A. Kašarausko leksikografiniai darbai

LEKSIKOS TYRINEJIMAI LIETUVOS. TSR MOKSLU AKADEMIJA A. KASARAUSKO LEKSIKOGRAFINIAI DARBAT J. KRUOPAS A. KaSarauskas (1821 —1882), lenki§kai pasiraSinéjes Kossarzewski, buvo labai plagios erudicijos bei uzmojy Zmogus ir pasireiSké¢ kaip sayamokslis gamtininkas, kraStotyrininkas, archeologas, tautosakos bei kalbos medZiagos rinkéjas, spaudos darbuotojas ir apskritai didelio masto kultirininkas. Jis doméjosi lietuviy kalbos santykiais su kitomis indoeuropietiy kalbomis, raé apie lietuviy kalbos reikime lyginamajam kalbu mokslui, ragino puoseléti bei turtinti lietuviy literatirine kalba, rinko Zodiius, vietovardzius, pavardes ir kitokiq kalbing medZiaga ir interesavosi lietuviy leksikografija. IStremtas po 1863 m. sukilimo j Sibira, A. KaSarauskas neturéjo salygy pasireikti lietuviy kalbos tyrinéjimo srityje. Tatiau ir savo ankstesnémis pastangomis kaupti leksikos lobius, sudaryti rusiSkai lietuviska Zodyna ir iSkelti kity Zodynininky atliktus darbus jis paliko reikSmingus pédsakus lietuviu leksikografijoje, i kuriuos pravartu atkreipti démesi. Dométis lietuviy kalba, ra8yti apie jos reik’me mokslui ir reikala kurti tautine literatiira A. KaSarauska daugiausia skatino svetimtauéiai kalbininkai, iSkéle lietuviy kalbos reikSme lyginamajai istorinei kalbotyrai, gausiai naudoje savo darbuose lietuviy kalbos pavyzdzius ir patys daugiau ar maziau tyrinéje lietuviy kalba. A. KaSarauskas seké uZsienio lingvisting literatira ir doméjosi tais uzsienio lingvisty darbais, kuriuose buvo kalbama apie lietuviy kalba arba operuojama jos duomenimis. Savo lenky spaudoje paskelbtuose straipsniuose ,, Znaczenie jezyka litewskiego w wzgledzie naukowym*“ [,,Lietuviy kalbos reiki’mé mokslui“; jis toliau bus Zymimas Lf ir ,,Rzecz o litewskich stownikach i ogéIny poglad na kraje litewskie“ [,,Apie lietuviy kalbos zodynus ir bendras Zvilgsnis j lietuviSkus kraStus“; jis bus zymimas II]? jis cituoja arba mini A. F, Pota, J. Grima, A. Sleicherj, Bugge, Chavee ir kitus ano meto garsius kalbininkus. Ypa¢ jis Zavisi A. Sleicherio kelione i Lietuva, jo lietuviy kalbos mokymusi i§ paprasty valstieciy ir Prahoje i8leista vokietiy kalba »»Lietuviy kalbos gramatika“ (1856), kuri buvo visam lingvistiniam pasauliui pagrindinis veikalas lietuviy kalbai pazinti. Apie lietuviy kalba ir kitatautiy kalbininky doméjimasi ja A. KaSarauskas ra8é: ,,Jesli kazdemu narodowi, chécby niewiele pretensyi majacemu do stawy, wolno upotomnié sw6j jezyk, uzywajac go w literaturze jako czaski od Boga mu danej: céz dopiero méwié o jezyku Litewskem, ktéry w stosunku do tamtich nie karlim, ale olbrzymim jest prawdziwe; ktéry Smialo nazwaé mozna Sanskrytem wszystkich jazykéw, ile ich jest nam znanych; ktéry od tad nie samemu Litewskiemu sluzyc ma narodowi, ale sadze, iz nieodbicie potrzebny bedzie w nauce dla 1 Pismo zbiorowe Wiletiskie na rok 1859, Wilno 1858, p. 163—175. ® Ten pat, 1862, p. 133—222. 189 wszystkich Europejskich, anawet Zaeuropejskich oSwieceriszych ludéw? Dziwno jest rzecza, iz jezyk tak wazny, jeden najszlachet niejszyk w Europie, tak pdézno poznanym zostat przez obcych, tak mato u nas cenionym jest!dotychezas; jeszcze dziwniejsza, iz pierwszymi gtosicielami jego zalet byli nie Litwini ani Polacy, ale Niemcy naszi sasiedzi, za nimi Francuzi, Anglicy, Wtosi, na ostatku Stowianie“ (I, p. 164). [Jeigu kiekvienai tautai, nors ir nedaug pretenzijy turin¢iai j Slove, galima iSlaikyti savo kalba, vartojant ja literatiroje kaip dievo duota dali, tai ka bekalbéti apie lietuviy kalba, kuri, palyginus su kitomis, yra ne nykStukas, bet tikras milzZinas; kuria drasiai galima pavadinti visy mums Zinomy kalby sanskritu; kuri nuo Siol turés tarnauti ne vien lietuviy tautai, bet, manau, bus bitinai reikalinga moksle visoms Europos ir dargi uZ jos riby esancioms apsi8vietusioms tautoms. Nuostabu, kad tokia svarbi, garbinga Europos kalba taip vélai buvo svetimyjy pazinta, kad taip mazZa iki Siol buvo pas mus vertinama. Dar nuostabiau, kad pirmaisiais jos garsintojais buvo ne lietuviai ir ne lenkai, bet misy kaimynai vokiediai, po jy — prancizai, anglai, italai ir pagaliau slavai.] Kitatautiy démesys lietuviy kalbai kélé A. KaSarausko patriotinius jausmus, ugdé meile gimtajai kalbai. Jis darosi bajorijos bei diduomenés pamirstos, niekinamos ir persekiojamos kalbos gynéjas, aukStintojas, perdétai stengiasis iSkelti ja j kuo reik&- mingiausia ir garbingiausia vieta tarp kity indoeuropietiu kalby. Stai kitoje straipsnio apie lietuviy kalbos reikSme mokslui vietoje A. KaSarauskas taip iSauk8tina lietuviy kalba: ,,...jezyk Litewski, bedac jednym z najdawnieszych i najdoskonalszych, jest najblizszym piérwotnego, a tém samém jakby Swietym, rytualnym, zasadniczym dla dalszych. Przewyzsza on swa dawnoscia i pierwotnoscia nietylko wszystkie Europejskie, ale nawet stary Indijski jezyk, ktérego wielka liczba piérwiastk6w jest tylko skréceniemi zepsuciem Litewskich radzeni. Same nawet klasiczne, tak stynace w starozytnosci, tak zawolane dzisiaj jezyki, jakiemi sa Lacinski i Grecki, mniej maja wartoSci od Litewskiego“ (I, p. 166). [Lietuviy kalba, bidama viena iS seniausiy ir tobuliausiy, yra artimiausia prokalbei, 0 tuo patiu Sventa, ritualiSka, pagrindiné kitoms kalboms. Ji savo senumu ir pirmumu pralenkia ne tik Europos kalbas, bet ir sena indy kalba, kurios didelis skai¢ius Sakny yra' tiktai lietuviSkujy sutrumpinimas ir iskraipymas. Patios netgi klasikinés, senovéje tokios iSgarsintos ir Zinomos kalbos, kaip lotyny ir graiky, maziau yra vertingos, negu lietuviu.] Laikydamas lietuviy kalba raktu kitoms kalboms pazinti (I, p. 167), Zodziy kilmei aiSkinti, A. KaSarauskas kartais siejo negiminingus ZodZius ir drasiai kiré nepagristas, naivias etimologijas, nors pats raSé, kad ,,kas imasi daryti etimologines i8vadas, turi remtis kalbos prigimtimi, privalo gerai Zinoti pakitimy kelius ir désnius, kurie veiké kalbas amZiy bégyje“ (I, p. 170). Savo paziiromis j lietuviy kalba ir etimologijomis A. KaSarauskas yra vienas i§ ,,Au’ros“ romantisko kalbos garbinimo ir nepagristy etimologijy pranokéjas. Jis bus buves autoritetu kitiems patriotams ir lietuviy kalbos mylétojams (A. Baranauskui, Pr. Viksvai, K. Kairiui)*. Toks perdétas ir naivus lietuviy kalbos kélimas bei aukStinimas nepatiko vienam kitam lenky kalbininkui, ypaé J. Karloviéiui, kuris savo lietuviy kalbos tyrinéjime ,,O jezyku lietewskim“ (1875) taip atsiliepia apie minétus A. KaSarausko straipsnius: »Deja, nei kritikos, nei kalby istorijos pazinimo nematome nei tame nei kitame p. * P. Jonikas, Lietuviy kalba ir jos gaivinimas prie$’ ,,Ausra“. — ,,Miisy senové“, t. IL, Nr 1 (10), Kaunas, 1940, p. 25. 