,,pe3a b“; B CeMaHTHYeCKOM 2Ke ac iekTe BCce MpuBesenHbie GanTulickne COBa MO yT ObITb COMOcTaBJIeHLI C pyc. Ko20da ,, po6“, ,,KOpBITO I KOpMa 12° 179 cko a“ u T.2. — an . kdi i ,,Bpi on6una y, Taip pa i V. U bu is, emdama- sis isa eile a mése andamy bend aSakniy Zodziy, isai pag is ai kelia min j, kad lie . a¢ii, déiu, Géiuo i k ., ku ie E, F aenkelio laikomi sla izmais?, gali bi i sa i, lie u i8ki ZodZiai3, Remian is Gia nu ody ais me odologiniais p incipais, ¥iame s aipsnelyje i no ima panag iné i kele a y iné ojy ieningai laikomy skoliniais lie u- iy kalbos Zodziy (déka, kiubilas, posnid, Sia a*), iSkelian ligi Siol igno uo a a i inkama bal y kalby medziaga, odan ia, kad né a bi ino eikalo nag inéjamy- ju lie u iy kalbos Zodziy laiky i skoliniais. 1. deka duékia, dudké, dudk i ,,numany i kokj da ba pada y i* LKZ II 612, ku is u i a ian a su Saknies galo p iebalsiu -g-, plg. niduogia ,numano“ TSlauZas, siejasi su a dazodziais dudgas ,,p o as, nuo oka; menko p o o Zmogus“ Daugéliskis, Kuk iskés, Linkmenys, Suba ius, Vidiskés, duoga ,, . p.“ Kiaukliai, Pane ézys, duégis, dudgius ,.menko p o o Zmogus“ Daugéliskis, Z . LKZ II 611, duékas »menko p o o Zmogus; épla, neiSmanélis, k ailys“ Ignalina, Ki deikiai, Kuk i8- kés, Linkmenys, Tau agnai®. Su Saknies okalizmu o y a dokia, doké, dok i ,,sup as i, pe many i* LKZ II 412 bei sa o dokia , eiwillig, i ge os alios“ R IL 149, M II 196. Jam iden ixka azé sa o déka, plg. Rugiy ki s i Jis i sa o déka (sa o alia, nep aSomas) a eis LKZ II 262 jau u i é okalizma. Va dazodis déka (i déka) ,,dékojimas, padéka; malo- né; alia“ LKZ II 262 a ojamas pladiai iek a mése, iek i senuosiuose aS uose, plg. da dékas ,,dékojimas, padéka* LKZ II 262, jy denomina y us déké i, dék io- i ,,saky i dékui* LKZ II 264 bei p ie eiksmius dékui, déku, dékuo LKZ I 264 (pas a ieji sa o kilme eikiausiai y a o kamieno ienaskai os naudininko o mos, plg. dékas). Ypa s a bus as ak as, kad la iy kalboje aip pa andamas segmen- as su Saknies okalizmu é, plg. la . deka ,, eie Wille; das Na u ell, die Cha ak- e eigen iimlichkei “ ME I 46, ku io speci iné eik8mé neleidZia jo laiky i skoliniu nei i8 lie u iy, nei i§ sla y kalby. Gal bi , Gia galima ski i i la . daga (dial. duoga) »Zum Nu zen ode Vo eil* (loc. sing.) ME I 461, EH I 318. Kadangi d bei ¢ kon as as lie u iy kalboje u i onema inj s a usa, plg., p z., deg i : ek i, da y i : a i i kadangi ia nag inéjamosios Saknies Zodiiai nep i- Klauso eksp esy inei leksikai, ku ioje ska dieji bei duslieji p iebalsiai ne e ai ne- enka dis ink y inés unkcijos, minimuosius zodzius mes laikysime p iklausan- Gius a ski ai Sakniai i nesiesime Ju su okiais jiems one iSkai bei seman iSkai a - 110. B. O Kynuukos, Hs ne opan mgo-esponelicxo o cnosoo6pasopanua, Jlenna pay 1967, p. 221-2. Lie . kas as, la . Ski s s senais bal ikais ZodZiais da 1911 m. aip pa laiké i K. Baga, Z . K. Biga, RR, I, p. 308—9. Sios sa o nuomonés, deja, jis yéliau a sisaké, Z . K. Biga, RR, IL, p. 192—4. * E. F aenkel, LEW, p. 1. * V. U bu is, — Bal is ica, V(1), 1969, p. 48—9. O72. B F aenkel, LEW, p. 86, 304, 641, 990-991 i en nu ody a li e a ii a. ° Duokas Siaip bii y galima neski i nuo d akas ,,kyaisa, pusgal is* LKZ I 663, d ak i,, adé is, dikso i, k ép is; k ailé i, k ai8 i* LKZ 11 664 (dél Saknies okalizmo san ykio plg. ap alis i apuo- las), a iau jy a ojimo a ealai ne isai su ampa: d dkas a ojamas j Siau e (Bi zai, Duse os, Ku- pi8kis i k .) nuo dudkas a ojimo plo o, i ai leidZia juos a ski i, 180 imais Zodiiais, kaip udkas ,,p o as, sumanumas“, (nu) udk i ,.numany i, sup as- i, nujaus i“ i k .° Ta Saknis, ku iai dudk i (su -k- i8 -g- p ie$ enues), duégas, dok i, déka, dékas, la . déka galé y p iklausy i, y a ide. *dég- ,,packen“ Poko ny 183, a s o aujama go . ékan ,,lies i* (p ae . ai ok), s. skand. aka (angl. ake) »im i“, och. B ek- ,,lies i* (p ae . eksa su Saknies okalizmu é a 0). Tu inio plano segmen y ,,(p i)im i* i ,,mas y i, gal o i, many i; gal ojimas, sumanumas, p o as“ gene inis TyBys ide. kalbose y a ge ai paliudy as, plg., p z., ok. annehmen ,,p iim i, su ik i; many i“ g e a nehmen ,,im i“; g . déyoua, jon. déxouan ,,p iimu, gaunu“: doxém ,,manau, gal oju, dé a »nhuomoné“, doxel yo ,,man a odo ( . y. man p iim ina)*. I8 u inio plano segmen o »mas y i, gal- o i, many i e c.“ gali a si as i segmen as ,,déko i“, plg. go . bagkjan, s. ok. auk8 . denken, s. angl. pencan ,,gal o i*, i8 ku iy y a kile a daZodZiai s. ok. auk& . danc ( ok. Dank), s. angl. banc (angl. hank), go . pagks ,,dékingumas, padéka“ (plg. ypaé s. angl. banc eikSmes: ,,min is, manymas, mas ymas; maloné, p ielankumas; dziaugsmas, malonumas, linksmybé; dékingumas, padéka“). Vadinasi, dékingu- mas, padéka su okiama kaip ,,das in gedenkende Gesinnung sich auBe nde Ge- ihl“, plg. ok. Dank wissen i p anc. sa oi g é ,,bi i dékingam ( . y. Zino i dékin- guma)“. Apsk i ai iman , pi miniu okalizmu laiky inas 2, o i& es iniu — 6. Susida o p ieS a a imas: segmen ai, u in ys an inj okalizma, mani es uoja pi minj u- inio plano segmen a ,,gal o i, many i“, o segmen ai su pi miniu okalizmu @— i8 es inj u inio plano segmen a ,,bi i dékingam; dékingumas, padéka“. Kadangi u inio plano segmen as ,,im i; lies i* bal y kalbose né a paliudy as, eikia many i, kad Saknis *dé@g- (-k- p ie¥ enues) bal y kalbinéje bend ys éje eiské »gal o i, many i, su ok i“. IS jos désningai bu o gene uojami a da%odZiai dud- gas, dudkas ,,p o as, nuo oka“, ku ie pasi a na o eiksmazZodziams su okalizmu uo a si as i, plg. dudg i, dudk i. Ta iau a daZodziai gali bi i suda omi i nekei- Gian Saknies okalizmo, plg. lie . slég i : slégd, slégas (g e a sluoga, shiogas). Veiks- mazodzio *dég- (-k-) ,,gal o i, many i, su ok i* désningi a dazodiiai aip pa bu o déka, deka, dékas, ku iy kiek moduliuo a eik’mé san ykiauja su pama inio eiksmazZodZio eikSme, kaip ge many a daZodzio go . pagks eikimé—su pama- inio eiksmazodzio go . pagkjan eikSme’. 2. kibilas Lie . kibilas ieningai laikomas pe sla y kalbas (plg. s. us. kobels) a éju- siu ge manizmu (plg. ok. Kiibel ,,s a iné“, plg. da s. ok. auk& . milwh-chubili »Pieno s a iné“’), Lie . kibilas u i pla y eik’miy diapazona: ,,s a iné pla iu dugnu mil ams, g idams supil i, da zo éms augin i, skys iams laiky i; uzda oma s a iné d abu- ® Jy e imologija Z . E. F aenkel, LEW, p. 1141. 7 Senyjy a’ y o mos dékuju, dékujam ,,dékoju, dékojame“, plg., p z., ienos M. Maz ydo giesmés Diekuiu au Diewe iewe | Jog mane ehe nak i augojei |Nuog kadu wi u bei p iegadu, iS ik yjy galé y bi i sla izmai (plg. s. bal a . daxyio, Oaxynm). ® Sis okie iy kalbos Zodis sa o uoz u laikomas skoliniu is lo , cipella ,,s a inai é, Z . A. Wal- de — J. B. Ho mann, La einisches e ymologisches Wé e buch, I, Heidelbe g, 1938, p. 310; pig. F . Kluge, E ymologisches Wé e buch de deu schen Sp ache, 17. Au l., Be lin, 1957, p. 408. 