190 K[aSarausko] straipsnyje“ (p. 200). ,,I8 tikryjy netelpa galvoje, kaip autorius, kuris cituoja Sleicheri, Pota, Grima, specialius berlyninius kalbotyros laikra8tius ir daug kity garsenybiy, paskelbes ne karta visiSkai tikra nuomone, tuojau krinta i tokj milzinika absurda, kuris ne tik filosofui, bet ir papras¢iausiam mirtingajam neprisisapnuoja“ (p. 195), A. KaSarauskas keleta karty pabrézia, kad lietuviy kalba svarbi ne tik lyginamajam kalbos mokslui, bet kad ja turi remtis ir Lietuvos istorijos, archeologijos, geografijos ir kity sriciy tyrinétojai: ,, Nas Litwinéw najwiecej interesowaé powinny narodowosé i jezyk litewski, ktére rzedze juz innych nawet narodowoéci i jezykow zajmuja najwazniejsze miejsce. Dzisiaj bez litewskiego jezyka obejé¢ sie juz niepodobna, gdzyz najmocniéj jestesmy przekonani, ze archeologja, historja, starozytna jeografja, dopéty nie beda miaty zasad pewnich i objasnionéj swojej terminologji, dopdki w badaniach naszych nie bedzie nam przystepny caly ogrom mowy litewskiej; bo dotychezas istotnie w naukowych naszych studjach, mianowicie etymologicznych, wielkie panuje zamieszanie i nielad; czasem az litowaé sie przychodzi, widzac jak uczeni z ogromng erudycja mozolg sig, robiac tysiace domysléw tam, gdzie rzecz jest najprostsza i naszemu wiesniakowi do odgadnienia nietrudna“ (II, p. 148). [Mus, lietuvius, daugiausia turi dominti lietuviy tautybé ir kalba, kurios netgi tarp kity tautybiu ir kalby uzima svarbiausiq vieta. Siandien be lietuviy kalbos jau neimanoma apsieiti. Esame tvirCiausiai isitikine, kad archeologija, istorija, senovés geografija tol neturés tvirty pagrindy ir savo pagristos terminologijos, kol miisy tyrimuose nebus mums prieinami visi lietuviy kalbos lobiai. Iki Siol i8 tiesy misy moksliniuose etimologiniuose tyrinéjimuose vieSpatauja didelé maiSatis ir netvarka; kartais tiesiog gaila Ziiréti, kaip didelés erudicijos mokslininkai vargsta, darydami takstanti prielaidy ten, kur reikalas paprastas ir misy valstietiui lengvai ispéjamas.] A. KaSarauskas teisingai akcentavo, kad kalba yra svarbus Saltinis praeitiai pazinti ir kad ja reika mokamai naudotis jvairiuose tyrinéjimuose. Tatiau gaila, kad jis ir pats daZnai leidosi i nepagristus etimologizavimus, i8vedZiojimus, grieZtai nesilaikydamas kalbos istorijos désniy, o labai daZnai vadovaudamasis pavirSutiniu ivairiy kalby zodziy bei tikriniy vardy panaSumu. A. KaSarauskui ripéjo ne tiktai lietuviy kalbos reik’més mokslui i8kélimas, bet ir jos gaivinimas, ugdymas, lietuviskos literatiiros kirimas. Jis pasisako prie§ lietuviu kalbos niekinima, prieS gédijimasi bei vengima ja vartoti ir ragina gimtaja kalba puoseléti ir turtinti lietuvi8ka literatira: ,,Tym czasem prosilibysmy naszych rodakéw, aby odrzuciwszy wszelkie przesqdy i uprzedzenia, wspélnemi silami brali sie do dzieta, w celu pomnozenia naszej narodowej literatury, tak wielkie zapowiadajacej korzySci dla ogétu. Przygotowuja sie juz znakomite talenta w literaturze nawet nadobnéj tego jezyka, jakiemi sa: np. p. Akielewicz, panna Proniewska, x. Baranowski, p. Zagorski, p. Malinowski i innych wielu, ktérych niewspomne. Niemamy zatém powodu narzekania na niedostatek pisarzy i gtuw myslacych z wyzszem uksztalceniem i pojenciem. Alboz niemamy x. biskupa JW. Macieja Wolonczewskiego, zastuzonego nam p. Symona Dowkonta, x. Ottona Proniewskiego, x. Hieronima Raczkowskiego, s. p. x. Ambrozego Pabreza, ktérzy w ogromnych pracach, acz w czeéci tylko drukowanich, wiekopomna po sobie zastawuja stawe? (I, p. 173). [Tuo tarpu praSome * P. Jonikas, ten pat. 191 savo tautietiu, kad, atmete ivairius prietarus ir nusistatymus, bendromis jégomis imtysi turtinti musy tauting literatiira, Yadantia didele nauda misy visuomenei. Tam ruoiasi jau iZymis tos kalbos literatiiros, netgi groZinés, talentai, pvz.: Akelaitis, Praniauskaité, Baranauskas, Zagorskis, Malinauskas ir daugelis kity, kuriy neatsimenu. Neturime pagrindo prickaiStui, kad stinga ragytoju ir Zmoniy su dideliu iXsilavinimu bei nuovoka. Argi neturime vyskupo Motiejaus Valantiaus, mums nusipelniusio Simono Daukanto, Otono Praniausko, Jeronimo Ratkausko, ’viesaus atminimo Ambroziejaus Pabrézos, kurie dideliais darbais, tik dalinai iSspausdintais, po saves palieka amzing Slove.] & Domédamasis lietuviu kalba, ra8ydamas apie jos reikSme lyginamajai kalbotyrai ir kitiems mokslams, A. Ka8arauskas turéjo susipazinti ir su lietuviy kalbos zodynais, kurie galéjo biti jam svarbiis Saltiniai lietuviy kalbai pazinti, jos svarbai kalbos mokslui iSkelti. Kokie Sios srities darbai buvo A. KaSarauskui Zinomi, kaip jis i juos Zitréjo ir ko sieké savo paliktais lietuviSky Zodziy rinkiniais, kurie svarbis lietuviy leksikografijai, aikiai matyti iS minéto A. Ka¥arausko straipsnio apie lietuviy kalbos Zodynus, Ten jis nurodo, kokie Zodynai reikalingi ir turi biti sudaryti: ,,Mysla nasza i goraéem zyczeniem jest, dzeby ludzie Swiatli, papierajacy sprawe nauki, przylozyli sie w jakibadz sposob do napisania trzech wielkich i nadzwiczaj waznych dziet, a temi sa: 1) Dykcjonarz pospolitych wyrazow litewskich; -2) Dykejonarz imion osobowych i familijnich; 3) Dykcjonarz imion wlasnych miejscowych chyli geograf icznych* (I, p. 147). [Miisy mintis ir karStas troskimas, kad mokyti ir mokslq remiantieji %monés imtuysi kokiu nors bidu parasyti tris didelius ir labai svarbius darbus, bitent: 1) bendriniy lietuviy kalbos Zodziy Zodyna, 2) vardy ir pavardziy zodyna, 3) tikriniu viety arba geografiniy vardy zodyna.] Pirmiausia A. KaSarauskas kalba apie bendrinio lietuviy kalbos Zodyno reik8me ir pastangas ji sudaryti. I8 jo