181 ziams laiky i; k ai kubilis; isskob as didelis medinis indas su dé iniu dugnu, duo- binys; duonmaisis, duonkubilis, duonkepé; be oninis Sulinio lankas; didelé s a iné, dedama maliine po gi nomis; oks au inis lie u iy Sokis; jauny y y Zaidimas, panaSus j ie ies s aidyma; muSamas muzikos ins umen as, panaSus j bigna (dug- nai i Sonai ski ingo medzZio i ne ienodo s o io len eliy)* LKZ VI 749—750. Jis a ojamas isame lie u iy kalbos plo e — i Zemai iu, i aukS ai iy a mése. Jis su inkamas iek senuosiuose ax uose (p z., M. DaukSos ,,Pos illa Ca holic- ka, p. 170), ick i Zodynuose (P. Ruigio i K . Milkaus). Jis papli es au osakoje (pyz., A. JuSkos su ink ose dainose). I8 jo bu o da oma gausybé pa a dziy: Ku- bilas (20 Seimy), Kubilius (361 Seima), Kubilis (12 Seimy), Kubilénas (4 Seimos), Ku- bilinas (2 Seimos), Kubili inas (39 Seimos), Kubila icius (2 Seimos), Kubilé icius (5 Seimos), Kubilinskas, Kubilinskis (20 Seimu), Kubilskis, Kubilskas (4 Seimos), Ku- bilnikas (2 Seimos). Visa ai leidZia pag is ai iSkel i Klausima, a kibilas is ik yju y a_ skolinys. Pi miausia eikia paZymé i, kad esama i kele o io Zodzio a ian y. P. Ruigio i K . Milkaus Zodynuose uZ iksuo a o ma kubilis : Kubbilis, lo ,,ein S ehend o enes Ge aB; ein Kie en“ R I 69, Kubillis, lio, Kubilas, lo ,,ein o enes Bé che - Ge aB, ein Kie en zum Bie “ M I 133, 0 F. Neselmano Zodyne, be Kubilis, io ,,ein Kiibel, ein o enes Bé che ge aB, das oben an de Oe nung enge is als am Bo- den“ N 206, andame i keis a o ma Kublulis, io ,,ein aus einem S iicke Holz gehdhl es Ge aiS“ (Ragni ) N 207, ku is, gal ba , kiles i maZybinés o mos *ku- bilulis a *kubululis su isk i usiais i i u. IS Lauku os y a Zinomas o ZodZio a ian as kibelas LKZ VI 748 (jei e Gia ne- zymi i, Zemai iy a méje a iamy plagiai). Vienos Saknies su ZodZiu kubilas galé u bi i: lie . kub-d ka »medinis indelis, dézu é; ab inas, ogoné“, kuba kis ,,medinis kibi as“ LKZ VI 748 (gal bi , su sla- iska p iesaga -ka i8 *kub-a a, plg. kauka a »kal a, kaub ys“, kaks a a ,,kup a; a pumen é; naS a“), kiibikas ,,molinis a medinis indelis“, kubiké ,,mediné s ies- iné“, kibikis ,,indas k uopoms, mil ams laiky i; i imo puodas su d iem ause- lémis“ LKZ VI 749, kubilké ,,.medinis indelis s ies ui jsidé i* LKZ VI 750 ( ei- Kiausiai i§ Axbdilas su li uanizuo a sla iska p iesaga -ka), kubo é ,,didelis medinis SaukS as i alui sem i‘, kabo kd ,,medinis indelis, déZu é; ab inas, ogoné“* LKZ VI 751 (galimas daik as, i§ kubo é su sla iSka p iesaga -ka; dél p iesagy -a - i -o - kai os ZodzZiuose kub-a a i kub-o é plg. kai ka as ,,kalnelis, kal a, kaub ys“: kaai- Ko as ,, . p.“), kubu ka ,,medinis indelis, dézu é; ab inas, ogoné“, kubu ké ,, . p.“ LKZ VI 754 (gal bi , i8 *kub-u a| *kub-u é su sla iska p iesaga -ka, dél p iesagu -a a :-u a kai aliojimosi plg. kaika as : kai ku as), kubulkée, kubulké, kubulkis »medinis indelis, dézu é; ab inas, ogoné“* LKZ VI 753 (i8 *kubula] *kub-ulé, plg. la . kubuls; dél p iesagy -ul-: -il- kai os ZodZiuose *kub-ula| *kub-ulé i kib-ilas plg. ju id-ulas : juiid-ilas ,,kas nuola juda; nenuo ama, padauza“, plg. da kib- -u as : kib-i as ,,smulki sausa Sakelé“). Nepap as ai a ijuoja lie . kibilas a i ikmuo la iy kalboje, plg. la . kubls ,,de Kiibel, Bo ich“ ME II 297, kublis, kubla BH 1 666. Sios o mos, be abejo, u i sin- kopé a u, plg. pilng o ma la . dial. kubuls i kubulis EH Ul 666. Sinkopé a balsj u i i maZybinés o mos la . kubli is, kublins ,,cin aus Holz ye e ig es Ge iiss zu Au bewah ung on Milch, G ii ze« ME II 297, plg. pilna o ma kubulin¥ ibid., 182 i ai, ma y , pa i ina lie . kublulis kildinima iS *kubilulis a *kubululis. Be p ie- sagos -ulis, la iy kalba a oja -als (plg. kubals EH I 665), -els (plg. deminu y a kubelelis ,,ein kleine Kiibel* EH I 665) bei -i/s (plg. J. Ku mino Zodyno o ma kubils®). Tos pa Saknies, kaip kubils, y a, ma y , i la . kubucis ,,eine g osse ciba ( oks indas); ein hélze nes T inkge iiss; ein mi einem Deckel e sehenes Ge ass aus Bi - ken inde, wo in man Bee en sammel od. Tabak bewah “ ME II 297. Vadinasi, lie u iy i la iy kalboms y a bend i okie a ian ai: kisbilas/kubuls ( o man y -il-/-ul- kai a gana dazna), kisbikis/kubucis (dél o man y -ik-/-uk- kai- aliojimosi plg. du ikas ,,kas du ia“ g e a di ikas) i su a pa ia piesaga kibe- las|kubel-elis. Pama iniu Siy gausiy da iniy eiksmazZodZiu galima laiky i lie . kab i ,,link i (p ie Zemés)“: Kubs u, jau su isum kubs u (Tau agnai) LKZ VI 753, la . kubind »decken“ ME II 297, ap-kubind ,,umlegen“ : Jaka u ap gal u ap-kubind iés ,,sich umdecken* ME I 96 (dél ju seman iniy san ykiy plg. lie . gaib i ,,sup i, deng i, Klo i, gob i; lenk i, ies i* LKZ III 159). Sie eiksmaZodZiai oliau sie ini su ide. Saknimi *keu-b/bh- ,,biegen“ Poko ny 589, ku iai p iklauso g . xd w ,,lenkiuosi, links u“, x pw ,,lenkiu“. Tai, kad j ai ius medinius indus zymin ios leksemos ne e ai y a susijusios su lenkima, ie ima, gaubima eiSkian iomis Saknimis, y a palygin i daznas eiSkinys, plg. lie . guobinikas ,,i8 medzio i8skap uo as indas“ LKZ III 736: gudb i ,,duob i, skob i, skap uo i“ ibid.; dubud ,,uz lék& e gilesnis indas s iubai* LKZ II 549 : dixb- i ,,g imz i, klimp i, link i* LKZ II 547; duobinjs ,,isskob as medinis indas su dé i- niu dugnu“ LKZ II 609: dudbii ,,da y i idubima; skob i, skap uo i* LKZ II 610; gi buzis ,,indas i medZio be asu pienui kos i* LKZ III 692 : gab i ,,dub i, link i* LKZ III 691; kauk6 é ,,medinis indas laSiniams g is i; g is u é, pies a; medinis indas aukams a sug iis iems laSiniams laiky i* LKZ V 424 : kiik i ,,link i, s i i, Klup i, kump i* LKZ VI 808; s. ind. kumbhdh ,,puodyné, aso is“, g . xbpGoc ,,in- das, ykas“: angl. hump ,,kup a“, lo . cumbo ,,gul is“ (<,,lenk is“ esp. ,, ies is“); lo . ciipa ,,kubilas, s a iné“ :s. ind. kipah ,,duobé, u as“, siejamas su ide. Saknimi *keu-p- ,, ies i, skliaus i“. Ypaé s a iu a gumen u, kad lie . kibilas, la . kubls gali bi i bal i8ki ZodZiai, eikia laiky i ai, kad indui, ykui Zymé i lie u iy kalboje a ojamas i no malu- sis Saknies kiib- i balsiy kai os a ian as su Saknies okalizmu au, — Saknies, ku- iai mes Gia kaip ik i p isky éme lie . kabilas, la . kubls, plg. lie . kauba é, kaubo- é ,medinis i8skap uo as indas, medinis dubuo“ T e e ius, Z . LKZ V 417. Lie . kiubilas i la . kubls, kaip i pas a ujyu indy, yky pa adinimy seman inis ySys su eiksmaZodziu kab i ,,link i* bii y isai sup an amas, nes pi miné lie . kibilas eikSmé, ma y , i bu o ,,i8skob as didelis medinis indas su dé iniu dugnu“, ku ia jis y a uZ iksuo as i8 P ieny, Z . LKZ VI 750. * J, Ku min, S ownik polsko-lacinsko-lo ewski, Wilno, 1858, p. 233. — Dél jos ik umo abejoja J. Endzelynas, Z . K. Miihlenbach—J. Endzelin, Le isch-deu ches Wo e buch, II, p. 297 s. . kubls. 