pateikty duomeny matyti, kas dirbo lietuviy leksikografijos srityje, kokius uZdavinius jis kélé Zodyno sudarytojams ir kiek pats galéjo prie to darbo prisidéti. Sios A. KaSarausko pastabos labai svarbios lietuviy leksikografijos istorijai, tad pravartu jas i8tisai pacituoti: .,Nic tak nie ozywia i nie podnosi wartosci martwych pamiatek, jak kiedy w zywém slowie slyszymy opowiadania o ich znaczeniu, gdy pajmujemy ich nazwy, z ich pierwszymi bracimy sie wlascicielami i blizéj poznajemy sie z ich jezykiem. Kazdego tutaj na Litwie dobrze pojmujacego rzeczy literata najpierwszém i najgoretszém jest Zyczeniem, aby mieé skarbiec jezyka ludowego%, to jest, stownik Litewsko-Polski na wzor Lindego. Grimméw lub w guscie jakim badz innym kompletnie wypracowany. Jest wielu juz piszacych i pracujacych w leksykografii Litwinéw, 'miedzy innymi wymienié musimy pp. Szymona Dowkonta, Kajetana Niezabitowskiego, professorow I. W. Juszkiewicza i Ugiatiskiego, M. Akielewicza, W. Lwinskiego, K. Dauksze, Ks, Miezytowicza, S. Przyalgowskiego i ks. J uszkiewicza, nie méwiac juz o dawniejszym ksiedzu Syrwidzie i o zmarlych niedawno stownikarzach, do liczby ktérych przed innemi naleza: Szymon Staniewicz, Dyonizy Paszkiewicz, ks. Sutkiewicz domininkan, i ks. Pabrez zbieracz st6w botanicznych. Prace ich jednak sa czeSciowie, rozs- * Do niego nie powinny wchodzi¢ nowo-utworzonych naukowe wyrazy (to powinny mieé sw6j oddzielny slownik/ale same tylko z ust ludu wydobyte stowa; bo te tylko stanowia prawdziwa wiasnosé narodu. 192 trzelone, niepodciagniete pod system jednosci i tymezasowo od nich ogdlnego kompletnego zbioru spodzwiewaé sig nie mozemy. Mamy kilka tez lepszych stoéwnikéw litewskich w niemieckim jezyku, jak np. Haacka, Ruhig’a, Mielckie’go, ale to tez kompendja tylko, z nich bogactwie mowy wyobrazenia mieé niepodobna. Jesli wyjdzie wkrétce, jak sie spodziewamy, drugic wydanie st6wnika litewsko-niemieckiego Nesselmann’a, bedziemy mieli zbiér wyraz6w cokolwiek kompletniejszy i dosyé zgnaczny a jednak i polowy mowy litewskié) jeszcze w nim pewno sig nie znajdzie. Dobrze byloby choéby ten z niemieckiego przetidbmaczyé na polski w niedostatku obszerniejszego. Oprécz p. Akielewicza, najwieksza nadzieje jako lexykograf czyni nam p. Stanistaw Mikucki, ktory, przy znanéj nam erudycjii zelaznéj pilnosci, posiada znaczny zapas wyrazow i wielka mnogos¢ rozmaitych zwrét6w mowienia, tak iz sam jeden, jesli nie we dwéjnasob, to przynajmniéj w pdltora raza pomnozyé jest w stanie zbiér Nesselmann’a. O! gdybylo zesrodkowaé daly sie w jakibadz sposdb te ich szlachetne usilowania i prace tak poczciwe! Co do nas przy stabosci zdrowia i rozbiciu uwagi na wiele przedmiotéw, nie mielismy i nie mamy zamiaru padejmowaé si¢ tak olbrzymiéj i wylacznéj pilnosci wymagajacej pracy: dla tego zbiory nasze wyraz6w, ktoresmy w swobodnych chwiliach nagromadzili, nie porzadkujac usiebie, udzielalismy dla przyjaciél i znajomych. Zewszad zbiegaja sie w obecnym czasie najpomysiniejsze wiadomosci 0 usifowaniach za graniza uczonych, juz catych zgromadzen w celu pomnozenia wiadomosci lingwistyczno-stownikarskich — wszedzie ruch pod tym wzgledem i czynnosé sig objawia — nie tylko w europejskich, ale we wszystkich jezykach catego Swiata radziby uczeni méwié, pisaé i drukowaé. Potrzebe te wywotuje poréwnywanie jezykéw; stad mnéstwo wychodzi co rok w rozmaitéj objetosci leksykonéw i materjaléw do nich, tak i wiek teraéniejszy chcq juz niekotérzy nazywac wiekiem stéwnikow. U nas na tém polu mato dotad zrobiono, a czasby ezezerze pomySle¢ i zacza¢ po trosze dorzucaé, aby z matego céé wielkiego zrobié“ (II, p. 135— 136). [Nieks taip nepa~ gyvina ir nepakelia negyvy paminkly vertés, kaip pasakojimai, gyvi ZodZiai apie ju reik§me, kai suprantame jy pavadinimus, broliaujamés su ju pirmais savininkais ir artiau susipazistame su jy kalba. Kiekvieno literato Gia, Lietuvoje, pirmiausi ir karStiausi norai yra turéti liaudies kalbos lobyna,* t.y. lietuviy-lenky k, Zodyna, kaip Lindés, Grimy arba kokj nors kita, panaSiai i8samiai sudaryta. Daug jau yra dirbanéiy leksikografijos srityje lietuviy, i8 ju turime pazyméti p.p. Simana Daukanta, Kajetona Nezabitauska, profesorius I. V. Juskevitiy ir Uogianski, M. Akelevitiu, L. Ivinski, K. K. Dauk8a, kun. MieZitaviciy, S. Prialgauska ir kun. JuSkeviciy, nekalbant jau apie ankstyvesnj kuniga Sirvyda ir neseniai mirusius Zodynininkus, kuriy skaitiui visy pirma priklauso: Simanas Stanevitius, Dionizas PaSkevitius, kun. Sutkevitius, dominikonas ir botanikas Zodziy rinkéjas kun. PabréZa. Jy darbai betgi yra daliniai, iSblaSkyti, sistemingai nesutvarkyti ir bendro rinkinio tuo tarpu negalime i§ jy tikétis. Turime irgi keleta geresniy lietuvisky Zodynu vokietiy kalba, kaip antai: Hako, Ruhigo, Milkés, bet tai irgi tiktai santraukos, kalbos turty negalime pagal juos isivaizduoti. Jeigu greitu laiku iSeis i8 spaudos Neselmano lietuviy-vokietiu_ k. Zodyno antras leidimas, tai turésime Siek tiek pilnesnj ir gana didelj ZodZiy rinkinj, * Neprivalo dia jeiti naujai sukurti moksli8ki iSsirei$kimai (kuriems reikéty turéti atskira Zodyna), bet tiktai iSgauti i8 liaudies Iipy Zodziai, nes jie kaip tik ir yra liaudies nuosavybé. 13. Leksikos tyrinéjimai 193 kuris betgi ir pusés lietuviy kalbos turty nesutalpins. Neturint kito platesnio, bity buve gera iSversti nors ir ji i8 vokietiy kalbos i lenky. Kaip leksikografas greta p. Akelevitiaus didZiausias viltis teikia mums p. Stanislovas Mikuckis, kuris, be mums Zinomos erudicijos ir gelezinio darbStumo, turi surinkes Zymia Zodziy atsarga ir galybe visokiu kalbos kreipiniy, taigi pats vienas gali padidinti Neselmano rinkinj jeigu ne dvigubai, tai bent pusantro karto, O kad galima bity kaip nors sujungti Sias taip kilnias pastangas ir taip dorus darbus! Kas lie¢ia mus, tai dél silpnos sveikatos ir démesio i8skaidymo j daugélj dalyky' nesiruoséme ir nesiruosiame ‘imtis tokio milZinisko ir reikalaujantio sukoncentruoto atidumo darbo, todél miisu Zod/iy rinkinius, kuriuos laisvalaikiu surinkome, netvarkydami jy, duodavome draugams ir pazistamiems. Siuo metu i8 visur ateina dziugios Zinios apie uzZsienio mokslininky