183 3. posnia Ge iau susipazinus su a i inkamais lie u iy kalbos duomenimis — ki ais io zodzio a ian ais a mése, ki ia imu, eikS’mémis — kyla abejoné, a ik ai jis y a s e imas. Abejone sus ip ina ai, kad Sis Zodis, be o, palygin i nesunkiai e i- mologizuojamas lie u iy kalbos mediiaga. Pi miausia galima pazymé i, kad lie . posnia i sl. * pasnja, i8 ku io lie u i8ka- sis Zodis, spéjama, kiles, eikSmés né a isi apa ingos. Be eik’miy ,,a imas; su- a as laukas; ja ai“, pa yzdziui, us. ndwx2/nauns da u i ,,duona, Tugiai; medaus suneSimas, ko iai a ilyje, bi iy da bas“°. Tokiu eik&miy lie . posnia ne u i. Lie . posnid eikSmiy diapazonas y a Zymiai didesnis, plg. posnia (acc. sing. posnig) ,,d a o laukai* LiSkia a (plg. da Posnia Pabe Zés pa . kaimas), posnélé »d a o laukai* Punskas, Seinai (plg. da Posné/é Sei ijy als iaus gi ia i Simno als¢iaus mi8kas), pdSnia ,,d a o laukas* Lazdijai (Ba éiai), posnid (acc. sing. pds- niq) ,,laukas, ku seniau bu o dya o ganyklos“ Gudeliai, Kal a ija, posnid ,,lau- kas, di a* Kazlu Rida, Salakas, posnid ,,paséliai* Tau agnai, posnid »Vasa ojus“* S inai is, posnid ,,ja ai* Daugai, Kuk iskés, Linkmenys, Palié, Ramaskonys, posnia (acc. sing. pdsniq) ,,gé ybé, u as* Duse os, posnid (acc. sing. posnig) ,,gé- ybés“ Juzin ai, posnid (acc. sing. pésniq) ,, ie a, ku supilami i$ aly i g iidai“ OnuSkis. Die eniskése (plg. pdsnis ,,pasélai*) i Simonyse (plg. pdsnis ,, kis“) a - ojama i-kamiené o ma. A. Ju8kos Zodyno ank aS yje i Veliuonos andame uz- iksuo a: Pdsmé ,,wielkoSé pola“: Posmé y a lauko didumas=liolés. Taigi Cia jau u ime p iesaga -m-, i okiu a eju, laikan lie . posnia sla iz- mu, a gu a pa yk y pa enkinamai paaiskin i sla iskos p iesagos -n- subs i u- cija. Lie u iy kalbos a mése a ojama Sio ZodZio i-kamiené o ma, ku i, apsk i- ai paémus, isijungia j a daZodinés leksijos sis ema (plg. posnid, pdsné, pdsnis i musid, misé, musis), aip pa p ieS a auja o Zodzio laikymui sla izmu. Pagaliau da galima p idé i kalbamojo Zodzio aki ine p iegaide, ku i sla iskos kilmés lie- u iy skoliniams, iSsky us iena ki a a eji (plg. biesas i8 sl. *bésd), né a biidinga. Lie . posnia, pésmé su p iesagomis -n-, -m- a -sn-, -sm- (dél o, kad p iesagas -n- i -m- gali u é i bed aSakniai ZodZiai, plg., p z., ba nid, ba né, ba nis i ba mé LKZ I? 661; bégsnis, bégsné i bégsmé LKZ 1? 724; dognis, dégsnis i dogmé LKZ II 411) bus pasida y i i8 Saknies, slypin ios eiksmazodziuose pésy i (-ija, -ijo) ,a i, di b i“ B eslauja, ,,s opiai di b i, plusé i* Roki&kis, Simonys, posin i ,,lau- Zy i, gadin i* Lazdijai, Sé a, pagal modelj kopnia : kép i, smuknia : smik i e c., k ésnis: la . k é e c. Galima pas ebé i lie . posnia eik’minu ki ima nuo, a odo, pi minés eikSmés ,,di a, laukas“ ligi » gé ybé, u as“, ,,ikis“ i ne ligi »,daug“ (plg. pie aka iy aukS ai iu a miy pdsnis »daug“). Sememy ,,di a, laukas“ i ,,a - i, di b i* ySys y a leng ai su okiamas, plg. a imai : d i; di a : di i i k . Veiksmazodis pédsy i/pdsin i Saknyje u i okalizma o, ku is y a_no maliojo Saknies balsio pailgin asis laipsnis. No malusis okalizmas a andamas eiksma- Zodziuose jpasy i (-ija, -ijo) ,,ja i, idi b i*: Zemé ge a, ik eikia Ja inpasy , ai i de- és T e eGius, pasy i ,,keden i ( ilnas“) Rim¥é i , be abejo, su jais giminingame pas i (paso, pasé) ,,peSio i, keden i (p z., ilnas, linus, pakulas i k .); mai8y i (apie ko as)“ DLKZ 556. VeiksmazZodis pasy i nuo pas¥ i ski iasi leksija (pi masis y a ” B. JLaap, Tonko ili caonaps xHBOTO BeAHKOpyccKo o sispika, IIT, 1955, p. 25. 