pastangas padidinti lingvistines — Zodynines Zinias, visur Sia kryptimi sujudimas pasirei8kia tuo, kad mokslininkai mielai noréty kalbéti, ra8yti ir spausdinti ne tik Europos, bet ir visomis pasaulio kalbomis. $j poreiki skatina kalby lyginimas; dél to kasmet i8eina begalé ivairios apimties zodyny ir med7iagos prie ju; taip, kad §j amzZiy kai kas nori pavadinti zodyny amZiumi. Pas mus Sioje’ srityje maZai padaryta,' o laikas nuofirdziai pagalvoti ir pradéti po truputj rinkti, kad i§ maZo bitu galima padaryti ka nors didelio.] Be bendrinio lietuviy kalbos Zodyno, A. KaSarauskui riipéjo ir vardy bei pavardziy Zodyno sudarymas. Jis ra8o: ,,Chcac objasnié i wytlomaczyé starozytna'jakabadz nazwe, czy to jeograficzna, czy historyczna, trzeba najpierw szukaé imion osobowych najdawniejszych. A tych dawniejszych i pierwotneischych, nie znajdziemy pewno nigdzie w takiéj obfitosci, jak u naszych Litwinéw. Mowa ich jest pomnikiem starym — ale nazwiska jeszcze dawniejsze. Kazdemu tedy gruntowne zastanawiajacemu sig nad starozytnemi pamiatkami, koniecznie i nieodbicie jest potrzebny ogdélny zbior nazwisk, litewskich, to jest: dykcjonarz narodowych imion wlasnych, Ze wszystkiemi odcieniami i synonimami,tak historycznych jak i obecnych czaséw. Korzysci z niego beda wazne i wielkie“ (II, p. 137). [Norint iSaiSkinti kokj nors senovinj pavadinima, ar tai geografinj, ar istorinj, reikia pirmiausia ie3koti seniausiy asmeniniy vardy. O tokiy seniausiy ir pirmyk8éiy niekur tick daug nerasime kaip lietuviuose. Jy kalba yra senas paminklas, o pavadinimai dar senesni. Kiekvienam pagrindinai besidominéiam senoviniais paminklais bitinai yra reikalingas bendras lietuviky pavadinimy rinkinys, t. y. liaudies tikriniy vardy Zodynas su visais variantais ir sinonimais, tiek istoriniais, tick dabartiniais. Nauda i€ jo bus svarbi ir didelé.] A KaSarauskas perdétai tvirtino, kad senieji lietuviSki tikriniai vardai vaidinsiq svarbia roIg viso pasaulio viety ir asmeny vardy lyginimuose (II, p. 136), ir daug kur nepagristai etimologikai siejo nieko bendra neturintius lietuviskus tikrinius vardus su kitu kalby pana¥iai skambanéiais vardazodiiais (pvz., Margis, Mylus, Rainis jo siejami su islandy bei vokietiy Marger, Miiller, Rainer; M1, p. 137—138), PanaSiais tikriniy vardy etimologizavimais A. KaSarauskas kiek menkino ir pati vardy bei pavardziy Zodyno sudarymo sumanyma, kuris buvo labai svarbus ir aktualus. Kas galéjo imtis tokio Zodyno rengimo darbo, kaip jis turéjo biti dirbamas, A. KaSarauskas apie tai neraSo. Jis platiau ir konkretiau palietia klausima, kieno ir kaip turétu bati sudarytas tretias jo minéty zodynu — geografinis Zodynas. 194 A. KaSarauskas paZymi, kad lietuviy kalboje nepaprastaidaug geografiniy vardy. Kiekvienas upelis, kalnas, bala, lanka, miSkas ir t.t. turi savo liaudini pavadinima. Visa Si gausi ir svarbi medZiaga turi bitisurinkta, tiksliai uZraSyta: ,, Ani na jedna jote nie godzi sie przeksztatcié nazwiska, ani zpolszcza¢, ani zruszcza¢, jak to u nas dla jakiegos niby to uszlachetnienia w metrikach koScielnych i w spisach parafjalnych czesto napotykaé sie daje; ale zapisywa¢ tak, jak lud sam siebe wzajemnie w potocznéj rozmowie nazywa* (II, p. 140). [Nei per vieng jota nereikia keisti pavadinimo: negalima nei lenkinti, nei rusinti, kaip tai pas mus dél tariamo kilmingumo baznytiniuose metrikuose ir parapiniuose saraSuose daZnai daroma; uZraSyti reikia taip, kaip pati liaudis kasdieninéje kalboje vadina.] A. KaSarauskas konkretiais pavyzdZiais (Girgzduta, Luk&tas, Zemai¢iai) parodo, kaip turi biti apra’ytas geografinis objektas, kokios turi biti atskiry geografiniy pavadinimy kortelés ir kaip iS jy turi biti sudarytas geografinis Zodynas (II, p. 147). Jis gerai isivaizduoja, kad tai didZiulés apimties darbas, kurj galima atlikti tik kolektyvinémis jégomis. Todél jis ir apeliuoja i Lietuvos Sviesuomene, biidamas isitikines, kad ,,raSytoju ir Zinovy misy kraSte nestinga, reikia tiktai paskatinimo, pritarimo ir gero pavyzdZio“. A. KaSarauskas net nurodo jam Zinomy bei tam darbui tinkamy Zmoniy pavardes, bitent: Kontrimas, Ivinskis, Akelaitis, Mikuckis, GriSkevi¢ius, Smigelskis, Knapskis ir Juzumavicius (II, p. 143). Dalis paminéty asmeny, tarp jy ir KaSarauskas, rinko asmenvardZius ir vietovardzius, bet didesniy rinkiniy nesudaré ir nepaliko. ReikSmingas pats faktas, kad XIX a. viduryje buvo keliamas bei propaguojamas tikriniy vardy Zodyny (vardy bei pavardziu ir geografiniy pavadinimy) sudarymo reikalas. Vienas tokiy zodyny pradininky ir aktyviy propaguotoju buvo A. KaSarauskas, svajojes ir raSes apie reikala sudaryti didelj lietuviy liaudies kalbos zodyna, i kurj neturéjo biti dedami naujai sudaryti mokslo srities ZodZiai (jiems esas reikalingas atskiras Zodynas; II, p. 135). o A. KaSarauskas, pats nesiruoSdamas imtis lietuviy liaudies kalbos Zodyno sudarymo darbo, iSraSinéjo, rinko ZodZius i8 ivairiy Saltiniy ir mums paliko keleta reikSmingy ZodZiy rinkiniy. Jie svarbis misu leksikografijai ir kalbos mokslui. Keturis ju paskelbé K. Baga publikacijoje ,, MedZiaga lietuviy kalbos Zodynui ir Snekoms tirti“®, iSskyrus pati didZiausia ir reikSmingiausia ZodZiy rinkinj — i8raSus if K. DaukSos rankraStinio Zodyno (jo rankraStis iki Siol nesurastas), Ivinskio zodziy rejestra iS Karaliautiaus biblijos ir A. KaSarausko iSraSus is Hako Zodyno (1730). Visi Sie Zodziy saraSai (37 lapai in 8°) yra A. KaSarausko medZiagos rinkinyje ,,Litvanica“, kuris saugomas dabar Lietuvos TSR Valstybinés respublikinés bibliotekos rankra’- tyne (signatiira RD59). Mes Siuos Zodziy rinkinius (i8skyrus 1 ¢) apzvelgsime ta tvarka, kaip jie eina A. KaSarausko rankraStyje, pazyméje skliausteliuose lapy numerius ir a, b raidémis jy puslapius. [l.] Wyrazy Litewskie ze zbioru P. Ivinskiego. [LietuviSki ZodZiai i8 L. Ivinskio rinkinio.]: [a] z Wiekszn [iS ViekSniy]. Siame rinkinélyje (32 a—b) ne alfabetigkai sura’yta daugiau kaip 200 Zzodziy (K. Biiga minétoje publikacijoje juos pateiké pagal alfabeta) ir 5 prieZodZiai bei patarlés. LietuviSki ZodZiai paaiSkinti lenkiSkais, retkartiais rusi8kais arba vokiSkais ® ,,Tauta ir Zodis“, kn. I, Kaunas, 1923, p. 334—372 13* ' 195 atitikmenimis; kai kur lenkiSkai trumpai paai8kintos Zodziy reikSmés, Stai Sio Zodziy rinkinélio pradZia, pateikiama nepakeista (kaip ir tolimesniuose iliustraciniuose pavyzdZiuose) ra’yba. Isz muzyku iszbiega o bajorun nepawije. — Grabiis, zreczny, wygodny np. grabiis katilas. — Ritina v. twiega v. Apauga np. ritina apriti. Pasziéles isz paczium szaknun. — pratremti przepedzi¢ pratraminti rozpedzié np. puchling. — Miszkieta, muszkiet. Mirta, mirt. — Banka, fowa, tapezan ir t.t. Daugumas rinkinélio Zodziy visiems pazjstami, pvz.: apeiti, aprajsztiti, Apsidrumzdes [dangus], apsikietieti, atsiklausti, biauribe, bradinis, dajtus ir t. t. Dalis zodziu tarmi$ku, Zemaiti8ky, L. Ivinskio uZrasyty i8 ViekSniy ar kitur, pyz.: Apenczui [,.vél, i8 naujo“] (32b), Burniuoti (23a), buiczinas [,,butius, varza“] (32a), Gomarine [,,kakariné“] (32b), Graumines [=griaumenys] (32b), Jedimajtis L,valgis“] (32), Juodims [,.i8 kraujy ir plikyty milty parengtas valgis“] (32a), Kisimas [,,kluonas, klojimas‘] (32b), Krauksztaj (32b), Kliurmakas v. Wakartis (32b), Nugis [,,dabar“] (32b), Sziurnus [,.turtingas“] (32b), Tremtuwas [,,triubica“] (32a), Wepenas [,,lapos“] (32a) ir kt. Kai kur su nuorodomis ir be jy pateikti greta ivairiy Snekty bei Saltiniy ZodZiai (sinonimai), pvz.: Ritina [=rietena], v. [=Zitirék] twiega v. Apauga (32a), Szunéle} y. trajnine (trajnija) trejnine (32a), Uzkuris v. anczkuris (32a), Takiszis, tupta, pérsieda (32a), Pakata, kuprine y. niagara (32b) ir kt. Kai kuriy ZodZiy gretinimai atrodo nepagristi, nes tie Zodziai, kiek galima spresti iS kartotekos, nesusije reik8meémis, pvz.: Ripsas v. Smdgis (32b), Strajpsnis, v. Sziasztajnis, Pantas (32a) ir kt. Be savu Zodziu, randame skoliniy i8 vokietiy ir slavy kalby, pvz.: Bile v. barta (32b), Damas (32a), Liambumas (32a), czujnus (32a), Nargliti (32a), weczere (32a), Liweruoti (32a), Gowenas v. gowedas (32a), ipsas (32b). Vienas kitas Zodis, tur bit latviskas, pvz.: Kiupelis, Kipelé (32a). Kartais i8 skolinio nurodoma i lietuviska Zodi arba atvirkStiai, pvz.: Szlipkes v. roges (32b), Urksztas [vokietiy die Wurst] v. wiedaras (32b) ir kt. Pasitaiko i8 kity Saltiniy kol kas nepaliudyty ZodZiy ar jy reikSmiy, pvz.: Banka, lowa, tapezan (32a), Motis [,,krikSto siinus“] (32a), Mote L.krikSto dukté“] (32a), Magiilas [,,daugus“] (36b), Pimpkus, pempiis = tulowaty (32b), Prikiarsta [?] v. katada=kloc do ciosania (32a), prikulinis, e=zwabiony, a (32a), petdienis [petudienis?] (32a), Zewerna, Zewerila=gaweda (32b) ir kt. Taigi Siame i8 L. Ivinskio nuraSytame ZodZiy sara8e yra jvairios kilmés zodziu, ne vien i§ ViekSniy apylinkés uZra8yty. Ar A. Ka’arauskas viska iStisai i8 L. Ivinskio nurasé, ar kai ka praleido bei pridéjo, sunku pasakyti, nes panaSaus ZodZiy sqaraXo L. Ivinskio rankra8tiniame palikime, esantiame Lietuviy kalbos ir literatiros institute (F, 640, 641, 649), nerasta. IS raSybos, i§ diakritiniy Zenkly (A, \, —) zymu tik, kad A. KaSarauskas seké L. Ivinskio raSyba®. Sio sara$o ZodZiais buvo praturintas didysis ,,Lietuviy kalbos Zodynas“, kuriame randame ZodZiu, patekusiy i Zodyna tik i8 Sio rinkinio, pvz.: Izis [,,upés skardis“] (32b), Magitlas [,,daugus“] (36b) ir'kt. [b] Z Zwingowskiej paraf. [iS Zvingiy parapijos]. Sis rinkinélis (32b — 33a) labai mazZas, turintis tik 42 ZodZius: Kriauszes = grusze owoce. Pastumdelis leniwy. Krieklus [kréklis] w Jachmany ubrany, nedzarz ir t. t. 18 jdomesniy ZodzZiy galima paminéti: Giwaliuoti (32b), Iktotuwes [,,ikapés“] (33a), ® Pig. J. Kruo pas, L. Ivinskio leksikografiniai darbai. — ,,Lietuvos TSR Moksly akademijos darbai“, serija A, 1(8), 1960, p. 193. 196 Majtas [,,maistas“] (33a), Paszwitas {,,8ventinis apsirengimas“] (33a), Wazma [= vazma? ,,transportas“] (33a), Zigowas (33a) ir kt. [c] Z Wiekszn (sekundo) [is ViekSniy (antras)]. Sis pluoStelis (33a—33b) prasideda Zodziais: Jminamas, magacy byé wycieranym (o0 Inie) (32a), apsikigtieti zacierpieé sie (32a), Skajka, szakapa sucha schechla, chuda (32a), Daziwes wszelka kara farbujaca (32a) ir t. t. 18 viso jame yra, iskaitant 4 prieZodzius, 48 zodziai. Daugumas ju visiems paZjstami; dalis Zemaitiskuy, pyz.: Griaustine (33a) Grustine (33a), Juodwergis (33b) ir kt. Denktlietiwis [,,lietsargis“] (33a), kaip nurodé K. Buaga, yra paties L. Ivinskio naujadaras, kurio negaléjo vartoti viekSniSkiai’. Bistokles vel swirtes (33b) — pirmasis Zodis (bistoklis 7) neaiSkus ir tik if A. KaSarausko rankra3tiy uZfiksuotas. [4] Wyrazy Zmujdzkie najwiecej z okolic Wiekszn, podyktowane przez p. Wawrzynca Jwinskiego [daugiausia i8 ViekSniy apylinkiy Zemaitiski Zodiiai, L. Ivinskio padiktuoti]. Sis ZodZiy sarasélis (40a) eina po iSraSy iS Jumskio Zodyno (36a—39b), bet dél nuoseklumo mes ji paminésime pirma, po kity Zodziy i§ ViekSniy. Jame 62 ZodZiai; i8 pradzZios: W6tajnis, kielb’ ryba. —pagajksztis ozog. Szlatars machajlo niezgrabny. Pludunkis trzpiot. Blerbieti. Atdija wielka izba w Szytelskiej paraf. i w Hiszpanji. Watkata, Opogsra ir t. t. [d] Z Biblii Krélewskiej [i8 Karaliauciaus biblijos*]. Siame A. KaSarausko nuora’e (33b—35a) yra apie 300 Zodziu bei junginiy su lenkigkais atitikmenimis, kuriuos, tur bit, pridéjo L. Ivinskis, dares iSraSus i8 Karaliauéiaus biblijos. Sara8élis K. Bigos nepaskelbtas, jo pradzia tokia: Erod. 23. Sudagawimas zbieranie, suwaliti zebra¢, Szirszlis, Szerszen’. Erod. 25. Aukawimas, aukawima afiera, podarek. Ubszras [obras] = Barsuk. Skidelis napiersnik, Kauszas, Czasza, Szolele iszgesinanti, kaganek do gaszenia. — Erod. 26. Lausti, haftowaé. Sudawaditi spraé ztaczyé. — Ansele uszko antaba [ausele?] ir t. t. 18 KaraliauGiaus biblijos L. Ivinskis, iSraSinéjo, tur but, retesnius, jam neZinomus ZodZius, pvz.: Bingus (35a), Kenkti (34b), Matuoti (34b), Majsztas (34b), Nakwinas (34b), Nuobuoda (35a), Skrejste (35a), Skunda (35a), Swajnis (35), Tarditi (34b) ir kt. Kai kurie Zodiiai neaiSkis, gal net iSkraipyti, i8 kity Saltiniy nepaZistami, pvz.: Arbé szarancza (34a), Lausti, haftowaé (33b), Tana [=tanas? ,,patinimas“] (35a) ir kt. [2.] Slowa rzadsze zestownika polsko — litewskiego Jumskiego [retesni Zod7iai i8 Jumskio lenky-lietuviy kalby Zodyno]. Sis ZodZiy saraSas (36a — 39b) idomus ir svarbus tuo, kad i8 jo galima Siek tiek susipazinti su iki Siol nesurastu Jumskio lenkiSku-lietuvi8ku Zodynu, i§ kurio i8raSyta daugiau kaip septyni Simtai ZodZiy su lenkiSkais paaiSkinimais: Giatzastis, metal. Wiriszkis, Wiriszkasis mezezyzna — Wiriste, Wiringumas = Mestwo — Wiringas, Twirtas stiprus, meski. — Krauja matkas, meczarnia. — Gurbas, mendelis, medel. Gudroczius, medrzec, Terszte Nerszte, Mazgaé ir t. t. Jumskis bus buves. Zemaitis, nes tai rodo i§ jo Zodyno paimty Zodziy fonetinés ypatybés, pvz.: Skrustai [=Skruostai], sulas [=suolas], Likas [=liekas] ir kt. Apie 7 ,,Tauta ir Zodis“, kn. I, p. 346. 