184 ijo-kamienis) i ki io ie a. E imologiné Siu eiksmaZodzZiy iden i ikacija didesnio sunkumo nesuda o, nes i leksijos, i ki io ie os s y a imai y a gana daZni, plg. pasy i, -ija, -ijo| pasy i, paso, -é i lépy i, -ija, -ijo| lépy i, -o-, -é LKZ VU 651, lio- dy i, -ija, -ijo| liody i, -o, -6 LKZ VII 690 i k .; dél ki gio ie os plg. pas i) paxy- i i maigy i] mdigy i, mangy is| mdangy is. Kadangi pasy i ySys su pi miniu eiksmaZodziu pés i y a isiSkai aki aizdus, ai i eiksmaZodZiai paXy i ,,keden i ( ilnas); a i, di b i“, pdsy i ,,a i, di b i; s opiai di b i, plusé i“, pdsin i ,lauzy i, gadin i*, pdsin i Liskia a, pdsin i S en - eZe is ,,mai8y i (apie ko as)“ (: pasyzi ,,.mai8y i (apie ko as)“) aip pa y a pi mi- nio eiksmazZodzZio pés i ediniai. Seman iniam-de i aciniam a dazodZio posnid y8iui su pdsy i, pasy i, pasp i i galy gale su pés i galima pa eik i pa alele i la iy kalbos. B. Jége s j odé, kad la . pudsums ,,iski s a miSko ie a, skynimas, lydimas“ y a pasida y as i§ eiksmazo- dZio pios ,, einigen, s ube n, egen, au aumen; oden; pu zen, schmiicken e c.“ (plg. da pzos ,,einen Baum beschneiden; oden“: kuokus puos ,,aushauen* EH II 347), ku j lie u iy kalboje a i inka puds i, puios i ,,dabin i, g aZin i; eng i, ilk i“, i kad la . pios , aigi i lie . puds i, p ios i, oliau y a sie inas su lie . pés i ,; au i, auk i plaukus, plunksnas, Siena i pan.“™. Reikia da pazymé i, kad su u inio segmen ais ,,i8ki s a miSko ie a, skynimas, lydimas“ siejasi segmen ai ,,di onas“ i ,,a imai, di a“. Tokia eikSme kaip ik i u i lie . a m. puosumas (be ki io) »di onas, apleis a ie a“*: Puosumuose auga a nazolés Ti kSliai. Kadangi, kaip cia bu o no ima i ody i, lie . posnid, pdsmé y a eikiausiai susi- da es lie u iy kalbos di oje, sla y kalby ZodZiai us. ndwinsa, dial. nawxs, bal a . nawns (plg. da s. us. pasonja) suda o ipologing pa alele. Tipologikai a imu, be gene i8kai ski ingu pama u (plg. lie . pdsy i, p dsin i, kilusi i8 pés i, i sl. pacha o, siejama Cia su sl. pas i ,,gany i*, ia su pachd o ,, éduo i; Sluo i“, ia su eky pa a i ,,plés i“"*) dél bal y i sla y kalby geog a inio saly io, be a pi8ky kon ak uy i dél am ik os bal y i sla y pasienio dialek u kon e gencijos Siose kalbose susikii- é naujos seman i8kai i da ybiSkai a imos leksemos. Be o, a kon e gencija_pasi- eiSkia ne ik pa aleliy bend ybiy susi o ma imu, be , a odo, i ienos dialek y g upés dominuojan¢ia j aka ki ai: an ai lie . posnid eik8mé ,,d a o laukas“ galéjo a si as i ska inama dya e a o os sla y kalbos. 4. SiSa a Rades J. O embskio T e e iaus a més ap age uzZ iksuo a lie . 3ia a ,,zbio- owisko ma ych dzieci“4, F. Spech ’as 1951 iSspausdin oje pas aboje laiké ji gi- lios seno és eldiniu: ,,Li . sia d is egel ech e Ablei ung aus einem u - S amm *SiSus, de genau ed. sisu- ,,Kind, jugendlich* en sp ich “*5, Po me y pasi odziu- siame s aipsnelyje E. F aenkel’is, p ieSingai, mané, kad lie . *sisis, i8 ku io pada- y as Si a d, y a pe sla y kalbas (plg. us. wuuu ,, alka a) a éjes ug o iny kalby ™ B. Jége s, Ve kann e Bedeu ungs e wand scha en bal ische Wo e , K Z, 80, 1966, p. 13 , %*M. Vasme , Russisches e ymologisches Wé e buch, II, Heidelbe g, 1955, p. 326—7. ™ Geo g Y. Sheyeloy, A P ehis o y o Sla ic, Heidelbe g, 1964, p. 133. ™ J. O ebski, Wschodnioli ewskie na zecze Twe eckie, I, p. 166. * F . Spech , Li auisch Ji a a, KZ, 69, 3/4, 1951, p. 184. 185 Zodis (plg. es y siss ,,pléSikas“)!*. Né a abejonés, kad, aip manydamas, E. F aen- kel’is émési K. Mii ilenbacho —_J. Endzelyno ,,La iy kalbos Zodynu“, ku nu o- dy a: ,,sisis ,,1) ein Mé de , Raube e c.; 2) ein kleines Kind“; In de Bed. 1 di- ek ode du ch . wu ,,Vagabund, F anc i eu “ aus es n. sigs ,,Raube “1, Kaip Gia i§ ik uju y a? Lie . Si a d (acc. sing. Sisa q) ,, aikai* e a ojamas maZame y inés Lie u os plo e (Mielagénai, Pa ingys, T e e ius, Vidi8kés). Ta iau ai da né a pama as laiky i ji s e imu Zodziu. Jis u i ai’kiqa kolek y ine eik8me. Tai g aziai ma y i iS Mielagény a més duomeny: iSdykes aikas, nenuo ama Gia adinamas Zodziu Si- Sas, 0 ju bi ys — sisa d, plg. analoginés eik$més Suna d ,,Sunes“, elnia d ,, elniai“, Zyda a ,,zydai* T e e ius, be na a ,,be nai* Ceikiniai, Daugéliskis i k .18 Taigi SiSa a y a aiSkus a daZodzZio Sisas ,, aikas“ edinys, plg. jau miné a Sisas ,,i8dy- kes aikas, nenuo ama“ Mielagénai. Va daZodis sisas u i i daugiau eikSmiu, plg. sisas ,, aikézas, piemuo, menkas Zmogus, a lys“: Koznas sisas isu kiSas T oskinai, sisas ,,nenuolaidus, pik as Zmogus“: Tokio siSo nepe kalbési Lyduo- kiai, Sisas ,,padiikimas, siu as; ki ybinis jik épimas“ DLKZ 810. Sie a dazodziai, plg. da siSus ,,pik as, niu zgus“ (be ki gio) Tau agnai, sisds ,,plak as, muS as (apie moli)“ GeguZiné, oliau siejasi su eiksmaZodzZiais Sis i, siS a/Xisa, Si o (be ki - Gio) ,,pyk i, dak i, siau é i* Tau agnai (galé y bi i i sys , Spso, nes dél ki éiuo y balsiy ilginimo Saknies okalizmo kiekybé neai8ki); sis i, sis ,,excandesco, uzsi- degu, uZpyks u“ K éda na (K. Jauniaus paliudy a) i da oliau, ma y , su sj a »p adeda Sa8 i* Bg II 244, sis i, Syi h, Sida ,,Sa8 i* NdZ IV 501, (nu)-sises ,,g in- dig, audig“ N 520, K 278, 429. Tu inio plano segmen y ,,pyk i, ni S i, siaus i, diik- i* i ,,Sa8 i, ges i, pi i* (plg. lie . Sa5as ,, o is, skaudulys“ Upyna, la . sasi_,,klei- ne Geschwii e; ei e nde D iisen (haup sichl. im Genick)“ ME III 745) mani es- acija ienu iS aiskos plano segmen u y a isai galima, plg. lie . didy is ,,ba is, ie is, aidy is, nesugy en i“, slo . jad ,,pyk is, is ybé; nuodai“, jddi i ,,pykin i, kel i apmauda, e zin i“ : s. ok. aukS . eiz ,,skaudulys, o is, pilingas su inimas“, ei a ,,piliai“, g . o Se¢ ,,piilinys, su inimas“ : la . id a, id s ,,das aule Ma k ei- nes Baumes“; s. sl. gné o ,,pyk is, pik umas, iis ybé“: s. us. baZn. gné a ,,pu é- siai“, s. sl. gni i ,,pi i, ges i*. Miné ieji lie u iy kalbos ZodZiai oliau y a os pa ios Saknies kaip lie . Saas »plu elé, susida iusi Zaizdos a opos pa i Siuje e c.“, la . sass ,,Scho au eine halb e heil en Wunde e c.“1® i , ma y , lie . Ses i ,,be p ieZas ies pyk i, p iekabiy ieSko i, knis i“* (be ki éio) Tau agnai. Lie u iy kalbos Saknies sis- esp. Ses- ZodZiy lizde u ime u inio plano segmen- y ,,Sa8 i, ges i, pii i; Saas“ : ,,(iSdykes) aikas; aikézas, pienbu nis, menkas Zmo- gus“ kon on acija. Tai — seman inis eiSkinys, u in is pa aleliy i ki ais a e- jais, ku Sie u inio plano segmen ai mani es uojami aip pa ieno i8 aiSkos pla- no segmen o, plg. Saia- alkis ,,nep inokes obuolys a nesub endes Zmogus, ai- kas“ Bi zai, ku pi masis komponen as, be abejonés, y a Sasas (plg. da pas a ojo 1° E, F aenkel, Zwei Nach age. 2) Os li . Sisa a ,,Scha kleine Kinde “, K Z, 70, 3/4, 1952, p. 240; plg. LEW, p. 990—991. “ K. Miihlenbach — J. Endzelin, Le isch-deu sches Wé e buch, III, p. 849. * Placiau Z . P. Ska dZius, Lie u iy kalbos ZodZiy da yba, Vilnius, 1941, p. 379 . ’ Plg. E. F aenkel, LEW, p. 966. 