8 Zodiziai iragyti, greitiausiai, if L. Rézos Biblijos (1816), kurioje yra daugiausia pana~ Siu ZodzZiy. 3 19% pa, klumpinea, ktumpuma, mielizna, blocko. Klumpu, grzazko. Ktumpus, grzazki. Ktupuris v. Zupsnis szezubiec, szczypta. Kl'urkseti, kreraé. gearvea klurk’sa, zuraw krera. KI’utea, Klutis 7.v. KVautis 7. przeszkoda, zaczepka, zawada. Kn’agas, wrzaskun. Knajbiti, dlubaé. Knajbimas, dtubanie. Knak(p)sojav otistaé. Knatas, knot — knaukseti, wrzeszczeé. KneaZeti, gruchotaé sig. Kneazinti, gruchotaé. Kneazejimas gruchotanie sie; kneazinimas gruchotanie. Kneboti, peckac sig: knebojimas peckanie sie. KnekSejimas v, Kn’aukSejimas. Knekseti v. Kn’avkéeti: Kne(i)binis, kunszt. 2. Kniboti, dtubaé. Knibojimas dtubanie. Kniebti, kniembu, arba, bstu, obwisnac, upadac (cnf. Nimbus). Kniebimas obwisnienie, opadanie. Knirkti, k’u(o) skwierczeé. Knisti, knintu arba knitu vy. kniteti, tu(o), dokuczaé. Knitejimas, knitimas, dokuczanie. Atsiknoti (od knoti), odsta¢, odtupic sie. Knokti, krzycze¢é, wrzeszczeé. Kn’okimas, krzyezenie, krzyk, wrzask. Kn’oklis krzykata, wrzaskun. Knopa, gryf u podkowy. Knopinti, knopineti, isdz’, chodzi¢ potykajac, paknopstomis, potykajac. Knopsoti, staé niezgrabnie. Kn’ubti, kn’umbu, bay, padac natwarz, obwisnaé. Kn’ubsoti, nalega¢. Kn’ubs'‘t’as, lezacy na twarz. Sukn’ugédav, poczatem skwierezec (od kn‘ugzti kn’ungzdu). Kn’ugzdéti, skwierezec. Sukn’uzav, zgruchotatem sie od kn’uéti kn’unzu arba Kn‘uéstu,). Kn’uzeti gruchotaé sie. Kn’uzinti, gruchotaé. Koloti, Izyé, hanbic (szkalowac) Komiti v. Kamuoti, dreczyé, meczyé. Komijimas vel Kamavimas. Kopti, y. lipti. Pe(a)rkoris, od korti, przecharlszy. Korinti, korineti, isdz, chodzié przechartszy. Kovas v. V’epla gawron. Krajgl’oti, mata¢, krajgl’ojimas, matanie. Krajtealea, krobka. Krajteatea pinta, kobiatka. Kraitis 2. krobia, wyprawa. Krajpintas vy. Keasealis, kobiel, kobiatka, kosz. Kras’a, stolek. Kr’auseti, chrzakaé. Kr’avkutas, varlu kr’avkutaj zpowietrza massa jak kwaszanina. Kravpas, chropawy, chropowaty. Kr’avsis brzeg morski i kravtis,... Kreajda, kreda; kreta Kreajwoksl(n)is, krzywak. Kreap’sea, skrzynka, kreapsis, kosz. Kreasnus, zsiadly, krepy. Kreaseti, krzepnaé. Kreasnumas zsiadtos¢, kreposé. Krijas, rondo. Krikti, krzyezec (0 kaczce) Krikle, Cyranka. Krituoti, wahaé sig. Kritawimas, wahanie sig. [47a] Krimslea, chrzastka. Kr’ogas, chrapka. Kr’oguoti, krokti, kroksti, chrapa¢. Krégavimas krokimas krékstimas, chrapanie. Kroglis, chrapke majacy. Kr‘okilis, mlotek. Kropti, okpi¢, okpiewaé. Krumas, krzew, krzak, kierz, Im. krumaj, chrésniak, knieja, krzewina. Kruminas, chrogcina, krzewina. Kruminis, chrosciany; Kruminis duntis, trzonowy zab. Krumplis, klykiec, przegub u paleow. Krumpluotas, klykciaty. Krumslis, gruzet. Krunas, dychowica, chrapka. Krunuoti, nuoju, kaszla¢, dychawicznieé. Krunklis v. Varnas.— Krunksti, krunkstauti krztusic sie, krztuni¢é, chrachaé. Kru(o)ntas, brzeg. Krupti, mpu, upav, koleé, tezeé, staé sie niezgrabnym. Krusnis 7. kamionka, kupa kamieni. Krusinis jablecznik 2, — Kubil’us v. Kubil’or’us bednarz (cnf. wies’ Kubilunaj). Kubris 2. grzbiot kark. Kudra, blocko, mul, szlam. Kujas miot. Stulbis v. kujnas. Kilimas, trawa przeszloroczna na wiosne. Kulipka y. riduotea, kula. Kumpa, oblak. Kumpti, podupadac. Pakumpti podupasdz. Kun’aveajkti, zniewazaé. Kundea mél Kunigena, Ksiedzowicz. Kunka; klamra. Kunkutas, wrzatek, babe(o)l, banka na wodzie; kunkutuoti, kipiec. Kuntas v. swaras, funt Kuntripclas, kontrypal, cyna przednia. Kuodis, dzierlatka. Kuoja, plo¢, ptotka. Kuokas, kregiel, butawa. Kuoksta, kosm. kuo, ku, im, ezem; Kuo-tuo, ezemtem Kuopa, gmin, pospélstwo, zgietk, nattok (stad tac. populus, stad Swieto Kupaio). Kuopti przataé, czysci¢. Kuoras, wieza, baszta. Kuosa, kawka. Kupl’aj, bujnie. Kuplumas, bujnos¢, Kuptus, bujny. Kupra garb (stad nazwisko Kupris). Kupris, garb majacy. Kupsta, kupa. Kosm, kopiec. Kupstuoti, burzyé sie; Kupstavimas burzenie sie. Kurkea, indyczka; Kurkinas, indyk; kurkitis indycze; Kurkitur, gdzieindziej sukustav, zaczatem szeptac Kusteti, szeptac. Kustinti, dogryzaé, dojadaé kasa¢. Kutuoti kutczerowa¢, barwic szate. Kusti, sstu(o), stad ziewe(a) kusta unt me‘d’u, kora przystaje do drzewa. Kutealoti, taskota¢, lechta¢. K*utinti, isé powoli. Kutriti, kutrinti dokuczaé. Kuweti v'u(o) vejav, wstydzi¢ sie, kojaé sie, pokutowac, zalowac za grzechy (stad moée lot. Kuwento klasztor). Kuwejimas, wstydzienie sie. Kuwekseti, kwilié sie. Kunis 2.v. Sarmata, wstyd. [47b] Kwakseti, kwokaé. Kwarasiti batozyé. Kwarma v. tajsituvas, forma. Kwaréinti v. Pikrintisi, przykrzyc sie. Kwatotisi, porska¢ smiecham, smiec sie zbytocznie. KwearkStea, kwolzka. Kwepuoti, dysze¢, Kwieslis, przyzywacz zaproszonych. [4.] Vocabularum Lithvanico-Germanicum et germano — lithvanicum... 1730. Halle. Is F. V. Hako iSraSyta daugiau kaip tikstantis keturi Simtai septyniasdesimt zodziy (60—67 b): Abbejeip, beyderley; Abbejets, beydes; abbejey, beyderbey adv; 204 Akkies-Wokas, 0, Angenlied; Akkies-Wyzdis, dzio, augapfel; auklas méze od auka; Andaj; Ankstybas i Ankstiwas, Annot wie dort; Antaj, dorten adv. monstr.; Ap- -dangatas, to die Kleidung cnf. toga, lat. ir t. t. Prie kai kuriy Zodziu pridétos jvairios pastabos, pvz.; Erytis, cio ein Lamm (Lammazwierz w Ameryce) (61a), Kammara ros Kammer, pro Kambala od kamba, kampas (61b), Prakartas, to, eine Krippe (u nas Prakartis) (63a) ir kt. [5.] Nektére frazesa polsko-zmudzkie [kai kurios lenkiSkos-Zemaiti8kos frazés]. Tai K. Bigos teigimu ne A. KaSarausko ranka suraSyti 34 posakiai (88a— 88b), kuriuos K. Baga paskelbé po kity i8raSy*°, pvz.: Kad stroks, tikart pri Diewa— Gdy trwoga, do Boga; Yra taj garbie ant garbiu, turieti lezuwi uz dantu — Jest to nota nad cnotami, trzyma¢ jezyk za zebami; Garbie ysz patjis burnas, atsyduod — Propria laus sordit ir t. t. 16.] Wyrazy Zmudzko-Litewski [ZemaitiSki-lietuvi8ki ZodZiai]. K. Bagos nuomone taip pat ne A. Kagarausko uzrasyti, bet i jo rankraS¢ius (89a —95b) pateke skirtingy posnekéiy (Zemaitiskos ir aukStaitiskos) kaZkieno uzrayti ZodZiai, K. Baga juos i8 eilés paskelbé, pridéjes numerius (i$ viso 248)". Stai keletas pavyzdziy i$ pradZios (98a): Inumis — Kumpinikas, Gasznus — puykus, Pakaznas — walnias, Skanu — gardu, Wins szuka — wienas puncziosi, Pakojes sukabinti — abudu supunczioti, Saykint — wiest prisiegon, Preykszus —Uzkuris ir t. t. Taigi A. KaSarauskas yra dares Zodziy israSus i8 jvairiy Saltiniy ir kai ka [5, 6] i kity gaves. Spéjama, kad jo iniciatyva buvo kazkieno nuragytas J. PabréZos veikalo ,,Taislius auguminis“ vardynas, kurj jis paskui yra turéjes savo rankose™. A. Ka’arausko Zodziu saraSai ir visas jo rankraStis ,Litvanica“ yra gausus ir jvairus mediiagos lobynas, kurj pravartu dar karta atidZiai perZiiréti ir viska, kas per neapsiziiréjima buvo praleista, iSraSyti. e A. KaSarauskas, kaip pats sako straipsnyje apie lietuviy kalbos Zodynus, neketino imtis leksikografinio darbo, lietuviy liaudies kalbos Zodyno rengimo, © pasitenkino Zodiiy iSraSinéjimu i8 jvairiy Saltiniy, Zodziu rinkiniy sudarymu, kurie jam galéjo biti pravartiss, raSant apie lietuviu kalba, ir kurie buvo prieinami jo draugams bei pazistamiems. Vis délto misy laikus pasieke Zinia, kad A. KaSarauskas pasirei$ké kaip rusy — lietuviy kalbos Zodyno sudarytojas. Apie $i jo darba buvo raSoma spaudoje. Antai ,,Tévynés sarge“ (1896 m., 11 sas., p. 21-22) Vaizgantas kreipési i visuomene, ieSkodamas A. KaSarausko rusy-lietuviy kalbos Zodyno: [21] ,,Kame yr ,,Maskoliskai-Lietuviskas Zodynas* kunigo Ambr. KossarZevskio? Vyskupo Motiejaus laika Zemaititise galétumem prilyginti prie Adomo Mickevyé&és laiko Vilniuje; kaip &e teip te apsirei8ké didelis literaturiSkas judéjimas. Dvasi8ki ir svieti8ki Zemaiéei ranktiomis mokinos ir ra8é. Daug jy veikaly atspausta, 10 | Tauta ir Zodis“, kn. I, p. 367—368. 1 Ten pat p. 368—371. 1 Apie tai painformavo Lietuvos TSR Valstybinés respublikinés bibliotekos rankraStyno vedéjas S. Skrodenis, remdamasis vienu ten esantiu rankraSéiu (PR 136). 205 da daug pasilieka, kazin kame, o juk metas jiems iSvysti saulés Sviesa. Stai gird7iu,. jog garsus mokytas vyras, sanarius Archeologi’kos Draugystes kunigas AmbraZiejus Kossarzeyskis arba, kaip Zemaiéei iStaria — [22] Ka8arauckas (1822 — 1880), kurio rankraS¢iy keletas tomy randas Kauno seminarijos knigyne, turéjes parases maskoliSkai-lietuviska Zodyna lyg ZodZio (pastarojo) ,,ogon8tiki*. Po istrémimo jo i8 Varniyu, kame buvo Moderatoriumi Rokyty klioStoriuje, 1863 m. i Siberija, jo knigynas kliuves gentims Pavandenio parakvijoje; jie u#aike klebonijoje, kame tas Zodynas buves da 1883 [?] metiise, 0 praptiles tarp 1872—1883 metu. Pas ka atsirasty, praSome pristatyti par rankas ar tiesei i ,,Tévynés sargo“ redyste, kuri rodzei igys ji*. Kiek véliau apie Si ir kitus Zodynus buvo teiraujamasi lietuvi8koje amerikinéje spaudoje: » Kur lietuviszki Zodynai? Isz Zodyny lietuviszkos kalbos iszéjo tiktai Nesselmano, Kurszaiczio ir Miezinio; svarbus Zodynas Juszkevycziaus vis dar spausdinasi Petrapiléje. Bet kur kiti? Zinoma jukgi, kad Dijonizas Poszka paliko zemaitiszkai-lietuviszka Zodyna, paraszyta iki litarai P. Paliko teipgi Pocker (zodynus: lietuviszkai-lenkiszka ir lenkiszkai-lietuviszka), Kajetonas Niezabitowskis (lietuviszkai-lenkiszka), kun. Sutkeviczius, L. Ivinskas (zemaitiszkai-lietuviszka), Simonas Staneviczius (zemaitiszkai-lenkiszka), kun. Kosarzauckas ir M. Akelaitis (tas du: lenkiszkailietuviszka ir sulygintini lietuviszka). Raszo, kaip girdéti, lietuviszka Zodyna p. P. Kriaucziunas. Apart tu dideliy zodyny, kiek gi atrasime maZy Zodynéliy, kuriuos raszé ir raszo del saves kiekvienas mylétojas lietuviszkos kalbos. Bet kur jie...? Kun. Kosarzaucko maskoliszkai-lietuviszkas Zodynas dar 1883 m. buves Pavandenio parapijoje pas gimines, bet dingo. Dijonizo Poszkos Zodyna 1858 m. turéjo pas save Vincas Bialozor. Akelaiczio zodynai prapuolé ParyZiuje. Gal juos laiko Zelmens draugyst€? Kun. Sutkevicziaus lietuviszkai-lenkiszkas »Zodinikas“ guli badai Vilniaus visatiniame knigyne. O kur kiti? Reikty mums juos visus sujieszkoti.“!8 A. KaSarausko zodynas per spauda buvo ie3komas ir véliau™, bet iki Siol jo nepasiseké rasti. Tad Siandien sunku apie ji ka nors tikra pasakyti. Tik spélioti galima, kuriam tikslui A. KaSarauskas sudarinéjo rusu-lietuviy kalbu Zodyna, kai pats raSé, kad pirmiausia reikalingas lietuviy-lenky Zodynas. XIX a. pirmoje puséje madingi buvo lenky-lietuviy ir atvirkStiniai Zodynai, o rusy kalba lietuviy leksikografijoje buvo dar naujas reiSkinys. Vienas i§ pirmyju apie rusy kalbos jvedima i sudarinéjama lietuviy kalbos Zodyna galvojo Kazanés universiteto klasikiniy kalby katedros profesorius A. Ugianskis (1816—1870), tardamas, kad lietuviai ir lenkai pakankamai mokg rusiSkai, kad rusams lenkiSki atitikmenys svetimi ir kad lietuviskas-rusigkas Zodynas galéty biti iSleistas valdzios léSomis'®, Galima manyti, kad A. KaSarauskas, bidamas platiy interesy ir erudicijos Zmogus, dalyvaudamas trusy Vilniaus archeologinés komisijos ir Kauno statistikos komiteto darbe, raSydamas rusy spaudai botanikos ir kitais klausimais, mokédamas lenky, vokieéiy ir 19 Tevyné", 1898, p. 250. M Zr. ,,Zinyéia*, 1901, Nr. 1, p. 154. ‘ 1 ,,Tauta ir Zodis*, kn. VII, Kaunas, 1931, p. 330. 