186 eikSme ,,menkas Zmogus, pienbu nis* DLKZ 798); k amas ,,a8as, spuogas; nenaudélis, iidykélis; aikagalys* LKZ VI 409; plg. da gébené (i gebéné (2), gebené) ,,pislé, spuogas, pauskulé, iSbé imas; mazZas daik as, maZybé“ LKZ II 191. RySkiausia pa alele miné ai seman inei kon on acijai suda o lie . Ja¥a d ,,ma- Zi aikai* Mielagénai, ku is, be abejonés, a daZodzio sasas kolek y ing eik’me zymi, Tai g aZiai odo la . sass, ku is, be daugelio ki y sa o eikmiu, u i i ,,ein Kind, ein Jiingling ( e ach lich)“ EH II 450 eik8me, koegzis uojan ia su ,,Scho au eine halb e heil en Wunde“. Taigi, schema iskai apibend inan , galima kons- a uo i: ,8asas* 5(iSdykes) aikas“ k amas + ae SaSas + + (saSa d) la. sass a ci Si as 0 + (siSa a) Nulio (0) ie oje schemos sime ija eikalauja i a3y i semema ,,SaSas esp. SaS i“, ku ia kaip ik i u i leksema Sis i. Vadinasi, Cia pa eik a medZiaga leidZia lie . si a d ,, aikai, jy bi ys“ laiky lie u iy kalbos ZodzZiu, u in iu kolek y ine eikSme, i sie i jj su lie . Si¥as ,,i8dy- kes aikas, nenuo ama; aikézas, piemuo, menkas Zmogus, a lys e c.“, Sis i ,,8a3- i“, Jes i ,,be p ieZas ies pyk i, p iekabiy ieSko i, k ims i“, s@5as, la . sass i k . Labai neaiski la . sisis ,,M6 de , Raube e c.; e ach liche Leu e; ein kleines Kind“ kilmé. Né a im o pama o eig i, kad jis y a pasiskolin as i8 es u kalbos, plg. es . siss, sissik ,,pléSikas, g obikas“, juoba, kad i Sio es y ZodZio bei jo suo- miskojo a i ikmens sissi, sissika ,,excu so mili a is in sil is, la o, p aedo sil- es is“ ug o iniskumas né a isai ik as: J. Mikkola ju Sal iniu laiko us. couuux »seklys“®°, An a e us, negalima d asiai many i esan ji i bal i8ku, no s kai ku- ios aplinkybés (Z . Zemiau) i kalba uzZ ai. La . sisis mo ologikai galé y a liep i lie . SiSis ,,8yk8 uolis“ AlsédZiai, Zilinai (plg. da sisé ,,SykS uolé“ J I 405), no s ju eikSmé i nu olusi. La . sisis sa o eikSme ,,ein Kleines Kind“ ypaé sua éja su lie . Si8a a ,, aikai, jy bii ys“ i Si as ,, aikézas, piemuo, menkas Zmogus, a lys“, i ai galima laiky i s a iu a gumen u uz jo bal iSkuma. Jo eikSmé ,,Mé de , Riu- be ; Ma odeu e“ galéjo a si as i i la iy kalbos di oje, plg. eik’mes, ku ias u- i lie . Sas alka ,nenaudélis, alka a“ Baisogala, Ku Sénai, Ski snemuné, Upyna, Sas alka ,, alka a“ T e ai. Kaip odo la . sass (=lie . Saas), la iy kalba seniau aip pa galéjo u é i o my su Saknies e okalizmu, g e a ku iu isai nesunkiai, ypaé pe in a pines, galéjo a si as i i o mos su Saknies i okalizmu panaSiai, kaip ai a si iko lie u iy kalboje. K BOMPOCY O HEKOTOPbIX 3AMMCTBOBAHHSAX JIHTOBCKOFO S3bIKA C, KAPAJIIOHAC Pes ome Tlpupogu cs HoOBbIii MaTepHadl JIHTOBCKOTO H JaTBILNCKOTO A3bIKOB, YKa3blBaloulHii Ha TO, 4TO HeT JOcTaTouHO o OcHOBaHHA HT. dékd ,,Ona oxapHoc h, kibilas ,,4aH, Kalb, KayKa‘, posnid , HHBa, Malus; xieOa, 2*KHTO H Ap.“, Sisa a ,,Ba a a (qe eli)“ cuHTaTh 3aHMCTBOBaHHSMH. 2 J. J, Mikkola, Be iih ungen zwischen den wes innischen und den sla ischen Sp achen, I. Sla ische Lehnwé e in den wes innischen Sp achen, Helsing o s, 1894, p. 167. 187