206 pranciizy kalbas, turéjo gerai pramokti ir rusiskai. Tam tikslui jam ir kitiems lietuviams inteligentams turéjo praversti rusy-lietuviy kalby Zodynas. Zodynas turéjo biti verstinis, nes toki Zodyna, pasiémus pagrindu koki nors rusu kalbos Zodyna, galima lengviausiai ir greitiausiai sudaryti. Neturint rankraS¢io ir neradus kity duomenu, neimanoma ka nors pasakyti apie rusikosios zodyno dalies Saltini. Kad A. KaSarauskas doméjosi kity kalby Zodynais ir jy ieSkojo, matyti i$ vieno L. Ivinskio 1860. III. 15d. laiSko nezinomam asmeniui, kuris praSomas paripinti ,,genialiam lyginamosios Zemaitiy kalbos tyrinétojui* A. KaSarauskui kity kalby Zodyny.’ LietuviSkai Zodyno daliai A. Ka8arauskas galéjo panaudoti i§ jvairiy Saltiniy iSraSytus bei iS liaudies kalbos uZfiksuotus ZodZius. Tam, tur bit, i8 dalies ir tarnavo jo lietuviSky Zodziy saraSai. Gal A. KaSarauskas, rengdamas rusy-lietuviy kalby Zodyna, turéjo prie§ akis ir mokslo interesus. Jis pla¢iai ra8¢ lenky spaudoje apie lietuviy kalbos reikSme lyginamajai istorinei kalbotyrai, i8 S. Mikuckio, i kuri jis déjo dideles viltis kaip i lietuviy kalbos Zodyno sudarytoja, turéjo Zinoti, kad ir rusy kalbininkai I. Sereznevskis, F. Fortunatovas, J. Sachmatovas ir kt. domisi lietuviu kalba ir laukia Zodyno, i§ kurio galéty susipaZinti su lietuviy kalba. Ir tai A. KaSarauska galéjo skatinti sudaryti rusy-lietuviy kalbos Zodyna, kurio rankraStis baigesis ZodZiu ,,ogonSciki*. Rusu-lietuviy kalby Zodyno rankraStis yra vienintelis zZinomas A. KaSarausko pradétas sudarinéti Zodynas. Kaip Zodynininkas jis turéjo progos ir daugiau pasireikSti, nes Vilniaus knygininkas ir leidéjas Zavadskis sitiles jam parengti sutrumpinta Bobrovskio lotyni8ka-lenkika Zodyna. S. KaSarauskas, atsidaves gamtos mokslams, nuo to pelningo darbo atsisakes.1” € Be minéty leksikografiniy darby (ZodZiy sara8y, rusy-lietuviy kalbos Zodyno), A. KaSarauskas pasirei8ké kaip lietuviy leksikografijos istorikas, paraSes misu cituota straipsni apie lietuviy kalbos Zodynus, kuriame labai trumpai paminéti beveik visi svarbiausi misu Zodynininkai nuo XVII a. pradZios iki XIX a. galo. Domédamasis kalbotyra, sekdamas lingvisting ir kitokig spauda, bendraudamas su ano meto filologais, veikéjais ir kitais Sviesuoliais (M. Valan¢iumi, M. Akelai¢iu, L. Ivinskiu, K. Dauk8a, S. Mikuckiu ir kitais’’) KaSarauskas turéjo Ziniu, kas padaryta ir daroma lietuviu leksikografijoje. Straipsnio pradZioje i8vardinti Lietuvos leksikografai, bitent: S. Daukantas, K. Nezabitauskas, J. JuSka (JuSkevitius), A. Ugianskis, M. Akelaitis (Akelevidius), L. Ivinskis, K. DaukSa, M. MieZinis (MieZitavitius), S. Prialgauskas, A. Juska (Juskevitius); pats pirmasis Zodynininkas K. Sirvydas ir neseniai mire S. Staneviéius, D. Po&ka (PaSkevitius), D. Sutkevi¢ius ir J. Pabréza (kaip botanikos Zodziu rinkéjas). IS misy literatiroje minéty bei minimy veikéjy, noréjusiy bei méginusiy dirbti leksikografinj darba, nieko nekalbama apie A. Butkevitiu, L. Uvaini, J. Plateri ir kitus, kuriy leksikografiné veikla bus buvusi nezymi arba platesnio garso nesukélusi A. KaSarausko laikais. 16 Tauta ir Zodis“, kn. VII, Kaunas, 1931, p. 342. AU PRoLeA: Dambrauskas, Kun. Ambroziejus KaSarauskas (1821-1882). — ,,Tauta i Zodis“, kn. III, Kaunas, 1925, p. 234. 18 Plg. ,,Tauta ir Zodis“, kn. Il, p. 234. 207 I§ Rytprisiy Zodynininky A. KaSarauskas straipsnio gale mini Haka, Ruigi, Milky ir Neselmana. Pirmieji du pateike tik nedidele leksikos dali, santrauka, o Neselmanas sudares'gana didelj ZodZiy rinkini, ta¢iau neapimanti né pusés lietuviy kalbos turty. Nieko nekalbama apie Rytprisiy rankraStinius lietuviy-vokietiy ir atvirk8tinius Zodynus, ypaé apie iSsiskiriantj liaudies kalbos bei tautosakos turtais J. Bradovskio dviejy daliy Zodyna, kuris minimas spausdintuose Milkaus ir Neselmano Zodynuose. Nors palyginti su kitais Saltiniais, minintiais lietuviy kalbos Zodynus, A. KaSarauskas beveik nieko nauja nepaskelbé, tatiau pats Zymiausiy misy leksikografy paminéjimas ir trumpos pastabos apie kai kuriuos Zodynus yra vertos démesio,. tyrinéjant lietuviy leksikografijos istorija. Susipazinus su A. KaSarausko veikla lietuviy leksikografijos srityje, galima padaryti Sias iSvadas. A. KaSarauskas nepaliko dideliy leksikografiniy darby, zodyny, kurie bitu labai reikSmingi lietuviy leksikografijai. Kaip svarbiausi darbai buvo paminéti ZodZiy saraSai, bandymas sudaryti lietuviy-rusy kalby Zodyna ir pastabos apie lietuviy kalbos Zodynus. Vis délto, turint galvoje ano meto lietuviy leksikografijos padéti, nedidelj biri Zodynininky ir sunkias jy darbo salygas, A. KaSarausko. leksikografiné veikla darosi daug reikSmingesné, nekaip i8 pradZios atrodo. A. KaSarauskas j lietuviy leksikografija ineSé naujy idéjy bei sumanymy, kurie, kad ir liko nerealizuoti, palaiké ir stiprino pastangas turtinti lietuviy leksikografija naujais darbais. Tai liaudies kalbos Zodyno idéjos propagavimas, asmenvardziy, vietovardziy ir terminy Zodyny sudarymo reikalo kélimas. A. KaSarauskas palaiké, gilino ir vysté leksikografinj sajidj, kuris émé reikStis Lietuvoje nuo XIX a. pradZios ir kurio pagrindinis uzZdavinys buvo parengti jvairiy lietuviu kalbos Zodyny, turéjusiy tarnauti lietuviy kalbai mokytis, literatirinei kalbai tobulinti ir lietuviSkai literatiirai kurti. Jis maté, kad Zodyny rengimo darbas eina labai létai, kad jégos negausios ir iSblaSkytos, tai stengési palaikyti leksikografini darba, telkti jégas ir skatinti kitus bendromis jégomis parengti didelj lietuviy kalbos Zodyna. A. KaSarauskas surinko i§ jvairiy Saltiniy nemaza medZiagos, kuri praturtino K. Bigos, didZiojo ,,Lietuviy kalbos Zodyno“ ir kitas kartotekas ir dabar panaudojama leksikografijos tikslams. Ypaé vertingi yra jo iSraSai is K. DaukSos ir Jumskio zodyny ir i8 liaudies kalbos uZraSyti ZodZiai, kuriy galima rasti visame A. KaSarausko ,,Litvanikos“ tekste. ISraSai i$ minéty Zodyny yra reali ir tikri liudininkai, iS kuriy mes galime susidaryti bent Sioki toki vaizda apie dingusius ir iki Siol nesurastus Zodynus. A. KaSarauskas isvardijo bei paliudijo, kokie buvo jam Zinomi Zodynininkai, ir tuo bent kiek prisidéjo prie lietuviy leksikografijos istorijos duomeny rinkimo, fiksavimo ir perteikimo bisimoms kartoms. Visa tai ipareigoja ir pati A. KaSarauska jraS8yti i lietuviy leksikografijos istorija kaip viena negausiy XIX a. Sviesuoliy, kurie i gimtosios kalbos Zodyna ir gra-- matika Ziiréjo kaip j tautos gyvatos kertinius akmenis. 208